- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-12-31
- Bylos Nr.
- 1-272-493/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-00964-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Kaltinamasis
- D. J.
- Civilinis ieškovas
- M. K.
- Advokatai
- Laimius Platūkis
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, Indrei Vitkutei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, kaltinamajam D. J., jo gynėjui Artūrui Kuzmai, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. K., jo atstovui advokatui Laimiui Platūkiui, teismo med. ekspertui Leonui Urbonavičiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) . Lazdijų m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis Lazdijuose, (duomenys neskelbtini) , teistas:
1) 2010-09-23 Lazdijų rajono apylinkės pagal LR BK 259 str.2 d., 6 mėnesius viešųjų darbų;
2) 2012-04-13 Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 3 d., - 90 (devyniasdešimties) parų areštu;
3) 2012-10-17 Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Remiantis BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviem) metams;
4) 2012-10-19 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d., laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Remiantis BK 75 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams;
5) 2012-11-14 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d. laisvės apribojimu dešimčiai (10) mėnesių,
2013-02-28 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. 9 d. bausmės, paskirtos 2012-10-17 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2012-11-14 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 1 m. 9 mėn. Taikytas BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.
2013-05-13 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. 9 d. bausmės, paskirtos 2012-10-17 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2012-11-14 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, subendrintos 2013-02-28 teismo nutartimi, subendrintos su 2012-10-19 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies bausmes sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 2 m. 3 mėn. Taikytas BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 6 mėn.
6) Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014-02-12 nuosprendžiu, pagal BK 182 str. 1 d. - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹str. bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.
Remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. ši bausmė subendrinta iš dalies sudedant su 2012-10-17 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, 2012-10-19 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir 2012-11-14 Varėnos rajono apylinkės teismo paskirta bausme. 2013-02-28 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi subendrintos 2012-10-17 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2012-11-14 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies sudedant ir 2013-05-13 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės, paskirtos 2012-10-17 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2012-11-14 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, 2013-02-28 teismo nutartimi, subendrintos su 2012-10-19 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies bausmes sudedant, ir paskirta subendrinta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 (dveji) metus 6 (šeši) mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo. Remiantis BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.
Į bausmės laiką įskaitytas 2012-10-19 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2012-11-14 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas sulaikyme ir suėmime.
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d., BK 284 str. 1 d., BK 135 str. 2 d. 8 p.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis D. J., 2014 m. rugpjūčio 22 d. apie 23.55 val. prie šašlykinės, esančios Alytaus r., Miroslavo sen., (duomenys neskelbtini) k., tarpusavio ginčo metu, siekdamas išvengti smūgio, dėl neatsargumo, rankomis nuo savęs pastūmė M. K., dėl ko pastarasis krito ir galva atsitrenkęs į žemę patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą dėl trauminės galvos smegenų ligos, ūmaus periodo, vidutinio sunkumo formos, pakauškaulio, abiejų smilkinkaulių lūžimo, subdurinės hematomos dešinio galvos smegenų pusrutulio srityje, kaukolės pamato dešinės pusės vidurinės daubos lūžimo, poodinės kraujosruvos apie abi akis.
Šiais veiksmais, D. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d..
Kaltinamasis D. J. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, jog 2014 m. rugpjūčio 22 d. apie 23.00 val., būdamas blaivus, kartu su D. V., atvažiavo į šašlykinę, esančią Alytaus r., (duomenys neskelbtini) kaime. Čia sutiko atvykusius T. P. ir L. M. ir visi, prisėdę prie stalo, užsisakė valgyti. Kažkur apie 23.30 - 23.45 val., į šašlykinę įėjo pirmiausia, kaip vėliau sužinojo, K. K., kuris prie baro pradėjo kalbėtis su barmenu, o netrūkus į kavinę atėjo, kaip vėliau sužinojo, M. K.. Aiškiai matėsi, jog jie abu buvo neblaivūs. Jiems bejuokaujant, K. K., atsisukęs į prie stalo sėdintį T. P. pasakė „nepasprink“. Pastarojo paklausus „kas tau yra“, K. K. jam pačiam taip pat atsakė: „žiūrėk ir tu, asile, neužsprink“. Atsistojus prie staliuko, prie jo priėjo K. K. ir įrėmė savo kaktą jam į nosį. Pastarąjį atstūmus, abu susikibo ir nugriuvo ant grindų. Pardėjus ant grindų grumtis ir voliotis, į konfliktą įsikišo M. K. ir pradėjo su turėta rankine mojuoti į jam į galvą ir petį. Pabandžius išsilaisvinti ir atsistoti, K. K. sugriebė jam už kaklo, nuo ko pradėjo dusti. Juos išskyręs barmenas išvarė į lauką. Kadangi dėvėtas megztinis buvo suplėšytas ir kruvinas, todėl, jį nusirengęs, kartu su visais išėjo į kiemą. Išėjus pro duris, užsimojęs rankine, prie jo atbėgo M. K., todėl, stengdamasis išvengti smūgio rankine, ištiesė abi rankas į priekį ir M. K., atsitrenkęs į jo delnus, nugriuvo nugara ant asfaltuotos dangos. Tada N. K. pradėjo rėkti „tėvą užmušė“. Po to, kartu su N. K. įkėlė M. K. į automobilį ir iškvietė greitąją med. pagalbą bei policiją. Atvykusiems policijos pareigūnams paklausus kas čia įvyko, N. K. pasakė, jog jis sukonfliktavo su K. K. ir ji pretenzijų jam neturi. Nors policijos pareigūnams ir sakė, jog M. K. perkrito nuo jo pastūmimo, tačiau N. K. jiems aiškino, jog M. K. sužalojo trys pabėgę asmenys. D. V., T. P. ir L. M. atvykus policijos pareigūnams buvo vietoje ir niekur nebėgo. Praėjus kažkur dviem savaitėms po įvykio, norėdamas pasikalbėti ir atsiprašyti, buvo nuvykęs pas K. į namus. Klausė pastarųjų, ar jie taip pat nejaučia savo kaltės, tačiau keisti savo duotų parodymų jų neprašęs. Susitikimų metu buvo kalbama apie piniginę kompensaciją už padarytus sužalojimus. Pirmo susitikimo metu prašoma piniginė suma nebuvo įvardinta, po to ji buvo didinama iki 15000, o vėliau ir iki 20000 litų. Galiausiai kompromisas nebuvo surastas.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis D. J. savo kaltę pripažįsta iš dalies, tačiau ji pilnai įrodyta šiais įrodymais.
Nukentėjusysis M. K. parodė, jog 2014 m. rugpjūčio 22 d. apie 19.30 val., kartu su žmona N. K. ir sūnumi K. K., išvyko į Alytų pas dukrą pasveikinti ją su gimtadieniu. Svečiuose vartojo degtinę, nuo jos buvo stiprokai apsvaigęs, eidamas svirduliavo. Apie 23.00 val., žmonos vairuojamu automobiliu, visi trys išvyko į namus. Pakelyje sustojo prie šašlykinės, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, nes sūnus K. buvo skolingas barmenui už cigaretes. Pamena, jog su sūnumi buvo nuėjęs į šašlykinę, kadangi jis neturėjo pinigų. Kas vyko toliau neatsimena, nežino dėl kokios priežasties „atsijungė“ – ar nuo išgertos degtinės, ar nuo suduoto smūgio, spėja, jog nuo smūgio. Kur buvo sužalotas, neprisimena. Tvirtina, jog rankoje turėjo rankine, tačiau ja nieko nedarė. Atsibudo 2014-08-23 apie 7.00 val. Alytaus apskrities S. K. ligoninėje. Dukra pasakė, kad jį kažkas sumušė, bet pats to neatsimena. Tolimesniam gydymui buvo išvežtas į KMUK. Čia būnat, atvažiavusi žmona pasakojo, jog atvykęs kaltinamasis prisipažino jį sumušęs. Taip pat į ligoninę buvo atvažiavusi kažkokia mergina, kuri siūlė pinigų vaistams, tačiau atsisakęs.
Liudytojas T. R. parodė, kad 2014-08-22 dirbant šašlykinėje „(duomenys neskelbtini)“, apie 23.50 val. užėjo K. K., kuris apsižiūrėjęs, kad neturi pinigų, išėjo į lauką ir netrukus grįžo su tėvu M. K.. Stovėdamas prie baro, K. K. pamatė prie staliuko sėdintį ir valgantį D. J., kuriam pasakė „nepasprink“. Tada D. J. priėjo prie K. K. ir jį pastūmė, o K. K. spyrė jam į pilvą, po ko abu susimušė ir pargriuvo ant žemės. Begindamas K. K., M. K. kelis kartus odine rankine sudavė D. J. per galvą. Netrukus į šašlykinę įbėgusi pradėjo šaukti Kęstučio motina. Tada jis juos visus išskyręs išstūmė į lauką. Pirmą iš šašlykinės išstūmė K. motiną, po to M. K., po jo K. K.. Tada atsistojo D. J. ir nusirengęs savo maikutę bei pasakęs „dabar tai bus“, išėjo į lauką. Tada jis pats nuėjo į virtuvę ir paspaudė apsaugos pultelį, o grįžęs į salę pamatė kieme, netoli šašlykinės durų, gulintį M. K.. Įvykio metu K. K. buvo neblaivus, M. K. buvo visai girtas, tačiau ant kojų pastovėjo. K. K. mama buvo blaivi, tačiau negali pasakyti, ar blaivus buvo D. J., tačiau atrodė blaivesnis už K. K..
Liudytoja N. K. parodė, jog 2014-08-22 apie 18-19 val., kartu su vyru M. K. ir sūnumi K. K. buvo nuvykę pas Alytuje gyvenančią dukrą pasveikinti ją su gimtadieniu. Čia sūnus su vyru vartojo alkoholinius gėrimus, o ji pati, kadangi vairavo automobilį, tai alkoholio negėrė. Prieš išvykstant, vyras atrodė išgėręs, tačiau nestipriai, nes pats dar galėjo paeiti, o sūnus buvo už tėvą blaivesnis. Apie 23.50 val., bevažiuojant link namų, sustojo prie šašlykinės, esančios Alytaus r., (duomenys neskelbtini) k., nes sūnus barmenui buvo skolingas už cigaretes. Vyras su sūnumi nuėjo į šašlykinės vidų, o ji, sėdėdama automobilyje, pro šašlykinės pasato langą matė, kaip sūnus, stovėdamas prie baro, atsisukęs į salę kažką pasakė, po ko D. J., pakilęs nuo staliuko, priėjo prie sūnaus ir sudavė jam ranka į veidą, po to jie susikibo ir pradėjo muštis. Atėjusi į šašlykinę rado sūnų ir D. J. besivoliojančius ant grindų ir sudavinėjančius vienas kitam smūgius. Matė ateinančius gal penkis D. J. draugus. Bandė juos skirti ir paėmusi sūnų už rankos, prašė nesimušti ir eiti kartu. Vienu metu apsidairiusi pamatė, kad salėje nėra jos vyro, todėl iš karto išėjo į lauką, kur netoli durų pamatė ant nugaros be gyvybės ženklų gulintį jį ant žemės. Matė maždaug už kelių metrų nuo gulinčio M. link toliau stovinčių automobilių nueidinėjančius du vaikinus, kurių iš nugaros neatpažino, nežino ar vienas iš jų galėjo būti D. J.. Apžiūrėjusi gulintį M., pamatė jam iš burnos ir abiejų ausų besisunkiantį kraują. Neatsimena, ką tuo metu darė sūnus. Nematė ir nežino, kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas jos sutuoktinis M. K.. Belaukiant greitosios ir policijos, D. J. K. K. pasakė: „atsiprašau, kad taip įvyko“. Ką jis konkrečiai turėjo omenyje nežino, kartu laukė atvykstant policijos. Po šio įvykio D. J. buvo nuvykęs aplankyti jos vyro į klinikas, po to keletą kartų buvo atvažiavęs į namus, prašė atleisti, pakeisti parodymus ir sakyti, jog vyras neva pats nukrito nuo laiptų, siūlė už tai pinigų.
Liudytojas K. K. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 22 d. apie 18.00-19.00 val., kartu su tėčiu M. K. ir mama N. K. nuvyko į Alytų pas seserį pasveikinti jos su gimtadieniu. Šventės metu gėrė alų ir šampaną, tačiau jautėsi blaivas. Tėtis gėrė degtinę, todėl buvo stiprokai girtas. Kažkur po 23 val., bevažiuojant į namus, sustojo prie šašlykinės, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, nes barmenui Tomui buvo likęs skolingas 10 litų. Nuėjęs į šašlykinę pasižiūrėjo ar dirba barmenas T. ir grįžo į automobilį pasiimti paliktos piniginės. Į šašlykinę grįžo kartu su tėvu. Šašlykinėje buvęs D. J. jam kažką tai pasakė, todėl jam atsakęs „ėsk, jei ėdi“. Tikslai nepamena, ką D. J. jam atsakęs, tačiau jam pasakęs „ėsk ir neužsprink“. Tada D. J., priėjęs prie jo, kažką pasakė ir jį pastūmė. Tada jis pats D. J. taip pat pastūmė, tačiau jokių smūgių jam nesudavė. Po to D. J. sudavė smūgį jam ranka į veidą. Besigindamas, pergriovė D. J. ant grindų ir abu susikibę pradėjo vartytis. Buvo suėmęs D. J. rankomis už kaklo. Tėvas tuo metu stovėjo prie šaldytuvo ir nieko nedarė, o motinos iš viso nepastebėjo. Konfliktas nutrūko, kai išgirdo motiną šaukiant, jog tėvas užmuštas. Tada, paleidęs D. J., išbėgo į lauką, o paskui jį išbėgo ir D. J.. Kieme prie automobilio rado ant žemės gulintį tėvą. Kas jam galėjo suduoti smūgius, nežino. Po kurio laiko priėjęs prie jo D. J. pradėjo atsiprašinėti.
Liudytojas D. V., kurio parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo tyrėjui buvo pagarsinti BPK 276 str. 4 d. pagrindu, parodė, kad 2014-08-22 apie 23.00 val. su draugais D. J., T. P. ir L. M. šašlykinėje valgė. Iš lauko prie baro atėjęs vaikinas kažkuriam iš jų pasakė „nepasprink“. D. J. atsistojo ir paklausė, kas jam yra ar kuo nepatenkintas. Abu jie susikibę pargriuvo prie staliuko ir vartėsi ant grindų, o to vaikino tėvas rankoje turėta vyriška rankine mažiausiai tris kartus sudavė D. J. į veidą ir galvą. Iš lauko atbėgusi moteris irgi su rankine sudavė D. J. į nugarą. Kažkuriuo metu tas pats vaikinas rankų dilbiais iš už nugaros pradėjo D. J. smaugti ir tada juos išskyręs barmenas visus išvijo į lauką. Tiksliai neprisimena po kiek laiko, bet netrukus po jų, į lauką išėjo ir jis pats su T. P., L. M.. Čia pamatė nugara ant žemės gulintį vyriškį, prie kurio stovinti moteris rėkė, kad jį užmušė, skambino ir kvietė pagalbą, o D. J. kalbėjosi su tuo vaikinu. Nematė, dėl kokios priežasties lauke nugriuvo tas vyriškis, tik iš D. J. pasakojimo žino, kad tas vyriškis puolė jį su rankine, norėjo jam suduoti, todėl, norėdamas atsistumti nuo savęs, jį pastūmė, ko pasėkoje vyriškis griuvo nugara ant žemės (t.1, b.l.30-31).
Liudytojas T. P. parodė, kad 2014-08-22 apie 23.00 val., su draugais L. M., D. J. ir D. V. sėdėjo šašlykinėje prie staliuko ir valgė bei juokavo. Tuo metu į šašlykinę atėjo neblaivūs, kaip vėliau sužinojo, K. K. ir M. K. ir pradėjo kabėtis su barmenu. Po to K. K., atsisukęs į jį pasakė „nepasprink“. D. J. paklausus, kodėl jis taip kalba, į tai K. K. jam atkirto „ir tu nepasprink, asile“. Tada D. J. atsistojus, prie jo priėjęs K. K. įrėmė savo kaktą jam į veidą ir jį stvėręs rankomis, parvertė ant grindų. Po to jie abu susikibę vartėsi ant žemės ir K. K., sugriebęs D. J. už kaklo, pradėjo smaugti, o M. K. su rankine trankė D. J. į galvą ir veidą. Netrukus iš lauko atbėgo N. K., kuri abiem rankomis sugriebė M. J. už veido. Tada, barmenui paliepus, visi išėjo į lauką, o jis su D. V. ir L. M. toliau bevalgydami pro langą matė, kaip kieme M. K. žengė porą žingsnių link D. J. ir užsimojo rankine. Tuo metu D. J. ištiesė abi rankas į priekį, po ko tas vyriškis griuvo nugara ant žemės. Nematė, ar D. J. jį pastūmė ar jis pats nukrito, matė tik D. J. ištiestas rankas. Kai vyriškis nugriuvo, kartu su D. V. ir L. M. išėjo į lauką pažiūrėti ir paėję atokiau rūkė, o N. K. pirštu rodydama į juos sakė, kad neva tai jie suspardė jos vyrą. Po to atvažiavo greitoji med. pagalba ir policija, tačiau nepamena, ar policijos pareigūnai jo ko nors klausė.
Liudytojas L. M. parodė, jog 2014-08-22 apie 23.00 val., su draugu T. P. bei pažįstamais D. J. ir D. V. būnant šašlykinėje, atėjo neblaivus K. K.. Tuo metu T. P. pradėjus juoktis, K. K. jam pasakė, jog nepaspringtu. D. J. paklausus, ką šis kalba, nepamena, ką jam atsakė K. K.. Tada juodu apsižodžiavo, susistumdė ir susimušė. Pirmas puolė muštis K. K., kuris pargriovė D. J. ant grindų ir pradėjo smaugti. Tada priėjęs M. K. pradėjo D. J. daužyti su rankinę, o priėjusi N. K. apdraskė jam veidą. Barmenui paliepus, visi konfliktuojantys asmenys išėjo į kiemą. Bevalgydamas, pro šašlykinės langą matė, jog kieme stovi rankas į priekį ištiesęs D. J., o link jo eina M. K.. Po to nusisuko, o atsukęs pamatė, jog M. K. jau guli ant žemės. Pamena, jog buvo atvykusi policiją, tačiau nepamena, ar buvo atvykusi greitoji med. pagalba. Įvykio metu M. K. taip pat buvo neblaivus, nes jo veidas buvo raudonas ir jis svirduliavo.
Liudytojas V. M. parodė, jog yra M. K. žentas, paties įvykio nematė, tačiau po jo praėjus gal 4 dienoms, būnant atsitiktinai pas K. namuose, atvažiavo su savo pussesere A. D. J.. Pastarasis, tiksliai neįvardindamas mušė jis ar nemušė M. K., už tai, kad jie pakeistų duotus savo parodymus ir sakytų, jog M. K., eidamas tamsoje, pats griuvo ir susitrenkė galvą, siūlė pinigus. Kadangi M. K. dar gulėjo ligoninėje, neaiškų kokie bus liekamieji reiškiniai po patirtos traumos, todėl prie kompromiso nebuvo prieita ir buvo nuspręsta susitikti dar kartą. Tai pat dalyvavo prieš įvykį vykusiame žmonos S. sesers gimtadienyje Alytuje. Jo metu K. K. gėrė alų ir kažkiek degtinės. M. K. gėrė degtinę, nuo jos atrodė apsvaigęs, tačiau eidamas nesvirduliavo.
Liudytoja S. M. parodė, jog įvykio naktį, apie 23 val., jai paskambino motina N. K. ir pasakė, jog sumuštas tėtis M. K.. Iš karto su vyru V. M. nuvyko į įvykio vietą, kur rado jau įkeltą į automobilį be sąmonės stipriai sužalotą tėvą, todėl iškvietė greitąją med. pagalbą ir policiją. Aikštelėje buvo kaltinamasis ir daugiau vaikinų, kurių dalis, atvykus policijos pareigūnas, pasišalino. Šalia bevaikštinėjantis D. J. sakė, jog susimušė ir taip įvyko, kad tėtė guli. Detaliau įvykio aplinkybių jis nepaaiškino. Vėliau tėtis pasakojo, jog į ligoninę buvo atvykęs D. J. ir A. M. ir, kaip suprato, kaltinamasis norėjo atsiprašyti ir siūlė kompensaciją. Lankėsi pastarieji abu ir tėvų namuose, kur D. J. prisipažino ir atsiprašė už tai, jog sumušė tėtį. Taip pat siūlėsi atlyginti žalą, tačiau konkrečios sumos neįvardijo, tik klausė, kiek norėtų. A. M. pasakė, kad jei būtų galima, tai tėtis pasakytų, jog pats eidamas nukrito ir susižalojo. Be to, A. M. ir D. J. dar du kartus buvo atvykę pas jos tėvus, tačiau tuose susitikimuose ji nedalyvavo. Taip pat dalyvavo Alytuje vykusiame savo sesers S. gimtadienyje. Čia tėtis išgėrė alaus ir degtinės, tačiau pats nulipo namo laiptais iš ketvirto aukšto. Brolis K. K. taip pat gėrė alaus ir degtinės, tačiau taip pat laisvai nulipo namo laiptais.
Liudytojas A. M. parodė, jog yra K. pažįstamas iš gretimo kaimo ir, N. K. paprašytas, dalyvavo susitikimuose su D. J.. Pirmą kartą D. J. su mergina į K. namus atvyko praėjus gal dviem dienoms po įvykio. Tada atėjęs D. J. iš karto pasakė, jog „mes pradėjome, dovanokit ir mums atleiskit, jei galit“. Buvo kalba apie susitaikymą, žalos atlyginimą, parodymų pakeitimą, tačiau tiksliai niekas nebuvo įvardinta ir sutarta. Antrą kartą D. J. su ta pačia mergina vėl buvo atvykę į K. namus. Susitikimo metu buvo kalbama apie tą patį. Jie siūlė atsiimti pareiškimą, tarėsi dėl žalos atlyginimo, siūlė lyg tai 7000 litų. Tačiau susitarimas nebuvo pasiektas, nes N. K. netekino sumos dydis.
2014-08-23 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniojo specialisto D. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014-08-23 apie 12.02 val. gautas Alytaus apskrities S. K. ligoninės priėmimo skyriaus medikės telefoninis pranešimas apie tai, kad greitosios medicinos pagalbos automobiliu į Alytaus apskrities S. K. ligoninės priėmimo skyrių buvo pristatytas M. K., kuriam nustatytas kaukolės pamato lūžimas, hematoma, suteikus pagalbą išvežtas į Kauno klinikas (t. 1, b.l. 3).
2014-09-09 M. K. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2014 m. rugpjūčio 22 d. apie 19.30 val., kartu su žmona ir sūnumi išvyko iš namų į Alytų pas dukrą, tikslu pasveikinti ją su gimtadieniu. Svečiuose vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 23.00 val., žmonos vairuojamu automobiliu, išvyko namo. Buvo neblaivus. Pakelyje sustojo prie šašlykinės, į kurią nuėjo kartu su sūnumi K. ir kas vyko toliau neatsimena, nežino dėl kokios priežasties „atsijungė“ – ar kas nors smogė ir prarado sąmonę, ar dėl temperatūrų skirtumo lauke ir patalpoje, ar dėl neblaivumo. 2014-08-23 apie 7.00 val. prabudo Alytaus apskrities S. K. ligoninėje. Dukra sakė, kad jį kažkas sumušė, bet pats to neatsimena (t. 1, b.l. 5).
2014-08-23 įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta bei fotografuojant užfiksuota įvykio vieta – V. V. individualiai įmonei priklausanti šašlykinė, Alytaus r., (duomenys neskelbtini) kaime (t. 1, b.l.7-12).
Specialisto išvadoje Nr. G 843/14 (06) nurodyta, kad M. K. nustatyta trauminė galvos smegenų liga, ūmus periodas, vidutinio sunkumo forma, pakauškaulio, abiejų smilkinkaulių lūžimai, subdūrinė hematoma dešinio galvos smegenų pusrutulio srityje, kaukolės pamato dešinės pusės vidurinės daubos lūžimas, poodinės kraujosruvos apie abi akis. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje, kieto buko daikto poveikyje, neatmetama galimybė griūvant ir atsitrenkiant galva į asfaltuotą paviršių. Kaukolės pamato kaulų lūžimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 38-39).
Teismo med. ekspertas Leonas Urbonavičiaus pilnai patvirtino savo išvadą ir paaiškino, jog nėra objektyvių medicininių duomenų, jog M. K. būtų buvęs suduotas smūgis į veidą. Užfiksuotos poodinės kraujosruvos apie abi akis galėjo gautis po kaukolės pamato lūžio, kaip pasekmė.
Žemesnės instancijos teismas
Reikalaujamų daiktų protokolu D. J. pateikė apžiūrai savo džemperį, kuriuo buvo apsirengęs įvykio metu (t. 1, b.l.45).
Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad D. J. pateikto apžiūrai trikotažinio džemperio dešinės pažasties siūlė iširusi 10 cm į apačią bei nuo pažasties siūlės 10 cm į viršų perplėštas rankovės audinys (b.l.46-47).
Iš D. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog D. J. vietoje parodė ir paaiškino, jog jam išėjus iš šašlykinės ir veidu pasisukus į duris, pamatė nuo šašlykinės pastato dešinės pusės link jo bėgantį M. K., užsimojusį rankine, todėl jis, siekdamas išvengti prie jo pribėgusio M. K. smūgio, abiem rankomis stumtelėjo jį į krūtinę, ko pasekoje M. K. griuvo nugara ant asfaltuotos dangos, galva į šašlykinės pusę, N. K. automobilio dešinėje (t. 1, b.l.120-123).
Akistatos su liudytoju K. K. metu, įtariamasis D. J. parodė, jog išėjus pro šašlykinės duris, užsimojęs rankine, prie jo atbėgo M. K.. Stengdamasis išvengti smūgio rankine, veikdamas spontaniškai, abiem rankomis į krūtinę pastūmė jį nuo savęs, ko pasekoje M. K. griuvo nugara ant asfaltuotos dangos ir galimai tuo metu susitrenkė galvą, nes jam iš ausies bėgo kraujas (t. 1, b. l. 26-27).
Įrodymų vertinimas
Nukentėjusysis M. K. ir jo atstovas advokatas L. Platūkis teisminio nagrinėjimo metu, BPK 256 str. 2 d. pagrindu, pateikė teismui prašymą pakeisti kaltinimą ir D. J. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d. ir BK 135 str. 2 d. 8 p., nurodant, jog D. J. kaltinamas, tuo, kad 2014 m. rugpjūčio 22 d. apie 23.55 val., prie šašlykinės, esančios Alytaus r., Miroslavo šen , (duomenys neskelbtini) k., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu, pašalinių asmenų akivaizdoje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, tyčia prikibo prie M. K., kurį tyčia be jokios priežasties pastūmė abejomis rankomis, dėl ko nukentėjusysis M. K. krito ir galva atsitrenkęs į žemę patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą dėl trauminės galvos smegenų ligos, ūmaus periodo, vidutinio sunkumo formos, pakauškaulio, abiejų smilkinių lūžimo subdurinės hematomos dešinio galvos smegenų pusrutulio srityje kaukolės pamato dešinės pusės vidurinės daubos lūžimo, poodinių kraujosrūvų apie abi akis, bei tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką, todėl kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.
Be to, D. J. kaltinamas tuo, kad 2014 m. rugpjūčio 22 d. apie 23.55 val., prie šašlykinės, esančios Alytaus r., Miroslavo šen., (duomenys neskelbtini) k., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš chuliganiškų paskatų, tyčia be jokios priežasties pastūmė abejomis rankomis nukentėjusįjį M. K., dėl ko nukentėjusysis M. K. krito ir galva atsitrenkęs į žemę patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą dėl trauminės galvos smegenų ligos, ūmaus periodo, vidutinio sunkumo formos, pakauškaulio, abiejų smilkinių lūžimo, subdurinės hematomos dešinio galvos smegenų pusrutulio srityje, kaukolės pamato dešinės pusės vidurinės daubos lūžimo, poodinių kraujosrūvų apie abi akis, todėl kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Tačiau ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, nukentėjusiojo ir jo atstovo pateikti kaltinimai nepasitvirtino, todėl jų kvalifikuota D. J. veika dalyje pagal BK 135 str. 2 d. 8 p., perkvalifikuotina į BK 137 str. 1 d., o pagal BK 284 str. 1 d. jis išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir štai kodėl.
Nukentėjusysis M. K. jo paties sužalojimo aplinkybių neatsimena, jų teigia nematę ir kartu buvę pastarojo žmona N. K. ir sūnus K. K.. Liudytojai T. M. ir T. P. patvirtino, jog pro kavinės langą matę tik, kaip kieme buvęs M. K. žengė link D. J. ir šis ištiesė rankas. Po to T. P. tvirtina tik matęs, kaip M. K. griūva ant žemės, o L. M. teigia pamatęs tik jau gulintį M. K. ant žemės. Abu liudytojai teigia nematę, ar M. K. nukrito atitrenkęs į D. J. ištiestas rankas ir šis M. K. pastūmė ir pastarasis nukrito ant asfaltuotos dangos. Nematęs, dėl kokios priežasties M. K. perkrito ant žemės, tvirtina ir liudytojas D. V., kurio parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo pagarsinti BPK 276 str. 4 d. numatyta tvarka.
Tuo tarpu kaltinamasis D. J., teisminio nagrinėjimo metu duodamas parodymus dėl M. K. sužalojimo aplinkybių, nebuvo nuoseklus. Pirminėje savo duodamų parodymų dalyje D. J. tvirtino, jog M. K. nestūmęs, o šis nukrito atsitrenkęs į jo ištiestas rankas. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu pagarsinus D. J. akistatos protokolą, pastarasis, atsakydamas į teisėjo, po to į prokuroro ir nukentėjusiojo atstovo klausimus patvirtino, jog M. K. stumtelėjo, atvykusiems policijos pareigūnams sakęs, jog M. K. nukrito nuo jo atsistūmimo, o kur buvo jo draugai kai stūmė M. K., nematęs. Tačiau atsakydamas į savo gynėjo klausimus, D. J. vėl ėmė tvirtinti, jog, stengdamasis išvengti smūgio, ištiesė rankas, į kurias atsitrenkęs M. K. iš karto nugriuvo. Iš jo pusės jokio tyčinio veiksmo nebuvo. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu du kartus apklausiant įtariamuoju, D. J. parodė, jog išėjus pro duris, prie jo, užsimojęs rankine, atbėgo M. K., todėl, stengdamasis išvengti smūgio rankine, veikdamas spontaniškai, ištiesė per visą ilgį abi rankas ir M. K. trenkėsi į delnus, tuo metu spontaniškai stumtelėjo jį nuo savęs, nuo ko M. K. griuvo nugara ant asfaltuotos dangos. Matė, kad nukritusiam M. K. iš ausies bėga kraujas. (t. 1, b.l.113-114, 118). Minėtas aplinkybes D. J. patvirtino ir akistatos su liudytoju K. K. metu, paaiškindamas analogiškai, jog išėjus pro šašlykinės duris, užsimojęs rankine, prie jo atbėgo M. K.. Stengdamasis išvengti smūgio rankine, veikdamas spontaniškai, abiem rankomis į krūtinę pastūmė jį nuo savęs, ko pasekoje M. K. griuvo nugara ant asfaltuotos dangos. Minėtus parodymus D. J. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ir jie atitinka liudytojo D. V. parodymus, kurie buvo pagarsinti BPK 276 str. 4 d., jog jis iš D. J. pasakojimo žino, kad tas vyriškis puolė jį su rankine, norėjo jam suduoti, todėl, norėdamas atsistumti nuo savęs, jį pastūmė, ko pasėkoje vyriškis griuvo nugara ant žemės. Liudytoja S. M. patvirtino, jog D. J. jai prisipažino smurtavęs prieš M. K.. Specialisto išvada ir specialisto L. Urbonavičiaus paaiškinimais nustatyta, jog M. K. pakauškaulio, abiejų smilkinkaulių lūžimai, subdūrinė kaukolės pamato dešinės pusės vidurinės daubos lūžimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje, kieto buko daikto poveikyje, neatmetama galimybė griūvant ir atsitrenkiant galva į asfaltuotą paviršių, objektyvių medicininių duomenų, jog M. K. būtų buvęs suduotas smūgis į veidą, nėra.
Atsižvelgiant į paminėtą, teismas, nustatydamas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, vadovaujasi kaltinamojo D. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos iš dalies jis tvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu, nes jais netikėti nėra jokio pagrindo, juo labiau, kad D. J. iš šašlykinės į kiemą paskui nukentėjusįjį išėjo jau būdamas agresyviai nusiteikęs. Iš paminėto seka, jog kaltinamajam pastūmus rankomis M. K. į krūtinę, šis krito ir atsitrenkdamas galva į asfaltuotą dangą, ją susižalojo.
Iš jau minėtų įrodymų matyti, jog liudytojas K. K. įvykio metu buvo neblaivus, kaip jis pats prisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju (t. 1, b. l. 28-29), kad dėl girtumo detaliai įvykio aplinkybių neprisimena, todėl teismas jo parodymus dalyje, jog jis su D. J. iš šašlykinės išėjo tik po to, kai lauke jau buvo sužalotas tėvas vertina kritiškai, kaip prieštaraujančius kitiems byloje esantiems įrodymams.
Specialisto išvadoje nurodyta, jog M. K. traumos metu buvo neblaivus, tačiau girtumo laipsnis nebuvo nustatinėjamas. Pats nukentėjusysis parodė, jog prieš įvykį buvo išgėręs degtinės, nuo jos buvo stiprokai apsvaigęs, eidamas svirduliavo. Liudytojai T. R., K. K., L. M., T. P. taip pat parodė, jog įvykio metu M. K. buvo stiprokai apsvaigęs nuo alkoholio. Nustatyta, jog smulkaus kūno sudėjimo ir nedidelio ūgio neblaivus nukentėjusysis artinosi prie kaltinamojo užsimojęs nedidele, kiek didesne už pinigine rankine, todėl negalima teigti, jog jo kėsinimasis kaltinamojo atžvilgiu buvo pavojingas ir realaus, dėl ko žymiai jaunesniam ir fiziškai stipresniam kaltinamajam būtų reikėję aktyviai gintis ir jį stumti.
Iš paminėto seka, jog kaltinamasis D. J. nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes, jis turėjo ir galėjo tai numatyti, tai yra turėjo ir galėjo numatyti, jog jo pastumtas neblaivus nukentėjusysis gali griūti ir galva trenktis į asfaltuotą pagrindą ir taip sunkiai susižaloti.
Atsižvelgiant į išdėstytą neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis D. J., 2014 m. rugpjūčio 22 d. apie 23.55 val. prie šašlykinės, tarpusavio ginčo metu, siekdamas išvengti smūgio, dėl neatsargumo, rankomis nuo savęs pastūmė M. K., dėl ko pastarasis krito ir galva atsitrenkęs į žemę patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d., ją perkvalifikavus iš nukentėjusiojo ir jo atstovo prašyme pateikto kaltinimo pagal LR BK 135 str. 2 d. 8 p.
Dėl nukentėjusiojo ir jo atstovo pateikto kaltinimo pagal LR BK 284 str. 1 d.
Taikant BK 284 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje, kad dėl jo veiksmų, pasireiškusių bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytu būdu (įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais), kilo neigiami padariniai – realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011 ir kt.). Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 straipsnio 1 dalis) padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų.
Iš baudžiamojoje byloje esančių įrodymų seka, jog konfliktą su kaltinamuoju D. J. šašlykinės viduje pradėjo neblaivus nukentėjusiojo sūnus K. K., į kurį vėliau įsijungė taip pat neblaivus M. K.. Šašlykinės barmeno paliepimu, konfliktuojantiems asmenis išėjus į kiemą, D. J. link jo artėjantį rankine užsimojusį M. K. tik pastūmė, kas nelaikytina įžūliu elgesiu. Minėto momentinio veiksmo niekas iš aplinkinių nematė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2012/2014), tačiau nors jis ir buvo atliktas viešoje vietoje, tačiau realiai visuomenės rimtis ir tvarka nebuvo sutrikdyta, o taip pat nenustatyta, jog tuo buvo norėta parodyti aiškų negerbimą visuomenei, norą save išaukštinti ar parodyti savo niekinantį požiūrį į visuomenę.
Atsižvelgiant į paminėtą, D. J. pagal LR BK 284 str. 1 d. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.,)
Kaltinamojo D. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 str. 6 d.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 468,27 Eur (1616,84 litų) ieškinį už nukentėjusiojo M. K. gydymą (t.1, b.l.56-58). Pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas pilnai ir jį Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui privalo atlyginti D. J..
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį 540,30 Eur sumai, nes M. K. buvo laikinai nedarbingas nuo 2014-08-23 iki 2014-10-09 ir už šį laikotarpį jam buvo išmokėta 540,30 Eur dydžio ligos pašalpa (t. 2, b. l. 2-11). Pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas.
Nukentėjusysis M. K. pareiškė civilinį ieškinį 157,74 Eur sumai turtinei, 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir visas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 1895,50 Eur (t. 2, b. l. 27-43, t. 3, b. l. 1-11).
Nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys 157,74 Eur sumai, kurį sudaro skirtumas už 33 nedarbo dienas tarp VSDF valdybos išmokos ir jo darbo užmokesčio vidurkio yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas ir jį padengti privalo kaltinamasis.
Taip pat nukentėjusysis yra pareiškęs 15000 Eur sumai civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nes dėl kaltinamojo veiksmų, jis buvo gydomas Alytaus ligoninės ir Kauno klinikų stacionaruose, po to ambulatoriškai, teko iškęsti didelį fizinį skausmą, nepatogumus, patyrė nemaža streso, yra išlikę ryškūs potrauminiai reiškiniai, nes juntamas abiejų ausų klausos susilpnėjimas, dėl ko bus apribotos jo darbinės ir bendravimo galimybės.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kt.
Nustatyta, jog dėl nusikalstamų D. J. veiksmų, nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, todėl jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, o taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Dėl kaltinamojo veiksmų, nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo, po patirtos traumos yra išlikę liekamieji reiškiniai, kaltinamasis niekur nedirba, tačiau yra darbingas, registruotas darbo biržoje, todėl atsižvelgus į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei suformuluotą teismų praktiką šios kategorijos bylose, nukentėjusiojo civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies 10000 Eur sumai.
LR BPK 106 str. 2 d pagrindu, iš kaltinamojo išieškotinos nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. K. turėtos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti -1895,50 Eur.
Skiriant bausmę kaltinamajam D. J., atsižvelgiama į veikos pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį – įvykdė nusikalstamą veiką, priskirtą neatsargių nusikaltimų kategorijai, į jo asmenybę – praeityje teistas, nusikalstamą veiką įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo metu, nedirba, tačiau registruotas darbo biržoje, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, veikos padarymo priežastis, aplinkybes bei pasekmes, todėl jam, BK 54 str. 1 d., 2 d., 61 str. pagrindais, skirtina terminuota reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau švelnesnė negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, kuri, BK 64 str. 1 d., 3 d. pagrindu, subendrintina su Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014-02-12 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 2 metais 5 mėnesiais 16 dienų (Iš Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014-02-12 nuosprendžiu paskirtos subendrintos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės atėmus 2 sulaikyme išbūtas dienas pagal 2012-10-19 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį ir 12 sulaikyme ir suėmime išbūtų dienų pagal 2012-11-14 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendį, viso 14 dienų).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
D. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu 1 metams.
LR BK 64 str. 1 d., 3 d. pagrindu, prie Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014-02-12 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 2 metų 5 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmės, iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir galutinę bausmę paskirti 3 (tris) metus 2 (du) mėnesius 16 (šešiolika) dienų laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.
Kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, o nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinti ir D. J. asmens tapatybės kortelę persiųsti į pataisos namus.
D. J. pagal LR BK 284 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.)
Priteisti iš D. J. M. K. 157,74 Eur turtinės, 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1895,50 Eur už advokato paslaugas.
Priteisti iš D. J. 468,27 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui gydymo išlaidų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui 540,30 Eur išmokėtos ligos pašalpos.
Daiktinį įrodymą: D. J. džemperį, kuris perduotas saugoti Alytaus apskrities VPK Logistikos skyriui – gražinti D. J..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo jo nuorašo gavimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.