Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu patikslintus ieškinius tenkino iš dalies. Nustatė ieškovams G. K. ir E. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), – viešpataujančiajam daiktui – neterminuotą kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis per atsakovams UAB „Turtuvos grupė“ V. K., R. K., S. K., S. E. K., ir D. B., priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Šiaulių m. sav. teritorijoje, Šiaulių m. sav., – tarnaujantįjį daiktą; nustatė M. R., ir S. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), – viešpataujančiajam daiktui – neterminuotą kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis per atsakovams UAB „Turtuvos grupė“, V. K., R. K., S. K., S. E. K. ir D. B. priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Šiaulių m. sav. teritorijoje, Šiaulių m. sav., – tarnaujantįjį daiktą; priteisė solidariai iš ieškovų G. K. ir E. K. atsakovei UAB „Turtuvos grupė“ 119,90 Eur dydžio periodinę metinę kompensaciją už naudojimąsi žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame Šiaulių m. sav. teritorijoje, Šiaulių m. sav., nustatytu servitutu, mokėtiną nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki kiekvienų metų gruodžio 31; priteisė solidariai iš ieškovų G. K. ir E. K. atsakovams V. K., R. K. 20,30 Eur dydžio periodinę metinę kompensaciją už naudojimąsi žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame Šiaulių m. sav. teritorijoje, Šiaulių m. sav., nustatytu servitutu, mokėtiną nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki kiekvienų metų gruodžio 31 d.; priteisė solidariai iš ieškovų G. K. ir E. K. atsakovui S. K. 15,20 Eur dydžio periodinę metinę kompensaciją už naudojimąsi žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame Šiaulių m. sav. teritorijoje, Šiaulių m. sav., nustatytu servitutu, mokėtiną nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki kiekvienų metų gruodžio 31 d.; priteisė solidariai iš ieškovų G. K. ir E. K. atsakovei S. E. K. 5,10 Eur dydžio periodinę metinę kompensaciją už naudojimąsi žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame Šiaulių m. sav. teritorijoje, Šiaulių m. sav., nustatytu servitutu, mokėtiną nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki kiekvienų metų gruodžio 31 d.; priteisė solidariai iš ieškovų M. R. ir S. R. atsakovei UAB „Turtuvos grupė“ 119,90 Eur dydžio periodinę metinę kompensaciją už naudojimąsi žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame Šiaulių m. sav. teritorijoje, Šiaulių m. sav., nustatytu servitutu, mokėtiną nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki kiekvienų metų gruodžio 31 d., priteisė solidariai iš ieškovų M. R. ir S. R. atsakovams V. K. ir R. K. 20,30 Eur dydžio periodinę metinę kompensaciją už naudojimąsi žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame Šiaulių m. sav. teritorijoje, Šiaulių m. sav., nustatytu servitutu, mokėtiną nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki kiekvienų metų gruodžio 31 d.; priteisė solidariai iš ieškovų M. R. ir S. R. atsakovui S. K. 15,20 Eur dydžio periodinę metinę kompensaciją už naudojimąsi žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame Šiaulių m. sav. teritorijoje, Šiaulių m. sav., nustatytu servitutu, mokėtiną nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki kiekvienų metų gruodžio 31 d.; priteisė solidariai iš ieškovų M. R. ir S. R. atsakovei S. E. K. 5,10 Eur dydžio periodinę metinę kompensaciją už naudojimąsi žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame Šiaulių m. sav. teritorijoje, Šiaulių m. sav., nustatytu servitutu, mokėtiną nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki kiekvienų metų gruodžio 31 d. Kitoje dalyje patikslintus ieškinius atmetė. Priteisė iš ieškovų atsakovams bylinėjimosi išlaidas, - valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismo sprendimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Kai viena šalių siekia servituto nustatymo, teisingo atlyginimo klausimas privalo būti svarstomas, net ir nesant pareikšto savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius CK (toliau – CK) 4.129 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-219/2017). Todėl ieškovų argumentai, kad atsakovai turėjo byloje pareikšti priešieškinį ar reikšti reikalavimus dėl servituto atlygintinumo kitose civilinėse bylose, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Nagrinėjamu atveju atsakovų valios suteikti ieškovams neatlygintinį servitutą byloje nenustatyta. Priešingai, atsakovai atsiliepimuose į patikslintus ieškinius ir teismo posėdžio metu palaikė poziciją, kad teismas turi išspręsti servituto atlygintinumo klausimą ir nustatyti atlyginimo už servitutą dydį. Taip pat, kaip teisingai pastebėjo atsakovai, patys ieškovai nurodo, kad gali būti nustatytas jų apskaičiuotas periodinis atlyginimas už servitutą – 1,84 Eur per metus. Todėl teismas daro išvadą, kad ginčo žemės sklypų savininkų interesų pusiausvyra bus išlaikyta, jei ieškovams bus nustatytas atlygintinis kelio servitutas. Konkrečius nuostolius turi įrodyti tarnaujančiojo daikto savininkas, jeigu konkretūs nuostoliai neįrodyti, tai teismas turi spręsti dėl kompensacijos principu nustatomų nuostolių atlyginimo priteisimo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį nuostolių dydį nustato teismas, jeigu šalis nuostolių dydžio tiksliai negali įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-219/2017). Pagrindas mokėti nuostolių kompensaciją dėl servituto nustatymo yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko nuostoliai. Nagrinėjamu atveju tarnaujančiojo daikto – atsakovams priklausančio žemės sklypo – naudojimo būdas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Akivaizdu, kad patirti nuostolių dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal naudojimo būdą atsakovai šiuo atveju negali, nes ieškovams nustatytas kelio servitutas, sutiekiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, t. y. visiškai atitinkantis tarnaujančiojo žemės sklypo žemės naudojimo būdą. Be to, patys atsakovai ir toliau naudosis tarnaujančiuoju daiktu būtent kaip susisiekimo komunikacijų objektu. Teismo vertinimu, dėl bendro naudojimosi daiktu kartu su ieškovais atsakovams nepatogumų nekils, nes žemės sklypas detaliuoju planu suprojektuotas kaip susisiekimo komunikacijų objektas įvažiuoti net į aštuonis žemės sklypus. Atsakovai neturi teisės į nuostolių atlyginimą pagal CK 4.129 straipsnį. Remiantis CK 4.129 straipsniu, be nuostolių atlyginimo, teismo sprendimu tarnaujančiojo daikto savininkui gali būti nustatyta vienkartinė ar periodinė kompensacija, mokėtina viešpataujančiojo daikto savininko.CK 4.129 straipsnio nuostatose įtvirtinta teismo teisė parinkti kompensacijos tarnaujančiojo daikto savininkui rūšį – tiek vienkartinę, tiek periodinę kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017). Parinkus mokėti vienkartinę kompensaciją, viešpataujančiųjų daiktų savininkams gali būti priskirta neproporcinga našta, kompensavimo įvykdymas gali pasunkėti, todėl parinktina periodinė kompensacija. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes. Kaip vienas iš kriterijų kompensacijai apskaičiuoti gali būti teisės aktuose reglamentuojama nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011).Lietuvos Aukščiausiais Teismas taip pat yra nurodęs, kad sprendžiant dėl servituto atlygintinumo vadovaujamasi, pirma, kompensacijos proporcingumo tarnaujančiojo daikto savininko teisių apribojimams ir kompensavimo realumo principais, t. y. atlyginimas už nustatytą servitutą tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti proporcingas jo patiriamiems turtiniams praradimams, ir, antra, ar dėl nustatytos vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydžio nesusidarys sąlygos vienai iš šalių nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017).Žemės sklypo rinkos kaina pagal teismų praktiką gali būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-217/2011; 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-549-695/2015). Būtina atskirti servituto turėtojo pareigą mokėti atlyginimą už servitutą ir pareigą tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, kuri įtvirtinta CK 4.114 straipsnio 1 dalyje. Todėl kompensacija skaičiuotina į ją neįtraukiant daikto remonto ir jo tinkamo išlaikymo išlaidų, kurias servituto turėtojai ir taip turės tinkamai ir laiku mokėti.Atsakovė UAB „Turtuvos grupė“ pateikė UAB „Markai“ 2016 m. vasario 1 d. raštą Nr. S-14, kuriame nurodyta, kad 2016 m. sausio 28 d. apskaičiuota ginčo žemės sklypo rinkos vertė be miško medyno buvo 15 900,00 Eur. Kartu su šiuo raštu pateikta vertės skaičiuoklė, iš kurios matyti, kad skaičiuojant vertę parinktas objekto tipas – pramonės ir sandėliavimo žemė, kai nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypui nustatytas naudojimo būdas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Atsakovė UAB „Turtuvos grupė“ taip pat pateikė UAB „Markai“ 2016 m. gruodžio 19 d. raštą Nr. S-249, kuriame nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 19 d. apskaičiuota ginčo žemės sklypo rinkos vertė be miško medyno buvo 15 900,00 Eur. Ieškovai su šia apskaičiuota ginčo žemės sklypo verte nesutiko. Byloje šalims nepateikus pagrįstų ir tikslių ginčo žemės sklypo vertės skaičiavimų, nustatant kompensacijos dydį, nėra pagrindo remtis atsakovės nurodyta rinkos verte. Be to, atsakovės pateikti duomenys apie ginčo žemės sklypo vertę 2016 m., o tesimo sprendimu servitutas nustatytas 2017 m.

8.10. Teismas, įvertinęs atsakovų pateiktus kompensacijos dydžių apskaičiavimus, darė išvadą, kad atsakovų nurodyti kompensacijų dydžiai sudarys sąlygas atsakovams nepagrįstai praturtėti ieškovų sąskaita. Nagrinėjamu atveju ieškovų prašymu servitutas nustatytas visam ginčo žemės sklypui, taip pat nustatyta, kad atsakovai nepatirs turtinių praradimų bei toliau galės naudotis ginčo žemės sklypu pagal paskirtį, t. y. naudoti jį kaip susisiekimo komunikacijų objektą. Nustatytas servitutas pats savaime sukelia nuosavybės teisės suvaržymus atsakovams. Todėl proporcinga kompensacija už servituto nustatymą yra 10,00 Eur už tarnaujančiojo žemės sklypo 1 arą per metus periodinė kompensacija.

8.11. Ieškovų patikslintus ieškinius tenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu konstatuotina, kad ieškovų reikalavimai patenkinti 50 procentų.

Apeliaciniu skundu ieškovai M. R. ir S. R. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo dalį dėl servituto atlyginimo dydžio nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo; priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiama šiais argumentais:Atsakovai servituto atlygintinumo klausimą paliko spręsti teismui, o ieškovai tik prašė nustatyti servitutą, tai Šiaulių apylinkės teismas, spręsdamas šį civilinį ginčą savo iniciatyva, išėjo už ieškinio ribų.Teismo nustatyta kompensacija už kelio servituto nustatymą neobjektyvi, neteisinga ir nesuvokiamai per didelė. Nesant pateiktų įrodymų, pagrindžiančių atsakovų pagrįstas realiai turėtas išlaidas, nesant skaičiavimų pagal norminiuose aktuose nustatytą metodiką, toks tik formalus teismo kelio servituto atlygintinumo nustatymas yra aiškiai per didelis ir neteisingas.Teismas savo iniciatyva išėjo už ieškinio ribų ir nustatė atlygintiną servitutą, nustatydamas už jį kompensaciją. Teismo iniciatyva, ieškinio dalyko ribų peržengimas ir su tuo atsiradusios teisinės pasekmės, neturėtu būti konstatuojamos, kaip ieškinio tenkinimas iš dalies. Toks teismo traktavimas yra aiškiai neteisingas ir dėl to ieškovai neturėtu nukentėti. Teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, kur nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas, priėmė šioje byloje sprendimą ir visiškai patenkino ieškinį, todėl visos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos iš atsakovų.Apeliaciniu skundu ieškovai G. K. ir E. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo dalį dėl servituto atlyginimo dydžio nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiama šiais argumentais:

10.1. Teismas pripažino, kad atsakovai nepatirs nei turtinių nei neturtinių nuostolių dėl servituto nustatymo, todėl nustatant servituto atlygintinumo klausimą, turėjo būti ištirtas visapusiškas servituto atlygintinumo pagrindas ir tik po to turėjo būti nustatoma prievolė mokėti kompensaciją (CPK 185 straipsnis).

10.2. Teismas darė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad proporcinga kompensacija už servituto nustatytina 10,00 Eur už tarnaujančio žemės sklypo 1 arą per metus. Kokiu pagrindu parinko tokį kompensacijos dydį, teismas nieko nenurodė, nesivadovavo jokiomis teisės normomis, teismų praktika, nustatomų kompensacijų dydžiais esant panašioms aplinkybėms. Teismui buvo pateiktas ieškovų paskaičiavimas pagal kelių mokesčius, taikomus Europos Sąjungos keliams. Pagal tuos paskaičiavimus, toks atlygintinumas galėtu siekti 1,84 Eur per metus. Bet teismas dėl tų pateiktų paskaičiavimų nutylėjo ir jiems nedavė jokio įvertinimo, kodėl šis paskaičiuotas kompensacijos dydis yra netinkamas.

10.3. Teismas nenurodė jokių dokumentų, nepriklausomų vertinimų ar kitų įrodymų, kuriais būtų galima pagrįstai ir objektyviai įvertinti kelio įrengimo sklype sąnaudas ir vertinti jų tikslingumą bei ekonominį pagrįstumą.

10.4. Kaip matyti teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, nepakankamai įvertino visas servituto nustatymo aplinkybes ir pasekmes, neatsižvelgė, kad atsakovai pirkdami ginčo sklypą, žinojo, kad pagal žemės sklypo detalųjį planą, tam sklypui nustatyta speciali paskirtis - tas žemės sklypas yra įregistruotas kaip susisiekimo ir inžinierinių tinklų paskirties sklypas ir jo teritorijoje bus visų rūšių transporto bei pėsčiųjų judėjimas. Kad yra priimti sprendimai teritorijų planavimo tvarka - patvirtintas detalus planas, numatantis kelią, jo išmatavimus, išsidėstymą, įvažiavimus iš kitų 8 žemės sklypų. Kad tuo žemės sklypu naudosis ne tik atsakovai, bet dar kitų žemės sklypų savininkai. Kad nustatyto servituto turinys, jo pobūdis ir trukmė negalės būti keičiama.

Žemesnės instancijos teismas

12.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aiškiai nurodė, kad sieja proporcingos kompensacijos nustatymą su žemės sklypo rinkos kaina bei išaiškino, kodėl ir kokio dydžio kompensacijas nustatė.

12.4. Ieškovų byloje teikti įrodymai dėl Europos Sąjungos kelių mokesčių dydžių šioje civilinėje byloje buvo visiškai niekiniai ir nevertintini jau vien dėl tos priežasties, kad kelių mokestis yra valstybinė rinkliava ir neturi visiškai nieko bendro su servituto atlygintinumu, o jokios paralelės tarp šių dviejų iš esmės skirtingų kategorijų negalėjo būti vedamos.