Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Baudžiamoji byla Nr. 1-1359-1007/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11233-2023-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.6.2.1; 1.2.4.6.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.2. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. gruodžio 21 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė, sekretoriaujant L. P., K. S., dalyvaujant prokurorams L. S., J. T., kaltinamajam A. B., jo gynėjui advokatui M. J., nukentėjusiesiems K. B., A. M., vertėjai D. S., viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs prie (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. lapkričio 21 d. besiverčiantis individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta bausme – 14 MGL (700 eurų) bauda, bausmę atlikęs 2023 m. birželio 1 d., kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį. Teismas nustatė : 1. A. B. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimajai giminaitei – seseriai K. B., būtent 2023 m. kovo 29 d., apie 14.40 val., buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), koridoriuje, tyčia suėmęs rankomis nukentėjusiajai K. B. per liemenį ją stūmė, po to jai delnu sudavė nemažiau kaip tris kartus į veido sritį, suėmęs K. B. už plaukų nutempė prie buto durų ir ją apkabinęs per liemenį išstūmė iš buto, dėl ko ji stūmimo metu kairę koją trenkė į durų staktą, K. B. laiptinėje stovint prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, delnu sudavė jai nemažiau kaip du kartus į krūtinės sritį, tokiais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai K. B. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – nubrozdinimus kairio kelio ir kairės blauzdos priekiniame paviršiuje. 2. Be to, A. B. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą A. M., būtent 2023 m. kovo 29 d., apie 14.40 val., buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), koridoriuje, tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. M. vieną kartą į viršutinę lūpą, tokiu tyčiniu veiksmu padarė nukentėjusiajam A. M. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – kraujosruvą viršutinės lūpos kairėje pusėje. 3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. kaltu neprisipažino. Nurodė, kad kaip pamena, jis jos nemušė į krūtinę. Jis buvo gavęs iš sesers ir susinervino. Paėmęs ją už kūno, išėjo į laiptinę ir, palikęs ją, užrakino duris. Datos nepamena, tai tą dieną, kai pareigūnai atėjo. Buvo namie adresu: (duomenys neskelbtini). Tame bute gyveno, kol nepapuolė čia. Tame bute anksčiau ir K. gyveno, bet kai pradėjo su A. draugauti, išvažiavo pas jį. Tą dieną ji atėjo pasiimti kažkokių daiktų. Jis pasakė, kad ji gali užeiti, bet draugas turės palaukti laiptinėje. Ji pradėjo jam priešintis ir pasakė, kad kartu užeis ir A. M.. Kai vyko pokalbis, K. jau buvo bute, A. ir buvo užėjęs. Nepamena, ar durys buvo uždarytos, bet mano, kad taip. Ji norėjo užeiti į kambarį ir pasiimti savo rūbus. Mano, kad bute buvo likę jos daiktų. Jie su sese gyveno skirtingose kambariuose. Ji jam iš anksto nesakė, kad ateis pasiimti daiktų. Jų santykiai nebuvo geri. Atėjusi ji jam pradėjo priešintis, rodyti nepagarbą. Ji jį supykdė. Ji jau gyveno pas A. tėvus. Mano, kad jis atidarė duris ir sesei leido užeiti, o A. nenorėjo leisti. A. neleido, nes tėvas uždraudė K. vestis kažkokius vaikinus. A. matė lauke vieną kartą, pasakė jam, kad tai jo sesė. Konfliktų su A. nebuvo, bet jam jis nepatiko, kad su jo sese bendravo. Jam nepatiko, kaip jis atrodė. Prieš tai, iki tol su A. konfliktų nepamena. Jis jo telefono numerį pasiėmė, kad prižiūrėtų sesę. Tuo metu, kai susipažino su A., ji jau buvo pilnametė. Ji atėjusi pasakė, kad atėjo pasiimti daiktų ir, kad jis užeis. Jis sakė jai, kodėl ji negarbiai elgiasi su juo. Sesuo jam sudavė į veidą, galbūt ji supyko ant jo. A. pradėjo ranką kišti. Jis susinervavo, suėmė už kūno ir išėjo į laiptinę ir atsargiai ją ten paliko. Ji pradėjo rėkti, kad reikia kviesti policiją. Jis ją pakėlė ir išnešė. Jis ją paėmė gal per liemenį, gal kaip, jis ją buvo pusiau pakėlęs. Jis ją panašiai, kaip išstūmė, bet jis labiau apkabino ir kartu su ja išėjo iš buto. Mano, kad ji to nenorėjo. Ar ji kažką tuo metu jam sakė, nepamena. Jis galėjo gauti į galvą. Jis sužalojimų nepatyrė ir nerašė pareiškimo, kad užfiksuotų sužalojimus. Ji pradėjo daug kalbėti, uždavė jai klausimą, kodėl ji taip bendrauja. Jis prilietė jos veidą, bet jai nesudavė. Jis rankos delnu prilietė jos veidą, bet smurto nebuvo. Palietė jai skruostą tris kartus. Mano, kad nesukėlė jai skausmo, bet galbūt jai nepatiko. Nebuvo taip, kad suėmęs už plaukų ją nutempė prie durų. Kai ji atėjo su A., jis nepamena, kad būtų tempęs ją už plaukų. Mano, kad jų (nuketėjusiųjų) parodymai neteisingi. Jis nepamena, kad būtų ėmęs už plaukų, taip nebuvo. Nukentėjusioji galbūt galėjo susitrenkti kelėną, jis nežino. Jis išnešė ją iš buto, paliko, kad ji nenukristų ir įėjęs užrakino buto duris. Nebuvo taip, kad jai sudavė į krūtinės sritį. Jis gal ir galėjo sukelti jai skausmą, užkliuvus jai su koja. Ji prieš jį per daug pradėjo daryti, parašė pareiškimą. Nežino, kodėl ji parašė pareiškimą. Jie gimę (duomenys neskelbtini), ten daug amerikietiškų filmų prisižiūrėjo ir rašo pareiškimus. Tėvas gyveno užsienyje, mama – (duomenys eskelbtini). Jis gyveno ir su mama, ir tėvu. Iki pilnametystės tėvas ir gyveno kartu, tėvas K. rūpinosi. Jis buvo išvažiavęs į užsienį. Nežino, kaip tuo metu, kai nebuvo, ji Lietuvoje gyveno su tėvu, gal ir močiute, jis nematė. Nepamena, kad A. davė į lūpą. Jie per daug prirašė, taip nebuvo. Jie galėjo išeiti ir padaryti daugiau patys, kad parodyti sužalojimus. Nepamena, kad sudavė. Gal jie išėjo į lauką ir patys sau taip padarė. Jis A. pastūmė į kaktą. Jis pastūmė ir jam akiniai nukrito, paskui pastebėjo, kad bute yra akiniai. Tuomet jis atidarė duris ir perdavė jam akinius. Akinių stiklas buvo nukritęs, bet mano, kad akiniai nesugadinti. Jis buvo blaivus. Nežino, kodėl jie jį apkalba. Ankščiau nurodė, kad sudavė, bet fizinio smurto nebuvo. Jis nepastebėjo kas atsitiko su jos kojomis. Jis apkabino ją per liemenį ir išnešė į lauką už durų. Jei taip buvo, kad susižalojo, tai netyčia. Ji jam sudavė į galvą. Jis toks žmogus, kad nenori rašyti pareiškimo prieš sesę. Jis už plaukų jos netampė. Jai į krūtinę nedavė, nebent netyčia kažkada. Šioje situacijoje nieko jai nedarė. Į lūpą A. nedavė. Nesutampa jos parodymai ir jo parodymai. Su seserimi susipyko, nes ji su juo nebendravo kaip su broliu. Jis ją prižiūrėjo. Konfliktas tą dieną buvo dėl to, kad A. neleido įeiti į kambarį. Nešant ją į lauką, sesuo galėjo kelėną užsigauti, bet aš nepamenu. A. M. stūmė į kaktą, o ne į lūpą. Pamena, kad į lūpą jam nedavė. Kitos posėdžio metu kaltinamasis papildė, jog, kaip kalbėjo praeitą kartą, jis nepamena momento, kaip buvo suėmęs sesę už plaukų, bet už krūtinės galėjo laikyti ir dėl adrenalino, nervų, jis ne taip galėjo prisiminti ir ne taip viskas galėjo atrodyti. Tarp jų buvo konfliktinė situacija. A. M. į lūpas nedavė, bet buvo konfliktinė situacija ir ne viską gerai pamena. Jis po įvykio buvo namuose, girdėjo, kad atvyko pareigūnai ir atidarė duris. Blogai pamena, ką po įvykio iš karto veikė, gal muzikos klausė. Tą dieną alkoholio nevartojo, rūkė marihuaną. Nepamena, ar atvykus pareigūnams jam buvo patikrintas blaivumas. Ar konflikto metu jau buvo apsvaigęs nuo marihuanos, negali pasakyti, gali būti, kad buvo, gali ir ne. Vartojo marihuaną dažniau nei kartą per mėnesį. Jis mano, kad nepamena, nes buvo konfliktinė situacija, gali ne viską prisiminti. Jis nepamena, kad sudavė A. M. į lūpą, pamena, kad jam davė į kaktą. Tokios galimybės, kad tuo metu jam praskėlė lūpą, neatmeta, bet mano, kad davė į kaktą. Sunku atsakyti, ar galėjo sužaloti lūpą trenkdamas į kaktą A. M.. Jis 100 procentų nepamena, kaip ten buvo, gali klysti ir jis. Gal jis kitur susižeidė lūpą. Jei sąžiningai, gailisi dėl tos konfliktinės situacijos su sese ir jos draugu. Dėl kaltės pripažinimo yra sunkus klausimas. Jis mano, kad tai buvo ne smūgis, tik laikė ranką ties sesės krūtine, kad sulaikytų ją. Jis pasakė, kad jis gailisi. Jis buvo ją paėmęs už kūno ir išnešė ją iš buto. Kad būtų tempęs už plaukų, tikrai nepamena, bet netyčia galėjo paimti jai už plaukų. Gal tuo metu, kai ją buvo suėmęs, galėjo plaukai užkliūti. Jis gailisi dėl konflikto su sese, kas yra nieko gero. Pripažįsta, kad kaip vyresnysis brolis turėjo elgtis kitaip. Jis vyresnysis brolis ir yra kaltas dėl to, kas atsitiko. 4. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji K. B. sutiko duoti parodymus ir nurodė, jog norėjo nueiti pasiimti drabužius ir, kad būtų saugiau, ėjo su A., nes pas jį gyveno jau ilgai. Ji broliui nieko nesakė, jo neįspėjo, kad ateis. Kai užėjo į butą, ji norėjo nueiti į savo kambarį, bet brolis neleido praeiti. Ji norėjo eiti su A., o jis nenorėjo įleisti, sakė, „eisi viena ar abu išeisite“, nuo to prasidėjo tokia situacija. Visko jau nebepamena, bet tik kad buvo panaudota fizinė prievarta. A. buvo sužeista lūpa ir po incidento, kai skambino policijai, jis spjaudėsi krauju. Ji į butą įėjo atsirakindama duris raktu, nes turėjo savo. Prieš tai gyveno su broliu, kažkur nuo 2022 m. gruodžio mėnesio, iki atvažiavo brolis gyveno viena. Butas priklauso jos tėvui, bet ji gyveno nuo 2018 metų. Jie su broliu gyveno atskiruose kambariuose. Brolis grįžo iš užsienio, kodėl jis grįžo, ji nežino. Ji tėvui sakė, kad nenori gyventi su broliu, nes jau ne pirmas kartas, kai jie mušėsi, jai su juo buvo nesaugu. Muštynės su broliu vyko anksčiau, nei dabar grįžo. Tėvas žinojo, kad brolis gyvens bute kartu, jis jį ir atsiuntė. Su broliu gyvenant jai nebuvo saugumo jausmo. Su broliu nekonfliktuodavo, bet buvo daug nemalonių situacijų, ji juo negali tikėti. Ji išsikraustė, nes nenorėjo gyventi su broliu ir tėvu. Ji atėjo pasiimti savo drabužių, brolio apie atėjimą neperspėjo, nes prieš tai su juo žodžiu sukonfliktavo. Ji jį užblokavo telefone. Ji gulėjo ligoninėje ir jo prašydavo dokumentų, drabužių, higienos priemonių per draugus, bet jis pusę daiktų neperdavė ir susipyko, todėl jo telefono numerį užblokavo. Grasinimai iš brolio buvo, kad jei dar kartą pamatys ją, duos į galvą. Ji jam pradėjo sakyti, klausti, kas jam nepatinka. Ji eidama tikėjosi, kad jo nebus, nes galėjo greitai susidėti drabužius ir išeiti. Ji norėjo jo susitikti. Atėjus, jis jai neleido užeiti su A.. A. buvo įėjęs į butą. Buto durys buvo uždarytos, o kai konfliktas ėjo į pabaigą, jos buvo atidarytos. Ji bute nuėjo porą žingsnių, bet į savo kambarį nepateko, buvo koridoriuje. Ji broliui sakė, kad eis tik su A.. Brolis buvo nusiteikęs agresyviai. Jai pasirodė, kad brolis buvo apsvaigęs. Žinojo, kad brolis rūkydavo „žolę“, ar dažnai, nežino. Brolio elgesys vartojant „žolę“ ir keitėsi, ir ne, negali pasakyti. Galvoja, kad brolis būtų elgęsis taip pat, jei būtų ir nerūkęs. Nežino, ar jo elgesį keisdavo marihuana. Ji pamena, kad ją tempė už plaukų. Kai buvo prie durų, konfliktui einant į pabaigą, ją norėjo išmesti už durų. Jai skaudėjo galvą dėl plaukų tempimo. Ji pamena, kad stipriai stūmė krūtinę rankomis, po to jai skaudėjo krūtinę. Per veidą sudavė, kai ji norėjo nueiti į kambarį, konflikto pradžioje. Iš pradžių buvo pirmas smūgis į veidą, po to pradėjo stipriau stumti ir bandė ją „išmesti“ iš buto, po to pradėjo temti už plaukų. Į veidą sudavė gal vieną kartą, nepamena. Ji savęs jau negalėjo valdyti, buvo nerami, susinervinusi. Tuo metu ji laikėsi savo. Išsakė žodžius broliui, bet nepameną ką sakė. Ji savo veiksmų jo atžvilgiu nepamena, bet galėjo sužaloti brolį, nes rankose laikė raktus. Ji bandė gintis, tuo metu galėjo jį sužaloti. Ji pamena, kad sakė, jog nori praeiti ir pirmą smūgį sudavė A. B.. Kaltinamajam būtinybės gintis nebuvo. A. M. bandė ją raminti ir apginti, kad jie kartu išeitų iš buto, jog nebūtų muštynių. Brolis pradėjo muštynes. A. M. tiesiog traukė jį nuo jos, ar ją nuo jo. A. M. buvo sužalotas. Matė, kaip brolis su kumščiu sudavė A. M., tai buvo jau beveik pabaigoje. Jam buvo suduota į lūpą. Ji matė tiksliai, kad buvo sužalota lūpa. A. M. niekaip nesureagavo į smūgį, nebandė suduoti broliui atgal. Jis tik bandė išeiti iš buto, nes suprato, kad nieko gero nebus, reikės kviesti policiją. Pagalbos centrui paskambino A. M. jos sutikimu. Su pareigūnais susitiko prie laiptinės, kartu su jais į butą neužėjo, stovėjo prie laiptinės. Ji negirdėjo apie ką brolis kalbėjo su pareigūnais, nes jie laukė laiptinėje policijos pareigūnų. Vėliau pareigūnai išvedė brolį, ji nuėjo į butą ir susirinko drabužius. Po įvykio bute nebuvo, su broliu nebendravo, aplinkybių nesiaiškino, jos jis neatsiprašė. Pareiškimą parašė policijos komisariate. Aplinkybes nurodė teisingai, nes dabar nepamena visko, kaip ten buvo. Galima remtis jos pirminiais parodymais. Galėjo būti, kad brolis sudavė ne mažiau tris kartus į veido sritį. Kokius sužalojimus nustatė policijos pareigūnai, ji nepamena. Sužalojimai atsirado to įvykio metu. Kūno tyrimas jai nebuvo atliktas, pas ekspertą apžiūrai vyko. Nustatytų sužalojimų dabar nepamena. Gal dar buvo sužalojimas ant kojų, kas tai per sužalojimas, nepamena. Sužalojimas buvo kojos viršutinėje dalyje. Pamena, kad sužalojimus rodė komisariate ir prisimena, kad rodė ekspertui. Sužalojimas ant kojos galbūt atsirado jai nukritus ant grindų. Galėjo būti ir atsitrenkus į staktą, kuomet buvau stumiama iš buto. Tikriausiai, susižalojimai atsirado susitrenkus į durų staktą, nes anksčiau geriau prisiminė, dabar detalių nepamena. Dabar nepamena, kaip stipriai jai skaudėjo, bet jai stumiant skaudėjo. Kaltinamasis to galėjo nesuprasti, nes ji to neparodė. Jis negalėjo suprasti suduodamas, kad kelia jai skausmą. Jos pozicija dėl nubaudimo A. nesikeičia. Ji ateityje nebendraus su šeima. Su tėvu nebendrauja. Tėvas pasakė, kad buvo cirkas ir ji blogai padarė, kad paskambino į policiją. A. sakė, kad ji gali į kambarį eiti pasiimti daiktų viena. Ji sakė, kad jai saugiau su A.. Ji bijojo visko, nes nežinojo kas galėjo atsitikti. Ji bijojo brolio. 5. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. M. nurodė, kad jie su K. ėjo į jos buvusius namus pasiimti daiktų. K. ja sakė, kad bijo brolio. Jis jai skambino ir sakė, kad suduos į veidą. Atėję iki K. namų, jie duris atrakino, įėjo, nes ji turėjo raktus, brolis išėjo iš kambario ir pradėjo sakyti, kad jis eitų iš namų. Tuo metu jis dar nebuvo peržengęs slenksčio. Jos brolis pradėjo ją keikti, sakė, kad „ką tu čia darai, tik viena gali įeiti“. K. bandė eiti į kambarį, tuomet A. užpuolė K., sudavė jai į veidą, jis bandė jį nustumti nuo K., bandė juos raminti, kad blogai nesibaigtų. K. A. nuvertė ant grindų, tuo momentu jis jį bandė nustumti nuo K.. K. pavyko atsistoti, jis ją pradėjo stumti, tuomet jis galėjo dar smūgį suduoti, tiksliai nepamena. Po to jis bandė ją išstumti iš buto. Jam sudavė per veidą, į lūpą. Jis niekaip nesureagavo, kad daugiau nekiltų konfliktas. Paskui jie išėjo, paskambino pareigūnams, laukė jų, paskui, jį išvežus, pasiėmė daiktus. Po to vyko į komisariatą. K. apie A. jam pasakojo. Jis vieną kartą jį buvo sutikęs, kai daiktus vežė K. į ligoninę. Iki įvykio matė jį du, gal tris sykius. Vieną kartą perduodant daiktus, kitą kartą šiaip sutiko lauke. Santykių tarp jų nebuvo jokių. K. jam apie jį papasakojo, ką jis prieš tai buvo padaręs, nebuvo noro bendrauti. Anksčiau ją buvo sumušęs, atėmęs telefoną, kompiuterį, kad neiškviestų pagalbos. Jų santykiai buvo minimalūs, ji bandė jo vengti. K. žinojo 4 metus. Kaip pora jau buvo 5-6 mėnesius. Tuo metu iki įvykio gyveno porą mėnesių, gal mėnesį pas jo tėvus, adresu: (duomenys neskelbtini). Tėvai pakvietė ją gyventi, jai grįžus iš ligoninės. Tuo laiku K. su broliu nebendravo, tik kartą, kai brolis paskambinęs grasino. Po pokalbio K. jo numerį telefone užblokavo. Atėjus į butą situacija jai ir K. buvo pavojinga, jis tokių veiksmų iš kaltinamojo nesitikėjo. Po įvykio su A. nebendravo. Civilinio ieškinio nereiškia. Jo požiūris yra neigiamas. Parašė pareiškimą ir laikosi nuomonės, kad asmenį reikia nubausti. Matė, kad K. A. buvo suėmęs už plaukų, kaip ji buvo stumiama iš buto suduodant į krūtinę. Stumiant galėjo koją susižaloti per slenkstį, to nematė tik, kad stūmė. K. bandydama apsiginti atliko veiksmus, nes ant jos puolė. A. daugiau puolė, pirmas sudavė smūgį. K. bandė praeiti, A. jai sudavė. Jis tuo metu stovėjo koridoriuje prie durų, neišėjo, nes nežinojo ką A. gali padaryti, nes prieš tai jis buvo grasinęs jai. K. buvo praskelta lūpa, kraujosruvos ant kojų. Po įvykio K. buvo įsitempusi. K. kažkas su lūpa tikrai buvo, ar praskelta, ar prabrėžta. Jis nežinojo, kad anksčiau K. vaikinams buvo pasakyta dėl narkotinių medžiagų vartojimo. J. K. nedavė narkotinių medžiagų. Jis buvo užėjęs į butą. Gavo į lūpą, kadangi smūgis buvo į galvą ir akiniai nuskrido. 6. Nors kaltinamasis A. B. kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodoma byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. 7. 2023 m. kovo 29 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole pareiškėja K. B. pareiškė, kad 2023 m. kovo 29 d., apie 14.55 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), koridoriuje, ją sumušė brolis A. B., suduodamas ne mažiau 3 kartų delnu į galvos sritį, rankomis suėmęs jai už plaukų tąsė ją bei ranka trankydamas jai į krūtinę ne mažiau 2 kartų, bandė ją išstumti iš buto, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Prašo A. B. taikyti įstatymo numatytas poveikio priemones (1 tomas, b. l. 9–17). 8. 2023 m. kovo 29 d. K. B. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros metu regimi sužalojimai: ant asmens kairės kojos žemiau kelio, apie 3 cm ilgio nubrozdinimą, veido srityje, ties antakiu apie 1 cm ilgio nubrozdinimas. Apžiūrint galvos sritį, jokių akivaizdžių sužalojimų neregima (1 tomas, b. l. 62–70). 9. 2023 m. kovo 30 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad K. B. nustatyti sužalojimai – nubrozdinimai kairio kelio ir kairės blauzdos priekiniame paviršiuje ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 tomas, b. l. 75). 10. 2023 m. kovo 30 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole pareiškėjas A. M. pareiškė, kad 2023 m. kovo 29 d., apie 14.55 val. draugės K. B. namų koridoriuje, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jos brolis A. B. sumušė K. B., o jam – A. M., bandant jį patraukti nuo jos, jis vieną kartą savo rankos kumščiu trenkė jam į veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Įvykio metu GMP kviesta nebuvo. Po įvykusio įvykio jis į gydymo įstaigą nesikreipė. Prašo A. B. taikyti įstatymo numatytas poveikio priemones (1 tomas, b. l. 22–26). 11. 2023 m. kovo 30 d. A. M. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint asmens veido sritį, viršutinės lūpos dalyje, kairiojoje pusėje matomas sumušimas, paraudimas (žaizda), kurios ilgis ir plotis apie 1 cm, dalis lūpos patinusi. Daugiau ant asmens veido ir kūno jokių sužalojimų nestebi (1 tomas, b. l. 92–98). 12. 2023 m. kovo 31 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad A. M. nustatytas sužalojimas – viršutinės lūpos kairėje pusėje kraujosruva ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 tomas, b. l. 103). 13. 2023 m. kovo 29 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2023 m. kovo 29 d. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pranešėjo draugę užpuolė brolis, pradėjo muštis, vaikų nėra, GMP atsisakė. Šiuo metu jis namuose rūko „žolę“. Pranešėjas su drauge palauks lauke. 15 val. 00 min., atvykus nurodytu adresu, lauke pasitiko pranešėja K. B., kuri buvo su savo draugu A. M.. K. B. paaiškino, kad grįžo į savo namus, kuriuose gyvena kartu su broliu A. B., ir tarp jų įvykdo žodinis konfliktas, dėl to, kad sesuo norėjo pasiimti savo daiktus, o jai brolis neleido. Brolis, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kaip paaiškino pranešėja, jis suagresyvėjo ir delnu vieną kartą trenkė į veido sritį K. B., kuriai praskėlė lūpą ir taip sukėlė fizinį skausmą. Medikų pagalbos pranešėja atsisakė. Skausmą 10- balų skalėje įvertino skausmą 5-iais balais. Teigė, kad ir anksčiau yra vykę įvairių konfliktų su broliu, tačiau ji nesikreipė į policiją. Kartu buvęs draugas A. M. bandė ginti draugę ir jam taip pat trenkė ranka į veido sritį ir praskėlė lūpą ir sulaužė akinius. Ant K. B. ir A. M. veidų matėsi akivaizdūs sužalojimai, ties lūpomis kraujo dėmės (1 tomas, b. l. 30–32). 14. 2023 m. kovo 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, jog įvykio vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 41–47). 15. 2023 m. balandžio 27 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota skambučio Bendrojo pagalbos centrui garso įrašo (failas 2023/03/29_14:52:26 37068900615_8500 2023/03/29_14:52:26 LOG 2:03) apžiūra. Operatorės balsas: 112. A. M. balsas: laba diena, noriu policiją iškviesti. Operatorės balsas: (duomenys neskelbtini)? A. M. balsas: jo, (duomenys neskelbtini). Operatorės balsas: kokia gatvė? A. M. balsas: (duomenys neskelbtini). Operatorės balsas: (duomenys neskelbtini)? A. M. balsas: 9, 30. Operatorės balsas: ir kas ten nutiko? A. M. balsas: mergina bandė užeiti į savo namus, brolis užpuolė, pradėjo mušti. Operatorės balsas: medikų reikia jai? A. M. balsas: ir „žolę“ rūko dar sako. Operatorės balsas: ar reikia medikų jai, nesumušė? A. M. balsas: medikų, ne nereikia. Operatorės balsas: nereikia medikų, durų kodas yra į laiptinę? A. M. balsas: mes dabar lauke stovim. Operatorės balsas: lauke lauksite? A. M. balsas: jo. Operatorės balsas: o tas brolis jos liko viduj? A. M. balsas: jo, liko viduje. Operatorės balsas: ir sakėt dar „žolę“ rūko? A. M. balsas: jo, ir raktus nuo buto turim. Operatorės balsas: gerai, perduodam pareigūnams, jūsų vardas, pavardė? A. M. balsas: A. M. (1 tomas, b. l. 111–113). 16. 2023 m. gegužės 22 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota policijos pareigūnų Body kamerų įrašai, parsisiųsti iš Polis policijos informacinės sistemos. Peržiūrimas failas PSS-2023-03-29-15006UTC+0300. Ant ekrano matoma data ir laikas 2023-03-29 15:00:06. Pareigūnai tarnybiniu automobiliu atvyksta į įvykio vietą. Kieme prie daugiabučio namo stovi K. B., A. M.. Jie su pareigūnais pasisveikina. A. M. – „čia ji bandė pas save į namus įeiti ir pasiimti likusius daiktus, nes gyvena šiuo metu pas mus, pas mane jau, nes brolis yra nesveiko proto, tai bandė dabar užeiti ir užsipuolė, kaip matot pas mane lūpa praskelta, pas ją, akiniai sulaužyti“. Pareigūnas – „pas jus kur čia lūpa praskelta?“ K. B. - „čia viršuj ir čia (rodo viršutinę ir apatinę lūpas). Ant K. B. ir A. M. veido sužalojimų nesimato. Pareigūnas - smūgiavo kaip, su rankom?“ A. M. - „su rankom, dar prisirūkęs“. Pareigūnas – „dabar bute yra?“ A. M. - „(duomenys neskelbtini) aukštas“. Pareigūnas – „eikit, parodysit kartu“. A. M. – „čia ne pirmas kartas“. Pareigūnas – „kiek jam metų? A. M. – „(duomenys neskelbtini)“. Pareigūnas – „čia pirmą kartą jis taip elgiasi“. A. M. – „ne pirmą jau“. Visi užeina į daugiabučio namo laiptinę ir lipdami laiptais bendrauja. Pareigūnas – „ar yra policija kviesta?“ A. M. – „nežinau“. Pareigūnas – „ne, ne ta prasme jūs esat kvietusi?“ K. B. – „vieną kartą kviečiau, bet (žodžių nesigirdi). Pareigūnas – „kiek metų jums?“ Ką atsako K. B. nesigirdi. Pareigūnas paklausia ar blaivi. K. B. atsako, kad blaivi. Pareigūnui paduodami buto raktai (nesimato kas paduoda), jis atrakina buto duris. Pareigūnai užeina į butą, pasako, kad policija, iš kambario ateina A. B.. Pareigūnas A. B. uždeda antrankius. A. B. - „aš galiu paaiškinti, ji kažkaip per daug padarė“. Pareigūnas nueina uždaryti buto duris, jas uždaręs nueina į virtuvę, ją apžiūri. Pareigūnas sugrįžta į kambarį. Kitas pareigūnas sako, „nu, pasakok, įėjo į butą ir kas buvo ?“ A. B. - „įėjo į butą, norėjo daiktus pasiimti, aš sesei sakiau, užeik okei, pasiimk daiktus, (žodžių nesigirdi), aš sakau nenoriu, kad tas draugelis užeitų per kambarį, kad nevalyt grindų, ji pradėjo nervuotis, man jau ne pirma situacija, kai kažko paprašau (žodžių nesigirdi)“. Pareigūnas –„ir po to kėlei ranką prieš ją?“ A. B. - „prieš tai prieš kažkiek laiko“. Pareigūnas – „kas prieš kažkiek laiko? Biški rišliau mintis dėliok“. A. B. - „atėjau, pasakiau, kad duosiu žuvies“. Pareigūnas – „ ir davei žuvies“? A. B. - „nu taip išėjo“. Pareigūnas – „už ką?“ A. B. - „sakiau, kad žiauriai ne su pagarba kaip su broliu“. Pareigūnas paklausia, ar namuose yra draudžiamų daiktų, narkotinių medžiagų. A. B. - „va, rūkiau“. Pareigūnas - „dar kažkur? Marihuana?“ A. B. - „ne“. Pareigūnas – „atvažiuos šuo“. A. B. - „gali būti čia“. Pareigūnas – „kur?“ A. B. - „bet čia mažai, mažai yra“. Pareigūnas – „klausiam, kur ?“ Pareigūnas paėmęs plastikinę dėžutę sako - „čia?“ A. B. - „nu, į virtuvę einam“. Pareigūnas – „ir virtuvėje yra?“ A. B. - „nežinau“. Pareigūnas iškviečia per radijo stotį kolegą su šunimi. Pareigūnas apžiūrinėdamas plastikinę dėžutę sako - „čia marihuanos tie likučiai taip su tavo tabaku sumaišyti?“ A. B. - „nu yra čia“. Pareigūnas – „dar kur namie yra?“ A. B. - „einam į virtuvę pažiūrėsim“. Pareigūnas – „rodyk geriau pats nuo to yra kaip tik lengvinanti aplinkybė“. Pareigūnas paprašo parodykit, kur yra dar narkotinių medžiagų. A. B.- „čia buvo“ (rodo ant spintelės prie viryklės). Pareigūnas – „rūkei, čia susisukęs?“ A. B. - „jo, jo duokit cigarą, primesk kokie nervai (žodžių nesigirdi). Pareigūnas – „dar kur yra namie? Sakau, kur yra dar? Tu neparodysi, atvažiuos šuo, ras“ A. B. - „na ir kas, nėra reiškia“. Pareigūnas paprašo parodyti, kur dar yra narkotinių medžiagą. A. B. - „aš nežinau, nenoriu atsakyti į tą klausimą“. Pareigūnas nueina į kitą kambarį. Nuo lovos paima cigarečių pakelį, jį apžiūri, paskui apžiūri plastikinę dėžutę, apžiūri visus kambarius, balkoną, vonios kambarį. Pareigūnas ateina į virtuvę. 15:16 val. pareigūnas išeina į laiptinę, paprašo A. M. ir K. B. asmens dokumentų. Pareigūnas – „kaip suprantu ir jūs irgi nukentėjęs nuo jo esat?“ A. M. – „jo, iš kumščio (žodžių nesigirdi). Pareigūnas paklausia ar jam pretenzijų turės. A. M. – „jo, man akinius dar sulaužė“. Pareigūnas pasako, kad čia dar užtruks, todėl jie gali važiuoti į policijos komisariatą ir ten parašyti pareiškimus. A. M. paklausia ar galima K. B. daiktus pasiimti. K. B. pasako, kad norėtų pasiimti kompiuterį, plančetę, paltą, sportinius batelius. Pareigūnas užsirašo K. B. ir A. M. asmens duomenis.15:18 pareigūnas K. B. ir A. M. pakviečia užeiti į butą pasiimti daiktų. Pareigūnas nuėjęs į vonios kambarį apžiūri spinteles, po to vaikšto po kambarius, juos apžiūrinėdamas. Vienas iš pareigūnų sako, ar nebus per balkoną išmetęs. Pareigūnas pradaro langą ir sako - „kad ne“. Kitas pareigūnas su šunimi apžiūri kambarius. Narkotinių medžiagų šuo neaptinka. 15.30 val. pareigūnas išeina iš buto. Peržiūrimas failas PSS-2023-03-29-153006UTC+0300. Ant ekrano matome datą ir laiką 2023-03-29 15:30:06. Įraše matoma, kaip pareigūnas pakviečia K. B. ir A. M. užeiti į butą. Jiems užėjus pareigūnas prašo parodyti, kur įvyko visas konfliktas. A. M. parodo vietą koridoriuje. Pareigūnas – „sakėt, trenkė?“ A. M. - „man į lūpas“. Pareigūnas – „o jums?“ K. B. – „man čia buvo (priliečia ranka viršutinę lūpą), bet tiesiog“. Pareigūnas – „bet jis trenkė?“ K. B. ir A. M. - „jo“. Pareigūnas – „su ranka, su kumščiu, su delnu?“ K. B. - „neprisimenu“. A. M. – „buvo su delnu per veidą ir sakęs, aš tau buvau pažadėjau, kad užduosiu“. Pareigūnas – „skaudėjo?“ K. B. - „ jo“. Pareigūnas - „ nuo vieno iki 10 kiek maždaug?“ K. B. - „gal keturi, penki kažkur“ (1 tomas, b. l. 107–110). 17. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį, nusikaltimą padariusio šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. 18. Pagal teismų praktiką, BK 140 straipsnyje numatyta veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). Pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajuto fizinį skausmą. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais (mušant ar kitaip smurtaujant), taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-317-719/2018, 2K-128-895/2019). Be objektyviosios nusikalstamos veikos pusės, padarinių, priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių, BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika subjektyviai pasireiškia - tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-458/2020). Nusikalstamos veikos motyvas nors ir nėra aptariamos nusikalstamos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą. 19. Nors kaltinamasis A. B. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, neprisipažino, teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, sprendžia, jog įrodymų visuma pakankama A. B. padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jo kaltei įrodyti. 20. Teismo vertinimu, nukentėjusieji K. B. ir A. M. viso proceso metu davė nuoseklius, išsamius, logiškus, patikimus, nes juose nenustatyta esminių prieštaravimų, kurie leistų jais abejoti, tarpusavyje sutampančius parodymus, jog 2023 m. birželio 29 d., apie 14.40 val., buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), koridoriuje A. B., suėmęs rankomis nukentėjusiajai K. B. per liemenį ją stūmė, po to jai delnu sudavė nemažiau kaip tris kartus į veido sritį, suėmęs K. B. už plaukų nutempė prie buto durų ir ją apkabinęs per liemenį išstūmė iš buto, dėl ko ji stūmimo metu kairę koją trenkė į durų staktą, K. B. laiptinėje stovint prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, delnu sudavė jai nemažiau kaip du kartus į krūtinės sritį, taip pat A. B. konflikto metu kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. M. vieną kartą į viršutinę lūpą, dėl ko nukentėjusiajai K. B. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiajam A. M. – padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiuos nukentėjusiųjų parodymus patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados, tiek K. B., tiek A. M. asmens apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, policijos pareigūnų kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai ir kt. 21. Tuo tarpu kaltinamojo A. B. parodymai proceso metu kito, ikiteisminio tyrimo metu tai jam pripažįstant kaltę, tai ją neigiant, teisme kaltinamasis A. B. kaltu neprisipažino ir nurodė, jog vykstant konfliktui sesuo jam sudavė į veidą, galbūt ji supyko ant jo. A. pradėjo ranką kišti. Jis susinervavo, suėmė už kūno ir išėjo į laiptinę ir atsargiai ją ten paliko. Ji pradėjo rėkti, kad reikia kviesti policiją. Jis ją pakėlė ir išnešė. Jis ją paėmė gal per liemenį, gal kaip, jis ją buvo pusiau pakėlęs. Jis ją panašiai, kaip išstūmė, bet jis labiau apkabino ir kartu su ja išėjo iš buto. Jis prilietė jos veidą, bet jai nesudavė. Jis rankos delnu prilietė jos veidą, bet smurto nebuvo. Palietė jai skruostą tris kartus. Mano, kad nesukėlė jai skausmo, bet galbūt jai nepatiko. Nebuvo taip, kad suėmęs už plaukų ją nutempė prie durų. Kai ji atėjo su A., jis nepamena, kad būtų tempęs ją už plaukų. Nukentėjusioji galbūt galėjo susitrenkti kelėną, jis nežino. Jis išnešė ją iš buto, paliko, kad ji nenukristų ir įėjęs užrakino buto duris. Nebuvo taip, kad jai sudavė į krūtinės sritį. Jis gal ir galėjo sukelti jai skausmą, užkliuvus jai su koja. Galėjo K. B. laikyti už krūtinės ir dėl adrenalino, nervų, jis ne taip galėjo prisiminti ir ne taip viskas galėjo atrodyti. A. M. stūmė į kaktą, o ne į lūpą. Pamena, kad į lūpą jam nedavė. Šie kaltinamojo parodymai, taip pat iš dalies patvirtinantys nukentėjusiųjų parodymus, vertinami kritiškai, kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. 22. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad iki įvykio kaltinamojo ir sesers K. B. ir jos draugo A. M. santykiai būtų buvę itin konfliktiški, dėl kurių šie asmenys galėtų melagingai apkalbėti kaltinamąjį, įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duoti tikrovės neatitinkančius parodymus. 23. Teismo vertinimu, kaltinamasis A. B. suvokė pavojingų nusikalstamų veikų pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo asmenys gali būti sužaloti ar patirti fizinį skausmą, ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Jo nusikalstamos veikos kvalifikuotos tinkamai. 24. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). 25. Kaltinamasis A. B. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), šios nusikalstamos veikos baigtos. Iš byloje esančio Nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, jog kaltinamasis anksčiau teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, tai yra už baudžiamojo nusižengimo padarymą, todėl jis laikytinas neteistu; paskirtą bausmę atlikęs. Nusikalto būdamas baustas administracine tvarka vieną kartą, nuo 2023 m. lapkričio 21 d. besiverčiantis individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, tačiau duomenų apie kaltinamojo gaunamas pajamas byloje nėra. Duomenų, jog kaltinamasis būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą, ar jame gydytas byloje nėra. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. 2023 m. kovo 29 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 65 nurodyta, jog iš kaltinamojo 2023 m. kovo 29 d. 16.11 val. paimtame šlapime rasta marihuanos, pateikta išvada, jog kaltinamasis vartojo psichoaktyviąsias medžiagas. Kaltinamasis A. B. teisme nurodė, jog neprisimena, ar vartojo marihuaną iki konflikto, tačiau atsižvelgiant, jog tyrimas atliktas iš esmės iš karto po įvykio, teismas sprendžia, jog nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė apsvaigęs nuo psichoaktyviosios medžiagos ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). 26. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, spręstina, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. B. neskyrus su terminuotu ar trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusios bausmės, o paskyrus švelnesnę, BK 140 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies sankcijose numatytą laisvės apribojimo bausmę, nustatant jos dydį artimą straipsnio sankcijoje numatytam tokios bausmės vidurkiui, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo metu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, sveikatos priežiūra, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. 27. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes tarpusavyje subendrinti apėmimo būdu, kadangi nusikalstamos veikos padarytos tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje, to paties konflikto metu. 28. 2023 m. lapkričio 30 d. teismo nutartimi kaltinamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė – 2 mėnesių suėmimas, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. lapkričio 28 d., panaikintina nuosprendžio paskelbimo dieną – 2023-12-21, ir kaltinamasis A. B. iš kardomojo kalinimo paleidžiamas. 29. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, į bausmės laiką įskaitytinas ir A. B. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. kovo 29 d. 15.05 val. iki 2023 m. kovo 30 d. 15.22 val. (dvi paros) ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. lapkričio 28 d. iki 2023 m. gruodžio 21 d. (24 paros), laikytina jį atlikus dalį bausmės – 52 laisvės apribojimo dienas. 30. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. 31. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas. 32. Dokumentai ir daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninė laikmena (CD diskas), pridėta prie baudžiamosios bylos medžiagos (1 tomo galinio viršelio), paliktina saugoti kartu su byla. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu, nusprendžia : A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, įpareigoti kaltinamąjį A. B. bausmės vykdymo metu: nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, sveikatos priežiūra; dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, įpareigoti kaltinamąjį A. B. bausmės vykdymo metu: nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, sveikatos priežiūra; dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir A. B. skirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, įpareigoti kaltinamąjį A. B. bausmės vykdymo metu: nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, sveikatos priežiūra; dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Nuosprendžio paskelbimo dieną – 2023 m. gruodžio 21 d., panaikinti A. B. paskirtą kardomąją priemonę – 2 mėnesių suėmimą, ir A. B. iš kardomojo kalinimo paleisti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti A. B. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. kovo 29 d. 15.05 val. iki 2023 m. kovo 30 d. 15.22 val. (dvi paros) ir suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. lapkričio 28 d. iki 2023 m. gruodžio 21 d. (24 paros), laikyti jį atlikus dalį bausmės – 52 laisvės apribojimo dienas. Dokumentus ir daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninę laikmeną (CD diską), pridėtą prie baudžiamosios bylos medžiagos (galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti su byla. Išaiškinti A. B., kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą. Teisėja Daiva Domeikienė