Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimą dėl nuteistajam P. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2563-818/2023, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-52-898/2024, pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, ir jam paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su: 1) įpareigojimu per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (iki 2024 m. liepos 29 d.); 2) įpareigojimu tęsti darbą arba, jo netekus, registruotis Užimtumo tarnyboje.

P. M. paskirtos laisvės apribojimo bausmės atlikimo pabaiga – 2024 m. rugsėjo 29 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. liepos 31 d. gautas Probacijos tarnybos teikimas dėl nuteistajam P. M. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę.

Probacijos tarnybos atstovė ir prokuroras teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti, nuteistasis prašė teikimą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Probacijos tarnybos teikimas tenkinamas.

Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Nustatant, ar asmuo iš tikrųjų vengė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo, būtina nustatyti ar jis tai daro sąmoningai bei piktybiškai ir kokios yra to įpareigojimo nevykdymo priežastys.

Iš teismui pateikto teikimo ir nuteistojo P. M. asmens bylos duomenų nustatyta, kad Probacijos tarnyba nuo 2024 m. sausio 30 d. kontroliuoja P. M. paskirtos 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės ir jos turinį sudarančių įpareigojimų vykdymą, bausmės atlikimo pabaiga – 2024 m. rugsėjo 29 d., be kita ko, įpareigojimo per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis įvykdymo terminas – iki 2024 m. liepos 29 d. Paskirtos bausmės priežiūros planas P. M. sudarytas 2024 m. vasario 20 d., jis 2024 m. vasario 23 d. pasirašytinai supažindintas su laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka, sąlygomis, draudimais, teisėmis ir pareigomis, atsakomybe už teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą (asmens b. l. 30–33).

Visų pirma, teismas, svarstydamas klausimą dėl nuteistajam P. M. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę, pažymi, kad teismo posėdžio metu nuteistojo nurodytos aplinkybės ir nepasitenkinimas dėl jam teismo paskirtos laisvės apribojimo bausmės turinį sudarančių įpareigojimų, konkrečiai – įpareigojimo per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis – nėra šio teikimo nagrinėjimo dalykas. Šiame kontekste būtina pažymėti, kad pagal bendrą taisyklę bausmės skyrimas, taip pat ir laisvės apribojimo bausmės turinį sudarančių įpareigojimų ir draudimų paskyrimas, yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2563-818/2023) P. M. paskyrė galutinę 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėjo 2 metams be intensyvios priežiūros su įpareigojimais, tačiau ši bausmė buvo pakeista apeliacinės instancijos teismo (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-52-898/2024) ir P. M. paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su įpareigojimais. Taigi laisvės apribojimo bausmės turinį sudarančių įpareigojimų ir / ar draudimų paskyrimas priklausė apeliacinės instancijos teismo diskrecijai, nepaisant to, kad nuteistasis prašė jam skirti baudą. Be kita ko, P. M., būdamas nepatenkintas dėl jam paskirtos bausmės, galėjo skųsti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, tačiau šia teise nepasinaudojo, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendis šiuo metu yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Teismas taip pat pažymi, kad šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl nuteistajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės keitimo arešto bausme BK 48 straipsnio 8 dalies pagrindu. Teismas neturi teisės keisti laisvės apribojimo bausmės turinį sudarančių įpareigojimų, todėl plačiau dėl to toliau nepasisako.

Teismas, susipažinęs su pateiktu teikimu ir asmens bylos medžiaga, pažymi, kad nuteistasis iš esmės netinkamai vykdo teismo paskirtą 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Nepaisant to, kad P. M. vieną įpareigojimą (tęsti darbą arba, jo netekus, registruotis Užimtumo tarnyboje) vykdo be pažeidimų (asmens b. l. 37), tačiau kito įpareigojimo (per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis) per teismo nustatytą terminą, t. y. iki 2024 m. liepos 29 d., neįvykdė (asmens b. l. 38–38a). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad laisvės apribojimo bausmės pakeitimui į arešto bausmę nereikia konstatuoti visų teismo skirtų įpareigojimų nevykdymo, užtenka nustatyti bent vieno iš teismo paskirtų įpareigojimų piktybiško nevykdymo atvejį ar naujo teisės pažeidimo padarymo faktą. Kiekvienu atveju teismas privalo aiškintis, ar nuteistasis apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų nevykdė dėl svarbių, objektyvių priežasčių, ar jo elgesį lėmė subjektyvūs faktoriai, nenoras prisiimti atsakomybės už savo veiksmus ir vykdyti teisėtai nustatytų įpareigojimų (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutartis Nr. 1S-156-926/2024).

Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių nuteistasis negalėjo atlikti neatlygintinus darbus ar bent dalį jų, taip rodant pastangas tinkamai atlikti laisvės apribojimo bausmę. P. M. nuo pat laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios vengė vykdyti teismo skirtą įpareigojimą per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teismo posėdžio metu nuteistasis nurodė, kad jis dirba nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 7 val. iki 17 val., kartais dirba šeštadieniais, moka paskolą ir alimentus, yra išsiskyręs, turi mažametį vaiką, pagal teismo sprendimą kas antrą savaitgalį praleidžia su vaiku, taip pat padeda motinai, todėl jam nepavyko suderinti neatlygintinų darbų atlikimo su savo dienotvarke. Teismas pažymi, kad nuteistojo išvardytos aplinkybės yra subjektyvios ir nepateisina teismo skirto įpareigojimo nevykdymą. Jis privalo organizuoti savo laiką taip, kad rūpintųsi ne tik savo asmeniniu gyvenimu, o taip pat vykdytų nuosprendį. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nustatytas 6 mėnesių terminas buvo pakankamai ilgas, kad P. M. galėtų tinkamai įgyvendinti paskirtą įpareigojimą (100 val. / 6 mėn. atitinka vidutiniškai mažiau kaip 17 val. per mėnesį, t. y. dvi darbo dienos per mėnesį). P. M. patiriami nepatogumai dėl teismo paskirtos bausmės yra natūralus reiškinys, nes asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, prisiima riziką ir dėl to kilsiančias pasekmes, todėl nuteistojo patiriami nepatogumai negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso, nuteistasis privalo atsakyti už savo neteisėtus veiksmus ir tinkamai atlikti teismo paskirtą bausmę. Nuteistasis vieną iš priežasčių, kodėl nevykdo teismo skirto įpareigojimo, taip pat nurodė, kad saugo savo sveikatą, nes jam buvo atlikta operacija, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų, todėl šį probuojamojo teiginį teismas vertina kaip deklaratyvų ir nepagrįstą. Nenustatyta, kad nuteistasis yra tokios sveikatos, kad apskritai negalėtų atlikti jokių darbų, juolab jis oficialiai dirba. Taigi konstatuotina, kad P. M. yra darbingas. Be kita ko, teismo posėdžio metu P. M. nurodė, kad bausmės atlikimo laikotarpiu buvo išėjęs atostogų, jis planavo neatlygintinus darbus atlikti per atostogas, bet jam paskambino Probacijos tarnybos specialistė ir pasakė, kad baigiasi neatlygintinų darbų atlikimo terminas. Taigi iki šio teikimo nagrinėjimo P. M. neatliko nė vienos neatlygintinų darbų valandos, nors tokią galimybę objektyviai turėjo – jis galėjo neatlygintinus darbus atlikti darbo dienomis po darbo arba kas antrą savaitgalį (kai nereikia bendrauti su vaiku), taip pat šventinėmis dienomis (pavyzdžiui, vasario 16 d., kovo 11 d., liepos 6 d.) ir atostogų metu. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad, nuteistojo teigimu, jis nežinojo apie neatlygintinų darbų atlikimo terminą – Probacijos tarnyba ir (duomenys neskelbtini) jam nurodė skirtingus įpareigojimo įvykdymo terminus, tačiau teismas pažymi, kad nuteistasis pats privalo būti aktyvus, rūpintis ir domėtis laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka. Be kita ko, 2024 m. vasario 23 d. jis buvo pasirašytinai supažindintas su laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka, sąlygomis, draudimais, teisėmis ir pareigomis, atsakomybe už teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą (asmens b. l. 30–33), todėl teigti, kad P. M. buvo nežinomi laisvės apribojimo bausmės ir jos turinį sudarančių įpareigojimų terminai, nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad šiam įpareigojimui įvykdyti buvo nustatytas pakankamai ilgas – 6 mėnesių – terminas, o nuteistasis maždaug kas mėnesį bendravo su Probacijos tarnyba (asmens b. l. 34–35a), todėl turėjo galimybę pasitikslinti įpareigojimo įvykdymo terminą. Taigi nuteistasis nenurodė ir teismas nenustatė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių P. M. negalėjo laiku įvykdyti aptariamo įpareigojimo. Nuteistojo išsakyti subjektyvaus pobūdžio pasiteisinimai nelaikytini objektyviomis priežastimis, dėl kurių jis negalėjo įvykdyti aptariamo įpareigojimo. Akivaizdu, kad motyvuotas asmuo stengtųsi per 6 mėnesius pagal galimybes atlikti bent dalį paskirtų darbų.

Nuteistasis teismo posėdžio metu nurodė ir tai, kad jis negavo sprendimo važiuoti atlikti neatlygintinus darbus. Kita vertus, jis teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad Probacijos tarnyba jį nukreipė į (duomenys neskelbtini) atlikti neatlygintinus darbus. Jis netgi susitarė su (duomenys neskelbtini), kad kartais padės kažką pavežioti, t. y. (duomenys neskelbtini) jam paskambins ir jis tada važiuos atlikti neatlygintinus darbus. Tačiau ir po šio susitarimo jis neatsiliepė į (duomenys neskelbtini) skambučius ir nevažiavo atlikti neatlygintinų darbų. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistasis nėra suinteresuotas tinkamai vykdyti aptariamą įpareigojimą. Iš teikimo ir asmens bylos medžiagos taip pat matyti, kad nuteistasis po Probacijos tarnybos specialisčių ir (duomenys neskelbtini) darbuotojų raginimų, t. y. Probacijos tarnybos specialisčių ir (duomenys neskelbtini) darbuotojų skambučių, toliau nevykdė įpareigojimo dirbti neatlygintinus darbus. Vadinasi, jo toks elgesys yra tyčinis ir piktybinis, nesikeičiantis į teigiamą pusę ilgesnį laiką.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių nuteistasis negalėjo tinkamai vykdyti jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės, be kita ko, tik dviejų teismo skirtų įpareigojimų (itin mažo skaičiaus įpareigojimų). Nustatyti laisvės apribojimo bausmės pažeidimo atvejai patvirtina, kad P. M. tikslingai ignoravo jam paskirtą bausmę ir piktybiškai nevykdė teismo skirto įpareigojimo per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Nėra pagrindo manyti, kad P. M. teismo paskirto įpareigojimo nevykdymas buvo atsitiktinio pobūdžio – jis per 6 mėnesių terminą neatliko nė vienos neatlygintinų darbų valandos. Taigi iš nuteistojo elgesio akivaizdu, kad probacija nėra veiksminga, todėl tolesnis nuteistojo taisymasis neizoliavus jo nuo visuomenės yra negalimas.

Sprendžiant klausimą dėl P. M. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad nors P. M. bausmės atlikimo metu nepadarė naujų nusikalstamų veikų ir dėl jo nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, tačiau per visą bausmės atlikimo laikotarpį jis net devynis kartus baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus (b. l. 14–37), t. y. šiek tiek daugiau kaip per pusės metų laikotarpį padarė administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 416 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Priešingai, nei teismo posėdžio metu teigė nuteistasis, ne visos paskirtos baudos yra sumokėtos, t. y. pagal byloje esantį Administracinių nusižengimų registro išrašą dauguma paskirtų baudų yra nesumokėtos. Taigi KET nesilaikymas ir reguliarus administracinių nusižengimų darymas iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo neigiamą požiūrį į visuotinai priimtinas elgesio taisykles.

Pažymėtina, kad laisvės apribojimo bausmės tikslai gali būti sėkmingai pasiekti tik esant paties asmens teigiamam nusistatymui, t. y. teismo paskirtais įpareigojimais, priežiūros plane nustatytomis bausmės įgyvendinimo priemonėmis, įstatyme numatytomis nuteistojo pareigomis, kad jos būtų tinkamai vykdomos, turi pasirūpinti ne kas kitas, o pats nuteistasis. Neigiamą P. M. požiūrį į jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę parodo ir nuteistojo elgesys teismo posėdžio metu – jis reiškė nepasitenkinimą dėl teismo skirto įpareigojimo, nurodė, kad jam būtų paprasčiau sumokėti baudą. Nuteistasis net nesistengė parodyti, kad ketina laikytis teismo skirto įpareigojimo. Taigi akivaizdu, kad P. M. sąmoningai, piktybiškai ir sistemingai nevykdo jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės ir ją sudarančių įpareigojimų.

Įvertinęs nustatytų ir pirmiau aptartų aplinkybių visumą, įvertinus skirtinos probacijos trukmę (8 mėnesiai), teismo paskirtų įpareigojimų kiekį (vos 2 įpareigojimai), teismas daro išvadą, kad P. M., ne tik, kad nevykdydamas jam teismo paskirtą įpareigojimą atlikti neatlygintinus darbus, bet ir ignoruodamas visuomenėje nustatytas moralės ir elgesio taisykles (darydamas administracinius nusižengimus), vengia (tyčia) atlikti laisvės apribojimo bausmę. Toks nuteistojo vengimas sukelia BK 48 straipsnio 8 dalyje nustatytas teisines pasekmes. Nuteistojo teismo posėdyje nurodyti argumentai, kad jis yra užimtas žmogus, nes dirba, moka paskolą ir alimentus, rūpinasi mažamečiu vaiku, padeda savo motinai, kad nevengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, tiesiog jam nepavyko suderinti neatlygintinų darbų atlikimo su jo kasdiene veikla, nesudaro pakankamo pagrindo atmesti Probacijos tarnybos teikimą. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, Probacijos tarnybos teikimas tenkinamas ir P. M. paskirta laisvės apribojimo bausmė keičiama į arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 65 straipsnyje nustatytomis bausmių keitimo taisyklėmis, t. y. vieną arešto parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktis), paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė keistina į areštą, nustatant maksimalią įstatymo leidžiamą arešto bausmės trukmę – 90 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai nurodo laisvės apribojimo bausmės keitimo į areštą taisykles, t. y. BK 48 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog tokiais atvejais vadovaujamasi BK 49 ir 65 straipsnių nuostatomis. Vadinasi, bausmių keitimo atveju praėjęs laisvės apribojimo bausmės terminas arešto bausmės trukmei įtakos neturi. Tai yra visai logiška, nes nustačius, jog nuteistasis nevykdė esminių laisvės apribojimo bausmės įpareigojimų, akivaizdu, jog ir pati bausmė nepasiekė BK 41 straipsnyje nustatytų tikslų, iš esmės nebuvo vykdoma (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-195-1058/2024).

Nustačius aptariamus bausmės keitimo į griežtesnę pagrindus, nuteistasis privalo atlikti pakeistą bausmę, kuri atitinka paskirtos švelnesnės bausmės laikotarpį. Į naujai paskirtos bausmės terminą nuteistojo suėmime ir sulaikyme išbūtas laikas pakartotinai neįskaitomas (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-195-1058/2024). Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. nuosprendyje nurodytas P. M. laikino sulaikymo laikas neturi reikšmės nustatant galutinę arešto bausmę išnagrinėjus Probacijos teikimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353, 362 ir 364 straipsniais,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą tenkinti.

P. M. (P. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 10 d. nuosprendžiu, kuriuo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. nuosprendis, paskirtą 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę pakeisti į 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Kaunas, Technikos g. 34) arešto bausmės atlikimui, vykdant šią įsiteisėjusią nutartį, dienos.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai.

2) P. M. ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu +370 66 360 132, e. p. ina.dikciene@kalejimai.lt;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės data;

4) nuteistajam per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodamas teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdamas teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.