- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-27
- Bylos Nr.
- e2A-67-614/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00549-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Eglė Surgailienė, Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Medūzos namai“
- Atsakovas
- R. N.
- Trečiasis asmuo
- A. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Medūzos namai“ ir atsakovo R. N. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Medūzos namai“ ieškinį atsakovui R. N. dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo A. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Medūzos namai“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti tarp ieškovės ir atsakovo R. N. (toliau – ir atsakovas) 2023 m. rugpjūčio 5 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis) ir taikyti abipusę restituciją: ieškovei grąžinti sumokėtą 19 800,00 Eur automobilio kainą, o atsakovui – automobilį Mercedes-Benz CLS 550, priteisti 559,00 Eur nuostolius ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 5 d. su atsakovu sudarė transporto priemonės Mercedes-Benz CLS 550 pirkimo–pardavimo sutartį. Paaiškino, kad prieš sutarties sudarymą, dėl automobilio su atsakovu ir jo draugu bendravo feisbuko ir „Viber“ mobilios programėlės pagalba ir buvo patikinta, jog automobilis yra tvarkingas, neturi defektų. Apžiūrint vietoje automobilį ir jį išbandžius, buvo sutarta dėl 19 800,00 Eur automobilio kainos, kurios 10 000,00 Eur dalis buvo pervesta atsakovui į jo banko sąskaitą, likusi dalis (9 800,00 Eur) atsakovui perduota grynais. Ieškovė pabrėžė, kad automobilio kainai buvus 19 800,00 Eur, patvirtino šalių susirašinėjimai feisbuke ir „Viber“ mobiliojoje programėlėje.
3. Ieškovė paaiškino, kad 2023 m. rugpjūčio 10 d. keičiant automobilio tepalus UAB „Eurodeta“, buvo nustatyta, kad automobilio tepalų filtre yra daug metalo drožlių, išdilusios variklio gilzės, stūmokliai, sumažėjusi cilindruose kompresija, netolygus variklio darbas, neveikia aklos zonos asistentas, išmontuoti blokeliai, modifikuota išmetimo sistema, išpjauti katalizatoriai, išmontuoti galiniai duslintuvo bakeliai. Paaiškino, jog atsakovas nenurodė, kad automobilis neturi automobilio gamintojo numatytų katalizatorių. Ieškovė teigė, kad atsakovui buvo pateikta pretenzija apie automobilyje nustatytus defektus ir, atsakovui apeliuojant į automobilio patikrą atlikusio serviso (UAB „Eurodeta“) kompetenciją, ieškovė automobilį 2023 m. spalio 17 d. pristatė į Mercedes-Benz gamintojo atstovybę Lietuvoje, kur papildomos patikros metu buvo nustatyti variklio cilindrų sienelių pažeidimai, kurie neremontuojami.
4. Ieškovė tvirtino, jog ieškovei įsigijus automobilį, atliekant automobilio apžiūrą paaiškėjo esminiai trūkumai, dėl kurio automobilio po įsigijimo iš esmės negalima tinkamai naudoti pagal paskirtį nepatyrus ne mažiau 10 000,00 Eur išlaidų, reikalingų siekiant jį atstatyti į tokią būklę, kuri atitiktų įprasto tokio modelio ir gamybos metų automobilio. Ieškovė teigė, kad automobilis jo perleidimo ieškovės nuosavybėn metu jau turėjo paslėptų trūkumų, atsiradusių iki automobilio perdavimo ieškovei, ir šių aplinkybių ieškovė negalėjo numatyti. Tvirtino, jog atsakovas nesilaikė nustatytų reikalavimų garantuoti pirkėjui, kad automobilis atitinka sutarties sąlygas, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų jo trūkumų, dėl kurių automobilio nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, todėl atsakovas turi atsakyti už netinkamos kokybės daikto pardavimą.
Atsiliepimas
5. Atsakovas R. N. su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Atsakovas nurodė, kad ieškovė įsigijo 2012 metų gamybos automobilį už 10 000,00 Eur sumą, sutartyje nurodant, kad automobilis parduodamas be defektų, su galiojančia technine apžiūra, 207 450 km rida. Atsakovas tvirtino, jog prieš parduodamas automobilį, atskleidė ieškovei visą jam žinomą informaciją apie automobilį bei suteikė galimybę visapusiškai jį apžiūrėti, atlikti bandomąjį važiavimą. Laikė, kad ieškovės sprendimas įsigyti atsakovo automobilį buvo nulemtas automobilio atliktos modifikacijos – padidinta automobilio galia, pakeista išmetimo sistema. Pabrėžė, kad ieškovė buvo informuota apie automobilio modifikaciją ir automobilio būklę įvertino kaip tinkamą.
7. Atsakovas teigė, kad UAB „Eurodeta“ nėra autorizuotas Mercedes-Benz automobilių servisas, todėl neturi ir neturėjo galimybių tinkamai ir objektyviai įvertinti automobilio būklės. UAB „Eurodeta“ nurodytos variklio remonto išlaidos nepagrįstos jokiais konkrečiais duomenimis ir įmonės patikros aktas nelaikytinas tinkamu įrodymu dėl automobilio defektų. UAB „Veho Lietuva“ pateikta išvada negali būti laikoma tinkamu įrodymu, kadangi ji nėra patvirtina, nėra oficialios bendrovės naudojamų dokumentų formos, neaišku kada dokumentas sudarytas.
8. Atsakovas tvirtino, jog ieškovei buvo žinoma padidinta automobilio variklio galia ir sumontuota tiesioginė išmetimo sistema, todėl siekiant užtikrinti optimalų automobilio variklio darbą katalizatorių šalinimas privalomas. Aklos zonos daviklių gedimas ieškovei buvo žinomas, nes jų veikimo indikacijos visada matosi automobilio veidrodėliuose, šios sistemos netinkamas veikimas neturi jokios įtakos įprastai eksploatuoti automobilį.
Atsiliepimas
9. Atsakovas nurodė, jog ieškovės pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad UAB „Eurodeta“ atlikus variklio ardymo darbus ir automobilio patikrą nespėjusios atlikti UAB „Veho Lietuva“ metu, automobilio variklis neprasisuko, kas galėjo nutikti dėl UAB „Eurodeta“ atlikto variklio ardymo darbų. Pačiai ieškovei ėmusis ardyti automobilio variklį ir jo metu padarius negrįžtamą poveikį automobilio techninei būklei, tapo objektyviai neįmanoma nustatyti, ar tariami trūkumai galėjo egzistuoti iki sutarties sudarymo. Dėl tokių ieškovės veiksmų, kai automobilio techninė būklė buvo iš esmės pabloginta, reikšmingai sumažinant automobilio vertę, tapo neįmanomas ir nurodytas restitucijos būdas.
10. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad ieškovė siekė įgyti ir įgijo automobilį, kuriam būdingas atitinkamas nusidėvėjimas. Ieškovės teiginiai dėl automobilio naudojimo prieštaringi, nes pretenzijoje buvo nurodyta, kad automobilis buvo naudojamas, ieškinyje ieškovė teigė priešingai. Automobilio trūkumai galėjo atsirasti pačiai ieškovei netinkamai eksploatuojant automobilį, intensyviai naudojus automobilį maksimalia varikio apkrova. Tvirtino, kad ieškovė įsigijo važiuojantį automobilį, kurio atitikimą kokybės reikalavimams įsivertino, įsigijo dėl atliktų modifikacijų ir apie jas žinodama, prisiėmė visas su tuo susijusias automobilio eksploatacijos papildomų išlaidų galimas rizikas, už kurias atsakovas nėra atsakingas.
11. Atsakovas tvirtino, kad automobilis buvo parduotas už 10 000,00 Eur sumą ir jokių kitų susitarimų dėl automobilio kainos šalys nebuvo sudariusios, jokių kitų mokėjimų atsakovas iš ieškovės nei pavedimu, nei grynais nėra gavęs. Pažymėjo, kad ieškovė yra juridinis asmuo, kuriam taikomi aukštesni rūpestingumo, atidumo ir organizuotumo reikalavimai, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji atsakovui už automobilį būtų sumokėjusi 19 800,00 Eur sumą.
Atsiliepimas
12. Trečiasis asmuo A. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka su ieškinio reikalavimu, kad ieškovei palankaus sprendimo atveju buvo priteistos ir jo asmeninės lėšos, skirtos ginčo automobiliui įsigyti. Nurodė, kad bendrijai, kurios vadovu yra, nepavyko gauti kredito automobiliui įsigyti, todėl kaip fizinis asmuo skolinosi iš banko, imdamas vartojimo kreditą ir prisidėjo savo asmeninėmis, turėtomis lėšomis. Pridūrė, kad sprendimas dėl automobilio įsigijimo buvo priimtas išimtinai tik dėl galimybės gauti vartojimo kreditą. Nurodė, kad iš esmės automobilis buvo įsigytas ieškovės ir jo, kaip fizinio asmens, lėšomis, ir jo asmeninės lėšos nebuvo perkeltos į bendrijos apskaitą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nutraukė 2023 m. rugpjūčio 5 d. tarp atsakovo ir ieškovės sudarytą Transporto priemonės Mercedes-Benz CLS 550, identifikacinis numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, taikė abipusę restituciją – priteisė iš atsakovo 10 000,00 Eur sumą ieškovei, įpareigojo ieškovę perduoti atsakovui transporto priemonę Mercedes-Benz CLS 550, priteisė iš atsakovo 559,00 Eur nuostolius ieškovei, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė iš atsakovo 3 037,50 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei, priteisė iš ieškovės 895,08 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui, įpareigojo Panevėžio apylinkės teismo Finansų skyrių grąžinti atsakovui 2024 m. balandžio 10 d., 2024 m. rugpjūčio 12 d. ir 2024 m. rugpjūčio 15 d. mokėjimo nurodymais sumokėtą 855,02 Eur užstatą į Panevėžio apylinkės teismo depozitinę sąskaitą galimoms liudytojų išlaidoms padengti.
14. Teismas nustatė, kad 2023 m. rugpjūčio 5 d. atsakovas ir ieškovė sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė ieškovei automobilį Mercedes-Benz CLS 550, unikalus Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Mercedes-Benz arba automobilis), už 10 000,00 Eur sumą. Sutartyje nebuvo nurodyti automobilio defektai. Ieškovė pervedė atsakovui į jo banko sąskaitą 10 000,00 Eur sumą. 2023 m. rugpjūčio 14 d. UAB „Eurodeta“ atliktos automobilio patikros akte užfiksuota, kad girdimas išdilusių stūmoklių barškėjimas, sudilusios (subraižytos) variklio gilzės, išdilę stūmokliai, sumažėjusi kompresija cilindruose, išmontuoti aklos zonos blokeliai, neizoliuotos jungtys, kontaktai turi daug oksidacijos, neveikia parkavimo sistema, „keyless“ sistema, modifikuota išmetimo sistema, išpjauti katalizatoriai, išmontuoti galiniai duslintuvo bakeliai. UAB „Eurodeta“ pateikė galimas automobilio defektų šalinimo išlaidas: variklio kaina – 6 000,00 Eur, katalizatorių ir galinių bakelių kaina – 2 000,00 Eur, variklio keitimo kaina – 30 darbo valandų, valandinis įkainis 33,00 Eur / val., eksploataciniai skysčiai, tarpinės – 1 100,00 Eur; esamo variklio remontas: bloko gilziavimas, plokštumų šlifavimas – 1 500,00 Eur, varikio stūmokliai – 2 000,00 Eur, variklio alkūninio veleno įdėklai – 1 100,00 Eur, variklio eksploataciniai skysčiai, tarpinės – 1 100,00 Eur, variklio surinkimas ir įdėjimas – 76 darbo valandos, 33,00 Eur/val. UAB „Veho Lietuva“ 2023 m. spalio 17 d. atliktos automobilio patikros metu buvo pamatuota automobilio variklio vieno cilindro kompresija ir, matuojant antro cilindro kompresiją, automobilio Mercedes-Benz variklis nebeprasisuko. UAB „Veho Lietuva“ nurodė, kad variklis turi būti keičiamas, jo kaina 47 568,92 Eur, pakeitimo darbų kainos nenurodė, nežinant kitų dalių būklės.
15. Vertinant šalių ikisutartinius santykius, teismas nustatė, kad su ieškove iš pradžių bendravo atsakovo draugas L. G., byloje teikęs kaip liudytojas paaiškinimus, vėliau bendravo pats atsakovas. Byloje pateiktos ištraukos iš mobiliųjų pokalbių programėlių rodo, kad ieškovės vadovas A. S. domėjosi ginčo automobiliu ir jam 2023 m. liepos 6 d. buvo nurodyta, kad automobilio galia buvo pakelta, automobilio gamyklinė („stock“) išmetimo sistema, apie kurios buvimą teiravosi A. S., modifikuota iš gamyklinės į tiesioginę „downpipe“ išmetimo sistemą. Teismo vertinimu, A. S. specifinės terminologijos naudojimas rodo turėjus jam supratimą apie atliktus automobilio dujų išmetimo sistemos pakeitimus – nukrypimus nuo gamintojo reikalavimų tokio modelio automobiliams, ieškovės atstovas A. S. neprašė paaiškinti, ką reiškia „downpipe“ sistema. Teismas vertino ieškovės atstovo A. S. susirašinėjime su atsakovu išsakytus potyrius vairuojant ginčo automobilį – „tunelį važiuojant tai kaifas ausims“, kaip žinant apie modifikuotą dujų išmetimo sistemą. Teismas padarė išvadą, kad ginčo automobilio išmetimo sistemos neatitikimas gamintojo reikalavimams ieškovei buvo žinomas.
16. Dėl katalizatoriaus ir galinio duslintuvo bakelio nebuvimo teismas nurodė, kad liudytojas L. G., UAB „Veho Lietuva“ darbuotojas, teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčo automobilyje katalizatorius gali rasti asmuo, kuris žino, kur jų ieškoti. Vidutiniam pirkėjui, neturinčiam daug žinių apie šiuolaikinių automobilių sudedamųjų dalių išsidėstymą, gali būti nežinoma katalizatorių vieta. Byloje nebuvo įrodinėjama, kad ieškovės atstovas A. S. turėjo specialių žinių mechanikos srityje. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo nurodyti jokie trūkumai, atsakovas nepateikė jokių pakankamų ir leistinų įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės atstovą buvus informuotą apie katalizatorių nebuvimą, todėl teismas laikė, kad ieškovės atstovui nebuvo žinomas minėtas automobilio trūkumas.
17. Dėl išdilusių automobilio variklio gilzių, išdilusių stūmoklių teismas nurodė, kad byloje pateiktas UAB „Eurodeta“ 2023 m. rugpjūčio 14 d. transporto priemonės patikros aktas, nuotraukos, vaizdo medžiaga rodo, kad keičiant ginčo automobilio tepalus, tepalų filtre užfiksuotos metalo drožlės, o nuėmus karterį, jo dugne užfiksuotos nusėdusios metalo drožlės. Taip pat patikrinimo aktu nustatyta, kad yra išdilę automobilio variklio stūmokliai, išdilusios variklio gilzės (variklio cilindrų movos). Teismas pažymėjo, kad UAB „Eurodeta“ vadovas, kuris pasirašė po 2023 m. rugpjūčio 14 d. ginčo automobilio patikros aktu turi techniko mechaniko kvalifikaciją. Tai, kad patikrą atliko akte nurodytas R. K., kaip pats paliudijęs teismo posėdyje, niekada nebuvo UAB „Eurodeta“ darbuotoju, tačiau turintis 6 metų darbo su variklių remontu stažą, patikros aktu, nuotraukomis užfiksuotų automobilio defektų nepanaikina. Šiuo atveju atliktos patikros akto teisingumą patvirtino pats UAB „Eurodeta“ vadovas. Teismas laikė, jog atsakovo abejonės dėl UAB „Eurodeta“ kvalifikacijos, tepalų keitimo vietos specifiškumo ar tepalų keitimo proceso yra nepagrįstos.
18. Teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad byloje pateiktuose rašytiniuose dokumentuose, sudarytuose UAB „Veho Lietuva“, nurodyta, kad ginčo automobiliui buvo atlikta kompiuterinė diagnostika ir nespėtas iki galo atlikti variklio cilindrų kompresijos matavimas, variklis daugiau neprasisuko, zonduojant variklio cilindrus, nustatyta, kad jų sienelės pažeistos. Liudytojas G. M., UAB „Veho Lietuva“ darbuotojas, teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis tiesiogiai dalyvavo ginčo automobilio patikroje, t. y. pats automobiliu įvažiavo į patikrinimo vietą, atliko kompiuterinę diagnostiką ir atliekant antro variklio cilindro kompresijos matavimą, variklis nebeprasisuko, priežasties, dėl ko taip atsitiki, nenustatinėjo, paties variklio neardė. Liudytojai L. G., D. O. byloje pateiktuose rašytiniuose dokumentuose buvo nurodę, kad po ginčo automobilio variklio cilindrų kompresijos matavimo (nebaigto), nebeužsivedusio automobilio priežastis buvo variklio cilindrų sienelių pažeidimai, kaip netinkamos variklio eksploatacijos padarinys. Teismas padarę išvadą, jog patikimiausia informacija apie UAB „Veho Lietuva“ atliktus patikros darbus buvo pateikta G. M., nes likę kiti autorizuoto serviso darbuotojai – liudytojai, rėmėsi tik jiems perduota informacija. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Veho Lietuva“ atlikto tik kompiuterinę automobilio diagnostiką ir dalinę faktinę automobilio variklio cilindrų kompresiją, kurios metu automobilio variklis neprasisuko.
19. Teismas nurodė, kad atsakovas turėjo pareigą ginčo sandoryje nurodyti ieškovės atstovui A. S. nenurodytus trūkumus: katalizatorių, aklos zonos daviklių nebuvimą, neveikiančią parkavimo sistemą, „keyless“ sistemą. Nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas turėjo nurodyti ir variklio trūkumus – išdilusias gilzes stūmoklius, nes šie trūkumai nustatyti tik specialistų pagalba.
20. Teismas sprendė, jog pateikti byloje vaizdo / garso įrašai (telefoninių pokalbių) yra tinkami įrodymai, pagrindžiant ieškovės teiginius dėl automobilio variklio defektų. Toks įrodymų rinkimas pripažintinas teisėtu, dviejų privačių asmenų ginčo aplinkybės nelaikytinos šių asmenų privataus gyvenimo aplinkybėmis.
21. Ginčo automobilio defektas – sudilusios variklio gilzės, išdilę stūmokliai, buvo esminis defektas, nes ginčo šalys sprendė jo šalinimo įvairius variantus. Teismo vertinimu, pačios šalys sutarė, kad variklio defektas yra esminis, be jo (defekto) pašalinimo automobilis nebūtų naudojamas / eksploatuojamas. Byloje nėra paneigta, kad šiuo metu automobilis nevažiuoja, t. y. neeksploatuojamas. Dėl kitų ginčo automobilio defektų šalinimo šalys nesitarė, todėl teismas laikė, minėtiems defektams esant neesminiams.
22. Teismas nurodė, kad ginčo automobilis ieškovės atstovo buvo naudotas trumpą laiką: įsigytas 2023 m. rugpjūčio 5 d., rugpjūčio 9 d. pristatytas į UAB „Eurodeta“ servisą tepalų keitimui, rugpjūčio 10 d. ryte nustatyti automobilio defektai, tame tarpe ir variklio. Šios aplinkybės nepatvirtina, kad dėl ieškovės atstovo netinkamo automobilio eksploatavimo / priežiūros atsirado automobilio varikio defektai. Liudytojas L. G. paaiškino, kad ginčo automobilio pravažiuotas atstumas (virš 500 km) nuo įsigijimo iki pristatymo į UAB „Veho Lietuva“, negalėjo sukelti tokio masto variklio defektų.
23. Teismas nurodė, kad byloje esant nustatytam esminiam ginčo automobilio defektui – variklio vidinių dalių nusidėvėjimui, ir automobiliui faktiškai nevažiuojant (variklis nebeprasisuka), tokio automobilio neįmanoma naudoti pagal paskirtį, net ir atsižvelgiant į automobilio gamybos metus bei kilometražą. Šalinant esminį ginčo automobilio defektą, galėtų būti pareikalauta ženkli išlaidų suma. Tačiau atsižvelgiant į automobilio amžių, kilometražą, variklio defekto šalinimas nebūtų racionalus ir protingas sprendimas. Teismas laikė pagrįstu ir tenkintinu ieškovės reikalavimą nutraukti ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo – netinkamos kokybės prekės.
24. Teismas nustatė, kad tarp ieškovės atstovo ir atsakovo vyko derybos dėl automobilio Mercedes-Benz kainos: buvo deramasi, kokia realiai, t. y. sutartyje bus rodoma automobilio kaina ir kokia iš viso kaina – atsakovas nurodė, kad, jei automobilio kaina 20 000,00 Eur, tuomet Sutartyje nurodoma 10 000,00 Eur; jei rašoma sutartyje visa kaina, tuomet 21 500,00 Eur. Ieškovės atstovas, vadovas A. S. paaiškino, kad už automobilį bankiniu pavedimu sumokėjo atsakovui 10 000,00 Eur, likusi suma buvo perduota grynais atsakovui. Pridūrė, kad buvo susitarta dėl 20 000,00 Eur automobilio kainos, tačiau dėl kondicionavimo sistemos ir kitų trūkumų, kaip aklos zonos ir pan., automobilio kaina sumažinta 200,00 Eur suma. Taip pat nurodė, kad ginčo automobilis yra įtrauktas į įmonės balansą, jo vertę nurodant Sutartyje nurodytą automobilio kainą – 10 000,00 Eur).
25. Teismas, atsižvelgęs į pačių ginčo šalių pasisakymus 2023 m. rugpjūčio 16 d. pokalbio metu, sprendė, jog tikroji automobilio Mercedes-Benz kaina, kurią sumokėjo ieškovės atstovas A. S. atsakovui, buvo 19 800,00 Eur (10 000,00 Eur sumokėta pavedimu ir 9 800,00 Eur perduota atsakovui grynais), nors atsakovas ir teigė, kad automobilio kaina buvo 12 000,00 Eur, kuri derybų metu buvo sumažinta, telefoninio pokalbio (2023 m. rugpjūčio 16 d.) metu pats atsakovas pripažino, kad, kompensavus galimo varikio remonto darbus (8 000,00 – 10 000,00 Eur), ginčo automobilio kaina, kurią jis pardavė ieškovei, būtų 9 000,00 Eur, kas rodo, kad atsakovas realiai gavo daugiau nei 10 000,00 Eur sumą.
26. Teismas nenustatė, kad trečiasis asmuo A. S. bet kokiu pagrindu buvo perleidęs ieškovei savo asmenines lėšas ginčo automobiliui įsigyti, todėl sprendė, kad ieškovė gali reikalauti iš atsakovo tik pačios sumokėtų piniginių lėšų – 10 000,00 Eur. Teismas išaiškina, kad restitucijos, kuri šioje byloje taikytina, esmė – sandorio šalys grąžina viena kitai tai, ką yra gavusios. Ieškovė nėra įgijusi teisės gauti trečiojo asmens piniginių lėšų, panaudotų įsigyjant ginčo automobilį, todėl teismas ieškovei priteisė iš atsakovo už ginčo automobilį jos sumokėta 10 000,00 Eur sumą, o atsakovui grąžino ginčo automobilį, tai įpareigojant atlikti ieškovę.
27. Teismas nustatė, kad ieškovė už ieškinio pateikimą sumokėjo 458,00 Eur žyminį mokestį, patyrė 2 323,20 Eur išlaidas už ieškinio parengimą, 1 815,00 Eur išlaidas už dubliko parengimą, 2 437,18 Eur išlaidas už prašymų (trijų) dėl įrodymų pateikimo parengimą ir už atstovavimą teismo posėdžiuose, viso 6 575,38 Eur atstovavimo išlaidas, 78,00 Eur išlaidas už dokumentų vertimą. Atsakovas patyrė 1 996,50 Eur išlaidas už atsiliepimo parengimą, 1 573,00 Eur išlaidas už tripliko parengimą, viso 3 569,50 Eur atstovavimo išlaidas, į teismo depozitinę sąskaitą liudytojų kelionės išlaidoms kompensuoti įmokėjo 865,82 Eur, iš kurių buvo atlygintos 10,80 Eur liudytojo L. G. kelionės išlaidos. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė yra juridinis asmuo, o atsakovas – fizinis asmuo, abiejų finansinės galimybės gauti teisines paslaugas nėra lygiavertės, byla buvo rengiamasi nagrinėti paruošiamųjų dokumentų būdu, kurio metu buvo galimybės teikti prašymus dėl įrodymų pateikimo, ir taikydamas protingumo ir teisingumo principus, sumažino ieškovės patirtas atstovavimo išlaidas iki 4 050,00 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies (75 procentais), iš atsakovo ieškovės naudai teismas priteisė 3 037,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės atsakovo naudai – 895,08 Eur ((3 569,50 Eur + 10,80 Eur) x 0,25) bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
28. Ieškovė MB „Medūzos namai“ apeliaciniu skundu prašė pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas, taikydamas restituciją, atmetė ieškinį dėl ieškovės už automobilį sumokėtos 9 800 Eur kainos priteisimo ir ieškinį šioje dalyje tenkinti, bei dalyje, kurioje teismas sumažino ieškovės patirtas bylinėjimo išlaidas iki 4 050 Eur ir priteisti ieškovei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, sudarančias 7 111,38 Eur, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
28.1. Teismas motyvuojamoje dalyje konstatavo, kad už ginčo automobilį sumokėta tikroji kaina buvo 19 800 Eur. Vis dėlto, teismas nepagrįstai sprendė, kad restitucijos taikymas natūra – atsakovui grąžinant už automobilį sumokėtą visą sutarties kainą, t. y. 19 800 Eur, neatitiks restitucijos tikslų. Teismas konstatavo, kad už ginčo automobilį ieškovė atsakovui sumokėjo 19 800 Eur. Sutartį nutraukus, teismas ex officio turėjo pareigą spręsti dėl restitucijos taikymo. Teismas sprendė taikyti abišalę restituciją, t. y. ieškovę įpareigojo gražinti automobilį atsakovui, o atsakovą – grąžinti ne 19 800 Eur sumą, kurią pripažino, kad ieškovė sumokėjo pagal pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau tik 10 000 Eur. Taigi, atsakovas gaus atgal ginčo automobilį ir ieškovei sumokės tik 10 000 Eur, kai tuo tarpu likusioji pagal Sutartį sumokėta pinigų suma (9 800 Eur) liks atsakovui, kuris praturtės ieškovės sąskaita. Pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta.
28.2. Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo – ieškovės vienasmenis vadovas pripažino ir sutiko, kad ieškinio tenkinimo atveju visi atsakovui sumokėti pinigai būtų grąžinti būtent ieškovei. Taigi pats trečiasis asmuo pripažino, jog savo asmenines lėšas (9 800 Eur) panaudojo būtent ieškovės vardu įsigyti automobilį. Pirkimo pardavimo sutartis sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo. Už automobilį sumokėta kaina 19 800 Eur atsakovui perduota tokiu būdu: 10 000 Eur sumokėta atsakovui iš ieškovės banko sąskaitos bankiniu pavedimu, kita dalis (9 800 Eur) – ieškovės vadovo sumokėta pinigų suma atsakovui grynaisiais. Taigi vien tai, kad trečiasis asmuo A. S., veikdamas ieškovės vardu ir sudarydamas automobilio pirkimo – pardavimo sutartį tinkamai neįformino pinigų perdavimo įmonei (ieškovei) niekaip negali būti teisėta ir pagrįstas priežastis netaikyti restitucijos šioje dalyje.
28.3. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.222 straipsnyje įtvirtintas restitucijos taisykles, ne tik neatkurdamas iki nutraukto sandorio buvusios padėties, bet ir restitucijos pagrindu sukurdami naujas, neegzistavusias prievoles tarp asmenų, tarp kurių jokie teisiniai santykiai iki tol neegzistavo, taip pat restitucijos pagrindu nepagrįstai pablogindamas trečiojo asmens A. S. padėtį. Teismas tame pačiame sprendime konstatavo, jog ieškovė, atstovaujama vadovo A. S. sumokėjo atsakovui 19 800 Eur, tačiau vėliau sukūrė teisinį prieštaravimą ir visiškai nepagrįstai sprendė, jog ieškovė neturi teisės gauti ieškovės vadovo sumokėtų asmeninių lėšų. Vien tai, kad A. S. neapskaitė dalies pinigų įmonės buhalterinėje apskaitoje, nėra teisėta ir pagrįsta priežastis netaikyti restitucijos pilna apimtimi. Teismas, nepriteisdamas ieškovei visos pagal Sutartį sumokėtos kainos, neišsprendė ginčo iš esmės. Teismas sukūrė teisines pasekmes būtent trečiajam asmeniui, kadangi priešingai nei sprendė teismas, trečiasis asmuo sutiko, kad visą pagal Sutartį sumokėtą kaina būtų priteista ieškovei. Tiesiogiai tarp trečiojo asmens ir atsakovo nesuformavo jokie teisiniai santykiai, taigi teismo išvada, kad atsakovas neturi pareigos grąžinti būtent ieškovei visos Sutarties kainos, yra teisiškai nepagrįsta.
28.4. Teismas savo iniciatyva sprendė taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatytą teismo teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, tačiau nenurodė, kokiu pagrindu pasireiškė ieškovės netinkamas procesinis elgesys. Vien tai, jog ieškovė bylos nagrinėjimo metu pateikė tris papildomus prašymus, prašydama prijungti papildomus įrodymus, nereiškia, kad ieškovė nesavalaikiai gynė savo teises. CPK 42 straipsnyje numatyta, jog šalis turi teisę viso proceso metu teikti papildomus įrodymus. Apeliantė teikė papildomus įrodymus reaguodama į būtent atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus teismą klaidinusius teiginius. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 4 050 Eur.
Atsiliepimas
29. Atsakovas R. N. atsiliepimu prašė atmesti ieškovo apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
29.1. Ieškovė, pareiškusi ieškinį teisme, turi teisę reikalauti tik to, ką pagal sutartį yra perdavusi atsakovui. Ieškovė už automobilį mokėjimo pavedimu atsakovui sumokėjo 10 000,00 Eur ir dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra. Nei ieškovė, nei A. S. byloje neįrodinėjo grynųjų pinigų kilmės ir fakto, kad A. S. tiek grynųjų pinigų (9 800,00 Eur) apskritai turėjo, t. y. buvo išsigryninęs pagal vartojimo kreditą gautus pinigus, taip pat iš kokių gautų pajamų turėjo 4 800,00 Eur santaupų. Byloje nėra jokių duomenų ne tik apie tai, kad atsakovui grynieji pinigai, kaip dalis automobilio kainos, tariamai buvo sumokėti, bet ir apie tai, kad A. S. apskritai galėjo disponuoti 9 800,00 Eur dydžio grynųjų pinigų suma. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. S. jokiais pagrindais savo asmeninių lėšų atsakovui neperdavė, t. y. ieškovė grynųjų pinigų neturėjo, jais nedisponavo, automobilis ieškovės buhalterinėje apskaitoje buvo apskaitytas 10 000,00 Eur verte. Byloje tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo patvirtino, kad iš ieškovo piniginių lėšų už automobilį sumokėta 10 000,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai spręsdamas dėl restitucijos taikymo atsakovui grąžino jo sumokėtus 10 000,00 Eur. Ieškovė nėra įgijusi teisės gauti trečiojo asmens asmeninių lėšų, tariamai panaudotų įsigyjant ginčo automobilį. Taikant restituciją nėra pagrindo ieškovei grąžinti trečiajam asmeniui A. S. priklausančių piniginių lėšų, kadangi tai neatitiktų restitucijos esmės, t. y. sandorio šalys turi grąžinti viena kitai, tai ką yra gavusios.
29.2. Nors pirmosios instancijos teismas tiesiogiai nenurodė, tačiau byloje kompleksiškai įvertino ieškovei suteiktų teisinių paslaugų apimtį, reikalingumą bei apskaičiuotą jų dydį. Bylos nagrinėjimui buvo ruoštasi paruošiamųjų dokumentų būdu, todėl visus bylai reikalingus dokumentus šalys galėjo pateikti kartu su paruošiamaisiais procesiniais dokumentais. Dalies dokumentų ieškovė dėl savo kaltės su ieškiniu nepateikė, todėl atsakovas buvo priverstas prašyti teismo įpareigoti ieškovę šiuos dokumentus pateikti. Taip pat teismas byloje pagrįstai sprendė, kad atsakovas yra fizinis asmuo, o ieškovė juridinis asmuo, kurių finansinės galimybės nėra lygiavertės, todėl vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, ieškovei kompensuotiną bylinėjimosi išlaidų dydį sumažino.
30. Trečiasis asmuo A. S. atsiliepimu prašė ieškovės apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
30.1. Būdamas ieškovės MB „Medūzos namai“ vadovu, už ieškovę sumokėjo dalį ginčo automobilio kainos, t. y. 9 800 Eur. Šie pinigai atsakovui buvo sumokėti automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu grynais pinigais. Teismas, siekdamas teisingai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą ir manydamas, jog trečiojo asmens vadovaujama įmonė MB „Medūzos namai“ neturi teisės į asmeninėmis lėšomis sumokėtą automobilio kainos grąžinimą, galėjo 9 800 Eur sumą iš atsakovo priteisti trečiajam asmeniui. Vis dėlto, šias pinigines lėšas paliko atsakovui, kas reiškia, kad atsakovas gaus atgal ginčo automobilį ir bus praturtėjęs 9 800 Eur suma. Ši teismo sprendimo dalis nėra pagrįsta ir teisėta, todėl turi būti pakeista, nes priešingu atveju atsakovas be teisėto pagrindo bus praturtėjęs 9 800 Eur, o ieškovė ir trečiasis asmuo netekęs sumokėtų 9 800 Eur. Nors ginčo sandorio šalimi buvo tik ieškovė, tačiau įstatymas nedraudžia įvykdyti prievolę už kitą asmenį, kadangi šalis siejusi sutartis nebuvo asmeninio pobūdžio.
Šalies argumentai
31. Atsakovas R. N. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – netenkinti ieškovės ieškinio, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
31.1. Ieškovas byloje patvirtino žinojęs apie padidintą automobilio galią. Standartinė automobilio galia yra 300 kw, todėl ją padidinus iki apytiksliai 460 kw bei montuojant „downpipe“ išmetimo sistemą, katalizatoriaus bakelių ir duslintuvų pašalinimas yra privalomas tam, kad automobilio variklis galėtų optimaliai dirbti. Apie minėtus automobilio pakeitimus ieškovui ne tik buvo žinoma, tačiau jis ir siekė įsigyti būtent tokį automobilį. Automobiliui modifikacijas atliko MB „Startline motors“. Ieškovui, prieš įsigyjant automobilį, buvo pateikta MB „Startline motors“ 2022 m. lapkričio 20 d. sąskaita faktūra, kurioje matyti automobiliui atlikti darbai. Teismui padarius išvadą, kad ieškovui buvo žinoma apie automobiliui atliktas modifikacijas, darytina išvada, jog neabejotinai buvo žinoma ir apie katalizatorių ir galinių duslintuvų nebuvimą, kadangi tai yra tiesiogiai susiję su atliktomis automobilio modifikacijomis. Taigi, teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai sprendė, kad ieškovui nebuvo žinoma apie katalizatorių ir galinių bakelių nebuvimą.
31.2. Prieš įsigyjant automobilį, ieškovė detaliai jį apžiūrėjo bei atliko bandomąjį važiavimą. Taigi ieškovei vertinant automobilio būklės tinkamumą, ieškovė negalėjo nepastebėti aklos zonos daviklių nebuvimo, neveikiančios parkavimo sistemos, „keyless“ sistemos.
31.3. Atsakovas ieškovei 2023 m. rugpjūčio 5 d. perdavė važiuojantį ir eksploatuoti tinkamą automobilį. Ieškovė neįrodinėjo, kad eksploatuojant automobilį šis būtų sugedęs ar veikęs netinkamai. Ieškovės teigimu, ji 2024 m. rugpjūčio 9 d. automobilį užregistravo alyvos keitimui UAB „Eurodeta“ remonto dirbtuvėse. Iki automobilio nuvarymo į UAB „Eurodeta“ remonto dirbtuves automobilis buvo važiuojantis ir tinkamas naudoti pagal paskirtį. UAB „Eurodeta“ nėra autorizuotas Mercedes Benz automobilių servisas, todėl neturėjo galimybės tinkamai bei objektyviai įvertinti ginčo automobilio būklės. Byloje apklaustas liudytojas R. K., kuris UAB „Eurodeta“ transporto priemonės patikros akte nurodytas kaip automobilio patikrą atlikęs asmuo, parodė, kad UAB „Eurodeta“ niekada nedirbo ir nedirba, dėl automobilio patikros į jį kreipėsi ieškovės vadovas, liudytojas pasiūlė automobilį patikrinti UAB „Eurodeta“ ir pats, kaip teigia, pakviestas UAB „Eurodeta“ savininko, įvertino automobilio būklę. Liudytojas teigė turintis mechanikos inžinerijos išsilavinimą, tačiau pagal specialybę niekada nedirbo. UAB „Eurodeta“ automobilio patikrą atliko nedirbantis UAB „Eurodeta“ asmuo ir neturintis šios srities patirties. Atsakovo į bylą pateikta filmuota medžiaga patvirtina, kad automobiliui patikra buvo atliekama buitinėmis sąlygomis (kieme ir tam nepritaikytame garaže), nenaudojant jokios tam reikalingos įrangos, išmontuotos Automobilio detalės buvo mėtomos tiesiog ant grindinio. Byloje nustatyta, kad ieškovė automobilį, po patikros UAB „Eurodeta“, tralo pagalba nugabeno į autorizuotą Mercedes Benz automobilių servisą UAB „Veho Lietuva“. UAB „Veho Lietuva“ servise automobiliui buvo atlikta kompiuterinė diagnostika, o atliekant variklio kompresiją, ją atlikti pavyko tik pirmame variklio cilindre ir variklis daugiau neprasisuko. Automobilis po jo ardymo darbų UAB „Eurodeta“ remonto dirbtuvėse tralo pagalba nugabentas į UAB „Veho Lietuva“ automobilių servisą, kuriame atliekant variklio kompresiją, variklis neprasisuko. Variklio neprasisukimo priežasčių nustatyta nebuvo, nes tokios paslaugas ieškovė pas UAB „Veho Lietuva“ neužsakinėjo. Į bylą nebuvo nepateikta jokių įrodymų patvirtinančių, kad automobilis negali būti eksploatuojamas dėl tariamai išdilusių variklio gilzių ir stūmoklių.
31.4. Automobilis 2012 metų gamybos, jo rida 207 450 km. Byloje liudytojais apklausti UAB „Veho Lietuva“ darbuotojai paliudijo, jog atsižvelgiant į automobilio registracijos metus ir ridą, ieškovės nurodomi variklio gilzių ir stūmoklių tariami defektai, gali atsirasti dėl natūralaus dėvėjimosi eksploatuojant automobilį. Ieškovė siekė įsigyti ir įsigijo automobilį, kuriam, atsižvelgiant į jo paskirtį bei naudojimo laikotarpį, būdingas atitinkamas nusidėvėjimas. Investicijų į automobilį poreikis, atsižvelgiant į tai, jog buvo įsigytas ilgą laiką eksploatuotas automobilis yra savaime suprantamas ir neišvengiamas. Ieškovė byloje neįrodė, jog aplinkybė, kad automobilio variklio tariamas gilzių ir stūmoklių susidėvėjimas buvo tokio lygio, jog automobilis negalėjo būti eksploatuojamas pagal paskirtį. Automobilis į UAB „Eurodeta“ remonto dirbtuves buvo pristatytas važiuojantis ir ieškovė byloje nenurodė, kad būtų pastebėjęs netinkamą automobilio veikimą. Ieškovė įsigijo iš atsakovo važiuojantį automobilį bei įsivertino jo atitikimą kokybės reikalavimams. Ieškovė neįrodė, jog jai buvo parduotas paslėptą trūkumą – variklio defektą turintis automobilis, dėl kurio ieškovė negalėtų automobilio naudoti pagal tikslinę jo paskirtį. Tai, kad automobilis šiuo metu yra nevažiuojantis yra pačios ieškovės / trečiųjų asmenų veiksmų, t. y. UAB „Eurodeta“ nekvalifikuoto automobilio ardymo, pasekmė.
31.5. Sutartyje šalys susitarė, kad automobilis yra parduodamas už 10 000,00 Eur sumą. Ši suma ieškovės atsakovui buvo sumokėta 2023 m. rugpjūčio 5 d. mokėjimo pavedimu, patvirtinant parduoto automobilio sandorio kainą. Jokių kitų susitarimų dėl automobilio kainos šalys nebuvo sudariusios, atitinkamai jokių kitų mokėjimų iš ieškovės atsakovas nei pavedimu, nei grynaisiais pinigais, nėra gavęs. Šias aplinkybes byloje patvirtino ir liudytojas L. G.. Ieškovė byloje patvirtino, kad automobilis į ieškovės balansą yra įtrauktas 10 000,00 Eur verte, t. y. tokia, kokia nurodyta Sutartyje. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji atsakovui už automobilį būtų sumokėjusi 19 800,00 Eur sumą.
31.6. Pokalbio įrašas darytas paties ieškovės atstovo A. S., iš vaizdo įrašo matyti, kad pokalbio įrašai buvo iš anksto suplanuoti, todėl A. S. pokalbio metu pasakyti teiginiai vertinti kritiškai, kadangi akivaizdu asmuo pokalbių metu siekė ieškovei naudingos pozicijos. Atsakovas nesutikdamas atlyginti visos remonto išlaidų sumos ir teigdamas, kad tokiu atveju, jam automobilis kainuotų tiek, už kiek jis pats įsigijo, norėjo pasakyti, kad atlygintina išlaidų suma sudarytų automobilio įsigijimo kainą, kas niekaip nepatvirtina, kad atsakovas už automobilį gavo didesnę sumą negu nurodyta automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje.
Atsiliepimas
32. Ieškovė MB „Medūzos namai“ atsiliepimu prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
32.1. Atsakovas neatskleidė duomenų apie tai, kad automobilis nebeturi automobilio gamintojo numatytų katalizatorių. Sutartyje atsakovas nenurodė jokių automobilio trūkumų. Atsakovo parduotas automobilis negalės gauti galiojančios techninės apžiūros talono, nes automobilio išmetimo sistema yra modifikuota ir nebeturi gamintojo numatytų katalizatorių. Atsakovo parduotas automobilis negalės būti naudojamas ieškovei nepatyrus ne mažiau kaip 2 000 Eur ištaisant užlėptą automobilio trūkumą ir grąžinant atgal gamintojo numatytus katalizatorius.
32.2. Automobilio variklio trūkumai atsirado dar iki pirkimo–pardavimo sudarymo dienos, kai automobiliu naudojosi atsakovas. Ieškovė automobiliu naudojosi trumpą laiką ir juo buvo įveiktas tik 550 km. atstumas, atsižvelgiant į tai, spręstina, kad variklio trūkumai nėra ir negali būti natūralaus variklio nusidėvėjimo pasekmė. Pasak UAB „Veho Lietuva“ darbuotojų, kurie apklausti liudytojais, variklio modifikacijos įtakoja greitesnį variklio dalių dėvėjimąsi. UAB „Eurodeta“ vardu specialisto pasirašytame 2023 m. rugpjūčio 14 d. Transporto priemonės patikros akte nurodoma, kad ginčo automobilio variklyje nustatyta: išdilusios variklio gilzės, stūmokliai, sumažėjusi kompresija cilindruose, netolygus variklio darbas. Taigi, UAB „Veho Lietuva“ ir UAB „Eurodeta“ specialistų išvados viena kitai neprieštarauja ir papildo ieškovės ieškinio argumentus, kad automobilio variklio gedimas buvo sąlygotas atsakovo ankstesnio naudojimo ir tai lėmė, jog ginčo automobilis buvo parduotas su esminiais variklio trūkumais. Atsakovas kategoriškai atsisakė skirti byloje teismo ekspertizę, taigi byloje įrodytas automobilių trūkumų faktas atsakovo liko nepaneigtas.
32.3. Už automobilį ieškovė, atstovaujama įgalioto vadovo A. S., sumokėjo 10 000 Eur bankiniu pavedimu, 9 800 Eur sumokėjo grynais pinigais. Tai patvirtino liudytojas E. S.. Analogiško ginčo automobilio rinkos kaina apie 20 000 – 21 000 Eur. Byloje yra pateiktas ieškovės vadovo A. S. ir atsakovo pokalbio įrašas, iš kurio aiškiai matyti tarp šalių vykusios komunikacijos dėl automobilio trūkumų kontekstas. A. S. aiškiai atsakovui nurodė, kad už automobilį sumokėjo beveik 20 000 Eur, į šį ieškovės vadovo teiginį atsakovas neprieštaravo ir šių aplinkybių neneigė.
Žemesnės instancijos teismas
32.4. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 16 d. nutartimi pasiūlė ieškovei ir / ar trečiajam asmeniui pateikti į bylą papildomus rašytinius įrodymus, susijusius su automobilio kainos sumokėjimu grynaisiais.
Atsiliepimas
32.5. Trečiasis asmuo A. S. pateikė įrodymus ir paaiškinimus dėl trečiojo asmens galimybių disponuoti grynaisiais pinigais ginčo sandorio sudarymo metu siekiant dalinai apmokėti už ieškovę pagal 2023 m. rugpjūčio 5 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. Trečiasis asmuo pateikė UAB „Elektromobilių sprendimų centras“ pažymą apie jam apskaičiuotą darbo užmokestį, 2022 m. gegužės 9 d. darbo sutartį su VšĮ „New Rasalifstyle International“, darbo sutartį sudarytą su VšĮ „New Rasalifstyle International“, pajamų mokesčių deklaracijas už 2021 m.–2023 m., vartojimo kredito sutartį, banko sąskaitos išrašą. Trečiasis asmuo nurodė, kad Swedbank AB trečiojo asmens banko sąskaitos išrašas už 2023 m. rugpjūčio 4–5 d. patvirtina, kad trečiasis asmuo išgrynino 2 800 Eur. Trečiasis asmuo paaiškino, kad MB „Medūzos namai“ avanso apyskaitą 2023 m. gruodžio 31 d. patvirtina, jog 2023 m. rugpjūčio 5 d. A. S. įnešdamas 6 900 Eur grynais pinigais į MB „Medūzos namai“ banko sąskaitą, padidino savo kreditorinį reikalavimą, kuris 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 28 076,98 Eur. Atitinkamai A. S. kaip atskaitingas asmuo išsigrynino arba pats sumokėjo ne įmonei skirtas prekes ir paslaugas per 2023 m. iš viso 17 761,18 Eur sumai. Trečiasis asmuo paaiškino, kad A. S. įvairiais laikotarpiais (periodiškumu) iki ginčo sandorio, gaudavo lėšų grynais iš savo tėvų dovanojimo pagrindu.
32.6. Atsakovas R. N. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad iš pateiktų dokumentų matyti, kad trečiasis asmuo iš UAB „Elektromobilių sprendimų centras“ gauna 100,00 Eur dydžio darbo užmokestį, iš VŠĮ „New Rasalifstyle International“ – minimalų darbo užmokestį. Pagal pateiktas pajamų mokesčio deklaracijas matyti, kad trečiasis asmuo 2021 m. deklaravo gavęs – 12 691,07 Eur pajamų, 2022 m. – 20 717,41 Eur pajamų, 2023 m. – 10 074,12 Eur pajamų. Trečiasis asmuo nepateikė duomenų, kad iš nurodytų pajamų atitinkamą dalį būtų gavęs grynaisiais pinigais ir/ arba išsigryninęs. Trečiasis asmuo byloje įrodinėjo, kad už ginčo automobilį tariamai sumokėtos kainos grynaisiais pinigais (9 800,00 Eur), 5 000,00 Eur panaudojo gavęs vartojimo kreditą. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo 2023 m. rugpjūčio 4 d. gavo 5 000,00 Eur vartojimo kreditą, tačiau iš į bylą pateikto AB „Swedbank“ sąskaitos išrašo matyti, kad, priešingai, nei byloje teigė trečiasis asmuo, iš šių pinigų buvo išsigryninta tik 2 800,00 Eur. MB „Medūzos namai“ avanso apyskaita taip pat nepatvirtina jokių aplinkybių apie trečiojo asmens disponavimą grynaisiais pinigais. Avanso apyskaita nepatvirtina jokių aplinkybių, kadangi tai yra išvestinis dokumentas, surašomas pirminių dokumentų pagrindu, o pirminių dokumentų nei trečiasis asmuo, nei ieškovė nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
35. Ginčo objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas iš dalies tenkino ieškovės ieškinį dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
36. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo tarp šalių nėra, kad ieškovė ir atsakovas 2023 m. rugpjūčio 5 d. sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė ieškovei automobilį Mercedes-Benz CLS 550. Sutartyje nurodyta, kad automobilio rida sudaro 207 450 km, transporto priemonės kaina – 10 000 Eur. Sutartyje nebuvo nurodyti automobilio defektai. Automobilis pagamintas 2012 m. Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 5 d. pervedė į atsakovo banko sąskaitą 10 000,00 Eur sumą.
37. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis).
38. Pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą) (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). CK 6.317 straipsnyje įtvirtinta garantija pagal įstatymą – esminė pardavėjo pareiga pirkimo–pardavimo santykiuose, galiojanti visais atvejais nepriklausomai nuo to, ar šalys ją įvardijo sutarties sąlygose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023, 16 punktas).
39. Remiantis CK 6.327 straipsniu, parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (1 dalis). Pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą (2 dalis). Pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau (3 dalis). Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po šio straipsnio 3 dalyje nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą (4 dalis). Pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka (5 dalis).
40. Kadangi CK nuostatos neįtvirtina specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl naudoto daikto pirkimo–pardavimo atveju yra taikomos CK XXIII skyriaus taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020, 23 punktas).
41. CK 6.333 straipsnyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (1 dalis). Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (6 dalis).
42. Aiškindamas parduodamo naudoto ir naujo daikto skirtumus kokybei keliamų reikalavimų aspektu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 32 punktas).
43. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 33 punktas).
44. Be kita ko, pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 punktas; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020, 31 punktas; kt.). Vis dėlto pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 28–29, 32 punktai; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 18 punktas).
45. Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia nei maža parduodamo daikto kaina, nei paties pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 27 punktas).
46. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobiliu 2023 m. rugpjūčio 9 d., t. y. praėjus 4 dienoms po įsigijimo, ieškovo atstovas nuvažiavo į UAB „Eurodeta“ atlikyti alyvos keitimo. UAB „Eurodeta“ darbuotojai keičiant alyvą nustatė, kad automobilio alyvos filtre labai daug metalo drožlių. UAB „Eurodeta“ 2023 m. rugpjūčio 14 d. atliko automobilio patikrą bei užfiksavo, jog girdimas išdilusių stūmoklių barškėjimas, sudilusios (subraižytos) variklio gilzės, išdilę stūmokliai.
47. UAB „Eurodeta“ nurodė galimas automobilio defektų šalinimo išlaidas: variklio kaina – 6 000,00 Eur, katalizatorių ir galinių bakelių kaina – 2 000,00 Eur, variklio keitimo kaina – 30 darbo valandų, valandinis įkainis 33,00 Eur/val., 990 Eur, eksploataciniai skysčiai, tarpinės – 1 100,00 Eur; esamo variklio remontas: bloko gilzavimas, plokštumų šlifavimas – 1 500,00 Eur, varikio stūmokliai – 2 000,00 Eur, variklio alkūninio veleno įdėklai – 1 100,00 Eur, variklio eksploataciniai skysčiai, tarpinės – 1 100,00 Eur, variklio surinkimas ir įdėjimas – 76 darbo valandos, 33,00 Eur/val., 2 508 Eur. UAB „Eurodeta“ taip pat nurodė, kad variklio gedimas yra ilgalaikė netinkamo eksploatavimo pasekmė priklausomai nuo eksploatacijos, pvz. netinkamos alyvos kiekis variklyje, netinkama ir gamintojo numatyta naudoti alyva, agresyvus vairavimas automobilio varikliu nepasiekus darbines temperatūros.
48. Apeliaciniame skunde atsakovas kėlė abejones dėl UAB „Eurodeta“ darbuotojų kvalifikacijos atliekant automobilio tepalų keitimo darbus, t. y. nurodydamas, kad automobilio patikrą atliko asmuo, kuris nebuvo UAB „Eurodeta“ darbuotoju, neturintis šios srities patirties.
49. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, kad automobilio patikrą atliko ne UAB „Eurodeta“ darbuotojas, nepanaikina patikros aktu bei nuotraukomis užfiksuotų automobilio defektų, į ką pagrįstai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilio patikrą atliko patikros akte nurodytas R. K., kuris nors ir nebuvo UAB „Eurodeta“ darbuotoju, tačiau paliudijo turintis 6 metų darbo su variklių remontu stažą. Pažymėtina, kad po 2023 m. rugpjūčio 14 d. ginčo automobilio patikros aktu pasirašė UAB „Eurodeta“ vadovas, turintis techniko mechaniko kvalifikaciją.
50. Ieškovas automobilį 2023 m. spalio 17 d. pristatė papildomai patikrai į oficialų Mercedes-Benz gamintojo servisą UAB „Veho Lietuva“, kuri nustatė, jog automobilis buvo atvežtas autovežiu, sunkiai vedėsi, įvažiavus į serviso patalpas buvo pravesta kompiuterinė diagnostika ir su jos pagalba pamatuota kompresija, kompresija buvo leistinose ribose, su spec. įrankiu pamatuota faktinė kompresija cilindruose bei prazonduotos cilindrų sienelės norint įsitikinti, ar yra pažeidimai cilindro viršuje, atliekant antro cilindro kompresijos testą variklis nebeprasisuko, tai atsitiko dėl pažeidimų cilindro viduje (cilindro sienelių pažeidimai, subraižymai), to pasėkoje servisas neturėjo galimybės analizuoti likusių cilindrų. UAB „Veho Lietuva“ taip pat nustatė, kad cilindrų sienelių pažeidimai nesiremontuoja, pažeidimai yra netinkamos variklio eksploatacijos padarinys (ne laiku keičiamas tepalas, per mažas tepalo lygis variklyje), variklis turi būti pakeistas nauju (kitu), variklio kaina be darbų yra 47 568,92 Eur.
51. Išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad automobilis turi esminį defektą – variklio vidinį nusidėvėjimą (cilindrų sienelių pažeidimus) dėl ko automobilis nevažiuoja – variklis nebeprasisuka, o defekto šalinimo išlaidos remiantis UAB „Eurodeta“ skaičiavimais kainuoja daugiau nei 8 000 Eur.
52. Bylos medžiaga patvirtina, kad automobilio rida nuo automobilio įsigijimo iki pristatymo pakeisti alyvą pasikeitė nuo 207 450 km iki 208 012 km, t. y. po įsigijimo iki trūkumų nustatymo ieškovė su juo buvo nuvažiavusi 562 km. Teisėjų kolegija daro labiau tikėtina išvadą, kad nuvažiavus sąlyginai trumpą 562 km atstumą automobilio variklis negalėjo natūraliai nusidėvėti. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad po Sutarties sudarymo su automobiliu buvo nuvažiuota tik 562 km, taip pat įvertinus UAB „Eurodeta“ ir UAB „Veho Lietuva“ specialistų paaiškinimus, kurie paaiškino, jog pažeidimai yra netinkamos variklio eksploatacijos padarinys, kad variklio gedimas yra ilgalaikė netinkamo eksploatavimo pasekmė, galima daryti labiau pagrįstą išvadą, jog automobilio trūkumai atsirado iki automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dienos.
53. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pateikta duomenų, kad automobilio variklis buvo pažeistas UAB „Eurodeta“. Minėta, kad UAB „Veho Lietuva“ nustatė, jog automobilis buvo atvežtas autovežiu, sunkiai vedėsi. Liudytojas G. M., UAB „Veho Lietuva“ darbuotojas, teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis tiesiogiai dalyvavo ginčo automobilio patikroje, t. y. pats automobiliu įvažiavo į patikrinimo vietą, atliko kompiuterinę diagnostiką ir atliekant antro variklio cilindro kompresijos matavimą, variklis nebeprasisuko, priežasties, dėl ko taip atsitiki, nenustatinėjo, paties variklio neardė. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nors automobilis į autoservisą UAB „Veho Lietuva“ buvo pristatytas autovežio pagalba, tačiau vedėsi, įvažiavo į patikrinimo vietą. Taigi negalima daryti vienareikšmės išvados, jog automobilis buvo pažeistas UAB „Eurodeta“ keičiant tepalus. Pastebėtina, kad atsakovas 2024 m. gegužės 28 d. teismo posėdyje kategoriškai atsisakė teikti prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo.
54. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas nepaneigė savo, kaip pardavėjo, atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpcijos, t. y. neįrodė, kad ginčo automobilio defektai atsirado po automobilio perdavimo ieškovei, jei ieškovė netinkamai automobilį naudojo, prižiūrėjo ar defektai atsirado dėl trečiųjų asmenų ar nenugalimos jėgos.
55. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte reglamentuota, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
56. Bylos duomenimis nustačius automobilio trūkumą, kuris labiau tikėtina buvo iki automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą nutraukti ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutartį dėl esminio jo pažeidimo – netinkamos kokybės prekės.
57. CK 6.222 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi.
58. Minėta, kad Sutartyje nurodyta, kad automobilio kaina – 10 000 Eur. Ieškovė pervedė į atsakovo banko sąskaitą 10 000,00 Eur sumą. Dėl nurodytų aplinkybių tarp šalių ginčo nėra. Ieškovei teigiant, kad ieškovės atstovas, vadovas A. S. papildomai atsakovui grynais už automobilį sumokėjo 9 800 Eur, tarp šalių ginčas kilo dėl tikrosios automobilio kainos.
59. Remiantis „Viber“ mobiliosios programėlės susirašinėjimu nustatyta, kad tarp ieškovės atstovo ir atsakovo vyko derybos dėl automobilio kainos, buvo deramasi, kokia realiai, t. y. sutartyje bus rodoma automobilio kaina. Derybų metu atsakovas nurodė, kad, jeigu automobilio kaina 20 000,00 Eur, tuomet Sutartyje nurodoma 10 000,00 Eur; jeigu rašoma visa kaina, tuomet automobilio kaina sudaro 21 500,00 Eur. Nors atsakovas teigė, kad susirašinėjimo metu kaina buvo nurodyta ne ginčo automobilio, o atsakovo turimo kito automobilio, tačiau šalys dėl automobilio kainos derėjosi po atsakovo ieškovui pateikta ginčo automobilio nuotrauka, kas paneigia atsakovo nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad susirašinėjimo turinys neleidžia daryti priešingos išvados, negu nustatė pirmosios instancijos teismas, t. y., kad šalys aptarė ginčo automobilio kainą.
60. Ieškovės atstovas A. S. į bylą pateikė 2023 m. rugpjūčio 15 d. 12:58 ir 2023 m. rugpjūčio 16 d. 10:21, t. y. po UAB „Eurodeta“ 2023 m. rugpjūčio 14 d. atliktos automobilio patikros, darytus telefoninio pokalbio su atsakovu garso įrašus. Nurodyti įrašai patvirtina, kad šalys aptarė automobilio trūkumus ir jų šalinimo galimybės (galimo kompensacijos mokėjimą). 2023 m. rugpjūčio 15 d. pokalbio metu, aptariant ginčo sprendimo variantus, ieškovės atstovas A. S. nurodo, kad apmaudu sumokėjus už automobilį 20 000 Eur, valdant automobilį 4 dienas, iš jų važinėjant 2 dienas, remontuoti automobilį savo lėšomis. Pažymėtina, kad atsakovas į trečiojo asmens pokalbio metu nurodytą sumokėtą 20 000 Eur automobilio kainą, niekaip nesureagavo, neneigė trečio asmens nurodytos aplinkybės dėl automobilio kainos. 2023 m. rugpjūčio 16 d. pokalbio metu A. S. nurodė, kad automobilio variklio remonto išlaidos sudarytų pusę automobilio kainos, t. y. jis pirko automobilį už 20 000 Eur, todėl jeigu prisidėtų pusė galimų defektų šalinimo išlaidų suma, tai automobilis jam kainuotų 25 000 Eur, vėliau pokalbio metu atsakovas, motyvuodamas savo nesutikimą kompensuoti visą galimų variklio remonto darbų kainą nurodė, kad jeigu jis kompensuotų visą automobilio remonto sumą (10 000 Eur), jam automobilis kainuotų tiek, už kiek jis pats įsigijo prieš nežinia kiek laiko. Taigi aptarti garso įrašai patvirtina, kad dviejų atskirų pokalbio metu ieškovės atstovas A. S. atsakovui aiškiai nurodė, kad už automobilį sumokėjo 20 000 Eur, o atsakovas pokalbio metu šios aplinkybės neneigė.
61. Atsižvelgiant į ginčo šalių susirašinėjimą iki Sutarties sudarymo, tiek ginčo šalių pokalbį aptariant automobilio trūkumus po Sutarties sudarymo, galima daryti labiau pagrįstą išvadą, kad ieškovo atstovas A. S. papildomai grynais atsakovui už automobilį sumokėjo 9 800 Eur. Trečiasis asmuo paaiškino, kad dėl kondicionavimo sistemos ir kitų trūkumų, kaip aklos zonos ir pan., automobilio kaina sumažinta 200,00 Eur suma. Taigi, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, tikroji automobilio Mercedes-Benz kaina, kurią sumokėjo ieškovės atstovas A. S. atsakovui buvo 19 800,00 Eur (10 000,00 Eur sumokėta pavedimu ir 9 800,00 Eur perduota atsakovui grynais).
62. Atsakovas teigė, kad nei ieškovė, nei trečiasis asmuo A. S. byloje neįrodinėjo grynųjų pinigų kilmės ir fakto, kad trečiasis asmuo Sutarties sudarymo metu disponavo 9 800 Eur grynųjų pinigų.
63. Bylos duomenis pagrindžia, kad 2023 m. rugpjūčio 4 d. trečiasis asmuo A. S. iš AB „Swedbank“ gavo 5 000 Eur vartojimo paskolą. 2023 m. rugpjūčio 4 d. trečiasis asmuo išgrynino 1 400 Eur. 2023 m. rugpjūčio 5 d. trečiasis asmuo išgrynino 1 400 Eur. Trečiojo asmens pateikti duomenis pagrindžia, kad dirbdamas UAB „Elektromobilių sprendimų centras“ trečiasis asmuo 2023 m. gavo 100,00 Eur dydžio darbo užmokestį, dirbdamas VŠĮ „New Rasalifstyle International“ 2023 m. gavo minimalų darbo užmokestį, kuris tais metais sudarė 840 Eur (633 Eur į rankas). Pagal pateiktas trečiojo asmens pajamų mokesčio deklaracijas matyti, kad trečiasis asmuo 2021 m. deklaravo gavęs – 12 691,07 Eur pajamų, 2022 m. – 20 717,41 Eur pajamų, 2023 m. – 10 074,12 Eur pajamų. Nustatyti duomenis tikėtinai pagrindžia, jog trečiasis asmuo Sutarties sudarymo dieną galėjo disponuoti 9 800 Eur piniginių lėšų suma, kuria trečiasis asmuo grynais perdavė atsakovui.
64. CK 6.50 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai.
65. Civilinės bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo, ieškovės atsakovas A. S. pripažino, kad asmenines lėšas, t. y. 9 800,00 Eur panaudojo būtent ieškovės vardu įsigyjant automobilį. Trečiasis asmuo taip pat sutiko, kad ieškinio tenkinimo atveju visi atsakovui už automobilį sumokėti pinigai būtų grąžinti ieškovei.
66. Nors ginčo sandorio šalimi buvo tik ieškovė, tačiau įstatymas nedraudžia įvykdyti prievolę už kitą asmenį (CK 6.50 straipsnio 1 dalis), kadangi šalis siejusi sutartis nebuvo asmeninio pobūdžio. Todėl spręstina, kad trečiojo asmens atsakovui atliktas 9 800,00 Eur dydžio mokėjimas buvo dalinis ieškovę ir atsakovą siejusio automobilio pirkimo–pardavimo sandorio įvykdymas už ieškovę.
67. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylą iš esmės išsprendė teisingai, tačiau ne visiškai teisingai išsprendė restitucijos klausimą, kas lemia skundžiamo sprendimo pakeitimą iš dalies, pripažįstant, kad taikant restituciją ieškovei grąžintina pagal ginčo sutartį visa sumokėta 19 800 Eur suma.
68. Teisėjų kolegija pažymi, kad trečiasis asmuo A. S. reikalavimą dėl 9 800 Eur grąžinimo turėtų teisę reikšti ne atsakovui, o ieškovei, už kurią įvykdę prievolę (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Pastebėtina, kad ieškovės ir trečiojo asmens tarpusavio teisiniai santykiai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
69. Kitos šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai teismo vertinimu neturi įtakos šalių ginčui teisingai išspręsti.
70. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje iš esmės tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), tačiau netinkamai išsprendė restitucijos klausimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš dalies pakeičia skundžiamą sprendimą ir taikant restituciją ieškovei iš atsakovo grąžina pagal ginčo sutartį sumokėtą 19 800 Eur sumą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
71. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
72. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus visiškai, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
73. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
74. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, atsakovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
75. Ieškovė už ieškinio pateikimą sumokėjo 458,00 Eur žyminį mokestį, patyrė 2 323,20 Eur išlaidas už ieškinio parengimą, 1 815,00 Eur išlaidas už dubliko parengimą, 2 437,18 Eur išlaidas už prašymų (trijų) dėl įrodymų pateikimo parengimą ir už atstovavimą teismo posėdžiuose, viso 6 575,38 Eur atstovavimo išlaidas, 78,00 Eur išlaidas už dokumentų vertimą. Pirmosios instancijos teismas sumažino ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iki 4 050 Eur atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovė yra juridinis asmuo, o atsakovas – fizinis asmuo, abiejų finansinės galimybės gauti teisines paslaugas nėra lygiavertės, byla buvo rengiamasi nagrinėti paruošiamųjų dokumentų būdu, kurio metu buvo galimybės teikti prašymus dėl įrodymų pateikimo, ir taikydamas protingumo ir teisingumo principus, sumažino ieškovės patirtas atstovavimo išlaidas iki 4 050,00 Eur (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
76. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo pobūdį, ieškovės rengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino ieškovės patirtas atstovavimo išlaidas iki 4 050,00 Eur. Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, ieškovei iš atsakovo priteisiama 4 050 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
77. Ieškovė už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 221 Eur žyminį mokestį, patyrė 2 420 Eur išlaidas už apeliacinio skundo rengimą ir atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą. Taigi bendrai ieškovė patyrė 2 641 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės rengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, bei aplinkybė, kad apeliacinio skundo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų pakeitimo nebuvo patenkinta, sprendžia esant pagrindui sumažinti ir priteisti ieškovei iš atsakovo 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Iš dalies pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą ir jį išdėstyti taip:
ieškinį tenkinti.
Nutraukti 2023 m. rugpjūčio 5 d. tarp atsakovo R. N. ir ieškovės mažosios bendrijos „Medūzos namai“ sudarytą Transporto priemonės Mercedes-Benz CLS 550, identifikacinis numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį.
Taikyti abipusę restituciją – priteisti iš atsakovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19 800,00 Eur (devyniolika tūkstančių aštuonių šimtų eurų 00 ct) sumą ieškovei mažajai bendrijai „Medūzos namai“, juridinio asmens kodas 306126126; įpareigoti ieškovę mažąją bendriją „Medūzos namai“, juridinio asmens kodas 306126126, perduoti atsakovui R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) transporto priemonę Mercedes-Benz CLS 550, identifikacinis numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 559,00 Eur (penki šimtai penkiasdešimt eurų 00 ct) nuostolius ieškovei mažajai bendrijai „Medūzos namai“, juridinio asmens kodas 306126126.
Priteisti iš atsakovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 050,00 Eur (keturis tūkstančius penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei mažajai bendrijai „Medūzos namai“, juridinio asmens kodas 306126126.
Įpareigoti Panevėžio apylinkės teismo Finansų skyrių grąžinti atsakovui R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 10 d., 2024 m. rugpjūčio 12 d. ir 2024 m. rugpjūčio 15 d. mokėjimo nurodymais sumokėtą 855,02 Eur (aštuoni šimtai penkiasdešimt penki eurai 02 ct) užstatą į Panevėžio apylinkės teismo, juridinio asmens kodas 191444076, depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, galimoms liudytojų išlaidoms padengti.
Priteisti iš atsakovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei mažajai bendrijai „Medūzos namai“, juridinio asmens kodas 306126126, patirtų apeliacinės instancijos teisme.