Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 4 d. nutarties, kuria patenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau ir – Probacijos tarnyba) teikimas ir nuteistajam A. B. Šiaulių apylinkės teismo 2023 m gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirtas 1 metų laisvės apribojimas pakeistas į – 90 parų arešto bausmę, pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Šiaulių apylinės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu Nr. 1-1359-1007/2023 A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį. Nuosprendžiu jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros ir, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais, 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu bei 48 straipsnio 6 dalimi, nustatyti įpareigojimai ir draudimai: 1) nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra; 2) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis 2024 m. sausio 11 d. nuosprendis įsiteisėjo ir buvo perduotas vykdyti Probacijos tarnybai. Laisvės apribojimo termino pabaiga – 2024 m. lapkričio 23 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui prašymai ir teisiniai argumentai

III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. B. skundas atmestinas.

5. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su A. B. apeliaciniu skundu ir nuteistojo asmens byla, patikrinęs apylinkės teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Tenkinant Probacijos tarnybos teikimą, nebuvo pažeistos baudžiamojo įstatymo nuostatos. Apylinkės teismas tinkamai įvertino nuteistojo padarytus pažeidimus, elgesį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu ir priėmė pagrįstą sprendimą pakeisti laisvės apribojimo bausmę į areštą bei įstatyme nustatyta tvarka teisingai apskaičiavo arešto bausmės trukmę. Keisti skundžiamą nutartį nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

6. Laisvės apribojimo bausmės esmė yra ta, kad asmuo gyvena laisvėje, tačiau jam tam tikram laikotarpiui nustatomi įpareigojimai ir draudimai. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-65-696/2015). Pagal BK 48 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 20 straipsnio 1 dalis).

8. Šiaulių apylinės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu Nr. 1-1359-1007/2023 A. B. paskyrus 1 metų laisvės apribojimo bausmę nustatyti įpareigojimai bei draudimai: 1) nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra; 2) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vis tik, kaip matyti iš nuteistojo asmens byloje esančio Bausmės ir baudžiamojo poveikio ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2024 m. vasario 14 d. plano Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Vykdymo priežiūros planas), bausmės laikotarpiu A. B. netinkamai vykdė įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (nustatytas teigiamas narkotikams iš kanapių tyrimo testas, kaip matyti iš apylinkės teismo posėdžio protokolo, posėdžio metu nuteistasis patvirtino, kad net ir bausmės atlikimo laikotarpiu pavartoja kanapes). Vykdymo priežiūros plane 3 mėnesių laikotarpiui, nuo 2024 m. kovo 26 d., buvo suderintas nuteistojo dalyvavimas elgesio pataisos programoje – dailės terapijoje „R.A.K.T.A.S“, tačiau A. B. sudalyvavo tik viename programos užsiėmime ir buvo išbrauktas (a. b. l. 33-40, 47). Taigi, nuteistasis ignoravo teismo įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje ir draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Pastebėtina, kad nusikalstamas veikas, už kurias nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę pagal Šiaulių apylinės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendį, A. B. įvykdė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, be to, jo nusikaltimai yra smurtinio pobūdžio, todėl aptartų teismo nustatytų įpareigojimų vykdymas, siekiant nuteistojo elgesio pokyčių, buvo esminis. Apygardos teismas pritaria skundžiamos nutarties išvadai, jog nuteistajam aptartų įpareigojimo ir draudimo nevykdant BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai negali būti pasiekti. Teismo įsitikinimą, kad 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu A. B. paskirta bausmė jam nedaro jokios įtakos sustiprina ir tai, kad švelnesnės laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu nuteistasis padarė eilę administracinių nusižengimų. Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, jog A. B. nuo 2023 m. gruodžio 21 d. net 8 kartus buvo baustas administracine tvarka. Nors padaryti administraciniai nusižengimai pagal savo pobūdį yra mažesnio pavojingumo (važiavimas viešuoju transportu be bilieto, važiuojamosios dalies perėjimas ne tam skirtoje vietoje), vis tik, padarytų nusižengimų kiekis ir tai, jog skirtos baudos nėra sumokėtos, rodo asmens abejingumą nustatytoms taisyklėms ir nesuinteresuotumą keisti probleminį elgesį.

9. BK 48 straipsnio 8 dalyje numatytos alternatyvios poveikio priemonės nuteistiesiems, kurie vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, iš kurių laivės apribojimo bausmės pakeitimas areštu yra griežčiausia. Vis tik, įvertinus tai, kad per pusės metų laikotarpį, t. y. praėjus daugiau nei pusei skirtos bausmės termino, esminių A. B. elgesio pokyčių neatsirado, nuteistasis net ir po Probacijos tarnybos įspėjimų elgiasi lengvabūdiškai bei neatsakingai, nevykdo jam skirtų esminių įpareigojimų bei draudimų, su bausmę vykdančia institucija nebendradarbiauja, kas rodo jo akivaizdų vengimą atlikti laisvės apribojimo bausmę. Iš čia seka, kad valstybės vardu suteikto pasitikėjimo A. B. nepateisino ir švelnesnės priemonės, nei laisvės apribojimo bausmės pakeitimas areštu, nepasieks bausmės tikslų. Atsižvelgiant į tai apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nuteistajam paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeitė areštu. Pastebėtina, kad tokio apylinkės teismo sprendimo apeliantas iš esmės ir neginčija.

10. Apeliantas skunde akcentuoja, kad skundžiama nutartimi jam nepagrįstai buvo paskirta maksimali 90 parų arešto bausmė ir prašo ją sutrumpinti. Nurodo, jog buvo sulaikytas apie 1 mėnesį ir jau yra atlikęs dalį laisvės apribojimo bausmės. Vis tik, apygardos teismas tokios galimybės neįžvelgia. Kaip minėta, laisvės apribojimo bausmės esmė yra teismo nustatytų ir bendrųjų probuojamo asmens įpareigojimų ir draudimų laikymasis, o jų nevykdymas sukelia įstatyme numatytas pasekmes. Kaip matyti iš Vykdymo priežiūros plano, A. B. 2024 m. vasario 14 d. buvo supažindintas su bausmės vykdymo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, taip pat su teisinėmis pasekmėmis už pareigų nevykdymą. Pastebėtina, jog vengimo atlikti laisvės apribojimo bausmę pasekmės buvo išaiškintos ir Šiaulių apylinės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendyje, taigi, asmeniui neabejotinai buvo žinomos. Taip pat pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai nurodo laisvės apribojimo bausmės keitimo į areštą taisykles, t. y. BK 48 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog tokiais atvejais vadovaujamasi BK 49 ir 65 straipsnių nuostatomis. Vadinasi, bausmių keitimo atveju praėjęs laisvės apribojimo bausmės terminas arešto bausmės trukmei įtakos neturi. Tai yra visai logiška, nes nustačius, jog nuteistasis nevykdė esminių laisvės apribojimo bausmės įpareigojimų, akivaizdu, jog ir pati bausmė nepasiekė BK 41 straipsnyje nustatytų tikslų, iš esmės nebuvo vykdoma.

11. Nustačius aptariamus bausmės keitimo į griežtesnę pagrindus, nuteistasis privalo atlikti pakeistą bausmę, kuri atitinka paskirtos švelnesnės bausmės laikotarpį. Į naujai paskirtos bausmės terminą nuteistojo suėmime ir sulaikyme išbūtas laikas pakartotinai neįskaitomas. Šiuo atveju jis jau buvo įskaitytas Šiaulių apylinės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskiriant laisvės apribojimo bausmę. Tai akivaizdžiai matyti ir iš Vykdymo priežiūros plano, kur A. B. bausmės pradžia nurodyta 2024 m. sausio 15 d., pabaiga – 2024 m. lapkričio 23 d. (akivaizdu, kad į paskirtą 1 m. laisvės apribojimo laikotarpį buvo įskaitytas suėmime ir sulaikyme išbūtas laikotarpis – 52 laisvės apribojimo dienos).

12. BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nustatyta, kad viena arešto para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms. Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už nusikaltimą gali būti skiriama nuo 15 iki 90 parų arešto bausmė. Taigi, maksimali 90 parų arešto bausmė pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nustatytą bausmių keitimo taisyklę atitiktų 6 mėn. laisvės apribojimo. Nagrinėjamu atveju net ir įskaičius laikinajame sulaikyme ir suėmime A. B. išbūtą laiką, jam paskirta laisvės apribojimo bausmė šį terminą gerokai viršija, todėl pirmosios instancijos teismas nustatydamas maksimalų – 90 parų arešto terminą baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją nėra teisinio pagrindo, todėl nuteistojo A. B. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. B. skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.