- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-16
- Bylos Nr.
- 2YT-86-522/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-01265-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Pareiškėjas
- E. U.
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Irina Serafin, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo E. U. skundą dėl antstolės veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. U. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės veiksmų, prašydamas panaikinti areštą Vilniaus pataisos namuose esančiai jo sąskaitai. Jis nurodė, kad remiantis LAT praktika CPK 622-674 straipsniai taikomi tam turtui ir pajamoms, kurį skolininkas turi pradėjus išieškojimą, o ne tam turtui, kuris atsiranda vykdymo proceso metu.
Antstolė Dalia Kaniauskienė 2016 m. gruodžio 7 d. patvarkymu skolininko E. U. skundo netenkino. Ji nurodė, kad antstolės kontoroje yra vykdomas skolos išieškojimas iš E. U. išieškotojo valstybės naudai. Į Vilniaus pataisos namus buvo išsiųsti patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti S-16-95-7385/1334, raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-l6-95-7387, vykdymo išlaidų paskaičiavimas Nr. S-16-95-7392, patvarkymas Nr. 0095/16/01368 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo buvo nustatyta 300 Eur laisvai disponuojama lėšų suma per vieną kalendorinį mėnesį, suteikiant galimybę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. iš laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitų lėšų, priklausančių E. U., nebuvo gauta. E. U. nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos patenka į CPK 739 str. nurodytas pinigų sumas, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Taip pat byloje nėra duomenų, kad skolininko gautos lėšos yra priskiriamos darbo užmokesčiui ar jam prilygintoms išmokoms. Iš pareiškėjo skundo nėra aišku, koks konkretus antstolės procesinis veiksmas arba atsisakymas jį atlikti yra skundžiamas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0095/16/01368 medžiagos matyti, kad antstolė Dalia Kaniauskienė vykdo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1869-1040/2016 dėl 7076,29 Eur žalos atlyginimo išieškojimo iš E. U. išieškotojos Lietuvos Respublikos naudai. Antstolė 2016 m. rugsėjo 21 d. priėmė patvarkymą Nr. S-16-95-7385/1334 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-l6-95-7387, vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. S-16-95-7392 ir patvarkymą Nr. 0095/16/01368 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Šiame patvarkyme antstolė nurodė, kad vadovaujantis CPK 688 straipsniu, skolininkui leidžiama per vieną kalendorinį mėnesį laisvai disponuoti 300 Eur suma. 2016 m. spalio 28 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolė nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš visų E. U. sąskaitų. Iš antstolės 2016 m. lapkričio 24 d. patvarkymo matyti, kad nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. iš laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitų lėšų, priklausančių E. U., lėšų nebuvo gauta.
Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl laikytina, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma yra skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Tačiau kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-07-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).
Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XL VII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).
Kasacinis teismas taip pat nurodė, jog pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškant iš turto, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas yra įtvirtintas ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte.
CPK 668 straipsniu reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą, turto. Tuo tarpu CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 str. 1 d. 2 p.); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 str. 1 d. 3 p.); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 1 d. 1 p.). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Nurodytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).
Pagal Kasacinio teismo išaiškinimą, pareiškėjui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje (pvz. gaunamos iš artimųjų) kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl išskaitoms iš tokio pobūdžio pajamų taikomos proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 str.), kurių dydis, kaip jau buvo minėta, reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad nors pareiškėjas, būdamas įkalinimo įstaigoje, negauna darbo užmokesčio, tačiau jo periodiškai į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl antstolės veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733 - 743 str.). CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).
Antstolė Dalia Kaniauskienė 2016 m. rugsėjo 21 d. priėmė patvarkymą Nr. 0095/16/01368 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Konstatuotina, jog pagal nurodytą tvarką gali būti išieškoma ir iš pareiškėjo į asmeninę sąskaitą gaunamų lėšų, kurios laikytinos kitomis pajamomis. Išskaitymams iš tokių pajamų turi būti taikomos CPK 733-743 str. nuostatos. Šiuo atveju antstolės priimtame 2016 m. rugsėjo 21 d. patvarkyme Nr. 0095/16/01368 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nenurodytas reikalavimas vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis iš skolininko gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 20 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios 1 MMA (CPK 736 str.). Tokiu atveju antstolės 2016 m. rugsėjo 21 d. priimtas patvarkymas Nr. 0095/16/01368 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, pripažįstamas neteisėtu. Tokios pačios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pavyzdžiui Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-384-881/2016, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2613-560/2016, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2346-803/2016, Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, jog „teisėjų kolegija pažymi, kad antstolė ir bylą nagrinėję teismai, nors ir netaikė CPK 668 straipsnyje nustatyto vieno MMA dydžio išskaitų ribojimo, tačiau, pasisakydami dėl išieškojimo iš skolininko pajamų, nepagrįstai rėmėsi CPK 668 straipsniu, reglamentuojančiu išieškojimą iš turto. Šio straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Taip pat pažymėtina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Taigi po išskaičiavimų, atliktų CPK 736 straipsnio nustatyta tvarka iš skolininko gautų kitų pajamų, išieškojimas gali būti atliekamas CPK 668 straipsnio nustatyta tvarka, jei skolininko turima suma viršija vieną MMA.
Nagrinėjamu atveju antstolė Dalia Kaniauskienė 2016 m. rugsėjo 21 d. skundžiamame patvarkyme Nr. 0095/16/01368 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodė, kad, vadovaudamasi CPK 688 straipsniu, areštuoja 7076,29 Eur skolos ir 86,55 Eur vykdymo išlaidų, iš viso – 7162,84 Eur skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Antstolė, priimdama patvarkymą, nesilaikė išieškojimą iš pajamų reglamentuojančių normų, t. y. nenurodė, kad, vadovaujantis išieškojimą iš pajamų ribojamas išieškojimas iš sumos neviršijančios vienos MMA. Šiame patvarkyme buvo nurodyta 300 Eur suma, kuria skolininkui laisvai leidžiama disponuoti per mėnesį. Pažymėtina, kad 300 Eur suma neatitinka 1 MMA. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, antstolės 2016 m. rugsėjo 21 d. patvarkymas Nr. 0095/16/01368 pripažintinas nepagrįstu ir naikintinu (CPK 513 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
E. U. skundą dėl antstolės veiksmų tenkinti.
Panaikinti antstolės Dalios Kaniauskienės 2016 m. rugsėjo 21 d. patvarkymą Nr. 0095/16/01368 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo pritaikytas areštas pareiškėjo E. U. laisvės atėmimo vietos įstaigoje esančiai sąskaitai.
Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo jos įteikimo Vilniaus apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.