Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 2.3.3.7; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.4; 3.1.7.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1

2024 m. lapkričio 15 d.

išvadą byloje duodančios institucijos: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Valstybės vaiko teisių tarnyba) atstovei Jurgitai Drūlienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui R. G. dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje duodanti institucija: Valstybės vaiko teisių tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė G. K. 2024 m. liepos 9 d. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui R. T., kuriuo prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus, R. T. gyvenamąją vietą su ieškove, G. K.; priteisti iš atsakovo, R. T., išlaikymą vaikui, R. T., mokant periodinėmis išmokomis po 340 Eur kas mėnesį iki sūnus sulauks pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti ieškovei, G. K. Išlaikymo sumą kasmet indeksuoti įstatymų nustatytą tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, jog atsakovas išlaikymą vaikui teikia bankiniais pavedimais į ieškovės atsiskaitomąją banko sąskaitą, esančią AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), iki einamojo mėnesio 20 d.; priteisti iš atsakovo vaikui 8750 Eur išlaikymo įsiskolinimą; nustatyti atsakovo R. T. ir vaiko ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką; priteisti iš atsakovo, visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal civilinio proceso metu pateiktus išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

Ieškinyje nurodo, kad ieškovė ir atsakovas nebuvo sudarę santuokos, tačiau vedė bendrą gyvenimą ir ūkį. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus R. T. Šalys skyriumi pradėjo gyventi nuo (duomenys neskelbtini). Po faktinio šalių išsiskyrimo, atsakovas su sūnumi iki pat šios dienos bendrauja minimaliai, nėra nustatyta ar nusistovėjusi konkreti bendravimo tvarka. Taip pat atsakovas nuo pat išsiskyrimo prie vaiko poreikių prisidėjo minimaliai ir nereguliariai dėl ko susidarė poreikis kreiptis į teismą. Nurodo, kad sūnus su ieškove gyvena nuo pat jo gimimo, ieškovė užtikrina visus sūnaus poreikius, yra tinkamos gyvenimo sąlygos, tarp ieškovės ir sūnaus yra susiklostę ypatingai artimi, glaudūs, prieraišūs santykiai, o atsakovas vaiko gyvenime dalyvauja tik epizodiškai, nėra susiklosčiusių glaudžių santykių, atsakovas paskutinį kartą su vaiku bendravo 2023 m. rugpjūčio mėnesį, todėl prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovė. Ieškovės skaičiavimu, sūnaus visiems poreikiams (tiek kasdieniams, tiek papildomiems (laisvalaikio, ugdymosi ir pan.) patenkinti kas mėnesį yra reikalinga 679 Eur suma, kuri nesiekia orientaciniu kriterijumi pripažintos minimaliosios mėnesinės algos. Ieškovė gauna išmoką iš valstybės už nepilnametį vaiką, kuri sudaro 96,25 Eur, tačiau mano, jog šia suma priteistinas išlaikymo dydis atsakovui neturėtų būti mažinamas, kadangi vaikas nuo (duomenys neskelbtini) jau lankys pagrindinio ugdymo įstaigą, dėl ko padidės išlaidos uniformai, dienpinigiams, ekskursijoms, kasmetiniam pasiruošimui naujiems mokslo metams, transporto išlaidoms ir kt. Atsižvelgiant į teismų praktiką, į tai, jog ieškovei bet kuriuo atveju tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, nes vaikas su ja gyvena nuolatos, o atsakovas tik periodiškai dalyvauja vaiko gyvenime, prašo iš atsakovo priteisti vaiko išlaikymui po 340 Eur mokamų periodinių išmokų kas mėnesį, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nurodo, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, nesumažėjusio darbingumo lygio, vidurinio išsilavinimo su profesija, ieškovės duomenimis dirbantis tolimųjų reisų vairuotoju, turintis įsipareigojimų kreditoriams, galimai turintis kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, nevedęs. Tuo tarpu ieškovė yra sudariusi santuoką, šiuo metu be šalių nepilnamečio sūnaus augina dar vieną vienerių metų vaiką su negalia. Sutuoktiniams finansinę pagalbą teikia sutuoktinio tėvai. Ieškovė yra įgijusi asmeninio nekilnojamojo turto, su sutuoktiniu įgijusi kilnojamojo turto, turinti kreditorinį įsipareigojimą. Dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui ieškovė nurodo, kad prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui 8750 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 8 d. iki 2024 m. liepos 8 d., skaičiuojant kas mėnesį po 340 Eur (atėmus atsakovo per nurodytą laikotarpį sumokėtą 3490 Eur išlaikymo sumą), kadangi per nurodytą laikotarpį atsakovas nevykdė pareigos teikti išlaikymo arba šią pareigą vykdė iš dalies dėl ko susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Šalių materialinė padėtis ir vaiko poreikiai laikotarpyje nuo 2021 m. liepos 8 d. iki ieškinio pateikimo teismui iš esmės nesiskyrė (ieškovės pajamos netgi buvo didesnės), todėl mano, kad teisinga būtų vadovautis 340 Eur išlaikymo dydžiu ir priteisiant išlaikymo įsiskolinimą. Taip pat nurodo, kad prašo nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, kaip nurodyta ieškinyje. Iki ieškinio pateikimo teismui dienos, atsakovo bendravimas su sūnumi buvo itin retas, paskutinį kartą su vaiku atsakovas bendravo 2023 m. rugpjūčio mėnesį. Vis tik ieškovės nuomone vaikui trūksta bendravimo su tėvu, jo auklėjimo, dėl tos priežasties ieškovė visą laiką skatino atsakovą bendrauti su sūnumi. Mano, jog ieškinyje nurodyta bendravimo tvarka leis tėvui su sūnumi bendrauti maksimaliai, atsižvelgiant į vaiko ir tėvo užimtumą.

Ieškovė 2024 m. spalio 28 d. pareiškimu patikslino ieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Atsakovas R. T. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovės reikalavimui nustatyti nepilnamečio sūnaus R. T. gyvenamąją vietą su ieškove jis neprieštarauja ir sutinka, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Dėl išlaikymo teikimo periodinėmis išmokomis po 340 Eur kas mėnesį iki sūnus sulauks pilnametystės, jis sutinka iš dalies, t. y. sutinka teikti 200 Eur dydžio išlaikymą vaikui periodinėmis piniginėmis išmokomis per mėnesį, kadangi pagal savo turtinę padėtį neturi galimybės mokėti daugiau. Mano, kad ieškovės pateikta išvada apie reikalingas pinigines lėšas vaiko išlaikymui neatitinka tikrovės ir realios padėties. Ji neparemta jokiais objektyviais įrodymais ir sumos yra gerokai padidintos. Taip pat nesutinka su 8750 Eur įsiskolinimo dydžiu, kadangi ir be teismo sprendimo teikė išlaikymą vaikui. Nurodo, kad per laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 30 d. iki 2021 m. gruodžio 21 d. ieškovei į jos banko sąskaitą pravedė 1470 Eur. Per laikotarpį nuo 2022 m. kovo 4 d. iki 2023 m. vasario 18 d. pravedė 630 Eur vaiko išlaikymui. Taip pat į ieškovės banko sąskaitą vaiko išlaikymui 2024 m. gegužės 19 d. pravedė 200 Eur, 2024 m. birželio 20 d. – 200 Eur, o 2024 m. liepos 22 d. – 200 Eur. Mano, kad ieškovė nuslėpė aplinkybes, kad jis teikė išlaikymą vaikui ir ji gautų piniginių lėšų vaiko išlaikymui neužskaitė. Pripažįsta, kad ieškovei yra skolingas dar 2720 Eur vaiko išlaikymui, tačiau iš karto visos skolos sumokėti negali, gali kiekvieną mėnesį papildomai mokėti po 50 Eur išlaikymo įsiskolinimo padengimui. Su ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka sutinka iš dalies. Nurodo, kad jis dirba pagal slenkantį darbo grafiką, todėl iš anksto negali numatyti kada turės laisvas dienas ir galės bendrauti su vaiku. Apie ketinimą bendrauti su vaiku vaiko motinai galės pranešti tik prieš vieną dieną, todėl tėvo bendravimo su vaiku tvarka turėtų būti tikslinama, atsižvelgiant į vaiko norus ir tėvo galimybes.

Teismo posėdžio metu ieškovė G. K. paaiškino, kad dėl gyvenamosios tarp šalių ginčo nekyla, todėl mano, kad vaiko gyvenamoji turėtų būti nustatyta su ja, nes jis nuo gimimo gyvena su ja, o su atsakovu gyveno tik tuo metu, kai šalys gyveno kartu. Dėl išlaikymo priteisimo, mano, kad atsakovo siūloma 230 Eur suma yra per maža vaikui išlaikymui, nes bendrai sudėjus gautųsi 460 Eur, o vaiko poreikiai didėja. Patiria išlaidų vaiko darželiui, būreliams, sportui, gimtadienių šventėms, atostogoms, maitinimui, tad mano, kad tai per mažas siūlomas išlaikymas. Vaikas keliaus jau į mokyklą, tad jam vaiko išlaidos tik didės. Jei sutiktų su atsakovo siūloma išlaikymo suma, tai pinigų vaikui neliktų nei žaislams, nei gimtadieniams, šventėms ar atostogoms. Vaikas dar mažas, jam reikia žaislų edukacijai. Vaikui kas mėnesį skiria nuo 600-650 Eur. Vaikas yra išrankus maistui, ji dažniausiai gamina jam atskirai, nes jis nevalgo padažų, jis pripratęs maitintis sveikai, nemėgsta greito maisto. Jie gyvena dviejų kambarių bute, brangiausiai komunaliniai mokesčiai atsieina elektrai, nes žiemos sezonu tenka dalį būsto šildyti elektra, vaikas maudosi kasdien, skalbia labai daug, tai mokesčių sumoka daug. Vaikui buvo paėmę telefoną išsimokėjimui, turi internetą. Sveikatos sutrikimų, apart akinukų sūnus neturi, bet lankant darželį dažnai serga peršalimo ir kitų virusų ligomis bent kartą į mėnesį. Akių ligų gydytoja liepė būtinai konsultuotis kas šešis mėnesius ir keisti lęšius, atsižvelgus į pagerėjimą ir pablogėjimą. Šiai dienai vaikas nėra draustas, bet ateityje planuoja tai daryti. Vaikas šiuo metu lanko priešmokyklinę ugdymo grupę, lanko robotikos būrelį atskirai už 52 Eur, lanko anglų kalbą už 36 Eur, vaikas taip pat nori lankyti šokius, bet dėl minėto būrelio kol kas susilaiko. Kiekvieną rytą ji veža sūnų į darželį, taip pat vežioja ir pas odontologus ar gydytojus. Priešmokyklinėje grupėje dažnai vaikus veža edukuotis į kitas įstaigas, vyksta Kalėdų šventės, reikia pirkti kanceliarines priemones, pratybas ir kt. Vaikas labai mėgsta LEGO žaislus, važinėti paspirtuku, dviračiu, jis yra labai aktyvus. Kiekvieną vasarą stengiasi atostogauti prie jūros, bet į užsienį nevažiuoja. Šią vasarą lankė įvairias pilis, muziejus, edukavosi, keliavo. Ji pati į darbą po vaiko priežiūros atostogų grįžo nuo spalio pradžios. Ji turi dar vieną vaiką, kuris yra su negalia, bet jam kol kas reikia skirti mažiau lėšų, nes prisideda valstybė, jam taip pat lieka ir žaislai. Ji turi vieną kreditorinį įsipareigojimą, kas mėnesį moka apie 39 Eur. Jos bendros pajamos, viską sudėjus siekia virš 1000 Eur. Turi asmenine nuosavybe butą, daugiau, išskyrus šeimos automobilį, jokio registruotino turto neturi. Kai atsakovas visiškai neskyrė jokio išlaikymo, tai tada labai prie išlaikymo prisidėjo sutuoktinio tėvai ir jos pusseserė. Šiuo metu taip pat padeda sutuoktinio tėvai priežiūra ir pan. Dėl išlaikymo įsiskolinimo, tai per visus tuos tris metus prie išlaikymo teko prisidėti jos sutuoktiniui, jos šeimai, giminėms, nes atsakovas norėdavo prisidėdavo, norėdavo ne. Jie sau neleisdavo tiek, kiek skirdavo vaikui, sau nenusipirkdavo rūbų ar avalynės, bet viską skirdavo vaikui. Rūpinosi, kad sūnus turėtų viską. Ji jaučiasi, kad atsakovas yra skolingas vaiko išlaikymui už pastaruosius tris metus. Ji visad prašydavo atsakovo, kad jis prisidėtų, rašydavo jam žinutes, bet ją visada ignoruodavo. Atsakovas grynaisiais pinigais yra davęs pinigus tik anksčiau nei prieš tris metus, tai buvo pirmaisiais išsiskyrimo metais, o vėliau aplamai dingo iš jų gyvenimo. Per pastaruosius tris metus išlaikymą skyrė tik bankiniais pavedimais. Per minėtą laikotarpį atsakovas vaikui buvo nupirkęs dvejas basutes, vienus kedus, buvo nupirkęs pagalvę su animaciniais personažais, buvo pervedęs pinigų už striukę ir kepurę, vieną kartą pasveikino su Kalėdomis atveždamas LEGO žaislą, o daugiau be kažkokių sulčių, sūrelių, sausainių daugiau neprisidėjo. Po išsiskyrimo vaiką tik vieną kartą per Kalėdas pasveikino ir vieną kartą finansiškai prisidėjo prie vaiko gimtadienio dovanos. Dėl bendravimo tvarkos, tai apsvarstė ir supranta, kad atsakovui nėra įmanoma bendrauti su sūnumi kas antrą savaitę. Mano, kad jai būtų palankiausia, kad praneštų savaitę prieš, kai norės pasiimti vaiką savaitgaliui. Jeigu norėtų pasiimti darbo dienomis, jis turėtų užtikrinti vaiko ugdymą. Išlaikymo įsiskolinimą sutiktų išdėstyti 36 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant atitinkamą sumą, padalintą iš priteistos sumos.

Teismo posėdžio metu ieškovės G. K. atstovė advokato padėjėja Gabija Ročytė pakartojo ieškinyje nurodytus motyvus ir papildomai paaiškino, kad vaikui prieš šešis mėnesius buvo paskirti akinukai, kurie vaiko bus naudojami visą gyvenimą, nes jo silpnas regėjimas. Atsakovas su vaiku apskritai nėra niekada atostogavęs, tad visos vaiko atostogų išlaidos tenka vienai ieškovei. Ieškovės pajamos per mėnesį sudaro apie 1244 Eur per mėnesį, o sutuoktinio apie 1000 Eur per mėnesį, tad išlaikyti turimus du nepilnamečius vaikus padeda ir sutuoktinio tėvai. Taip pat, kaip matyti iš pateiktų papildomų įrodymų, prie atsakovo sūnaus išlaikymo prisideda ir ieškovės pusseserė. Dėl atsakovo pozicijos, kokią sumą ji sutinka teikti išlaikymą, mano, kad tokia suma visiškai neužtikrintų vaiko poreikių. Tokiu atveju ieškovei tektų ne tik visa našta dėl vaiko priežiūros ir auklėjimo, tačiau ir dėl išlaikymo dydžio. Atsakovas yra sveikas, darbingumo amžiaus vyras, savo siūlomą teikti vaikui išlaikymo dydį motyvuoja sunkia finansine padėtimi dėl turimų įsiskolinimų, kurie siekia apie 20 000 Eur, tačiau taip pat matyti, kad jis uždirba daugiau nei vidutinį darbo užmokestį, kitų išlaikytinių neturi. Nors atsakovas minėjo, kad jo artimas asmuo turi nepilnametį vaiką, tačiau atsakovui netenka išlaikyti ne savo biologinius vaikus, kadangi jo artimo asmens vaikai, taip pat turėtų gauti išlaikymą iš jų tėvo, o atsakovas šios prievolės neturėtų prisiimti bei skirti išlaikymą savo vaiko išlaikymui. Kitų atsakovo finansinių įsipareigojimų tenkinimas neturėtų būti statomas į pirmesnę eilę, nei išlaikymo teikimas, o turimi finansiniai įsipareigojimai neatleidžia nuo pareigos teikti išlaikymą vaikui. Dėl išlaikymo įsiskolinimo, tai vaikui ir anksčiau buvo reikalinga ne mažesnė nei 340 Eur suma, o atsakovas buvo sumokėjęs 3490 Eur, kuri buvo išskaityta iš prašomo išlaikymo įsiskolinimo sumos. Atsakovas, nors ir teigė, kad teikė išlaikymą, tačiau ieškovė yra nurodžiusi, kad grynaisiais pinigais iš atsakovo niekuomet nėra gavusi išlaikymo vaikui. Ieškovė sutiktų, kad prašoma išlaikymo įsiskolinimo suma būtų išdėstyta. Dėl bendravimo tvarkos, tai nors atsakovas nesutinka su bendravimo tvarka, tačiau jokios bendravimo tvarkos nesiūlo. Kaip matyti iš bylos esančių duomenų, atsakovas kiekvieno mėnesio pradžioje gali numatyti, kada jis bus išvykęs, o kada galės bendrauti su vaiku. Šiuo atveju būtina nustatyti kuo konkretesnę bendravimo tvarką dėl tarp šalių kylančių konfliktų.

Teismo posėdžio metu atsakovas R. T. papildomai paaiškino, kad dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo sutinka, nieko keisti nereikia. Nuo 2020 metų vaikas gyvena tik su mama. Dėl periodinio išlaikymo dydžio jis laikosi savo pozicijos, kadangi dėl savo turimų įsiskolinimų jis negali daugiau skirti išlaikymo. Sutinka skirti 230 Eur periodinį išlaikymą ir po 50 Eur išlaikymo įsiskolinimą kas mėnesį. Nekilnojamojo turto ir automobilio savo vardu jis neturi. Visos skolos antstoliams pateiktos byloje, turi dar vieną įsiskolinimą, kuris neperduotas antstoliams, ten skola apie 7000 Eur. Bendra jo turimų skolų suma yra apie 27 000 Eur, kurios susidariusios dėl vartojimo kreditų. Skolos augo, o mokėti nepajėgė. Skolos susidarė per ilgesnį nei trijų metų laikotarpį. Jiems su ieškove visiškai neįmanoma susišnekėti. Pas vaiką nevažiavo, kad nereikėtų konfliktuoti, o po teismo sprendimo, su vaiku ketina bendrauti grįžęs po darbų. Jo pajamos vidutiniškai siekia apie 1500-1600 Eur į rankas, bet ne visada jis tiek gauna. Tokį atlyginimą jis gauna, kai dirba visą mėnesį, o kartais būna, kad dirba tik porą savaičių. Į minėtą sumą įeina ir jam išmokami dienpinigiai. Per mėnesį savo reikmėms jis išleidžia 200 Eur maistui, įskaičiavus viską, jam reikia 600 Eur. Telefono sąskaitai išleidžia 400 Eur, tai jam gaunasi 1000 Eur. Mano, kad vaikui išlaikymui apskritai reikalinga skirti 250-300 Eur, tokia suma visiškai patenkintų vaikų poreikius. Kitų išlaikytinių neturi. Nuomojasi būstą už kurį su komunaliniais moka 300 Eur. Nuomojasi vienas, bet gyvena su drauge, kuri neprisideda prie nuomos. Dėl išlaikymo įsiskolinimo nesutinka, sutinka tik su 2720 Eur išlaikymo įsiskolinimu. Jis yra nurodęs kiek yra pervedęs išlaikymui, daugiau nėra skyręs. Dėl bendravimo tvarkos, jis nori, kad grįždamas po kadencijos galėtų savaitę prieš pranešti ieškovei apie vaiko paėmimą, bet konkrečiai nurodyti dienas jam nemanoma. Jam tiko ieškovės atstovės teismo posėdyje nurodyta patikslinta bendravimo tvarka, bet vaiko paėmimas per mėnesį du kartus yra neįmanomas. Jis siekia bendrauti su sūnumi, bet su sūnumi telefonu nekalbėjo. Per Kalėdas ir Naujuosius metus jis yra visada linkęs pasiimti vaiką, nes tada dažniausiai jis būna namuose. Per savo ar sūnaus gimimo dieną jam nepavyksta paimti vaiko dėl darbo. Jis pripirkdavo žaislų ir saldumynų vaikui. Kai pasiimdavo vaiką keliaudavo pramogauti, tikrai nesėdėdavo su vaiku namuose. Vaikas tikrai valgo viską, nėra išrankus. Jam paimti vaiką yra džiaugsmas, bet paskutinį kartą vaiką pasiėmė 2023 metų rugpjūčio mėnesį. Jo gyvenimo draugė turi vaiką, jis prie jo išlaikymo neprisideda, draugė pati išlaiko. Prie draugės asmeninių poreikių tenkinimo jis prisideda iki kelių šimtų eurų per mėnesį, bet tai būna bendri poreikiai. Mano, kad 340 Eur išlaikymas vaikui yra per didelis, nes jis žino, kiek reikalinga vaiko išlaikymui. Tokių metų vaikas tiek išlaidų nepatiria. Jo draugė tokio pačio amžiaus vaikui tokios sumos neišleidžia, o jų poreikiai panašūs.

Teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė Jurgita Drūlienė pagarsino byloje pateiktą išvadą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog nepilnamečio vaiko R. T., gimusio (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė G. K., o tėvas – atsakovas R. T. Šalys santuokos sudarę nebuvo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė G. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su M. K. ir jiems (duomenys neskelbtini) gimė bendras vaikas – G. K., kuris yra neįgalus, jam mokama šalpos neįgalumo/negalios pensija. Ieškovė savo vardu registruotų ir/ar deklaruotų kelių transporto priemonių neturi, tuo tarpu jos sutuoktinio M. K., vardu yra įregistruota ir nuosavybės teise deklaruota viena kelių transporto priemonė – automobilis Opel, kuris įgytas iki santuokos sudarymo. Ieškovės vardu, santuokos metu, buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su AB Šiaulių bankas Kauno filialu, kurios pagrindu ieškovė kas mėnesį moka 36,38 Eur, galutinis vartojimo kredito sutarties atsiskaitymo terminas 2026 m. gruodžio 15 d. Iš šalių sūnaus R. T. apsilankymų pas gydytojus elektroninių išrašų nustatyta, kad nepilnamečiui vaikui yra išrašyti akiniai dėl pablogėjusio regėjimo, diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti priedai patvirtina, kad ieškovė 2024 m. birželio 12 d. pirko nepilnamečiui sūnui akinius, kurių rėmelius po kelių mėnesių teko keisti, kadangi pastarieji sulūžo. Be kita ko, ieškovė pateikė duomenis apie tai, jog sūnus R. T. lanko papildomas anglų kalbos pamokas, kurios viena pamoka kainuoja 4,50 Eur, taip pat sūnus lanko Robotikos būrelį, kuris kainuoja 52 Eur, be nuolaidos. Iš SEB banko pažymos matyti atsakovo nuo 2021 m. balandžio 6 d. iki 2024 m. kovo 8 d. pervestos lėšos prisidedant prie vaiko išlaikymo, iš kurių matyti, kad atsakovas per minėtą laikotarpį yra pervedęs 3180 Eur. Taip pat ieškovė pateikė du mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, kad atsakovas 2024 m. gegužės 19 d. ieškovei pervedė 200 Eur mokėjimo paskirtyje nurodydamas alimentai, ir 2024 m. birželio 20 d. pervedė 200 Eur mokėjimo paskirtyje nurodydamas alimentai. Byloje pateikta SEB bankas pažyma taip pat patvirtina, kad G. M. (ieškovės pusseserė) nuo 2021 m. liepos 8 d. iki 2024 m. liepos 8 d. pervesdavo ieškovei pinigines lėšas įvairių švenčių progomis, taip pat prisidėdavo prie pirkinių ir maisto įsigijimo. Taip pat minėtoje pažymoje pateikta informacija apie ieškovės atliktus mokėjimus už darželį. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažyma apie asmens negautas išmokas patvirtina, kad šalių sūnus R. T. laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. liepos 17 d. iš minėtos įstaigos išmokų negavo. Atsakovė yra įgijusi nekilnojamojo turto, jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 2 kambarių butas ir dalis žemės sklypo prie buto.

Tuo tarpu iš atsakovo R. T. pateiktų ir byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovo atžvilgiu yra vykdoma 9 vykdomosios bylos. Atsakovo skolos likutis 2024 m. balandžio 10 d. sudarė 26 927,79 Eur. Iš atsakovo pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti ieškovei pervestos sumos, kurios taip pat buvo nurodytos ieškovės pateiktoje banko pažymoje, išskyrus tai, kad 2020 m. lapkričio 30 d. atsakovas ieškovei pervedė 100 Eur, 2021 m. sausio 5 d. – 500 Eur, o 2024 m. liepos 22 d. (po kreipimosi į teismą) – 200 Eur. Iš 2024 m. balandžio 3 d. pažymos apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), o jo pajamos į rankas laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio iki 2024 m. vasario mėnesio sudarė 10 242,38 Eur, t. y. vidutiniškai po 1707,06 Eur per mėnesį. Tuo tarpu iš 2024 m. rugsėjo 23 d. pažymos apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad atsakovo pajamos į rankas laikotarpiu nuo 2024 m. sausio mėnesio iki 2024 m. rugpjūčio mėnesio sudarė 17 373,27 Eur, t. y. vidutiniškai po 2171,66 Eur per mėnesį. Byloje taip pat pateikti atsakovo darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, iš kurių matyti, kad atsakovas didžiąją mėnesio dalį praleidžia komandiruotėse, t. y. 2024 m. vasario mėnesį komandiruotėje išbuvo 28 dienas, 2024 m. kovo mėnesį – 25 dienas, 2024 m. balandžio mėnesį – 19 dienų, 2024 m. gegužės mėnesį – 29 dienas, 2024 m. birželio mėnesį – 18 dienų, 2024 m. liepos mėnesį – 19 dienų, 2024 m. rugpjūčio mėnesį – 26 dienas. Duomenų apie atsakovo turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą byloje nėra, tačiau iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovas nuo 2027 m. rugsėjo 18 d. yra sudaręs 2 kambarių buto nuomos sutartį.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus tarpusavio santykius, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 5, 6 dalys). CK 3.169 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Šiuo konkrečiu atveju, ginčo tarp šalių dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, vaiko motina G. K., nėra. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad jis neprieštarauja ir sutinka, jog sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, tai pakartojo ir teismo posėdžio metu.

Valstybės vaiko teisių tarnyba pateiktoje išvadoje nurodo, kad ieškovės namas, kuriame gyvena šeima, yra dviejų kambarių, iš kurių vienas skirtas vaikui R. T. Namas yra su visais patogumais, jame yra miesto vandentiekis ir kanalizacija, vonia, dušas, virtuvė, būstas apšildomas kokliniu pečiumi. Namuose švaru ir tvarkinga. R. T. kambaryje yra išskleidžiamas kampas miegojimui, 2 komodos, spinta, staliukas, gausu žaislų. Namų apyvokos daiktai, reikalingi vaikui, užtikrinami pagal galimybes. Lankymosi šeimoje metu, stebint artimą vaiko ryšį su motina, kuri iš esmės užtikrina šalių nepilnamečiam vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, nesant byloje ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų, Valstybės vaiko teisių tarnyba padarė išvadą, kad nepilnamečio R. T. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis ir tai, jog ginčo tarp šalių dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nėra, o nepilnamečio vaiko motina geba užtikrinti vaiko poreikius ir saugią aplinką, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko R. T. gyvenamoji vieta turi būti nustatytina su ieškove, vaikų motina G. K., jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, kadangi tai geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Tai iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes bei CK 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Jeigu tėvai nesusitaria, nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

Teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti nepilnamečio sūnaus R. T. išlaikymui iš atsakovo, jo tėvo R. T., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 340 Eur iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad jos skaičiavimais, siekiant patenkinti sūnaus poreikius (tiek kasdienius, tiek papildomus) kas mėnesį yra reikalinga 679 Eur (vaiko poreikių lentelėje išlaidų suma sudaro 709 Eur, nors nurodyta 679 Eur) suma. Tam pagrįsti ieškovė pateikia vaiko poreikių lentelę. Nurodo, kad minėtiems vaiko poreikiams patenkinti skirta suma nesiekia minimaliosios mėnesinės algos. Mano, kad priteistinas išlaikymo dydis atsakovui neturėtų būti mažinamas iš valstybės gaunama išmoka už nepilnametį vaiką, kadangi sūnus nuo (duomenys neskelbtini) jau lankys pagrindinio ugdymo įstaigą, dėl ko padidės išlaidos uniformai, dienpinigiams, ekskursijoms, kasmetiniam pasiruošimui naujiems mokslo metams, transporto išlaidoms ir kt.

Ieškovė, be kita ko, ieškinyje nurodė, kad jos pajamos, įskaitant išmokas už vaikus, siekia apie 1000 Eur, tačiau teismo posėdyje nurodė, kad po vaiko priežiūros atostogų grįžo į darbą, nors tikslaus darbo užmokesčio nurodyti negalėjo dėl ką tik įvykusio grįžimo. Vis tik, iš Valstybės vaiko teisių tarnybos pateiktos išvados matyti, kad ieškovė nurodė, jog jos gaunamas darbo užmokestis siekia apie 740 Eur, o jos sutuoktinio apie 1300 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė taip pat pažymėjo, jog prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo prisideda ir jos sutuoktinio tėvai bei jos pusseserė, kiti artimi asmenys. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi įgijusi nekilnojamąjį turtą – butą, kuriame šeima gyvena.

Tuo tarpu atsakovas atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškovės prašoma priteisti išlaikymo sūnui suma, kadangi dėl jo turtinės padėties, tokio išlaikymo teikti negali. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė manantis, kad ieškovės prašoma išlaikymo suma vaikui yra per didelė, o vaikui išlaikyti apskritai užtektų apie 300 Eur sumos. Vis tik, teismo posėdžio metu, atsakovas iš dalies pripažino, kad ieškovės vaiko poreikių lentelėje nurodytos sumos maistui ir kai kuriems kitiems dalykams yra pagrįstos. Atsakovas savo nesutikimą teikti ieškovės prašomos išlaikymo sumos argumentavo tuo, jog turi didelių įsiskolinimų kitiems kreditoriams, tačiau pripažino, kad savo gyvenimo draugei skiria tam tikrą dalį savo pajamų, tuo tarpu jos vaikui, neskiria. Nurodė neturintis nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, atsakovo pajamos per mėnesį sudaro daugiau nei vidutinį Lietuvos Respublikoje mokamą atlyginimą, t. y. jo pajamos laikotarpiu nuo 2024 m. sausio mėnesio iki 2024 m. rugpjūčio mėnesio sudarė vidutiniškai po 2171,66 Eur į rankas per mėnesį.

Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra sveiki ir darbingi, kaip minėta, ieškovės pajamos nesiekia vidutinio darbo užmokesčio, tačiau jai tenka pagrindinė vaiko išlaikymo ir priežiūros našta, taip pat tenka rūpintis ir kitu turimu neįgaliu vaiku. Tuo tarpu atsakovo pajamos ženkliai viršija Lietuvos Respublikos atlyginimų vidurkį, kitų išlaikytinių jis neturi, nors turi didelių kreditorinių įsiskolinimų, jo atžvilgiu užvestos bent devynios vykdomosios bylos ir atitinkamai vykdomi išieškojimai iš jo darbo užmokesčio. Vis tik, pastebėtina, jog vaiko poreikiai, pakankamo išlaikymo jam skyrimas yra laikytinas prioritetiniu, todėl reikalavimas išieškoti išlaikymą yra vykdomas pirmąja eile ir turi pirmumą prieš likusius kreditorius, kurių reikalavimai kildinami iš vartojimo kredito sutarčių, neapmokėtų paslaugų, mokesčių ir panašaus pobūdžio skolų.

Šiuo konkrečiu atveju, teismo vertinimu, ieškovė bylos nagrinėjimo metu rašytiniais įrodymais ir teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais iš esmės pagrindė nepilnamečiui vaikui reikalingą skirti išlaikymą maistui, aprangai, vaistams, vitaminams ir kitiems būtiniems poreikiams. Vis tik teismui susipažinus su byloje pateiktais dokumentais, pateikta vaiko poreikių lentele, teismo posėdžio metu išklausius šalių paaiškinimų, atsižvelgus į vaiko amžių, abiejų tėvų galimybes skirti numatyto dydžio periodinį išlaikymą, darytina išvada, jog ieškovės nurodyta vaiko išlaikymui reikalinga pinigų suma yra šiek tiek perdėta. Priteisdamas išlaikymą, teismas įvertina faktiškai patiriamas išlaidas, taip pat šalių galimybes skirti numatytą išlaikymo sumą. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams, higienos priemonėms, ugdymui, būsto išlaikymui, laisvalaikiui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos minėtos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kad būtų užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo poreikiai.

Pažymėtina, jog pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, kuri šiuo metu yra 96,25 Eur. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Vis dėlto, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Teikiant vaikams valstybės piniginę paramą išmokos vaikui būdu, yra siekiama pagerinti vaikų padėtį, sudaryti jiems geresnes sąlygas, užtikrinti, kad vaikų poreikiai būtų visapusiškiau patenkinti. (Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartis Nr. e2S-141-739/2023).

Įvertinęs nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius, siekdamas išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą, atsižvelgdamas į Lietuvoje pakitusių būtiniausių prekių kainas, teismų praktiką, į tai, kad abi šalys yra dirbančios, atsakovo pajamos pagal pateiktus duomenis šiuo metu vidutiniškai siekia 2171,66 Eur, tuo tarpu ieškovės pajamos yra ženkliai mažesnės, be to, ji turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurį privalo išlaikyti, o šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra nustatytina su ieškove, todėl jai neišvengiamai teks kasdienės ir nenumatytos šalių nepilnamečio vaiko išlaidos, atsižvelgęs į tai, jog Lietuvoje minimali mėnesinė alga į rankas šiuo metu sudaro apie 709 Eur, o nuo 2025 metų sudarys apie 777 Eur, kas laikytina pakankamomis pajamos pragyventi ir patenkinti būtiniausius poreikius, tuo tarpu vaikui valstybės skiriamos išmokos taip pat išaugs iki 122,50 Eur dydžio, teismas daro išvadą, jog įvertinus byloje ištirtas ir paminėtas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo pagrįstas iš dalies ir iš atsakovo turi būti priteistinas periodinis išlaikymas nepilnamečiam sūnui R. T. po 320 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Manytina, kad 320 Eur periodinio išlaikymo priteisimas šiuo konkrečiu atveju yra visiškai pakankamas ir atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių turtinę padėtį, jų teises, interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas neturi pagrindo manyti, kad tokio dydžio išlaidos būtų neatitinkančios ekonominės realybės, vaiko amžiaus, jo sveikatos būklės bei būtinųjų bet kurio vaiko poreikių ar šiai sumai pagrįsti būtų reikalingi papildomi įrodymai nei pateikta teismui.

Priteisus periodinį išlaikymą šalių nepilnamečiui sūnui, ieškovė skirtina išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Teismas pažymi, jog nustatydamas priteistino išlaikymo dydį vertino nepilnamečio vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydį ir tėvų galimybę skirti išlaikymui nustatytą sumą teismo sprendimo priėmimo momentu ir orientuojantis į artimą vaiko ateitį, todėl pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Ieškovė G. K. prašo iš atsakovo R. T. nepilnamečiui vaikui R. T. priteisti 8750 Eur neteikto išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2021 m. liepos 8 d. iki 2024 m. liepos 8 d., skaičiuojant kas mėnesį po 340 Eur (atėmus atsakovo per nurodytą laikotarpį sumokėtą 3490 Eur išlaikymo sumą).

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 8 d. iki 2024 m. liepos 8 d. nevykdė pareigos teikti išlaikymo arba šią pareigą vykdė iš dalies dėl ko susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Nurodo, kad šalių materialinė padėtis ir vaiko poreikiai minėtu laikotarpiu esmingai nesiskyrė (ieškovės pajamos netgi buvo didesnės).

Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškovės reikalavimu nesutiko ir nurodė, kad su tokiu išlaikymo įsiskolinimo dydžiu nesutinka, kadangi per laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 30 d. iki 2021 m. gruodžio 21 d. ieškovei į jos banko sąskaitą pravedė 1470 Eur, per laikotarpį nuo 2022 m. kovo 4 d. iki 2023 m. vasario 18 d. pravedė į ieškovės banko sąskaitą 630 Eur. Taip pat į ieškovės banko sąskaitą vaiko išlaikymui 2024 m. gegužės 19 d. pravedė 200 Eur, 2024 m. birželio 20 d. pravedė 200 Eur, o 2024 m. liepos 22 d. pravedė 200 Eur, todėl pripažįsta, kad ieškovei yra skolingas 2720 Eur vaiko išlaikymui.

Pastebėtina, jog teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad atsakovas prie sūnaus išlaikymo prisidėjo tik retkarčiais pervesdamas pinigų į jos banko sąskaitą, grynaisiais pinigais minėtu laikotarpiu išlaikymo nėra teikęs. Minėtas aplinkybes patvirtino ir atsakovas. Šiuo atveju taip pat atkreiptinas dėmesys, jog minėtos atsakovo nurodytos sumos buvo išskaitytos iš ieškovės prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo sumos, išskyrus tas lėšas, kurios nepatenka į išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį, t. y. už vėlesnį nei trejų metų laikotarpį, o būtent nuo 2020 m. lapkričio 30 d. iki 2021 m. liepos 8 d., ir laikotarpį po ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. liepos 9 d.), o būtent 2024 m. liepos 22 d. pravesta 200 Eur suma.

Byloje pateikta SEB bankas pažyma ir mokėjimo nurodymai patvirtina, kad atsakovas per laikotarpį nuo 2021 m. liepos 6 d. (ieškovė įskaito ir pervestą sumą už porą ankstesnių dienų nei treji metai) iki 2024 m. liepos 8 d. iš viso yra teikęs 3490 Eur išlaikymą nepilnamečiui sūnui.

Teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Taigi teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką.

Iš byloje pateiktų dokumentų ir teismo posėdžio šalių duotų paaiškinimų darytina išvada, kad atsakovas per laikotarpį už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos yra skyręs savo nepilnamečiui vaikui 3490 Eur išlaikymą. Minėtas aplinkybes patvirtino ir ieškovė bei pats atsakovas, kad grynaisiais pinigais išlaikymas sūnui minėtu laikotarpiu nebuvo teikiamas.

Nagrinėjamu atveju, nors ieškovė nurodo, kad sūnaus poreikiai per paskutinių trejų metų laikotarpį iš esmės nesiskyrė, todėl skaičiuodama priteistiną išlaikymo įsiskolinimą, vadovavosi prašoma priteisti 340 Eur kasmėnesinio periodinio išlaikymo suma, teismas atkreipia dėmesį, jog pastaraisiais metais stipriai augusi infliacija turėjo esminės įtakos bendram šalyje vyraujančių kainų lygiui, jų pasikeitimui, todėl konstatuoti, kad prieš vienerius ar trejus metus vaiko poreikiams patenkinti buvo reikalinga skirti analogiška, kaip šiai dienai nustatyta, suma, nėra pagrindo. Pastebėtina, jog pastaraisiais metais ypač sparčiai augo ne tik būtiniausių prekių kainos, infliacija šalyje siekė dviženklius skaičius, bet keitėsi ir minimalios mėnesinės algos dydis, t. y. 2021 metais minimali alga į rankas sudarė apie 468 Eur; 2022 metais – 533 Eur; 2023 metais – 633 Eur; 2024 metais – 709 Eur; 2025 metais numatoma – 777 Eur. Taigi, akivaizdu, kad nors nepilnamečio vaiko poreikiai iš esmės išliko panašūs, tačiau dėl sparčiai kylančio pragyvenimo lygio, produktų bei paslaugų kainų pasikeitimo, ankstesniais metais analogiškus vaiko poreikius buvo galima patenkinti skiriant mažesnę išlaikymo sumą.

Šiuo konkrečiu atveju, teismas atsižvelgęs į nepilnamečio vaiko poreikius, tėvų galimybę skirti išlaikymą, siekdamas išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą, priteisė 320 Eur periodinį išlaikymą, kuris teikiant analogišką išlaikymo sumą abiem šalims, įskaičiavus valstybės nepilnamečiui vaikui skiriamą socialinę išmoką, iš esmės atitinka orientacinį minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymo kriterijų, todėl laikydamasis tokio paties principo, teismas apskaičiuoja iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteistiną išlaikymo įsiskolinimą bei priteisia iš atsakovo 5561,75 Eur išlaikymo įsiskolinimą (((468 Eur – 70 Eur) x 6 mėn. / 2 = 1194 Eur) + ((533 Eur – 77 Eur) x 12 mėn. / 2 = 2736 Eur) + ((633 Eur – 85,75 Eur) x 12 mėn. / 2 = 3283,50 Eur) + ((709 Eur – 96,25 Eur) x 6 mėn. / 2 = 1838,25 Eur) = 9051,75 Eur – 3490 Eur atsakovo skirta suma).

Atsakovas prašo išdėstyti išlaikymo įsiskolinimo mokėjimą dalimis. Teismo posėdžio metu ieškovė tam neprieštaravo ir nurodė sutinkanti, kad išlaikymo įsiskolinimas būtų padengtas per 36 mėnesius kas mėnesį mokant atitinkamą išlaikymo įsiskolinimo dalį, todėl esant tokioms aplinkybėms, teismas atsakovui išdėsto iš jo priteisto 5561,75 Eur išlaikymo įsiskolinimo mokėjimą 36 mėnesių terminui, nustatant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kas mėnesį (35 mėnesius) mokėti ieškovei po 150 Eur, o paskutinį mėnesį (36 mėnesį) – 311,75 Eur.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju, ieškovė patikslinusi reikalavimą prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką: 1.1 atsakovas, R. T., su sūnumi R. T., bendrauja pagal šalių bendrą susitarimą, el. paštu ar SMS žinute, informuodamas sūnaus motiną, G. K., ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki numatomos atsakovo susitikimo su sūnumi dienos. Atsakovas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios bei grąžina į jo gyvenamąją vietą sutartą valandą. Informuodamas apie pageidaujamą bendravimo su sūnumi laiką, atsakovas įsipareigoja nurodyti kiek dienų pageidauja bendrauti su vaiku, kur planuoja vykti, adresą, kuriame sūnus lankysis pas atsakovą; 1.2. atsakovas, R. T., su sūnumi R. T., praleidžia mokslo metų rudens ir pavasario atostogas neporiniais metais, o ieškovė – G. K. – poriniais. Kiekvienais metais atsakovui R. T. su vaiku priklauso bendrauti pirmąją mokslo metų žiemos atostogų savaitę, o G. K. – antrąją. Atsakovas R. T. su sūnumi praleidžia 2 (dvi) savaites vasaros atostogų metu, su galimybe kartu su nepilnamečiu sūnumi, išvykti į užsienio valstybę, apie tokio išvykimo detales iš anksto (ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų) informuodamas ieškovę – G. K. el. paštu arba telefonu trumpąja SMS žinute. Apie planuojamas vasaros atostogas atsakovas R. T. el. paštu arba telefonu trumpąja SMS žinute informuoja ieškovę G. K. ne vėliau kaip iki kiekvienų einamųjų metų gegužės 1 d., nurodydamas tikslias dienas kada planuoja pasiimti ir grąžinti vaiką, kur vaikas apsistos atostogų metu; 1.3. atsakovas R. T. su nepilnamečiu sūnumi praleidžia šias metų šventes: 1.3.1. porinių metų Šv. Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną 10 val., ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą pirmąją Šv. Kalėdų dieną iki 18 val. (jeigu tuo metu pagal 25 punktą su sūnumi priklauso bendrauti ne atsakovui); 1.3.2. porinių metų Naujųjų metų dieną, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 10 val. ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 18 val. (jeigu tuo metu pagal 26.2. punktą su sūnumi priklauso bendrauti ne atsakovui); 1.3.3.neporinių metų antrąją Šv. Kalėdų dieną, paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos antrąją Šv. Kalėdų dieną 10 val. ir grąžindamas sūnų iš jo gyvenamąją vietą antrosios Šv. Kalėdų dienos 18 val. (jeigu tuo metu pagal 26.2. punktą su sūnumi priklauso bendrauti ne atsakovui); 1.3.4. neporinių metų pirmąją Šv. Velykų dieną, paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmosios Šv. Velykų dienos 10 val. ir grąžindamas sūnų iš jo gyvenamąją vietą pirmąją Šv. Velykų dieną iki 18 val. (jeigu tuo metu pagal 26.2. punktą su sūnumi priklauso bendrauti ne atsakovui); 1.3.5. Tėvo dieną, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, nepilnametis sūnus – R. T., atitinkamai, praleidžia su savo tėvu R. T., o motinos dieną – su savo motina G. K.; 1.3.6. nepriklausomai nuo bendravimo grafiko pasiskirstymo, R. T., turi teisę su sūnumi R. T. praleisti savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), o G. K., atitinkamai, savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)); 1.3.7. sūnaus, R. T., gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), vaiko tėvas R. T., su sūnumi praleidžia kiekvienais neporiniais metais, o G. K., atitinkamai – poriniais; 1.4. atsakovas, R. T., gali su sūnumi nevaržomai bendrauti telefonu, el. paštu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo bei ryšio priemonėmis tiek, kiek tai neprieštaraus nepilnamečio sūnaus interesams ir sūnus sugebės bendrauti tokiomis priemonėmis; 1.5. atsakovas, R. T., apie bet kokius bendravimo tvarkos su sūnumi R. T., pasikeitimus dėl jo sveikatos būklės ar kitų staiga atsiradusių nenumatytų aplinkybių, privalo informuoti sūnaus motiną G. K., SMS (teksto) žinute arba elektroniniu laišku ne vėliau kaip prieš 3 (tris) kalendorines dienas iki numatomos R. T. bendravimo su sūnumi dienos; 1.6. abu tėvai įsipareigoja apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą vienas kitą informuoti telefono skambučiu, SMS žinute arba elektroniniu paštu ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo gyvenamosios vietos pakeitimo dienos.

Pastebtina, jog šiuo konkrečiu atveju, iš dalies yra ginčas tarp šalių dėl ieškovės pasiūlytos atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos. Atsakovas atsiliepime į ieškinį, taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad tik iš dalies sutinka su ieškovės pasiūlyta bendravimo su sūnumi tvarka, kadangi jis dirba pagal slenkantį darbo grafiką ir iš anksto negali numatyti kada turės laisvas dienas bei galės bendrauti su vaiku. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad apie ketinimą bendrauti su vaiku vaiko motinai galėtų pranešti tik prieš vieną dieną, tačiau teismo posėdžio metu pažymėjo, kad norėtų, jog grįždamas po kadencijos galėtų savaitę prieš pranešti ieškovei apie vaiko paėmimą, bet konkrečiai nurodyti dienų jam neįmanoma. Atsižvelgus į atsakovo išsakytus argumentus, teismo posėdžio metu ieškovė patikslino pirmuosius siūlomos bendravimo tvarkos punktus, o atsakovas pripažino, kad jam tinka patikslinti bendravimo tvarkos punktai, tačiau papildomai nurodė, kad vaiko paimti du kartus per mėnesį jam neįmanoma. Pažymėtina, jog nei atsiliepime į ieškinį, nei teismo posėdžio metu atsakovas pasiūlymų dėl savo bendravimo su sūnumi tvarkos nepateikė.

Valstybės vaiko teisių tarnyba pateiktoje išvadoje nurodo, kad ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka iš esmės neprieštarauja nepilnamečio vaiko R. T. interesams. Pažymėjo, kad bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaiko bei jo tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Nurodo, kad teismas turėtų nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų nepilnamečio vaiko interesus, nepažeistų jo nusistovėjusios dienotvarkės bei būtų realiai vykdoma.

Kaip matyti iš bylos procese surinktų duomenų, tarp ieškovės ir atsakovo vyrauja įtempti santykiai, tačiau šalių santykiai negali būti kliūtis skyriumi gyvenančiam tėvui bendrauti su savo sūnumi. Šiuo konkrečiu atveju, teismui susipažinus su ieškovės patikslinta bendravimo tvarka, teismo vertinimu, joje iš esmės yra atliepiami tiek šalių nepilnamečio sūnaus, tiek skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi poreikiai – atsakovui suteikiama galimybė bendrauti su savo sūnumi tiek laisvu nuo darbo metu, savaitę prieš pranešus apie tai ieškovei, tiek švenčių ar sūnaus atostogų metu, sudaroma galimybė praleisti sūnumi vasaros atostogų dalį, taip pat užtikrinama galimybė su sūnumi bendrauti nuotolinėmis ryšio priemonėmis. Vis tik, taip pat sutiktina, kad atsižvelgus atsakovo darbo grafiką prašoma nustatyta tėvo bendravimo su sūnumi tvarka praktiškai sudėtingai vykdoma, tačiau šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgus į šalių įtemptus santykius, manytina, kad kuo konkretesnė skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi tvarka yra būtina ir šalys, siekdamos geriausių vaiko interesų tenkinimo, sugebės ją vykdyti.

Teismas atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko amžių, abiejų tėvų turimas vienodas teises ir pareigas bendraujant su vaiku bei jį auklėjant, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus, atsakovo galimybę bendrauti su savo sūnumi, siekdamas užtikrinti vaiko ir abiejų tėvų teises, sprendžia, kad ieškovės pateikta patikslinta atsakovo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarka iš esmės atitinka ir užtikrina nepilnamečio vaiko interesus bei nepažeidžia nei vienos iš šalių teisėtų interesų, todėl šį ieškovės reikalavimą tenkina visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tuo tarpu jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu jis sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Ieškovė šioje byloje patyrė 1471 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 16,90 Eur už Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro pažymą ir 1454,10 Eur advokato padėjėjos suteiktos teisinės pagalbos išlaidos, kurios neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjų reikiamą pagalbą maksimalių dydžių. Tuo tarpu atsakovas šioje byloje patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjų reikiamą pagalbą maksimalių dydžių.

Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas 85,89 proc., kadangi reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir su tuo susiję išvestiniai reikalavimai patenkinti visiškai – 100 proc., reikalavimas dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo patenkintas iš dalies – 94,12 proc. (320 Eur / 340 Eur x 100), reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkintas iš dalies 63,56 proc. (5561,75 Eur / 8750 Eur x 100), todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1263,44 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 700 Eur, todėl atmetus 14,11 proc. ieškovės ieškinio reikalavimų (100 proc. – 85,89 proc.) proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai atsakovo naudai iš ieškovės priteistina 98,77 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Iš dalies patenkinus ieškovės ieškinį ir abiejų šalių naudai iš priešingos šalies priteisus bylinėjimosi išlaidas už patenkintų / atmestų ieškinio reikalavimų dalį, teismo vertinimu, siekiant supaprastinti teismo sprendimo vykdymą, būtina atlikti priešpriešinių priteistų sumų įskaitymą ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai iš viso 1164,67 Eur (1263,44 Eur – 98,77 Eur) patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė šioje byloje įstatymu atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už reikalavimus dėl periodinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Už minėtus reikalavimus, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, žyminis mokestis šioje byloje sudaro 211 Eur, todėl šis žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nepilnamečio vaiko R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 320 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2024 m. liepos 9 d.) iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, jog atsakovas R. T. išlaikymą vaikui teikia bankiniais pavedimais į ieškovės atsiskaitomąją banko sąskaitą, esančią AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), iki einamojo mėnesio 20 (dvidešimtos) dienos.

Priteisti iš atsakovo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5561,75 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt vieno euro 75 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnamečio vaiko R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, jog atsakovas R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamečiu vaiku R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tokia tvarka:

1.1 atsakovas, R. T., su sūnumi R. T., bendrauja pagal šalių bendrą susitarimą, el. paštu ar SMS žinute, informuodamas sūnaus motiną, G. K., ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki numatomos atsakovo susitikimo su sūnumi dienos. Atsakovas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios bei grąžina į jo gyvenamąją vietą sutartą valandą. Informuodamas apie pageidaujamą bendravimo su sūnumi laiką, atsakovas įsipareigoja nurodyti kiek dienų pageidauja bendrauti su vaiku, kur planuoja vykti, adresą, kuriame sūnus lankysis pas atsakovą;

1.2. atsakovas, R. T., su sūnumi R. T., praleidžia mokslo metų rudens ir pavasario atostogas neporiniais metais, o ieškovė – G. K. – poriniais. Kiekvienais metais atsakovui R. T. su vaiku priklauso bendrauti pirmąją mokslo metų žiemos atostogų savaitę, o G. K. – antrąją. Atsakovas R. T. su sūnumi praleidžia 2 (dvi) savaites vasaros atostogų metu, su galimybe kartu su nepilnamečiu sūnumi, išvykti į užsienio valstybę, apie tokio išvykimo detales iš anksto (ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų) informuodamas ieškovę – G. K. el. paštu arba telefonu trumpąja SMS žinute. Apie planuojamas vasaros atostogas atsakovas R. T. el. paštu arba telefonu trumpąja SMS žinute informuoja ieškovę G. K. ne vėliau kaip iki kiekvienų einamųjų metų gegužės 1 d., nurodydamas tikslias dienas kada planuoja pasiimti ir grąžinti vaiką, kur vaikas apsistos atostogų metu;

1.3. atsakovas R. T. su nepilnamečiu sūnumi praleidžia šias metų šventes:

1.3.1. porinių metų Šv. Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną 10 val., ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą pirmąją Šv. Kalėdų dieną iki 18 val. (jeigu tuo metu pagal 25 punktą su sūnumi priklauso bendrauti ne atsakovui);

1.3.2. porinių metų Naujųjų metų dieną, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 10 val. ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 18 val. (jeigu tuo metu pagal 26.2. punktą su sūnumi priklauso bendrauti ne atsakovui);

1.3.3.neporinių metų antrąją Šv. Kalėdų dieną, paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos antrąją Šv. Kalėdų dieną 10 val. ir grąžindamas sūnų iš jo gyvenamąją vietą antrosios Šv. Kalėdų dienos 18 val. (jeigu tuo metu pagal 26.2. punktą su sūnumi priklauso bendrauti ne atsakovui);

1.3.4. neporinių metų pirmąją Šv. Velykų dieną, paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmosios Šv. Velykų dienos 10 val. ir grąžindamas sūnų iš jo gyvenamąją vietą pirmąją Šv. Velykų dieną iki 18 val. (jeigu tuo metu pagal 26.2. punktą su sūnumi priklauso bendrauti ne atsakovui);

1.3.5. Tėvo dieną, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, nepilnametis sūnus – R. T., atitinkamai, praleidžia su savo tėvu R. T., o motinos dieną – su savo motina G. K.;

1.3.6. nepriklausomai nuo bendravimo grafiko pasiskirstymo, R. T., turi teisę su sūnumi R. T. praleisti savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), o G. K., atitinkamai, savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini));

1.3.7. sūnaus, R. T., gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), vaiko tėvas R. T., su sūnumi praleidžia kiekvienais neporiniais metais, o G. K., atitinkamai – poriniais;

1.4. atsakovas, R. T., gali su sūnumi nevaržomai bendrauti telefonu, el. paštu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo bei ryšio priemonėmis tiek, kiek tai neprieštaraus nepilnamečio sūnaus interesams ir sūnus sugebės bendrauti tokiomis priemonėmis;

1.5. atsakovas, R. T., apie bet kokius bendravimo tvarkos su sūnumi R. T., pasikeitimus dėl jo sveikatos būklės ar kitų staiga atsiradusių nenumatytų aplinkybių, privalo informuoti sūnaus motiną G. K., SMS (teksto) žinute arba elektroniniu laišku ne vėliau kaip prieš 3 (tris) kalendorines dienas iki numatomos R. T. bendravimo su sūnumi dienos;

1.6. abu tėvai įsipareigoja apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą vienas kitą informuoti telefono skambučiu, SMS žinute arba elektroniniu paštu ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo gyvenamosios vietos pakeitimo dienos.

Priteisti iš atsakovo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1164,67 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto šešiasdešimt keturių eurų 67 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 211 Eur (dviejų šimtų vienuolikos eurų) žyminį mokestį.

Teismo sprendimo vykdymą dalyje dėl 5561,75 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt vieno euro 75 ct) išlaikymo įsiskolinimo priteisimo išdėstyti 36 (trisdešimt šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovą R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos kas mėnesį mokėti po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų), iki einamojo mėnesio 20 (dvidešimtos) dienos, paskutinį mėnesį (36 mėnesį) sumokant 311,75 Eur (tris šimtus vienuolika eurų 75 ct).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Teismo sprendimas dalyje dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai, sprendimo apskundimas vykdymo šioje dalyje nesustabdo.

Išaiškinti atsakovui, jog žyminis mokestis turi būti sumokėtas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (platesnę informaciją apie mokėjimo sąskaitas ir tvarką galima rasti interneto tinklapyje: https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai?lang=lt). Mokant įmoką už priteistą žyminį mokestį, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5662 ir mokėjimo paskirtį – priteistas žyminis mokestis.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.