Marijampolės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. B., jo įgaliotai atstovei advokato padėjėjai S. P.,

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) įgaliotai atstovei A. Č.,

teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. įgaliotos atstovės advokato padėjėjos S. P. skundą dėl ne teismo tvarka Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. 2025 m. balandžio 18 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1875-2025 panaikinimo arba pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas D. M. 2025 m. balandžio 18 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1875-2025, kuriuo R. B., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 127 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad jis savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pakartotinai, neturėdamas licencijos prekybai alkoholio gaminiais, nuo 2023 m. rugsėjo 3 d. iki 2023 m. gruodžio 28 d., vykdė prekybą alkoholio gaminiais tam neturėdamas leidimo, o būtent:

- 2023 m. rugsėjo 3 d., apie 21.00 val., M. Š. pardavė du plastikinius 0,9 litro talpos butelius vyno ,,Ziolowy Gorski“ ir 0,75 litro talpos stiklinį butelį putojančio vyno ,,Alita Sweet“ už 13 Eur;

- 2023 m. lapkričio 12 d., apie 22.00 val., M. Š. pardavė du butelius 0,75 litro talpos putojančio vyno „Alita Sweet“ už 16 Eur;

- 2023 m. lapkričio 16 d., apie 10.15 val., V. P. pardavė du 0,9 litro talpos butelius vyno „Mocny Fajrant“, paženklintus Lenkijos Respublikos banderolėmis už 6 Eur;

- 2023 m. lapkričio 28 d., apie 23.45 val., A. M. pardavė keturias skardines 0,568 litro talpos alaus „Švyturys Žalia Balta“ už 8 Eur;

- 2023 m. gruodžio 28 d., apie 00.15 val., V. D. pardavė vieną 0,9 litro talpos plastikinį butelį vyno „Ziolowy Gorzki“ su lenkiškais užrašais ir Lenkijos Respublikos banderole už 4 Eur;

- 2023 m. gruodžio 26 d., apie 20.00 val., D. K. pardavė vieną 0,7 litro talpos butelį degtinės „Zaranoff Wodka“ už 15 Eur.

1) R. B. padaryto nusižengimo nepripažįsta, kadangi byloje nėra surinkta patikimų ir pakankamų duomenų, pagrindžiančių administracinės teisės pažeidimo padarymą. Be to, šioje administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai gauti pažeidžiant nustatytą tvarką, kurių negalima patikrinti dėl surinktų įrodymų atitikties leistinumo kriterijui:

Dėl administracinio nusižengimo perkvalifikavimo iš ANK 127 straipsnio 2 dalies į ANK 127 straipsnio 1 dalį nurodoma, kad R. B. paskirta bauda dėl ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo buvo sumokėta 2023 m. liepos 17 d., tačiau protokolas dėl laikotarpyje nuo 2023 m. rugsėjo 3 iki d. 2023 m. gruodžio 28 d. galimai įvykdyto administracinio nusižengimo įteiktas tik 2025 m. sausio 31 d. Nesutinkama su tuo, kad nusižengimas kvalifikuojamas pagal 127 straipsnio 2 dalį, t. y. pakartotinai, kadangi nuo paskutinės baudos sumokėjimo praėjo daugiau nei 1,5 metų.

Pagrindiniai skundo argumentai dėl administracinio poveikio priemonės – alkoholinių gėrimų konfiskavimo:

1) administracinio poveikio priemonė pritaikyta neteisėtai, kadangi poėmio metu paimti įvairūs alkoholiniai gėrimai neginčytinai priklauso R. B.. Tai patvirtina aplinkybė, kad kaip matyti iš įgytų prekių pirkimo kvitų, atsiskaitymas už prekes vyko ne tik grynaisiais pinigais, bet ir bankine mokėjimo kortele, kuri priklauso R. B. Akivaizdu, kad alkoholiniai gėrimai priklauso R. B.;

2) turto konfiskavimą reglamentuoja ANK 29 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė. Nagrinėjamu atveju nuo pat tyrimo pradžios buvo teikiami paaiškinimai ir pirkimo kvitai, kad konfiskuotos prekės nepriklauso R. B.. Konfiskavus R. B. įsigytus alkoholinius gėrimus, tai sudarys neproporcingai žalingą finansinį nuostolį. Jeigu R. B. būtų žinojęs apie ketinimą konfiskuoti įsigytas prekes dėl tos aplinkybės, kad vyko kartu su R. B., būtų susiradęs kitą pavėžėją. Akivaizdu, kad jeigu būtų taikoma administracinio poveikio priemonė ir teisėtai įsigyti alkoholiniai gėrimai būtų konfiskuoti, konfiskavimas baustų ne tiesioginį administracinės teisės pažeidėją, o teisėtą prekių įgijėją R. B., kuris su administracinės teisės pažeidimu nėra susijęs.

Dėl administracinės nuobaudos dydžio skunde nurodyta, kad R. B. paskirta 1 040 Eur bauda yra per griežta. Įvertinus tai, kad dėl neaiškių priežasčių buvo delsiama net daugiau nei 1,5 metų įteikti protokolą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, prašoma rasti galimybę pakeisti skundžiamą nutarimą ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, mažinti paskirtą baudą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Dėl byloje esančių įrodymų

Antra, teismo posėdžio metu liudytojas M. Š. parodė, kad raštas nepriklauso nuo jo būklės (blaivus ar išgėręs), rašo taip pat. Teismo posėdžio metu liudytojas D. K. parodė, kad kai policijos pareigūnams davė paaiškinimą, buvo blaivus. Teismo posėdžio metu liudytoja V. D. parodė, kad paaiškinimo pateikimo metu buvo neblaivi, tačiau aplinkoje orientavosi. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad visi liudytojai teismo posėdžio metu patvirtino policijos pareigūnams duotus paaiškinimus, kurie buvo pagarsinti. Nei vienas iš teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų nepasakė, kad neatsimena įvykių, kuomet pirko alkoholinius gėrimus iš R. B., kad neatsimena pirkto alkoholio rūšies ir kiekio, mokėtos sumos, kad neatsimena, jog apskritai policijos pareigūnams teikė paaiškinimus, pasirašė juose ir pan. Visi liudytojai yra darbingo amžiaus (gimę 1964 m., 1975 m., 1975 m., 1986 m., 1994 m.), byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojai turėtų tam tikrų sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų suprasti arba netinkamai suprasti faktines situacijos aplinkybes ir duoti paaiškinimus. Svarbu paminėti ir tai, kad liudytojai teismo posėdžio metu davė parodymus, būdami įspėti dėl melagingų parodymų davimo. Taigi, įvertinus nurodytus duomenis, taip pat nėra jokio pagrindo sutikti su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotos atstovės pozicija, kad visi liudytojai dėl savo amžiaus, gyvenimiškos patirties, asmenybės ypatumų, tarp jų ir suvartoto alkoholio kiekio, negalėjo visiškai objektyviai atkurti įvykio aplinkybių. Svarbu paminėti ir tai, kad teismo posėdžio metu liudytojas Marijampolės AVPK Kalvarijos PK pareigūnas E. K. parodė, kad nenustatė apklaustų asmenų girtumo, kadangi nematė tam jokio pagrindo. Visi apklausti asmenys buvo adekvatūs, orientavosi aplinkoje, tiksliai nurodė faktines aplinkybes. Liudytojų blaivumas teismo posėdžio metu teismui nekėlė jokių abejonių. Pareiškėjo ir jo atstovės pareiškimus, jog liudytojai pirminių parodymų davimo policijos pareigūnams metu buvo visiškai girti ar net neblaivūs parodymų davimo teisme metu, teismo laikomi kaip gynybinis siekis diskredituoti liudytojus, kad nebūtų remiamasi jų duotaisiais, patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui nepalankiais, apkaltinamaisiais parodymais. Savo pozicijai pagrįsti tiek pareiškėjas tiek jo atstovė nepateikė jokių įrodymų, apart išsireiškimų „galimai“ ar „nėra abejonių“. Teismas tai laiko jokiais argumentais nepagrįsta retorika, todėl šią versiją atmeta.

Trečia, Marijampolės AVPK Kalvarijos PK pareigūnas E. K. surašė tarnybinius pranešimus dėl 2023 m. rugsėjo 3 d., 2023 m. lapkričio 12 d., 2023 m. lapkričio 16 d., 2023 m. lapkričio 28 d., 2023 m. gruodžio 26 d. ir 2023 m. gruodžio 28 d. nelegalios prekybos alkoholiu atvejų. Dėl 2023 m. gruodžio 16 d. fiksuoto nelegalios prekybos atvejo tarnybinį pranešimą surašė Marijampolės AVPK Kalvarijos PK pareigūnas G. G. 2024 m. gruodžio 20 d. tarnybinį parnešimą surašė Marijampolės AVPK Kalvarijos PK pareigūnė L. B. Teismas konstatuoja, kad byloje nenustatyta, jog Marijampolės AVPK Kalvarijos PK pareigūnas E. K. turi suinteresuotumą pakenkti R. B., kaip tai nurodo nubausto asmens įgaliota atstovė. Minėtas pareigūnas teismo posėdžio metu paaiškino, jog kiekvieną tarnybos dieną tos dienos užduotyje būna nurodytas patruliavimo maršrutas ir patruliavimo tikslai. 2023 m. Kalvarijoje policijos pareigūnams buvo žinomos dvi vietos, kuriose vyko nelegali prekyba alkoholiu. Viena iš tų vietų – R. B. namai. Dažnai patruliavimo užduotyse būdavo nurodyta, kad vienas iš patruliavimo tikslų – nustatyti, ar R. B. savo namuose nelegaliai prekiauja alkoholiniais gėrimais. Atsižvelgiant į tai, jam dažnai tekdavo patruliuoti būtent prie R. B. namų ir stebėti, ar nėra daromi administraciniai nusižengimai, susiję su nelegalia alkoholio prekyba, kuriuos galimai vykdo R. B. ir jo šeimos nariai. Taigi, akivaizdu, jog ne pats Marijampolės AVPK Kalvarijos PK pareigūnas E. K. savo nuožiūra patruliuodavo būtent prie R. B. namų, jis vykdydavo jam nustatytas tarnybos užduotis ir tikslus. Pareigūnas nurodė, kad jis tik surašė tarnybinius pranešimus, apklausė liudytojus, ne jis atliko administracinio nusižengimo bylos tyrimą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog administracinio nusižengimo protokolą surašė Marijampolės AVPK Kalvarijos PK pareigūnė L. B., o skundžiamą nutarimą – Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas D. M. Marijampolės AVPK Kalvarijos PK pareigūnas E. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog su R. B. asmeninių konfliktų nėra turėjęs, neturi jokio asmeninio suinteresuotumo pakenkti minėtam asmeniui. Teismas neturi pagrindo netikėti minėto pareigūno teiginiais kadangi nenustatyta, jog jis yra suinteresuotas apkalbėti administracinėn atsakomybė patrauktą asmenį ar kitaip jam pakenkti. Liudytojas teismo posėdžio metu parodymus davė, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

Analizuojant aptariamus nubausto asmens įgaliotos atstovės argumentus, būtina pažymėti tai, kad ANK 569 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tuo tarpu ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Taigi, būtent šios teisės normos apibrėžia reikalavimus įrodymų leistinumui ir liečiamumui (sąsajumui). Pažymėtina, kad įrodymų patikimumas – tai jų vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais.

Teismo vertinimu, priimant skundžiamą nutarimą įrodymais pagrįstai buvo laikyti visų liudytojų paaiškinimai, byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojai paaiškinimus davė ne savo žodžiais, kad nesuprato duotų paaiškinimų esmės, kad negalėjo suprasti esamos situacijos, faktinių aplinkybių ir pan. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Taigi, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir jo įgaliotai atstovei nepriimtinos Marijampolės AVPK išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.

Dėl ANK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo

ANK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas (vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu), padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 1 040 Eur iki 2 400 Eur.

Kaip minėta, R. B. neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Tokia asmens pozicija yra paneigta byloje esančiais duomenimis. Liudytojų M. Š., V. P., A. M., D. K. bei V. D. rašytiniais paaiškinimais bei teismo posėdžio metu duotais parodymais, policijos pareigūnų G. G. ir E. K. tarnybiniais pranešimais, policijos pareigūno E. K. teismo posėdžio metu duotais parodymais, administracinio nusižengimo protokolu, protokolais dėl daiktų ir dokumentų paėmimo yra įrodyta, jog R. B. 2023 m. rugsėjo 3 d., apie 21.00 val., M. Š. pardavė du plastikinius 0,9 litro talpos butelius vyno ,,Ziolowy Gorski“ ir 0,75 litro talpos stiklinį butelį putojančio vyno ,,Alita Sweet“ (už 13 Eur); 2023 m. lapkričio 12 d., apie 22.00 val., M. Š. pardavė du butelius 0,75 litro talpos putojančio vyno „Alita Sweet“ (už 16 Eur); 2023 m. lapkričio 16 d., apie 10.15 val., V. P. pardavė du butelius 0,9 litro talpos butelius vyno „Mocny Fajrant“, paženklintus Lenkijos Respublikos banderolėmis (už 6 Eur); 2023 m. lapkričio 28 d., apie 23.45 val., A. M. pardavė keturias skardines 0,568 litro talpos alaus „Švyturys Žalia Balta“ (už 8 Eur); 2023 m. gruodžio 28 d., apie 00.15 val., V. D. pardavė vieną 0,9 litro talpos plastikinį butelį vyno „Ziolowy Gorzki“, su lenkiškais užrašais ir Lenkijos Respublikos banderole (už 4 Eur); 2023 m. gruodžio 26 d., apie 20.00 val., D. K. pardavė vieną 0,7 litro talpos butelį degtinės „Zaranoff Wodka“ (už 15 Eur).

Pažymima, jog visi liudytojai davė analogiškus parodymus, jog nelegaliai parduodamą alkoholį pirko būtent R. B. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Degtinė buvo parduodama pirmame aukšte, už laiptinės dešinėje pusėje, per langą, prieš tai paskambinus prie R. B. buto lango įrengtu skambučiu. Policijos pareigūnai visus liudytojus, įsigijusius alkoholinių gėrimų iš R. B., sustabdė praėjus daugiausia keliolikai minučių nuo nelegaliai parduodamo alkoholio įsigijimo fakto. Visi minėti liudytojai nurodė, kad siekdami įgyti alkoholio iš taip vadinamo nelegalaus taško, naudojosi prie R. B. lango įrengtu skambučiu. Pats R. B. nurodė, kad skambutis įrengtas tam, kad namo grįžtantys vaikai, kurie nemoka naudotis laiptinės kodine spyna, galėtų paskambinti ir namiškių įsileisti į namus. Skambutis įrengtas prie lango, kad juo negalėtų naudotis pašaliniai asmenys. Tačiau byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad būtent pašaliniai asmenys, siekiantys nelegaliai įgyti alkoholio, apie skambutį žinojo ir juo naudojosi, kad prisikviesti prie lango alkoholio pardavėją. Toks skambučio įrengimas bei informacijos apie jį išplitimas tarp nelegalių įgijėjų taip pat įrodo ir pagrindžia nubaustojo tyčią daryti jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, rodo, jog tikslo pasiekimui ir įgijėjų patogumui įrengiamos net papildomos priemonės.

Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų M. Š., V. P., A. M., D. K. ir V. D. rašytiniais paaiškinimais bei teismo posėdžio metu duotais parodymais, kadangi nenustatyta, jog minėti liudytojai yra suinteresuoti apkalbėti administracinėn atsakomybė patrauktą asmenį ar kitaip jam pakenkti, to nenurodė ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys teik vieni kitiems, tiek kitiems byloje esantiems įrodymams.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 20 d., apie 12.15 val., (duomenys neskelbtini), Marijampolės AVPK Kalvarijos PK pareigūnai pastebėjo automobilį „Ford Galaxy”, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso R. B. Kilus įtarimui, kad minėtu automobiliu gali būti gabenami alkoholiniai gėrimai, kurie gali būti parduodami neturint tam leidimo, minėtas automobilis patikrinimui buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme. Automobiliui sustojus, pareigūnės išlipo iš tarnybinio automobilio, priėjo prie vairuotojo. Iš automobilio vairuotojo vietos išlipo R. B. ir R. B.. R. B. buvo supažindintas su Marijampolės apylinkės teismo priimta nutartimi atlikti poėmį jo gyvenamosiose bei pagalbinėse patalpose ir automobilyje. Apžiūrint automobilio vidų, automobilio gale ant kilimėlių buvo sudėti įvairių rūšių alkoholiniai gėrimai, nepaženklinti Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka. Buvo konfiskuoti šie rasti alkoholiniai gėrimai – 12 vnt. alkoholinio gėrimo „Akropolis“, 12 vnt. alkoholinio gėrimo „Statesman“, 10 vnt. alkoholinio gėrimo „Michel“, 2 vnt. alkoholinio gėrimo „Stock Grapefruit“, 3 vnt. alkoholinio gėrimo “Vodka Bocian“, 2 vnt. alkoholinio gėrimo „Lubelska“, 8 vnt. alkoholinio gėrimo „Bols“ , 5 vnt. alkoholinio gėrimo „Soplica“, 2 vnt. alkoholinio gėrimo „Finlandia“, 4 vnt. alkoholinio gėrimo „Alita Wild sweet“, 15 vnt. alkoholinio gėrimo „Zubrowska“, 23 vnt. alkoholinio gėrimo „Tradicinis gubernija“, 6 vnt. alkoholinio gėrimo „Party kriaušių skonio“, 6 vnt. alkoholinio gėrimo „Party ananasų skonio“, 24 vnt. alkoholinio gėrimo „Meistrų“, 24 vnt. alkoholinio gėrimo „Wolfas Engelman“; 60 vnt. alkoholinio gėrimo „Desperados“.

R. B. paaiškinime nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 20 d., kartu su pažįstamu asmeniu – R. B. jam priklausančiu automobiliu „Ford Galaxy” vyko į Lenkijos Respubliką, kadangi R. B. norėjo nusipirkti alkoholinių gėrimų šventėms. Lankėsi parduotuvėse „Biedronka“, „Vynoteka“ bei „Aldi“. Minėtose parduotuvėse R. B. pirko įvairius alkoholinius gėrimus, su juo parduotuvėse buvo ir jis. Kiek matė, R. B. už prekes atsiskaitė grynaisiais, kadangi įvažiavus į Lenkiją, buvo sustoję keitykloje, kurioje R. B. išsikeitė pinigų. Sutiko, kad automobilis butų leidžiamas apžiūrėti, automobilio salone ir bagažinėje buvo rasta įvairių alkoholio gėrimų. Pareigūnams pasakė, kad alkoholis ne jo, o R. B. Alkoholis buvo paimtas. Prekybos alkoholiu nevykdo, namuose alkoholinių gėrimų neturi. Su jam inkriminuojamu administraciniu nusižengimu nesutinka.

R. B. paaiškinime nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 20 d. svečiavosi pas giminaičius (duomenys neskelbtini). Sugalvojo, kad reikėtų nuvykti į Lenkiją nusipirkti alkoholinių gėrimų. Kadangi pats automobilio neturi, dėl to sugalvojo nueiti pas tame pačiame name su jo giminaičiais gyvenantį gerai pažįstamą R. B. paprašyti, kad jis nuvežtų į Lenkiją. R. B. sutiko, jo automobiliu „Ford Galaxy” dviese vyko į Lenkiją. Jis pirko įvairių alkoholinių gėrimų, už alkoholį sumokėjo grynaisiais. R. sau alkoholio nepirko. Apsipirkus (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo, sustabdė policijos pareigūnai, kurie R. B. supažindinę su kažkokiais dokumentais visą alkoholį paėmė. Jis ir R. B. pareigūnams pasakė, kad alkoholį R. B. įsigijo savo reikmėms.

Skunde ir teismo posėdžio metu R. B. nurodė, kad poėmio metu paimti įvairūs alkoholiniai gėrimai priklauso R. B.. Tai patvirtina aplinkybė, kad kaip matyti iš įgytų prekių pirkimo kvitų, atsiskaitymas už prekes vyko ne tik grynaisiais pinigais, bet ir bankine mokėjimo kortele, kuri priklauso R. B..

Teismo posėdžio metu liudytojas R. B. parodė, kad dvejose parduotuvėse mokėjo grynaisiais pinigais (zlotais), trečioje – grynaisiais ir „Revolut“ banko kortele, kurios šiuo metu nenaudoja, kadangi yra pasibaigęs jos galiojimo laikas. Policijos pareigūnai neklausė, kuo jis atsiskaitė už alkoholį, jis pasakė, kad atsiskaitė grynaisiais pinigais. Policijos pareigūnai jo neklausė, ar už alkoholį atsiskaitė banko kortele.

Taigi, kaip matyt iš nurodytų duomenų, R. B. ir R. B. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu (iki skundo pateikimo) teikė analogiško pobūdžio paaiškinimus, kad R. B. už Lenkijos Respublikoje įsigytus alkoholinius gėrimus atsiskaitė grynaisiais pinigais. Faktinė aplinkybė, kad vienoje parduotuvėje buvo atsiskaityta ir „Revolut“ banko kortele buvo nurodyta tik skunde ir bylą nagrinėjant teisme. Teismas nurodytą įvykio aplinkybių versiją vertina kaip pasirinktą gynybos strategiją, siekiant sušvelninti R. B. atsakomybę bei išvengti jam nuostolingos paskirtos administracinio poveikio priemonės – alkoholinių gėrimų konfiskavimo. Be to, įvykių versijos, kad vienoje parduotuvėje R. B. už įsigytus alkoholinius gėrimu atsiskaitė ir „Revolut“ banko kortele nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai.

Būtina atsižvelgti į tai, kad „Revolut“ banko pateiktame rašte nurodyta, kad R. B. nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. minėtame banke turėjo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei dvi banko korteles, kurių Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Pirmosios jų galiojimas pasibaigęs 2024 metų rugsėjo mėn. Antroji galiojanti iki 2027 metų liepos mėn. Taigi, pirmoji kortelė atsiskaitymui negalėjo būti panaudota. Antroji kortelė buvo galiojanti ir jos terminas greitu laiku nesibaigia, todėl nepasitvirtina R. B. teismui teikta versija, kad kortelės terminas jau baiginėjosi, todėl buvo reikalinga ja pasinaudoti, kad išnaudoti visus sąskaitoje likusius pinigus. Be to, „Revolut“ banko pateiktame rašte nurodyta, kad R. B. laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. jokių mokėjimų ir atsiskaitymų neatliko. Tai reiškia, kad jis neatsiskaitinėjo „Revolut“ mokėjimo instrumentu ir neva įgydamas alkoholinius gėrimus Lenkijoje jo nurodytomis aplinkybėmis.

Tokiu būdu paneigta versija, kad alkoholinius gėrimus įgijo R. B., nes jo teismui nurodytomis aplinkybėmis (dalis pirkta grynais bei už dalį atsiskaityta kortele) jų įgyti negalėjo.

„Revolut“ banko pateiktame rašte nurodyta, kad R. B. nuo 2023 m. kovo 30 d. minėtame banke turi banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). „Revolut“ banko pateiktame rašte nurodyta, kad A. B. nuo 2023 m. vasario 16 d. minėtame banke turi banko korteles Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

AB „Swedbank“ banko išraše fiksuoti R. B. atlikti mokėjimai iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Mokėjimai atlikti A. B. bei UAB „Opay Solutions“. AB „Swedbank” banko rašte nurodyta, kad R. B. sąskaitų minėtame banke neturi. R. B. turi banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. gruodžio mėn. su sąskaita buvo susieta mokėjimo kortelė Bekontaktė Debit MC Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau minėta kortele atliktų operacijų Lenkijos Respublikoje minėtu laikotarpiu nebuvo. A. B. turi banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. gruodžio mėn. su sąskaita buvo susieta mokėjimo kortelė Bekontaktė Debit MC Nr. (duomenys neskelbtini).

AB „SEB” banko rašte nurodyta, kad R. B., R. B. ir A. B. sąskaitų minėtame banke neturi. AB „Artea“ banko rašte nurodyta, kad R. B., R. B. ir A. B. sąskaitų minėtame banke neturi.

Taigi, nurodyti „Revolut“ banko pateikti duomenys nepatvirtina R. B. ir R. B. pateiktos versijos, kad R. B. vienoje iš parduotuvių, esančių Lenkijos Respublikoje, už įsigytą alkoholį atsiskaitė „Revolut“ banko kortele. AB „Swedbank“, AB „SEB” bei AB „Artea“ banko pateiktais duomenimis, R. B. sąskaitų minėtuose bankuose neturi. Taip pat bankų pateikti duomenys įrodo, kad nė vienas iš aukščiau nurodytų asmenų už alkoholį kortele nemokėjo, nes tokia kortele, kaip nurodyta viename iš pirkimo čekių, nė vienas nedisponuoja. Teismas atkreipia dėmesį, kad užklausą mokėjimo korteles išduodančioms institucijoms pateikė savo iniciatyva, būdamas aktyvus. Tačiau šių institucijų sąrašas nėra baigtinis, užklausos pateiktos tik žinomoms institucijoms. Todėl apmokėjimo už dalį alkoholio kortelės turėtojo nenustatymas neįrodo, jog alkoholis priklauso būtent R. B. Buvo nustatyta, jog alkoholiu su lenkiškomis banderolėmis prekiaujantis R. B. savo transporto priemone gabeno lenkišką alkoholį. Jo įgijimo kvitai buvo pas R. B. ir tik po sustabdymo patikrinimui buvo pastarojo perduoti R. B. R. B., nebūdamas su jų turiniu susipažinęs, iškart teigė, kad alkoholį įgijo jis, už visą sumokėdamas grynaisiais. Tik vėliau, teikiant skundą ir jį nagrinėjant teisme, atsirado nauja versija, jau suderinta su esamų kvitų turiniu, kad daliniam apmokėjimui buvo naudota R. B. mokėjimo kortelė „Revolut“ ir tai neva patvirtina, kad alkoholis priklauso R. B., o ne jį savo transporto priemone gabenusiam R. B. Tačiau teismui išreikalavus papildomus įrodymus, ši versija pilnai paneigta. Todėl teismas laiko įrodytu, jog alkoholio priklausymo R. B. versija buvo sugalvota tik tam, kad išvengti alkoholio konfiskavimo, nes tuo metu jau vyko administracinė teisena R. B. atžvilgiu. Tačiau šią versiją paneigus, nustatyta, jog alkoholis priklausė būtent R. B. ir buvo jo gabenamas iki pat patikrinimo momento, todėl vėliau priimtu ikiteisminės institucijos nutarimu pagrįstai konfiskuotas.

Dėl administracinio nusižengimo perkvalifikavimo iš ANK 127 straipsnio 2 dalies į ANK 127 straipsnio 1 dalį

Skunde nurodoma, kad R. B. ankstesnė nuobauda paskirta dėl ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo buvo sumokėta 2023 m. liepos 17 d., tačiau protokolas dėl laikotarpyje nuo 2023 m. rugsėjo 3 iki d. 2023 m. gruodžio 28 d. galimai įvykdyto administracinio nusižengimo įteikiamas tik 2025 m. sausio 31 d., todėl nesutinkama su šia aplinkybe, kad padarytas pažeidimas kvalifikuojamas pagal 127 straipsnio 2 dalį, t. y. pakartotinai, kadangi nuo paskutinės baudos sumokėjimo praėjo daugiau nei 1,5 metų.

ANK 40 straipsnyje nurodyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo.

Teismas pažymi, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog R. B. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 127 straipsnio 1 dalyje, administracinį nurodymą įvykdė 2023 m. liepos 17 d. Nusižengimą pagal ANK 127 straipsnio 2 dalį padarė laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 3 d. iki 2023 m. gruodžio 28 d., todėl veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 127 straipsnio 2 dalį. Taigi, sutinkamai su nurodytu teisiniu reglamentavimu, ANK 40 straipsniu, pakartotinumas skaičiuojamas nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, o ne nuo administracinio protokolo surašymo dienos, todėl nėra jokio teisinio pagrindo R. B. padarytą administracinį nusižengimą iš ANK 127 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į ANK 127 straipsnio 1 dalį.

Dėl alkoholinių gėrimų konfiskavimo

ANK 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus.

ANK 29 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

ANK 127 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir iš šios veiklos gautų pajamų konfiskavimą.

Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliota atstovė nurodė, kad administracinio poveikio priemonė pritaikyta neteisėtai, kadangi poėmio metu paimti įvairūs alkoholiniai gėrimai neginčytinai priklauso R. B. Konfiskavus R. B. įsigytus alkoholinius gėrimus, tai sudarys neproporcingai žalingą finansinį nuostolį. Jeigu R. B. būtų žinojęs apie ketinimą konfiskuoti įsigytas prekes dėl tos aplinkybės, kad vyko kartu su R. B., būtų susiradęs kitą pavėžėją. Akivaizdu, kad jeigu būtų taikoma administracinio poveikio priemonė ir teisėtai įsigyti alkoholiniai gėrimai būtų konfiskuoti, konfiskavimas baustų ne tiesioginį administracinės teisės pažeidėją, o teisėtą prekių įgijėją R. B., kuris su administracinės teisės pažeidimu nėra susijęs.

Kaip minėta, teismas įvertinęs bei išanalizavęs visus šioje administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis bei įrodymus, padarė išvadą, jog 2024 m. gruodžio 20 d. alkoholinius gėrimus Lenkijos Respublikoje R. B. neįgijo. Šią versiją pilnai paneigė surinkti ir ištirti įrodymai. Patikrinimo metu, alkoholį gabeno savo transporto priemone būtent R. B.. Jo atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena bei priimta nutartis poėmiui atlikti. Todėl akivaizdu, kad Lenkijos Respublikoje įgytų ir R. B. gabentų alkoholinių gėrimų konfiskavimas taikomas asmeniui betarpiškai įvykdžiusiam administracinį nusižengimą, numatytą ANK 127 straipsnio 2 dalyje, R. B., o ne R. B. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo grąžinti poėmio metu paimtus alkoholinius gėrimus.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo ir skirtos baudos sumažinimo

Skunde nurodoma, kad R. B. paskirta 1 040 Eur bauda yra per griežta. Įvertinus tai, kad dėl neaiškių priežasčių buvo delsiama net daugiau nei 1,5 metų įteikti protokolą R. B., prašoma rasti galimybę pakeisti skundžiamą nutarimą ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, mažinti paskirtą baudą.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).

Teismas pažymi, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės (ANK 27 straipsnio 1 dalis). Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad R. B. dėl akcizais apmokestinamų prekių prekybos yra baustas 2016 m. balandžio 8 d., 2019 m. birželio 28 d., 2021 m. balandžio 15 d. ir 2023 m. liepos 17 d. Du iš nurodytų administracinių nusižengimų yra padaryti daugiau nei prieš penkerius metus, tačiau tai neigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, anksčiau asmeniui paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės jo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė, neatgrasė jo nuo naujų nusižengimų padarymo. Svarbu paminėti tai, kad R. B. jam inkriminuotą administracinį nusižengimą vykdė pakankamai ilgai –laikotarpyje nuo 2023 m. rugsėjo 3 d. iki 2023 m. gruodžio 28 d., per nurodytą laikotarpį fiksuoti 6 nelegalios prekybos alkoholiu epizodai. Skunde nurodytas argumentas, kad dėl neaiškių priežasčių buvo delsiama net daugiau nei 1,5 metų įteikti protokolą R. B., nėra tinkama teisinė praktika bei pripažitina ydinga, tačiau nesudaro teisinio pagrindo R. B. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.

Taigi, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju R. B. paskirta bauda individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, ji yra ne per griežta ir adekvati padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas nenustatė pagrindų taikyti R. B. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Nusižengimo pobūdis, pavojingumo laipsnis bei pareiškėjo asmenybė leidžia spręsti, kad paskirta administracinė nuobauda (piniginė bauda) yra tinkama bei padėsianti siekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinės atsakomybės tikslų – paveikti pažeidėją, atgrasyti nuo naujų teisės pažeidimų ir ugdyti pagarbą įstatymui.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. 2025 m. balandžio 18 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1875-2025 yra teisėtas ir pagrįstas, jį panaikinti ar pakeisti skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. įgaliotos atstovės advokato padėjėjos S. P. skundas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba. Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai nuteistajam (nagrinėjamu atveju – administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui) buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus; kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimo, kurioje nurodoma, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 741,66 Eur. Išnagrinėtą skundą iniciavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. B., skundas buvo atmestas, todėl vadovaujantis ANK 666 straipsnio 1 dalimi, teismas nutaria valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas priteisti iš nubausto asmens R. B..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. įgaliotos atstovės advokato padėjėjos S. P. skundą atmesti.

Priteisti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. 741,66 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 66 ct) proceso išlaidų, patirtų jam teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Nurodyta suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktoje finansų įstaigoje, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už antrinę teisinę pagalbą), per 1 (vieną) mėnesį nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.