- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-12-09
- Bylos Nr.
- 1-249-1081/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32959-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Vorienė
- Kaltinamasis
- M. Š., A. B.
- Nukentėjusysis
- P. P., J. J.
- Advokatai
- Jolanta Klimavičienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorei Olgai Alibajevai, kaltinamiesiems M. Š. ir A. B., kaltinamosios A. B. gynėjai advokato padėjėjai Jolantai Klimavičienei, nukentėjusiesiems P. P., J. J.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį, ir
A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. Š. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent: 2020 m. rugpjūčio 8 d. apie 22.40 val., viešoje vietoje ? ties Basanavičiaus - Žalgirio gatvių sankryža, Viekšnių mstl., Mažeikių r., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu į dešinįjį skruostą P. P., sukeldamas fizinį skausmą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Taip pat M. Š. nesunkiai sužalojo kitą žmogų, o būtent: 2021 m. gruodžio 11 d. apie 16 val., (duomenys neskelbtini), namo duris atidariusiam J. J., sudavė vieną smūgį rankos kumščiu į nosį, nukentėjusiajam nukritus ant žemės, suėmė nukentėjusįjį ir ištempė jį į lauką, lauke kojomis spardė gulintį ant žemės nukentėjusįjį į įvairias kūno vietas, spirdamas ne mažiau 10, bet ne daugiau 20 kartų, padarydamas J. J. poodines kraujosruvas kairės akies vokų - kairio skruosto srityje, nosies nugarėlės srityje, krūtinės ląstos dešinėje, nugaros dešinėje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje ir kairėje šlaunyje, kairiojo viršutinio I danties lūžį, dešinės pusės 8 - 11 šonkaulių lūžius.
A. B. buvo kaltinama tuo, kad sukėlė fizinį skausmą žmogui, o būtent: 2021 m. gruodžio 11 d. apie 16 val., adresu (duomenys neskelbtini), kieme, po to, kai M. Š. sumušė J. J., padarydamas jam poodines kraujosruvas kairės akies vokų - kairio skruosto srityje, nosies nugarėlės srityje, krūtinės ląstos dešinėje, nugaros dešinėje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje ir kairėje šlaunyje, kairiojo viršutinio I danties lūžį, dešinės pusės 8 - 11 šonkaulių lūžius, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, priėjusi prie nukentėjusiojo J. J., koja spyrė tris kartus jam į kairį šoną, taip sukeldama fizinį skausmą.
M. Š. savo kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo pripažino visiškai ir apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinime viskas teisingai surašyta, su viskuo sutinka. Nelabai jau ir beatsimena to įvykio. Vyko konfliktas su jo draugais, buvo vakaras ir jis P. tiesiog neatpažino. Niekada taip nebūtų pasielgęs prieš P., nes jie yra geri pažįstami. Smogė P. jo nepažindamas, ir tik kai atvažiavo jo žmona, jį atpažino ir jie atsitraukė. Tai buvo praėjusią vasarą, Žalgirio gatvėje, Viekšniuose. Vyko kažkokia šventė, jie „baliavojo“ prie mokyklos. Kažkas su kažkuo susikivirčijo, jie laukė, paskui nubėgo pasižiūrėti kas vyksta, nes vienas draugas nuėjo ir negrįžo. Kai atėjo, visi buvo įsiaudrinę ir trenkė P. vieną smūgį. Jo nepažino. Viskas įvyko gatvėje, ant šaligatvio. Jis buvo su draugais, nukentėjusysis buvo vienas, lyg dar su sūnumi. Daugiau žmonių ten nebuvo. Kai tik atvažiavo P. žmona, jie visi išsiskirstė. Žmona kai atvažiavo, jie dar konfliktavo, ji pradėjo rėkti, jis ją pažino ir jie pabėgo. Labai dėl to gailisi, bet gavosi spontaniškai. Sutinka ir pripažįsta, kad tai buvo labai netinkamas jo elgesys. Susitaikė su P. jau seniai, žalą atlygino, jokių pretenzijų jam P. nereiškė ir neturi. Liko geri santykiai kaip ir buvę (3 t. b. l. 190).
M. Š. savo kaltę dėl nesunkaus J. J. sveikatos sutrikdymo pripažino iš dalies ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad visada žinojo, kad teta konfliktuoja su savo kaimynu J. J. dėl jo netinkamo elgesio. Girdėjo, kaip telefonu teta verkdama skundėsi jo mamai, kaip J. jai trukdo gyventi, kaip jis blogai elgiasi ir kaip net policija nieko nedaro. Jam pagailo tetos ir jis nutarė nuvažiuoti pasikalbėti su tuo J.. Nuvažiavo pas tetą, įėjo į namą ir pabeldė J. į duris. Jis atidarė, pradėjo sakyti, ko čia jie snargliai nori iš jo ir jis jam smogė vieną kartą į nosį. J. nukrito, tada jis už pečių ištempė jį į lauką ir pasodinęs prie pavėsinės apliejo vandeniu iš kibiro ir pasakė, kad ramintųsi vieną kartą. Ir viskas. Daugiau nieko ten nevyko. Ir anksčiau girdėdavo kaip teta skųsdavosi mamai J. elgesiu. Važiavo keturiese: jis, M., M. ir V.. Jo brolis ir draugai. Vyko draugo mašina. Jis tik pabeldė J. į duris ir jis jas atidarė. Norėjo su juo tik pakalbėti. Kai tik jis pasirodė tarpduryje, iš karto pradėjo jį įžeidinėti, neatlaikė nervai ir smogė jam. Tiesiai atvyko pas J. su tikslu pasikalbėti. Iš automobilio kieme išlipo visi keturi, bet prie durų priėjo ir pabeldė jis vienas. Kiti liko stovėti kieme prie automobilio. J. tik atidaręs duris, puolė jį žodžiais. Jis J. neprisistatė, nes jis jį puikiai žino. Pasakė, „ko snargli nori“? Smogė ir už tai, kad nesutaria su teta ir dar jį įžeidė. Sudavė į nosį, pradėjo bėgti kraujas. Jis nugriuvo ant batų dėžės. Jis suėmė už pečių ir ištempė į lauką. Jis nugriuvo ant kairio šono, ant batų dėžės. Jis neatsistojo, tada jis suėmė už pečių ir ištraukęs pro duris ištempė jį į lauką. Jis jį pervertė, kad pečiai būtų arčiau durų, kad patogiau jam būtų jį suimti. Suėmė pats vienas, jam niekas nepadėjo. Ištempė į lauką ir pasodino prie pavėsinės. Tada dar apipylė kibiru vandens. Teta jau buvo išėjusi į lauką irgi ir rėkė ant J.. Daugiau tikrai niekas nieko nedarė. Savo veiksmais galėjo sužaloti tik nosį. Dėl to galėjo atsirasti mėlynės paakyje. Tikrai nemano, kad galėjo lūžti dantis. Kai teta baigė ant J. rėkti, jis dar pakėlė jį nuo žemės ir pasakė, kad eitų į trobą. Kai tempė jį į lauką, J. nesipriešino, sutiko, kad blogai elgiasi. Jis buvo neblaivus. Tai suprato iš jo būsenos ir iš kvapo. Kai užpylė ant J. vandens, teta jau buvo šalia. Ji matė viską. Kiti buvo prie mašinos, gal dviejų metrų atstumu. Visi viską matė. Arčiau priėję nei vienas nebuvo, visi liko stovėti prie mašinos. Kai teta kalbėjo su mama, jis buvo namuose. Kartu buvo brolis ir V.. Mama sakė, kad teta verkia dėl J. J. elgesio, kviečia policiją, bet policija nieko nepadeda. Nutarė nuvažiuoti ir pakalbėti su tuo J., kad apsiramintų. Mama neliepė važiuoti, pats sugalvojo. Kartu pasiėmė draugus ir brolį. Šiaip juos pasiėmė dėl kompanijos. Draugai J. žino, jis anksčiau gyveno pirmame aukšte jų name. Dabar teta ir J. gyvena viename name ir jų durys yra šalia. Teta išėjo į kiemą, kai jis ištempė J. lauk. Teta atsistojo priešais J. veidu į veidą. Jis liko stovėti J. iš dešinės. Koridoriuje jis nukrito šonu ant dėžės ir atsirėmė kaire ranka į grindis. Nemano, kad J. už nosies sužalojimą turėtų sumokėti 3000 eurų. Su ligonių kasos ieškiniu sutinka, o J. gali duoti kelis šimtus už nosies gydymą, ne daugiau. Prisimena, kad sudavė J. tik į nosį. Jokio tikslo sumušti jo neturėjo ir nesitaikė specialiai smogti į veidą. Tiesiog, susinervino ir smogė J.. Važiavo su tikslu pasikalbėti su J., bet jis tik atidaręs duris, pasakė, ko jūs snargliai norite. Jis, atidaręs duris, matė juos visus, jie buvo keturiese. Jis prie durų, o kiti lauke prie mašinos, per du metrus nuo durų. Ištempti J. jam niekas nepadėjo, jis pats vienas ištempė. Ištempė norėdamas paaiškinti, kad taip nesielgtų. Jis nėra teisėsaugos pareigūnas, bet pareigūnai tetai nepadėjo. Nukentėjusysis sąmonės nebuvo praradęs. Aplieti vandeniu žmogų gruodžio mėnesį nėra normalu, bet buvo susinervinęs, todėl taip ir pasielgė. Per kiemą J. nutempė kokius du metrus ir pasodino prie pavėsinės. Sutinka, kad paakį galėjo sužaloti dėl nosies, bet kitų sužalojimų jam tikrai nepadarė. Dėl to, kad įvykio metu J. J. buvo sulaužyti šonkauliai, tikrai prieštarauja. Krisdamas ant batų dėžės, niekaip jis negalėjo susilaužyti. Negali paaiškinti iš kur tiek sužalojimų nustatyta J. kūne, nes nežino, kas jo gyvenime vyksta (3 t. b. l. 190-191). Taip pat parodė, kad teta A. tik šaukė ant J. J.. Matė, kad teta jokio smūgio jam nesudavė. Teta buvo lauke, į jo namus įėjusi nebuvo. Kada teta išėjo į lauką, tiksliai nematė. Jis atvažiavęs tiesiai priėjo prie J. J. durų, pabeldė. Iki tol tetos sutikęs tą dieną nebuvo. Kai ištempė J. į lauką, teta jau buvo išėjusi į kiemą. Sužalojimų iki suduodant J. smūgį, jo veide nematė. Jis buvo galimai apsvaigęs nuo alkoholio. Tai suprato iš kvapo, laikysenos ir kalbos. Po smūgio iš nosies bėgo kraujas. Kitų sužalojimų, kad atsirastų, nematė. Kai J. atidaręs duris pamatė jį, apsižodžiavo. Jis pasakė „Ką tu čia išdarinėji?“ Jis atsakė „Ko norite snargliai?“ ir jis jam smogė į nosį. Jis nugriuvo ir jis jį ištempė į kiemą pasikalbėti. Nenorėjo svetimoje troboje kalbėti. Ištempė, nes buvo susinervinęs. Sutinka, toks jo elgesys nepateisinamas. Kraujas pradėjo bėgti iš nosies po smūgio. Suėmė už pažastų ir ištempė į lauką. Tiek ten to tempimo, porą metrų. Sudavė tik vieną smūgį ir nuo to šonkauliai lūžti negalėjo. Kai ištempė, taip jį ir pasodino. Nuo smūgio jis šonu nukrito ant batų dėžės, jis jį pervertė, kad suimtų už pažastų ir ištempė. Pasodino, apipylė vandeniu iš kibiro ir viskas. Dabar dėl savo elgesio labai gailisi, supranta, kad neturėjo taip elgtis. Kitų smūgių nepripažįsta. Nuo jo veiksmų šonkauliai negalėjo lūžti. Jis pripažįsta tik vieną smūgį, J. tikrai nespardė. Kodėl jį kaltina nebūtais dalykais, nežino. Policija bandė aiškintis J. veiksmus, bet tai jam nepadėjo. Jis savo elgesio nekeitė. Kai ištempė J. iš namų, jis buvo sąmoningas. Sakė, kad nedarytų tokių nesąmonių, kad neskriaustų tetos ir jis sutiko. Vandeniu jau buvo apipylęs. Po pokalbio jam padėjo atsistoti ir jis pats įėjo į savo namus. Kraujas bėgo iš nosies, kitų sužalojimų tikrai nebuvo. Prašė, kad J. negąsdintų tetos, kad „nekoliotų“ jos. Iš tetos žinojo, kad jis pastoviai kelia balius, triukšmauja, trikdo tetai ramybę. Mano, kad J. J. žinojo dėl ko jis atvažiavo ir už ką gavo. Po jo smūgio J. krito nestipriai, šonkaulio tikrai negalėjo susilaužyti. Jis tik pasviro ir gal atsirėmė ranka į batų dėžę. Jis buvo išgėręs ir stovėjo netvirtai. Dėl nuskelto danties jis nieko nesakė. Kraujas bėgo tik iš nosies, iš lūpos tikrai ne. Po įvykio su nekentėjusiuoju nekalbėjo ( 4 t. b. l. 4-5).
A. B. savo kaltės nepripažino ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. spalio 6 d. į jos namą, kur su B. turi po ½ nuosavybės, atvažiavo gyventi J. J.. Atvažiavo jis su draugais ir visi pradėjo vaikštinėti po teritoriją, po malkinę, sandėliuką, kas jai jau nepatiko. Supranta, kad B. į savo nuosavybę gali įleisti gyventi ką nori, bet tas gyventojas turi elgtis tinkamai. Seniūnas pasakė jai, kad jei bus „bordakai“, kviesk policiją. Nepraėjus porai mėnesių ramaus gyvenimo, prasidėjo baliai, draugai pastoviai, triukšmas, nebeįmanoma gyventi. Taip pavargo nuo tos muziko, nuo pastovaus triukšmo, kad jau nebežinojo ką daryti. Gruodžio pradžioje atvažiavo į kiemą mašina ir išlipo du draugai. Ji išėjo į kiemą ir pasakė: „von lauk“. Jie truputį sutriko, įėjo į trobą, pamatė, kad J. girtas ir išvažiavo. Tai sužinojęs J. pradėjo jai kerštauti, dar garsiau leisti muziką. Negana to, J. pradėjo daužyti sieną, tai yra belsti į ją pastoviai, sistemingai. Tai buvo trečiadienis, galvojo, kad išprotės. Paskambino pasiguosti vyrui, tas pasiūlė kviesti policiją. Taip ir padarė. Atvažiavo, pareiškimo nerašė, tik prašė, kad pakalbėtų geruoju, kad nekeltų triukšmo, kad leistų ramiai gyventi. Policija išvažiavo. Ketvirtadienį vėl atvažiavo draugas, vėl tas pats. Ji vėl iškvietė policiją ir parašė pareiškimą. Kai policija atvažiuoja, jie nutyla, išvažiuoja vėl tas pats. Penktadienį vėl kvietė. Atvažiavo, pirma parašė pareiškimą ir tada eidama pro duris išgirdo garsų muzikos leidimą. Rašydavo B. žinutes, kad tvarkytų savo nuomininką, kad nėra ramybės. B. pripažino, kad jis pats bijo J., o ji turi būti atsargi, nes jis turi prastos reputacijos draugų. Ji tikrai labai išsigando ir iš nevilties apsiverkė. Ryte kieme sutiko J., kuris jai pasakė, kad tu atsiimsi už tą policijos kvietimą ir išvažiavo į Viekšnius. Vakare jį S. parvežė namo ir jis beveik iš mašinos išgriuvo, tiek buvo girtas. Buvo sniego, ledo ir matė, kaip J. eidamas palei sieną nugriuvo. Tvojosi gana smarkiai. Matė kaip gulėjo ir buteliai buvo išlakstę. Po kurio laiko atsikėlė, nuėjo į kambarį ir girdėjo, kaip troboje garsiai du kartus griuvo. Iš garso suprato, kad griuvo. Paskui atvažiavo M. su draugais, ir jos krikštasūnis. M. nuėjo pakalbėti su J., kiti berniukai liko kieme. M. trenkė J. ir ištempė jį už pažastų į kiemą. Paskui J. nuėjo į savo trobą, jie pabuvo lauke ir berniukai išvažiavo. Vakare atvažiavo S. su T. ir J. išsivežė. T. labai daužė jos duris, ji norėjo skambinti policijai, bet liovėsi ir ji persigalvojo. Paskui sesuo sakė, kad J. su T. tą patį vakarą lipo į ketvirtą aukštą ieškoti M.. Ji J. po to karto kurį laiką nebematė. Po kelių dienų jis grįžo su policija ir jį policija kieme paveikslavo. Pamanė, kad tai yra dėl malkų vagystės, nes J. vogė kito žmogaus malkas. Kai atsikėlė gyventi J., išgyveno košmarą. Dėl pastovaus triukšmo pašlijo jos sveikata, nebežinojo ką daryti. Kreipėsi į visas institucijas, bet iš niekur pagalbos nesulaukė. Kai atvažiavo M. su draugais buvo šeštadienis. Iki tol kvietė policiją kelis kartus. J. ją įžeidinėdavo tiesiogiai. Du mėnesius prašė jo liautis geruoju. Dėl kaimyno elgesio guosdavosi savo seseriai, M. mamai. Galimai M. jų pokalbius girdėdavo, o gal jam papasakodavo mama. Tai yra R. Š.. Įvykio dieną kalbėjo su seserimi R. Š.. Jai papasakojo pokalbį su B. ir apie tai kaip jai grasino J. už policijos kvietimą. Ji pati į M. pagalbos nesikreipė ir jam nepasakojo kaip gyvena. Tik tą dieną, kai atvažiavo, trumpai papasakojo apie J. elgesį. Jis sakė, kad atvažiavo pasikalbėti su J.. Nelabai atsimena, ar M. pirma priėjo prie J. durų, ar ji su juo sušneko. Matė, kaip M. pabeldė į duris, kaip atidarė, kaip pasakė, kaip atsakė. M. trenkė J. ir tas nusviro, ne ant batų dėžės, o ten yra lentyna maistui laikyti. Aiškiai nematė, kaip ten kas vyko, nes nebuvo galvos įkišusi. Nugriuvęs jis tikrai nebuvo. M. ištraukė J. į kiemą, pasodino į pelkę ir užpylė iš kibiro vandenį ant jo. Nedaug ten to vandens ir tebuvo, kiek iš palašinės. Detaliai negali papasakoti, kaip ten tą J. M. ištempė, buvo susinervinusi ir labai nestebėjo. Matė, kad bėgo kraujas iš nosies, daugiau nieko nebuvo. Tempiamas J. nesipriešino. M. dar paklausė, ar žinąs už ką gavo. J. atsakė, kad suprato ir, kad daugiau taip nebesielgs. Tikrai nespyrė, nebuvo prisilietusi. Buvo per du žingsnius. Kodėl ją kaltina, nežino. Ji nuo jo nukentėjo, o kaltinama yra ji. Stovėjo J. iš kairės pusės, iš šono. M. sėdinčiam J. nieko nedarė. Ji dar apšaukė J., o M. pasakė, ar supratai už ką, pasakė, kad suprato ir daugiau taip nebus. Kiti vaikinai buvo prie šuns voljero. Tai yra per 10 žingsnių ir daugiau. Tą pačią dieną matė J. gulintį nugriuvusi kieme ant nugaros. Jis pats atsistojo ir nuėjo namo. Namuose girdėjo du stiprius garsus, daro prielaidą, kad jis griuvo. Tai buvo iki atvykstant M. su draugais. Vakare, apie 17.30 val. atvažiavo S. ir išsivežė J.. O M. buvo atvažiavęs apie 14.00 val. Matė, kaip J. tą patį vakarą išvažiavo iš namų. Pats išėjo, ėjo normaliai iki mašinos. Tą dieną, iki atvažiuojant M., J. grįžo į namus girtas, ėjo svirduliuodamas ir kieme nugriuvo. M. nesakė, kad J. yra neblaivus, gal nespėjo. Po įvykio bendravo su J.. Kitą dieną J. vėl grįžo girtas. Po kurio laiko, atvažiavo D. B., S. sūnus, jis beldė J. į duris, bet neprižadino, nes J. girtas miegojo. Kitą savaitę, trečiadienį jis grįžo su policija, kitą dieną su draugais nešė malkas ir vėl baliavojo. Kai grįžo jos vyras, J. elgėsi gražiai, jos atsiprašė, o kad parašytas pareiškimas, jie nieko nežinojo. Ji kieme tik rėkė ant J., kad duotų jai ramybę, tikrai jam nespyrė. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (3 t. b. l. 94-98) parodė, kad gali dabar painiotis, nes viskas vyko staiga ir netikėtai, negali detaliai nupasakoti įvykio eigos. Buvo tą rytą išsiverkusi, susinervinusi, bet tikrai jokio smūgio J. nesudavė. Atrodo, kad M. pliaukštelėjo J., bet nematė kur į nosį ar į veidą. Nepateisina M. elgesio ir netoleruoja jokių muštynių, bet jaunas vaikas nesusivaldė, nes J. juos išvadino „pizdukais“, ar kažkaip kitaip. Nepateisina, žinoma, M., bet po viso to turėjo vilties, kad gal susipras J. ir duos jai ramybę, nes buvo visai iškamuota jo elgesio. Galimai per apklausą geriau atsiminė įvykio eigą, dabar jau viskas painiojasi. Pasilikę dviese M. su J. nebuvo, nes ten viskas vyko vienoje erdvėje prie J. durų, kur yra labai mažai vietos. Ieškinio nepripažįsta, jos veiksmais jokia žala J. nepadaryta. Galėjo būti nukreipusi dėmesį kitur, kai M. ištempė J. į kiemą, faktas, kad ištempė. Atsimena, matė, kaip ištempė M. už pečių, bet detalizuoti negali. Prašo remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodomais, tada tikrai geriau viską atsiminė. Kad visai nebūtų mačiusi, ką daro M., to nebuvo. Mano, kad tikrai matė viską, tik dabar nebeprisimena visų detalių. Priėjusi prie J. buvo per du žingsnius. Apibarė, prašė liautis, bet smūgių tikrai nesudavė. J. su B. yra buvę klasiokai. B. jai yra pasakęs, kad ramiai nebegyvens. Tai ir atėjo, nes dabar yra tampoma po teismus. B. perspėjo apie J. prastos reputacijos draugus siekdamas ją pagąsdinti. Negali pakomentuoti M. parodymų, kuris sakė, kur ji kada stovėjo. Sunku yra prisiminti kur kas stovėjo, nes to nefiksavo. Greitosios pagalbos, kad būtų atvažiavusi pas J., per du mėnesius nė karto nematė. Kaip sužalojimai padaryti nematė, tik žino, kad tą patį vakarą J. su S. lipo pas M. į ketvirtą aukštą. Ar jis būtų galėjęs sulaužytais šonkauliais lipti laiptais, nežino. Kai M. užpylė J. vandens iš kibiro, jis liko šlapias. Ar tą patį vakarą jis išvyko tais pačiais rūbais, nematė, buvo tamsu. Kai kreipėsi į seniūną, konfliktų dar nebuvo. Būdavo ramu mėnesio pabaigoje, kai baigdavosi pašalpos pinigai. Iki tol ne kartą kvietė policiją, jokių veiksmų niekas nesiėmė. Raštus, kad yra nukentėjusioji administracinėse bylose, gaudavo. Kai atvažiuodavo policija, muziką pritildydavo. J. jai tiesiogiai pagrasino, kad atsiims už policijos kvietimą. Gali būti, kad dabar už tai jai ir yra kerštaujama tokiu būdu. Civilinio ieškinio nepripažįsta, nes J. nelietė. Galėjo tik žodį kokį pasakyti blogą, bet ne daugiau (4 t. b. l. 6-8).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis P. P. parodė, kad M. Š. pažįsta, santykiai geri. Tai buvo senokai. Buvo vėlus vakaras, grįžo pėsčiomis su draugu iš gimtadienio, buvo išgėrę, pasivijo jaunuoliai ir prasidėjo muštynės. Jie juos užpuolė be jokios priežasties. Tai buvo netoli jų namų, Viekšniuose, Žalgirio gatvėje, sankryžoje. Jis ėjo su bendradarbiu G. G.. Ėjo iš gimtadienio namo ir juos pasivijo. Buvo užpulti ir sumušti. Buvo tamsu ir vienas kito nepažino. Tik kai privažiavo jo žmona, ji pažino M., ėmė rėkti „ M., ką darai?“ ir jie visi išsilakstė. M. jam sudavė smūgį į veidą, nes nukrito akiniai. Muštinių pradžioje žmonių nebuvo. Tik kai pro šalį važiavo žmona, atsitiktinai pamatė, kas vyksta. Jis M. nepažino, tik kai žmona pradėjo rėkti, iš judesio pažino, kad tai tikrai buvo M.. Skausmą juto, bet sudužo akiniai, telefonas. Tai buvo netikėta, nepriimtina ir negerai. G. truputį nukentėjo, bet jis pretenzijų neturėjo. M. atsiprašė, jie susitaikė, jis jam atlygino žalą ir jokių pretenzijų jam neturi. Kiek smūgių jam sudavė M. Š., bijo apsirikti. Vieną tikrai, kitų nežino. Žalą atlygino pilnai, jam jokių pretenzijų neturi. Iki to įvykio jokių konfliktų neturėjo, gyveno viename name ir niekada nesipyko. Mano, kad tai buvo grynas atsitiktinumas, kas jaunystėje pasitaiko (4 t. b. l. 4-5).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis J. J. parodė, kad tą dieną pabeldė į duris, jis atidarė. Koridorius yra stalo ilgio. Jis atidarė duris ir gavo kumščiu į nosį. Jis išsiskleidė ir gulėjo minutę, nes toje vietoje liko kraujo dėmė. Vienas suėmė už pečių, kitas už kojų ir išnešė į lauką ir pradėjo jį „auklėti“. Prasidėjo smūgių lavina ir jis atsitokėjęs pamatė kaimynę, kuri stovėdama dar pasakė, kad žinos už ką ir dar kelis kartus stuktelėjo koja į šoną. Visi išsiskirstė, jis atsitokėjęs paršliaužė namo, persirengė sausais rūbais ir paskambino S.. Atvažiavo, vyko į Šiaulius pas ekspertus ir paskui jau pasiliko Viekšniuose. Buvo šalta, nuo palašinės bėgo vanduo. Buvo gruodžio mėnuo. Buvo keturi policijos kvietimai. Jokios kompanijos niekas nerado, šviesa jau būdavo užgesinta. Kad jis kėlė triukšmą, yra šmeižtas. Kai tik jis atsikėlė gyventi, B. jam pasakė, kad ilgai tu čia negyvensi. Muzikos klausydavosi iki 22 val., bet ne daugiau. Neįmanoma, kad jis, 64 m. žmogus, lėbautų per naktis ir iš kur turi lėšų tiek baliavoti. Protokolas dėl jo netinkamo elgesio tikrai nėra surašytas. Tą dieną buvo išgėręs ir grįžo apie 14.00 val. Tą dieną kieme nugriuvęs nebuvo. Iki atvažiuojant M. niekur nugriuvęs nebuvo. Alaus išgėręs tą dieną buvo apie 2 litrus. Adekvatus buvo, nes viską prisimena. Tik atrakino duris ir iš karto gavo į nosį. Gal kokią repliką ir pasakė. Galėjo tikrai pasakyti. Tai buvo smūgis kumščiu, nes nuo pliaukštelėjimo tikrai nenugrius aukštielninkas visu ūgiu. Kur gulėjo liko kraujo kvadratinis metras, tad reikia laiko, kad jis pribėgtų. Jis nugriuvo ant grindų aukštielninkas. M. praėjo pro jį, suėmė už pažastų, kitas, kažkuris paėmė už kojų ir išnešė į lauką. Kas tas kitas nešė, nežino. Išnešė ir pasodino ant ledo. Atsirėmęs niekur nebuvo.Tada prasidėjo smūgiai. Palašinė buvo už nugaros per pusę metro. Kur tuo metu buvo A., nematė. Kai atsitokėjo nuo smūgio, išgirdo A. vokalą ir eidama jam du kartus įspyrė į šoną. Sėdėjo veidu į kiemą. Spardė jį vienas M.. Gavo 10-20 smūgių. Dantis nuskeltas, paakys mėlynas, tai gal iš rankos smūgiavo. Skaudžiausią smūgį pajuto į šoną, mano, kad iš kojos spyrė. Mėlynė atsirado kitą dieną, dantį pajuto po kelių dienų. Vandenį užpylė, kai baigė smūgiuoti. Situaciją suvokė, kai liko vienas sėdėti ant ledo. Mušamas juto nežymų skausmą, dešiniajame šone stipriausią. M. buvo iš dešinės, A. atsirado vėliau. Yra įsitikinęs, kad jį mušė vienintelis M.. A. kaip įrodymą, kad yra nubaustas, spyrė du kartus į kitą šoną. Skaudėjo silpniau, 4 – 5 balai. Į dešinį šoną skausmas buvo stiprus - 10 balų. Vanduo buvo užpiltas gal po A. smūgių, bet tiksliai neatsimena. Pabaiga buvo vandens užpylimu. Niekas nepadėjo atsistoti, į namus paršliaužė. Pasėdėjo 10-15 minučių kieme. Baloje dar atsiprausė. Jam atrodė šliaužti lengviau, nei keltis ir eiti. Namuose atsisėdo ant taburetės, persirengė. Užsikišo nosį vata, bet kraują jam sustabdė tik atvažiavusi greitoji, kuri atvažiavo į Viekšnius pas T.. Namuose kraujas buvo sustojęs bėgti, bet paskui vėl pradėjo bėgti. Namuose jokių sužalojimų nepastebėjo. Danties pasigedo tik sekančią dieną. Paskambino T. ir pasakė, kad yra sumuštas, prašė atvažiuoti. Atvažiavo po kokios valandos ir parsivežė pas save į namus, Viekšnių mieste. S., užsidegusi moteris, iš karto sugalvojo eiti pas M. į bendrabutį, bet nerado jo. Tai sugalvojo S., jis ėjo iš paskos. Kai grįžo, paskambino į greitąją, sutvarkė ir nuėjo gulti. Policija irgi atvažiavo. Tą vakarą niekur jo nevežė. Ką sakė policijai, neatsimena. Į Šiaulius vyko pirmadienį ar antradienį. Pirmadienį nuvažiavo į Mažeikių ligoninę, peršvietė ir parodė, kad yra lūžę šonkauliai. Į Šiaulius važiavo antradienį. Įvykis buvo šeštadienį, pirmadienį važiavo į Mažeikių ligoninę. Sekmadienį grįžęs namo nebuvo. Buvo pas T. jo namuose, gulėjo lovoje, išėjęs niekur nebuvo. Greitąją ir policiją iškvietė S.. Jis buvo šoke ir nelabai orientavosi. Kad skauda šoną sakė, nes jam nurodė kitą dieną važiuoti jį persišviesti. Kitokiomis aplinkybėmis sužalojimai atsirasti negalėjo. Pas T. tą vakarą alkoholio nevartojo. Sekmadienį gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizorių. Alkoholio nevartojo. Grasinęs A. nėra, kad atsiims už policijos kvietimą. Juto, kaip M. jį mušė rankomis ir kojomis. B. spyrė į kairį šoną. Spyrė iki trijų kartų. Kai tik atvažiavo pas T., iškvietė greitąją. Po to nuvažiavo pas M., užlipo į viršų, nieko nebuvo ir grįžo. Į Mažeikius važiavo pirmadienį, į Šiaulius antradienį. Greitosios medikams sakė, kad skauda šoną, sakė, reikia važiuoti persišviesti. Sekmadienį nevažiavo, manė, kad nedirba. Antradienį važiavo pas teismo ekspertą. Nustatė eilę sužalojimų. Apžiūrėjo detaliai. Buvo sulaužyti trys šonkauliai. Kaltinamieji su juo nesikalbėjo, neatsiprašė. Civilinius ieškinius palaiko. Iš M. 3000 eurų, iš B. - 1000 eurų. Tai yra moralinė žala. Idėja jį pridaužyti kilo poniai kaimynei, M. tik atlikėjas. Pasikėsinimas į jo asmenį nepelnytai. Įvertina skausmą, psichologinę būseną. Patyrė tokį pažeminimą, kokio nebuvo patyręs. Kaimynė jį pastatė į tokią situaciją, kad jis „bomžas“, o padėties šeimininkė yra ji ir ką nori, tą su juo daro. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t. b l. 154-156) parodė, kad panašiai pasakoja ir dabar, skiriasi gal tik diena. Reikia pasižiūrėti į dokumentus. Jam atrodo, kad M. jį suėmė už pečių ir ištempė. Detaliai neprisimena dėl patirto šoko, o ir krito gana stipriai. Negali teigti, kaip buvo ištemptas iš namo. Negalėjo būti, kad visai nejuto skausmo, bet ne tiek, kad negalėjo kentėti. Kitą dieną skaudėjo galvą ir dešinį šoną. Kairiojo neskaudėjo. A. spyriu juto nežymų skausmą. Žala laiko pačią idėją, kuri buvo B.. Sužalota buvo nosis, akis mėlyna ir guzai bei dantis nuskeltas. Iki tol jokių sužalojimų nebuvo ir smūgių nebuvo patyręs. Kiti smūgiai buvo lauke, išskyrus į nosį. Mušė jį vienas asmuo. Kiti stovėjo toliau. Parodymai teisingi yra šios dienos. Kitas asmuo penkių smūgių neįspyrė. Niekas daugiau nebuvo priėjęs. Koks neblaivumas nustatytas buvo tą vakarą, neatsimena. A. policiją jam kviesdavo be reikalo, bet jai atrodė, kad su reikalu. Po įvykio į namus paršliaužė. Po kelių valandų pasijuto sveikesnis. Norėjo greitosios sulaukti Viekšniuose. Iki įvykio vartojo alkoholį, namuose nekrito ir negriuvo. Greitąją kvietė kiti žmones, jis galėjo kentėti. Po to kalbėjo su A. apie ateitį, ir jos vyras buvo. Buvo sakęs, kad tokių dalykų nesąmoningų nebebus, nes jis stengėsi ten daugiau nebebūti. Atsiprašė B., bet nesijaučia kaltas prieš ją. Atsiprašymas buvo formalus, kaip prieš moterį, taip, kaip pertrauki kalbantį. Konkrečiai dėl savo elgesio jis jos neatsiprašė, nes nėra kaltas. Pačią pirmą dieną ji išreiškė savo nepasitenkinimą, kad jis ten atsikėlė. Ji pasakė, tu čia ilgai nebūsi, aš tave iškūrensiu. Kodėl ji nenorėjo, kad jis ten gyventų, nežino. Kai rašė pareiškimą, buvo blaivus. Girtumą nustatinėjo, bet nieko neįpūtė. Labai gerai atsimena, kaip M. jį spardė (4 t. b. l. 8-11).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. P. parodė, kad vieną vakarą, grįždama su draugais, važiuojant mašina, netoliese namų pralenkė pareinantį jos vyrą su draugu G. G.. Jie buvo pakankamai neblaivūs. Iki namų buvo 40-50 metrų. Ji dar prie vartų sušneko su draugais ir išgirdo, kaip kažkas sudužo. Ji pamanė, kad P. nebegali parvesti G., kad gal jis nugriuvo ir greitai atsisveikinusi su draugais, nuėjo padėti P.. Tik atsisuko, o ten jovalas. Muštynės. Trys ar penki vaikinai užpuolė jos vyrą su draugu. Ji pradėjo rėkti, o jie užsidėjo kapišonus ir toliau juos audė. Vieną pažino iš sudėjimo, tai M. Š.. Ji pradėjo rėkti „ Viekšniškiai, ką jūs darote, jūs savus mušat“. Ji nebežinojo, kurį gelbėti, nes mušami buvo abu. Vyrai buvo nukritę, ji puolė prie savo vyro ir M. dar sudavė jam paskutinius smūgius. Ji norėjo jį sučiupti už drabužių, kad jis jai pasižiūrėtų į akis, bet M. nusisuko ir pabėgo. Viskas vyko Viekšnių miestelyje, Žalgirio gatvėje. Ji pamanė, kad padės parvesti G., todėl ir grįžo. Vyras mušamas buvo rankomis. Kai jie nukrito buvo spardomi ir kojomis. Per visą sumaištį negalėjo smūgių suskaičiuoti. Paskutinius smūgius sudavė M.. Buvo kūno sužalojimai, sudaužyti akiniai ir telefonas sudaužytas. M. jos vyro atsiprašė, jiedu susitaikė, žalą atlygino, pretenzijų neturi jokių. Paskutiniai smūgiai buvo koja. Du spyriai. Juos atliko M.. Vyrus mušė visi pasikeisdami, negali išskirti, kuris kuriam kiek sudavė smūgių. Jokios priežasties kilti muštynėms nebuvo ir niekas nieko nesakė. Vyrai tiesiog buvo užpulti. Visi iki vieno užsidėjo kapišonus ir ji jų nematė, ar jie buvo blaivūs nenustatė. Žmonių toje vietoje daugiau nebuvo, tik kelios mašinos pravažiavo pro šalį. Ji labai išsigando, nes tai buvo taip netikėta ir nenusakoma ( 4 t. b. l. 18).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. G. parodė, kad datos nepamena, buvo girtas, nelabai ką ir atsimena. Buvo su P. P. Viekšniuose. Ėjo iš draugo pas P. P. į namus. Atsimena, kad atvažiavo policija, greitoji. Matomai, įvyko kažkoks konfliktas. Aplinkybių neatsimena. Perkaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ( 2 t. b. l. 27) parodė, kad perskaityti parodymai teisingi. Tą pačią dieną sužinojo kas nutiko P., nes jie kartu buvo. Gal ir buvo kažkiek aptalžytas, keli nubrozdinimai buvo, bet tikrai nesužeistas. Jokių sveikatos sutrikdymų nebuvo. Tą dieną buvo labai girtas, jį išvežė namo. Susitiko su P. po savaitės, tai matė mėlynę jo paakyje. Ką kalbėjo, nelabai atsimena, seniai tai buvo ( 4 t. b. l. 51-52).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. T. parodė, kad viskas prasidėjo gruodžio mėnesį. Jam paskambino J. J., sako „atvažiuok, esu primuštas“. Iš karto nepatikėjo, manė, gal šiaip kviečia, nori pabendrauti. Paskambino antrą kartą, tada jau patikėjo. Paprašė S., kad nuvežtų. Ji labai aktyvi moteris, tokia labai pilietiška ir geranoriška, tad tikrai neatsisakė važiuoti, jei žmogui bėda. Atvažiavo abu, J. pasakė, kad nebenori čia gyventi, pasodino į mašiną ir parsivežė pas save. Jis jiems trumpai papasakojo, kas įvyko. S. norėjo išsiaiškinti ar tikrai M. taip padarė, tad nuėjo pas jį aiškintis. Po to su J. išgėrė po 100 g., kad nusiramintų. J. buvo užsidengęs nosį nosinaite, ji visa buvo kruvina. Pakui išsikvietė policiją. Bet policija, kaip žinia, į neblaivius asmenis nelabai kreipia dėmesio. Kai nuvažiavo su S. pas J., kuris skudurėliu buvo prisidengęs veidą, jis pasakė, kad nebenori ten gyventi. Važiuodami namo, pakeliui užsuko pas M. pasiaiškinti, kodėl M. taip elgiasi. Ėjo S., nes ji žino, kur M. gyvena. Ėjo J. kartu, ar jis ėjo, ar ne, neatsimena. Žino, kad M. namuose nerado. Kai pasiėmė J., gal jis ir buvo kažkiek išgėręs, bet labai normaliai. Kadangi jis buvo strese, pasiūlė 100 g. ir jie kartu išgėrė. Jis paskambino policijai ir pasakė, kad yra primuštas žmogus. Kruviną skudurą išmetė ir buvo kruvinas veidas. Mano, kad greitąją iškvietė policija. Jam šalia būti policija neleido, išvarė jį į kitą kambarį. Kitą dieną jis išėjo į darbą, J. liko jo namuose. Daugiau negėrė, nes ryte jam reikėjo į darbą. J. pasakojo, kad pasibeldė į duris, jis atidarė ir gavo į nosį. Paskui ištempė jį į lauką. Sakė, kad gulėdamas ant žemės poterius kalbėjo, matyt, ne be reikalo. Sakė, kad dar likutį alaus užpylė jam ant galvos. Tiki, kad jam visi skausmai pasijuto kitą dieną. Taip ir buvo. Kai grįžo iš darbo, ar J. buvo jo namuose, neatsimena. Mano, kad pas jį nakvojo tik vieną naktį. J. sakė, kad jį mušė 4-5 žmonės. Mano, kad vyrai. Kiek atsimena, pasakojo, kad mušime dalyvavo ir jo kaimynė A. B.. Sakė, kad vaikščiojo aplink ir juokėsi. Ar dar ką pasakojo, neatsimena. Kai jie atvažiavo pas J., jis jau beveik jų laukė lauke. Jis atrodė visai sužlugdytas. Kaip jis buvo apsirengęs, jis tikrai nekreipė dėmesio. Jis ranka buvo prisidengęs veidą. Rankoje turėjo skudurą ir spaudė jį prie veido. Jis buvo suteptas ir kruvinas. Tai buvo medžiagos gabalas, rudos spalvos. Ar drabužiai buvo kruvini, neatsimena, tik purvini. J. turėjo savo kuprinę su asmeniniais daiktais. Jie įvažiavo į kiemą prie pat durų. Atidarė automobilio dureles, jis įlipo pats į mašiną. Dejavo, bet buvo prisidengęs burną. Iki įpučiant, tai yra, pasitikrinant neblaivumą, jie išgėrė po 100 g. degtinės, tai prieš tai tikrai nedaug galėjo būti išgėręs. Pasakojo, kad atidarė duris ir gavo į nosį, paskui jį ištempė lauk. Kaip ištempė, neatsimena, ar pasakojo. Sakė, kad lauke jį mušė, spardė būrys vaikinų. Kiek ilgai, kiek smūgių, nesakė, jis neklausinėjo. Kur kliuvo nesakė. Kitą rytą jis J. nesutiko, tad ar skaudėjo ką, nežino. Ar sakė tą vakarą J., kad skauda kur, neatsimena. Apie kaimynės veiksmus kažką pasakojo, bet tiksliai neatsimena. Po kelių dienų J. kreipsi į medikus, nežinojo. Mano, kad paskui B. leido J. miegoti jų įmonėje, nes jis į namą grįžti nebenorėjo, bijojo. J. sutiko gal po savaitės laiko. Jis sakė, kad ir šonkauliai buvo įskilę ir dar dantis nuskeltas. Mano, kad tai buvo iš to įvykio, nes juk jis po to įvykio nenukrito nuo laiptų. Kur jis buvo po to, nežino, mano, kad leido jam miegoti B. įmonėje, tad ten jis ir buvo. J. sakė, kad buvo ekspertizėje Šiauliuose. Jau buvo po ekspertizės, kai jį sutiko. Ekspertizėje jam pasakė, kad sužalojimai buvo muštynių pasekmė. Važiuojant automobilyje, J. nesiskundė skausmais. Mano, kad jis nebegalėjo suprasti, kur kas skauda, kai buvo suspardytas. Kodėl S. nusprendė pirma ieškoti M., paskui kviesti greitąją, nežino, čia jos reikia klausti. Pasiūlė J. 100 g. stresui nuimti ir išgėrė kartu. J. prieš tai buvo galimai neblaivus, bet tikrai nedaug. Gal kiek daugiau išgėrė, nes jis turėjo visą butelį. Išgėrė ne visai visą. Policijai paskambino jis, o greitąją iškvietė policija. Ar jis atsisakė vykti į ligoninę, negirdėjo. J. nesakė, kad buvo praradęs sąmonę. Išvykus greitajai ir policijai, J. nuėjo miegoti į kitą kambarį. Jis jam paliko raktą ir išėjo ryte į darbą. Grįžęs jo nebesusitiko. Kai atvyko pasiimti J., matė kaip A. priėjo prie durų ir pasižiūrėjo. Priėjo ir jis, bet durų netrankė. Pas M. lipo S. ir J., jis nėjo, liko mašinoje. Konfliktai vyksta dėl A. skundų. Ji rašo skundus dėl J. elgesio. J. yra didelis muzikos gerbėjas, o jai trukdo, kad J. klauso muzikos (4 t. b. l. 18-20).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. B. parodė, kad buvo grįžęs po komandiruotės į namus. Iš ryto garaže dirbo, matė, kad yra J. namuose, norėjo su J. pasikalbėti, kas čia vyksta. Nieko jis nesakė, tylėjo, paskui išklausė. Sakė, gal buvai primokytas B.. J. palingavo galvą. Sakė, gal turėtum žmonos atsiprašyti už savo nedarbius. Tai jis ir atsiprašė. J. yra jų kaimynas. Namuose vyksta „bordakas“. Norėjo pasikalbėti, kodėl jis nervina jo žmoną, kelia „bordakus“, kviečia pijokus, kelia triukšmą. Visa tai vyksta, kai jo nėra namuose. Žinojo, kad M. buvo atvažiavęs, kad pliaukštelėjo J.. Žmona sakė, detalių neatsimena. Žmona sakė, kad atvažiavo M., kad pliaukštelėjo J., tai ir viskas. Jam daugiau neįdomu. Sakė J., kad turi jo žmonos atsiprašyti už visas nesąmones, keliamus „bordakus“ ir pijokystes. Atsisuko į žmoną ir atsiprašė. Kas ten tarp jų vyko, žmona detaliai jam nieko nepasakojo. Ir ta tema jie nekalba. Pasakė, bus teismas, teismas ir nuspręs. Žmona policiją kvietė 6-7 kartus. Žmona jam skambindavo verkdama, skųsdavosi, kad nėra ramybės per J. ir jis patarė kviesti policiją. Vykdavo baliai, keliamas triukšmas, specialiai, kad pakenktų jo žmonai. Vieną kartą jis su J. pasikalbėjo, po to liovėsi. Niekada nebaliavojo, kada jis būdavo namuose, būdavo ramu, tylu. Mano, kad taip elgtis J. yra primokytas B., nes nori juos iškraustyti ir nupirkti visas trobas. Dabar J. tame bute nebegyvena, vakar girdėjo, kad susirinko daiktus ir išvažiavo. Su B. konfliktų žmona yra turėjusi, bet čia kita tema. Apie J. sužalojimus nežino ir jam neįdomu. Apie žmonos kaltinimą truputi žino. Žino tai, kad yra klaidingai kaltinama. Kai būdavo namuose, J. negirdėdavo. Būdavo tylu, ramu. O kai jis išvažiuodavo, tai žmona verkdama jam skambindavo ir skųsdavosi, kad neįmanoma gyventi savo namuose. Nuolat baliai, triukšmai už sienos vykdavo. Jis pats nėra girdėjęs jokio triukšmo. Žmona jam nėra sakiusi, kad įspyrusi J. ir tai neįmanoma. Ji yra švelni ir gera moteris, be sveikatos, muselės nėra sutraiškiusi (4 t. b. l. 32-33).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. Š. parodė, kad vyro sesuo gyvena kaime, tad retai susitinka, bet labai dažnai kalba telefonu. Ji jai skundžiasi dėl J. elgesio. Kaip ji savo namuose neturi ramybės, guosdavosi, verkdavo. A. sakydavo ponui pastabas, bet jis nerimdavo. Kas dėl šios bylos, tai gali pasakyti tai, kad jos su A. kalbėjosi telefonu ir vaikai, kurie buvo kitame kambaryje, matomai nugirdo. Nugirdo jos sūnūs M. ir M., kad A. apstoja kaimynas. Kad jie pasitarę išvažiavo pas A., ji nežinojo, ji tik po kelių dienų sužinojo, kad M. truputį trenkė į nosį. Ar tą pačią dieną jie vyko, ji nežino. Ji tik vėliau sužinojo. A. jų jokios pagalbos neprašė. Ji pati nugirdo kaip M. su M. kalbėjo, kaip J. praskėlė nosį. Klausė, kas įvyko, jie pasakė nesikišti, nes tai jų problemos. Jie dideli vaikai ir tai tikrai yra jų reikalas. Apie tai kalbėjo su A., bet ji irgi nieko daugiau nežinojo. Po įvykio A. dar skundėsi, kad ponas buvo sugrįžęs. Vėliau iš A. sužinojo, kad J. jau išėjo kitur gyventi. Kad M. dar ir spardė J., tai yra nesąmonė. Jis tik sakėsi į nosį įtrenkęs. Kad M. nespardė J., žino iš M.. Ką girdėjo, tą pasakė, tai yra iš M., nes ji pati šalia nebuvo. Vaikai pas J. išvažiavo gal ne tą pačią dieną, kai kalbėjosi su A.. Kada jie važiavo, ji nežino. Ji paklausė „M., ar vėl kažką prisidirbai?“ Jis pasakė, kad tam žmogui dėjo į nosį, todėl, kad A. niekas neapgina. Tai yra todėl, kad pareigūnai nedirba savo darbo. Jeigu tokie ponai ramybės žmonėms neduoda, tai ką daryti? Detalių M. nepasakojo. Žino apie ankstesnius sūnaus nusikaltimus. Jo elgesį vertina blogai, sakė, kad taip negalima daryti. Mano, kad jos žodžiai jam įtaką padarė. Nepateisina sūnaus elgesio, bet vaikas, matyt, gailėdamas tetos, susinervino. Kai buvo vienas įvykis Viekšnių mieste, sūnus atsiprašė to žmogaus ir susitaikė su juo. Dabar skatino irgi susitaikyti, bet tas žmogus nenori, kad jo atsiprašytų. Jos brolienė tikrai nieko blogo nedarė. Žino, nors įvykio vietoje nebuvo. Po įvykio su B. kalbėjo, žinoma, ji sakė, kad nieko nedarė. Ji yra labai nekonfliktinė, labai geras žmogus. Su jais ir kitais asmenimis A. tikrai nekonfliktuoja. Apie konfliktus su B. nežino, tik žino, kad A. yra nepatenkinta B. elgesiu ( 4 t. b. l. 33-34).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. R. parodė, kad buvo vakaras apie 19 val., grįžo iš darbo. Paskambino jai T. ir paklausė, ar galėtų padėti nuvažiuoti pas J. J., nes jis yra primuštas. Sutiko nuvažiuoti ir jie nuvyko. Ji į vidų nėjo, liko kieme mašinoje, bet per neuždengtą langą matė, kad J. iš nosies bėgo kraujas, jis jį skuduru valėsi. Jie atėjo į mašiną, nosis kraujavo. Klausė kas nutiko, sakė, nė pats nežinau. Sakė pravėriau duris ir puolė. Sakė, kad kaimynė ir jaunimas. Klausė, ar nors vieną pažįsta. Jis sakė, kad nelabai, kad vienas toks aukštas, lig vardu M.. Jai pasidarė keista ir įdomu, kas ir dėl ko, kadangi jaunimą pažįsta, todėl paklausė gal Š.. Pagal nupasakojimą ir vardą galėjo būti M. Š.. Kadangi tokie dalykai nevyksta šiaip sau ir dar savų tarpe, ji pamanė, kad reikia bandyti pasiaiškinti, kalbėtis kas ir kodėl, ir jie važiavo pas tą M. pasiaiškinti, bet M. nebuvo namuose. Daugiau ji tame įvykyje ir nedalyvavo. J. J. pažįsta kaip Viekšnių miestelio gyventoją. Gal ne tai, kad pažįsta, bet jį žino. Jo namų kieme tą vakarą buvo pirmą kartą. T. paprašė nuvežti, nuvažiavo, ji aplinkybių nežinojo ir nesiaiškino. Liko mašinoje laukti, J. T. nuėjo į namus. Neilgai trukę abudu atėjo į mašiną. Apsirengęs J. buvo tvarkingai, nors nelabai kreipė dėmesį. Bet jis visada būna apsirengęs tvarkingai. Nesuprato, ar jis neblaivus, ar ne. Jis jai papasakojo, kad M. jį sumušė ir ji labai nustebo, nes tą M. ir ji pažįsta, jis yra geras vaikas. J. valėsi kraują iš nosies ir atrodė toks kaip nubraižytas. Ji dar pajuokavo, už ką gavai, gal ką pakibinai? Jis sakė, kad net nežino už ką. Sakė visi užpuolė ir kaimynė, kuri su kaliošu spyrė jam į galvą. Ir dar pasakiusi, kad tu čia negyvensi. Mintis vykti pas M. buvo jos, nes jis pažįstamas vaikas. Galvojo pakalbės, atsiprašys ir baigta, nes juk taip negalima palikti. J. sakė, kad labai skauda galvą. M. gyvena 4 aukšte. Ėjo visi trys. Lipo ir J., skundėsi, kad jam skauda visi kaulai, rodė strėnas. Duris atidarė mergaitės ir pasakė, kad M. namuose nėra. Neradę M., grįžo atgal. Ji vyrus paleido prie T. namų ir nuvažiavo namo. J. paliko pas T., pasakė, jei kas blogai, skambinkite į greitąją. Ką jie paskui veikė, nesidomėjo. Po kokio mėnesio J. jai paskambino ir paprašė, kad nuvežtų į kaimą pasiimti daiktų. Nuvežė. Po mėnesio jis sakė, kad jam ir galvą, ir nugarą tebeskauda. Detalių ji nesiteiravo. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t. b. l. 62-63) parodė, kad galėjo būti, kad jie buvo neblaivūs, dabar jau nebepamena. Mano, kad ankstesni parodymai yra teisingi. J. sakė, kad jis pradarė duris ir visi supuolė. Sakė, kad matė kaimynę ir pažinojo tik M.. Suprato, kad spardė prie namo durų, kai jas pravėrė. Sakė, kad spardė keliese, bet pažino tik A. ir M.. Skundėsi, kad skauda galvą ir dejavo. Laiptais lipo sunkiai. Sunkiai kilnojo kojas ir laikėsi ranka už nugaros. Ji lipo pirma, todėl nelabai kreipė į jį dėmesį. Užlipo į viršų ir stovėjo prie durų jai už nugaros. Kad vėliau važiavo pas gydytojus, ji J. neklausė, jis nepasakojo. Pokalbis apie kaimynę jau buvo kieme, mašinoje. Pas kaimynę aiškintis nėjo. Važiavo pas M., nes ji jį pažįsta geriau, jis yra geras vaikas, todėl norėjo pradėti nuo jaunimo, jie nuoširdesni. A. nėra jos gera pažįstama, nes ji tikrai yra konfliktinis asmuo. Net dabar sėdint už teismo durų, A. vyras jai jau pradėjo grasinti, kad jai dabar bus. Iki šiol jokių konfliktų su jais nėra turėjusi. Tai, kad pagrasino jai B., jos parodymams įtakos neturi. Kad A. yra probleminė, yra tik girdėjusi iš kitų asmenų. Į mašiną vyrai atėjo kartu. J. atidarė dureles ir įsodino J. į galą, truputį prilaikė. Sužalojimą matė J. veide, kraujavo iš nosies. Buvo susilenkęs, bet kodėl nesuprato. B. po įvykio jai paskambino ir pasakė, ko tu kišiesi. Buvo praėję daug laiko, bet tai buvo mėnesio laike. A. jai skambino į asmeninį telefoną. Ją pažino iš balso. Ji jai pasakė, ko tu kišiesi. Ji sakė apie J., kas jis tau? Atsakė, kad jos vyras ir išjungė telefoną ( 4 t. b. l. 34-36).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. Š. parodė, kad žino, dėl ko yra pakviestas byloje. Atvažiavo, M. pabarškino į duris, jis išlindo, iš pradžių kalbėjosi, paskui brolis trenkė ranka į veidą, jis nukrito, ištraukė ir apipylė vandeniu, jie nuėjo prie šuns. Tai buvo maždaug prieš metus laiko, mano, kad tai buvo vasara. Važiavo į kaimą, pas jo kūmą pasikalbėti. Ko brolis ėjo pas J., nežino. Važiavo M. mašina. Automobilis sustojo kieme, apie 1-2 metrus nuo namo. Jie visi liko kieme. Kai atvyko, jo kūma išėjo į lauką. Smulkiai detalių neatsimena. Atsimena, kad M. pabeldė į duris. Duris atidarė, trumpai pasikalbėjo ir M. trenkė paprastu delnu į žandą. Jis parkrito koridoriuke ir M. jį ištraukė į lauką. M. paėmė už pažastų ir ištempė J. į lauką prie durų. Jie nuėjo su M. apie 5 metrus iki šuns voljero. Iki tol matė kaip M. J. apipylė vandeniu iš kibirėlio. Daugiau nieko nevyko. Matė kaip apipylė vandeniu, J. sėdėjo ir kalbėjosi su A. ir M.. J. sėdėjo ant žemės, M. stovėjo prie jo. A. stovėjo iš kitos pusės. Jie stovėjo per 5 m nuo J.. Truputį vaizdą užstojo mašina, bet kas vyko, aiškiai matėsi. Pasišnekėjimas buvo mandagus pokalbis. Nei smūgių, nei spyrių jokių nebuvo tikrai. Jie išvažiavo, J. pats nuėjo į vidų. Jie su V. nuėjo prie šuns, kur tuo metu buvo M., neatsimena, gal mašinoje sėdėjo. Kai jie atvažiavo, A. išėjo į kiemą. Kai M. nuėjo prie durų, jie liko prie mašinos, o mašina stovėjo šonu į duris, tai yra vairuotojo puse. Kai atvažiavo, jis sėdėjo automobilio gale už vairuotojo. Atvažiavę visi išlipo iš automobilio. Kai M. nuėjo, jie jį stebėjo. M. J. trenkė į kažkurį žandą, delnu. Trenkė dešine ranka. Atrodo, kad J. nukrito. Kodėl, nežino, gal paslydo. Nukrito ant nugaros. Matė, kaip ištempė J. pro duris, kaip apipylė vandeniu, o po to nuėjo prie šuns. Nuėjo, kai pradėjo kalbėtis. Apie ką, neatsimena. Žiūrėjo į šunį, akimirkai vieną akį užmetė į M., ten nieko nevyko. Stovėjo šonu. Negalėjo matyti, ką daro M.. Ką daro kūma irgi negalėjo matyti. Važiavo pas kūmą ir viskas. Ko, nežino. Patys sugalvojo pas ją nuvažiuoti. Ar prieš tai kas kam skambino, nežino. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ( 2 t. b. l. 51-52), parodė, kad parodymai teisingi. Kad pasikalbėti gal mama ir sakė. Tai važiavo pasikalbėti, kad apsiramintų J.. Pasikalbėti turėjo jis ir M.. Praėjo beveik metai laiko, yra primiršęs. Mano, kad tada, po įvykio viską atsiminė geriau ( 4 t. b. l. 36-37).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. D. parodė, kad M. yra jo draugas. Buvo tada kieme su M., M. ir M.. Tai buvo A. kiemas. Nuvažiavo M. automobiliu, vairavo jis pats. Automobilis yra juodos spalvos „Audi A6“. Atvažiavo pas jį į namus. Taip, pasiėmė dėl kompanijos. Net nežinojo, kur važiuoja, sakė, kad važiuoja pas M. tetą. Nuvažiavo, M. nuėjo prie durų, pabeldė, išėjo žmogus, trenkė jam, tas nukrito, ištempė lauk, apipylė vandeniu ir viskas. Automobilyje jis sėdėjo gale. Automobilis sustojo kieme prie namo. Jis sustojo šonu į namo duris. Dešiniame šone buvo namo durys. Kieme juos pasitiko A.. Suprato, kad ten vyksta konfliktai tarp kaimynų, kad važinėja policija, bet niekas nepadeda. Suprato, kad M. ėjo sudrausminti kaimyno. Kaimynas atidarė duris ir M. sudavė jam vieną smūgį į veidą. Tas žmogus nugriuvo ant nugaros. M. ištempė jį į lauką. Tas žmogus atsisėdo ir M. apipylė jį vandeniu iš kibirėlio. Ištempė gal už rankų, gal už pažastų, tikrai ne už kojų. Kaip jį suėmė, jis nestebėjo. A. lig tai stovėjo prie durų. Jis stovėjo prie mašinos, o kai ištempė ir pradėjo aiškintis, jie su M. nuėjo prie šuns. Nuo mašinos iki durų buvo apie du metrus. Jie nuėjo prie šuns, liko M. ir A., M. liko mašinoje. Ištempė prie durų, ten ir liko visi. Šuns voljeras yra 6-7 metrai atstumu nuo durų. Tame tarpe liko mašina. Nebuvo ką matyti, nes ten nieko nevyko. Pasiaiškino ir tiek. Jei būtų kas atsitikę, tikrai būtų matę. Tik matė kaip tam kaimynui iš nosies kraujas bėgo. Iš viso ten prabuvo 10-15 minučių. Prabuvo kol J. nuėjo į trobą ir išvažiavo. M. visą laiką buvo šalia jo. Jie aiškinosi dėl keliamo triukšmo. Matė, Kaip J. nuėjo į trobą, M. jį dar pakėlė, jie tuo metu grįžo prie mašinos. Mano, kad matė, kaip M. ištempė J.. Lig tai suėmė už pakarpos ir ištraukė. Kaip suėmė, kaip apsuko, nematė, tik matė, kaip jį ištempė. Iš jų niekas tikrai nepadėjo J. ištempti. Ištempė ir liko sėdėti. Ar pasodino, ar pas atsisėdo, neprisimena. Ištempė, apipylė vandeniu ir pradėjo aiškintis. Tada jie su M. nuėjo prie šuns. Jie žaidė su šuniu, o M. ir A. liko prie J.. Jie jiems visi buvo už nugaros. Kas vyksta, jie negalėjo matyti. Pokalbį girdėjo. Buvo aiškinamasi, kodėl girtaujama, keliamas triukšmas, daužomos sienos. J. buvo girtas, matėsi vizualiai. Sklido kvapas. Jis geria mėnesiais, blaivo jo nėra matęs. Kai atidarė duris, matė kad J. svirduliuoja. Kad tą dieną J. gėrė nežino, bet taip mano, kad jis buvo girtas. Kur važiuos jam niekas nevardino. Draugai šiaip atvažiavo ir viskas. M. apipylė J. vandeniu ir tiek, kodėl nežino. M. smūgiavo J. į veidą. Iš nosies bėgo kraujas, matyt kliudė nosį. Ar priešinosi J. tempiamas, negali prisiminti. Dėl elgesio J. priekaištavo A. ir M., ar ką atsakė J., nežino, mano, kad nieko, jis tik tylėjo. Kitų sužalojimų pas J. nematė, jis nesiskundė niekuo ir nedejavo. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ( 2 t. b. l. 39-40), parodė, kad kiek atsimena, kad M. vienas ištempė J. į lauką. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, matomai, suklydo. Taip tada gavosi, tikrai to nepadarė tyčia, kad kažką suklaidintų. Gal jam taip pasirodė, gal ne taip pasakė, ar ne taip užrašė. Be to, jis visko tiksliai negalėjo matyti. Ar J. buvo mušamas, negalėjo matyti. Nemano, kad buvo mušamas. Tik matė, kad gavo smūgį į veidą. Kad M. ištempė J. pro duris, tikrai matė. Dėl A. tikrai suklydo taip sakydamas. Ar A. buvo įėjusi į koridoriuką, tikrai dabar negali pasakyti. Gal kokią koją ir buvo įkėlusi. Ten viskas taip staiga vyko, kad sunku ir sužiūrėti, ir prisiminti. Tyrėja įvykio vietoje ir įvykio metu nebuvo, negalėjo sugalvoti kaip užrašyti. Matyt, jis taip pasakė, o kodėl pasakė, dabar tikrai negali paaiškinti ( 4 t. b. l. 37-39).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. S. parodė, kad M. yra jo draugas. Nelabai ką atsimena, labai seniai vyko. Paprašė kaimynas pavežti iki Kegrių ir viskas. Tai buvo prieš metus laiko. Koks metų laikas, neatsimena. Šalta buvo, Žalgiris žaidė. Kaimynas M. paprašė pavežti iki A.. Jo vieno paprašė. Kartu važiavo M.artynas ir V.. Sakė, kad neleidžia kūmai naktimis miegoti, kad keliamas triukšmas, kad reikia „pastramošyti“ jos kaimyną. Įvažiavo į kiemą, namas liko automobilio šone iš keleivio pusės. Kieme jau laukė A.. Gal ji matė, kad atvažiuoja. Iš automobilio išlipo tik M., kiek atsimena. Jis liko mašinoje ir laukė, kol jis grįš. Matė, kaip M. nuėjo prie durų, pabeldė, duris atidarė ir smogė žmogui ranka ar delnu, ar kumščiu į veido sritį. Nukentėjusysis lig tai nukrito. Prie durų. Matė, kaip susileido. Parūkė dar lig tai ir išvažiavo namo. Jis mašinoje klausėsi muzikos ir kas apie ką kalbėjosi negirdėjo ir nematė. Daugiau nieko nevyko. Dar jie ten kažką ryškinosi. Lig tai kieme stovėdami aiškinosi. Viskas vyko kieme prie durų, gal tarpduryje. M. su V. išlipo parūkyti, nes mašinoje jis neleidžia. Jie rūkė šalia automobilio. Jis sėdėdamas automobilyje nežiūrėjo, ką daro M. kieme. Matė prie namo durų A. ir M.. Kai atidarė duris žmogus išėjo į kiemą. Nors tiek ten to kiemo. Matė judesį, kaip M. smogė J. į veido sritį. Juk nestebėjo ir neatsimena į kurią vietą tiksliai. Bet matė, kad sudavė vieną smūgį. J. nuo smūgio susileido, nusviro ir po to atsistojo. Ar M. ant jo pylė vandenį, nematė. Kol gavo smūgį J., M. su V. dar buvo mašinoje, dar nebuvo išlipę parūkyti. Jis eigoje valė ir tvarkė automobilio vidų. Iš esmės nestebėjo ką veikė A. su M.. Prašė tik pavežti, kokiu tikslu nesakė. Kad draugai buvo nuėję prie šuns, nepamena. Jei skiriasi jo parodymai nuo ankstesnių, tai tik dėl to, kad praėjo daug laiko. Ar nukentėjusiajam bėgo kraujas, nepastebėjo. Mano, kad nukentėjusysis buvo neblaivus, jeigu nuo smūgio susileido. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ( 2 t. b. l. 42-46), parodė, kad teisingi parodymai yra šiandienos. Mano, kad buvo tik vienas smūgis, tikrai. Dėl V. su M., gal ir buvo išlipę parūkyti, neatsimena. Mano, kad dabar viską geriau atsimena, po įvykio galėjo susipainioti. Matė kaip nukentėjusysis atidarė duris ir išėjo į lauką, o kaip M. sudavė smūgį, gal ir nematė. Jokių sužalojimų pas nukentėjusįjį nematė. Ar tada matė bėgantį kraują jam iš nosies, nepamena ( 4 t. b. l. 39-40).
Motyvuojamoji dalis
Be teisminio nagrinėjimo metu duotų kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų, kaltinamojo M. Š. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, o būtent:
M. Š. ikiteisminio tyrimo metu apklausto įtariamuoju duoti parodymai, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. vakare, kiek buvo valandų nepamena, išėjo į Viekšnių miestelį, Mažeikių r., ir nuėjęs prie Viekšnių gimnazijos susitiko būrelį nepažįstamų jaunuolių (kaip atrodė neįsidėmėjo, apibūdinti negali ir atpažinti negali), su kuriais bendravo, parūkė po cigaretę, paskui iš gimnazijos kiemo išėjo į gatvę ir tada jis pamatė, kad prie vieno iš Žalgirio gatvės namų, koks numeris nežino, stovi du vyriškiai ir ginčijasi. Kadangi buvo atstumas gal apie 200 metrų iki jų, jau buvo tamsu, tai neatpažino kas tokie. Vienas iš nepažįstamų vaikinų nubėgo link tų dviejų vyriškių, nubėgdamas jis nesakė, ko ten bėga. Kadangi vaikinas prie jų nesugrįžo, nuėjo pažiūrėti kas vyksta ir pamatė, kad vyksta muštynės, kas kam sudavė smūgius neįsidėmėjo, o be to buvo tamsu, jis buvo blaivus. Kiek pamena, jis vieną kartą kumščiu trenkė vienam vyriškiui į dešinę veido pusę, kur pataikė, nepamena. Daugiau niekam smūgių nesudavė. Jam atrodo, kad lyg niekas nebuvo pargriuvęs ant žemės. Jis nematė, kad tie, kartu su juo buvę nepažįstami vaikinai, kam nors būtų sudavę smūgius, nematė, kad kas būtų buvęs spardomas kojomis. Po kokių 5 minučių pasirodė moteris, kaip jis atpažino, tai A. P. ir jie išsiskirstė kas kur. Ar ką nors A. P. sakė, jis neatsimena, jis pagalvojo, kad ji jo neatpažino. Tada jis suprato, kad vyriškis, kuriam jis sudavė smūgį į dešinę veido pusę, buvo P. P.. 2021 sausio 6 d. jis susitaikė su P. P., jo atsiprašė, jis jam atleido, jis atlygino dalį padarytos žalos, iki 2021 m. sausio 25 d. dienos įsipareigojo į jo sąskaitą dar pervesti 200 Eur kaip likusią dalį užmokesčio už padarytą jam žalą. Prisipažįsta įvykdęs nusikalstamą veiką, t. y., kad jis 2020 m. rugpjūčio 8 d., apie 22 val., Mažeikių r., Viekšniuose, viešoje vietoje sudavė smūgį į veidą P. P.. Nuoširdžiai gailisi, kad pažeidė įstatymą, kad viešoje vietoje panaudojo fizinį smurtą, tačiau P. P. atsiprašė, jis jam atleido, jie susitaikė, padarytą žalą visiškai atlygino (3 t., b. l. 6-7, 11-12).
M. Š. ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. sausio 7 d. duoti parodymai, kad 2021 metų gruodžio mėnesį, kokią dieną negali atsiminti, ryte, kelintą valandą, nepamena, jam paskambino jo teta A. B., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad jos kaimyno policija nesutvarko, sakė, kad kaimynas daužo sienas, triukšmauja ir neduoda jai ramybės. Jo teta gyvena nuosavame name, kur viena to namo pusė priklauso jai, o kita namo pusė priklauso tokiam ūkininkui B., tai jis tą savo namo pusę ir nuomoja. Dėl to kaimyno, kaip sužinojo iš tetos A., kad tai J. J., ji skųsdavosi jau senokai, nuo kada, tikrai negali pasakyti, nes jis žino, kad J. J. gal apie kokią pusę metų ten kitoje namo pusėje gyvena. Po pokalbio su teta, jis pagalvojo, kad jei policija nieko negali jam padaryti, tai nuvažiuos jis bent pasikalbėti su juo. Tada paprašė draugo M. S., kuris turi automobilį Audi A6, pilkos spalvos, kad jį nuvežtų į Kegrių kaimą pas tetą, kartu taip pat važiavo ir jo brolis M. Š. ir V. D.. Tada apie pietus, gal apie kokią 14 val., bet laikas gali būti netikslus, atvažiavo pas savo tetą į kiemą, išėjo ir jo teta į lauką, ir jis iš karto nuėjo pas J., pabeldė į jo duris ir jas atidarė J., matėsi, kad jis yra neblaivus, tada jam iš karto pasakė, kodėl jis tetą apstoja, kodėl jai neduoda ramybės, dar jam J. pasakė „dinkit snargliai“ ir tada jam sukilo pyktis ir sudavė rankos kumščiu vieną smūgį į nosį ir jis savo koridoriuje nukrito šonu kaip ant batų dėžės, kuri buvo koridoriuje šone. Jam tą kartą pasirodė, kad ten yra batų dėžė, o kai atliko parodymų patikrinimą vietoje, pamatė, kad ten ant viršaus uždėta lenta, o po ta lenta sudėtos malkos. Tada jis vienas pats įėjo į jo koridorių, suėmė J. J. už pečių ir išvilko į lauką, kai jis suėmė jam už pečių ir vilko į lauką, tai J. J. kojos vilkosi žeme, jį apsuko ir iš to koridoriaus pirmas išėjo jis ir tik tada J. J. išvilko į lauką. Toli tikrai jo nevilko, pasodino prie pavėsinės šono, pamatė šalia pavėsinės kibirą vandens, kur nuo stogo prilašėjo, tai tą vandenį pylė ant J. J. sakydamas, kad atsigautų ir sakė, kad, gyvendamas bendrabutyje (seniau J. yra gyvenęs tame pačiame bendrabutyje (duomenys neskelbtini), kaip ir jis), darydavo nesąmones ir, kad čia taip nedarytų. Kiek jis žino, kai J. gyveno bendrabutyje, jis tą butą buvo landynę pavertęs, lankydavosi visokie pijokai, asocialūs asmenys ir jį dėl to iškeldino iš bendrabučio. Visą tą laiką, kai jis bendravo su J. J., jo brolis ir du draugai stovėjo šalia, nes šalia ir automobilis stovėjo, bet jie tikrai nieko nedarė J. J., jo nemušė ir nespardė, kaip pats J. J. pasakoja, nei vienas iš jo draugų, su kuriais kartu atvažiavo, nelindo prie J. J., jie net labai šalia nebuvo, jie kažkur kieme buvo ir viskas, su J. J. jis vienas pats bendravo ir sakė, kad jis nebežaistų, kad nebedarytų nesąmonių ir duotų jo tetai A. ramybę, o teta A. taip pat šalia jo stovėjo ir rėkavo ant jo, pamokslavo, keikė jį necenzūriniais žodžiais, bet jis nematė, kad A. J. J. būtų spyrusi, ji tik garsiai šaukė ant J. J.. Kol J. J. sėdėjo ant žemės jau apipiltas vandeniu, jis dar jam sakė, kad jis nori tą patį „bomžyną“ padaryti ir čia, kaip bendrabutyje, pasakė, kad čia jo teta gyvena, kad ji nori gražiai gyventi, o ne su tokiu kaimynu, pas kurį renkasi pijokai ir ji neturi ramybės. Tada J. J. vis kartojo, kad suprato, dar jį jis pakėlė nuo žemės ir pasakė eiti į savo trobą ir jis nuėjo, o jis dar lauke bendravo su teta, džiaugėsi jos gražiu šuniuku ir išvyko namo. Jis pripažįsta, kad J. J. sudavė vieną smūgį delnu į nosį, bet jo nespardė, gaila net daugiau būtų buvę mušti tokį žmogų, nes jis vos ant kojų pastovėjo, būtų dar ir užmušęs. Dėl savo poelgio jis gailisi, nes norėjo kažkiek padėti savo tetai, kad ji ramiau gyventų, nes po šio įvykio teta sakė, kad J. J. gyvena ramiai. Iš kur J. J. sulaužyti šonkauliai tikrai nežino, gal jis kada būdamas girtas krito ir susižalojo (3 t. b. l. 20-23). Jis nevažiavo tuo tikslu, kad sumušti J. J., taip spontaniškai gavosi, nes pavadino „snargliais“, tai tuo momentu ir sukilo pyktis, nes matė, kad jis nenori net kalbėtis, tai ir sudavė vieną smūgį į nosį. Jam A. asmeniškai nesiskundė dėl to J. J., kad jis jai neleidžia ypač naktimis ramiai miegoti, tai jis yra girdėjęs kelis kartus iš savo mamos, nes A. labiau su jo mama bendraudavo, tai turbūt mamai ir pasipasakodavo, tai nieko neprašomas, jis vieną dieną nusprendė nuvažiuoti ir su J. J. pasikalbėti. Jis pats nevairuoja, tai paprašė draugo, kad tik nuvežtų jį. Dėl savo šitokio poelgio jis nuoširdžiai gailisi, kad sužalojo P. P. ir J. J.. Dėl to, kad J. J. sudavė vieną smūgį į nosį, jis už tai tikrai privalo atsakyti ir atsakys, bet už kitus J. J. sužalojimus, tikrai nemato reikalo atsakyti, nes jo daugiau nemušė ir nespardė (3 t. b. l. 4, 6-7, 11-12, 20-23, 38-41, 48-51).
A. B. ikiteisminio tyrimo metu apklaustos įtariamąja duoti parodymai, kad 2021 m. gruodžio 10 d. rašė namo savininkui A. B., kad ramintų savo nuomininką, kurio nepažinojo, nes ji gyvena (duomenys neskelbtini), ir šis namas yra dviejų galų, tai vienas namo galas priklauso jai, o kitas namo galas priklauso A. B., tačiau jokio atsakymo iš A. negavo. Kitą dieną, tai 2021 m. gruodžio 11 d. ryte vėl parašė žinutę A. dėl nuomininko ir jis atrašė, kas atsitiko, tada jam paskambino, sakė, kad jau trečia naktis jai bemiegė, kviečia policiją, nes nuomininkas jo namo pusėje pastoviai geria, naktimis siautėja, leidžia garsiai muziką, sienas daužo, yra iš jo pusės labai didelis triukšmas, o A. atsakė, kad jis neva nieko negali padaryti dėl nuomininko, kad jis pats jo bijo. Klausė kodėl jis jį įleido, jei pats bijo, bet jis apie tai nutylėjo, nieko nesakė, sakė, kad jis turi iš kalėjimo draugų, kad ji pati jo pasisaugotų. Ji dažnai gyvena viena, nes vyras dirba užsienyje ir grįžta kas du mėnesius, pabūna po dvi savaites ir išvyksta, tai išsigando. Kai yra vyras tas dvi savaites namuose, tai pas jį būna ramu, jokio triukšmo nebūna, ar jis geria tyliai, ar būna išėjęs iš namų, bet namuose būna tylu. Tą 2021 m. gruodžio 10 d. kvietė policiją dėl triukšmo, parašė pareiškimą, ir dar prieš tai kvietė 3 kartus policiją, iš viso dėl triukšmo yra kvietusi policiją 6 kartus ir du kartus rašė pareiškimą, bet pareigūnai atvyksta, su nuomininku pasikalba ir viskas. 2021 m. gruodžio 11 d. po pokalbio su A., ji išėjo į lauką darbuotis ir apie 9 val., gal apie 8.30 val., iš namų išėjo J., ir ji jo paklausė, kada jis raminsis, kada baigsis jo „bordakai“, kada baigsis policijos važinėjimas, kada jai jau nebereikės policijos kviesti, jis jai sakė, kad ji atsiims už tuos policijos kvietimus ir išėjo. Po to kai J. išėjo, ji pradėjo verkti, nes buvo išsigandusi, dar kai A. pasakė, kad jo saugotųsi, paskambino savo brolienei R. Š., kuriai pasipasakojo dėl šio įvykio, o R. pasakė, kad tą J. žino, jis yra seniau gyvenęs tame pačiame bendrabutyje, kaip ir R.. J. atsikraustė 2021 m. spalio 6 d., tai ji R. ir pasipasakodavo apie jo elgesį, kad jai neleidžia naktimis miegoti, pastoviai būdavo pas jį gėrimai, bet iš pradžių R. nežinojo apie ką jos kalbasi, nes ji to J. nei vardo, nei pavardės nežinojo. Toliau apie 13.30 val. prie J. automobilio tas J., nes buvo stipriai neblaivus, o jį parvežė tokia S. iš Viekšnių miestelio. Tada nuėjo į virtuvę ir išgirdo, kad lauke kažkas stipriai nubildėjo, tada priėjo prie lauko durų, o jos yra su stiklu ir aiškiai matosi laukas, tai pamatė, kad aukštielninkas lauke ant žemės guli prie palašinės, jau netoli durų įeiti į namo vidų J., jis norėjo atsistoti, bet lauke buvo labai slidu ir jam sunkiai sekėsi atsikelti, dar matė, kad jam kažkur prie lūpų buvo kruvina, o šalia jo mėtėsi alaus buteliai iš maišiuko ir ji dar pagalvojo, kad kam jai reikia žiūrėti į tokį žmogų ir nuėjo nuo durų. Ji nematė, kaip J. atsikėlė ir parėjo į namus, bet girdėjo, kad jis įėjo į vidų, jų sienos labai plonos, tai viską girdėdavo, kas pas jį dėdavosi, ir vėl išgirdo labai stiprų trenksmą, bet kas ten buvo, nežino, nes nematė, bet pagalvojo, kad vėl kažkur krito, nes tiek žmogus gerdavo. Jau prieš tai J. buvo kokias dvi savaites diena iš dienos gėręs. O apie kokią 14 val. į jos kiemo pusę įvažiavo tamsios spalvos automobilis, išlipo jos krikšto sūnus M. Š., M. Š., o kitus du vaikinus pažinojo tik iš matymo. Jie atvyko keturiese, tada išėjo į lauką ir M. pradėjo klausinėti, kad kūma kas jai yra, kodėl nusiverkusi buvo, jie parūkydami kalbėjosi ir ji pasipasakojo dėl to J.. Pagrinde kalbėjosi trise, tai ji, M. ir M., o tie du vaikinai buvo nuėję toliau, buvo prie šuns voljero, o M. pasakė, kad jis eis su juo pakalbėti. Dar M. pasakė, kad smarkiai nekalbėtų, nes jis yra grįžęs neblaivus ir visas yra išsivartaliojęs. M. nuėjo prie J. durų, pasibeldė, o ji su M. kažkur netoli M. stovėjo. Neužilgo J. atidarė duris ir M. pasakė, kas čia darosi, kodėl jis neduoda tetai ramybės, tada J. kažką pasakė, ar M. pasiuntė, šiai dienai tiksliai negali atkartoti J. žodžių, be to ir nelabai aiškiai ėjo suprasti ką J. sakė, nes buvo tiek stipriai girtas ir M. jam sudavė ranka smūgį per veidą ir kiek ji matė, kad J. atbulas kažkiek paėjo, bet, kad jis būtų kritęs koridoriuje, šito nematė. Kalbėjosi su M. ir jie buvo nuėję prie šuns voljero pasikalbėti, o M. pasiliko dviese su J., tai ji tikrai nematė ar jį kas ir kaip ištempė į lauką, nes ir tie du vaikinai, su kuriais atvyko vaikai, buvo prie šuns voljero, buvo šalia. Kažkokiu momentu ji matė, kad M. paėmė kibirą vandens iš po palašinės ir užpylė jam, dar pasijuokdamas M. sako, truputi atgaivinti reikia, tik kokiu momentu, negali prisiminti. Tą kartą ji pati buvo išsigandusi, buvo kaip ne sava, jai labai nepatinka tos muštynės, tai tikrai muštynių ir nebuvo, kad M. draskytų ar tampytų tą J.. Kai M. su J. kalbėjosi, ji J. apibarė pasakydama, kad policija nieko nepadėjo, o dabar atvažiavo berniukai ir kažkiek jam pliaukštelėjo, gal sakė kažkiek bus pamoka, gal apsiramins kažkiek. Kai iš pradžių J. atidarė duris, matė, kad jam panosis buvo raudonas, lūpa patinusi, viena ranka buvo apibraižyta, tik negali šiai dienai pasakyti kuri ranka, dar M. pasakė, kad smarkiai jo nebartų, nes jau jis yra ir taip apsibraižęs. Jau po to, kai M. užpylė vandenį J., jis buvo savo koridoriuje, bet ne lauke, pasakė, kad viskas, užteks, gal bus jam pamoka ir M. nuėjo nuo J., o jis užsirakino savo duris. J. nebuvo lauke, o buvo savo koridoriuje. Ji nematė, kaip M. atvažiavo, kad J. būtų kas ištempę į lauką ir, kad jis būtų sėdėjęs pelkėje. Ji J. tikrai nespyrė, nieko jam nedarė, tik žodžiais barė jį, ką ji moteris gali padaryti tokiam vyrui. Jei ji būtų žinojusi, kad šis įvykis taip pasisuks, gal ji būtų visą įvykį filmavusi. Kai J. užsidarė duris, dar su vaikais pasikalbėjo ir jie visi išvažiavo. Vakare, galėjo būti apie 19 val., jau lauke buvo tamsu, į J. pusę įvažiavo automobilis, o ji kol nuėjo iki durų, nes norėjo pasižiūrėti kas atvažiavo, pradėjo jai daužyti duris. Tada ji pasiėmė savo telefoną ir skambino pagalbos centrui 112 ir žiūrėjo, kas daužo jos duris, tai pamatė J. T., kuris gyvena Viekšniuose, kiek žino, jis yra J. draugas. Ir J. T. gal kokius du kartus padaužė jos duris ir nuėjo, nes jį pašaukė S., ir tada ji pagalbos centro operatorei pasakė, kad pagalba jai jau nebereikalinga. Kai į automobilį nuėjo T., jam iš paskos išėjo J. ir jie visi išvažiavo. Šių metų sausio pradžioje, kokia tai buvo diena, negali pasakyti, nes nepamena, jos vyras A. B. dar nebuvo išvykęs į Daniją darbuotis, lauke susitiko su J., o lauke ji taip pat buvo ir jos vyras J. paklausė gal A. B. liepė J., kad jis naktimis šokdintų A. B., neleistų jai miegoti naktimis, ir ji matė, kad J. nulenkė galvą ir du kartus ja palingavo, taip patvirtindamas, kad jis vykdo B. prašymą. Tai suprato iš J. galvos palingavimo, kad B. jo prašęs, kad J. neduotų jai ramybės, o ji jau seniai, gal apie kokia 18-19 metų su A. B. konfliktuoja dėl jo audinių fermos, kuri yra šalia namų. Dar jos vyras kalbėdamas su J. paklausė ar jam neatrodo, kad jis savo tokiu elgesiu turėtų atsiprašyti jos, tada J. atsisuko į ją ir pasakė, kad labai atsiprašo, daugiau to nebebus. Nuo šių metų sausio vidurio J. nebegyvena jos kaimynystėje, tai yra ramu. (3 t. b. l. 94-98).
Nukentėjusiojo P. P. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugpjūčio 17 d. duoti parodymai, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. apie 22.40 val. einant su draugu G. G. pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), einant gatve ties Basanavičiaus ir Žalgirio gatvių sankryža, išgirdo ir atsisukęs pamatė, kad link jų atbėga keturi vaikinai. Kurie jiems nieko nesakius pradėjo smūgiuoti jiems kumščiais į įvairias kūno vietas. Pirmasis vaikinas, kuris buvo apsirengęs šviesiai pilkos spalvos džemperiu, jam sudavė į veidą kumščiu vieną smūgį, pataikydamas į dešinį skruostą, paskui kiti vaikinai taip pat jam sudavė tiksliai negali pasakyti kiek smūgių į įvairias kūno vietas. Dėl to jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Kitų vaikinų neatpažino, jie visi buvo su džemperiais ir užsidėję gobtuvus ant galvos. O vaikiną, kuris buvo su šviesiu džemperiu, kuriam jis gindamasis nuo galvos nutraukė gobtuvą, atpažino - tai jo buvęs kaimynas M. Š., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), buto nežino. Įvykį matė jo sutuoktinė A. P., kuri tuo metu parvažiavo į namus, ji taip pat atpažino vieną iš konflikto dalyvių - M. Š.. Ji sušuko „M. ką darai“, tada M. užsidėjo gobtuvą ant galvos ir pasišalino. Įvykio vietoje aplinkui pašalinių asmenų nebuvo. Konflikto metu jam buvo sulaužyti akiniai, kurių vertė 280 eurų, ir buvo sudaužytas mobilaus ryšio telefono „LG“ priekinis stiklo ekranas, žala 80 eurų (1 t. b. l. 69-72).
Nukentėjusiojo P. P. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. sausio 7 d. duoti parodymai, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d., apie 22.40 val., kartu su draugu G. G. ėjo iš svečių ir einant ties Basanavičiaus ir Žalgirio gatvių sankryža, Viekšniuose, Mažeikių r., išgirdo kaip iš nugaros pusės kažkas atbėga. Vos spėjo atsisukti pažiūrėti kas bėga, kai pajuto pirmą smūgį į smakrą, gal kaklą, smūgis buvo suduotas ranka, kas sudavė smūgį nežino, neįsidėmėjo. Jis dar spėjo pamatyti, kad buvo keturi vaikinai ant galvų užsidėję kapišonus. Prie jo buvo vienas vaikinas, o prie G. G. buvo trys, kurie sudavė smūgius jam į įvairias kūno vietas, matė suduodamus smūgius į jo galvą, bet nežino kiek ir kur jam bei kas sudavė smūgius. Nuo smūgio G. G. nugriuvo ant žemės, tuo metu vaikinai kiek atsitraukė ir G. G. atsistojęs metėsi link jo, jis irgi ėjo link G. G., bet apvirto ir tada visi keturi vaikinai metėsi į jo pusę ir sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, kiek, kas ir su kuo sudavė smūgius nematė, nes rankomis dengėsi veidą, norėdamas jį apsaugoti nuo sužalojimo. Jis spėja, kad spardė jį ne mažiau trijų asmenų, nes smūgiai buvo į skirtingas kūno vietas ir puses, nuo kažkurio smūgio prarado sąmonę, kiek ilgai buvo be sąmonės nežino. Jis tiksliai negali pasakyti kiek jam buvo suduota smūgių, bet ne mažiau 6 smūgių. Atgavęs sąmonę pamatė, kad G. G. eina link jo namų, tiksliau nuo jo jis buvo gal už kokių 7 metrų ir nuo namų pusės ateina jo žmona A. P., kuri buvo kaip tik sugrįžusi į namus. Jis tų keturių vaikinų nebematė, kur jie paliko nežino. Kai jau susitiko visi trys, t. y. jis, žmona A. P. ir G. G., nuo gimnazijos pusės link jų pusės atėjo vaikinas, kurį pamačiusi A. P. pasakė, ką čia daro, kodėl mušasi, tas vaikinas užsimaukšlino dar labiau kapišoną ir apsisukęs nuėjo atgal link gimnazijos. A. P. sakė, kad ji atpažino, kad tai buvo M. Š.. Kaip vėliau sužinojo, kad sugrįžusi prie namų, išlipusi iš automobilio A. P. matė kaip jis buvo pargriuvęs ant žemės ir buvo mušamas, ji matė ir atpažino vieną vaikiną, t. y. M. Š.. Kai A. P. pradėjo jam tai pasakoti, tai jis pradėjo atsiminti, kaip atrodė dienos metu M. Š. ir sulyginęs kiek prisiminė muštynių metu jį, tai iš jo kūno povyzos, kad jis vaikšto kiek susikūprinęs ir kūno judesių, suprato, kad jam sudavė smūgius M. Š.. M. Š. ir sudavė pirmą smūgį, nes kiti trys buvo žemesni už jį vaikinai. Kaip atrodė kiti trys vaikinai neįsidėmėjo, nes buvo tamsu, buvo neblaivus, viskas įvyko greitai, todėl jų apibūdinti ir atpažinti negali. Muštynių metu jam buvo sugadinti akiniai ir telefonas, nes sugrįžęs į namus pastebėjo, kad nebeturi tų daiktų, todėl sugrįžus į tą vietą, kur viskas vyko, pasišviesdami žibintuvėliu surado akinius, kuriems nebebuvo vieno stikliuko ir buvo nulūžusi viena kojelė, akinių vertė 280 eurų. Jis tuos akinius vėliau išmetė. Dar buvo sugadintas telefonas „LG“, buvo suskilęs ekrano stiklas, jo taip pat neišsaugojo. Telefono vertė 80 eurų. Iš viso jam padaryta žala 360 eurų. 2021 m. sausio 6 d. pas jį į namus atėjo M. Š. ir prisipažino, kad jį sumušė 2020 m. rugpjūčio 8 d., jo atsiprašė, jis jam atleido, padarytos žalos dalį atlygino bei įsipareigojo likusią dalį lyginti iki 2021 m. sausio 25 d. dienos pervesdamas pinigus į sąskaitą, ir jis sutiko su jo tokiu pasiūlymu dėl žalos atlyginimo (1 t. b. l. 75-76).
Nukentėjusiojo J. J. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 21 d. duoti parodymai, kad 2021 m. gruodžio 11 d. jis vienas pats buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir dienos metu namuose vartojo alkoholį. Po pietų, galėjo būti kažkur apie 16 val., bet tiksliai kelinta valanda buvo nežino, nežiūrėjo į laikrodį, kai išgirdo bildesį į savo namo duris ir nuėjo jas atidaryti. Lauke stovėjo jaunas vaikinas, žinojo, kad jo pavardė yra Š. ir jis gyvena Viekšnių miestelyje, bet tik vėliau, kai policijos pareigūnai parodė foto su vaikinų nuotraukomis, jis atpažino tą patį, kuris jį mušė, tai M. Š.. Tada jis atidarė namo duris ir gavo vieną smūgį rankos kumščiu iš Š. į nosį ir nukrito ant nugaros (nukrito koridoriuje), iš karto pradėjo bėgti kraujas iš nosies, kažkaip nesuprato kas įvyko, nes buvo ir neblaivus ir nesitikėjo gauti smūgį į nosį. Tada jis pamena, kad Š. suėmė jam už vienos kojos ir iš kažkur atsirado antras vaikinas, kuris jam suėmė už antros kojos ir jie abu ištempė jį iš namo koridoriaus į kiemą, gal kokį 1 m ar 1,5 m nutempė, dar pamena, kad buvo atlydys ir jį pelkėje paliko, tada pradėjo spardyti. Jis pamena, kai jis gulėjo lauke, po to kai jį ištempė iš namo, lauke matė, kad iš viso buvo 4 jaunuoliai. Tikrai jie visi jauni buvo, tačiau tų kitų trijų nepažinojo, negali net jų apibūdinti kaip atrodė, net neįsidėmėjo jų. Matė, kad jie buvo su baltos spalvos automobiliu, bet markės nežino (gal Audi galėjo būti, bet nėra garantuotas), valstybinių numerių taip pat nežino, nes nematė. Ar jie visi jį spardė šito nežino, nes ant žemės gulėjo ant nugaros ir rankomis buvo užsidengęs savo veidą, nei į vieną jų nežiūrėjo. Viso bendrai tų spyrių galėjo būti nuo 10 iki 20, tačiau tiksliai skaičiaus kiek tų spyrių buvo, pasakyti tikrai negali, neskaičiavo tiksliai kas kiek kartų spiria, spardė visur, į visą kūną, šonus, pilvą, rankas, galvą, kliuvo ir į veidą, bet labiausiai kliuvo į dešinį šoną (nuo dešinės pusės šonkaulių iki pat dešinės kojos galo). Kai jį spardė, tas Š. daug kalbėjo, tačiau ką ir apie ką kalbėjo, tikrai nepamena, tačiau pamena, kad jam nieko nesakė, nieko neklausinėjo, laukė kada pabaigs jį spardyti. Paskui pamena, kad prie jo gulinčio lauke priėjo kaimynė A. B., kuri jam sakė „dabar žinosi“ ir koja spyrė kokius 3 - 4 kartus į kairį šoną, bet A. tie spyriai pamena buvo tokie moteriški, tą kartą neskaudūs ir ji apsisuko įėjo į namo vidų, o vaikinai taip pat nuo jo nuėjo, įsėdo į savo automobilį ir išvažiavo iš kiemo. A. gyvena tame pačiame name, kaip ir jis, nes šis namas yra dviejų galų, o jis jame gyvena tik apie kokius 2 mėnesius laiko kaip nuomininkas. Ir kai jis atsikėlė į šį namą gyventi, A. jis nepatiko, buvo kažkada kvietusi policiją (yra kvietusi kokius 4 ar 5 kartus), neva jis garsiai muziką leidžia, bet jis muzikos garsiai nesiklauso ir ji jam pasakė, kad „aš tave sutvarkysiu“, matomai nenorėjo kaimyno, todėl ir kalbėjo taip ant jo ir kvietė be reikalo policiją. Toliau po suduotų smūgių jam, jis ropomis parėjo į namus, virtuvės kambaryje persirengė, nes visi rūbai buvo šlapi ir vėliau paskambino savo draugui J. T., pasakė, kad jį namuose sumušė, o jis pasakė, kad sužiūrės automobilį ir atvažiuos pas jį. Kaip atvyko J., jam pasakė, kad važiuotų pas jį į namus, tai gerai pamena, kad automobilyje sėdėjo ir važiavo pas J. į Viekšnius buvo 17.50 val. Tada atvyko pas J., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), papasakojo, kad atvyko nepažįstami vaikinai pas jį į namus ir jį sumušė. Tada J. iškvietė policiją ir medikus. Kol atvyko pareigūnai, jie su J. vartojo alkoholį (išgėrė gal kokias dvi taureles, nes jau namuose buvo neblaivus). Atvyko pareigūnai, paskui medikai, kurie jį apžiūrėjo, sustabdė nosies kraujavimą, ir į ligoninę jis pats nevažiavo, nes tą kartą jam neskaudėjo, matomai dėl patirto šoko ir skausmo nejuto. Tik po šio įvykio trečią dieną jam pradėjo labai skaudėti visas kūnas, taip pat pastebėjo, kad nuskeltas kairės pusės viršutinis dantis, tada atvyko į policiją, parašė pareiškimą ir vėliau vyko į Mažeikių ligoninę nuodugniai apžiūrai. Jį apžiūrėjo ir nustatė šonkaulių lūžius, sumušimus. Tada kitą dieną, tai yra 2021 m. gruodžio 15 d. vyko į Šiaulius pas teismo medicinos ekspertus, kad nustatytų jo sužalojimą. Savo patirtą skausmą vertina 8 balais (nuo 1 iki 10 balų sistemoje), nes kaip ir minėjo, didelį skausmą pajuto tik po šio įvykio trečią dieną, matomai po atgauto šoko ir pradėjo labai skaudėti. Dar gali pasakyti, kad po šio įvykio jau praėjus kelioms dienoms, kada tiksliau nepamena, A. jam pasakė „jeigu reikės, aš dar vieną kartą vaikiukus išsikviesiu“. Suprato, kad A. daro viską, kad tik jis išeitų iš to namo, bet mano, kad be jokios priežasties negalima žmonių mušti, tai tegul M. Š. ir atsako už tai, o A. spyriai dalinai jam sukėlė fizinį skausmą, tai tegul atsako ir ji už spyrius jam, nes kaip ir minėjo, kad po sumušimo skausmo nejuto, bet va trečią dieną, net labai didelį skausmą kentė ( 1 t. b. l. 154-158).
Nukentėjusiojo J. J. ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. vasario 9 d. duoti parodymai, kad
tą dieną pas jį pasibeldė į duris ir jis jas atidarė, lauke stovėjo iš matymo pažįstamas M. Š. ir jam už nugaros stovėjo kiek matė dar vienas vaikinas, bet jo nepažinojo. M. Š. jam nieko nesakęs sudavė vieną smūgį kumščiu į nosį ir jis nukrito ant žemės savo koridoriuje ant nugaros, gali sakyti, kaip stovėjo, taip ir krito. Iš kart iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Paskui Š. paėmė už vienos kojos ir kažkas kitas suėmė už kitos jo kojos, kas kitas suėmė už kojos, jo nepažįsta ir vilko jį iš koridoriaus į lauką, o kaip vilko į lauką, jis gulėjo ant nugaros ir buvo atsimerkęs. Dar pakėlė galvą ir iš karto pajuto vandens pelkę, nes netoli yra palašinė ir buvo susikaupęs vanduo, tai jis ir gulėjo toje pelkėje. Kaip jį išvilko ir paliko pelkėje, jis buvo visą dėmesį sutelkęs į Š., kuris jį spardė, ir iš jo žodžių tiksliai neatsimena ką jis sakė, bet tai buvo grasinimai, tikrai neatsimena ką jis sakė, jis jį spardė ir kalbėjo. Pagal jį, kad tas Š. jį spardė vienas pats ir kalbėjo kažką, tik jau kaip ir minėjo, kad jo žodžių tikrai nepamena. Kai jį spardė, kliuvo spyriai ir į galvą, tai tada jis savo rankomis užsidengė galvą. Tų spyrių buvo tikrai daug, tiksliai pasakyti negali, neskaičiavo jų, bet nuo kokios 10 iki 20 galėjo būti, ir tie spyriai ėjo vienas po kito, suspardė jį ir viskas. Labiausiai kliuvo į dešinę pusę, nes jis stovėjo jam iš dešinės pusės, tai kliuvo ir į dešinę koją, dešinį šoną ir į dešinės pusės sėdmenis, krūtinę. Dar kai jį Š. spardė, pamena, kad jam iš kairės pusės A. balsas girdėjosi, kuri vis šaukė „ot gerai, ot gerai, žinosi“, kažkaip taip, bet šiai dienai tiksliai pasakytų žodžių nepamena. Ir po to, kaip jį Š. suspardė, kažkokiu momentu girdėjo, kaip kažkas sako „jau užtenka“, kas sakė, tikrai nežino, tik girdėjo tuos žodžius, iš kart prie jo priėjo A. ir ji jam koja spyrė į kairį šoną kokius 3 kartus, grynai į šoną, niekur kitur, dar spirdama sakė kažkaip „taip ir reikia“ bet negali atkartoti jos žodžių, nepamena. Po to, kai jį suspardė, jis gulėjo ten, kur ir buvo išvilktas, sėdo visi į mašiną ir išvažiavo iš kiemo, A. įėjo į savo namus, o jis paršliaužė į savo namus. Namuose persirengė, nes visi rūbai buvo šlapi ir gal po kokios valandos ar daugiau paskambino savo draugui J. T., kur papasakojo viską ir jis atvažiavo bei parsivežė jį pas save. Dar nori pasakyti, kad jau po šio įvykio, kai A. vyras buvo namuose (jis dirba užsienyje ir buvo grįžęs), buvo viskas gerai, jos negirdėti buvo, ji prie jo nekibo, net nieko jam nesakė, jos tas vyras A. yra labai geras, taikus žmogus, jis jo čia vieną kartą prašė, kad aš atsiimtų pareiškimą, bet jis nieko į tai nesakė. Tame name jau nebegyvena, nes nėra ten ramybės gyventi, gyvena nakvynės namuose (duomenys neskelbtini). Dar nori pasakyti, kad išgirdo iš to M. Š. tokias kalbas, kad neva jis pats kažkur Viekšnių miestelyje susilaužė šonkaulius, net akistatos metu Š. sakė, kad neva jis nesulaužė jam šonkaulių, kad jis jo nespardė, bet tikrai nemato reikalo meluoti, tegul atsako už savo negerus darbus. Kaip jau ir yra minėjęs, kad A. spyriai jam taip pat sukėlė fizinį skausmą, tegul atsako ir ji už tai ( 1 t. b. l. 159-163).
Liudytojos A. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. apie 22.30 val. parvažiavusi į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini), prieš tai parvažiuodama J. Basanavičiaus gatve matė, kad link namų pareina jos sutuoktinis P. P. su draugu G. G.. Būnant prie kiemo vartų išgirdo triukšmą, kad kažkas sudužo. Triukšmas sklido iš tos vietos, kur matė pareinantį savo vyrą. Ji ėjo link J. Basanavičiaus ir Žalgirio g. sankryžos ir ties namu pažymėtu (duomenys neskelbtini) pamatė, kad jos vyrą užpuolė trys asmenys. Ji sušuko, ką darote ir vieną iš vaikinų atpažino, tai buvo M. Š., kuris buvo apsirengęs šviesiai pilkos spalvos džemperiu ir šortais tamsiai mėlynos spalvos, kadangi seniau gyveno viename name. Kai ji sušuko, jie vis tiek pakaitomis mušė P. P. ir G. G.. Du vaikinai, kai ji pradėjo šaukti, pasišalino, paskutinis nuėjo M. Š.. Ji jų nebesivijo. Ji dar paklausė savo vyro ir G. G. ar nereikalinga medikų pagalba, jie atsakė, kad nereikia, ir tada visi parėjo namo. Ji tada informavo 112 bendrąjį pagalbos centrą (2 t. b. l. 12-15).
Liudytojo G. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. apie 19.00 val., jis nuvažiavo pas savo pažįstamą P. P., adresu (duomenys neskelbtini). Su P. vartojo alkoholinius gėrimus pas P. draugą, kurio nepažinojo. Kur gyvena adreso nežino, tik žino, kad Viekšnių miestelyje. Tą vakarą, tiksliai laiko nepasakys, bet jau buvo tamsu, jis su P. ėjo iš jo draugo namo pas P. ir prie P. namų Žalgirio gatvėje susitiko grupę asmenų, kiek jų buvo, negali pasakyti, nes buvo stipriai neblaivus, dėl ko nepamena. Jis tik pamena, kad tuo metu įvyko kažkoks sambrūzdis, bet kas nutiko, jis nesuprato ir nematė dėl girtumo. Tik pamena, kad po to sambrūzdžio pas P. atvyko policija ir tik tada suprato, kad P. buvo sumuštas. Daugiau nieko nepamena. Jis per šį konfliktą nenukentėjo, pas gydytojus nesikreipė. Asmens vardu M. Š., gyv. Viekšniuose, nepažįsta (2 t. b. l. 27-29).
Liudytojos R. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad ji turi sūnų M. Š., gimusį (duomenys neskelbtini). Jis jau yra suaugęs ir su ja jos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nebegyvena. Pastaruoju metu jis gyvena ir dirba Airijoje. Paskutinį kartą M. pas ją buvo grįžęs šių metų rugpjūčio mėnesį ir atgal į Airiją išskrido rugpjūčio gale, tikslios dienos neatsimena. Su sūnumi ryšį palaiko per „Facebook“ socialinį tinklą. Apie tai, kad jis dalyvavo 2020 m. rugpjūčio 8 d. kažkokiose muštynėse, ji nieko nežino, jis jai nieko nepasakojo, todėl nurodyti kažkokių kitų įtariamųjų negali. Kiek ji žino, jis grįžęs daugiausiai laiko leido su savo draugu V. D., gyvenančiu (duomenys neskelbtini). A. B. yra jos vyro sesuo, kuri gyvena viena pati, jos vyras yra išvykęs į užsienį darbuotis, ji yra sūnui M. Š. krikšto mama. Su A. labai dažnai bendrauja telefonu (būna kiekvieną dieną arba net kas antrą dieną), o nuvažiuoja pas ją retai ir gal prieš kokius du mėnesius, kada tiksliau negali pasakyti, jai kalbant telefonu su A., ji skųsdavosi, kad pas ją į kaimynystę atsikraustė J., vardo jo nežino, nes jį visada „J.“ vadindavo. O tą J. ji pažįsta iš seniau, nes jis ilgą laiką yra gyvenęs tame pačiame name, kaip ir ji, tik pirmame aukšte ir pas jį bute buvo padaryta landynė, pastoviai rinkdavosi pijokai. A. namas yra dviejų galų, tai vienas namo galas jai priklauso, o kita namo pusė priklauso B., tai matomai ir išnuomojo J. tą kitą namo pusę. Tikrai jos A.neprašė, kad ji pasakytų savo sūnums M. ar M., kad jie nuvažiuotų ir paauklėtų tą J., šito tikrai nebuvo. Bet jos sūnus M. iš jų su A. pokalbio suprasdavo, kad ji vargsta su tuo kaimynu J., būdavo, kad ji bendraudama su vaikais vis užsimindavo vaikams, kad A. jų pokalbio metu vis verkdavo sakydama, kad ji pavargo nuo J. triukšmo, nes sakydavo, kad jau į vakarą J. pradeda garsiai muziką leisti, „kolioti“ ją necenzūriniais žodžiais, belsdavo jai į sieną ir visa tai jai sakydavo A.. O, kad jos sūnus M. sumušė J. ji netyčia išgirdo kambaryje savo sūnų M. ir M. pokalbį, kas kaip buvo nežino, tik išgirdo, kaip M. pasakojo, kad išsikvietė J. į lauką ir trenkė jam vieną kartą. Tai ji išgirdusi, įėjo pas vaikus į kambarį ir paklausė kas čia įvyko, bet jie abu išėjo į lauką, ir jai M. pasakė, kad čia jo reikalas, yra pilnametis ir jis pats viską susitvarkys, bet daugiau jai nieko nepasakojo, o ji ir nebeklausinėjo. Ji jau už savo pilnamečius vaikus nebeatsako, jie turi savo galvas ir tegul galvoja. M. nekontroliuoja ir neklausinėja kada, kur jis išeina, kada pareiti turi, jis yra didelis ir, kad tik gyvena kartu su ja, nes neturi kur išsikraustyti. Kiek ji su A. bendraudavo telefonu ir kai pasakė, kad pas ją kaimynystėje J. atsikraustė, tai nuo to laiko, ji beveik ir neturi ramybės, bet kai A. vyras yra namuose (jis dirba užsienyje ir kiek žino jis kas 6 savaites grįžta į namus), tai J. būna ramus, o jau kai išvyksta į užsienį, palieka A. viena, tai vėl jis pradeda triukšmauti, ją keikti, neduoda ramybės, ir tai žino tik iš A. pasakojimo telefonu (2 t. b. l. 19-20, 57-60).???
Liudytojo J. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2021 metų gruodžio gal viduryje, dienos kada tai buvo tiksliai nepamena, po pietų, gal galėjo būti apie kokią 16 val., jam paskambino jo draugas J. J., kuris pasakė, kad jį primušė, sako yra suspardytas, jis iš jo balso suprato, kad jis yra neblaivus, tai pagalvojo, kad jam reikia dėmesio ir nori, kad jis atvažiuotų pas jį į svečius. Tada J. dar kartą pakartojo, kad jis tikrai yra sumuštas, tai tada jis jam pasakė, kad suras automobilį ir pas jį atvažiuos. Jis tą kartą buvo neblaivus, pats automobilio nevairuoja, tai savo draugės paprašė, kad ji jį nuvežtų pas J., nes jis gyvena toliau nuo jo, už kokių 5 km. Nuvyko pas J., pamatė, kad jis yra su kauke, nes nenorėjo jam rodyti veido. Jis klausė, kas jį sumušė. J. J. pradėjo pasakoti, kad vieną pažįsta - M. Š., nes pats J. J. yra seniau gyvenęs Viekšnių miestelyje, tame pačiame bendrabutyje, kaip ir tas M., sakė, kad dar keli vaikinai buvo, bet kas jie tokie, jis sakė nežino. Matė, kad J. J. buvo strese ir norėjo išvažiuoti iš savo namų. Kur J. J. gyvena, tame name jis nuomojasi kitą šio namo galą (šis namas yra dviejų galų), o jo kaimynė yra tokia A., kuri yra labai konfliktuota ir J. J. yra pasakojęs, kad ta A. daro viską, kad tik jis išeitų iš to nuomojamo namo dalies. Tada J. J. pasiūlė važiuoti pas jį į namus ir jie grįžo pas jį, tada jis nusiėmė kaukę ir pamatė, kad kaukės vidus labai kruvinas, matėsi, kad veidas sumuštas. Tada jis iškvietė policiją, nes negalima taip, kad žmogus sumuštas be jokios priežasties, nes J. J. pats yra labai geras žmogus, nekonfliktiškas tikrai. J. J. neprašė, kad kviestų policiją, bet vis tiek iškvietė. Kol laukė policijos, jie vartojo alkoholį. Atvyko medikai ir policija, o jis išėjo į kitą kambarį, nes kažkiek norėjo ir jis ką pasakyti, bet pareigūnai jo paprašė, kad išeitų į kitą kambarį. Po medikų apžiūros, J. J. siūlė vykti į ligoninę, bet jis atsisakė. Po to, kai policija ir medikai išvyko, jis dar J. J. klausė dėl ko jį sumušė, jis sakė, kad nežino, pasakojo, kad išgirdo bildesį duris, jas atidarė, gavo smūgį į nosį, krito be sąmonės ir jį išvilko į lauką, kur lauke spardė. Tik tiek tepasakojo. Paskui nuėjo miegoti, o kitą rytą jis išėjo į darbą. Kiek žino, kad kitą dieną J. J. padėjo jo kitas draugas nuvykti į ligoninę (2 t. b. l. 33-36).
Liudytojo V. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2021 metų gruodžio mėnesį, kada tiksliau ir kuri tai buvo diena, pasakyti negali, nes nepamena, pamena, kad buvo neseniai atsikėlęs, tai galėjo būti kažkas prieš pietus, laiko nepasakys, nes nežino, pas jį į namus atėjo M. Š., kuris pasakė, kad važiuotų šiaip pasivažinėti, dar jo paklausė su kuo, o jis atsakė, kad su M. S.. Su M. taip pat yra draugai ir jis turi automobilį Audi A6, valstybinių numerių nežino, ji tokia kaip pilkos, kaip juodos spalvos, bet gal labiau pilkos spalvos. Tada jis apsirengė ir išėjo į lauką, įsėdo pas M. į mašiną, kuris ir vairavo, dar be jo ir M. buvo M. Š. (M. brolis). Jis su M. sėdėjo automobilio gale, o M. priekyje šalia vairuotojo M.. Tada jam niekas nieko nesakė kur važiuos ir važiavo iš Viekšnių miestelio, o jis nieko jų neklausė, nes pagalvojo, kad važiuoja į Viekšnių pušyną, bet pradėjo važiuoti link Kėgrių kaimo, tai suprato, kad jie važiuoja pas M. tetą A., kuri, kiek žino iš M. pasakojimo, nesutaria su savo kaimynu. Jis taip pat yra girdėjęs ir iš M. mamos, kad jų teta nesutaria su kaimynu, pastoviai kviečia policiją, ten triukšmaujama, nes kai būdavo pas M. svečiuose, tai jo mama pasakodavo. Kai atvažiavo pas M. tetą į kiemą, kieme prie savo namo durų stovėjo ta A., tada visi iš automobilio išlipo ir buvo šalia tos A., nes automobilis gali sakyti, kad šalia namo ir sustojo, niekur toli nereikėjo eiti. Tada M. nuėjo prie J. durų ir pabarškino, greitai jas atidarė J. ir jis matė, kad M. jam viena ranka suėmė už rūbų kažkur prie krūtinės pusės, o kitos rankos delnu sudavė vieną smūgį jam į nosį ir iš karto pradėjo bėgti kraujas, o J. savo koridoriuje nukrito ant žemės. Paskui matė, kad M. norėjo J. ištempti į lauką, suėmė jam kažkur iš už nugaros pusės už rūbų prie kaklo, bet kažkaip tas megztinis movėsi jam, labai tiksliai negali papasakoti, nes jis arti nebuvo, kaip J. nukrito koridoriuje, tai M. įėjo į vidų, o jis pasitraukė į šoną ir jam, šone stovint, nelabai aiškiai kas matėsi. Paskui jis matė, kad A. įėjo į vidų ir abu su M. tą J. ištempė į lauką, bet kaip ištempė, šito nepamena, lygtai už rankų suėmę abu, bet tiksliai negali pasakyti, nes jis nelabai ir kreipė dėmesio kas kaip ten vyksta, nesikišo niekur, tik stovėjo ir tiek. Kai M. su A. išnešė J. į lauką, jį kažkur netoli nuo namo durų ir pasodino ant žemės. Tada matė, kad M. paėmė kažkur šalia buvusį kibirą ir pylė jame buvusį vandenį ant J. ir girdėjo, kad M. pradėjo jam aiškinti kodėl čia viskas taip vyksta, dėl ko jis gavo į tą nosį, kad jis neduoda ramybės M. giminaitei, bet jis daugiau nebesiklausė nieko, užsidegė cigaretę ir nuėjo toliau pas šunį (kaip buvo sustojęs M. automobilis, tai už to automobilio yra šuns voljeras), tada jam iš paskos atėjo M., o M. kiek matė sėdėjo mašinos viduje ir valėsi dulkes. Kiek jis matė, tai su J. bendravo tik M. ir jo teta A., daugiau nei jis, nei M., nei M. nesikišo į jų reikalus. Jis tikrai nieko nedarė tam J., nesudavė nei vieno smūgio, nes jis jam nieko nėra padaręs, kad tik buvo kartu su savo draugais ir viskas, nes jis pats turi daug problemų, nekiša rankų ten, kur nereikia jam. Jis J. žino, kad toks yra, nes jis taip pat yra gyvenęs Viekšnių miestelio centre, žino, kad jis mėgėjas išgerti alkoholio ir kad jis dabar gyvena tame Kegrių kaime (2 t. b. l. 39-42).
Liudytojo M. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad M. Š. pažįsta, yra kaimynai, draugai ir jis 2021 metų gruodžio mėnesį, kelinta buvo diena, nepamena, bet pagal jį tai buvo šeštadienis, kai ryte, galėjo būti apie 11 val., bet laikas gali būti netikslus, paskambino M. ir paprašė jo, gal gali jį nuvežti iki Kegrių kaimo pas jo kūmą, kažką minėjo, kad ten yra kažkokie neramumai, bet daugiau nieko ir neaiškino, o jis ir neklausinėjo, nes jam neįdomu kas kur vyksta. Nuo Viekšnių iki Kegrių kaimo yra apie 3 kilometrus ir sutiko jį nuvežti. Jis turi automobilį Audi A65, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri yra kaip tamsiai pilkos spalvos (registruota yra kaip juodos spalvos, bet ji nėra visai juoda), kito automobilio tikrai neturi. Galėjo būti apie pietus laiko, tiksliau laiko nežino, prie jo automobilio, kuris stovi prie jo namo automobilių aikštelėje, nes ir pats jis jau buvau prie savo automobilio, atėjo M. su savo broliu M.. Tada nuvažiavo iki parduotuvės ir M. prašė, kad juos nuvežtų iki jų draugo V., o V. pažįsta, bet nėra draugais. Tada važiavo iki M. kūmos, žinojo kur ji gyvena, nes toje pusėje vienas namas tėra, toks vienkiemis ten yra. Įvažiavo į namo kiemą ir pavažiavęs gal kokius 5 ar net 10 metrų, sustojo. Kai jis įvažiavo į namo kiemą, matė, kad M. kūma stovėjo lauke. Iš automobilio išlipo M. ir nuėjo prie savo kūmos. Kiek jis pamena, tik vienas M. iš automobilio išlipo, bet gal vėliau išlipo ir V. su M. lauk parūkyti, šito negali pasakyti, nes nepamena, bet jis sėdėjo automobilyje, atsidaręs savo vairuotojo dureles. M. kūmos kaimyną J. jis žino, vardo tik jo nežino, nes visada jį J. vadina, ir jį žino, nes yra taip pat gyvenęs (duomenys neskelbtini). Jis sėdėdamas automobilyje, per langą stebėjo ir matė, kaip M. su savo kūma stovi prie to J. durų, pasibeldė, bet kuris beldė į duris, negali pasakyti ir duris atidarė J., tada, kiek pamena, J. išėjo į lauką ir M. pradėjo jam sakyti, kodėl tie neramumai vyksta, kodėl naktimis neleidžia miegoti jo kūmai, kad girtuokliavimai vyksta ir tada M. suėmė J. viena ranka jam už rūbų kažkur ties krūtine, kiek pamena, J. buvo su megztiniu, o kitos rankos kumščiu sudavė jam kokius 2 ar net 3 smūgius į veidą, net kraujas J. pasipylė iš nosies ir jis po tų suduotų smūgių kaip "susileido" ar prisėdo ant žemės, kažkaip taip. Ar ta M. kūma darė ką ar ne J., jis negali pasakyti, nes nematė, bet ji su M. tik dviese prie to J. buvo. Dar kai J. sėdėjo ant žemės, tai M. jam morališkai sakė, kad jis apsiramintų ir naktimis duotų ramybės kūmai. Tada įsėdo M. į mašiną ir išvažiavo namo. Jis negali tiksliai pasakyti ar V. su M. gale sėdėdami išlipo lauk, ar jie irgi sėdėjo automobilyje, šito momento nelabai pamena, kažkaip neįsidėmėjo. Jis tikrai matė, kad M. J. sudavė 2 ar 3 smūgius kumščiu į veidą, bet daugiau, kad jį spardytų ar dar muštų, tikrai šito nebuvo, sudavė smūgius, M. J. supasakojo, kad duotų kūmai ramybę ir jie išvyko namo. Kai jau važiavo namų link, M. kažką pasakojo, kad jo kūma yra daug kartų kvietusi policiją, tačiau ji nieko nepadaro, atvažiuoja ir išvažiuoja, tai M. pats ir sugalvojo tą J. pamokyti. Bet jis nei ką daugiau klausinėjo, nei pats kažką sakė jam, nes jam visiškai neįdomu, jo paprašė atvežti, atvežė ir parvežė namo. (2 t., b. l. 45-48).
Liudytojo M. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2021 metų gruodžio mėnesį, dienos tikrai nepamena, galėjo būti apie pietus, laiko nežino, jis su broliu M., draugais V. ir M. S., važinėjosi po Viekšnių miestelį šiaip be tikslo ir jo mama paskambino broliui M., kuris vėliau, kai pakalbėjo su mama, pasakė, kad skambino mamai jo kūma A. B., kuri pasakojo mamai, kad jos kaimynas J. J. garsiai naktimis leidžia muziką, šūkauja, pas jį renkasi pijokai, sakė, kad ne vieną kartą kvietė policiją, bet ji nieko nepadarydavo. Prašė, kad M. atvažiuotų pakalbėti su J., gal jis aprims. J. J. pažįsta, nes jis yra gyvenęs tame pačiame name, kaip ir jie, tik pirmame aukšte ir kiek pamena, tada taip pat būdavo pas jį bute pijokystės. Tada M. paprašė M., kad jis nuvežtų iki kūmos, kuri gyvena Kegrių kaime. Kai jie nuvažiavo pas kūmą, galėjo būti apie kokią 14 val., ar prieš ar net po 14 val., bet kažkas apie šį laiką. Jis su V. sėdėjo automobilio gale, M. vairavo, jo brolis priekyje sėdėjo šalia M.. Kai įvažiavo į kiemą, jo kūma buvo lauke, iš automobilio išlipo irgi. M. nuėjo prie J. durų ir į jas beldėsi, o jis su V. stovėjo prie automobilio, arti M. nėjo, M., kurioje vietoje buvo, tiksliai nepamena, bet jei neklysta, šalia vairuotojo pusės durelių stovėjo lauke. Jo kūma stovėjo prie savo namo durų, nes prie jos įėjimo į vidų šalia yra ir J. namo durys, šis namas yra dviejų galų ir yra du atskiri įėjimai, kurie yra vienas beveik šalia kito. Kai M. pasibeldė į duris, netrukus J. atidarė duris ir kažkaip panašiai sakė „ko jūs norit snargliai“, tada M. iš delno sudavė vieną smūgį į veidą ir jis nukrito ant žemės koridoriuje. Tada M. įėjo į koridorių ir J. ištempė į lauką, o ištempė apkabinęs iš galo jam per rankas ir pasodino lauke ant žemės. M. apipylė vandeniu J., kur rado kibirą su vandeniu ir su juo kalbėjosi. O kūma ar ką jam darė, jis nematė tikrai, tik ji visą laiką šaukė ant J. ir jį keikė necenzūriniais žodžiais. Daugiau tikrai niekas jo nespardė, nemušė, M. tik sudavė iš delno vieną smūgį į veidą ir viskas, jei būtų jį spardę, mano būtų ir užmušę žmogų. Paskui matė, kad M. J. kažkiek pakėlė nuo žemės ir jis išėjo į kambarį, o jis nuėjo prie šuns, kuris buvo aptvare, truputį dar pabuvo ir išvažiavo namo. Paskui su M. kalbėjosi ir jis sakė, kad jei policija nieko negali padaryti, tai jis kažkiek pamokė, kad taip nebesielgtų, bet sakė, kad jis tik norėjo pasikalbėti su J., bet gavosi taip, kad sudavė vieną smūgį (2 t. b. l. 51-54).
Liudytojos S. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad ji J. J. pažįsta iš mokyklos laikų, nes su juo mokėsi toje pačioje mokykloje, bet su juo nėra draugai, tik, kai susitinka, pasikalba ir tiek. O apie šį įvykį gali pasakyti tik tiek, kad 2021 metų, gruodžio mėnesį, bet tiksliai pasakyti kuri tai diena buvo negali pasakyti, nes neįsidėmėjo dienos, kažkur galėjo būti kokiai savaitei likus iki Kalėdų, ji tik buvo grįžusi iš darbo, ir jai paskambino pažįstamas J. T., galėjo būti apie kokią 19 val., kuris prašė, kad padėtų nuvažiuoti pas jo draugą J. J., nes sakė, kad jis yra sumuštas. Jos prašė dėl to, kad žino, kad ji turi automobilį ir būna, kad dažnai pagelbėja žmonėms, nes atsisakyti nemoka. Ji nuvažiavo pas J. T. pasiėmė jį ir jie nuvažiavo pas J. J.. Žinojo, kur J. gyvena, nes žinojo, kad jį B. yra įleidęs gyventi. Nuvažiavo į Kegrių k., Mažeikių r., tik gatvės nežino, bet namą, kur J. J. gyvena, žino. Įvažiavo į namo kiemą ir sustojo šalia namo prie virtuvės lango, užuolaidos nebuvo užtrauktos, ir per langą matė, kad J. J. buvo kruvina nosis ir matė, kad jis su kažkuo valosi kraujus nuo nosies. J. išlipo ir nuėjo pas J. J., dar pasakė, kad ilgai nestovėsi, kad susimestų ir neilgai trukus parėjo abu, kur J. T. pasakė, kad J. parsiveš pas save į namus, jam bus saugiau ir juos parvežė pas J. T. į namus. Kai atvežė J. T., jis buvo neblaivus, o ir J. J. jautėsi, kad buvo neblaivus, bet elgėsi kultūringai, nebuvo, kad visai girti buvo, gali sakyti, jie abu buvo užgėrę. Vežant į Viekšnius, J. J. pasakojo, kad buvo „šaika“ ir A., kuri gyvena kaimynystėje ir ta A. J. J. suspardė, dar pasakojo, kad kažkoks iš matymo pažįstamas vaikinas buvo, bet nenurodė jai, kas tas vaikinas. Dar J. J. pasakojo, kad A. pasakiusi, kad jis čia negyvens ir nei vienas tame name negyvens, bet čia tik J. J. žodžiai, ji pati šito negirdėjo. Kai J. J. atsisėdo į automobilio galą, ji dar atsisuko pasižiūrėti, tai pamatė, kad iš nosies kraujas bėgo, jis šluostėsi vis tą kraują ir veidas kaip patinęs buvo. Ji J. vežė pirmą kartą ir tai J. T. prašoma. Daugiau ji apie šį įvykį nieko negali papasakoti, nes daugiau neklausinėjo jo kas kaip įvyko, paprašė, kad parvežtų, tai taip ir padarė, parvežė ir abu J. palikusi išvažiavo savo keliais (2 t. b. l. 63-66).
Liudytojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad apie šį tiriamą įvykį gali pasakyti tik tiek, kad jo žmona A. jam pasakojo, kad jai neduoda ramybės kitoje namo pusėje gyvenantis nuomininkas. Jis dirba Danijoje ir į namus grįžta po 6 savaičių tik dviem ar trims savaitėms, o A. būna viena pati namuose. Kada tai ji pasakojo, jis tikrai nepamena, nenori susimaišyti dienomis. Pasakodavo, kad naktimis tas nuomininkas grįždavo neblaivus ir pradėdavo muziką garsiai leisti, kažką daužydavo, vis sakydavo, kad neleidžia ramiai miegoti. O kai jis grįždavo tas kelias savaites į namus, tai to žmogaus kaip nebūta, visada bus ramu ir jokio triukšmo jo pusėje, net pasikalbėdavo su tuo vyriškiu ir yra buvęs pasakęs, kad gali baliavoti, juk yra žmonės, bet kad būtų ramiai, be triukšmo, atrodė, kad jis suprasdavo, bet kai jo nebūdavo, jis vėl neduodavo A. ramybės. Tada jis A. pasakė, kad jei kas, tegul kviečia policiją ir rašo pareiškimą, nes taip negali tęstis. O jau šių metų sausio mėnesio pradžioje, jis dar buvo namuose ir buvo garaže, A. rūkė lauke ir jį pakvietė, nes pasakė, kad išėjo į lauką kaimynas. Vakarykščiai jis ėjo pas jį į namą ir beldėsi, nes norėjo pasikalbėti su juo, bet jis durų neatidarė, tada jis su juo susitiko lauke, su juo kalbėjosi, klausė kodėl jis taip elgiasi, gal jį yra kažkas nusamdęs, kad neduotų A. ramybės, gal jam kažkas už tai moka pinigus. Jis taip keistai nulingavo galvą, kad ir jis paliko nesupratęs jo atsakymo, dar klausė gal nori jis jo žmonos atsiprašyti už tuos visus triukšmus, tai jis atsisuko į A. ir jos atsiprašė. Tuo ir baigėsi jo su kaimynu pokalbis. Jis pamena tai, kad jis jau buvo išvykęs darbuotis į Daniją, jam A. skambino ir pasakojo, kad buvo atvykęs M. Š., kuris norėjo užstoti savo tetą A. ir tam kaimynui trinktelėjo, daugiau nieko apie tą įvykį detaliau nepasakojo. A. sakė, kad M. jį, tą kaimyną pamokė ir išvažiavo. To jų kaimyno jis nepažįsta ir jo nežino, nėra anksčiau jo matęs. Dėl ko tas kaimynas kaltina jo žmoną, kad neva ir ji sumušė jį, šito jis nežino, bet įtaria, kad tai gali būti kerštas A., kas kerštauja, dėl ko, nenori įvardinti, nes nėra tuo tikras. Jis mano, kad visa ši situacija išsispręs ir A. galės toliau ramiai gyventi (2 t. b. l. 69-72).
2020 m. rugpjūčio 8 d. informacinis pranešimas ROIK 0120000425696, kuriame nurodyta, kad ką tik užpuolė gatvėje 2 nepažįstami jaunuoliai pranešėjos vyrą ir jo draugą, spardė, mušė kumščiais, pranešėja privažiavusi automobiliu išlipo, juos išskyrė, asmenys pabėgo link mokyklos, GMP atsisakė, lauks prie namo (1 t. b. l. 12-14).
2020 m. rugpjūčio 17 d. protokolas – pareiškimas, kuriame užfiksuota, kad P. P. pranešė apie tai, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. apie 22.40 val. einant pas jį į namus su draugu G. G. gatve, Mažeikių r., Viekšnių mstl., ties J. Basanavičiaus ir Žalgirio gatvių sankryža buvo užpultas ir sumuštas keturių vaikinų. Dėl to jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Konflikto metu buvo sulaužyti jo akiniai, kurių vertė 280 eurų, ir sudaužytas mobilaus ryšio telefonas „LG“, priekinis stiklo ekranas, žala 80 eurų (1 t. b. l. 52-53, 56).
2020 m. rugpjūčio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta ? Mažeikių r., Viekšnių mstl., Žalgirio – J. Basanavičiaus gatvių sankryža. Sankryža asfaltuota, šaligatviai išgrįsti betoninėmis trinkelėmis. Gatvės važiuojamoje dalyje yra KET horizontalusis ženklinimas. Sankryža neapšviesta, vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Kitų tyrimui reikšmingų pėdsakų nenustatyta (1 t. b. l. 60-63).
2021 m. gruodžio 11 d. informacinis pranešimas ROIK 0121000793525, kuriame nurodyta, kad sumuštas vyras 63 m., bėga kraujas iš nosies. Sumušė 4 asmenys, pasišalino. Praneša galimai neblaivus draugas (1 t. b. l. 21-25).
2021 m. gruodžio 14 d. protokolas – pranešimas, kuriame užfiksuota, jog J. J. pranešė apie tai, kad 2021 m. gruodžio 11 d. apie 16.00 val. tiksliai valandų neprisimena pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), kažkas pasibeldė į namo įėjimo duris, jis jas atidarė ir pamatė stovintį iš matymo pažįstamą vyriškį, apie 21 metų amžiaus, kurio vardo nežino, o pavardė yra Š., jis gyvena (duomenys neskelbtini) name, buto nežino. Jis jam nieko nesakęs iš karto su rankos dešiniu kumščiu trenkė į veidą, jis nugriuvo ant nugaros ir pajuto, kad iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tada prie minėto vyriškio atėjo dar vienas vyriškis, kurio nepažinojo, amžius galėjo būti apie 21 metų, smulkaus kūno sudėjimo, ūgis apie 1.70 m., buvo apsirengęs su raudonos spalvos striuke, daugiau požymių neįsidėmėjo. Jie abudu paėmė jam už kojų ir ištempė iš namo į kiemą ir pradėjo abudu vyriškiai jį gulintį spardyti su kojomis į įvairias kūno vietas, sudavė apie 10 smūgių. Prie jų prisijungė dar vienas vyriškis, amžius irgi galėjo būti apie 21 metų amžiaus, daugiau jo bruožų neįsidėmėjo, jis taip pat jį kojomis spardė, spyrė apie 5 smūgius. Prie jų priėjo kaimynė A. B., kuri gyvena tame pačiame name šalimais. Ji taip pat priėjusi prie jo su kojomis apie 3-4 sykius įspyrė jam į kūną. Kai asmenys jį baigė spardyti, A. B. nuėjo į savo namą, o minėti vyriškiai susėdo į automobilį, markė galėjo būti Audi, šviesios spalvos, valstybinių numerių nematė, ir išvažiavo. Jis ropomis parėjo į savo namus, į virtuvės kambarį, nusimovė sušlapusius savo rūbus ir persirengė sausais rūbais. Praėjus kiek tai laiko paskambino draugui J. T. ir pasakė, kad jį sumušė. Jis pasakė, kad susiras automobilį ir atvažiuos pas jį į namus. Kai atvyko jo draugas apie 18.00 val., jis jį pasiėmė kartu ir atvažiavo pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Tada J. T. bendruoju pagalbos numeriu 112 iškvietė greitosios medicinos pagalbos darbuotojus ir policiją. Dėl minėtų asmenų veiksmų yra pasipiktinęs, jam dėl kūno sužalojimo buvo sukeltas fizinis skausmas, taip pat jam buvo nuskeltas vienas priekinis dantis (1 t. b. l. 129-130, 136).
2021 m. gruodžio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu matosi gyvenamoji sodyba, kurioje matosi vieno aukšto medinis namas, apkaltas medinėmis rudos spalvos lentomis. Atėjus į namo vidinį kiemą priešais matosi mūrinis ūkinis pastatas. Atsisukus į namą matosi du įėjimai į namo vidų. Iš kairės pusės matosi rudos spalvos šarvinės metalinės durys šalia iš kairės pusės medinė terasa. Įėjus pro minėtas duris patenkame į namo koridorių, kurio patalpa iškalta OSB plokštėmis. Dešinėje pusėje yra palei sieną prisukta medinė lentyna, ant kurios sudėti įvairūs namų apyvokos daiktai, konservai, maisto produktai. Tiesiai žiūrint, matosi medinės durys, nerakinamos. Šalia durų ant grindų, kurios padengtos grindinio laminato parketlentėmis, matosi rusvos spalvos (galimai kraujo) taškinės dėmės 0.40 x 0.30 m plote, taip pat ant medinės lentynos šalia konservų dėžučių matosi rusvos spalvos dėmė (galimai kraujo) netaisyklingos formos 0.10 x 0.05 m skersmens. Įėjus pro medines duris, patenkama į virtuvės kambarį, kuriame yra išdėlioti virtuvės baldai, dešinėje pusėje palei siena yra pečius. Šalia jo sienoje yra niša be durų, įėjus pro ją, patenkama į miegamojo kambarį, kuriame yra išdėlioti miegamojo baldai, per vidurį yra padėtas apvalios formos svetainės staliukas. Dešinėje pusėje palei sieną stovi sofa?lova. Daugiau įvykio vietoje reikšmingų pėdsakų neaptikta (1 t. b. l. 139-147).
Specialisto išvada Nr. G 1801/2021 (04), kurioje nurodyta, kad J. J. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairės akies vokų – kairio skruosto srityje, nosies nugarėlės srityje, krūtinės ląstos dešinėje, nugaros dešinėje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje ir kairėje šlaunyje, kairiojo viršutinio I danties lūžis, dešinės pusės 8-11 šonkaulių lūžiai. J. J. nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. J. J. nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl šonkaulių lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t. b. l. 174-175, 2 t. b. l. 81-82).
2021 m. gruodžio 16 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis J. J. atpažino vaikiną, pažymėtu Nr. 2 (M. Š.), kuris jį sumušė (1 t. b. l. 176-178, 182-184).
2021 m. gruodžio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas iš įvykio vietos 2021 m. gruodžio 11 d., adresu (duomenys neskelbtini) (šiuo adresu buvo nukentėjusysis J. J. sumuštas), po šio įvykio jis išvyko pas draugą J. T. adresu (duomenys neskelbtini) (šiuo adresu ir atvyko policijos pareigūnai). Atidarius vaizdo įrašą „2021_1211_185711_007“, kairės pusės apačioje TLS_605D85 2021/12/11 18:56:42, policijos pareigūnai atvyksta nurodytu adresu pas nukentėjusįjį, atvyksta ir medikai. Pareigūnai įėjo į namo vidų, ant fotelio sėdi nukentėjusysis J. J., kuris paaiškina, kad jam buvo tokia bėda, kad jį sumušė piemenys, kambaryje yra taip pat ir J. J. draugas J. T.. Pareigūnė J. J. nustato girtumą, tai 2.87 promilių girtumas, J. J. pasako savo asmens duomenis, juos užsirašo. Medikai J. J. apžiūri. Pareigūnas paklausia J. J. kas jam nutiko, jis paaiškina, kad jis buvo namuose, toliau pasako, kad prieš kokius 2-3 mėnesius jis išsinuomojo pusę „trobos“, o kitoje pusėje gyvena moteris. Tada pasakoja, kad atidarė namo duris ir gavo smūgį į nosį ir nukrito. Tai buvo jo namuose, (duomenys neskelbtini) namas. Pasakoja, kad jį spardė. Atidarius vaizdo įrašą „2021_1211_190211_008“, toliau J. J. bendrauja su pareigūnais, medikais. Medikė klausia kur jam spyrė, kur skauda, J. J. atsako visur. Toliau pareigūnui J. J. pasakoja, kad pasibeldė pas jį į duris, jis atidarė nežinodamas, kas ten yra ir iš karto gavo į nosį, paskui jį ištempė į lauką ir spardė. Pareigūnas klausia kiek jų ten buvo, J. J. atsako kokie 4 ar 5, daug jų buvo, mašina balta buvo, du buvo su raudonom striukėm, du „svolačiai“ pasakė „daugiau negyvensi, turi neršdintis iš čia“. Pareigūnė kalusia ar priešų neturi, J. J. pasako, kad ta moteris, kuri gyvena kitoj pusėj trobos ir yra konflikto prasmė, nes pirmą dieną ji yra pasakiusi, kad „tu svolačiau čia negyvensi aš tave išgyvendinsiu“. Toliau J. J. pasakoja bajerį, kad jis miega ir mato, su prožektoriumi šviečia po langais, sako, kad policija, įleisk, klausė ar seniai miega, nes vyksta baliai. Bet jokių balių pas jį nebuvo ir toliau nuėjo miegoti. Medikė J. J. paklausė ar jam reikalinga medicininė pagalba, jis atsako, kad nereikia. Atidarius vaizdo įrašą „2021_1211_190710_009“, pareigūnas klausė dėl automobilio, J. J. pasako, kad buvo baltas, Audi, valstybinių numerių nežino, vieną asmenį, kuris jį spardė žino, jis gyvena bendrabutyje, jie yra giminaičiai tos, kuri gyvena antroj pusėj jo trobos A. B. ji. J. J. sako, kad ji užkvietė, kad jį sumuštų. Toliau J. T. pasako, kad M. Š. gyvena bendrabutyje 4 aukšte. Atidarius vaizdo įrašą „2021_1211_191209_010“, toliau J. J. vėl pasakoja, kad kaip tik parėjo čia gyventi, nuo pat pirmos dienos jis paliko blogas. Ana (tai A. B.) draugų neturi, ji bendrauja tik su policininkais. Pareigūnai paaiškina, kad jie nuvyks ir pabendraus su A.. Atidarius vaizdo įrašą „2021_1211_193058_011“, policijos pareigūnai atvyksta adresu, kuriuo nurodė J. J., kad pasikalbėtų sau A.. Pareigūnai apeina namą, pabeldžia į duris, tačiau jų niekas neatidaro. Matosi, kad kambaryje šviesa dega, tačiau durų niekas neatidarė (2 t. b. l. 75-76).
2022 m. sausio 18 d. akistatos protokolas, kuriame užfiksuota, kad akistatos metu tarp nukentėjusiojo J. J. ir įtariamojo M. Š. kiekvienas proceso dalyvis laikėsi savo duotų parodymų (3 t. b. l. 28-32).
2022 m. vasario 23 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota kaip įtariamasis M. Š. parodydamas patikslino aplinkybes apie savo duotus parodymus, sužalojant J. J. (3 t. b. l. 53-62).
2022 m. vasario 18 d. akistatos protokolas, kuriame užfiksuota, kad akistatos metu tarp nukentėjusiojo J. J. ir įtariamosios A. B. kiekvienas proceso dalyvis laikėsi savo duotų parodymų (3 t. b. l. 101-105).
2022 m. vasario 23 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota kaip įtariamoji A. B. parodydama patikslino aplinkybes apie savo duotus parodymus dėl sužaloto J. J. (3 t. b. l. 107-113).
Dėl M. Š. kaltės pagal BK 284 straipsnį
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą arba neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Formuojamoje teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį (jo mušimas) viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Atskirais atvejais smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai, net ir ne žmonių minioje, teismų pripažįstamas įžūliais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020).
BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti ir padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas, suniokotas svetimas turtas ir pan.
Iš pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad M. Š. veika padaryta viešoje vietoje – Mažeikių r., Viekšnių mstl., J. Basanavičiaus – Žalgirio gatvių sankryžoje; įžūliais veiksmais, t. y. be aiškios priežasties suduodamas smūgį kumščiu į dešinį skruostą P. P., M. Š. ne tik sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, tačiau tokiais veiksmais sutrikdė ir visuomenės rimtį ir tvarką, įvykį mačiusi liudytoja A. P. dėl šio įvykio labai išsigando.
Įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad dėl M. Š. įžūlaus elgesio – smurto panaudojimo nukentėjusiojo P. P. atžvilgiu viešoje vietoje, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, todėl M. Š. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, o jo kaltė padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta jo paties prisipažinimu bei kitais teisminio nagrinėjimo metu ištirtais aukščiau nurodytais įrodymais.
Dėl M. Š. ir A. B. veikų kvalifikavimo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį
Nukentėjusiojo J. J. atstovas advokatas R. D. teisminio nagrinėjimo metu pateikė prašymą dėl kaltinimo pakeitimo ir prašė M. Š. ir A. B. padarytą veiką kvalifikuoti pagal BK 294 straipsnio 2 dalį.
Nurodė, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklaustas kaltinamasis M. Š. nurodė, kad prieš nukentėjusįjį J. J. smurtavo dėl to, kad J. J. kėlė triukšmą, neleido ramiai gyventi jo tetai A. B., kuri nors ir kvietė policiją, tačiau policija nieko nepadėjo. Nors kaltinamoji neigė smurtavusi prieš nukentėjusįjį, tačiau antrino kaltinamajam M. Š. bei teisino jo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, nurodydama, jog reikėjo pamokyti J. J., kad pastarasis baigtų balius, nes policija nepadeda. Be to, byloje apklausti liudytojai iš esmės tvirtino nusikaltimo motyvą, t. y. pamokyti nukentėjusįjį dėl keliamo triukšmo.
Atsižvelgiant į tai, teikė patikslintą kaltinimą, jog M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su A. B., gim. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savanaudiškai vykdė tariamą teisę, o būtent: nesikreipdami į policiją, neskųsdami priimtų policijos sprendimų dėl galimai nukentėjusiojo J. J. keliamo triukšmo savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), siekdami smurtu įgyvendinti tariamą teisę dėl galimai netinkamo nukentėjusiojo elgesio ramybės metu bei tokiais veiksmais siekdami įbauginti nukentėjusįjį, M. Š. 2021 m. gruodžio 11 d. apie 16 val., (duomenys neskelbtini), namo duris atidariusiam J. J., sudavė vieną smūgį rankos kumščiu į nosį, nukentėjusiajam nukritus ant žemės, kartu su priėjusiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu suėmė nukentėjusiajam už kojų ir ištempė į lauką, lauke kojomis spardė nukentėjusįjį, gulintį ant žemės, spirdami ne mažiau 10, bet ne daugiau 20 kartų, padarydamas J. J. poodines kraujosruvas kairės akies vokų - kairio skruosto srityje, nosies nugarėlės srityje, krūtinės ląstos dešinėje, nugaros dešinėje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje ir kairėje šlaunyje, kairiojo viršutinio I danties lūžį, dešinės pusės 8 - 11 šonkaulių lūžius, po ko A. B. priėjo prie nukentėjusiojo J. J., gulėjusio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kieme ir koja tris kartus spyrė J. J. į kairįjį šoną, tokiais veiksmais M. Š. ir A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje.
Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelę žalą asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Kvalifikuojančiu savavaldžiavimo požymiu pripažintas smurtinis šio nusikaltimo padarymo būdas. BK 294 straipsnio 2 dalies taikymas turi būti pagrįstas visų požymių, įtvirtintų BK 294 straipsnio 1 dalyje, visuma, taip pat ir tuo, kad savavaldžiauta panaudojant psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui.
BK 294 straipsnio 2 dalies prasme fiziniu smurtu laikytinas tyčinis, neteisėtas, prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, siekiant jo gyvybės atėmimo, sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo ar kitokių fizinių kančių sukėlimo (pavyzdžiui, smūgių nukentėjusiajam sudavimas, jo stumdymas, tąsymas), laisvės atėmimo ar bejėgiškos būsenos sukėlimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-40-1073/2018 ir kt.). Psichinė prievarta kaip savavaldžiavimo požymis pasižymi aiškiai priešišku, neetišku, žeminančiu ar įžeidžiančiu, agresyviu, užgauliu pobūdžiu. Inkriminuojant savavaldžiavimą būtina nustatyti ir tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelė žala kito asmens teisėms bei teisėtiems interesams, ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia), arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Vertinant didelę žalą nukentėjusiųjų teisėms ar (ir) teisėtiems interesams pastebėtina, jog kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes.
Baudžiamoji atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tik tada, kai konflikto dalyviai yra tikro ar tariamo teisinio santykio dalyviai. Ši teisės norma suponuoja, kad savavaldžiavimas yra neatsiejamas nuo tam tikrų subjektinių teisių atsiradimo ir jų vykdymo. Atkreiptinas dėmesys, kad tokių teisių atsiradimas turi turėti teisėtą ir objektyvų pagrindą. Tai reiškia, kad turi būti teisės normos, kurios nustatytų tiek subjektinių teisių atsiradimo pagrindus, tiek ir galimybę reglamentuoti tokius teisinius santykius. Teisių ir pareigų atsiradimo ir jų įgyvendinimo pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) ir kiti įstatymai.
Kaltininkas savavaldžiaudamas gali vykdyti tiek tikrą, tiek tariamą teisę. Tikra yra tokia teisė, kuri realiai egzistuoja ir pagrįsta teisės aktu, sandoriu ar kitu juridiniu faktu, o tariama – tokia, kai asmuo, sąžiningai klysdamas, laiko teisę priklausančią jam (ar kitam asmeniui, kurio interesams jis atstovauja), nors iš tikrųjų tokios teisės nėra. Tačiau neleistina, kad kvalifikavimo pagrindu būtų vien tik kaltininko subjektyvus gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad savavaldžiavimui būdinga tik pateisinama klaida, kai kaltininkas negalėjo ir neturėjo suprasti, kad realiai jokios subjektinės teisės neturi. Kitaip tariant, būtina nustatyti, kad kaltininkas sąžiningai klydo, t. y. negalėjo arba neturėjo suprasti, kad jokios realiai egzistuojančios teisės nėra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2008, 2K-65/2009, 2K-122/2010, 2K-562/2011, 2K-114/2014). Nesant pateisinamos klaidos, veika negali būti kvalifikuojama kaip savavaldžiavimas, o kaltininkas gali atsakyti pagal kitus BK straipsnius, kai tam yra pagrindas.
Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo atstovas prašymą kvalifikuoti kaltinamųjų veiką pagal BK 294 straipsnio 2 dalį grindė tuo, kad kaltinamieji savavališkai, nesikreipdami į policiją, neskųsdami policijos priimtų sprendimų dėl galimai nukentėjusiojo J. J. keliamo triukšmo jo gyvenamojoje vietoje, panaudojant smurtą įgyvendino savo tariamą teisę, iš esmės nesulaukę jų manymu reikalingos pagalbos iš policijos ir kitų institucijų, patys ėmėsi „vykdyti teisingumą“.
Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad savavaldžiaudamas asmuo tarsi imasi pats „vykdyti teisingumą“. Tačiau ši sąvoka naudojama apibūdinant ne tikrą ar tariamą teisę, bet pačią veiką – savavališkus kaltininko veiksmus bei pasirinktą tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-111/2011).
Tinkamas vykdytos teisės identifikavimas yra itin svarbus savavaldžiavimui kvalifikuoti. Svarbu nustatyti ne tik kokią teisę kaltininkas įgyvendino – tariamą ar tikrą, bet pirmiausia – ar jis iš viso turėjo kokią nors teisę. Jei nustatoma, kad kaltininkas neturėjo nei tikros, nei tariamos teisės, tai veika negali būti kvalifikuojama kaip savavaldžiavimas pagal BK 294 straipsnį. Kaip jau buvo paminėta, subjektinė teisė BK 294 straipsnio prasme turi turėti teisėtą ir objektyvų pagrindą. Tačiau nėra jokio teisėto pagrindo atsirasti tokioms subjektinėms teisėms kaip „teisingumo vykdymas“ ar kito asmens „nubaudimas“. A. K. 109 straipsnio 1 dalies turinį Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdyti teisingumą – teisminės valdžios paskirtis ir konstitucinė kompetencija (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2012 m. gruodžio 6 d. ir kt. nutarimai). Teisingumo vykdymas – teismų funkcija, lemianti šios valdžios vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje; jokia kita valstybės institucija ar pareigūnas negali vykdyti šios funkcijos (Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2004 m. gegužės 13 d., 2011 m. balandžio 7 d. nutarimai). Pripažinimas, kad gali egzistuoti tokia subjektinė teisė, kaip teisingumo vykdymas, kito asmens nubaudimas, galėtų būti tolygus pripažinimui, kad asmenys turi teisę daryti nusikalstamas veikas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-32-719/2022).
Teismas, įvertinęs teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir surinktus įrodymus, tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo susiklosčiusius santykius, tai, kad kaltinamieji iš esmės „vykdė teisingumą“, nes policija nepadėjo ir nukentėjusysis nekeitė savo galimai netinkamo elgesio, taip pat atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką sprendžia, jog šiuo atveju M. Š. ir A. B. veikoje nėra vieno būtinojo savavaldžiavimo nusikaltimo sudėties požymio – tikros ar tariamos teisės, kurią jie būtų galėję tiesiogiai įgyvendinti savavaldžiaudami, todėl jų veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal BK 294 straipsnio 2 dalį.
Dėl M. Š. kaltės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių,
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis M. Š. iš dalies pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. pripažino, kad vieną kartą sudavė nukentėjusiajam J. J. į veidą ir taip sužalojo nukentėjusiajam nosį bei galėjo sužaloti paakį, tačiau visų kitų nukentėjusiajam padarytų sužalojimų nepadarė, nes nukentėjusiojo nespardė.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad tokie kaltinamojo parodymai yra nepagrįsti ir prieštarauja byloje nustatytoms ir įrodymais pagrįstoms aplinkybėms.
Iš kaltinamųjų, nukentėjusiojo J. J. ir liudytojų M. Š., V. D. bei M. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotų parodymų nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 11 d. kaltinamasis M. Š. kartu su minėtais liudytojais atvyko pas kaltinamąją A. B. su tikslu pasikalbėti su jos kaimynu nukentėjusiuoju J. J. dėl jo galimai netinkamo elgesio. Kaltinamieji ir minėti liudytojai patvirtino, kad M. Š., duris atidariusiam J. J. trenkė į veidą, dėl ko šis nugriuvo ir iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Šiuos parodymus patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės apie likusias kraujo dėmes J. J. namų koridoriuje, parodymų patikrinimo vietoje užfiksuotos kaltinamųjų parodytos aplinkybės. Kaltinamųjų, nukentėjusiojo ir liudytojų M. Š., V. D. bei M. S. parodymai patvirtina ir tai, kad J. J. buvo ištemptas iš jo namų į kiemą, kur buvo apipiltas vandeniu iš kibiro. Nukentėjusysis teigė, kad buvo ištemptas iš namų kelių asmenų, paėmus jį už kojų, tuo tarpu kaltinamasis M. Š. ir nurodyti liudytojai tvirtino, jog M. Š. ištempė nukentėjusįjį iš namų vienas pats, paėmęs jį už pečių ar pažastų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje neginčijamai nustatyta tik aplinkybė, jog J. J. buvo ištemptas iš namų ir pasodintas kieme maždaug 1-2 metrų atstumu nuo namo ir tai padarė M. Š., tačiau nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad J. J. buvo ištemptas iš namų už kojų, kaip nėra ir nustatyta ar buvo ištemptas iš namų suėmus už pečių ar pažastų, pašalina iš kaltinimo aplinkybę, kad J. J. buvo ištemptas „už kojų“, nes tai nekeičia kaltinimo esmės ir veikos kvalifikavimo.
Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamieji ir nurodyti liudytojai taip pat teigė, jog daugiau jokių veiksmų M. Š. nukentėjusiojo J. J. atžvilgiu neatliko, jo nespardė, tuo tarpu nukentėjusysis J. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai teigė, jog nustatytus sužalojimus jam padarė būtent M. Š., spardydamas jį į įvairias kūno vietas ne mažiau 10 ir ne daugiau 20 kartų, jis nei iki įvykio, nei po to negriuvinėjo ir pats nesusižeidė. Teismo vertinimu būtent nukentėjusiojo J. J. versija apie tai, kad sužalojimai jam padaryti M. Š. smurtiniais veiksmais yra pagrįsta kitais byloje surinktais objektyviais įrodymais. Patys kaltinamieji ir įvykio vietoje buvę liudytojai patvirtino, jog ištempus J. J. į lauką M. Š. jam stovėjo iš dešinės, o A. B. iš kairės. Nukentėjusysis parodė, kad dauguma smūgių jam buvo suduota būtent į dešinę kūno pusę, į įvairias kūno vietas, kas atitinka ir specialisto išvadoje J. J. nustatytus sužalojimus. Nors liudytojai M. Š., V. D. ir M. S. teigė, jog M. Š. kaltinamojo nespardė, teismo vertinimu šių liudytojų parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs bylos įrodymai dėl to, kad liudytojas M. Š. yra kaltinamojo brolis, o kiti liudytojai yra kaltinamojo draugai, suinteresuoti duoti kaltinamajam palankius parodymus, be to liudytojai M. Š. ir V. D. parodė, kad ištempus J. J. į lauką jie nuėjo iki šuns voljero ir stovėjo nugara į kaltinamuosius bei nukentėjusįjį, tarp jų stovėjo automobilis, todėl to, kokius veiksmus dar atliko M. Š. nukentėjusiojo atžvilgiu nematė ir negalėjo matyti. Nukentėjusiojo versiją patvirtina ir jo iš karto po įvykio liudytojams J. T., S. R. bei atvykusiems policijos pareigūnams ir medikams nurodytos aplinkybės, jog buvo suspardytas „piemenų“, jam skauda visą kūną. Vien tai, kad nukentėjusysis įvykio vakarą iškvietus medikus atsisakė medicinos pagalbos nepaneigia to, kad jis buvo sužalotas būtent šio įvykio metu, kad buvo spardomas. Nukentėjusysis neneigė, jog buvo vartojęs alkoholio iki įvykio ir vartojo alkoholį po to, jam nustatytas 2,87 promilių girtumas, kas leidžia daryti išvadą, jog nukentėjusysis iš karto po įvykio negalėjo adekvačiai vertinti jam padarytų sužalojimų ir būtinybės gauti medicinos pagalbą. Tai, kad J. J. nustatyti sužalojimai padaryti būtent šio įvykio metu patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu.
Visi šie įrodymai, vertinant juos bendrai su nuosekliais nukentėjusiojo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, iš karto po įvykio Body kamerų vaizdo įrašuose, kurių apžiūra užfiksuota kitų daiktų apžiūros protokole, užfiksuotais nukentėjusiojo paaiškinimais ir kitomis aplinkybėmis, taip pat vertinant bendrai su paties kaltinamojo M. Š. parodymais, kad iki atvykstant jam ant J. J. jokių sužalojimų nebuvo, o atvykusiems policijos pareigūnams ir medikams nukentėjusysis nuo pat pradžių teigė ne tik gavęs į nosį, ką pripažįsta kaltinamasis M. Š., bet ir buvęs suspardytas, specialisto išvadoje konstatuotos aplinkybės teismo vertinimu neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusiajam J. J. poodines kraujosruvas kairės akies vokų - kairio skruosto srityje, nosies nugarėlės srityje, krūtinės ląstos dešinėje, nugaros dešinėje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje ir kairėje šlaunyje, kairiojo viršutinio I danties lūžį, dešinės pusės 8 - 11 šonkaulių lūžius, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, padarė būtent kaltinamasis M. Š.. Kaltinamasis M. Š. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad jo veiksmai yra pavojingi nukentėjusiojo sveikatai, kad dėl jų nukentėjusysis gali patirti sužalojimus, atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir to siekė, todėl M. Š. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo M. Š.
BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.
Kaltinamasis M. Š. padarė du baigtus tyčinius nesunkius nusikaltimus. Kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo pripažino, nurodė, jog dėl šios veikos nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje pripažino iš dalies, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl šios veikos padarymo nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas išnykęs, todėl jis laikytinas neteistu (2 t. b. l. 160-167), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (2 t. b. l. 155-158), nedirbantis, psichikos sveikatos centre nesilankė (2 t. b. l. 174).
Atsižvelgęs į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, kaltinamojo jauną amžių, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant M. Š. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą mažesnę nei vidutinę straipsnio sankcijoje numatytą bausmę - laisvės apribojimą 8 mėnesiams, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymą mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytą vidutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintinos, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir M. Š. skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams.
Atsižvelgiant į kaltinamąjį M. Š. charakterizuojančius duomenis, jauną kaltinamojo amžių teismas sprendžia, jog egzistuoja pagrindas manyti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, atidėjus bausmės vykdymą, todėl M. Š. taikytinas BK 75 straipsnis ir galutinės subendrintos bausmės vykdymas atidėtinas įstatyme numatytam vienerių metų šešių mėnesių terminui, paskiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas: atsiprašyti nukentėjusiojo J. J.; pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 1, 5, 6, 7, 8 punktai).
Teismo įsitikinimu, bausmės atlikimo metu nustatytų apribojimų visuma bei paskirti įpareigojimai leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimą.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam M. Š. paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Dėl A. B. kaltės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, smurtavimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas. Pažymėtina, kad BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu žmogaus kūnui, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Fizinio skausmo sukėlimas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kita vertus, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018). Kartu pažymėtina, jog fizinis skausmas, jo intensyvumas bei stiprumas yra pakankamai individualios ir subjektyvios sąvokos, todėl tokių pasekmių pripažinimas nusikaltimu pagal BK 140 straipsnį neturėtų būti formalus. Baudžiamoji atsakomybė turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai kaltinamojo pavojingas elgesys siekia baudžiamajai atsakomybei taikyti būtiną pavojingumo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. liepos 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-719/2020), nagrinėjant situaciją, kurią galimai reiktų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (konfliktinė situacija tarp sutuoktinių, kaimynų ir pan., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kaltinamoji A. B. buvo įvykio vietoje ir M. Š. ištempus nukentėjusįjį į lauką, stovėjo jam iš kairės. Abu kaltinamieji ir įvykio vietoje buvę liudytojai tvirtino, jog A. B. šaukė ant nukentėjusiojo, vartojo jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius, tačiau neigė, kad A. B. atliko kokius nors smurtinius veiksmus. Tuo tarpu nukentėjusysis nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, kad kaltinamoji A. B. spyrė jam į kairį šoną 2-3 kartus. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo nuosekliais parodymais, kad A. B. atliko smurtinius veiksmus jo atžvilgiu, tačiau pažymi, kad vien pats A. B. smurtinių veiksmų atlikimas J. J. atžvilgiu šiuo atveju negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (leisti konstatuoti, jog padaryta minėta veika), kadangi paties nukentėjusiojo parodymai apie įvykio aplinkybes neleidžia daryti išvados, kad jam A. B. veiksmai sukėlė tokį fizinį skausmą, už kurio sukėlimą būtų galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad A. B. koja spyrė kokius 3 - 4 kartus į kairį šoną, bet A. tie spyriai pamena buvo tokie moteriški, tą kartą neskaudūs, į ligoninę jis pats nevažiavo, nes tą kartą jam neskaudėjo, matomai dėl patirto šoko ir skausmo nejuto, tik po šio įvykio trečią dieną jam pradėjo labai skaudėti. Kitos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad A. spyriai dalinai jam sukėlė fizinį skausmą, tai tegul atsako ir ji už spyrius jam, o teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad A. B. spyrė jam du kartus į kairį šoną, skaudėjo 4-5 balais. Paklaustas dėl jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad tuo metu dėl A. B. spyrių jam neskaudėjo, nurodė, kad negalėjo būti, kad visai nejuto skausmo, bet ne tiek, kad negalėjo kentėti, kitą dieną skaudėjo galvą ir dešinį šoną, kairiojo neskaudėjo, A. spyriu juto nežymų skausmą.
Įvertinus nukentėjusiojo J. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus matyti, kad įvykio dieną jis arba visai nejuto, arba juto tik nežymų skausmą dėl A. B. jo atžvilgiu atliktų veiksmų, o teisminio nagrinėjimo metu jis pats darė prielaidą, jog A. B. spyriai sukėlė jam fizinį skausmą, nes negalėjo būti, kad neskaudėjo. To, kad A. B. spyriai sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą nepatvirtina ir specialisto išvadoje nustatytas sužalojimas – odos nubrozdinimas kairėje šlaunyje, nes pats nukentėjusysis ne kartą akcentavo, kad A. B. spyrė jam į kairį šoną, grynai į kairį šoną.
Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės, paties nukentėjusiojo nenuoseklūs parodymai dėl patirto fizinio skausmo sudaro prielaidas abejoti, jog A. B. įvykusio konflikto metu galėjo J. J. sukelti tokį fizinį skausmą, kuris užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Taigi, vien remiantis prielaidomis, negalima daryti neabejotinos išvados, jog fizinis skausmas, kurį pajuto J. J. tik trečią dieną po įvykio, yra siejamas būtent su A. B., o ne M. Š. fiziniais veiksmais jo atžvilgiu, nes kaip nurodė pats nukentėjusysis teisminio nagrinėjimo metu kairiojo šono kitą dieną jam neskaudėjo. Nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad įvykio dieną nejuto skausmo dėl A. B. veiksmų, o vėliau pakeisti parodymai, kad jis patyrė nežymų skausmą, kurį tik teisme įvertino 4-5 balais, rodo, jog nukentėjusysis teisminio nagrinėjimo metu apie pajaustą fizinį skausmą nurodė darydamas prielaidas, hiperbolizuodamas įvykį ir subjektyviai vertindamas buvusį konfliktą, nepagrįstai kaltindamas A. B. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymu. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad kaltinamosios A. B. ir nukentėjusiojo J. J. santykiai yra itin įtempti, konfliktiniai, A. B. ne vieną kartą kvietė nukentėjusiajam policiją dėl jo galimai keliamo triukšmo, rašė pareiškimus policijai, buvo pripažinta nukentėjusiąja, kas rodo, jog J. J. turi pagrindo apkalbėti A. B. ir nepagrįstai perdėtai vertinti ir teigti, jog įvykusio konflikto su ja metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kurio sukėlimas užtrauktų baudžiamąją atsakomybę.
Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad byloje buvo išnaudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau nesurinkta neginčijamų įrodymų, jog A. B. veiksmai konflikto su J. J. metu sudaro nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, abejonės turi būti aiškinamos kaltinamosios naudai, todėl A. B. dėl šios nusikalstamos veikos išteisintina, kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajai A. B. paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Dėl civilinių ieškinių
Byloje Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, kuriuo prašoma iš M. Š. priteisti 46,34 Eur už nukentėjusiojo J. J. gydymą (1 t. b. l. 197-198).
Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusysis J. J. buvo sužalotas tyčiniais kaltinamojo M. Š. veiksmais, dėl ko nukentėjusiajam buvo teikiama medicininė pagalba, dėl nukentėjusiojo gydymo civilinės ieškovės patirtos žalos dydis įrodytas pateiktais dokumentais, kaltinamasis M. Š. Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį pripažino, todėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo M. Š. priteistinas 46,34 Eur turtinės žalos atlyginimas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CPK 268 straipsnio 5 dalis).
Nukentėjusysis J. J. baudžiamojoje byloje taip pat pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamojo M. Š. priteisti 3000 Eur neturtinės žalos, iš kaltinamosios A. B. priteisti 1000 Eur neturtinės žalos (3 t. b. l. 149-150). Ieškinyje nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos jis patyrė išgąstį, šoką, skausmą, atsirado nepatogumai, sumažėjo bendravimo galimybės.
Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (LAT nutartys Nr. 3K-3-604/2005, Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, jog sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau pagal formuojamą teismų praktiką, šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.
Nagrinėjamoje byloje jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo M. Š. jam padaryto sveikatos sužalojimo patyrė neturtinę žalą, nekyla. Nukentėjusiajam buvo diagnozuotos poodinės kraujosruvos kairės akies vokų - kairio skruosto srityje, nosies nugarėlės srityje, krūtinės ląstos dešinėje, nugaros dešinėje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje ir kairėje šlaunyje, kairiojo viršutinio I danties lūžis, dešinės pusės 8 - 11 šonkaulių lūžiai. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, jam taikytas medikamentinis gydymas, tausojantis režimas, todėl neabejotina, kad dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis jautė didelį fizinį skausmą, buvo apribotos jo galimybės gyventi visavertį gyvenimą. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė fizinius ir dvasinius nepatogumus, dėl kurių gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo pablogėjusi dėl skausmų bei gydymo šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius. Kita vertus byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusiajam būtų nustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas, jam būtų reikalingas koks nors gydymas ateityje ir pan.
Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo atliktų veiksmų intensyvumą (sužalojimai nukentėjusiajam padaryti suduodant smūgį kumščiu ir spardant), nukentėjusiojo amžių ir jam padarytus sužalojimus (nesunkus sveikatos sutrikdymas), jų lokalizaciją (veido, krūtinės, nugaros, šlaunų sritys, teismų praktiką bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkaus sveikatos sutrikdymo), (priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2896,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019)), sprendžia, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, galimus liekamuosius reiškinius, kitus nepatogumus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra 2000 Eur. Kaltinamasis M. Š. yra jauno amžiaus, darbingas asmuo, turintis galimybę dirbti ir užsidirbti bei atlyginti žalą. Šiuo atveju priteistina suma geriausiai atitinka nukentėjusiojo J. J. ir nusikalstamą veiką padariusio M. Š. interesų pusiausvyrą, nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos iš M. Š. priteisimo tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajam iš M. Š. priteistina 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Kaltinamąją A. B. išteisinus, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių, civilinis ieškinys dėl 1000 Eur neturtinės žalos iš jos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl atstovavimo išlaidų
Nukentėjusiojo atstovas prašė priteisti solidariai iš kaltinamųjų nukentėjusiajam jo turėtas 800 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti pagal pateiktus dokumentus.
Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 punktu, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nukentėjusįjį ir civilinį ieškovą atstovaujantis advokatas R. D. dalyvavo atstovaudamas J. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, parengė civilinį ieškinį, rengė prašymą dėl kaltinimo pakeitimo. Išlaidos už atstovavimą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, nėra nepagrįstai didelės, yra pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl laikytina, kad prašymas priteisti atstovavimo išlaidas yra pagrįstas.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir tai, kad kaltinamoji A. B. išteisinama, o kaltinamasis M. Š. pripažįstamas kaltu, nukentėjusiojo J. J. prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies, patirtas atstovavimo išlaidas priteisiant jam iš kaltinamojo M. Š..
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 CD laikmenos su vaizdo įrašais ir telefoninių pokalbių išklotinėmis, paliktinos saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 3 dalimis, 307 straipsnio 1, 4 dalimis, 308 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
M. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam:
pagal BK 284 straipsnį – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams;
pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti M. Š. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 5, 6, 7 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant M. Š. šias pareigas:
– atsiprašyti nukentėjusiojo J. J.;
– pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;
– dalyvauti elgesio pataisos programoje;
– neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;
– neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
M. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
A. B., kaltintą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. Š. 46,34 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 34 ct) žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Nukentėjusiojo J. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. Š. 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos nukentėjusiajam J. J.. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš M. Š. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų nukentėjusiajam J. J..
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 CD laikmenas su vaizdo įrašais ir telefoninių pokalbių išklotinėmis, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.