- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-11-30
- Bylos Nr.
- 1-42-594/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-00964-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Kaltinamasis
- D. J.
- Nukentėjusysis
- M. K.
- Advokatai
- Romaldas Brilius
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2010 m. rugsėjo 23 d. Lazdijų rajono apylinkės pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - 6 mėnesių viešųjų darbų bausme;
2) 2012 m. balandžio 13 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį - 90 (devyniasdešimties) parų areštu;
3) 2012 m. spalio 17 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Remiantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviem) metams;
4) 2012 m. spalio 19 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Remiantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams;
5) 2012 m. lapkričio 14 d. Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu dešimčiai (10) mėnesių. 2013-02-28 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis. bausmės, paskirtos 2012-10-17 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2012-11-14 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams. Taikytas BK 75 straipsnis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2013-05-13 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmės, paskirtos 2012-10-17 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2012-11-14 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, subendrintos 2013-02-28 teismo nutartimi, subendrintos su 2012-10-19 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies bausmes sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams. Taikytas BK 75 straipsnis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams.
6) 2014 m. vasario 12 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta iš dalies sudedant su 2012-10-17 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, 2012-10-19 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir 2012-11-14 Varėnos rajono apylinkės teismo paskirta bausme. 2013-02-28 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi subendrintos 2012-10-17 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2012-11-14 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies sudedant ir 2013-05-13 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės, paskirtos 2012-10-17 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2012-11-14 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, 2013-02-28 teismo nutartimi, subendrintos su 2012-10-19 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies bausmes sudedant, ir paskirta subendrinta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo. Remiantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas 2012-10-19 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2012-11-14 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas sulaikyme ir suėmime.
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. J. 2014 m. rugpjūčio 22 d. apie 23 val. 55 min. sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą viešoje vietoje - prie kavinės, esančios (duomenys neskelbtini), esančių asmenų akivaizdoje demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, dėl menkavertės dingsties - įsikišimo į jo ankstesnį konfliktą su K. K., savo elgesiu priešpastatydamas save aplinkiniams, dėl chuliganiškų paskatų tyčia sudavė M. K. ne mažiau kaip vieną smūgį kumščiu į galvą, nuo kurio M. K. griuvo ir galva atsitrenkė į kietą buką neribotą paviršių, kuo galėjo būti asfaltas, ir dėl to patyrė kaukolės pamato dešinės pusės vidurinės daubos lūžimą, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu ir tuo padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Kaltinamasis D. J. kaltu neprisipažino, kadangi jam inkriminuojamų nusikaltimų nepadarė, nes nukentėjusįjį sužalojo kitas asmuo bei parodė, kad 2014 metų vasarą susitiko su D. V. ir nuvažiavo į šašlykinę „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra tarp (duomenys neskelbtini). Jį vežė D. V.. Kavinėje buvo L. M., T. P., A. S. su O. I. - šie buvo pavėsinėje, o jis su D. V. viduje. Pradėjus valgyti užsakytą maistą, į kavinę užėjo K. K.. T. P. su L. M. juokavo tarpusavyje, tada K. K. pasakė T. P. „neužsprink“, „nepasprink“ ar panašiai, tuomet jis atsistojo ir pasakė „kas tau yra“. K. K. ėjo link jo, įrėmė savo kaktą jam prie nosies. Jis atsistūmė K. K. nuo savęs ir jie kartu nugriuvo ant žemės. Vyko grumtynės. Dar prieš visas muštynes, jis kalbėjo su M. K., kuris teiravosi kur jis yra ir sakė, kad atvažiuos į kavinę. Nežino kada, bet kavinėje atsirado N. K. su vyresniuoju K. ir pradėjo daužyti jį iš visų pusių, K. K. jį smaugė. Jį ir K. K. barmenas išskyrė. Kai nuo jo nutraukė K. K., M. K. viduje nebuvo. Girdėjo, kad N. K. pradėjo rėkti, jog tėvą užmušė. Jis nuėjo apsiplauti veidą, nes buvo apdraskytas, iš nosies bėgo kraujas. Tada išėjo į kiemą ir pamatė, kad M. K. guli ant žemės, ten dar jo sūnus rėkė, jis atsistojo prie jo. Paskui priėjo prie N. K., atsiprašė, kad taip įvyko, padėjo vyresnįjį K. įkelti į mašiną. M. K. buvo šone, stovėjimo aikštelėje. Kai barmenas ar kažkas kitas iškvietė policiją, M. K. dar stovėjo kieme, tačiau pamatęs, kad atvažiuoja policija pabėgo. Policija klausė N. K., kas įvyko ir ji pasakė, kad pabėgo per laukus žmogus. Policija užsirašinėjo duomenis, dar paklausė kas čia buvo ar turi kam pretenzijų. N. K. nenurodė, jog turi jam pretenzijų, sakė, kad jis su jos sūnumi grūmėsi, o tas, kuris jos vyrą sumušė, pabėgo per laukus. Po to, jis su D. V. sėdo į mašiną, pavažiavo kokius du - tris kilometrus, kur prie kelio jo laukė M. K. su H. G.. Jis su M. K. nuvažiavo į policijos komisariatą (duomenys neskelbtini), kur M. K. nuėjo sužinoti ar kas parašė pareiškimą. Tada grįžo į (duomenys neskelbtini), susitiko su D. V., T. P., L. M. degalinėje „(duomenys neskelbtini)“. Kitą dieną M. K. dirbo su R. K., atvažiavo pas jį į namus ir pasakė, kad matė kavinės kameras, peržiūrėjo vaizdo įrašus ir juose viskas matosi, tačiau tų įrašų nebeliko, nes buvo ištrinti. Dar po kelių dienų atvažiavo ir prašė prisiimti kaltę už M. K.. Prieš tai dar važiavo pas K. į namus su A.. Vieną kartą pas K. nuvežė M. K. tėvas. Ten buvo N. K., K. sūnus, dukra. Kai pamatė jį, iš karto paklausė ką jis čia veikia ir liepė atvažiuoti tikrajam kaltininkui. Jis vis tiek bandė susitarti, nes norėjo draugui padėti. Turėjo su savimi ir pinigų atsivežę, tiksliai nežino kiek, bet virš 10000 litų. K. sakė, kad pagalvos, bet kai pasitarė, nusprendė, kad pinigų per mažai. Jie du kartus važiavo pas K., tačiau sutarti nepavyko. Paskui skambino, dar pas advokatus buvo, bandė rasti bendrą susitarimą, tačiau M. K. buvo per didelė suma. Jis sakė, kad eis kitu keliu. Važiavo ir pas T. P. su L. M., juos abu kartu pasiimdavo į apklausas. Susiderino kaip ką, klausė kaip ten tie vaikai kiti, kur buvo. M. K. sakė, kad reikia jų nekišti, nes jie mokinosi policijos mokykloje. Kai jam pirmą kartą paskambino tyrėjas Š. J., tuo metu jis neprisipažino. Po kelių dienų M. K. paprašė P., kad pažiūrėtų kažką per tyrėjus. P. suderinus, jis nuvažiavo pas Š. J. ir prisipažino, kad tai jis kaltas. Visas konfliktas kilo su jaunesniuoju K., tėvas (nukentėjusysis) iš viso toje situacijoje buvo ne prie ko. Susistumdymas kavinės viduje pasibaigė, kai nukentėjusįjį ar nutraukė, ar nuspyrė nuo durų, tada pradėjo šaukti N. K.. Jis atsistojo ir nuėjo nusiprausti, nes buvo visas apdraskytas, jam buvo įkąsta. Kai išėjo į kiemą, M. K. jau gulėjo ant žemės, N. K. šaukė. Kavinės viduje M. K. nebuvo, tačiau buvo L. M. ir T. P., bet jie nesikišo į konfliktą. Po to kai nusiprausė, daugiau su niekuo nebuvo susikibęs, dar pašūkaliojo su jaunesniuoju K. ant kiemo, bet daugiau su niekuo nesimušė. Jis matė kaip nukentėjusįjį nuo durų į lauką išsitempė M. K.. Jis tuo metu išsilaisvino ir nuėjo nusiprausti, o kai išėjo į kiemą pamatė nukentėjusįjį gulintį ant žemės. Išeidamas nusiėmė bliuzoną, nes buvo suplėšytas. Jis nesudavė smūgių nukentėjusiajam ir nematė kas sudavė. Pirminiuose parodymuose viskas buvo derinama taip, kad jis išvengtų atsakomybės, kad būtų būtinoji gintis. Jis buvo susitaręs, kad M. K. sumokės ir advokatui, ir buvo prižadėjęs, kad sutvarkys bylą per tyrėjus, per turimas pažintis, tačiau jis (M. K.) nusisuko nuo jo kai jį pasikvietė Imuniteto tarnyba. Pareigūnai, kurie jį apklausė buvo – Z., P., L., O. Jie aiškiai pasakė, kad žino, jog dėl muštynių kaltas M. K., klausė kodėl jis prisiima kaltę. Iš pradžių jis neišdavė, bet paskui jį palaužė ir jis parašė paaiškinimą. Kai tik išėjo, jį nuvedė pas kitą tyrėją. Matė kaip grįžo M. K. su tarnybine mašina, per kiemą jį vedėsi du neuniformuoti pareigūnai. Kai atvažiavo M. K. pas jį, pasakė, kad matė tą raštą, kad „mane išmetė iš darbo, tu pridavei mane“, ir po to viskas nutrūko. Jei nekaltas, tai viską būtų paaiškinęs, kam iš darbo išeiti. Vos tik jis davė tą paaiškinimą, už valandos M. K. išėjo iš darbo. Versija buvo derinama ne dėl jo švelnesnės atsakomybės, bet dėl M. K.. Jis buvo teistas ir jam taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, jis suprato, kad jei jį pripažins kaltu, tai važiuos į pataisos namus. Sutiko prisiimti kaltę tik todėl, kad M. K. žadėjo, kad viską sutvarkys. Apklausiamas apygardos teisme nieko nesakė, nes tuo metu advokatui buvo duoti pinigai ir jis žadėjo, kad viskas bus sutvarkyta. Liudytojai L. M., T. P. parodė, kad buvo prašoma kitokius parodymus duoti. O. I. visą laiką sakė, kad jis smūgį sudavė, o paskui L. M., T. P. parodė, kad jis su nukentėjusiuoju mušėsi. Dabar visi gailisi, kad pasakė tokius dalykus. Daug liudytojų parodė, kad tai jis nukentėjusįjį sužalojo, niekas nesakė, kad nukentėjusįjį M. K. būtų mušęs tik todėl, kad K. brolis su visais buvo pašnekėjęs ir paprašęs atitinkamus parodymus duoti. Jie visi nemėgsta jo. Nors M. K. ir H. pasakė, kad jie nedalyvavo konflikte, tačiau daug kas sako, kad neatsimena, bet viskas yra kitaip. Nors T. P. ir L. M. sakė, kad būtent jis prašė duoti vienokius ar kitokius parodymus, kad jam padėti išvengti atsakomybės, tačiau jie abu su M. K. prašė, nes jis sutiko prisiimti atsakomybę, iniciatyva buvo abiejų. M. K., jo tėvas ir brolis pažįsta įtakingus asmenis, kurie galėjo įtakoti ikiteisminį tyrimą. A. S. ir O. I. po kiek metų atsirado tik. Jei būtų tiesa, kad jis sumušė nukentėjusįjį, tai būtų iš karto pasakęs J. Anksčiau O. I. ir A. S. neįvardijo, nes jie sėdėjo pavėsinėje, tai kaip O. I. galėjo matyti, kad jis trenkė. Jis klausė jų, kodėl nesakė policininkams kai šie į įvykio vietą buvo atvykę, tačiau O. I. su A. S. minėjo, kad jų niekas neapklausinėjo. Tai M. K. pažįstami ir kavinės kieme jie nebuvo. Dėl apeliaciniame teisme duotų parodymų, kad „tuo metu į kavinę užėjęs M. K. ir pamatęs grumtynes iš karto kavinės viduje nuspyrė nukentėjusįjį M. K., kuris nukrito prie durų“, tai blogai užfiksuoti parodymai, nes viduje nebuvo M. K. Dėl to, kad sakė, jog vaizdo įrašus, kuriuos peržiūrėjo M. K. su K. ištrynė, o apklaustas liudytojas V. parodė, kad neatsimena ar 2014 m. rugpjūčio 22 d. kavinės patalpos buvo stebimos vaizdo kameromis, gal viduje kažkiek filmuodavo, bet lauko ne, tai viskas ten veikė. Pats nėra matęs to vaizdo įrašo, bet M. K. iš karto po peržiūros atvažiavo pas jį ir papasakojo, kad matė jį viduje grumiantis, dėl to viskas ir prasidėjo dėl kaltės apsiėmimo. Kai gulėjo ant žemės kavinėje, tai jo galva buvo į durų pusę įstrižai ir jis galėjo matyti kas vyksta tarpduryje. Nukentėjusysis buvo tarpduryje, M. K. nustvėrė ar nuspyrė nukentėjusįjį, nes jis iš karto dingo. Jis tik matė, kaip nukentėjusįjį nuo tų durų patraukė, nežino ar jį trenkė ar ką ten jam darė. Jis matė kontaktą tarp M. K. ir nukentėjusiojo K. Tą vakarą atsiprašė N. K. dėl visko, kad taip įvyko, o ne dėl to, kad jis padarė kažką. Nepasakė, kad tai M. K. padarė, nes nenorėjo išduoti draugo. M. K. nepriėjo prie N. K., neatsiprašė. Kai tik pamatė policijos švyturėlius M. K. iš karto per pavėsines pabėgo. Visi kiti dar kurį laiką ten buvo, apklausinėjo policijos pareigūnai, pavardes užsirašinėjo. Megztinis jo buvo suplėšytas, vėliau kažkas striukę davė. D. V. grąžino striukę tą patį vakarą degalinėje prie (duomenys neskelbtini). M. K. įvykio vakarą buvo su „EA7“ marškinėliais su baltu ir raudonu, plačiomis juostomis. Važiuojant pas K., A. turėjo 10 000 eurų. Viso turėjo turėti apie 15 000, nes bandė tartis dėl 12 000. Matė pinigus vokelyje, rankinė buvo prasegta. Jie pas K. važiavo tartis dėl pinigų sumos. Kas tiksliai tuos pinigus padavė A. jis nežino, bet į rankinę ji įsidėjo pinigus M. K. namuose. Matė patį įsidėjimo faktą. Iki šio įvykio jis A. nei telefono turėjo, nei kontaktavo su ja, viską sutvarkė M. K.. Jis tik vėliau iš M. K. sužinojo, kad A. vyko į K. Jis tikrai neprašė jos niekur važiuoti. Ji minėjo, kad vyresnysis K. nieko neatsimena, kad ant vaistų reikėtų, kažką panašaus. Kaip pirmą kartą pas tyrėją Š. J. atsidūrė, tiksliai nepamena, gal jis pats jam paskambino. Nuvežė jį M. K. Protokolas pirmos apklausos metu buvo surašytas. Tada važiuodami nieko nesitarė, tik, kad nueis ir pažiūrės ką kalba. Tada neprisipažino, apie M. K. pirmos apklausos metu neklausė. Kitą dieną atvažiavo pas jį M. K. ir sakė, kad reikia pagalbos, nes jį po dienos ar dviejų kažkas išsikvietė ir tada įvyko jau minėtas jų susitarimas. Įvykio vietoje jis neprisipažino policijos pareigūnams dėl nukentėjusiojo, nes jis nieko nepadarė. Jei jis būtų sužalojęs nukentėjusįjį, tai visi apklausiami įvykio metu ir būtų nurodę jį. Pirmą kartą kai važiavo pas K. su A., tai vairavo M. K. tėvas - A. K. Antrą kartą nepamena ar jau tik dviese su A. važiavo ar vėl M. K. tėvas vežė. Pinigus vežėsi tik pirmą kartą. Dėl byloje esančių dviejų Imuniteto tarnybos pažymų dėl jo kontrabandinės veiklos, tai tokių istorijų išvis nebuvo, jis buvo sulaikytas tik dėl šios bylos. Visi stengėsi padėti M. K., todėl ir bandė sušvelninti jo (kaltinamojo) padėtį. Kai pirmą kartą buvo apklausiamas 2014 m. rugsėjo 1 d. į (duomenys neskelbtini) važiavo trise, jis S. V. ir M. K. Šaukimo nebuvo gavęs, nežinojo kodėl jam reikia atvykti, tiesiog M. K. jį pasiėmė ir pasakė, kad reikia važiuoti jam ir S. V.. Iš kur žinojo M. K., kad reikia važiuoti, kas jam pasakė, nežino. Nežino kodėl kai nuvažiavo pas Š. J. ir pasakė, kad nori prisipažinti, jį nuvedė pas kitą tyrėją D. M.. Ji ten surašė viską, paskui D. V. apklausė. Jam iš karto įtarimą pareiškė, kad nuoširdus prisipažinimas. Į (duomenys neskelbtini) jį su S. V. parvežė M. K.. Nebuvo tokio pokalbio, kad po įvykio būtų skambinęs M. K. ir sakęs, kad „diedą iškirto“. Po 2015 m. gruodžio 31 d. apygardos teismo nuosprendžio jo santykiai su M. K. pradėjo blogėti, nes po nuosprendžio dar tą lapuką jam davė, kaip turėtų atrodyti skundas. Dėl to, kad apklausiamas 2016 m. rugsėjo 29 d. apeliaciniame teisme nurodė, jog „M. K. įlėkė per duris tuo metu, kai jis grūmėsi kavinėje su K. K. ir iš karto pradėjo spardyti nukentėjusįjį pačioje kavinėje (t. 3, b. 1. 79), tai tikrai negalėjo taip būti, kad jis įbėgo, pradėjo spardyti, taip nebuvo, jis net viduje nebuvo. Jis matė tik nukritusį nukentėjusįjį, kai atėjo nusiprausęs, paties smūgio nematė.
Iš esmės analogiškus parodymus apie M. K. sužalojimo aplinkybes D. J. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (po to, kai apeliaciniame teisme iš esmės pakeitė savo anksčiau tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus) apklausiamas 2017-12-18 (b. l. 110 - 112, t. 9), 2018-04-04 (b. l. 129 - 130, t. 9) bei 2019-07-17, kai patvirtino, jog jo parodymai teisingi nuo jo parodymų duotų apeliaciniame teisme ir atnaujinto ikiteisminio tyrimo metu (t. 10, b. l. 22- 24).
Apklausiamas įtariamuoju 2014 m. rugsėjo 1 d. D. J., duodamas parodymus apie M. K. sužalojimo aplinkybes, parodė, kad jam kavinėje susigrūmus su K. K., M. K. rankoje turėta vyriška didele dokumentų rankine trankė jam galvą, netrukus prie jų pribėgo moteris, kaip vėliau tapo žinoma - N. K., kuri irgi su kažkokia rankine smūgiavo jam į nugarą. Besigindamas nuo jų, kažkuriuo metu galimai prarado budrumą, ko pasėkoje K. K. nustvėrė jį iš už nugaros už kaklo ir rankų dilbiais pradėjo smaugti, jis pradėjo dusti. Šio incidento metu kažkuris iš jų jam spyrė į pilvą, taip pat suplėšė jo mėlynos spalvos džemperį su užrašu krūtinės srityje EA7. Juos išskyrė barmenas ir visus išvijo į lauką. Pirmi į lauką išėjo K., jis pats išėjo paskui juos. Išeidamas nusirengė megztinį, nes tabalavo perplėštas šonas. Kai išėjo pro duris, užsimojęs rankine prie jo atbėgo M. K. Stengdamasis išvengti smūgio rankine, veikdamas spontaniškai, abiem rankom į krūtinę pastūmė jį nuo savęs, dėl ko M. K. griuvo nugara ant asfaltuotos dangos ir galimai tuo metu susitrenkė galvą, nes jam iš ausies bėgo kraujas ir prarado sąmonę. N. K. pradėjo rėkti „tėvą užmušė", „daugiau nevešiu skolų atidavinėt“, skambino ir kvietė GMP bei policiją. Jis girdėjo kaip atvykusiems pareigūnams N. K., rodydama į jį, pasakė, kad neturi jam pretenzijų, kad susitaikė su jos sūnumi, kad jos vyrą sužalojo visai kiti asmenys, kurie pabėgo, tačiau jokių kitų asmenų nebuvo. Sąžiningai prisipažįsta, kad gindamasis nuo M. K., tyčia ir sąmoningai jį stūmė nuo savęs, tačiau nesiekė ir nenorėjo jo sužaloti. Dėl padarytos žalos atlyginimo keletą kartų kalbėjosi su M. K. artimaisiais. Jam buvo pareikšta, kad jei sumokės 20 000 Lt, tai pasakys, kad nukentėjusysis pats pargriuvo kojai užsikabinus. Tokių pinigų neturi, paskolos neims, be to nenori meluoti, stengsis padėti išsiaiškinti padarytą nusikaltimą (t. 1, b. l. 113- 114).
Iš esmės analogiškas aplinkybes D. J. nurodė apklausiamas įtariamuoju ir 2014-11-19 bei parodymų patikrinimo vietoje 2014-11-19 metu (t. 1, b. l. 118, 120 - 123) bei apklausiamas Kauno apygardos teisme 2015-11-16, kada parodė, kad atvažiavo su D. V. į šašlykinę (duomenys neskelbtini) kaime, ten susitiko T. P. ir L. M. Po kažkiek laiko atvažiavo mašina iš kurios atėjo K. K., kuris nuėjo prie baro, kažką šnekėjo su barmenu, po kiek laiko atėjo kažkoks vyriškis, visi tuo tarpu tarpusavyje juokavo. K. K. atsisukęs T. P. pasakė, kad neužspringtų, tada jis paklausė, kas jam yra, tada K. K. pasakęs „žiūrėk ir tu, asile, neužsprink". Jis atsistojo, K. K. ėjo link jo, įrėmė į kaktą nosį, o jis jį nuo savęs nustūmė ir jiedu susiėmė bei krito ant žemės. Pradėjo voliotis, tada M. K. įsikišo į konfliktą, pradėjo su savo taše mojuoti į galvą, petį. Jis bandė išsilaisvinti ir atsistoti, tada K. K. nustvėrė jį už kaklo, jis pradėjo dusti. Po grumtynių buvo visas megztinis kruvinas ir suplėšytas, dėl to jį nusirengė. Barmenas juos išskyrė ir visus išvijo į lauką. Tada vėl M. K. lėkė link jo taše užsimojęs, o jis ištiesė rankas, kad galėtų išvengti smūgio ir tada M. K. atsitrenkė į jį ir nukrito ant žemės. K. pradėjo rėkti, kad tėvą užmušė. Jie abu su N. K. kėlė M. K. nuo žemės, įsodino į mašiną, iškvietė greitąją, policiją. Atvykusi policija klausė K., kas čia įvyko. Ji pasakė, kad D. J. su K. K. sukonfliktavo, taip pat sakė, kad J. pretenzijų neturi. Tyrėjai sakė, kad M. K. atsimušė į jo rankas, o ši užrašė, kad jis nusistūmė. Realiai M. K. atsitrenkė į jo ištiestas rankas, kurias jis ištiesė į priekį, kai M. K. užsimojęs savo rankine lėkė link jo. Akistatos metu pasakė tyrėjai, kad jis nusistūmė, kad tik ištiesė rankas, tik stumtelėjo M. K.. Kai į įvykio vietą atvyko policiją, jis pasakė, kad M. K. nugriuvo nuo jo atsistūmimo. N. K. sakė, kad jos vyrą sužalojo kiti asmenys, kurie neva nubėgo. Jis teigė, kad sužalojo jis, o N. K., kad ne jis. Ji neįvardijo kas, bet sakė, kad tai buvo trys asmenys ir jie pabėgo. M., P. ir V., atvykus policijai, buvo vietoje, niekas niekur nepabėgo. Kur buvo jo draugai, kai stūmė M. K., pasakyti negali, nes viskas vyko labai greitai. Pas K. lankėsi praėjus gal dviems savaitėms, norėdamas atsiprašyti ir šiaip pakalbėti. Jis atsiprašė. Klausė ar šie nejaučia savo kaltės, atsakė, kad jaučia, teigė, kad žiūrės kokia bus tolimesnė M. K. būklė ir nuo to priklausys tolimesni jų veiksmai. Buvo kalba apie pinigus už padarytus sužalojimus. Jis pats nieko nesiūlė, klausė kiek šie nori. Startas buvo nuo 10000 litų. Jis nesiūlė keisti parodymų. Pas K. buvo nuvažiavęs du kartus. Jo prašoma su juo buvo A. M., kuri pažinojo M. K. dukros vyrą. Kompromiso nebuvo prieita, nes K. šeima per daug prašė. Pirmąkart sumos neįvardijo, o antrą kartą buvo kalba, kad reiktų palaukti ekspertizės. Paskui suma buvo pakelta iki 15000 Lt, o dar vėliau iki 20000 litų. Jis tokių sumų nesutiko mokėti (t. 2, b. l. 187 - 189).
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, D. J. iš esmės pakeitė savo prieš tai teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus ir apklausiamas 2016-09-29 nurodė, kad šioje byloje prisiėmė kaltę už savo draugą M. K., pabėgusį iš įvykio vietos, kuris dirbo (duomenys neskelbtini) policijos komisariate, todėl bijojo, kad dėl įvykio šašlykinėje jo neatleistų iš darbo. Prisiėmė sau kaltę, nes M. K. pažadėjo sutvarkyti teisinius reikalus, padengti visas išlaidas, užtikrino, kad jam nieko nebus, neskirs realios laisvės atėmimo bausmės. Apeliacinės instancijos teisme nutarė pasakyti tiesą, nes M. K. neįvykdė savo pažadų ir išvyko į (duomenys neskelbtini). Kavinėje prieš grumtynes kalbėjosi telefonu su M. K., kuris pasakė, jog tuoj atvažiuos. Kavinės viduje nukentėjusiajam M. K. smūgių nesudavė, nes tuo metu ant žemės grūmėsi ir mušėsi su nukentėjusiojo sūnumi K. K., pastarasis jį smaugė. M. K. daužė rankinuku jam per šonus ir galvą, N. K. smūgiavo rankomis, neleisdami atsikelti nuo žemės. D. V., T. P. ir L. M. į grumtynes nesikišo. Tuo metu į kavinę užėjęs M. K. ir pamatęs grumtynes, iš karto, kavinės viduje nuspyrė nukentėjusįjį M. K., kuris nukrito prie durų. Jis nematė, kaip M. K. išėjo į lauką ir kas toliau vyko, bet M. K. buvo lauke. M. K. nesėdėjo su kitais vaikinais prie stalo, jis tik dalyvavo kavinės viduje vykusiose muštynėse. N. K. pradėjus lauke šaukti, K. K. su juo nustojo grumtis ir išėjo iš kavinės į lauką, o jis išėjo paskui jį paskutinis, ir pamatė lauke ant žemės gulintį M. K. Jis su K. K. priėjo prie nukentėjusiojo ir įkėlė į automobilį. Po to jis su K. K. stovėjo šone ir taikėsi, taip pat K. K. kalbėjo telefonu su draugais, jog jo tėvas sužalotas, o M. K. kartu su D. V. stovėjo prie pavėsinės, 2 - 3 metrai nuo jo su K. K. Kai pamatė artėjantį automobilį su švyturėliais, M. K. kartu su savo drauge automobiliu išvažiavo per laukus. Paties smūgio sudavimo nukentėjusiajam ar jo pastūmimo nematė. Mano, kad lauke smūgį nukentėjusiajam sudavė M. K., nes pastarasis kavinės viduje nuspyrė M. K. prie durų ir nebegrįžo į kavinės vidų. Nukentėjusiojo žmona N. K. ir sūnus K. K. žinojo, kad smūgį M. K. sudavė ne jis ir iš pradžių sakė, kad matė, kaip M. K. sudavė smūgį nukentėjusiajam M. K. Atvažiavus policijai, nukentėjusiojo žmona sakė, kad jam (D. J.) pretenzijų neturi, nes jos vyrą sumušė kiti asmenys. Kai iš įvykio vietos išvažiavo policija, M. K. su drauge atvažiavo į kavinę paimti jo (D. J.), tada nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą, kur M. K. buvo nuėjęs pas budėtojus pasiteirauti ar negauti pareiškimai. Jis su D. V. namo negrįžo. Iš D. V. pasiėmė savo megztinį tik po kelių dienų. M. K. krikštatėvio žmona M., norėdama sužinoti nukentėjusiojo adresą, nuvažiavo į ligoninę, kurioje gulėjo nukentėjusysis. Tada jis su A. M. nuvažiavo į K. šeimos namus, kuriuose kalbėjosi su N. K. Nukentėjusiojo žmona sakė, kad ne jis sumušė M. K. ir paklausė jo, kam jis prisiima sau kaltę, bet jeigu nori būti kaltininku, tegul taip ir būna. K. duodami parodymus meluoja, nes nori gauti pinigų, jie žino kur dirba M. K. tėvai, jog turi pinigų. Duoti parodymus, kurie atitiktų būtinąją gintį, jį išmokė M. K., šio bendradarbis policijos pareigūnas R. K., P. ir M. K. tėvas. Apie tai, kad jis prisiėmė kaltę žino ir byloje apklausti liudytojai D. V., T. P. ir L. M., padavėjas T. R. ir A. M.. Liudytojai D. V., T. P. ir L. M., kurie įvykio metu buvo kavinėje, savo parodymuose neparodė apie M. K., nes prieš jų apklausą jis (D. J.) kartu su M. K. kalbėjosi su jais ir susitarė, jog liudytojai sakys, kad M. K. puolė D. J., o D. J. ištiesė rankas, todėl liudytojų parodymai iš esmės sutampa. Liudytojas T. R. savo parodymuose neminėjo M. K., nes jie yra geri draugai, M. K. dirbdamas policijoje pastoviai pietaudavo jo kavinėje (t. 3, b. l. 78 - 81).
Nukentėjusysis M. K. parodė, kad įvykio vakarą vyko trise, jis, žmona N. K. ir sūnus K. K. iš (duomenys neskelbtini) vykusio dukters gimtadienio ir sustojo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, nes sūnus buvo skolingas pinigų barmenui ir norėjo atiduoti. Tuo metu galėjo būti gal 23.00 val. ar 23.30 val. Pirmas užėjo sūnus. Paskui sūnus grįžo prašyti pinigų - 10 litų, nes prie savęs neturėjo. Kai sūnus atėjo iš kavinės pinigų pasiimti, apie jokį konfliktą jam neminėjo. Kai sūnus vėl grįžo į barą, jis nuėjo iš paskos, tačiau užtruko, kol išlipo iš mašinos, kol atsisegė diržą. Jis nuėjo į kavinę, nes norėjo pinigus paduoti. Sūnui pinigų nenorėjo duoti, nes galvojo, kad jis gali dar degtinės ar kokio kito gėrimo nusipirkti, galvojo gal meluoja, tai nešė pats pinigus. Tiek jis, tiek sūnus buvo stipriai išgėrę, tačiau dar vaikščiojo. Sūnus sukonfliktavo su D. J., jis pats pajuto smūgį į galvą ir prabudo tik ligoninėje, po to vežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Kas per konfliktas įvyko kavinės viduje, jis tiksliai nežino, tik girdėjo, kad konfliktavo, gal stumdėsi. Dar bandė kažką sakyti, užsimojo rankine, tačiau jam trenkė per galvą ir jis krito be sąmonės. Jis nežino kas jam trenkė. Nepažinojo kavinėje buvusių žmonių. Ar jo sūnus mušėsi su D. J. nežino, matė tik, kad jie konfliktavo, lyg stumdėsi. Viskas labai greitai įvyko. Barmenas lyg bandė sakyti, kad nesimuškit. Pirmiausiai jis smūgį į kaktos sritį tarp akių gavo kavinės viduje, kas trenkė nepastebėjo. Po smūgio nieko nepamena, nepamena ar krito po smūgio. Užpuolikas stovėjo kažkaip šonu jo, kairiau šiek tiek. Jis negali pasakyti ar užpuolikas matė, kad jis užsimojo su rankine. Įeidamas į kavinę turėjo su savimi rankinę, kurioje buvo piniginė. Rankinė nedidelė, skirta rankoje laikyti, dokumentams ir pinigams susidėti. Nepamena ar kam nors sudavė rankine, ar norėjo suduoti, gal ir buvo užsimojęs. Bekrentant buvo užsimojęs, tačiau niekam nespėjo suduoti, nes gavo smūgį. Jis nebuvo agresyviai nusiteikęs. Kai atėjo paskui sūnų į kavinę, konfliktas dar tik prasidėjo. To momento kai išėjo į lauką nepamena, pamena tik, kad įėjo į kavinę, krito kavinės viduje. Kodėl kaltinime nurodyta, kad jis krito lauke, jis nežino, gal išėjus į lauką jam dar kartą trenkė. Sąmonę atgavo tik ligoninėje. Jam sūnus, kai buvo atvažiavęs (duomenys neskelbtini) į ligoninę, po kelių dienų pasakojo, kad D. J. buvo į namus atvažiavęs, kad prisipažino, jog sudavė smūgį. Sūnus nepasakojo ar matė kas jam sudavė smūgį. Žmona pasakojo, kad matė kaip jis lauke gulėjo be sąmonės, paties smūgio sudavimo ji nematė. Dar minėjo, kad D. J. į namus buvo atvažiavęs ne vienas, o su kažkuo ir prašė susitaikyti. Jis nenukrito girtas eidamas. Jis pamena tik tą vieną smūgį. Nepamena ar buvo sužalota nosis. Buvo galva trūkusi, abi akys užtinę, ausų būgneliai sprogę. Ligoninėje gulėjo 10 parų. Kakta buvo nubrozdinta tarp akių, ten buvo ženklas, kad buvo smogta, tačiau prakirsta nebuvo. Dėl smūgio į krūtinę jis negali pasakyti, nes žymė buvo tik kaktoje, tačiau jau praėjo 5 metai, tai daug ko nepamena. Į įvykio vietą buvo atvykusi policija ir surašė pareiškimą, todėl D. J. ir prašė susitaikyti. Pas jį į (duomenys neskelbtini) ligoninę buvo atvykusi kažkokia mergina, prisistatė kaip D. J. pusseserė ir prašė dovanoti, siūlė pinigų ant vaistų, tačiau jis atsisakė. Apklausiamas nurodė, kad tos merginos pavardė M., nes kažkas jam vėliau šią pavardę pasakė. Daugiau niekas nebuvo atėjęs pas jį į ligoninę. Pats D. J. nebuvo aplankęs jo ligoninėje, su juo asmeniškai jis nebendravo. Kokios susitaikymo sąlygos turėjo būti jis tiksliai nežino. Jam asmeniškai siūlė tik pinigų ant vaistų, o ką žmonai siūlė jis nežino, nes buvo ligoninėje. Jo nuomone sūnus kaltininko nepažinojo anksčiau. Palaiko savo civilinį ieškinį ir prašo priteisti kaip turtinę žalą - skirtumą tarp gautų iš „Sodros“ ligos išmokų ir darbo užmokesčio. Jis tuo metu kai buvo sužalotas dirbo vairuotoju ir gaudavo darbo užmokestį. Ligoninėje buvo 10 dienų, po to dar mėnesį turėjo nedarbingumą. Ilgą laiką buvo sutrikusi klausa, galvą skaudėjo, buvo trūkusi kaukolė, net kelis kartus vyko į (duomenys neskelbtini) pas medikus dėl klausos. Dabar irgi dar gerai negirdi, klausa šimtu procentų neatsistatė, negirdi taip kaip girdėjo, susilpnėjo abi ausys. Nors kaukolės trūkimas ir sugijo, operacijos jam nedarė, tačiau galvos svaigulys išliko. Po traumos praėjus dviem savaitėm jau vairavo, nes reikėjo kas dvi savaites važiuoti pas medikus į (duomenys neskelbtini). Gėrė vaistus nuo ausų uždegimo, būgneliai buvo trūkę. Iki smūgio jis jokių traumų galvos srityje nebuvo turėjęs. Šiuo metu jis nedirba, jam nustatytas neįgalumas, kuris atsirado po širdies operacijos. Neturtinei žalai prašo priteisti 15000 eurų. Ši suma jo vertinimu yra pakankama jo patirties nepatogumams atlyginti.
Iš esmės analogiškus parodymus, jog negali pasakyti ir nurodyti kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas ir kas tai padarė, nes nepamena, nukentėjusysis M. K. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (2014-09-09, 2017-12-13, t. 1, b. l. 17-18, t. 5, b. l. 25 - 26) bei ankstesnių apklausų Kauno apygardos teisme (2015- 08-19, t. 2, b. l. 120-121) bei Lietuvos apeliaciniame teisme (2016-09-29, t. 3, b. l. 77-78, 81-82) metu.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja N. K. parodė, kad įvykis buvo 2014 metais rugpjūčio 23 dieną, maždaug 23.00 val. vakare, (duomenys neskelbtini), kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Tą dieną buvo dukters gimtadienis (duomenys neskelbtini), kuriame dalyvavo ji, vyras M. K. bei sūnus K. Namo važiavo apie 23.00 val. Sūnus pasakė, kad sustotų prie šašlykinės, nes jis skolingas barmenui 10 litų. Ji pasakė, kad neturi smulkiomis kupiūromis pinigų, o vyras pasakė, kad turi. Ji sustojo prie šašlykinės ir sūnus su vyru įėjo į kavinę. Ji liko mašinoje. Pamatė, kad šašlykinėje sūnus ir vyras stovi, o kažkoks asmuo ateina nuo staliuko. Ji nežino ką jie kalbėjo, tik matė, kad jos sūnus K. K. ir D. J. pradėjo muštis. Ji išlipo iš mašinos ir nuėjo į šašlykinę skirti, kad važiuotų namo. Sūnus kavinėje stovėjo maždaug prie pat baro, matė kaip link sūnaus ėjo kažkoks vyras, tuo momentu dar nežinojo, kad tai D. J.. Kai įėjo į kavinę skirti, D. J. ir jos sūnus abudu galynėjosi, mušėsi, jie buvo susikibę. Jai tik įėjus į kavinę, jie stovėjo, paskui pargriuvo, nes bandė jėgas savo. Kai jie nugriuvo, ji traukė sūnų K. K., kad šis eitų namo. Nepamena kur sūnus buvo ar ant viršaus, ar apačioje. Gal ir buvo smūgių, ji gal nematė. Matė imtynių veiksmus. Kur tiksliai kavinės viduje ji stovėjo nepamena, gal prie staliuko. Negali pasakyti kur tiksliai stovėjo ir jos vyras. Jis stovėjo kitame šone nei ji stovėjo. Ar sutuoktinis atliko kokius nors veiksmus, negali pasakyti. Kaip jie išsiskyrė ji tiksliai nematė, buvo ten daug žmonių privažiavę, bet kai išsiskyrė pastebėjo, kad jos vyro nėra. Kai pastebėjo, kad nėra vyro, tai sūnus buvo kavinėje, o D. J. nematė. Gal ir bandė vyras skirti jaunuolius, bet jis mažiukas, tai nelabai jam kas pavyko. Išėjusi per duris pamatė, kad sutuoktinis guli ant plytelių, netoli durų, be gyvybės ženklų, sumuštas. Vyras gulėjo ant nugaros, galva į kavinę. Nepamena tiksliai ar sutuoktinio galva buvo ant šaligatvio. Nematė kas jį sumušė, tik matė, kad nuėjo vienas vyras baltu ir raudonu megztiniu, kitas tamsiai apsirengęs, bet nežino ar jie tik buvo pažiūrėti, ar ko. D. J. nematė, buvo tamsu. Kai pamatė sutuoktinį šaukė, kad jis negyvas, sakė „K., tėtė užmuštas, guli negyvas“, kvietė sūnų, prašė barmeno, kad atneštų vandens, nes jis nerodė jokių gyvybės ženklų. Sūnus tuo metu lyg kavinėje buvo, tiksliai nežino, daug žmonių buvo, durys buvo atidarytos. K. K. iš kavinės atėjo. D. J., iki atvažiuojant greitajai, buvo prie jos priėjęs ir sakė, kad „teta, dovanokit, aš taip nenorėjau, kad įvyktų“. Anksčiau kaltinamojo ji nepažinojo. Kai jis atvažiavo pas juos į namus susitaikyti siūlė pinigus, bet jis tų pinigų nevežė niekada, gal neturėjo. Tada jie ir sužinojo, kad jis sumušė vyrą. D. J. yra tas pats asmuo, kuris mušėsi su jos sūnumi kavinėje. Atvažiavę policijos pareigūnai jos nieko neklausė, ji dar bandė aiškinti kur matė nubėgančius, tačiau policininkai pasakė, kad nesugaudys jų laukuose. Nežino kada D. J. pasišalino iš įvykio vietos. Policijos pareigūnams konkrečiai neįvardijo kas sumušė, nes nepažinojo, tik pasakė, kad kažkas sumušė. Kai vyras gulėjo (duomenys neskelbtini) klinikose, buvo atvykęs D. J. su pussesere A. Vyras jiems skambino ir sakė, kad laukti namuose svečių, kad pas jį buvo atvažiavę. Tada vakare, apie 7- 8 val., atvažiavo pas juos į namus D. J. su pussesere, prašė dovanoti. Sakė, kad turi lygtinumą, prašė važiuoti pirmadienį į (duomenys neskelbtini), kad parašyti pareiškimą, jog sutinka taikytis, tačiau jie nesutiko. Jis gal keturis kartus buvo atvažiavęs, neva vežė pinigus, bet jie tų pinigų neėmė. Nepamena kiek siūlė pinigų ta pusseserė, gal 10 000 litų, bet neėmė. Po pirmojo susitikimo jie paskambino advokatui, buvo visi susitikę pas advokatą, kai vyras jau buvo išleistas iš ligoninės. D. J. daug ką žadėjo, bet nieko netesėjo, pinigų jie nėra gavę. Kai D. J. prašė susitaikyti, aplinkybių kaip ten kas buvo neaiškino, tik prašė dovanoti. D. J. jų namuose matė giminaitis A., dukra S. M., žentas. Sūnus pokalbyje nedalyvavo, bet matė patį atvažiavimo faktą. Buvo darytas ir vaizdo įrašas, tačiau jis susigadino ir neišliko. Niekas jos neparašė keisti parodymus teisme, ji visuomet davė tokius pačius parodymus. Kažką gal ir galėjo sumaišyti, nes jau praėjo 5 metai. Pagarsinus dalį liudytojos ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. rugpjūčio 25 d. apklausoje duotų parodymų (t. 1, b. 1. 20), liudytoja paaiškino, kad nežino iš kur pirmoje jos apklausoje atsirado parodymai, kad sūnus nustojo muštis su D. J. tik tada, kai ji pašaukė, kad tėtė negyvas. D. J. pats prie mašinos jai pripažino, kad jis mušė, tai ji ir nurodė apklausoje, kad mušė D. J. Pagarsinus dalį liudytojos ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. lapkričio 19 d. apklausoje duotų parodymų (t. 1, b. 1. 21-22), liudytoja parodė, kad nežino kodėl jos parodymai skiriasi. Negali patvirtinti ar parodymai dėl to, kad D. J. tuo metu, kai ji riktelėjo, mušėsi su jos sūnumi teisingi ar neteisingi. Negali tiksliai pasakyti ar jos sūnus tada mušėsi ar santykius aiškinosi su D. J.. D. J. atvažiavęs pas ją nenurodė kokius parodymus duoti tyrėjams, jis tik prašė jų parašyti pareiškimą, kad susitaikė. Pagarsinus dalį liudytojos parodymų, duotų 2015 m. rugpjūčio 19 d. Kauno apygardos teisme (t. 2, b. l 121-123), ji nurodė, kad nepamena tokio pokalbio, kurio metu D. J. būtų prašęs sakyti, kad jos vyras nukrito nuo laiptų. Nežino kur tuo metu buvo D. J., kai ji pamatė be sąmonės gulintį sutuoktinį. Pagarsinus dalį liudytojos parodymų, duotų 2016 m. lapkričio 2 d. Lietuvos apeliaciniame teisme (t. 3, b. 1. 123-124), liudytoja paaiškino, kad nurodė, jog D. J. buvo kavinės viduje kai pamatė gulintį savo vyrą, tačiau nėra tikra ar buvo. D. J. atvažiavo ir prisipažino, kad mušė jos sutuoktinį, todėl jai nekilo abejonių, kad jis mušė, nors duodama parodymus anksčiau ji ir teigė, kad jis buvo kavinės viduje. Praėjo jau daug laiko, susimaišė viskas. Kai pamatė vyrą gulintį be gyvybės ženklų jai buvo šokas, tai turėjo įtakos jos parodymams. Nepamena, kad klausė D. J., kai jis buvo atvažiavęs, kam jis apsiima kaltę.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama 2014-08-25 bei 2014-11-19 liudytoja N. K. nurodė sekančias jos sutuoktinio sužalojimo aplinkybes: sūnui ir D. J. besigrumiant kavinės viduje, ji su sutuoktiniu M. K. bandė juos išskirti. Negali prisiminti kaip pasibaigė muštynės, kas jas nutraukė, kas pirmas išėjo į lauką. Vienu metu apsidairiusi pamatė, kad salėje nėra jos vyro ir iš karto išėjo į lauką, kur netoli durų pamatė jį gulintį nugara ant žemės, be gyvybės ženklų. Maždaug už kelių metrų nuo gulinčio sutuoktinio, link toliau stovinčių automobilių nueidinėjo du vaikinai, kurių iš nugaros neatpažino, nežino ar vienas iš jų galėjo būti D. J.. Prie gulinčio M. buvo numesta kažkokia tamsi maikutė, kurią ji paėmusi įmetė į savo mašiną. Po kažkiek laiko kažkoks vaikinas ją paprašė grąžinti, sakydamas, kad tai jo maikutė. Neatsimena ar tai buvo D. J. Nematė ir nežino kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas jos sutuoktinis M. K. ir ką sūnus K. darė tuo metu. Belaukiant greitosios ir policijos, D. J. K. K. pasakė: „atsiprašau, kad taip įvyko“. D. J. kartu laukė atvykstant policijos. Po šio įvykio D. J. buvo nuvykęs aplankyti jos vyrą į klinikas, po to keletą kartų buvo atvažiavęs į namus, prašė atleisti, siūlė atlyginti padarytą žalą. Ji įvykio metu buvo blaivi, sūnus ir vyras buvo apsvaigę nuo alkoholio (t. 1, b. l. 20, 21- 22).
Apklausiama Kauno apygardos teisme 2015-08-19 N. K. parodė, kad pirmiausiai į pastatą įėjo K. ir M. K.. K. kažką pasakė, tada D. J. atsikėlė nuo staliuko ir priėjo prie sūnaus, jie kažką kalbėjo. Matė kaip D. J. pirmas užsimojo ir trenkė K. į burną, paskui jie sukibo, stumdėsi. Smūgius ir vienas, ir kitas sudavinėjo. Drabužiai nebuvo suplėšyti. Kai ji nuėjo jie jau buvo ant grindų. Kai ant grindų voliojosi, abu vienas kitam sudavinėjo smūgius. Konfliktas tęsėsi apie 10 minučių. Ji juos bandė skirti. Prašė barmeno, kad neleistų muštis, tačiau barmenas atsakė, kad tegul mušasi. Apsidairiusi pamatė, kad niekur nėra jos vyro M. Išėjusi iš šašlykinės pamatė, kad jis guli ant šaligatvio prie automobilio be gyvybės ženklų, iš burnos ir nosies bėgo kraujas. Tada ji nubėgo prie sūnaus ir pasakė, kad tėtis užmuštas. Iškvietė greitąją, policiją ir tada vyrą greitoji išvežė į (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai ji išėjo iš tos šašlykinės, nuėjo kažkokie D. J. draugai. Pagarsinus N. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino jų teisingumą. Kai D. J. buvo pas juos atvažiavęs į namus atsiprašyti, siūlė pinigus, tai prašė, kad jie pakeistų pareiškimą ir sakytų, jog jos vyras M. K. nupuolė nuo laiptų. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama neparodė dėl D. J. prašymo pakeisti pareiškimą. Tai buvo 2014-08-27 ar 28 dienomis. Dėl pareiškimo motyvų pakeitimo nepasakė tyrėjui, nes tuo metu galbūt neatėjo į galvą. Ji nematė kas ir kaip sužalojo jos vyrą, ji rado jį jau gulintį sumuštą. Ji nematė, kad D. J. būtų sudavęs smūgį M. K., tačiau D. J. su kažkokia panele buvo atvažiavęs pas juos ir prisipažino, abu maldavo, kad jie pakeistų parodymus ir sakytų, kad jos vyras neva nuo laiptų nukrito. Už tai žadėjo atlyginti. Jie buvo pas juos gal 2-3 kartus atvažiavę. 2014-08-27 D. J. tiksliai sumos neįvardino, tik sakė, kad atsilygins. Sekantys kartai buvo gal už savaitės. D. J. buvo vėl su ta pačia panele, klausė ar nepersigalvojo ir, ar nepakeis pareiškimo, taip pat vėl siūlė pinigų, konkrečios sumos neįvardino. D. J. sakė, kad jis turi susitvarkyti viską per 10 dienų, nes turėjo teistumą, kuris dar buvo nepasibaigęs. D. J. pas juos atvažiavęs kaltę pripažino. D. J. klausė ir jis atsakė, kad mušė M. K., apie stūmimą ar kažką panašaus jokios kalbos nebuvo, jis prisipažino, tai buvo gal tik pirmą kartą (t. 2, b. l. 121- 123).
Apklausiama 2016-11-02 Lietuvos apeliaciniame teisme liudytojos N. K. parodė, kad nematė, kas lauke sumušė jos vyrą M. K., bet mano, kad tai padarė D. J., nes pastarasis įvykio vietoje priėjęs prie jos prisipažino ir atsiprašė bei kartu su A. M. buvo atvažiavę pas jos vyrą į ligoninę, paskui į jų namus, kur D. J. taip pat prisipažino, kad jis sumušė M. K., ir vėl atsiprašė, žadėjo atvežti pinigų, prašė pakeisti parodymus, kad M. K. pats nukrito nuo laiptų. Apie įvykius kavinėje parodė, kad šašlykinėje jos sūnus K. K. susimušė su D. J., ji bandė juos išskirti, prašė padavėjo nutraukti muštynes, tačiau padavėjas atsakė „tegul sau mušasi". Paskui pastebėjo, kad salėje nėra jos vyro, o išėjusi į lauką, prie įvažiavimo į kavinę, netoli automobilio, rado jį gulintį ant žemės, taip pat lauke pamatė nueinančius D. J. draugus. Grįžusi atgal į kavinės vidų, pasakė sūnui, jog tėvas guli lauke, tada visi išėjo į kiemą. Tuo metu kai išėjo į lauką, šašlykinės viduje K. K. su D. J. dar grūmėsi ant grindų. Ji nematė, kad per tą laiką, kai jos vyras išėjo į kiemą ir jį rado gulintį prie automobilio, D. J. būtų išėjęs į lauką. Ji nematė, kas sužalojo jos vyrą, jį rado jau gulintį lauke ant žemės. Tada ji nubėgo prie sūnaus ir pasakė, jog tėvas užmuštas. Ji nematė, kad D. J. būtų sudavęs M. K. smūgį, tačiau D. J. pats prisipažino tai padaręs, atsiprašė ir siūlė pinigų (t. 3, b. l. 123 - 125).
Apklausiama liudytoja papildomai ikiteisminio tyrimo metu 2017-12-13 ir 2019-03-26 N. K. iš esmės davė analogiškus parodymus, papildydama tuo, jog po įvykio prie jos priėjo J. ir pasakė - „teta dovanokit, aš taip nenorėjau“. Ji nesigilino, tačiau supranta, kad J. negalėjo būti dvejose vietose tuo pat metu. Ji iš kavinės išėjo ieškoti savo vyro, kuris buvo dingęs, nes matė, kad K. ir J. muštynes nutraukti nepavyksta, o jai niekas nepadeda, ir tik išėjus rado M. ant žemės gulintį, tada po jos riksmo atėjo K. Tai ir rodo, kad J. negalėjo tuo pat metu mušti ir K. ir M. Grįžtant prie M., po to kai jis atgavo sąmonę, priėjęs J. atsiprašė ir padėjo jai įkelti M. į mašiną. Dar prieš jį įkeliant, rado prie pat mašinos trumpom rankovėm maikutę tamsios spalvos, lyg krūtinės srityje buvo užrašas. Nematė ar buvo suplyšus, įsidėjo į mašiną, nes manė, kad tai bus įrodymas. Bet paskui tą maikę atidavė kažkuriam iš J. draugų. Kuomet į (duomenys neskelbtini) atvyko J. su A., vyras buvo vienas palatoje ir jie visi trys bendravo. Žino, kad A. buvo pristatyta kaip J. pusseserė, dabar žino, kad ji K. giminaitė. Gal tą pačią dieną vakare atvyko J. su A. pas juos į namus. J. prisipažino, kad sumušė, nori atsiprašyti, prašė pakeisti parodymus, kad M. pats paslydo ir krito, nes J. lygtinumas, o mainais į tai jie duos pinigų. Pats J. prisipažino, kad jis sumušė jos vyrą, jie tik norėjo kad viskas greičiau baigtųsi ir kada jis pats prisipažino, o pačio smūgio ji nematė, tai ir tikėjo juo, bet realiai mąstant, kaip minėjo anksčiau, J. dvejose vietose negalėjo būti tuo pat metu. Jos sūnus mušėsi su J., o vyrą sumušė kitas asmuo. Mano, kad jį sumušė tiedu jaunuoliai, kurie nueidinėjo nuo kavinės, kai pamatė gulintį savo vyrą be sąmonės. Pirmose apklausose ir ji, ir sūnus sakė tiesą, kad ne J. sumušė M. Vėliau teismo metu, kada J. prisipažino, neprieštaravo ir tiek. Dar po kurio laiko, bet nepamena kada, jos sūnus K. iš kažko sužinojo, kad jos vyrą sumušė M. K.. Teisme apie tai niekas nepaklausė, todėl ir nepasakojo, nes J. pats prisipažino. Ji smūgių sudavimo nematė, todėl ir leido J. prisiimti kaltę, dabar negali įvardinti priežasčių, kodėl teisme nepasakė visko ką žinojo. Ji įvykio vietoje nieko nefotografavo, nes telefoną buvo palikusi mašinoje (t. 5, b. l. 14- 16, 21- 22).
Liudytojas K. K. parodė, kad nukentėjusysis M. K. yra jo tėtis. Įvykio dieną jis su tėvais važiavo į sesės gimtadienį (duomenys neskelbtini), po šventės važiavo namo. Jis pas mamą paprašė, kad sustotų kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, nes buvo skolingas T. (barmenui) 10 litų. Jis pasiskolino iš tėtės 10 litų ir nuėjo atiduoti. Tiksliai nepamena, bet D. J. lyg pasakė kažką „ėsk, jei ėdi“ ar „neužsprink“ ir įvyko žodinis konfliktas, tada jie pradėjo stumdytis ir muštis, nugriuvo ant žemės. Iki to įvykio D. J. nepažinojo. Iki prasidedant konfliktui D. J. sėdėjo prie staliuko. Nepamena ar jis priėjo prie staliuko, ar D. J. priėjo prie jo. Susikibo jie prie baro. Kavinėje tuo metu buvo žmonių, tačiau jo pažįstamų nebuvo. D. J. bandė jam trenkti, jis D. J., parkrito ant žemės ir vartėsi kartu. Vartėsi gal kokias 3-4 minutes. Jis laikė D. J. už kaklo, smaugė jį. Kaltinamasis bandė išsilaisvinti ir tada išgirdo mamos klyksmą, kad tėvą užmušė. Tada jis paleido D. J. ir tos muštynės kažkaip baigėsi. Jis išbėgo iš kavinės ir pamatė tėvą gulintį ant kiemo, toliau nuo laiptų, šone. Tiksliai nepamena, bet atrodo, kad jie dviese su tėčiu nuėjo į kavinę, kai pasiskolino pinigų. Tėtis bandė jį skirti su D. J.. Mama tuo metu buvo automobilyje. Jis nematė kuriuo metu tėtis išėjo iš kavinės. Su D. J. jų niekas neišskyrė, jie patys išsiskyrė. Kai mama sušuko, kad tėvą užmušė jis dar laikė D. J. už kaklo, po to paleido ir nuėjo į kiemą, o D. J. nuėjo iš paskos arba liko viduje. Kas sužalojo tėtį jis nematė. Nemano, kad D. J. galėjo suduoti tėčiui. Nematė ar tėtį kas sumušė ar jis parkrito, bet kai išėjo į kiemą, tėtis gulėjo ant nugaros ar ant šono visas kruvinas, kokių 5 metrų atstumu nuo kavinės, toje vietoje asfaltas. Jis nebandė kelti tėčio, mama bandė, bet jai nepavyko, atgaivino tik atvažiavusi greitoji pagalba. Jo nuomone, tėtis iki greitosios atvažiavimo sąmonės nebuvo atgavęs. Kol atvažiavo greitoji arba policija, D. J. buvo atėjęs ir atsiprašinėjo motinos, kad nepykit, kad čia netyčia gavosi. Jis gal atsiprašinėjo dėl konflikto, kad taip gavosi. Įvykio dieną buvo išgėręs gal porą taurių šampano ir taurę alaus. Alkoholio kiekis jo atminčiai jokios įtakos neturėjo. D. J. buvo atvažiavęs į namus po įvykio, kad atleistų dėl tėvo, kad jis sumušė. Jis sakė D. J., kad jie abu mušėsi, todėl tegu atvažiuoja tas, kuris sumušė tėvą ir jie pasikalbės, bet D. J. sakė, kad jis sumušė. Kaltinamasis gal du ar tris kartus buvo pas juos atvažiavęs. Liudytojo O. I. jis nepamena, gal per apklausas ir matė, jis nepamena ką per akistatas sakė liudytojas O. I.. D. J. atvažiavus į namus, jis klausė kodėl kaltę prisiima, tačiau telefonu su juo nebendravo. Kai D. J. norėjo tartis tai prašė, kad „tu čia biškį parodymuose sakyk neprisimenu“. Minėjo, kad atvažiuos su draugais ir atsiskaitys, nereikės teismų. Pagarsinus 2018 m. balandžio 27 d. akistatos su liudytoju O. I. protokolą (t. 7, b. 1. 138-139), liudytojas nurodė, kad barmenas jo ir D. J. neprašė išeiti. Patvirtino, kad akistatos metu sakė, jog dėl girtumo gali visko neprisiminti ir, kad gali jam tik atrodyti, kad stumdėsi tuo metu kai išgirdo mamos riksmą su D. J.. Pamena, kad tuo metu, kai motina sušuko, kad tėvą užmušė, jis su D. J. dar stumdėsi. Neprisimena ar mušėsi su D. J. tuo metu kai išgirdo, kad tėvą užmušė. Jo atmintis prasta, jis baigė tik 10 klasių, specialybės neturi, mokėsi pagal palengvintą programą.
Žemesnės instancijos teismas
Apklausiamas Kauno apygardos teisme 2015-08-19 liudytojas K. K. parodė, kad nukentėjusysis M. K. yra jo tėvas. 2014-08-22 apie 18 val. su tėčiu ir mama išvažiavo pas seserį į (duomenys neskelbtini) pasveikinti ją su gimtadieniu. Pas seserį išgėrė porą stiklinių šampano ir alaus, jautėsi blaivus. Tėtis buvo stiprokai girtas, jis gėrė degtinę. Išvykimo iš sesers laiko neatsimena, pamiršo. Automobilį vairavo motina, ji nieko negėrė. Sustojo prie šašlykinės, nes norėjo atiduoti skolą šašlykinės barmenui. Nuėjo į šašlykinę, apsižiūrėjo, kad jis yra ir prisiminė, kad piniginę paliko mašinoje, grįžo į mašiną, pasiėmė piniginę, kartu su juo tėtis ėjo. D. J. jam kažką pasakė, tada jis šiam kažką atsakė, taip žodžiais apsipyko. D. J. tada šoko ir atėjo prie prekystalio. D. J. jam trenkė ir paskui pradėjo voliotis. Paskui šaukė motina, kad tėvas užmuštas. Jis išbėgo į kiemą ir pamatė, kad kažkas nubėgo, o tėvas kraujo klane gulėjo. Pagarsinus K. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, įvykio aplinkybių neprisimena dėl girtumo. Parodymai gali skirtis, nes šiandien blogai jaučiasi, temperatūra pakilusi (t. 2, b. l. 123- 124).
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (2014-09-09 ir 2014-11-19) K. K. nurodė sekančias aplinkybes apie įvykį kavinėje: atvažiavus į (duomenys neskelbtini) kaimą, prie šašlykinės, paprašė motinos sustoti, nes barmenui T. buvo skolingas 10 litų. Nuėjo pasižiūrėti ar jis dirba, grįžo į mašiną iš tėvo pasiimti pinigų. Su tėvu grižo į šašlykinę. Prisimena, kad tarp jo ir jaunuolio, kaip vėliau sužinojo D. J., sėdėjusio prie staliuko netoli baro, dėl kažkokios priežasties įvyko žodinis konfliktas. Neprisimena kuris pirmas jį pradėjo. Miglotai prisimena, kad D. J. kažką pasakė „ėsk jei ėdi“ arba „nepasprink ėsdamas“, po ko abu susigrūmė, susikibę pargriuvo ant grindų ir vartėsi vienas per kitą. Kažkuriuo metu sugriebė D. už kaklo ir rankos dilbiu spaudė prie savęs. Ką tuo metu veikė jo tėvas neatsimena. Prisimena, kad mama bandė juos išskirti, vieną nuo kito atitraukti. Kas išskyrė ir kaip pasibaigė konfliktas atsimena miglotai. Jam atrodo, kad dar abiem grumiantis salėje ant grindų, atėjo motina ir pasakė „tėvas negyvas“. Tada jis atsistojo ir išėjęs į lauką pamatė nugara ant žemės gulintį tėvą, prie jo stovėjo motina ir D. J.. Patikslina, kad D. J. išėjo į lauką paskui jį ir tuo metu tėvas jau gulėjo. Daugiau žmonių aplinkui nematė. Nežino dėl kokių priežasčių tėvas nugriuvo. Neprisimena, kad jį kas nors jo akivaizdoje būtų pastūmęs. Buvo neblaivus, todėl detaliai nurodyti įvykių sekos negali, neprisimena arba prisimena miglotai. Tėvas irgi buvo neblaivus. Mama sakė, kad matė nuo gulinčio tėvo nubėgantį žmogų (t. 1, b. l. 23 - 24, 28 - 29).
2014 m. lapkričio 19 d. akistatos su G. J. metu K. K., D. J. parodžius, kad į lauką iš kavinės paliepus barmenui pirmi išėjo K., M. ir N. K., o jis paskui juos, o lauke prie D. J. užsimojęs rankomis atbėgo M. K., kurį D. J. atstūmė nuo savęs, dėl ko M. K. nugriuvo ir galimai tuo metu susitrenkė galvą, o tuo metu K. K. kalbėjo telefonu, K. K. parodė, kad įvykio aplinkybių gerai nepamena ir negali nurodyti kokia tvarka išėjo iš kavinės, nepamena ar buvo kavinėje, ar lauke, kai išgirdo rėkiant mamą „tėvą užmušė“. Pamena, kad kažkuriuo metu su kažkuo kalbėjo telefonu (t. 1, b. l. 26-27).
2015-08-26 Kauno apygardos teisme K. K. apklausiamas papildomai nurodė, kad užėjus į šašlykinę D. J. jam kažką pasakė, tada jis kažką atsakė, kad „ėsk, jei ėdi“. Negali atsakyti, ką tiksliai jam atsakė D. J., neatsimena. J. tada pasakė „ėsk ir neužsprink“ ar kažką panašaus. Tada D. J. atėjo prie prekystalio, jie susistumdė, trenkė jam, susiėmė, nukrito ant žemės ir pradėjo voliotis. Į konfliktą kišosi keli žmonės, tačiau kas tiksliai nežino. Buvo ir jam suduotų smūgių, tačiau kas sudavė, nežino. Paskutinį kartą tėvą matė prie šaldytuvo. Kada į šašlykinę atėjo mama nežino, nematė. Ar tėvas dalyvavo konflikte, nežino, jis tik stovėjo šone. Jam su D. J. voliojantis, išgirdo kaip motina iš lauko šaukia, kad tėvas užmuštas. Nežino, kaip jo tėvas atsidūrė lauke. Jis išbėgo į lauką, o paskui jį ir D. J.. Tėvą rado gulintį prie mašinos. D. J. negalėjo suduoti smūgių jo tėvui. Nežino, kas sudavė smūgius jo tėvui, galbūt tas kas pabėgo nuo mašinos. Tuo metu lauke prie tėtės buvo motina ir du vaikinai nubėgo: vienas aukštas, kitas žemesnis. Tų nubėgusių vaikinų kavinėje nebuvo. Kai jis ėjo pirmą ir antrą kartą į kavinę, tie vaikinai stovėjo kieme prie kavinės pavėsinėje. Tie vaikinai jam nematyti. Jis jautėsi neblaivus, bet nebuvo girtas. Tėvas taip pat buvo neblaivus, mama buvo blaivi. Kai jis išbėgo iš kavinės, po kiek laiko atėjo D. J. ir atsiprašinėjo. Neprisimena ar iš tų asmenų, kurie buvo lauke prie pavėsines, kas nors buvo priėjęs. Kai jie pradėjo grumtis su D. J., tėvas stovėjo prie šaldytuvo. Kiek jis matė, tėvas nieko nedarė, kai jie grūmėsi. Nematė, ar mama buvo įėjusi į kavinę - vartydamiesi su D. J. ant žemės smūgių nesudavinėjo, tik vartėsi, buvo susikabinę, paskui paėmė D. J. už kaklo, palaikė. Neatsimena, kad juos kas nors su D. J. būtų bandę išskirti. Po šio incidento turėjo vieną mėlynę, tačiau kur neatsimena. Rūbai nebuvo suplėšyti. Dantys buvo sveiki, nosis taip pat nesulaužyta, skausmo nuo smūgių nejautė. Konfliktas nutrūko, kai mama pašaukė, kad tėvas užmuštas. Tada paleido D. J. ir išbėgo į lauką. Ar kavinėje sėdėję asmenys liko kavinėje, nežino, nes jis išbėgo žiūrėti tėtės. Negali paaiškinti savo parodymų akistatos 2014-11-19 metu. Jis sunkiai skaito, pasirašė protokolą neperskaitęs. Pagarsintuose ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose dėl neblaivumo netiesa (t. 2, b. l. 135 - 137).
2017-02-09 apklausimas Lietuvos apeliaciniame teisme liudytojas K. K. parodė, kad kavinėje susimušė su D. J., grūmėsi ant žemės, o M. K., suduodamas rankinuku D. J., bandė juos išskirti. Išgirdęs iš lauko motinos N. K. šauksmą, kad užmušė tėvą, baigė grumtis su D. J. ir išbėgo į kiemą, kur pamatė ant žemės gulintį M. K.. Tuo metu, kai N. K. rėkė, jog užmušė tėvą, jis kartu su D. J. dar grūmėsi kavinės viduje ant grindų. Jis pirmas išėjo iš kavinės patalpos, o paskui jį ir D. J., todėl negalėjo suduoti smūgių M. K.. Jis nematė, kada tėvas išėjo iš kavinės, kas kieme sumušė M. K. bei, kas tuo metu buvo lauke, nes tuo metu kavinės viduje mušėsi su D. J.. Iš savo draugų sužinojo, kad tą vakarą kavinėje buvo ir M. K., būtent kuris mušė M. K.. Motina pasakė, kad M. K. smūgį sudavė aukštas vaikinas, kuris buvo kartu su žemesniu vaikinu, paskui abu vaikinai nubėgo už kavinės kampo prie pavėsinės. Nežino, ar jo motina matė kaip buvo suduotas smūgis. Motina sakė, jog matė tik patį vaikinų nubėgimo faktą. N. K. pradėjo šaukti, nes pamatė ant žemės gulintį M. K., kuriam iš ausų ir nosies bėgo kraujas. Jis nežino, kodėl tą vakarą D. J. visų atsiprašė. Jis, akistatos su D. J. metu pasakė kitas aplinkybes, nes tuo metu, norėdamas susitaikyti, savo parodymus derino kartu su kitais asmenimis, o dabar savo parodymų su niekuo nederina. Jis teisiamajame posėdyje parodė, kad jam kavinės viduje besigrumiant ant grindų su D. J., atėjo N. K. ir pasakė, kad tėvas užmuštas. Jis, baigęs grumtis su D. J. ir išbėgęs į kiemą, pamatė gulintį ant žemės prie automobilio M. K. ir nubėgančius du vaikinus - vieną aukštą, kitą žemesnį. Tų vaikinų kavinėje nebuvo, jie stovėjo kieme prie kavinės pavėsinės. Akistatos su D. J. protokole tyrėja blogai surašė jo parodymus, o protokolą pasirašė jo neskaitęs. Analogiškus parodymus jis davė ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nurodydamas, kad D. J. išėjo į lauką paskui jį, kai M. K. jau gulėjo ant žemės. N. K. sakė, jog matė nuo gulinčio tėvo nubėgantį kažkokį žmogų, bet nematė ar tas žmogus sumušė tėvą (t. 3, b. l. 169 - 171).
Liudytojas T. R., apklausiamas Kauno apygardos teisme 2015-10-29 parodė, kad atsimena įvykį 2014-08-22, kai dirbo šašlykinėje „(duomenys neskelbtini)“. Tądien dirbo naktinėje pamainoje, atvažiavo į darbą 23:30 val., o konfliktas įvyko 23:45 val. Buvo pilna žmonių, bet nepamena kiek jų buvo. Buvo kaltinamasis D. J., jį žino iš matymo, kartu su juo buvo jo draugai ar pažįstami. 10-15 min. laikotarpyje atvyko nukentėję, pirmas atėjo K. K., kuris atėjo prie baro, pasisveikino. Kiek suprato, neturėjo pinigų, nes kišenėse kažko ieškojo, tada grįžo atgal į automobilį ir atėjo su savo tėvu. D. (J.) priešais sėdėdamas valgė, K. atsisukęs pasakė nepasprink. Atstumas nuo D. iki K. buvo nedidelis. Tada prasidėjo žodinis konfliktas, nepamena kas pirmas pradėjo susistumdymą. Susistumdymas buvo viduje, jie pargriuvo ant žemės. Jis kitų žmonių prašė pagalbos juos išskirti. K. su tėvu buvo ant D. užsipuolę, jie voliojosi ant žemės, visko neprisimena. Jis stengėsi juos išskirti, juos išskyręs išvijo visus į lauką ir nuėjo paspausti apsaugos pultelio, kuris buvo padėtas virtuvėje. Paspaudęs pultelį grįžo į lauką, pamatė, kad ant žemės guli nukentėjusysis. Jis buvo sąmoningas, atnešė jam vandens, gal kokią sekundę ar dvi jis ir buvo praradęs sąmonę, nežino, lygtais K. apiplovė galvą. Sulaukė greitosios, policijos, atvažiavo apsauga. K. mama buvo užėjusi į kavinę, kai buvo konfliktas, ji atėjo prie durų ir pradėjo rėkauti. Pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas pasakė, kad jo parodymai teisingi. Į lauką išstūmė K. K., jo tėvą, paskutinis iš kavinės išėjo D. J.. Jis nuėjo paspausti pultelio. Kiti žmonės viską stebėjo, bet kai prašė padėti juos išskirti, nesikišo. Kai pamatė K. K. tėvą, šalia jo lygtais buvo K. motina. D. J. šalia nebuvo, jis nelindo prie jo, jie visi buvo atokiau, nes aikštelė gan didoka, buvo rėkavimai, bet muštynių nebuvo. Kai jį apklausinėjo policijoje, jis pasakė, kad dėl įrašo reikia kreiptis į savininką, nes jis nėra įgaliotas teikti įrašus. Nežino ar policija paėmė įrašą. Įrašas būdavo savaitę laiko arba keturias dienas, tiksliai nepamena, nes jau daugiau nei pusę metų ten nedirba. Įvykio metu buvo žmonių, kuriuos žinojo iš matymo. Negali įvardinti įvykio metu buvusių žmonių, nes nežinojo K. pavardės, juos vadino nuo K., sužinojo, kad D. pravardė „S.“ ir, kad jis nuo (duomenys neskelbtini). Kavinės viduje, kai prasidėjo konfliktas, M. K. buvo parvirtęs. Kai M. K. daužė per galvą, „S.“ gulėjo ant žemės, tuo metu vyko grumtynės (kavinės viduje). Jis nesako, kad D. pargriovė ir sumušė jį viduje, kai D. (J.) susikabino su K. pargriuvę, tėvas gal bandė ginti sūnų, jis rankine daužė „S.“ per galvą. Jis išvarė visus tris - M. K., K. K. ir D. (J.) iš kavinės. Mama buvo tik įžengus į kavinės vidų. Galėjo būti, kad su jais kartu dar kažkas išėjo, bet niekas nesikišo, nes jis visus išskyrė ir išvarė iš kavinės. Iš kavinės išėjo ir D. ( J.). K. K. buvo neblaivus, negali pasakyti, ar D. J. buvo blaivus, bet buvo blaivesnis už K.. M. K. buvo visai girtas, ant kojų pastovėjo. Mama buvo už vairo, todėl mano, kad ji buvo blaivi. Išvarė abu K., o iš paskos išėjo D. ( J.). Tada nuėjo paspausti pultelio, o grįžęs pamatė, kad M. K. guli. Negali pasakyti, kas buvo šalia jo, žino, kad mama tikrai buvo, jis jai vandens bliūduką pripylė, o ši jam veidą prausė. Mano, kad M. K. galėjo parkristi, nes buvo stipriai girtas, girtesnis už sūnų, o sūnus atėjo svirduliuodamas. Prie kitų staliukų buvo žmonių, nes kai atvažiavo į darbą buvo pilna šašlykinė. Kai K. K. buvo prie baro ir D. atsisukęs pasakė „nepasprink", jis buvo su tėvu. Tai pasakė, kai buvo atėjęs ne pirmą, o antrąkart. Įvyko žodinis konfliktas, tada jie susikibo prie baro. Nuo baro iki staliuko apie du metrus, ten užtenka atsistoti vienam, kitam žengti žingsnį. D. atsistojo, nes gal įsižeidė. D. žengė žingsnį ir jau buvo prie baro. Jam atrodo, kad K. pirmas sudavė smūgį ar pastūmė, bet dabar tiksliai pasakyti negali, kuris pirmas, nes praėjo daugiau kaip pusantrų metų. Lygtais kitą dieną po įvykio jį pakvietė į policiją, nepamena kas atliko apklausą. Policijoje jo teiravosi apie filmuotą medžiagą, kiek žino, kavinėje pastoviai filmuojama. 2018-08-22 dirbo naktinėje pamainoje prie jo tikrai niekas nebuvo atvažiavęs ir paėmęs filmuotą medžiagą. Niekas nelindo žiūrėti filmuotos medžiagos, niekas neprašė jos duoti. Jis neįrašinėja ir neduoda filmuotos medžiagos. Duodamas parodymus teigė, kad atsistojęs „S.“ nusirengė maikę ir pasakė „dabar tai bus“. Buvo iki 10 sek. tarpas tarp K. ir J. išėjimo iš kavinės. J. nebėgo kraujas, jis atėjo apsiprausti, nes jo veidas buvo patinęs, tikriausiai nuo to, kai tėvas daužė rankinuku (t. 2, b. l. 168 - 171).
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2014-08-26 (parodymai buvo perskaityti 2015-10-29 teismo posėdžio metu) T. R. parodė, kad 2014-08-22 kai dirbo šašlykinėje „(duomenys neskelbtini)", apie 23.50 val. užėjo vaikinas vardu K., kuris apsižiūrėjęs, kad neturi pinigų, išėjo į lauką ir netrukus grižo su tėvu. Stovėdamas prie baro, K. pamatė prie staliuko valgantį jaunuolį vardu D. ir pasakė jam „nepasprink“. T. D. priėjo prie K. ir jį pastūmė, o K. spyrė jam į pilvą, po ko abu susimušė ir pargriuvo ant žemės. K. tėvas kelis kartus rankine kirto D. per galvą. Netrukus į šašlykinę įbėgo K. mama, kuri šaukė. Jis juos visus išskyrė ir išstūmė į lauką. Pirmą iš šašlykinės išstūmė K. motiną, po to tėvą, po jo K. Tada atsistojo D. ir nusirengęs savo maikutę bei pasakęs „dabar tai bus“ išėjo į lauką. Jis nuėjo į virtuvę ir paspaudė apsaugos pultelį, o grįžęs į salę pamatė netoli šašlykinės durų gulintį K. tėvą (t. 1, b. l. 19).
Iš esmės analogiškas aplinkybes liudytojas T. R. nurodė ir apklausiamas 2018-09-25, kai papildomai nurodė, jog muštynės kavinėje nutrūko dėl jo įsikišimo, o ne nuo motinos klyksmo neva užmušė tėvą ir ne nuo K. įėjimo į kavinę. K. kavinės viduje tą vakarą nebuvo. Negali įvardinti, kurį išvijo pro duris pirmą, bet žino kad visus į lauką išvijo, o viduje jau niekas nesimušė. „S.“ taip pat buvo išvytas lauk. „S.“ iš lauko, nurimus muštynėms, atėjo nusiprausti, o ne kol kiti ėjo į lauką. Nepamena, kad jis buvo kruvinas, kad būtų jam davęs tvarsčių žaizdom tvarstytis. Galėjo būti ir taip kad D. J. lietė nukentėjusį, nes padėjo atsikelti nukentėjusiam, kuris buvo kruvinas, ir todėl „S.“ reikėjo nusiprausti. Kuomet išvijo visus į lauką, grįžo į virtuvę paspausti apsaugos pultelio ir išėjo į lauk, kur pamatė, kad M. K. jau guli ant žemės prie šaligatvio. Moters klyksmą, kad tėvas guli ar užmušė, išgirdo jau paspaudęs pultelį ir išėjęs į lauką. Kuomet išgirdo moters klyksmą ,,S.“ nematė, bet jis tikrai nebuvo kavinėje. Išgirdus moters klyksmą „S.“ buvo lauke. Jo pamainos metu vaizdo įrašais niekas nesidomėjo, nežiūrėjo įrašų ir neprašė ištrinti. Įrašų ištrinti jis nemokėjo ir nežino, ar buvo tokia galimybė, nes įrašai buvo saugojami trumpai, apie 2 paras, jei gerai pamena. Po įvykio kitą dieną ir vėliau prie jo niekas iš pareigūnų nebuvo atvykęs vaizdo įrašo. Nematė nei su kuo atvyko „S.“, nei su kuo išvyko. M. K. žino iš matymo. Tą naktį po įvykio M. K. buvo prie šašlykinės, bet nežino su kuo, jį matė, jei gerai pamena, po muštynių apie 3 - 4 valandą į parytį, kuomet jau nieko nebuvo. Nežino, ar „S.“ buvo tuo metu prie kavinės. Kaip buvo apsirengęs K. nepamena. A. K. muštynių metu buvo aikštelėje nematė, nes buvo tamsu. Į lauką išėjo tik išvijęs K. su „S.“ (t. 7, b. l. 186 - 187).
2018-01-03 akistatos su D. J. metu liudytojas T. R. patvirtino, jog kavinės viduje visus besimušusius asmenis išvijo į lauką, tame tarpe ir D. J.. Viduje jau niekas nesimušė (t. 10, b. l. 9- 11, t. 10).
Liudytojas V. V. parodė, kad yra kavinės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. Nagrinėjamo įvykio jis nematė, įvykio metu kavinėje nebuvo. Negali tiksliai pasakyti ar 2014 m. rugpjūčio 22 d. kavinė buvo filmuojama, gal tik viduje buvo kameros, lauke ne. Technika buvo prasta, dažnai gesdavo, po 10 dienų vaizdas buvo rašomas ant viršaus. Kiek pamena kriminalistai lyg kreipėsi dėl vaizdo įrašo, bet jo jau nebuvo išlikę. Jam darbuotojas T. R. minėjo, kad buvo sumuštas žmogus. Nukentėjusysis labai stipriai galvą susimušė. Kadangi galvą trenkėsi į bordiūrą, tai muštynės reiškia buvo lauke. Jis (liudytojas) į kavinę atvažiavo netrukus po įvykio, bet jis jau buvo pasibaigęs ir nei policijos, nei greitosios jau nebuvo. 2014 m. rugpjūčio 22 d. kavinės aikštelė buvo 1100 kvadratų, asfaltuota, pro kavinės langą matėsi aikštelė. Aikštelėje žibinto tikrai nebuvo, gal kiek tik nuo pastato langų apšviesdavo ją. Kavinės įėjimą šiek tiek apšviesdavo kabanti „(duomenys neskelbtini)“ reklama. M. K. jis nepažįsta. Niekas jo neprašė nei telefonu, nei buvo atvažiavęs, kad nebūtų rastas vaizdo įrašas. Pagarsinus liudytojo 2017 m. gruodžio 13 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kai jis parodė, kad tuomet dirbo T. R., kuris po muštynių siūlė vaizdo įrašą, bet pareigūnai neėmė. Vėliau, po 3-4 dienų atvyko pareigūnai, prašė vaizdo įrašo, bet jo jau nebuvo, nes tuo metu įrašymo įranga buvo prasta, ji įrašydavo trumpą laiką, bet tikrai įrašydavo ilgiau nei vieną dieną, todėl įrašas ir nebuvo išsaugotas ir pateiktas pareigūnams (t. 5, b. 1. 47-49), jis šiuos parodymus patvirtino ir papildomai nurodė, kad įvykio dieną atvežė į kavinę kitos pamainos darbuotojas ir T. R. jam pasakė, kad siūlė policijos pareigūnams vaizdo įrašą, bet jie numojo ranka ir nepaėmė.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas L. M. parodė, kad į kavinę atvažiavo kartu su T. P., atsisėdo prie staliuko, iš matymo pažįstami asmenys sėdėjo prie kito staliuko. Jiems atvažiavus D. J. jau sėdėjo kavinėje, kai paaiškėjo vėliau jis buvo atvažiavęs su D. V.. Žino, kad D. J. pravardė „S.“. T. P. sėdėjo veidu į duris, jis (liudytojas) sėdėjo veidu į barą. Jų staliukas buvo kairėje, arčiau baro. Jam nebuvo kliūčių matyti, kas vyksta kavinėje. Atnešus maistą, į kavinę atvažiavo K. šeima. T. P., sėdėdamas prieš jį (liudytoją), nusijuokė iš jų, nes jam buvo juokinga, kad atvažiavo žmonės iš kaimo pagėrę ir eina tiesiai prie baro, tai nusijuokė iš jaunesnio K., tas atsisukęs piktai pasakė „neužsprink“. Tuomet D. J. paklausė kas yra ir ko kabinėjasi prie T. P., stojo ginti. Taip viskas prasidėjo, jie susikabino, susistumdė stipriai, krito ant žemės, vienas kitą smaugė, alkūnėmis kampu vienas kitą smaugė. Kai D. J. su jaunesniuoju K. pradėjo stumdytis, ant baro buvo stiklinės, tai K. K. stūmė, D. J. ranka tas stiklines kliudė, jos nukrito, pradėjo dužti viskas, stiklai pasipylė. Atėjo vyresnis M. K., turėjo rudą mažą rankinę ir ja D. J. sudavė į galvą. N. K. rėkė, kad sūnų smaugia, kiek pamena, ji bandė atitraukti D. J. nuo sūnaus. Negali pasakyti ar D. J. ant viršaus K. K. buvo ar šonu gulėjo, matė tik, kad D. J. bandė atitraukti. Barmenui pavyko juos išskirti ir liepė visiems eiti į lauką. Toliau veiksmas visas vyko kavinės kieme. Jis (liudytojas) konflikto metu iš pradžių sėdėjo prie staliuko, paskui atsistojo. Iš pažįstamų asmenų toje kavinėje įvykio metu buvo O. I. ir A. S., dar buvo D. V. ir D. J., kurie sėdėjo kartu priešingoje kavinės pusėje. D. J. buvo priėjęs prie jo ir jie kalbėjosi prieš ateinant K. šeimai. Ką veikė D. J. kavinėje jiems atvažiavus, ar vartojo alkoholį, jis tiksliai negali pasakyti, tačiau D. J. nesvirduliavo, jo kalba buvo rišli, iki atvykstant K., jis nebuvo agresyviai nusiteikęs kitų asmenų atžvilgiu. Visi nužiūrinėjo K., nes jie taip įdomiai įėjo į kavinę, matėsi, kad buvo neblaivūs. Pirmi iš kavinės išėjo K.: mama, tas vyresnis, paskui jaunesnis sūnus. D. J., nusivilkęs viršutinį drabužį išėjo K. iš paskos į kiemą. Jis nebuvo visiškai nuogas, liko su marškinėliais, atrodė agresyviai nusiteikęs. M. K. pažįsta, tačiau jo kavinės viduje kai įvyko susistumdymas, nebuvo. Lauke M. K. su D. J. buvo po dešine tarp mašinų. Išėjus iš kavinės yra toliau salelė žalia, ten M. K. su jaunesniu K. K. mušėsi. Kai vyresnis K. nukrito, jis išėjo iš kavinės ir tolumoje matė besimušančius žmones. D. J. nuėjo būtent nuo M. K.. Jis, kai išėjo K. ir D. J. iš kavinės, nematė į kurią pusę nuėjo vyresnysis K., o į kurią jaunesnysis, tačiau matė, kad D. J. su vyresniu M. K. buvo po dešine, o paskui jau išėjus, kai vyresnysis M. K. jau buvo nukritęs ir N. K. rėkė, kad užmušė tėvą, jis matė, kad M. K. mušėsi su jaunesniu K. Jis dar būdamas kavinės viduje konkrečių D. J. veiksmų vyresniojo M. K. atžvilgiu nematė, tačiau matė pakeltas D. J. rankas, kuris tuo metu buvo 1-2 metrai nuo kavinės įėjimo. Kai išėjo iš kavinės matė jau gulintį M. K., o D. J. nuo jo nueidinėjo, pribėgo N. K. šaukdama, daugiau jokių asmenų nebuvo. M. K. 30 metrų atstumu nuo gulinčio M. K. dar mušėsi su jaunesniuoju K. K.. Nukentėjusysis M. K. buvo kritęs link bordiūro galva. Negali pasakyti ar pirmas išėjo O. I. ar jis iš kavinės. N. K. fotografavo mašinų numerius ir grasino paduoti juos į teismą. Buvo iškviesta policija ir greitoji. Jis sulaukė policijos, tačiau jie nieko įvykio vietoje neklausinėjo. Po to kai M. K. nukrito, D. J. vaikščiojo visur ir kavinėje, ir su barmenu kalbėjo. D. J. nuo kavinės išvažiavo su M. K. arba D. V.. M. K. buvusi draugė H. vairavo M. K. tamsų BMW ir tuo metu stovėjo ant pačio išvažiavimo ir laukė. M. K. matė kai jis mušėsi su jaunesniuoju K. K. ir paskui matė jį atėjusį į kavinę pas barmeną, jie tvarkėsi kažkokius reikalus. Atvažiavę policijos pareigūnai apėjo kavinę, pasikalbėjo su barmenu, o jis tuo metu su T. sėdo į savo automobilį ir išvažiavo link (duomenys neskelbtini). Po šio įvykio, praėjus gal dviem dienom, D. J. inicijavo susitikimą degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra (duomenys neskelbtini), ant žiedo link (duomenys neskelbtini). Susitikime dalyvavo jis, T. P., M. K. ir D. J.. Vyko pokalbis apie tai kas įvyko. M. K. nieko konkrečiai iš jo neprašė. Jo (liudytojo) parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme skyrėsi, nes iš pradžių ne viską papasakojo. Paskutinį kartą, kai atnaujino šitą bylą, jis buvo apklausiamas (duomenys neskelbtini) ir viską ką atsimena papasakojo, prisibijojo šiek tiek D. J., nes jis nelabai gerai pagarsėjęs. Pagarsinus liudytojo 2014 m. rugsėjo 3 d. parodymus, kai jis nurodė, kad netrukus po išėjimo pro langą pamatė, kaip link D. J. užsimojęs rankine atbėga tas pats vyriškis, o D. J. ištiesė į priekį abi rankas delnais į vyriškio pusę (t. 1, b. l. 34-35), jis juos paneigė ir nurodė, kad taip nebuvo. Dėl 2015 m. rugpjūčio 19 d. Kauno apygardos teisme duotų iš esmės tokių pačių liudytojo parodymų (t. 2, b. l. 124-125), jis paaiškino, kad D. J. po įvykio jam skambinėjo, buvo su juo susitikęs ne tik tą kartą „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, tačiau prieš apklausą (duomenys neskelbtini), po to, D. J. jį su T. P. vežė į apklausą. Už mėnesio buvo atvažiavęs, pradėjo pinigų iš jo prašinėti, kad jis jam sumokėtų, grasinti, kad bus blogai. Tada ir atsirado jo parodymai, kad matė agresyvų M. K. einantį link D. J., jiems su T. P. taip buvo liepta kalbėti. Nors apklausiamas apeliaciniame teisme sakė kitaip, nenurodė apie tai, kad M. K. būtų agresyvus ir ėjęs link D. J., bet pasakė, kad matė D. J. ištiestas rankas į priekį, lauke gulintį ant žemės M. K., kad jokio kito šalia žmogaus nebuvo (t. 3, b. l. 127-128), tačiau vadovautis reikėtų jo dabartiniais parodymais. Tą pačią naktį jis su T. P. ir D. V. susitiko „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, turėjo D. J. megztinį. Su D. J. susitiko tik po dviejų ar trijų naktų. 2017 m. gruodžio 29 d. apklausą (duomenys neskelbtini) policijos komisariate atsimena, tuo metu sakė tiesą. Pagarsinus minėtos apklausos metu duotus liudytojo parodymus, kai jis parodė, kad pro langą matė kaip „S.“ ėjo prie M. K., kuris nepamena į kurią pusę žiūrėjo, lyg šonu į mašiną, matė jo dešinę ranką, kurioje buvo rankinė, stovėjo nuleidęs rankas, o „S.“ ėjo pakėlęs rankas, tačiau ar buvo sugniaužti kumščiai nepamena. Gal tas vyras nematė ateinančio „S.“, nes būtų atsistojęs priešais, kad galėtų gintis. „S.“ rankos buvo pakeltos, buvo panašu į puolimą, jis paaiškino, kad nepamena ar M. K. stovėjo nuleistomis rankomis, jis paties momento nematė, nes tuo metu jie išeidinėjo iš kavinės, darė duris, tačiau matė D. J. nueidinėjantį nuo M. K. ir nukentėjusįjį gulintį ant žemės. Nors apklausoje sakė, kad M. K. prašė niekam nepasakoti, kad jis buvo prie šašlykinės ir dalyvavo muštynėse, tačiau nepamena tiksliai ar prašė pas jį, bet jei taip sakė apklausoje matyt taip ir buvo. Tuo metu kai buvo apklausinėjamas (duomenys neskelbtini) 2017 m. gruodžio 29 d. dar niekas nebuvo nurodęs ką ir kaip sakyti, šios apklausos metu duoti parodymai yra patys tiksliausi. Į apklausą jis nuvyko su T. P., kuriam pasakė, kad jis sakytų kaip nori, tačiau jis (liudytojas) papasakos kaip viskas buvo. Minėtos apklausos metu nurodė visas jam žinomas aplinkybes. Pokalbio su savo mama apie jo apklausas nepamena. Pagarsinus jo pokalbį su mama (t. 6, b. l. 18), jis patvirtino, kad toks pokalbis buvo. Dėl mamos pasakytų žodžių „tu tik nemeluok“, nurodė, kad mama visada pergyvena dėl jo ir prašo nemeluoti. Akistatų metu sakė tiesą. Tiksliai nepamena kuriais metais, bet po pirmų apklausų jis gavo žinutę iš D. J., kad atvažiuoja, nes reikia pakalbėti. Žinutės turinio tiksliai nepamena, bet buvo kalba apie tai, kad bus blogai jiems, nes jie ne taip liudijo. Telefono numerio, iš kurio buvo atsiųsta žinutė jis neturėjo išsisaugojęs savo telefone, tačiau pačioje žinutėje buvo prisistatymas, kad rašo „S.“. Rašė, kad atvažiuoja pas jį, nes reikia pinigų šiai bylai, nes ir jam, ir jiems bus blogai. Tokie buvo grasinimai iš D. J. pusės. Jis atsisakė duoti pinigus ir aiškiai pasakė, kad jei bus blogai, lai būna, bet pinigų neturi ir tikrai jam neduos. Konkrečios sumos negali įvardinti, nes nepamena. M. K. ir D. J. buvo įvykio vietoje. Susitikimo degalinėje metu pokalbis buvo apie parodymus. M. K. norėjo, kad apie jį nebūtų nieko sakoma, nes norėjo išsaugoti darbą policijoje. „S.“ taip pat prašė duoti jam palankius parodymus, kad sakytų, jog nieko nematė, kad švelnesnes aplinkybes nurodytų, kad atrodytų, jog tai M. K. užpuolė D. J., o jis tik gynėsi. Po poros dienų jie važiavo į apklausą (duomenys neskelbtini), juos vežė D. J. su M. K. Buvo dar ir kitas susitikimas, susitarė, kad jie nuveš juos į apklausą. M. K. vežė savo mašina, kartu buvo ir D. J. – jie buvo draugai. Automobilyje taip pat vyko diskusija dėl parodymų, buvo prašoma nurodyti, kad smūgis buvo suduotas kaip gynyba. Faktinė padėtis ir situacija neleido M. K. suduoti smūgio vyresniajam K., nes buvo didelis atstumas. Išėjęs iš kavinės jis matė dvi skirtingas poras skirtingose vietose, t. y. D. J. nueidinėjantį nuo senojo K., kuris jau buvo nukritęs ir M. K. su jaunesniuoju K. Kai išėjo iš kavinės, pirmas išėjo T. P., o jis šiam iš paskos ir buvo nusisukęs, kad pro duris išeitų, todėl matė tik jau gulintį M. K., paties smūgio nematė. Ką konkrečiai veikė M. K. su jaunesniuoju K. K. kai jis išėjo į lauką negali pasakyti, nes nepamena, tačiau M. K. prie D. J. ir M. K. nebuvo priėjęs. Nematė ar M. K. buvo priėjęs jau prie gulinčio vyresniojo K. Nors aikštelė prie kavinės nebuvo apšviesta ir buvo tamsu, tačiau M. K. atpažino. Negalėjo sumaišyti, kad nuo vyresniojo K. nueidinėjo M. K., o ne D. J.. M. K. jau po visko buvo nuėjęs su barmenu į kambariuką už baro, kiek laiko užtruko negali pasakyti, ką kalbėjo negirdėjo. Apeliaciniame teisme buvo atvykusi ir M. K. teta, jis asmeniškai su ja nekalbėjo. T. P. iš buvusios M. K. merginos H. sužinojo, kad ta moteris šviesiais plaukais yra M. K. teta. Kai vežė juos su T. P. į apklausas į (duomenys neskelbtini), su jais D. V. nebuvo, apie jį jis nieko negali pasakyti. 2018 m. sausio 3 d. akistatos metu nurodė, kad vyresnį M. K. sužalojo D. J., nes kitaip negalėjo būti, nes D. J. buvo šalia M. K. ir tarp jų buvo konfliktas. Paties smūgio nematė, tačiau girdėjo, kad buvo vienas smūgis suduotas D. J.. Perskaičius liudytojo parodymus (t. 7, b. 1. 8-10), jog „S.“ agresyvus ir ten kur dalyvauja visada baigiasi muštynėmis, jis paaiškino, kad nėra dalyvavęs anksčiau su D. J. ir matęs muštynes, tačiau visi taip kalba, kad ten kur D. J. ten konfliktas. Pagarsinus liudytojo 2014 m. rugsėjo 3 d. parodymus (t. 1, b. 1. 34- 35), kai jis nurodė, kad netrukus po jų išėjimo pro langą pamatė, kaip link D. J., užsimojęs rankine, atbėga tas vyriškis, o D. J. ištiesė į priekį abi rankas delnais į vyriškio pusę, nematė ar jį pastūmė, ar tas vyriškis atsitrenkė į ištiestas rankas, bet matė kaip nugara griuvo ant žemės, liudytojas nurodė, kad šie parodymai atsirado, nes jo taip prašė sakyti D. J., kad sustiprinti jo gynybos versiją. Vadovautis reikėtų parodymais duotais (duomenys neskelbtini). Perskaičius liudytojo 2015 m. rugpjūčio 19 d. Kauno apygardos teisme duotus parodymus (t. 2, b. 1. 124-125), jis nurodė, kad tokius parodymus dėl ištiestų rankų ir kritimo davė, todėl, kad nenorėjo keisti savo parodymų, nes T. P. jam buvo minėjęs, kad bus blogai jei pakeis pirminius parodymus. Pagarsinus liudytojo Lietuvos apeliaciniame teisme duotus parodymus (t. 3, b. 1. 127-128), papildomai paaiškino, kad vadovavosi pirminiais savo parodymais, visą tiesą pasakė apklausiamas (duomenys neskelbtini), o teismuose anksčiau kitaip sakė, nes bijojo dėl savo saugumo. Kai išvažiavo į didesnį miestą, atsirado daugiau pažįstamų, nusprendė nebetylėti ir viską pasakyti kaip buvo. Nuo 2016 m. D. J. jam negrasino.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2014-09-03 liudytojas L. M. parodė, kad 2014-08-22 apie 23.00 val. su draugu T. P. ir pažįstamais D. J. bei D. V. buvo šašlykinėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Visi buvo blaivūs. Matė, kaip iš lauko svirduliuodamas atėjo vaikinas, o jam iš paskos vyresnio amžiaus vyriškis, kurie kalbėjosi su barmenu, o jie valgydami tarpusavyje bendravo ir juokavo. Vienu metu atsikosėjo, tada prie baro stovėjęs vaikinas grubiai T. P. pasakė „nepasprink“. D. J. jo paklausė, kodėl jis taip kalba ir atsistojo, o tas jaunuolis nepatenkintu ir piktu veidu prisiartino prie pat D. J., kuris rankomis nuo savęs jį pastūmė ir tada jaunuolis puolė muštis. Jie abu griuvo ant grindų, matė kaip tas jaunuolis sugriebęs už kaklo smaugė D. J., o vyresnio amžiaus vyriškis su odine rankine trankė D. J. į veidą. Sudavė ne mažiau tris kartus. Netrukus iš lauko atbėgo moteris, kuri rankomis griebė ir apdraskė D. J. veidą. Jie visi trys gulintį ant grindų D. J. buvo apsupę ir kiekvienas iš jų smurtavo. Juos išskyrė barmenas ir liepė visiems išeiti į lauką. Jis matė kaip D. J. išeidamas nusirengė savo mėlynos spalvos džemperį ir rankoje jį išsinešė. Netrukus po jų išėjimo pro langą pamatė, kaip link D. J., užsimojęs rankine atbėga tas pats vyriškis, o D. J. ištiesė į priekį abi rankas delnais į vyriškio pusę. Nematė ar jį pastūmė, ar tas vyriškis atsitrenkė į ištiestas rankas, bet matė kaip nugara griuvo ant žemės. Jis su draugais baigė valgyti ir išėjo parūkyti. Lauke pamatė gulintį vyriškį, prie jo D. J., kuris bandė padėti jam atsistoti, sakė, kad reikia padėti įsėsti į mašiną, kad nesušaltų. Moteris rėkalojo, lakstė po aikštelę, sakė užsirašys jų mašinų numerius ir visiems baigsis blogai. Atvykus policijai ji viena kalbėjo, viena pasirodė teisi, viską žinanti, barmenui neleido normaliai paaiškinti situacijos. Jo nuomone jie visi trys buvo girti, nes blaivus žmogus taip nesielgia. Jis asmeniškai paties D. J. neklausinėjo dėl ko tas vyras griuvo, nes jie nėra artimi draugai, tik pažįstami (t. 1, b. l. 34-35).
Apklausiamas Kauno apygardos teisme 2015-08-19 liudytojas L. M. nurodė iš esmės tokias pačias konflikto kilimo kavinėje aplinkybes bei patikslino, kad pirmas muštis puolė K. K., stūmė vienas, paskui kitas, paskui už kaklo pagavo D. J., parsimetė. Po to atėjo M. K., kuris pradėjo D. J. daužyti su rankine per galvą. Paskui atėjo K. K. mama, sakydama, kad skriaudžia jos sūnų ir su nagais apdraskė D. J. veidą. Atėjęs šašlykinės barmenas T. R. pasakė, kad nedarytų cirkų ir jei nori aiškintis, kad eitų tai daryti į lauką. Išėjo į lauką, kokia seka nepamena. Nematė, kaip D. J. nusirengė džemperį ir kodėl. Jis baigė valgyti ir išėjo į lauką. Pro langą matė, kaip M. K. agresyviai ėjo link D. J., kuris į priekį ištiesė rankas, o M. K. susvyravo ir nukrito. Kaip D. J. ištiesė rankas matė, tačiau paties veiksmo nematė. D. J. jo neprašė paliudyti kitaip negu buvo iš tikrųjų. Nepamena, ką darė D. J., kai K. K. nugriuvo. N. K. buvo girta. Nežino, kas pirmas pradėjo, bet matė tą konfliktą kaip jis įvyko. Visas apsižodžiavimas buvo prie jo staliuko. Mušėsi prie baro. Nepamena, kuris pirmas ir kiek smūgių, į kurias kūno vietas sudavė. Visa tai truko kokias 4 - 5 min., juos išskyrė barmenas. K. K. nebuvo sužalotas, D. J. veidas prie smilkinio buvo subraižytas nagais, ar rūbai buvo suplėšyti, negali pasakyti. Išeidamas iš kavinės nešaukė, kad dabar K. K. bus blogai. Su D. J. pažįstami gal 4 metus. Kai atsisuko, matė, kad nukentėjusysis eina prie D. J., o tas buvo rankas į priekį ištiesęs, kad neprieitų. Negirdėjo, kad nukentėjusysis ką nors šauktų. Matė, kaip jis ėjo link ištiestų rankų, paskui nusisuko ir kai jau atsisuko, tai jau buvo nukritę (t. 2, b. l. 124- 125).
Liudytojas L. M., apklausiamas Lietuvos Apeliaciniame teisme 2016-11-02 parodė, kad kai D. J. ir K. K. susimušė, nugriuvo ant žemės, M. K. rankine sudavė D. J. per šonus, o K. sugriebė D. J. už veido ir traukė jį nuo sūnaus. Jis ir T. P. sėdėjo prie stalo, į konfliktą nesikišo, nebandė besimušančių išskirti. Paskui padavėjas išvarė D. J. ir visus K. į kiemą, taip pat išėjo D. V.. Kai barmenas liepė išeiti į kiemą, K. K. tėvai stovėjo prie baro, o D. J. ir K. K. jau buvo atsikėlę nuo grindų. Jis negali nurodyti, kas po ko išėjo iš kavinės. Jis matė pro langą, kaip D. J. kieme konfliktavo su M. K., tačiau nematė kas kam trenkė, nes buvo tamsu. Paskui jis matė, kaip M. K. nugriuvo ir D. J. ištiestas į priekį rankas, taip pat matė lauke gulintį ant žemės M. K.. Jokio kito šalia žmogaus nebuvo, tik D. J. ir M. K.. Pro langą matė, kaip kieme M. K. agresyviai ėjo link D. J., kuris buvo ištiesęs į priekį rankas, kad nukentėjusysis prie jo neprieitų, M. K. susvyravo ir nukrito. Matė D. J. ištiestas rankas, tačiau paties griuvimo nematė, nes buvo tuo metu nusisukęs. Tą vakarą M. K. jis nematė. Jis nematė smūgio sudavimo M. K., nežino ar D. J. pastūmė M. K., ar jis pats nukrito, bet tuo metu, kai M. K. nukrito, D. J. rankos buvo ištiestos į priekį. M. K. yra jo draugo brolis. Nei M. K., nei jo brolis K. K., nei D. J. jam nenurodė kokius parodymus duoti. D. J. įvykio vietoje nusirengtą megztinį paėmė D. V.. Po įvykio kavinėje D. V., ieškodamas D. J., buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) degalinę, nes norėjo jam atiduoti megztinį, tačiau D. J. ten nebuvo. D. V., esant šalia jam ir T. P., paskambino D. J. ir pranešė, kad turi jo megztinį (t. 3, b. l. 127- 128).
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2017-12-29, liudytojas L. M. parodė, iš esmės analogiškas konflikto kavinėje kilimo priežastis, o apie M. K. sužalojimo aplinkybes nurodė sekančiai: barmenas T. R. juos (J. ir K.) išgrūdo lauk. Pro langą pamatė kaip „S.“ ėjo prie senojo K., kuris žiūrėjo lyg šonu į mašiną, stovėjo nuleidęs rankas, o „S.“ ėjo pakėlęs rankas, bet nepamena, ar buvo sugniaužęs kumščius. „S.“ rankos buvo pakeltos, panašu buvo į puolimą. „S.“ agresyvus, ten kur jis dalyvauja, visada baigiasi muštynėmis. Tik akimirkai buvo nukreipęs žvilgsnį kitur ir, suklykus moteriai „užmušė", pamatė gulintį vyrą, o „S.“ buvo šalia. Buvo nusisukęs tik akimirkai, tad per tą laiką niekas kitas be „S.“ negalėjo M. K. sumušti, nes šalia daugiau nieko nebuvo. O koks buvo smūgis nežino. Jam aišku, kad tai buvo „S.“ darbas, nes jis peštukas ir tikrai nesigynė, o puolė tą vyrą. Po klyksmo, kai pamatė gulintį tą vyrą išėjo su T. į lauką, prisidegė cigaretę, „S.“ buvo šalia to gulinčio vyro, moteris klykė, blaškėsi, grasino, kad visiems bus blogai, kiek vėliau fotografavo visų stovėjusių automobilių valstybinius numerius. Jie stoviniavo su T. ir D. V. dešinėje kavinės pusėje, žiūrint nuo gatvės pusės. Matė išėjęs į lauką, kad toliau, prie žalio ploto skiriančio gatvę nuo aikštelės, stoviniavo keli žmonės iš kurių vienas buvo panašus į M. K.. Buvo tamsu, tad gerai neįsidėmėjo. Netrukus po įvykio buvo atsitiktinai susitikęs su M. K. ir tada įsitikino, kad jis tikrai ten buvo. Šis norėjo išsaugoti darbą ir nenorėjo problemų, todėl prašė nesakyti, kad tą vakarą buvo prie šašlykinės ir mušėsi su K. sūnumi. Nepamena kada, bet tai buvo dienos metas, dar iki apklausos policijoje, jie susitiko (duomenys neskelbtini) degalinėje, galėjo būti ir „S.“. M. K. tik prašė niekam nepasakoti, kad jis buvo prie šašlykinės ir dalyvavo muštynėse. Mano, kad M. įsivėlė į muštynes norėdamas padėti savo draugui „S.“, nesigilindamas dėl ko kilo muštynės. Pirmoje apklausoje nepasakė visos tiesos, o tai ko prašė „S.“, neva tai buvo jo gynyba, nes jis nuolat prašinėjo, be to žino, kad jis muštukas, nenorėjo sau problemų, be to, nematydamas smūgio, pasakė kaip jis prašė, kad neva tai gynėsi nuo užpuolimo. Realiai muštynės prasidėjo kavinės viduje ir barmenui išprašius visus į lauką jos persikėlė į lauką. Kur buvo moteris muštynių metu nematė, kiek supranta, kai išėjo į lauką, ji ateidinėjo iš kairės kavinės pusės žiūrint nuo gatvės su telefonu, tai gal muštynių metu ji kvietė policiją, todėl ir nematė kas tiksliai sudavė jos vyrui smūgį. Jis nepamena, kad būtų matęs K. mašiną, gal H. nuvažiavo toliau prieš jam išeinant į lauką. Kad H., pavardės nežino, M. K. draugė, buvo atvykusi prie šašlykinės su M. K., žino, bet jos nematė, tik girdėjo jos balsą, kai ji kvietė M. važiuoti, nes bus problemų. Visi kurie buvo kavinėje žinojo, kad nukentėjusiajam smūgiavo „S.“, o ne M. K.. M. K. tik prašė jo nepainioti, kad neprarastų darbo, nes pats dalyvavo muštynėse, bet mušėsi su nukentėjusiojo sūnumi, o ne su nukentėjusiuoju. Dar prisimena, kad „S.“ išėjo paskutinis, nusirengęs metė marškinėlius ir kažką leptelėjo - „palaukit" ar „bus dabar". Nežino ar „S.“ prieš tai buvo nuėjęs nusiprausti veido, ar ne, bet K. tikrai nebuvo peržengęs kavinės slenksčio ir neišsitempė K. K. į lauką, jis per langą matė kaip „S.“ buvo prie K. K., o ne K. Muštynes kavinėje nutraukė barmenas, o ne K. (t. 7, b. l. 8- 10).
Apklausiamas liudytoju 2019-03-26 L. M. parodė, kad kiek prisimena, kavinės viduje muštynes nutraukė barmenas. Tiksliai neprisimena, kur jis pats buvo, ar kavinės viduje, ar lauke kai išgirdo moters riksmą, kad užmušė tėvą, tačiau šį N. K. riksmą tiksliai girdėjo. Prisimena, kaip barmenas iš kavinės vidaus išvarė po grumtynių abu K. ir D. J. į lauką, kadangi šie grumtynių metu kavinėje išdaužė stiklines. Matė, kaip D. J. nusirengęs marškinėlius iš karto išėjo į lauką, niekur kitur nuėjęs nebuvo, su niekuo prieš išeinant nekalbėjo. Kokia seka šie vyrai išėjo pro duris nurodyti negali, nes neprisimena. Jie visi trys iš kavinės vidaus išėjo iki riksmo, kai N. K., būdama lauke, sušuko, kad ,,tėvą užmušė". Tiksliai prisimena, jog vykstant muštynėms lauke, M. K. muštynių metu buvo prie žolės salelės maždaug 40 metrų atstumu nuo kavinės, matė, jog jis tuo metu mušėsi su jaunesniuoju K. ( t. 7, b. l. 17- 19,).
2018-01-03 akistatų su D. J. ir K. K. metu, liudytojas L. M. patvirtino, kad kai barmenas konflikto dalyvius išvijo į lauką, jis stovėdamas kavinėje per langą matė
D. J. ir vyresnįjį K. stovinčius vienas priešais kitą per ištiestas rankas, po to iš karto matė, kaip krenta M. K. ant žemės. Šalia jų nieko daugiau nebuvo, todėl mano, kad jį sumušė D. J. (t. 9, b. l. 142- 143, t. 7, b. l. 34- 35).
Liudytojas T. P. parodė, kad nuvažiavo pavalgyti su L. M. dviese į šašlykinę. D. J. kiek pamena jau buvo kavinėje. Naktį, atvažiavo nukentėjusieji, iš pradžių atėjo jaunesnis, nepamena ar vienas, ar su tėvu, bet paskui jie buvo abu. Jis su L. M. valgė prie stalo. Jis atsisuko į tą jaunesnį vaikiną, pasižiūrėjo ir nusijuokė, o šis jam kažką pasakė ar „neužsprink“, ar „asilas“, kažką tokio. D. J. buvo prie jo stalo ir sukonfliktavo su tuo jaunesniu vaikinu, paskui atbėgo N. K., trenkė lygtais rankinuku D. J. ir paskui į kiemą visi persikėlė. Kai jis išėjo su L. M., tai vyresnis vyras jau gulėjo ant žemės prie bordiūro. Kaip tiksliai nutrenkė tą vyrą jis nežino, bet D. J. tuo metu buvo ten. Kodėl jo parodymai skiriasi dėl įvykių lauke, jis negali pasakyti, tik žino, kad D. J. buvo prie nukentėjusiojo, o ar jis jį pastūmė, ar trenkė jam negali pasakyti. Jis tiksliai nepamena dėl ko nutrūko muštynės kavinės viduje ir kas tiksliai išėjo į lauką. D. J. su tuo vyresniu vyru tikrai išėjo į lauką, atrodo ir jaunesnis vaikinas išėjo. Pamena lyg barmenas išvijo juos į lauką. D. J. pravardė „S.“. Buvo susitikęs su D. J., tačiau nepamena ar iš jo pusės buvo kokie prašymai duoti parodymus ne tokius kaip buvo iš tiesų. M. K. pažįsta, tačiau įvykio dieną nei kavinėje, nei prie jos jo nematė, bet žino, kad jis ten buvo. Kiek žino M. K. buvo tik kieme, kavinės viduje nebuvo. Kai greitoji atvažiavo nukentėjusysis gulėjo ant žemės, aikštelėje, keli metrai nuo įėjimo. Nepamena ar jis, ar L. M. pirmas išėjo iš kavinės, taip pat ar D. J. prieš išeidamas atliko kokius veiksmus. Su L. M. jie pasikalbėjo apie šį įvykį ir teisme duodamus parodymus, tačiau tartis čia nebuvo ką. Duodamas parodymus gal ir bijojo D. J., žinojo jį, nebuvo geros nuomonės apie jį. Nepamena ar D. J. jam grasino, taip pat ką jis kalbėjo prie gulinčio nukentėjusiojo. Kažkas iš liudytojų sakė, jog matė, kad D. J. trenkė nukentėjusiajam į galvą. Nukentėjusiojo žmona visai ant kažko kito rėkė, kad trenkė jos vyrui. Pagarsinus liudytojo ankstesnius parodymus, jis nurodė, kad ne kartą bendravo su D. J., tai ten visko buvo, gal ir prašė duoti kitokius parodymus. Jis matė stūmimo ar smūgio veiksmą, matė, kad D. J. buvo šone nukentėjusiojo, daugiau nieko šalia nebuvo, o kaip sužalojo nukentėjusįjį sunku pasakyti. Jis matė, kad kažkas buvo, bet ar stūmimas ar smūgis, tiksliai negali pasakyti. Pagarsinus liudytojo 2017 m. gruodžio 29 d. parodymus, kai jis parodė, kad matė, jog „S.“ pakėlė abi rankas prieš tą pagyvenusį vyrą ir, atrodo, ranka, kuria nepamena, stūmė ar smūgiavo tam pagyvenusiam vyriškiui į viršutinę kūno dalį, gali būti, kad į galvos sritį (t. 7, b. 1. 5)“, jis paaiškino, kad matė tik rankas, ne prie kojų, o viršuje jos buvo, tačiau tiksliai negali pasakyti ar tai buvo smūgis ar atstūmimas. D. J. buvo sakęs, kad jis (liudytojas) sakytų, jog D. J. stūmė nukentėjusįjį, o ne smūgiavo jam, sakė „sakyk, kad rankas pakėliau“. Jis nežadėjo D. J. sakyti taip, kaip jis liepė. Šis pokalbis neturėjo jokios įtakos jo parodymams. Pirmų apklausų metu apie šį pokalbį su D. J. nieko nesakė, nes nelabai kas klausė, o gal ir pats nenorėjo sakyti. Dėl rankinės ir ja suduotų smūgių, liudytojas patvirtino savo ankstesnius parodymus. M. K. jis nematė, tačiau vėliau sužinojo, kad ir šis buvo. 2014, 2015 ir 2016 metų apklausose neminėjo M. K., nes nežinojo ar jis ten buvo, jis asmeniškai jo nematė.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo 2014-09-03 liudytojas T. P. parodė, kad 2014-08-22 apie 23.00 val. su draugais L. M., D. J. ir D. V. sėdint prie staliuko šašlykinėje, iš lauko prie baro atėjo vaikinas su vyresnio amžiaus vyriškiu ir kažką kalbėjosi su barmenu, o jie valgydami tarpusavyje bendravo ir juokavo. Prie baro stovėjęs vaikinas grubiai jam pasakė „nepasprink. D. J. šio paklausė kodėl jis taip kalba, į tai jaunuolis atkirto „ir tu nepasprink, asile", po ko D. J. atsistojo, o tas jaunuolis labai agresyviai nusiteikęs priėjo prie pat D. J., kuris rankomis norėjo jį nuo savęs nustumti, abu susikibo, nugriuvę ant grindų vartėsi, tas jaunuolis sugriebė rankos dilbiu D. J. už kaklo ir smaugė, o vyresnio amžiaus vyriškis su rankine trankė į galvą ir veidą. Netrukus iš lauko atbėgo moteris, kuri abiem rankom griebė D. J. už veido. Visi trys D. J. „targojo", kol juos išskyrė atbėgęs barmenas ir liepė visiems nešdintis lauk. Pro lango stiklą matė kaip lauke D. J. aiškinosi su tais trimis asmenimis, matė kaip pagyvenęs vyriškis žengė porą žingsnių link D. J. ir užsimojo rankine, tuo metu D. J. ištiesė abi rankas į priekį, po ko tas vyriškis griuvo nugara ant žemės. Nematė, ar jį pastūmė, matė tik D. J. ištiestas rankas. Kai vyriškis nugriuvo, jis su D. V. ir L. M. išėjo į lauką pažiūrėti. Moteris rodydama į juos sakė, kad neva tai jie suspardė jos vyrą. Jos elgesys atrodė pakankamai keistas, kaip neblaivaus žmogaus, visi trys atrodė girti (b.1. 32- 33, t. 1).
Žemesnės instancijos teismas
2015 m. rugpjūčio 19 d. apklausiamas Kauno apygardos teisme liudytojas T. P. iš esmės nurodė tapačias konflikto kilimo kavinėje bei nukentėjusiojo sužalojimo lauke aplinkybes: lauke kas vyko, tiksliai nežino, nes buvo šašlykinės viduje ir matė kažkiek tik per langą. Matė tik kad M. K. norėjo D. J. trenkti ar kažką padaryti, paskui šis puolė ant žemės. Kai jis išėjo į lauką, M. K. gulėjo ant žemės ir tada buvo iškviesta greitoji, policija. Kaip tiksliai M. K. nugriuvo ant žemės nežino. Matė tik, kaip M. K. puolė D. J., o šis ištiesė rankas į priekį ir M. K. nugriuvo. Nematė tiksliai ar M. K. stūmimo metu šalia buvo sūnus ir žmona. D. J. neprašė duoti jam palankių parodymų. „S."- D. J. pravardė, išėjęs į kiemą buvo nusirengęs (t. 2, b. l. 126-127).
Apklausiamas 2016 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Apeliaciniame teisme liudytojas T. P. nurodė tapačias konflikto kilimo kavinės viduje aplinkybes: padavėjui liepus išeiti į lauką, visi išėjo į kiemą, tačiau negali nurodyti eiliškumo, kas po ko išėjo. Jis, būdamas kavinės viduje, matė kaip kieme D. J. kalbėjosi su K. K. ir M. K., pastarasis užsimojo rankine trenkti D. J., bet D. J. rankomis trenkė ar stūmė nukentėjusįjį, nuo ko M. K. nukrito ant asfalto ir neatsikėlė. Kai jis išėjo parūkyti, tai M. K. jau sėdėjo ant žemės ir jam iš galvos bėgo kraujas. M. K. tą vakarą nematė. Jis pro šašlykinės langą matė, kaip M. K., eidamas link D. J., norėjo trenkti jam rankinuku, tačiau D. J. ištiesė rankas į priekį ir nukentėjusysis nugriuvo ant žemės. Tokius pat parodymus jis davė ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui (t. 3, b. l. 129 – 130).
Apklausimas 2017-12-29 liudytojas T. P. nurodė tapačias įvykio kavinėje aplinkybes, kad kavinės viduje besimušančius išskyrė kavinės barmenas, kuris visus išvijo į lauką. Tuo metu į kavinę kitų žmonių užėję nebuvo. M. K. pažįsta, tačiau tuo metu, kai prasidėjo konfliktas tarp „S." ir to jaunuolio, į kavinę M. K. užėjęs nebuvo. Matė, kaip iš kavinės išėjo „S.", jaunuolis bei pagyvenęs vyras su moterimi. Per langą matė, kaip lauke prie laiptų netoli kažkokio automobilio priekinės dalies iš pradžių „S." stovėjo prie pagyvenusio vyro ir jaunuolio. Matė kaip „S.", tai yra D. J. pakėlė abi rankas prieš tą pagyvenusį vyriškį ir atrodo ranka, kuria neprisimena, stūmė ar smūgiavo tam pagyvenusiam vyrui į viršutinę kūno dalį, gali būti, kad į galvos sritį. Jis matė D. J. nugarą, todėl negali tiksliai pasakyti ar jis tam vyriškiui smūgiavo, ar tik pastūmė. Nuo šio „S." veiksmo tas vyriškis nugriuvo ant žemės. Tada išgirdo moters balsą ir su L. (M.) išėjo pažiūrėti, kas vyksta į lauką, kur pastebėjo ant žemės gulintį tą vyrą. Prie jo stovėjo „S.“, kuris kaip suprato buvo išsigandęs, nes tas vyriškis buvo be sąmonės. Taip pat šalia jo buvo moteris, kuri šaukė, kad užmušė žmogų. Tą vakarą jis prie kavinės M. K. nematė, tačiau vėliau iš kitų kalbų sužinojo, kad tą vakarą M. K. prie kavinės buvo ir stumdėsi ar mušėsi su tuo jaunuoliu, su kuriuo kavinėje stumdėsi „S.", o „S." tada prie kavinės sužalojo tą pagyvenusį vyrą. Matė kaip „S." tą vyriškį pastumia ar smūgiuoja į viršutinę kūno dalį, dėl ko tas vyriškis griuvo ant žemės. Daugiau šis jokių veiksmų prieš tą vyriškį nenaudojo. Ankstesnių apklausų metu sakė, kad „S." tą vyriškį tik pastūmė, o ne sudavė smūgį ranka dėl to, kad jo pats „S." to prašė. Jis po šių įvykių, kai kvietė važiuoti į policiją apklausai, buvo su D. J. susitikęs ir šis sakė policijoje sakyti, jog jis tą vyriškį tik pastūmė, o ne sudavė smūgius, dėl to jam bus švelnesnė atsakomybė. Kadangi pats nebuvo įsitikinęs, ar „S." sudavė smūgį tam vyriškiui, ar jį pastūmė, todėl pasakė taip, kaip „S." paprašė. Žino, kad D. J. yra labai blogos reputacijos žmogus, buvo nuteistas ir sėdėjo kalėjime, taip pat yra žmonės kalbėję, kad jis ne kartą yra teistas už muštynes bei narkotikus, todėl šio žmogaus bijojo ir apklausų metu nedetalizavo smūgio sudavimo aplinkybių, nurodė, tik „S." rankų prieš tą vyriškį ištiesimą. Šios apklausos metu davė teisingus parodymus, tikrai to vyriškio niekas kitas negalėjo sumušti, tik kaip „S." (b. l. 4- 6, t. 7).
Akistatos su D. J. metu 2018-01-03 liudytojas T. P. pasiliko prie savo parodymų, kad jis, būdamas kavinės viduje, matė kaip vyresnysis K. ir D. J. stovi vienas prieš kitą, D. J. yra ištiesęs abi rankas į vyresnįjį K., smūgio sudavimo momento jis nematė. Tą vakarą M. K. nematė ir su juo nebendravo, ir tik iš D. V. sužinojo, kad tą vakarą M. K. buvo šalia kavinės, kur stumdėsi su jaunesniuoju K. (t. 9, b. l. 138- 139).
2018-01-03 akistatos su liudytoju K. K. metu liudytojas T. P. patvirtino manantis, jog M. K. sumušė D. J., nes tą vakarą matė kaip vienas prie kito jie abu stovėjo, D. J. buvo ištiesęs rankas į M. K., ir matė, kaip tuo metu krenta M. K. ant žemės, šalia jų nieko daugiau nebuvo ( t. 7, b. l. 40- 41).
Liudytojas D. V. parodė, kad visų detalių, kas ką vilkėjo įvykio metu jis nebeatsimena, tačiau gerai pamena faktą, kad D. trenkė. Muštynės įvyko kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną jis su D. J. atvažiavo į kavinę dviese. Konfliktas prasidėjo nuo D. J. ir nukentėjusiojo sūnaus apsižodžiavimo kavinės viduje. Kavinės viduje mušėsi D. J. ir nukentėjusiojo sūnus. Kavinėje muštynių tarp nukentėjusiojo ir D. J. nebuvo. Jis matė smūgį nukentėjusiajam: nukentėjusysis stovėjo veidu kažkaip pasisukęs, netoli bordiūro, o D. J. atėjo nukentėjusiajam iš nugaros ir praeidamas trenkė, žmogus nukrito ant žemės. Smūgis buvo vienas. Kai buvo suduotas šis smūgis, jis (liudytojas) stovėjo lauke, netoli išėjimo iš kavinės ir viską gerai matė. Tuo metu lauke buvo ir daugiau žmonių. Buvo O. I., A. S.. Prieš suduodant smūgį, nebuvo susistumdymo tarp nukentėjusiojo ir D. J.. D. J. susistumdė su nukentėjusiojo sūnumi, griuvo viduryje, lyg smaugė vienas kitą, tada nukentėjusysis ar jo žmona, kažkuris iš jų, rankine daužė D. J.. M. K. jis pažįsta, jie visi yra iš (duomenys neskelbtini). Parodymus pakeitė todėl, kad iš pradžių bijojo, kad jam nieko nepadarytų, kad kokiu „ožiu“ nepavadintų, o galiausiai neišlaikė nervai, kad nekaltą žmogų nori kaltu padaryti, nes D. J. kaltino M. K.. Kai D. J. sudavė smūgį nukentėjusiajam, jis M. K. lyg matė prie kavinės, šis lyg mušėsi su nukentėjusiojo sūnumi. Jis nematė su kuo atvažiavo M. K. į kavinę. Ar girdėjo moters riksmą šaukiant, kad tėvą užmušė nepamena. Tiksliau buvo nurodęs ankstesniuose parodymuose. Barmenas iš kavinės visus, kurie mušėsi, išvarė ir muštynės kavinės viduje baigėsi, visi išėjo. Kai išvarė iš kavinės, pirmiau išėjo D. J. ir nukentėjusiojo sūnus, nežino kuris iš jų pirmas išėjo, bet jie abu išėjo anksčiau nei jis (liudytojas). Telefonu apie šį įvykį yra kalbėjęs. Jau po visko sužinojo iš policijos, kad klausėsi jo telefono. Dėl užfiksuoto pokalbio telefonu su dabartine žmona, kurio metu jis pasakė, kad pasakė tiesą, liudytojas paaiškino, kad iš pradžių sakė, jog nieko nematė, nes nenorėjo būti tąsomas po teismus, o kitų liudytojų, kurie matė daugiau nelabai buvo, o paskui tyrėjui viską parašė kaip buvo, todėl po apklausos, pokalbio metu ir pasakė, jog nurodė teisybę, kad D. J. sudavė smūgį. M. J. pažįsta, tačiau šis asmuo nematė įvykio, jo tą dieną kavinėje nebuvo. Jis M. J. buvo pasakojęs apie šį įvykį. Pamena, kad buvo toks pokalbis telefonu, kurio metu jis sakė, kad „S.“ sudaužė, tik dabar negali tiksliai pasakyti su drauge ar su M. J. buvo toks pokalbis. Jis galėjo ir su M. kalbėti apie šį įvykį. Sakydamas „M.“ turėjo mintyje L. M., tą dieną jį matė kavinėje. Tiesą iš pradžių bijojo pasakyti, nes nežinojo ką D. J. jam gali padaryti. Nei D. J., nei M. K. pas jį nieko neprašė. 2014 metais tyrėja išaiškino gresiančią atsakomybę už melagingus parodymus, liepė sakyti tiesą ir jis pasakė, kaip iš tiesų buvo. Tiesa, kad D. J. trenkė. Antrieji jo parodymai yra teisingi. 2016 m. gruodžio 22 d. duodamas parodymus Lietuvos apeliaciniame teisme, laikėsi savo pirminių parodymų, todėl neminėjo, kad D. J. sudavė smūgį. Nors anksčiau patvirtino savo pirminius parodymus, duotus pirmoje apklausoje ir papildomai parodė, kad D. J. ir M. K. prašomas nutylėjo svarbią detalę (t. 6, b. 1. 156-157), tačiau šiuo metu tiksliai nepamena ar D. J. su M. K. prašė ar neprašė jo duoti vienus ar kitus parodymus. Tiksliai nepamena ir D. J. nusirengimo aplinkybių, tik pamena, kad lyg nuogas aplink bėgiojo, gal pas jį automobilyje tuos marškinėlius nusirengė. Iš įvykio vietos, po to kai atvažiavusi viską surašė policija, jis išvažiavo savo automobiliu, o D. J. važiavo kartu. Pakeliui kiek pamena jie nebuvo niekur sustoję. Su L. M. gal tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) susitiko, gal prie degalinės atvažiavo, pokalbio nepamena. Su M. K. tą pačią dieną lyg nebuvo susitikę. Nepamena ar po to kai policija išvažiavo, su D. J. sėdo į jo mašiną ir vyko į (duomenys neskelbtini), bet pakeliui sustojo prie M. K., kuris stovėjo šalikelėje, gal 3-5 km nuo kavinės link (duomenys neskelbtini). Paskutiniai jo parodymai yra teisingi. Pagarsinus liudytojo parodymus (t. 6, b. 1. 156-157), jis paaiškino, kad apie L. M. ir T. P. parodymus bei, kad jie taip buvo sutarę kalbėti su D. J. ir M. K., jis žinojo, nes jie kartu pasikalbėdavo apie tai kokius parodymus duoda policijoje. Susitarimas dėl to, kokius parodymus duoti tarp L. M., T. P., D. J. ir M. K. tikrai buvo. Jie visi susitiko (duomenys neskelbtini), kas tiksliai dalyvavo susitikime jis negali pasakyti, tačiau dalyvavo jis, D. J. ir M. K., kitų nepamena. Šiuo metu nepamena, kas inicijavo šį susitikimą. Nebuvo kalbos, kad M. K. įtikinėjo D. J. prisiimti kaltę už M. K.. Jis tiksliai matė kaip D. J. sudavė smūgį nukentėjusiajam. Kai jis išėjo į lauką, tai M. K. stumdėsi ar mušėsi su nukentėjusiojo sūnumi, toliau nuo kavinės. Nežino ar tai buvo dar prieš nukentėjusiajam suduotą smūgį. M. K., būdamas toje vietoje, kur stumdėsi su nukentėjusiojo sūnumi, negalėjo ir neturėjo galimybės tuo pat metu suduoti smūgį ir nukentėjusiajam dėl juos skyrusio atstumo. Jei apklausiamas sakė, kad matė bėgantį M. K. per laukus ir žino, kad jo mergina H. nuvažiavo toliau nuo kavinės link (duomenys neskelbtini) pusės, tuomet taip ir buvo, nes dabar visko nepamena. Pirmuose parodymuose nesakė teisybės, nes norėjo padėti D. J., kad šis nesėstų į kalėjimą, nes kaltinamasis jau daug kartų teistas. Kad D. J. tik atsistūmė nuo nukentėjusiojo jam liepė sakyti D. J. ir M. K., nes jie abu kūrė strategijas kaip duoti parodymus, tačiau kuris tiksliai nurodė ką jam sakyti, nežino. Pagarsinus liudytojo parodymus (t. 6, b. 1. 157) jis paaiškino, kad nesakė, jog D. J. įsėdo į M. K. mašiną, vairuojamą H. Nepamena, kad skambino M. K., kad buvo pokalbis dėl megztinio. Nežino kas (duomenys neskelbtini) sugalvojo, kad buvo savigyna. Iki įvykio M. K. ir D. J. buvo geri draugai. Kiek jis žino, po šio įvykio jie nebebendrauja. Pagarsinus liudytojo parodymus 2016 m. gruodžio 22 d. Lietuvos apeliaciniame teisme, kai jis nurodė, kad žino, jog po įvykio kitą dieną M. reikėjo į darbą, jis jam paskambino ir atvažiavo pas jį į (duomenys neskelbtini). M. K. sakė, kad buvo kavinėje, peržiūrėjo vaizdo įrašą, kad jame labai gerai matyti kaip viskas vyko ir, kad viską sutvarkė (t. 3, b. 1. 144), jis paaiškino, kad tokio pokalbio su M. K. nepamena.
Apklausiamas liudytoju 2014-09-01 D. V. parodė, kad po to, kai barmenas besimušusius asmenis išvijo iš kavinės į lauką, į lauką netrukus išėjo ir jis su T. P. ir L. M. Pamatė nugara ant žemės gulintį vyriškį, prie kurio stovinti moteris rėkė, kad jį užmušė, skambino ir kvietė pagalbą, o D. J. kalbėjosi su tuo vaikinu. Nematė dėl kokios priežasties lauke nugriuvo tas vyriškis, tik iš D. J. pasakojimo žino, kad tas vyriškis puolė jį su rankine, norėjo suduoti, todėl, norėdamas atsistumti nuo savęs, jį pastūmė, ko pasėkoje vyriškis griuvo nugara ant žemės (t. 1, b. l. 30-31).
Apklausiamas 2016-12-22 Lietuvos Apeliaciniame teisme liudytojas D. V. nurodė iš esmės analogiškas konflikto kavinės viduje aplinkybes bei parodė, kad padavėjui liepus visiems besigrumiantiems išeiti į kiemą, pirmi išėjo D. J. ir visi K., o jis į lauką išėjo tik po 5-10 min., ir tik tada pamatė gulintį ant žemės M. K. bei su K. K. kalbantį D. J.. D. J. jam yra sakęs, kad M. K. prišoko muštis, o D. J. jį pastūmė. Įvykio per langą nestebėjo, kas ir kokiu būdu pastūmė nukentėjusįjį nematė, taip pat tą vakarą nematė M. K. Po įvykio nesitarė su D. J., T. P. ir L. M. dėl parodymų turinio, nurodant policijos pareigūnams kitas įvykio aplinkybes nei buvo iš tikrųjų. Iš kavinės išvažiavo kartu su D. J., sustojo parūkyti (duomenys neskelbtini) prie „(duomenys neskelbtini)" degalinės, su niekuo ten nesusitiko, paskui kartu su D. J. nuvažiavo namo ( t. 3, b. l. 141-143).
Apklausiamas 2017-12-28 liudytojas D. V. parodė, jog J. ir M. K. prašomas nutylėjo svarbią detalę - tai, kad išėjęs iš kavinės į lauką po to, kai barmenas iš kavinės išvijo J. su visais K., matė kaip M. K. grumiasi su nukentėjusio sūnumi (K. K. - tyrėjo pastaba), o M. K. tuo metu stovėjo prie pat mašinos priekio, gal žiūrėjo kaip mušasi jo sūnus su K., nukentėjusiojo nugara buvo į kavinės dešinį kampą žiūrint nuo kelio pusės. Nukentėjusiajam bestovint, jis matė kaip D. J., eidamas iš nugaros nukentėjusiajam, smūgiavo dešiniu kumščiu į galvos ar kaklo sritį nukentėjusiajam, kuris nuo to smūgio griuvo aukštielninkas. Dariaus smūgis buvo tarsi kabliu - praeidamas iš nugaros trenkė ir pataikė nukentėjusiam į galvos ar kaklo sritį priekinę pusę, dėl ko nukentėjęs krito ant nugaros galva į kavinės pusę. Po smūgio nukentėjęs prarado sąmonę. Matė kaip M. K. pabėgo per laukus ir žino, kad jo mergina H. nuvažiavo toliau nuo kavinės link (duomenys neskelbtini) pusės. Atvykę pareigūnai kažko paklausinėjo - kas trenkė, užsirašė vardus, bet niekas nesakė kas trenkė, visi sakė, kad nieko nematė. Nepamena, kaip buvo apsirengęs K. Nepamena tiksliai, kaip paėmė J. suplėšytus marškinėlius. Kiek pamena jam K. juos davė, bet ar pati, ar jos jis prašė, nepamena. Kada J. nusivilko marškinėlius nepamena. Marškinėliai galėjo būti suplėšyti grumtynių metu kavinėje, kuomet J. grūmėsi su K. Jei gerai pamena, po to, kai policija išvažiavo, juodu su J. sėdo į jo mašiną ir vyko į (duomenys neskelbtini), bet pakeliui sustojo prie K., kuris stovėjo šalikelėje gal apie 3-5 km. nuo kavinės link (duomenys neskelbtini). Jis paleido J. ir išvažiavo namo. Nepamena po kurio laiko, bet tai buvo prieš apklausą policijoje, važiuojant į apklausą jo automobiliu kartu su D. J., susitiko (duomenys neskelbtini) autobusų stotelėje su M. K.. Lauke visi trys kalbėjo, kad reikia sakyti, jog J. atsistūmė tą senį, o M. K. muštynių metu ten nebuvo. Jis pats sugalvojo pasakyti, kad muštynių nematė, nes bijojo. Sutiko su jų planu, norėjo padėti draugams ir leido jiems meluoti neva J. gynėsi ir tik atsistūmė nuo puolančio M. K., o išties jis netikėtai puolė M. K. iš nugaros. Nepamena, ar buvo visi su M., P. ir K. bei J. kartu susitikę ir aptarę kaip reikia pasakoti. Po įvykio tą patį vakarą galėjo susitikti (duomenys neskelbtini) degalinėje (duomenys neskelbtini) su P. ir M., jei M. taip sako, bet D. jis tikrai neieškojo, nes jį buvo palikęs su K.. P. su M. apklausų metu sakė tai, ką buvo sutarę su J. ir K., kad J. stovėjo, o M. K. bėgo link jo ruošdamasis trenkti, ir J. jį atstūmė stengdamasis išvengti smūgio. Jei gerai pamena, tai iš jų sužinojo, kad jie sutarė taip kalbėti su J. ir K. (t. 6, b. l. 156- 157).
2019-03-27 apklausos metu D. V. papildomai nurodė, jog telefonu po apklausos kalbėjo su G. P. (dabar – V.) ir jai pasakė, kad pakeitė parodymus ir pasakė, kad „S.“ sumušė senį, kitų pašnekovų nepamena. Visi pašnekovai su kuriais bendravo apie įvykį žino tik iš jo, patys įvykyje nedalyvavo (t. 6, b. l. 160-133).
2018-01-03 akistatos su D. J. metu D. V. patvirtino, kad M. K. sužalojo D. J., kuris prie kavinės sudavė vieną smūgį ranka M. K. į galvos ar kaklo sritį, su kuo įtariamasis nesutiko. Tą vakarą M. K. į kavinės vidų nebuvo užėjęs - su kuo įtariamasis D. J. sutiko. Matė, jog už automobilių stumdosi M. K. su jaunesniuoju K., vyresnysis K. buvo arčiau kavinės, netoli jo buvo D. J., kuris praeidamas sudavė smūgį vyresniajam K. (t. 9, b. l. 133 - 135).
2018-01-03 akistatos su K. K. metu liudytojas D. V. patvirtino, kad matė kaip M. K. prie kavinės (šašlykinės) sumušė D. J., kuris M. K. ranka sudavė vieną smūgį į galvos ar kaklo sritį, o tuo pačiu metu K. K. su M. K. toliau už automobilių stumdėsi ar mušėsi. M. K. buvo sumuštas kai barmenas iš kavinės išvijo visus tris K. ir D. J. (t. 7, b. l. 28- 29).
Liudytoja G. V. parodė, kad apie įvykusį konfliktą ir muštynes, kurių metu buvo sužalotas nukentėjusysis M. K. ji žino, tačiau pačiame įvykyje nedalyvavo, gal net nebuvo tuo metu toje kavinėje. Tiksliai nepamena užfiksuoto pokalbio tarp jos ir D. V., kurio metu jis pasakė, kad pakeitė parodymus ir pasakė, jog matė kaip „S.“ trenkė tam seniui, o ji atsakė, kad jį dabar tąsys, tačiau kažką kalbėjo. Ji tik iš sutuoktinio (D. V.) sužinojo, kad D. J. ir M. K. dalyvavo muštynėse, tačiau kas ir su kuo mušėsi ji nežino. Nei pas ją, nei pas jos sutuoktinį D. J. ar kiti asmenys su jokiais prašymais nebuvo atvažiavę. M. K. nepažįsta, su juo niekur nebuvo susitikę ar bendravę. Nepamena, kad vyras kalbėdamas apie muštynes būtų minėjęs M. K.. Dėl vyro parodymų pakeitimo kas tiesa, o kas melas, tai kiek ji pamena, tai melas, kad vyras nieko nematė. Neatsimena ar jis sakė kas tiksliai jo parodymuose buvo melas.
Liudytojas O. I. parodė, kad įvykis buvo kavinėje, tikslaus adreso nepamena, bet lyg (duomenys neskelbtini), prieš šešis metus. Buvo tamsus paros laikas, rugpjūčio mėnuo. Jis sėdėjo kavinėje su draugu A. S. kai įvyko ten apsistumdymas Iš pradžių konfliktas kilo kavinės viduje. D. J. prie baro apsistumdė su kažkokiu jaunuoliu, po to viskas persikėlė į kiemą. Kas pradėjo konfliktą jis tiksliai nematė, matė, kad abu stumdėsi prie baro. D. J. žino iš matymo, jo pravardė „S.“. Kaltinamasis atvažiavo vėliau, jie jau buvo kavinėje. Vaikinukas, su kuriuo sukonfliktavo D. J., atvyko į kavinę panašiu metu. Žodžių negirdėjo iš jų, tik matė apsistumdymą, jie buvo net nukritę kavinėje. Juos bandė skirti padavėjas T. Vėliau atėjo to vaikinuko mama ir tėtis, ir bandė juos skirti. Abu tėvai skyrė konfliktuojančius jaunuolius, tačiau jis tiksliai nematė ar tėvas, ar mama sudavė kokius nors smūgius D. J. T. juos išsiskyrė ir visi išėjo į kiemą. Matė, kad vaikinuko ir D. J. drabužiai buvo suplėšyti, tas vaikinukas lyg įkando D. J.. Girdėjo riksmą, kad įkando, paskui parodė, lyg kažkas matėsi. Įkandimas buvo krūtinės srityje. Kiek pamena D. J. buvo apsirengęs tik juoda maikute, tačiau tiksliai nepamena. Kavinėje iš pažįstamų asmenų buvo L. M., T. P. ir D. V., tačiau jie buvo atskirai, ne su D. J.. Jis (liudytojas) po poros minučių išėjo parūkyti į kiemą. Ten taip pat vyko susistumdymas. Kas tiksliai stumdėsi negali pasakyti, buvo tamsu, matė tik tą smūgį kai D. J. sudavė nukentėjusiajam. Nukentėjusysis stovėjo nugara į kavinės duris prie bordiūro automobilių aikštelėje, o D. J. iš šono priėjo. Jis nematė ar tuo momentu, kai D. J. priėjo prie nukentėjusiojo, tarp jų vyko kažkoks konfliktas. Kaltinamasis, berods kaire ranka, iš šono, sudavė į veidą, tiksliai nepasakys į kurią vietą, gal į žandą. Smūgis buvo iš kumščio. Nukentėjusysis, kai buvo jam suduodamas smūgis, nebuvo atsisukęs į D. J., nematė jo. Nematė, kad prieš tai nukentėjusysis būtų sudavęs D. J. Po smūgio nukentėjusysis nukrito ant nugaros aukštielninkas. Kai nukrito, jo galva buvo ant žemės į kavinės pusę. Nepamena ar nukentėjusysis galva kažkur atsitrenkė, tačiau ten kur griuvo buvo asfaltas, automobilių stovėjimo aikštelė. Tą smūgį matė ir jo draugas A. S., nes jie kartu buvo išėję. Nepamena ar smūgį matė L. M.. Jo niekas neprašė duoti vienus ar kitus parodymus, jokių grasinimų nesulaukė. M. K. nepažįsta, žino tik iš matymo. Tą vakarą kavinėje ar lauke jo nematė. Po to, kai D. J. sudavė tą smūgį, nematė, kad dar kam nors būtų sudavęs smūgius. Nepamena kur tuo metu buvo tas vaikinukas, su kuriuo sukonfliktavo D. J., ar kur buvo jo motina, bet tikriausiai kieme. Jį policija apklausė praėjus dvejiems metams po įvykio. L. M. pažįsta iš matymo, su juo apie šį įvykį nekalbėjo. Įvykio metu D. J. jam atrodė blaivus. Nukentėjusysis svirduliavo, mėtėsi į šoną, todėl susidarė įspūdis, kad yra neblaivus. Su A. S. kavinėje yra kalbėję tą patį vakarą apie šį įvykį, tačiau patiems nekilo mintis nuvažiuoti į policiją ir papasakoti ką matė. Kol sėdėjo kavinės viduje matė ir greitąją, ir policiją, tačiau atrodo, kad policija nebuvo užėjusi į kavinės vidų pasiklausti ar kas ką matė. Patvirtino pagarsintus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kai jis parodė, kad D. J., priėjęs nugara į duris stovėjusio nukentėjusiojo, kuris D. J. nematė, iš kairės rankos kumščio, tarsi samčiu, trenkė nukentėjusiajam į kairį žandikaulį. Po šio smūgio nukentėjęs krito aukštielninkas ir trenkėsi pakaušiu į asfaltą (t. 7, b. L. 112-114, 116-119).
Analogiškus parodymus, kad būtent D. J. sudavė smūgį ranka M. K., nuo kurio šis nukrito, liudytojas O. I. davė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. kovo 16 d. (kai be kita ko nurodė, jog nei su D. J., nei su M. K. po šių muštynių nebendravo), 2018 m. balandžio 16 d., parodymų patikrinimo vietoje metu 2018 m. balandžio 18 d., bei akistatų 2018 m. balandžio 27 d. su D. J., N. K., K. K. metu (kai K. K. pripažino, jog gali būti, jog buvo taip, kaip sako O. I., kad jo tėvą M. K. sumušė D. J., kadangi jis paties sumušimo momento nematė) (t. 7, b. l. 112 - 114, 116 - 119, 121- 123, 132- 133, 138- 139, t. 10, b. l. 3 - 4, t. 10).
Liudytojas A. S. parodė, kad įvykio datos nepamena, tačiau buvo tamsus paros metas, jis su O. I. buvo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, tarp (duomenys neskelbtini). Prie staliuko kartu su D. J., kurį pažįsta tik iš matymo, nesėdėjo. Kavinėje įvyko muštynės tarp atvykusios šeimos sūnaus ir D. J., kurias pradėjo D. J., tačiau dėl ko jos kilo nežino. Muštynių metu iš lauko atėjusi to vaikinuko mama su rankine mušė D. J. per nugarą, kad atsitrauktų nuo sūnaus, paskui visi išėjo į lauką ir, kai išėjo į lauką, tėvas ėjo ginti sūnaus. D. J. kairės rankos tiesiu smūgiu trenkė jam (tėvui) į veidą ir šis krito į žemę. Matė, kad iš ausų tam žmogui pradėjo bėgti kraujas. Negali pasakyti ar tas vaikinuko tėvas kaip nors konfliktavo su D. J., ar jam ką sakė. Apskritai nepamena ar tas tėvas buvo įėjęs į kavinės vidų ir negali tiksliai nurodyti ar matė nukentėjusįjį kavinės viduje. Matė išėjimo iš kavinės faktą, kai D. J. ir tas vaikinukas išėjo į lauką, nes D. J. nusiplėšė pusę marškinėlių, pusė kūno buvo nuogo. Kai jis (liudytojas) išėjo į lauką, šalia kartu stovėjo O. I.. Tuo momentu, kai buvo smūgis nukentėjusiajam kaire ranka į veidą, prie D. J. ir nukentėjusiojo šalia daugiau asmenų nebuvo. Jis stebėjo nukentėjusįjį ir D. J., todėl tikrai negalėjo suklysti, kad nukentėjusiajam smūgį sudavė koks nors kitas šalia buvęs asmuo. Smūgis buvo tik vienas. Nukentėjusysis nukrito atbulas, tiesiai ant nugaros, jo galva atsitrenkė į asfaltą. Kur tuo metu stovėjo nukentėjusiojo sūnus nematė. Jis girdėjo moteriška balsą, kaip nukentėjusiojo žmona pribėgusi prie nukentėjusiojo šaukė „mūsų tėvuką užmušė“. Po to, kai nukentėjusysis nukrito, su nukentėjusiojo žmona kalbėjo D. J.. M. K. pažįsta, jis yra jo sutuoktinės tolimas giminaitis, jie nebendrauja. M. K. įvykio dieną šalia nukentėjusiojo nematė, taip pat nematė, jog nukentėjusysis būtų sudavęs smūgius D. J.. M. K. nebuvo atvykęs pas jį ir neprašė duoti vienokius ar kitokius parodymus. Pagarsinus liudytojo parodymus (t. 7, b. 1. 90-91), jis patvirtino, kad buvo toks posakis iš D. J. „ko čia žiūri“ atėjusiam į kavinę nukentėjusiojo sūnui. Taip pat girdėjo kaip nukritus nukentėjusiajam, D. J. atsiprašinėjo nukentėjusiojo sutuoktinės, bandė ją visaip įtikinti, kad neva čia ne jis trenkė. Girdėjo, kaip jis sakė „tetuke, atsiprašau, čia ne aš ir pan.“ Apklausiamas braižė schemas pagal tai ką prisiminė. Apie vykstantį procesą jis sužinojo tik iš tyrėjos, vyko liudyti į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2018-03-20 liudytojas A. S. parodė, kad kavinėje (duomenys neskelbtini) kaime, kurią vadina „(duomenys neskelbtini)", buvo su draugu O. I.. Kavinėje buvo ir D. J.. Po kurio laiko į kavinės patalpas įėjo jaunas vaikinas, kuris ėjo tiesiai prie baro, kaip suprato, kad norėjo kažką nusipirkti, bet ar nusipirko nematė. Vaikinas įėjo vienas. Įeinant vaikinas pasižiūrėjo į D. ir jo draugus, tai girdėjo kaip D. pasakė: „ko čia žiūri ?". Ar tas vaikinas ką nors atsakė neatsimena, bet atrodo, kad ne. D. atsistojo ir tą vaikiną „užkabino", gal pastojo kelią. Matė, kad staiga D. pargriovė tą vaikiną ant grindų, abu gulėjo ant grindų. Tada į barą atbėgo vyresnio amžiaus moteris, kaip suprato to vaikino mama, ir su savo rankine pradėjo daužyti D., kad paleistų tą vaikiną. Tada į konfliktą įsitraukė baro savininkas ir paliepė konfliktuojantiems asmenims išeiti į lauką. Visi išėjo. Išeidamas iš baro D. pats susiplėšė dėvimą maikutę ir numetė ją ant žemės. Jis su O. I. taip pat išėjo į lauką. D. J. ir tas nukentėjusysis stovėjo prie automobilio (schemoje pažymėjo Nr. 3 ir Nr. 4). D. bandė pagauti „nukentėjusįjį“, vijosi jį aplink automobilį. Pagavęs „nukentėjusįjį“ D. kairės rankos kumščiu trenkė į veido sritį ir šis krito aukštielninkas. Krisdamas tas žmogus galvos užpakaline dalimi trenkėsi į grindinį (asfaltą) ir jam iš ausų pradėjo bėgti kraujas, buvo praradęs sąmonę. Kiek pamena, D. trumpam buvo pasišalinęs, tačiau vėliau sugrįžo ir atsiprašinėjo tos moters, bandė ją visaip įtikinti, kad neva čia ne jis trenkė. Girdėjo kaip jis sakė: „Tetuke, atsiprašau, čia ne aš ir pan...". Lauke buvo jau sutemę, apšvietimas buvo menkas, bet jis puikiai matė kaip D. trenkė tam tėvui. M. K. pažįsta, jis yra tolimas jo giminaitis, su juo nebendrauja, tačiau tąkart konflikto metu M. tikrai nebuvo nei baro viduje, nei lauke. Kas sieja D. J. ir M. K. - nežino. Jis matė tik vieną smūgį, kaip ir sakė – D. lauke, kairės rankos kumščiu, trenkė to vaikino tėvui ir šis griuvo galva atsitrenkdamas į grindinį. Po muštynių su D. J. ir M. K. nebendravo ir nieko neaptarinėjo (t. 7, b. l. 90 - 95).
Analogiškas aplinkybes dėl konflikto kavinės viduje bei, kad būtent D. J. lauke prie kavinės sudavė smūgį nukentėjusiajam, liudytojas A. S. nurodė ir apklausiamas papildomai 2018-04-03 bei parodė parodymo patikrinimo vietoje 2018-05-04 metu bei atliekant akistatas su D. J., O. I. (t. 7, b. l. 97- 99, 101- 104, 126 - 127, t. 9, b. l. 152 - 153).
Liudytojas M. K. parodė, kad 2014 metų rugpjūčio mėnesį, kai vyko jo senelio gimtadienis, susirašė ar susiskambino su D. J. ir susitarė susitikti kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Į tą kavinę jis važiavo su H. G.. Kai atvyko jau buvo tamsu, gal 22.00 val. ar 23.00 val. Atvykęs pamatė, kad prie kavinės durų kažkas vyksta, nes buvo daug žmonių. Jis išlipo iš automobilio ir išgirdo, kad kažkokia moteris rėkė, jog tėvą užmušė. Girdėjo, kad kažkas iškvietė policiją, greitąją pagalbą. Jis nematė kas ten konkrečiai įvyko ir kas ką užmušė, nes automobilis buvo toliau pastatytas, tik matė, kad ten kažkas įvyko. Jis išlipęs rūkė cigaretę, nuo mašinos galėjo būti nutolęs du metrus. Prie jo buvo priėjęs jaunuolis su moterimi, klausė pas jį „ar tu čia“, žodinis konfliktas tarp jų įvyko. Jokių muštynių tą vakarą tarp jo ir kito vyro nebuvo. Jis prie nukentėjusiojo nebuvo priėjęs, net nežino kaip jis atrodo. Suprato, kad ten kažkas negero įvyko, todėl sėdo į automobilį ir liepė H. važiuoti atgal namo. Į automobilį įlipo jau išvažiavus iš aikštelės. Važiuojant namo jam paskambino D. J. ir telefonu pasakė, kad „diedą iškirtau“. Nepamena, kad važiuodami iš kavinės su H. būtų sustoję ir laukę D. J.. Gali būti, kad dar tą patį vakarą susitiko su D. J. prie (duomenys neskelbtini). Kas tiksliai jį ten atvežė nežino. Nepamena, kad tą naktį būtų važiavęs į degalinę (duomenys neskelbtini). Tiksliai nepamena, bet gal kitą dieną, D. J. jam vėl paskambino. D. J. pas jį į namus atvažiavo, kaip pas policijos pareigūną, klausė ką jam daryti dėl tų muštynių ir jis patarė, kad bandytų su tais žmonėmis tartis. Tuo metu pas jį namuose buvo atvažiavusi A. M., kuri pasakė, kad pažįsta nukentėjusiuosius ir sutiko D. J. padėti pakalbėti su tais žmonėmis, susitarti. Žino, kad jie buvo nuvažiavę pas tuos žmones, tačiau susitarti nepavyko. Jis pats nei važiavo pas nukentėjusiuosius, nei vežė D. J. su A. M.. Jis neturi nieko bendro su nukentėjusiojo sužalojimais ir tikrai neprašė D. J. prisiimti už jį kaltę. Jis net nebuvo prie kavinės durų arti priėjęs, tik stovėjo prie savo automobilio ir rūkė cigaretę. Jis prašė tą vakarą jį mačiusių liudytojų sakyti, kad jo nematė prie tos kavinės tik todėl, kad tuo metu buvo įsikūrusi Imuniteto tarnyba policijoje ir ieškojo prie ko prikibti, kad galėtų kuo daugiau pareigūnų atleisti. Neprašė kitų asmenų, kurie matė įvykį, kad jie duotų vienokius ar kitokius parodymus. Jis tik nuvežė D. J. su keliais asmenimis susitikti ir viskas. Su kokiais konkrečiai asmenimis vežė susitikti D. J. nepamena. D. J. buvo pas jį prašęs nueiti komisariate ir pasidomėti ar kas kokį pareiškimą parašė, bet niekas tokios informacijos neteikė. Po įvykio nebuvo nuvažiavęs į kavinę, su T. R. nebendravo ir neperžiūrėjo kavinės vaizdo įrašų. Nei kavinės savininkui, nei T. R. neišsakė prašymo sunaikinti vaizdo įrašą. Nepamena, kad įvykio naktį būtų važiavęs į policijos komisariatą (duomenys neskelbtini). Vėliau yra tekę su D. J. važiuoti, pasiteirauti ar nėra pareiškimo gauto. Nežino, kad A. M. vyko pas nukentėjusįjį į ligoninę. Nėra D. J. sakęs, kad per savo pažįstamus ar kolegas bandys daryti įtaką tyrimui, kad būtų gintis. D. J. jam yra užsiminęs, kad bandys daryti būtinąją gintį. Kai buvo išviestas pas Imuniteto pareigūnus, nepamena, jog būtų sakęs, kad „duok man valandą, pristatysiu tikrą kaltininką“, tik atsimena, kad nurodė, jog su tuo įvykiu visiškai nesusijęs. Galėjo jį apklaususiam pareigūnui nurodyti D. J. pavardę. Jis susidarė tokią nuomonę, kad D. J. sudavė smūgį nukentėjusiajam, nes pats D. J. jam sakė, kad „iškirto diedą“. Gali būti, kad yra vežęs į apklausą D. V. ir D. J.. L. M. ir T. P. iš matymo pažįsta, žino, kad jie gyvena (duomenys neskelbtini). Nepamena, kad juos būtų vežęs į apklausą. Iš policijos išėjo dėl mažo atlyginimo ir tai niekaip nesusiję su įvykiais kavinėje.
Apklausiamas liudytoju 2016-12-22 Lietuvos Apeliaciniame teisme M. K. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 22 d. vakare D. J. pakvietė jį į kavinę. Jam su drauge H. G. atvažiavus prie kavinės, kieme jau vyko kažkoks sujudimas. Jis, išlipęs iš automobilio, išgirdo šauksmą, kad užmušė tėvą, tačiau būdamas išgėręs į konfliktą nesikišo, surūkęs cigaretę grįžo atgal į automobilį ir išvažiavo namo, niekur kitur neužsuko. Prie kavinės buvo apie 5 - 7 minutes, kavinės viduje nebuvo, taip pat nematė D. J., D. V., T. P., L. M., T. R.. Praėjus kelioms dienoms po įvykio, D. J. buvo atvažiavęs pas jį į namus, papasakojo kas įvyko kavinėje ir jo, kaip policijos pareigūno, klausė patarimo, ką jam daryti. Jis paaiškino D. J., kad bandytų susitarti su nukentėjusiuoju, atlygintų jam padarytą žalą. Su D. J. nesitarė ką pasakoti policijai, nieko nežino apie kavinėje užfiksuotų vaizdo įrašų ištrynimą. Tuo metu jo namuose buvo krikštatėvio žmona A. M., kuri sutiko nuvažiuoti su D. J. pas nukentėjusiojo šeimą pasikalbėti, tačiau jis jos to daryti neprašė. Policijos budėtojų apie šį įvykį neklausinėjo ir su tyrėju apie bylą nekalbėjo (t. 3, b. l. 145 - 147).
Apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu 2019-04-25 M. K. parodė, kad įvykio dieną buvo nuvykęs prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, nes buvo susitaręs susitikti su draugu D. J.. Tik įvažiavus į aikštelę, esančią prie kavinės, matė prie durų žmonių susibūrimą. Išlipus iš automobilio girdėjo šauksmus, prisidegė cigaretę ir girdėjo, kaip kažkokia moteris šaukė „tėvą užmušė kvieskit policiją, greitąją“. Jis tikrai nesivėlė į jokius konfliktus, į kavinės vidų nėjo ir netrukus su H. išvyko į namus - į (duomenys neskelbtini) miestelį. Su M. K. nebendravo, prie jo priėjęs nebuvo, iš kavinės jo, kaip nurodo J., neišsitempė ir jokių smūgių jam nesudavė. Dar tą pačią naktį kalbėjo su J. telefonu ir šis pasakė, kad „iškirto diedą“. Netrukus po įvykio J. atvyko pas jį į namus, buvo susirūpinęs, norėjo pasitarti kaip su policijos pareigūnu, ką daryti. Jis patarė taikytis, tartis su tais žmonėmis dėl žalos atlyginimo. Tuo metu namuose buvo atvykusi teta A. M., su kuria išsišnekėjus paaiškėjo, kad ji pažįsta nukentėjusius. Ji pasiūlė padėti ir tarpininkauti. Žino, kad A. su J. buvo nuvykusi į nukentėjusio vyro namus kalbėtis su artimaisiais dėl susitaikymo, tačiau susitaikyti nepavyko. Jam nežinoma ar J. vežė pinigų nukentėjusiems. Po įvykio tikrai nevyko su J. į policijos komisariatą domėtis, ar registruotas įvykis, nesilankė kavinėje ir nesidomėjo ar yra muštynių vaizdo įrašas, jo neėmė ir netrynė. Nepamena, ar pirmo, ar vėlesnio pokalbio po muštynių metu J. sakė, kad kitų dviejų liudytojų nevardins policijoje, nes šie jam gali pakenkti. Tuos asmenis žino - muštynių metu įvykio vietoje buvo A. S. ir O. I.. Kad šie buvo įvykio vietoje pasakė D. J.. Jų kontaktinių duomenų nežino, su jais nebendrauja. Po įvykio su nei su I., nei su S. apie muštynes nekalbėjo nei pats, nei su D. J.. Nežino, ką jie matė. D. J. taip pat pasakė, kad bandys darytis būtinąją gintį - sakys policijoje, kad gynėsi nuo užpuolimo ir buvo priverstas trenkti nukentėjusiajam. Po (duomenys neskelbtini) nuosprendžio D. J. paprašė paskolinti pinigų - apie 1000 Eur, advokatui ir nuvežti jį į (duomenys neskelbtini). Jis sutiko ir paskolino pinigų bei nuvežė į (duomenys neskelbtini). Šių pinigų neatgavęs iki šiol. Nesutarimai su D. prasidėjo po to, kai pradėjo prašyti grąžinti skolą. Būdamas užsienyje išgirdo gandus, kad D. bando apkaltinti jį dėl savo nusikaltimo, tuo įsitikino Apeliaciniame teisme. D. J. yra vežęs į apklausas ir į (duomenys neskelbtini), ir į (duomenys neskelbtini), ir gali būti, kad yra susitikęs kartu su J. ir su jo bylos liudytojais, bet tiksliai to nepamena. Nepamena ar M. yra prašęs, kad jo neminėtų, jog buvo šašlykinėje muštynių metu, bet galėjo to prašyti J., ar ko kito, kad neminėtų jo, bet tikrai ne todėl, kad sumušė M. K., o todėl, kad jo neįpainiotų ir neturėtų problemų su Imuniteto pareigūnais vien už tai kad buvo įvykio vietoje. Nepamena, kad toje aikštelėje prie šašlykinės būtų su kuo nors kalbėjęs ir tikrai su niekuo nesistumdė. Su savo buvusiais kolegomis tikrai nėra susitikęs su D. J. aptarti tų muštynių, tačiau mieste galėjo būti, kad buvo susitikęs. D. J. gyveno (duomenys neskelbtini), kur jis dirbdavo, todėl ne kartą jį matęs ir yra kalbėjęs. Prisimena, kad buvo susitikęs pareigūną A. J., kurio asmeniškai nepažįsta, tačiau mano, kad dėl to, jog darbe klausė apie pranešimą dėl muštynių (duomenys neskelbtini), nes „S.“ prašė paklausti ar yra pareiškimas policijoje. D. J. buvo jo draugas todėl ir paklausė. Kurio pareigūno klausė ir kada tiksliai nepamena. A. J., jo nuomone, išgirdęs iš kitų kolegų, išsikvietė jį ir klausė, ar jis mušė žmogų. Jis pasakė, kad ne, kad sumušė „S.“. Jis galėjo prašyti kai kurių liudytojų, bet nepamena kurių, kad nesakytų, jog jis buvo muštynių vietoje, bet tik todėl kad nesiveltų ir neužsitrauktų Imuniteto nemalonės, tačiau tikrai ne todėl, kad bandytų kažką nuslėpti nusikalstamo. Tikrai nemušė M. K., tai buvo D. J. darbas. Nežino, kodėl V. sako, kad po įvykio tą pačią naktį jie susitiko ir „S.“ iš V. mašinos persėdo į jo mašiną, to nepamena. Kiek pamena vyko namo, o su „S.“ susitiko vėliau, bet nepamena kada (t. 9, b. l. 61- 66).
2018-02-28 akistatos su D. J. metu M. K. paneigė D. J. parodymus, kad jis prašė D. J. apsiimti kaltę, kad tai jis sumušė M. K. Nors buvo atvykęs į įvykio vietą, tačiau muštynėse nedalyvavo (t. 9, b. l. 30- 31).
2018 m. gruodžio 13 d. nutarimu, ikiteisminis tyrimas M. K. atžvilgiu nutrauktas vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu (t. 4, b. l. 143-146, 168-173).
Iš 2016 m. gegužės 9 d. prašymo matyti, kad M. K. pasiprašė atleidžiamas iš tarnybos nuo 2016 m. gegužės 9 d. (t. 9, b. l. 3).
Liudytoja J. K. parodė, kad kaltinamąjį D. J. šiek tiek pažįsta, nes jis kelis kartus yra lankęsis pas juos namuose, pas jos sūnų M. K.. 2014 metais jos sūnus dirbo policijoje. Nukentėjusiojo M. K. nepažįsta. Apie tarp sūnaus ir D. J. buvusius pokalbius dėl muštynių nieko negali pasakyti, nes nėra nieko girdėjusi. A. M. yra jos brolienė. Nėra mačiusi, kad A. M., jos sūnus ir D. J. trise būtų kartu. Su A. M. ji nekalbėjo dėl ko jas kviečia į policiją. Dėl pagarsintų liudytojos 2018 m. vasario 1 d. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kai ji nurodė, kad D. J. į jų namus buvo atvykęs ir kalbėjo apie vykusias muštynes (t. 7, b. 1. 69), liudytoja paaiškino, kad praėjo daug laiko, todėl tiksliai nepamena, gal ir buvo toks pokalbis. Nepamena kada paskutinį kartą prieš apklausą buvo mačiusi D. J..
Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2018-02-01 liudytoja J. K. parodė, kad D. J. pažįsta, jis sūnaus buvęs draugas. Apie muštynes, žino tiek, kad buvo atvykęs D. J. į jų namus ir kalbėjo apie vykusias muštynes. Kur jos vyko ir kada ji nežino. Nieko nežino apie tai, kad jos brolio žmona A. M. tarpininkavo tarp J. ir nukentėjusiojo. Negirdėjo pokalbio apie pinigus (t. 7, b. l. 69).
Liudytojas A. K. parodė, kad M. K. yra jo sūnus. Kaltinamąjį D. J. pažįsta kaip sūnaus draugą, matęs keletą kartų. D. J. buvo atvykęs pas juos į namus po to įvykio kavinėje ir kalbėjosi su M. K.. Jis buvo kartu ir girdėjo kaip D. J. pasakė, kad sumušė žmogų, sakė, kad „aš sumušiau žmogų ir kas dabar man daryti?“. Kas tiksliai pasakė, kad reikia taikytis ir važiuoti pas tuos žmones jis nepamena. D. J. pasakė, kad 10000 litų gali mokėti, sakė, kad jeigu daugiau, tai jis geriau „atsėdės“ už tą reikalą. Tiksliai nepamena apie kokią sumą buvo kalba ar 5000 litų, ar 10 000 litų. Kada tiksliai įvyko šis pokalbis jis nepamena, buvo vasara, mano, kad tai galėjo būti 2014 metų rugpjūčio mėnuo. D. J. po 2014 m. rugpjūčio 22 d. įvykio pas juos galėjo būti atvažiavęs po savaitės. Jie kalbėjo apie įvykį, kad buvo sumuštas žmogus kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tiksliai neminėjo ar kavinėje, ar šalia kavinės. A. M. yra žmonos brolio žmona. Kai vyko minėtas pokalbis ji buvo pas juos. Kas važiavo taikytis su nukentėjusiaisiais ir ką siūlė, jis nežino. Nei jis, nei jo sutuoktinė nevažiavo. Praėjo daug laiko, todėl nepamena ar A. M. ką nors minėjo jam dėl važiavimo. Tuo metu sūnus draugavo su H., jos pavardės nežino. Nepamena ar buvo tą dieną H., ir ar girdėjo pokalbį. Nepamena ar D. J. buvo pas juos atvykęs vienas. Sūnus nepasakojo, kad pats būtų matęs tas muštynes. Kas vežė A. M. ir D. J. pas nukentėjusįjį į namus nežino.
Liudytojas K. K. parodė, kad kaltinamąjį žino iš matymo, jį matęs mieste. Savo tėvų namuose kaltinamojo nėra matęs, nieko nežino apie pokalbį dėl 2014 metais įvykusių muštynių. Nukentėjusiojo netekę matyti. Pažinojo brolio draugę H.. Jis su ja nebendravo, jokių žinučių jai nerašė, neskambino. Brolis jam nėra pasakojęs apie jokias muštynes kavinėje.
Liudytoja H. G. parodė, kad žino, jog kavinėje, kuri yra tarp (duomenys neskelbtini), 2014 metų rugpjūtį įvyko muštynės tarp D. J. ir nukentėjusiųjų. Ji su M. K. ten nuvyko jau muštynių pabaigoje. Kai nuvyko buvo vėlus vakaras. Tą vakarą, jai su M. K. kažką švenčiant pas M. K. gimines, D. J. skambinėjo M. K., todėl jis vėliau nusprendė nuvažiuoti pas jį. Žinojo, kad D. J. toje kavinėje. Automobilį vairavo ji. Kai jie atvažiavo į kavinę, matė, kad vyko susistumdymas maždaug ties įėjimu, buvo garsiai šūkaujama. Negali tiksliai pasakyti ar viskas vyko lauke ar kavinės viduje. Kai vyko konfliktas, ji parkavo mašiną. Ji nematė, kad kas muštųsi, vyko žodinis konfliktas. Ji matė, kad stovėjo D. J., nukentėjusysis, jo sūnus, žmona ir dar kažkokie nepažįstami žmonės. Atvažiavus prie kavinės M. K. išlipo, prisidegė cigaretę, iš pradžių žiūrėjo kas vyksta, o paskui ėjo link ten. Ji nematė, kad M. K. kam nors sudavė, ar, kad D. J. kam nors sudavė, matė tik susistumdymą. M. K. bandė patraukti nukentėjusiojo sūnų ar kažkas tokio. Ji matė kaip M. K. su nukentėjusiojo sūnumi lengvai susistumdė. Su nukentėjusiuoju jis nesistumdė. Tuo momentu matė, kad D. J. stovėjo šalia nukentėjusiojo. Tikslaus smūgio nukentėjusiajam ji nematė, tačiau matė kaip stovėjo tuo metu D. J. priešais nukentėjusįjį ir paskui išgirdo moters šaukimą, rėkimą, kad tėvą užmušė. Ji nematė nukritusio nukentėjusiojo, tik girdėjo sutuoktinės šauksmą. Šalia nukentėjusiojo stovėjo D. J., buvo ir kitų asmenų, bet jie stovėjo toliau. Konfliktas buvo netoli kavinės, prie bordiūro, link mašinų stovėjimo aikštelės. Tuo metu kai išgirdo moterį šaukiant, kad tėvą užmušė, M. K. buvo prie nukentėjusiojo sūnaus, o D. J. ir nukentėjusysis buvo kaip ir vienas priešais kitą. Ji nematė ar jie stumdėsi, ar buvo pasiruošę muštis, tačiau jie konfliktavo, gana garsiai šūkavo. Vėliau, kai išgirdo, kad yra iškviesta greitoji medicinos pagalba, ji pasišaukė M. į mašiną ir jie išvažiavo. M. iš įvykio vietos išvažiavo, nes buvo šventėje prieš tai išgėręs gal taurę šampano, tai nenorėjo turėti dėl to problemų, todėl kaip pareigūnas nelaukė kol atvažiuos kolegos. Kur tiksliai važiavo negali pasakyti, bet turbūt namo. Tą pačią dieną D. J. pas juos tikrai nebuvo atvažiavęs. Žino, kad vėliau jie su M. K. buvo susitikę, tačiau ji tame susitikime nedalyvavo. Ji negirdėjo, kad jie būtų po šio įvykio kalbėję apie tai kas įvyko. Iš karto po įvykio jos niekas neapklausė. Pirmą kartą parodymus davė teisme, o vėliau tyrėjui. Pagarsinus liudytojos 2018 m. sausio 17 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 6, b. 1. 178-180), liudytoja negalėjo prisiminti ar matė smūgį, nes praėjo daug laiko, ne viską atsimena, tačiau mano, kad smūgis buvo, nes D. J. stovėjo šalia nukentėjusiojo, jokių kitų žmonių išskyrus nukentėjusiojo artimuosius nebuvo. D. J. yra gan agresyvus, ne kartą matė kaip jis konfliktuoja su kitais, kai būdavo išgėręs. Nepamena ar ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad sutuoktinė D. J. trenkė rankine. Gal M. jai buvo perpasakojęs, o gal D. J. sakė. M. K. jai nėra pasakojęs, kad jis sumušė nukentėjusįjį, o D. J. prisiėmė kaltę arba priešingai. M. K. nukentėjusiajam nesudavė smūgių. Ji buvo apklausiama ir apeliaciniame teisme, o jos parodymai skiriasi, nes tuo metu ji buvo kaip šeimos narys M. K., o dabar visa situacija pasikeitė. Ji nemelavo teisme, tiesiog ne viską sakė. Pagarsinus liudytojos 2017 m. gruodžio 28 d. duotus parodymus (t. 6, b. 1. 174-175), ji negalėjo patvirtinti, kad matė smūgį kaip D. J. trenkė nukentėjusiajam. Matė kaip gestikuliavo rankomis, bei po viso to girdėjo kaip šaukė moteris. Negali patvirtinti, kad D. J. rankos buvo sudėtos kaip smūgiui suduoti, bet kažkas tokio. A. S. toje vietoje ji nematė, tačiau ten buvo daug žmonių, visų jų neįsidėmėjo. Nebuvo taip tamsu, kad būtų negalėjusi pažinti asmenų, kuriuos pažinojo. Ji nekalbėjo su kokiu nors D. J. ar M. K. advokatu nei telefonu, nei gyvai. Nepamena ar apie šį įvykį kalbėjo su A. G.. Nepamena 2017 m. gruodžio 22 d. 23.17 val. jos pokalbio su A. G., kad kalbėjo apie jos melą apklausų metu. Ji nepamena ką per apklausas sakė. Ji girdėjo kaip šaukė moteris, kad tėvą užmušė, ji buvo netoli nukentėjusiojo ir D. J.. Ji tikrai prisimena, kad įvykio vakarą nevažiavo su D. J. į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą. Nei D. J., nei M. K. po įvykio iki šios dienos nėra jos prašę, kad ji teisme ar ikiteisminio tyrimo metu duotų vienokius ar kitokius parodymus. Nepamena, kad A. G. telefonu sakė, kad daužė „S.“. Kodėl sakė, kad kalbėjo su „S.“ advokatu negali pasakyti, jai atrodo, kad nekalbėjo. Nepamena ar buvo su M. pokalbis, kad D. J. jau kaltina M., kad jis sumušė nukentėjusįjį. Pokalbyje minimas „S.“ yra D. J..
2016-11-02 apklausiama Lietuvos Apeliaciniame teisme liudytoja H. G. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 22 d., apie 23 val. kartu su M. K. buvo nuvažiavusi į šašlykinę, nes D. J. ten pakvietė M. K. M. K. išlipo iš automobilio, o ji pasiliko automobilyje, tačiau vėliau išlipusi matė kažkokį susibūrimą, susitumdymą tarp automobilių, ten buvo ir D. J. M. K. sugrįžęs į automobilį pasakė, jog D. J. su kažkuo tai susimušė, kad iškviesta policija ir greitoji. Kadangi M. K. tuo metu buvo policininkas, nenorėdami problemų, išvažiavo namo. M. K. muštynėse nedalyvavo. Prie kavinės buvo apie 15-20 minučių. Į degalinę prie (duomenys neskelbtini) nevažiavo. Praėjus kelioms dienoms nuo įvykio, D. J. pasakojo, jog jis kavinėje susimušė, kad tas žmogus ligoninėje, o K., kaip policijos pareigūno, klausė patarimo kaip jam elgtis. D. J. yra labai konfliktiškas (b. l. 130 - 132, t. 3).
Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2017-12-28 liudytoja H. G. parodė, kad atvažiavus prie kavinės matė, jog žmonės būriuojasi lauke, dešinėje pusėje pavėsinėje kažkokie vyrukai rūkė, o priešais šašlykinę buvo daugiau žmonių. M. išlipo iš mašinos, ji tuo metu susileido vaistus nuo diabeto ir po minutės išlipusi iš mašinos pamatė kaip D. J. trenkė į viršutinę kūno dalį M. K. (pavardę sužinojo iš tyrėjos), ir tuo metu stebėjo kaip M. stumdėsi su to vyro sūnumi - K. K. (tyrėjo pastaba). Po to matė nukritusį vyrą - M. K. bei išgirdo moters klyksmą, kad „senį užmušė“. M. priėjo prie jos ir liepė išvažiuoti. Ji išvažiavo ir laukė jo už maždaug kilometro link (duomenys neskelbtini) pusės. Po kelių minučių jis atbėgo į mašiną ir liepė važiuoti. Tą vakarą nepamena, kad būtų sutikus J. ir, kad būtų vykę į policijos komisariatą. M. su K. K. mušėsi per 2-3 metrus nuo D. J. su M. K. Nepamena po kiek laiko, vieno iš susitikimų metu, M. jai sakė, kad sakytų, jog juodu atvyko į kavinę pas J., M. parūkė ir į muštynes nesikišo, o jos pakviestas išvažiavo. M. tetą A. M. pažįsta ir žino, kad A. tarpininkavo, bet koks buvo jos vaidmuo tiksliai nežino. Gal D. sakė, kad prašė A. jam padėti ir tarpininkauti susitaikant su nukentėjusiais, o gal pati A. jai tą sakė. Apie tą istoriją žino tiek, kad kai M. išprašė iš teismo salės, D. pasakė, kad čia M. darbas. M. jai nieko nepasakojo, ką kalbėjo kiti liudytojai, apie tai, kad jie tarėsi ką pasakos policijai jai nebuvo žinoma. Žino tiek, kad matė kaip M. prie kavinės lauke, kiek toliau nuo įėjimo stumdėsi su K. K., o D. J. trenkė nukentėjusiam - M. K., po kurio smūgio šis nukrito ir moteris pradėjo šaukti, paties gulinčio nukentėjusiojo nematė. Teisme nepasakė visos tiesos, kadangi su M. tuo metu draugavo ir jis prašė sakyti, kad muštynėse nedalyvavo, kad nepakenktų savo reputacijai. Teisme sakė, kad prie kavinės užtruko apie 20 minučių, bet iš tikro nežino kiek tai truko. Apie kavinės vaizdo įrašą prie jos M. nekalbėjo. Po įvykio su M. į degalinę nevažiavo (t. 6, b. l. 174 - 175).
Apklausiama papildomai 2018-01-17 liudytoja H. G. parodė, jog akistatos su D. J. metu buvo išsigandusi, todėl pabūgo jam į akis pasakyti, kad matė kaip jis mušasi su M. K.. J. yra pavojingas, agresyvus, todėl jo bijo ir pasakė, kad matė D. ištiestas rankas. Nežino ar buvo sugniaužtos į kumščius, matė jo suduodamą smūgį į viršutinę kūno dalį po kurio M. K. krito. Po to išgirdo moters klyksmą, kad užmušė. Po to išvažiavo. Akistatų metu pasidarė baisu, todėl nedrįso pasakyti, kad matė smūgį nuo kurio krito M. K.. Kuomet su M. atvyko prie kavinės, visi žmonės jau buvo lauke. Vėliau J. pasakojo, kad prie jo draugo žodžiais prisikabino ir jis pakilo užstodamas draugą, tada prasidėjo muštynės. J. sakė, kad visi voliojosi ant žemės mušdamiesi. Nematė kaip prasidėjo muštynės ir kaip į jas įsivėlė M. K., bet matė, kad D. J. suduoda smūgį, nuo kurio krito M. K. (t. 6, b. l. 178- 180).
Apklausiama liudytoja papildomai 2018-06-14 H. G. parodė, kad atvažiavus prie kavinės A. S. nematė. D. su nukentėjusiuoju buvo priešais kavinės duris, tarp dviejų mašinų, netoli bordiūro. Kai matė D., jis stovėjo nugara į duris, matė nukentėjusiojo viršutinę kūno dalį, iš pradžių jis stovėjo šonu į kavinę, vėliau veidu į kavinę, jai vaizdą užstojo mašinos. Netrukus po to išgirdo riksmą „tėvą užmušė", ir pamatė, kad D. stovi, o nukentėjusiojo nesimatė, suprato, kad jis nukritęs. Paties smūgio sudavimo nematė, matė J. iškeltas rankas. D. visada elgiasi agresyviai, jų pokalbis buvo konfliktiškas, rankos iškeltos buvo ne gynybiškai, o greičiau pasiruošimas smūgiui. Tai truko tik akimirką, todėl žino, kad smūgiavo J., nes M., buvo toliau nuo kavinės. Kai išgirdo riksmą, kvietė M. ir ėjo į mašiną. Ankstesnėse apklausose pasakė, kad matė smūgį kumščiu, bet matė trumpą akimirką iki smūgio, pasakė, kad matė, nes vien tai, kad reikia lankytis policijos įstaigoje ir kalbėti apie nemalonius įvykius, kelia įtampą (t. 6, b. l. 188 - 191).
2018-01-03 akistatų su D. J. ir K. K. metu liudytoja H. G. nurodė, jog stovėdama prie automobilio matė kaip arčiau kavinės, netoli laiptų stovėjo vyresnysis K., šalia jo stovėjo D. J., kuris buvo ištiesęs savo abi rankas į vyresnįjį K.. Ar tuo metu D. J. sudavė smūgį vyresniajam K., ji nematė, matė tik D. J. ištiestas rankas. Po to išgirdo moters riksmą ir pamatė, kad vyresnysis K. guli ant žemės, šalia jo stovi jo žmona bei D. J.. M. K. tuo metu buvo toliau automobilių stovėjimo aikštelėje su jaunesniuoju K. Įtariamasis D. J. akistatos su H. G. metu teigė, kad ji aplamai nieko negalėjo matyti, nes jos tą vakarą nematė, tačiau sutiko su H. G. parodymais, kad M. K. į kavinės vidų įėjęs nebuvo (t. 9, b. l. 146 – 147, t. 7, b. l. 46 - 47).
Liudytoja A. G. parodė, kad ji nebuvo 2014 metų rugpjūčio mėnesį kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ kai buvo sužalotas nukentėjusysis. Apie įvykusias toje kavinėje muštynes ir sužalotą nukentėjusįjį sužinojo iš H. G.. Jai sakė, kad D. J. ir M. K. bei nukentėjusysis tuo metu buvo ten, kai vyko muštynės, tačiau nesakė kokius veiksmus jie atliko. Nepamena ar jai pasakojo kokie sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti, kas sudavė smūgį nuo kurio nukentėjusysis nukrito. H. jai minėjo, kad apklausų metu ji buvo spaudžiama psichologiškai. Nežino ar H. pasirašė protokole po teiginiais, kurių iš tikrųjų nebuvo. Ji pati buvo apklausta tik vieną kartą ir jai joks poveikis nebuvo daromas. Pagarsinus liudytojos 2018 m. rugsėjo 14 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 7, b. 1. 142-143), ji juos patvirtino. Nurodė, kad galėjo taip būti, jog H. sakė, jog „S.“ ir M. K. dalyvavo muštynėse, kad „S.“ sumušė kažkokį vyrą. Užfiksuotas telefoninis pokalbis 2017 m. gruodžio 22 d. 23.17 val. gali būti jos, tačiau ji neatsimena visų detalių. Nepamena ar ji žinojo tuo metu, ką H. melavo per apklausas. Klausė pas H. „Ar tau apsimoka vėl meluot?“ tikriausiai dėl to, kad ši buvo pasimetusi parodymuose ir, pasakė kažką kitą. Nepamena apie ką kalbėjo kai pasakė „Bet tu primesk jeigu ką, išaiškėja tiesa, kad M. kaltas“. Ji tik vieną kartą dalyvavo apklausoje, su jokiu advokatu nekalbėjo. Nežino ar H. G. kalbėjo su D. J. advokatu ir advokatas ją mokino ką ir kaip kalbėti.
Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2018-09-14 liudytoja A. G. parodė, kad iš draugės H. G. sužinojo, jog „S.“ su K. dalyvavo muštynėse šašlykinėje, kavinėje tarp (duomenys neskelbtini). Apie tas muštynes po savaitgalio papasakojo H.. H. pasakojo, kad „S.“ sumušė kažkokį vyrą, o jo žmona ar D., ar M. trenkė su rankinuku. Koks buvo M. vaidmuo nežino - ar jis gynė, ar skyrė „S.“ su kitais asmenimis. Kiek žino, muštynėse dalyvavo „S.“, M. (K.), nukentėjęs vyras, jo žmona ir sūnus. Žino, kad K. buvo su H. šašlykinėje, ką jie ten veikė, su kuo buvo - nežino. Su kuo kavinėje buvo „S.“ jai nežinoma. Kas sudavė nukentėjusiajam smūgius ji nežino. H. to nesakė. H. labai jautri, pasiduodanti kitų įtakai, vis skirtingai pasakojo apie tas muštynes - vieną kartą, kad „S.“ trenkė paskutinį smūgį, nuo kurio vyras nukrito, kitą kartą ji sakė, kad nežino kas trenkė. Apie „S.“ ir M. santykius po muštynių nieko nežino. Kodėl M. išėjo iš darbo jai nežinoma (t. 7, b. l. 142- 143).
Liudytoja A. M. parodė, kad jai žinoma, jog D. J. pasikvietė pasibūti M. K. į šašlykinę, tačiau kas konkrečiai ten įvyko nežino. Svečiuodamasi pas K. iš D. J. ir M. K. sužinojo, kad susimušė ir žmogus atsidūrė ligoninėje. Ji suprato, kad D. J. sužalojo tą asmenį, kuris buvo ligoninėje. Ji pažinojo nukentėjusiuosius, K. žentą V. M., todėl pati pasisiūlė atlikti tarpininko vaidmenį. Įvykio vakarą ji buvo pas M. K., kartu buvo ir jo draugė H., jie visi šventė senelio gimtadienį. M. K. nuolatos kažkas skambino, kaip vėliau sužinojo iš jo draugės, tai D. J. kvietė juos atvykti į šašlykinę. Kokiu tiksliai metu išvyko M. K. nepamena, tačiau jau buvo tamsu. Vairavo H. Jie nesulaukė tą vakarą grįžusio M. K., išsiskirstė. Po senelio gimtadienio šventės praėjus gal savaitei, gal daugiau laiko, ji išgirdo, kad kažkas tą vakarą įvyko. M. K. su D. J. pasakė nukentėjusiojo pavardę. Jokių kalbų apie kaltės prisiėmimą už kitą ji negirdėjo. D. J. pažinojo iš bendrų sporto veiklų. Su D. J. pas nukentėjusiuosius į namus važiavo kelis kartus, M. K. kartu nevažiavo, o į ligoninę pas nukentėjusįjį ji važiavo viena. Nukentėjusysis nepažinojo jį sužalojusio jaunuolio. Vykimo pas nukentėjusiuosius į namus tikslas buvo, kad susitaikytų ir šeima dovanotų. Su M. K. sūnumi pokalbio metu buvo kilęs konfliktas tarp jo ir D. J., girdėjo kaip sakė lyg „čia tu sumušei ar pan.“ Kai pirmą kartą atvyko N. K. D. J. sakė „vaikeli, kam tu taip darei, kodėl tau taip reikėjo daryti?“, kai antrą kartą atvyko, ji jau buvo pakeitusi kalbą ir šaukė „taigi ne tu jį sumušei“. Ji toliau į šias aplinkybes nesigilino, toliau kalbėjo K. su D. J.. D. J. sakė, kad reikia daryti, jog buvo savigyna, kad vos ne jie girti prisikabino ir buvo ginamasi. Nebuvo iš D. J. kalbų, kad ne jis sumušė, tiesiog norima buvo privesti viską prie savigynos, kad prie jo prisikabino, daugiausiai tai sūnus M. K. Susitikimų metu apie pinigų sumas buvo kalbėta, tačiau kokios tiksliai sumos buvo įvardintos nepamena. D. J. būtų sutikęs mokėti, jei nukentėjusieji būtų niekur nesikreipę. N. K. minėjo, kad pirmiau reikia pažiūrėti kokia vyro sveikata, kad nuspręsti ar tenkina suma, bet vėliau bendraujant telefonu pasakė, kad vyro sveikata prasta ir jie nesutiks taikytis. Ji asmeniškai nukentėjusiesiems jokių pinigų nevežė ir D. J. jai jokių pinigų nebuvo perdavęs. Pagarsinus liudytojos 2018 m. kovo 7 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kai ji parodė, kad D. J. sutiko atlyginti apie 5000 litų, tačiau nukentėjusiųjų artimųjų tokia pinigų suma netenkino, jie tiksliai žinojo, kad M. K. mušė D. J. ir su juo buvę jo kompanijos draugai, todėl artimieji pasiūlė susimokėti kiekvienam iš asmenų po tokią D. J. siūlytą sumą. Jie nurodė, kad juos tenkintų 20000 litų“ (t. 7, b. 1. 81), liudytoja juos patvirtino, nes šiuo metu tikslių sumų negalėjo įvardinti. Ji susirado N. K. numerį per pažįstamus ir jai skambino. Dėl liudytojos ankstesnių parodymų (t. 7, b. 1. 59-61), kai ji parodė, kad D. J. negalėjo matyti, kad ji turi pinigus, tai jos buvo paklausta ar davė M. K. pinigus ir, ar jis galėjo matyti, tai D. J. negalėjo matyti, nes niekas jai jokių pinigų nedavė. Tai D. J. rūpestis buvo gauti pinigus jei nukentėjusieji susitaikys, o ne jos ar M. K.. M. K. nieko jai nepasakojo kas ten tiksliai įvyko toje kavinėje. M. K. jai nebuvo sakęs, kad sumušė nukentėjusįjį, kad dalyvavo tame įvykyje, kai buvo sužalotas nukentėjusysis ir, kad kokiais nors veiksmais prisidėjo prie sužalojimo. H. buvo minėjusi, kad vienu metu M. K., kai jie atvyko, buvo išlipęs iš automobilio, ji tuo metu leidosi vaistus, nes serga cukriniu diabetu, girdėjo kažkokius garsus, tačiau nematė kas ten mušėsi ir su kuo. Su D. J. ji nesiaiškino kaip ten buvo iš tiesų. D. J. nebuvo minėjęs, kad mušė ne jis. Pas K. jis visą laiką tvirtino, kad mušė jis. Jis N. K. sakė „teta, aš“, jis tą patvirtino, tai buvo per antrą kartą, kai N. K. sakė „vaikeli, ne tu“, jis patvirtino, kad jis.
Iš esmės analogiškai aplinkybes liudytoja A. M. nurodė ir apklausiama 2016-11-02 Lietuvos apeliaciniame teisme bei 2018-01-30 ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 125- 126, t. 7, b. l. 59- 61).
Liudytojas V. M. parodė, kad apie įvykį sužinojo iš žmonos tą patį vakarą, buvo nuvykę į įvykio vietą, paskui į ligoninę. Konfliktas įvyko kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. M. K. (uošvis) po konflikto buvo praktiškai be sąmonės, nelabai orientavosi, neatsakinėjo į klausimus, daugiau inkštė. Jis buvo pasodintas į automobilį Nissan Almera (uošvienės automobilis). Kai jie atvažiavo, policijos dar nebuvo. Jis neklausė ką jam uošvienė kalbėjo, nes jam tokioje situacijoje svarbiau buvo padėti žmogui. Kiek pamena tą vakarą nei su N. K., nei su K. K. apie įvykį nekalbėjo. N. K. ir K. K. jam neįvardijo kas sumušė M. K.. D. J. buvo atvykęs į namus, tačiau kiek laiko praėjus po įvykio, kiek kartų, nepamena. Jis nedalyvavo pokalbyje su D. J., todėl nežino ar kaltinamasis buvo atvykęs vienas ar su kažkuo. Apie šį pokalbį žino tik iš savo sutuoktinės S. M.. Apie vaizdo ar garso įrašo darymą šio pokalbio metu sutuoktinė jam nepasakojo. Žmona minėjo, kad D. J. atvažiavo tartis, kad nerašytų pareiškimo policijai. Pagarsinus liudytojo 2015 m. rugpjūčio 26 d. parodymus (t. 2, b. 1. 137-138), jis paaiškino, kad pokalbyje su D. J. jis nedalyvavo, nepamena, kad būtų dalyvavęs. Patvirtino, kad pagarsinti parodymai teisingi, nes šiuo metu jis visų aplinkybių jau nepamena.
Apklausiamas 2015-08-26 Kauno apygardos teisme liudytojas V. M. parodė, kad D. J. pirmą kartą dėl atleidimo ir žalos atlyginimo pas uošvius buvo atvykęs tuo metu, kai uošvis dar gulėjo ligoninėje, gal kokios 4 dienos po įvykio. Tuo metu pas uošvius buvo jis, jo žmona, uošvienė, K. K. ir jo draugas. D. J. iš dalies prisipažino, kad sumušė M. K.. Su juo dar buvo mergina, vardu A., bei dar vienas vyras, kuris juos atvežė, bet jis neišlipo iš mašinos. D. J. tiksliai neįvardino, kad jis sumušė, jis pusiau nutylėdamas sakė, kad ir mušė, ir kad nemušė, galiausiai taip ir nepasakė tiksliai mušė ar nemušė, bet iš jo veiksmų buvo galima suprasti, kad jis prisipažino šiek tiek mušęs, nes įvardijo, kad gailisi. D. J. siūlė atlyginti žalą ir prašė atleisti. Vienas iš pokalbyje dalyvavusių asmenų klausė keliese mušėsi, tada D. J. neprisipažino, jis tylėjo, tada paklausė ar jis vienas M. K. mušė, tada D. J. linktelėjo galvą, tai jis suprato kaip prisipažinimą. K. su D. J. susitarė, jog šis atvažiuos dar kartą ir nuspręs dėl tikslesnių žalos atlyginimo sumų. Kiek tiksliai buvo susitikimų su D. J. nežino, nes jis dalyvavo tik pirmame. Buvo kalbama apie tai, kad gavus pinigus, jie turėtų pakeisti parodymus, nurodant, kad M. K. eidamas tamsoje pats griuvo ir susitrenkė galvą. Apie įvykį šiek tiek pasakojo uošvienė ir K. K.. K. K. pasakojo, kad buvo nuėjęs nunešti barmenui skolos ir ten įvyko konfliktas, kurio metu buvo sumuštas uošvis, kas mušė, nesakė (t. 2, b. l. 137- 138).
Iš esmės analogiškas jam žinomas aplinkybes apie įvykį liudytojas V. M. nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2018-01-17 bei papildomai parodė, kad po paskutinio teismo (duomenys neskelbtini) jis sužinojo, kad asmuo, kuris buvo kaltinamas M. K. sumušimu, teisme pakeitė parodymus, nurodydamas, kad ne jis sumušė M. K., bet M. K.. Jis M. K. nepažįsta, todėl negali pasakyti ar tą vakarą, kai atvažiavo prie šašlykinės, jis ten buvo, ar ne. Nežino kodėl kaltinamasis pakeitė parodymus, taip pat nežino kas iš tikrųjų sumušė M. K.. Tą vakarą konflikto metu šašlykinėje nebuvo, atvažiavo vėliau, todėl pats asmeniškai nieko nematė. M. K. žmona, apie šį įvykį sakė, kad nematė, ar neatsimena kas sumušė jos vyrą, o K. K. sakė, kad nematė kas sumušė M. K., nes tuo metu prie jo nebuvo (t. 7, b. l. 55 - 57).
Liudytoja S. M. parodė, kad įvykio dieną paskambino mama N. K., kuri pasakė, kad prie šašlykinės „(duomenys neskelbtini)“ sumušė tėtę. Kai kartu su vyru atvažiavo, rado tėtį be sąmonės gulintį mašinoje, iš ausų bėgo kraujas, atrodė labai prastos būklės. Aplinkui vaikščiojo D. J., ji matė jį, nors tuo metu dar nepažinojo. Kas tiksliai ką mušė, ji nematė, bet kai atvažiavo prie kavinės D. J. ten buvo, sakė, kad jis į mašiną įkelti padėjo. Tiksliai pasakyti kas ką įvykio vietoje sakė negali, tačiau buvo smūgis į žemę, tėtis trenkėsi su galva į žemę, nes kažkas stipriai jį pastūmė. Tėtis nieko neatsimena. Sekantį kartą D. J. ji matė po kelių dienų, gal trijų, kai jis atvažiavo pas juos į kaimą. D. J. atvažiavo tartis dėl įvykio, kad pareiškimą atsiimti, nors jie jokio pareiškimo nebuvo parašę. Jis siūlė kažkokią pinigų sumą, tiksliai negali pasakyti, už nuostolius, už patirtą stresą, už tėčio gydymą. Šio pokalbio metu jai susidarė įspūdis, kad D. J. sužalojo tėtį. Žadėjo kitą kartą atvažiuoti ir atvežti pinigus, tačiau ir kitą kartą atvažiavęs už kelių dienų, pinigų neatvežė. Pirmasis pokalbis buvo jų namuose virtuvėje, buvo ir A., kuri prisistatė pussesere. Ji palaikė kompaniją D. J., norėjo jam padėti. Jie bandė filmuoti susitikimą, tačiau nesigavo, įrašo neturi, sugedo kompiuteris, kuriame buvo tas įrašas. Pokalbyje dalyvavo ne tik ji, bet ir jos vyras, mama, kaimynas ir šeimos draugas. Tėtis išgėręs nėra linkęs kibti prie kitų žmonių. Tokio atveju, kad tėtis būtų susimušęs išgėręs su kažkuo, ar, kad kažkas jį būtų sumušęs todėl, kad kibo neblaivus, nėra buvę. Kai atvyko į įvykio vietą buvo ir jos brolis, tačiau ar ką tuo metu su juo kalbėjo nepamena. Ką tiksliai sakė brolis po muštynių ji nepamena. Žino, tik kad brolis K. konfliktavo. M. K. nepažįsta. Pagarsinus liudytojos 2018 m. sausio 17 d. parodymus (t. 7, b. 1. 50-52), liudytoja parodė, kad šiuo metu nepamena, jog D. J. sakė, kad jos tėtis pats nukrito, kad sakė „atsiprašau, aš nenorėjau, kad taip įvyktų“, bet jei taip sakė, tuomet taip ir buvo, nes geriau prisiminė. Patvirtino, kad iš brolio sužinojo, jog muštynėse dalyvavo dar kažkoks M., o ta A. yra jo giminaitė. Tačiau nėra nei vieno žmogaus, kuris būtų matęs ir pasakęs broliui, kad matė kaip M. K. sudavė smūgius jos tėvui.
Apklausiama 2015-09-30 Kauno apygardos teisme S. M. parodė, kad atvykus į įvykio vietą rado tėtį be sąmonės, jis buvo įkeltas į mašiną, jam iš ausų bėgo kraujas. Įvykio vietoje buvo keletas vaikinų, tame tarpe ir kaltinamasis, kuris sakė, kad sumušė ir taip įvyko, kad tėtė guli. Detaliau tuo metu J. neaiškino, ji jo neklausė. Tėtis sakė, kad buvo atvažiavęs kaltinamasis į ligoninę su A. M., atvyko atsiprašyti ir siūlė kompensaciją. Lankėsi kaltinamasis ir A. M. pas juos namuose dėl žalos atlyginimo. Pirmąkart buvo atvažiavę porą dienų po įvykio. D. J. atsiprašė už tai, kad sumušė tėtį, kad jo prasta sveikata, kad buvo nuvykę į ligoninę. D. J. patvirtino, kad sumušė jis. Konkrečios pinigų sumos nesiūlė, tik klausė, kiek jie norėtų. A. M. pasakė, kad jei būtų galima, kad tėtis pasakytų, jog pats ėjo ir nukrito, ir pats susižalojo. Su tokiu pasiūlymu jie nesutiko. Pokalbis nebuvo ilgas gal 10 - 20 min. Kiek žino, jie buvo dar porą kartų atvažiavę (t. 2, b. l. 156 - 157).
Iš esmės analogiškus parodymus liudytoja S. M. davė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2018-01-17, kai papildomai parodė, jog po kurio laiko, brolis ar mama, sužinojusi iš brolio pasakė, kad muštynėse dalyvavo dar kažkoks M., o ta A. yra jo giminaitė, todėl jai ir jos šeimai atrodo, kad giminaitė stengėsi užglaistyti įvykį dėl to, kad padėtų M. K., o ne J., tačiau nėra nei vieno žmogaus kuris būtų matęs ir pasakęs broliui, kad matė kaip M. K. sudavė smūgius jos tėvui (t. 7, b. l. 50 - 52).
Liudytojas A. M. parodė, kad jam paskambino M. K. žmona ir pasakė, kad buvo incidentas, kurio metu buvo sumuštas M. K. ir išvežtas į ligoninę. Sakė, kad turi atvažiuoti asmenys ar asmuo, kuris sumušė M. K., pasikalbėti pas juos į namus. Jei neklysta, tas susitikimas buvo paros bėgyje po įvykio. Pas K. į namus atvyko kaltinamasis su drauge. D. J. pradėjo atsiprašinėti, prisipažino, kad mušė, norėjo tiesiog draugiškai susitaikyti. Toks susitikimas, kuriame jis (liudytojas) dalyvavo buvo tik vienas. Pokalbyje dalyvavo M. K. žmona, jo dukra, o gal abi dukros, dabar tiksliai nepamena, taip pat jis ir kaltinamasis su kažkokia drauge. Šio susitikimo ir pokalbio iniciatorius buvo kaltinamasis. Pokalbio metu iš kaltinamojo buvo pasiūlyta materialinis atlyginimas už sveikatos sužalojimą, tačiau pasiūlyta suma buvo juokingai maža, siūlė gal 5000, 6000 litų. Jų nurodyta suma buvo 15 000 eurų, jeigu bus pasekmės sunkesnės. N. K. su sūnumi jam pasakojo, kad jie važiavo iš dukros gimtadienio, sustojo į kavinę atiduoti skolą, gal apie 10 litų, o kaip jau ten toliau tas incidentas vyko tai visų smulkmenų jis nelabai žino. Kiek suprato, tai įvyko apsižodžiavimas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, o kuri pusė pradėjo, jis negali pasakyti. Kas ten dalyvavo ir kas mušė, nežino, tačiau D. J. atsiprašymo metu buvo ištartos frazės „mes mušėme“, daugiskaitoje kažkodėl pasakyta, kad „dovanokite, atleiskite, mušėme“. Kaip suprato iš pasakojimų, tai visas konfliktas prasidėjo viduje ir paskui persikėlė į lauko teritoriją. Kas ir kiek smūgių sudavė jis nežino. Jie bandė įrašyti to susitikimo su D. J. pokalbį, bet nepavyko. Su D. J. atvykusi mergina buvo kaip tarpininkė. To pokalbio metu jokie vardai ar pavardės kas mušė nebuvo paminėti. Nukentėjusiojo sutuoktinė pokalbio metu dar bandė aiškintis dėl kitų asmenų, bet nieko nepavyko sužinoti. Ji sakė ir kaltinamajam, kad buvo daugiau žmonių sumušant jos vyrą ir prašė pasakyti tų asmenų pavardes. Pamena, kad N. K. sakė „D. tu buvai ne vienas“. Ką atsakė D. J., jis tiksliai nepamena. D. to viso pokalbio metu nenurodė, kad jis vienas mušė, jis atsiprašinėjo daugiskaitoje, sakydamas „dovanokit, atleiskit, kad mušėm“. Pagarsinus liudytojo 2015 m. rugsėjo 30 d. teisme duotus parodymus (t. 2, b. 1. 155-156), jis paaiškino, kad minėdamas apie parodymų pakeitimą gal netiksliai išsireiškė. Pokalbio metu pasiūlius atlygį už sužalojimus, gal ir buvo, kad jeigu žmonės sutaria apie materialinį atlyginimą ir tada gal jie būtų tą pareiškimą ar kaltinimą atsiėmę. Tuo metu kai davė parodymus buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingus parodymus, todėl nemelavo dėl susitikimo. Dabar jau nepamena ar buvo antras susitikimas, ar jo metu dalyvavo nukentėjusiojo sūnus K. K..
Žemesnės instancijos teismas
Apklausiamas Kauno apygardos teisme 2015-09-30 liudytojas A. M. parodė, kad pirmą kartą kaltinamasis pas K. buvo atvykęs gal po poros parų nuo sužalojimo. Buvo atvažiavę dviese: jauna panelė ir kaltinamasis. Įstrigo pirmi jaunuolio žodžiai: „mes pradėjom, dovanokit ir mums atleiskit, jei galit“. Toliau vyko bendravimas apie susitaikymą, apie žalos atlyginimą, bet jokio bendro susitarimo nepriėjo. Mergina minėjo, kad buvo pas nukentėjusį ligoninėje, kad šis jaučiasi gerai. Buvo du susitikimai su kaltinamuoju, kada vyko antras nepamena. Pokalbyje dalyvavo dukra S., jos vyras V. tiesiogiai nedalyvavo pokalbyje, N. K. ir jis. Sūnus K. kažkuriame pokalbyje dalyvavo, tačiau nepamena kuriame. Jei gerai pamena, kalba ėjo apie 7 000 litų žalos atlyginimą. Susitarimas nebuvo pasiektas, nes K. nesutiko su pasiūlyta suma. Jis suprato, kad kaltinamasis sumušė M. K., nes pirma pasakyta frazė pas K. buvo „mes pradėjom, dovanokit mums, atleiskit“. Apie sumušimo aplinkybes nebuvo kalbama. Jis pats nenustatinėjo jokių sumų, tik pasakė, kad jei mušėsi keliese lai susideda po kelis tūkstančius ir atlygina žalą (t. 2, b. l. 155 - 156).
Iš esmės analogiškus parodymus liudytojas A. M. davė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kada be jau anksčiau minėtų aplinkybių nurodė, kad pamena, jog D. pasakė, kad sutinka atlyginti apie 5000 litų. Nukentėjusiojo artimųjų tokia pinigų suma netenkino, kadangi jie tiksliai žinojo, kad M. K. mušė D. ir su juo buvę jo kompanijos draugai, todėl artimieji pasiūlė susimokėti kiekvienam iš asmenų po tokią D. siūlytą pinigų sumą. Jie nurodė, kad juos tenkinanti pinigų suma būtų apie 20 000 litų. Kiek tiksliai asmenų ir kas jie tokie, kurie mušė M. K., niekas nekalbėjo. D. teigė, kad mušė tik jis vienas. Kai D. išgirdo kokia pinigų suma tenkintų M. K. artimuosius, jis pasakė, kad geriau už šį nusikaltimą atbus jam paskirtą bausmę. Pokalbio metu K. sakė, kad muštynėse dalyvavo ir daugiau asmenų, tačiau D. jų neįvardijo ir apie juos nieko nekalbėjo, tik teigė, kad mušė jis vienas (t. 7, b. l. 80 - 81).
Liudytoja L. K. parodė, kad yra D. J. draugė. Apie įvykį žino tik iš pasakojimų, nes pati jame nedalyvavo. Su D. J. susipažino metai po įvykio. D. J. jai pasakojo, kad kavinėje vyko konfliktas, paskui muštynės, apsistumdymas. Ji nežino vardų ir pavardžių kas susistumdė. Kiek jai pasakojo H. G., kai įvyko muštynės, D. J. buvo viduje. Kiek žino iš pasakojimų, D. J. prisiėmė kaltę už M. K., kuris prašė D. J. prisiimti kaltę, nes bijojo būti atleistas iš policijos. M. K. jai asmeniškai nesakė, kad jis sumušė, bet jo draugė H. G. jai sakė, kad ji matė kaip M. K. mušėsi, tačiau nesakė su kuo konkrečiai, tik kad su vyresniu asmeniu stumdėsi. D. J. ir M. K. tarpusavio pokalbių apie tai ji nėra girdėjusi, prie jos apie tai nekalbėjo. Su D. J. gal ir yra telefonu kada apie tai kalbėję. O. I., D. V., L. M., T. P. ji nepažįsta. Pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugsėjo 27 d. apklausoje duotus parodymus (t. 8, b. l. 10-11), liudytoja paaiškino, kad H. G. jai kategoriškai nepatvirtino, jog M. K. mušėsi. Ji iš pokalbių, kai jos pasikalbėdavo, galėjo suprasti, kad M. K. mušėsi. Kai M. K. išėjo iš policijos, jo bendravimas su D. J. nutrūko. Apie tai, kad M. K. paprašė pas D. J., kad šis prisiimtų kaltę, sakė, kad padės išeiti iš tos situacijos, kad byla gerai baigtųsi, be pasekmių, pasakojo D. J.. Ji pati nei pačiame įvykyje, nei pokalbiuose nedalyvavo.
Liudytojas M. D. parodė, kad 2014 metų rugpjūčio mėnesį dirbo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus Ekonominių nusikaltimų tyrimų poskyryje. Jam nėra žinoma kavinė, esanti (duomenys neskelbtini), taip pat ir apie nukentėjusiojo M. K. sužalojimo aplinkybes minėtoje kavinėje.
Liudytojas A. J. parodė, kad 2014 metų rugpjūčio mėnesį dirbo (duomenys neskelbtini) policijoje Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriuje. Pamena, kad buvo įvykio tyrimas dėl M. K. sužalojimo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ prie (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų buvo paguldytas į (duomenys neskelbtini) klinikas dėl galvos traumos, tačiau gydant iš ten pasišalino. Jis nebuvo į įvykį atvykęs, tik atliko tyrimą pradžioje, nes yra žvalgybos pareigūnas. Patruliai nurodė jam kelias pavardes, pamena, kad buvo D. J. pavardė ir dar kažkokia. M. K. pavardės tarp tų pavardžių nebuvo. Jam teko bendrauti su nukentėjusiuoju, jo sutuoktine, sūnumi. Nepamena ką jie pasakojo, tačiau jie nenurodė kas sužalojo nukentėjusįjį. Jis tuo metu turėjo nuotraukas, berods, buvo D. J., gal dar kažkokios. Parodė jas nukentėjusiesiems ir jie sakė, kad „šitas buvo, šitas buvo, bet ne tas sumušė“. Patruliai jam buvo perdavę informaciją, todėl rodė D. J. nuotrauką ir kitų asmenų. Gali būti, kad tada M. K. nuotraukos nebuvo, nes apie jį dar nežinojo. Protokolo dėl asmens atpažinimo pagal nuotrauką nerašė. Nepamena iš kur įvykio tyrime atsirado M. K. pavardė, kas jam pasakė. Negali pasakyti ar tyrimo metu kažkas užsiminė, kad dalyvavo neva kažkokie studentai iš policijos mokyklos, galėję matyti tą įvykį. Jis buvo išsikvietęs pokalbiui M. K., pokalbyje dalyvavo ir skyriaus vadovas. Su M. K. buvo atliekamas neprocesinis veiksmas, todėl protokolas nebuvo rašomas. Pokalbio metu M. K. viską neigė. Tiksliai nepamena ką sakė M. K., bet maždaug, kad jis ar tai nežino, ar tai nebuvo, ar tai buvo, bet nematė. M. K. pokalbio metu buvo duota suprasti, kad reikia šnekėti, reikia žiūrėti kas čia atsitiko, gal nepataisomų dalykų neatsitiko, vis tiek bus išsiaiškinta. Tą pačią dieną paskambino kažkoks jaunuolis, pasakė, kad jis D. J., nori atvažiuoti prisipažinti. Tai buvo po kokių dviejų valandų po pokalbio su M. K.. Kai atvažiavo D. J. jie trumpai pasišnekėjo, jis savanoriškai prisipažino. Parašė ant balto lapo, kas buvo, kaip buvo pagal jį, kokios aplinkybės. Ką jis parašė tai ir buvo perduota tyrėjai. Nežino kaip jis pavadino tą dokumentą. Jis nunešė tą lapą vadovams, pasakė kokia situacija ir viskas. Prisipažinimo paėmimas buvo jo paskutinis veiksmas. Dar prieš tai D. J. jis buvo išsikvietęs, tai buvo kokios kelios dienos prieš, greičiausiai, kad jis viską neigė tada. Jis klausė D. J. kodėl prieš tai neigė, o dabar prisipažįsta, bet ką jis atsakė nepamena. Jei neklysta nukentėjusiajai N. K. rodė D. J. nuotrauką, ji sakė, kad ne šitas. Tai nebuvo procesinis veiksmas, atpažinimas pagal nuotrauką, nes reikėjo veikti greitai ir rasti kas sumušė. Kavinės savininkas V. Jei byloje yra parašyta, kad jam skambino, tai skambino tuo metu. Ką atsakė kavinės savininkas su juo susisiekus ir kaip buvo įformintas šis skambutis, jis dabar negali tiksliai atsakyti. Negali pasakyti kodėl iš karto, kai gavo bylą, nenuvyko į įvykio vietą išimti vaizdo įrašus, atlikti įvykio vietoje kitus procesinius veiksmus. Jei kavinės savininkas pasakė, kad nėra vaizdo įrašo, tai jis ir nevyko išimti jo. Pagarsinus anksčiau liudytojo duotus parodymus (t. 8, b. 1. 75-78), jis patvirtino, kad buvo toks telefono pokalbis su nukentėjusiąja, kai buvo paprašyta jos atvykti su tikslu parodyti M. K. nuotrauką, tačiau N. K. atsakė necenzūriniais žodžiais ir atsisakė atvykti.
Liudytojas T. B. parodė, kad nieko negali pasakyti apie įvykio, kurio metu buvo sužalotas M. K., aplinkybes. Gal ir yra nukentėjusįjį matęs, tačiau nepamena. Negali pasakyti ar ką nors šioje byloje yra rašęs. Nepamena, kad būtų važiavęs į įvykį 2014 metų rugpjūčio mėnesį šašlykinėje, (duomenys neskelbtini) rajone. Nei pareigūno M. K., nei kaltinamojo D. J. nepažįsta.
Liudytojas D. B. parodė, kad negali nieko pasakyti apie nukentėjusiojo M. K. sužalojimo šašlykinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) rajone, aplinkybes. Tokio įvykio nepamena. Laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki 2014 m. rugpjūčio 23 d. dirbo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniuoju specialistu – budėtoju, tačiau į įvykius pats nevažiuodavo. Tiksliai negali nurodyti ar buvo gautas pranešimas dėl muštynių prie kavinės (duomenys neskelbtini) kaime. Tokių pranešimų buvo ne vienas, ten žinoma vieta buvo. Nukentėjusiojo jam neteko sutikti, o pareigūną M. K. jis žino, nes pastarasis dirbo kelių policijos patruliu. Asmeniškai į jį dėl nukentėjusiojo sužalojimo ar kokio kito įvykio M. K. tikrai nesikreipė, nei telefonu ar kokiu kitu būdu. Kaltinamojo D. J. taip pat nepažįsta.
Liudytojas L. B. parodė, kad nei nukentėjusiojo, nei kaltinamojo D. J. nepažįsta. Apie 2014 metais rugpjūčio mėnesį įvykusias muštynes, kurių metu buvo sužalotas asmuo (duomenys neskelbtini) kaime, nieko pasakyti negali. Tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus postinio pareigose – budėtojo padėjėju. Jis pats į įvykius nevykdavo, tik priimdavo pranešimus telefonu. M. K. pažįsta kaip buvusį policijos pareigūną. 2014 metais rugpjūčio mėnesį ar vėliau M. K. į jį nesikreipė dėl kokios nors informacijos gavimo apie nukentėjusiojo sužalojimą. Nei tą dieną, nei vėliau jis minėto asmens nematė.
Liudytojas D. L. parodė, kad 2014 metais dirbo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės budėtoju, specialistu. Negali nieko konkrečiai pasakyti ką veikė laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki 2014 m. rugpjūčio 23 d., nepamena. Nukentėjusiojo M. K. nepažįsta ir apie jo sužalojimo aplinkybes nieko nežino. Pareigūno M. K. asmeniškai nepažįsta, nėra tekę susitikti. Jis dirbo Operatyvaus valdymo skyriaus specialistu areštinėje ir jo pareigos buvo priimti žmogų, sutvarkyti dokumentus ir paskirti į kamerą, jeigu sulaikomas žmogus arba nuteistas žmogus.
Liudytojas G. G. parodė, kad 2014 metais dirbo areštinės budinčiu (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiame policijos komisariate, šiuo metu nedirba, pensijoje. Jo pareigos buvo priimti sulaikytus ar suimtus asmenis areštinėje. Nepamena ar dirbo 2014 m. rugpjūčio 22 d. – 2014 m. rugpjūčio 23 d. Nei pareigūno M. K., nei nukentėjusiojo M. K. nepažįsta. Apie nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes nieko negali pasakyti. Nežino kur randasi (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Tokio atvejo, kad kolega būtų teiravęsis apie kokį nors įvykį nepamena.
Liudytojas T. P. parodė, kad 2014 metais dirbo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate Operatyvaus valdymo skyriuje postinio pareigose. Būdavo, kad veždavo operatyvinę grupę į iškvietimą. Pažinojo pareigūną M. K., teko su juo dirbti. Nukentėjusiojo M. K. nepažįsta ir apie jo sužalojimo aplinkybes nieko nežino. Jam dirbant budėtojų dalyje, M. K. tikrai nebuvo kreipęsis su kokiais prašymais, nesidomėjo apie nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes ir tyrimą.
Liudytojas V. R. parodė, kad 2014 metais dirbo (duomenys neskelbtini) Operatyvaus valdymo skyriuje budėtoju budinčioje dalyje. Nepamena ar dirbo 2014 m. rugpjūčio 22 d. – 2014 m. rugpjūčio 23 d. Pareigūną M. K. pažinojo iš matymo, bendravo tik kaip kolegos. Nepamena, kad į jį asmeniškai būtų kreipęsis M. K. su kokiu neteisėtu prašymu. Jam girdint M. K. nebuvo minėjęs M. K., kaip nukentėjusiojo ar kažkuo domėjęsis. Nukentėjusiojo M. K. nepažįsta ir apie jo sužalojimo aplinkybes nieko nežino. (duomenys neskelbtini) kaime esančią šašlykinę pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ žino, tačiau apie ten vykusias muštynes, kuriose galimai galėjo dalyvauti M. K. nieko nežino.
Liudytojas R. K. parodė, kad įvykio metu dirbo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijoje. M. K. pažinojo, juos siejo tik darbiniai santykiai, kartais dirbdavo viename ekipaže. M. K. buvo ramus, pareigingas, konfliktų su sustabdytais asmenimis nebuvo. Žino kavinę, kurioje įvyko muštynės. Yra girdėjęs apie tą įvykį, tačiau plačiau nesidomėjo, nes jam nebuvo įdomu. M. K. jam apie šį įvykį nepasakojo ir neprašė pasidomėti. Apie būtinąją gintį konsultacijų nebuvo. Yra pietavęs toje kavinėje, tačiau savininko asmeniškai nepažįsta. Nebuvo nuvykęs į tą kavinę dėl vaizdo įrašų peržiūros. Kaltinamąjį D. J. žino iš matymo. Bendrauti įvykio metu, būti pas D. J. namuose jam neteko. Pas kaltinamojo tėvą taip pat nėra buvęs, jo nepažįsta. D. J. pažinojo pagal pravardę „S.“. Iki darbo policijoje su M. K. nebuvo pažįstami, tarp jų didelis amžiaus skirtumas. Iš ko konkrečiai yra girdėjęs apie nagrinėjamą įvykį jis negali tiksliai pasakyti, tiesiog žmonės kalbėjo.
Liudytojas E. L. parodė, kad pažįsta D. J. iš savo darbinės veiklos. Apie nukentėjusiojo M. K. sužalojimo aplinkybes nieko nežino. M. K. asmeniškai nepažįsta, žino, kad jis buvęs (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnas. Apie D. J. ir M. K. tarpusavio santykius jis sužinojo iš savo kolegos D. P., dirbusio Imuniteto tarnyboje. Kolega turėjo informaciją apie buvusio policijos pareigūno M. K. galbūt įvairius nusikalstamus ryšius. D. P. bendravo su D. J., buvo vykdomas su juo prevencinis pokalbis ir D. J. jo metu papasakojo, kad yra prisiėmęs kaltę ir atsakomybę už M. K., kuris įvykdė muštynes berods kavinėje tarp (duomenys neskelbtini). Toks pokalbis tarp jo kolegos D. P. ir D. J. galėjo būti apie 2016 metus ir galėjo vykti 2016 m. gegužės 9 d. Kolega patarė D. J. visa tai papasakoti savo advokatui arba per posėdį, nes lyg jau vyko bylos nagrinėjimas teisme. Jis asmeniškai pokalbyje su D. J. nedalyvavo. Dėl to, kad 2019 m. sausio 8 d. apklausoje nurodė, jog tai jo kolega D. P. pasikvietė D. J. prevenciniam pokalbiui, tai jis tiksliai nežino, tačiau mano, kad tai kolega pasikvietė pokalbiui kaltinamąjį. Ar dar kažkas tame pokalbyje dalyvavo nežino. Ž. Z. pažįsta, jis jo buvęs kolega. Žino K., kuris berods buvęs (duomenys neskelbtini) apskrities VPK policijos pareigūnas, patrulis. Kiek žino, jis M. K. gal dėdė ar kažkaip jie susiję giminystės ryšiais arba labai artimi draugai. K. T. žino, jis D. J. draugas. Nežino ar minėtas asmuo buvo kartu su D. J. minimo pokalbio su D. P. metu. Nežino ar D. J., ar K. T. pas D. P. rašė paaiškinimą. Jis nežino koks tai sutapimas, kad M. K. iš policijos buvo atleistas tą pačią dieną kai D. J. lankėsi pas Imuniteto skyriaus pareigūną D. P.. Dėl 2019 m. sausio 8 d. apklausoje nurodytų aplinkybių, kad 2016 m. gegužės 9 d. jis kartu su D. P. pasikvietė prevenciniam pokalbiui D. J. (t. 8, b. 1. 23), liudytojas paaiškino, kad jis tame pokalbyje nedalyvavo ir minėtoje apklausoje tik persakė iš D. P. sužinotą informaciją.
Liudytojas R. L. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 23 d. dirbo (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų skyriuje specialistu, atsakingu už įvykio vietų apžiūrų atlikimą. Pasitikslinęs įvykių žurnale matė, kad 2014 m. rugpjūčio 23 d. dirbo kartu su (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėja E. T., kuri buvo operatyvinės grupės vyresnioji. Apie 13.00 val. budėtojo nurodymu turėjo nuvykti į įvykio vietą, kuri yra (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, į ten esančią šašlykinę, kur, pasak budėtojo, pagal gautą pranešimą buvo sumuštas žmogus. Įvykio vieta buvo nurodyta kaip šašlykinės vidaus patalpos, tai jis jas nufotografavo ir aprašė įvykio vietos apžiūros protokole. Bendravo su dirbusiu personalu. Šašlykinės vidaus patalpos buvo tvarkingos, ten jokių muštynių pėdsakų ar žymių nerasta, staliukai tvarkingi, niekas neišvartyta, nesulaužyta. Vaizdo kamera lauke virš įėjimo į kavinę, pagal jos sumontavimo kampą fiksuoja tik laiptelius, o ne aplinką. Jis pats kamerų užfiksuotų vaizdo įrašų nematė, ir nežino kokiu ten kampu, ir kiek plačiai filmuojama. Pagal praktiką iš karto paprastai nepavyksta paimti vaizdo įrašo, nes reikia savininko leidimo arba dar specialisto, kuris sugebėtų tą įrašą įkelti į skaitmeninę laikmeną. Jis, atvykęs į įvykio vietą, nei su savininku nei su personalu, dėl galimybės paimti įrašą nekalbėjo. Kiek pamena, jis su tyrėja nežiūrėjo tų įrašų, nes dirbęs jaunuolis nemokėjo nei jų paleisti peržiūrai, nei galėjo įrašyti be savininko leidimo. M. K. nepažįsta. Iš kolegų niekas neprašė prieš vykstant į įvykio vietą nesidomėti vaizdo įrašu ir jo neimti.
Liudytoja D. M. parodė, kad nagrinėjamoje byloje buvo tyrėja, atliko procesinius veiksmus, liudytojų apklausas, įtariamojo apklausą, parodymų patikrinimą vietoje. Ji apklausinėjo D. J., tačiau tiksliai visų apklausos detalių nepamena. Buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje, parodymus davė nuoširdžiai, nurodė, kad gailisi dėl įvykio, nekilo abejonių dėl jo parodymų. Jis tiksliai nurodė vietą ir patį įvykį, kaip ir kur gulėjo M. K., kaip nukrito, nes pats nukentėjusysis įvykio neprisiminė. Minėjo, kad nukentėjusįjį pastūmė netyčia, nes nukentėjusysis lyg buvo lauke užsimojęs rankine ar kažkuo jam trenkti, todėl gindamasis nuo jo atsistūmė ir nukentėjusysis nukrito. Atliekant tyrimą D. J. nebuvo užsiminęs, kad nukentėjusįjį sužalojo kitas asmuo, o ne jis. Apie tai, kad toliau vyksta tyrimas ji sužinojo gal po poros metų, kai komisariate sutiko D. J.. Dėl vaizdo įrašų ar jie buvo peržiūrėti ir kodėl nepaimti, ji nebeprisimena. D. J. tyrimo metu buvo minėjęs, kad vyko pas nukentėjusįjį atsiprašyti ir susitaikyti, tačiau nesusitarė dėl žalos dydžio, ir todėl nesusitaikė. Apklausos kabinete vyko nedalyvaujant jokiems kriminalistams ir nedarant jokio psichologinio spaudimo. Liudytojai apklausų metu taip pat neužsiminė, kad kas nors pas juos prašė duoti vienus ar kitus parodymus. Kiek pamena, tyrimo metu nebuvo liudytojų, kurie būtų aiškiai nurodę ar D. J. pastūmė, ar sudavė lauke smūgį nukentėjusiajam. Apie M. K. taip pat nieko nežinojo. Apie šį pareigūną išgirdo tik apklausiama (duomenys neskelbtini) policijos komisariate. Nei iš minėto pareigūno aplinkos, nei iš jo paties, jokių prašymų dėl atliekamo tyrimo nebuvo. Kodėl apklausiama nurodė, kad D. J. kaip įtariamąjį nustatė iš liudytojų parodymų, dabar negali atsakyti, nepamena. Nepamena ar D. J. šauktas į apklausą siunčiant jam šaukimą ar telefonu, tačiau jis pats atvyko, bendradarbiavo su pareigūnais.
Liudytojas R. P. parodė, kad kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. rugpjūčio 22 d., kai buvo sužalotas nukentėjusysis, nebuvo. M. K. buvo jo kolega, teko su juo dirbti. M. K. nebuvo jam pavaldus. M. K. nebuvo minėjęs jokių įvykių toje kavinėje, kartu su juo nebuvo nuvykęs į minėtą kavinę vaizdo įrašų peržiūrai, neprašė nei pas savininką, nei pas darbuotojus ištrinti jokių vaizdo įrašų. D. J., kurio pravardė „S.“ pažįsta iš matymo. Jį pristatė M. K.. Jam dirbant kartu su M. K., D. J. yra priėjęs pasisveikinti, taip ir sužinojo kas jis toks, ir kokia jo pravardė. Jam girdint nei M. K., nei D. J. nėra kalbėję apie jokio asmens sužalojimą. Pokalbio apie tai kaip išsisukti, ką pameluoti nebuvo. Tarnybinėse patalpose D. J. matyti neteko. Dėl ko M. K. baigė tarnybą policijoje tiksliai nežino.
Liudytojas D. P. parodė, kad su D. J. tekę susitikti darbo klausimais. Prieš 3-4 metus skyriuje buvo gauta informacija, kad M. K., kuris dirbo policijoje, galimai bendrauja su asmenimis, kurie užsiima kontrabanda. Toje informacijoje buvo nurodyta, kad jis artimus santykius palaiko su D. J.. Tai informacijai paneigti ar patvirtinti D. J. ir buvo iškviestas į skyrių. D. J. išsikvietė telefonu, kontaktus per duomenų bazes rado. Pokalbio metu D. J. neneigė, kad bendrauja su M. K., minėjo, kad prisiėmė už M. K., kuris tuo metu dirbo policijoje, nusikaltimą. Jis papasakojo, kad pas jį į namus atvyko M. K. ir dar keli policijos pareigūnai ir įkalbinėjo apsiimti kaltę už M. K., nurodė, kad filmuotos medžiagos nebus. Ar jie jį nuvežė, ar pats D. J. atvyko pas tyrėjus nežino. R. K. yra tas pareigūnas, kurį įvardijo D. J.. D. J. minėjo, kad veika buvo muštynės, įvykusios ties (duomenys neskelbtini) kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad M. K. sumušė žmogų lauke ir iš įvykio vietos pasišalino. Nepamena ar D. J. minėjo, jog buvo toje kavinėje ar ne, bet jis apsiėmė tą nusikalstamą veiką. Jis (liudytojas) tuo metu dirbo Imuniteto skyriuje ir po pokalbio su D. J. kreipėsi į tyrėją Š. J., kuris tyrė tą bylą, tai tyrėjas jam papasakojo, kad jie ar techninių priemonių pagalba, ar kažkaip nusistatė, kad nusikaltimo vietoje buvo M. K. Iš karto jie atsivežė pirma M. K., bandė su juo kalbėtis, bet, kaip tas pareigūnas aiškino, jis tylėjo, nieko nesakė, tik pasakė „duokit man valandą ir atvešiu įtariamąjį kitą“. Sakė, kad paleido M. K. ir po valandos atvyko D. J.. Pokalbio su D. J. metu patarė jam dėl nurodyto kaltės prisiėmimo per teisininkus kreiptis į teismą. Tą pačią dieną jie išsikvietė ir M. K. pokalbiui, tačiau šis tylėjo ir nieko apie veiką nepasakojo, tačiau greitu metu išėjo iš darbo. Daugiau su D. J. jokių pokalbių nebuvo. Su R. K. jis nekalbėjo. Dabar tiksliai nepamena ar Š. J. papasakojo, ar D. J. nurodė, kad įvykio dieną D. J. buvo kavinėje, bet viduje, o tas konfliktas įvyko lauke. Būtent lauke M. K. tą asmenį sumušė. T. neatsimena, su juo nėra bendravęs. Iš D. J. jis raštiško paaiškinimo neėmė, buvo pravestas tik prevencinis pokalbis, o kas dar galėjo su juo bendrauti nežino. Į D. J. nurodytas aplinkybes apie kaltės prisiėmimą už policijos pareigūną nebuvo sureaguota, nes byla jau buvo atiduota į teismą, kuris ir nuspręs ar D. J. kaltas, ar nekaltas. R. K. nepaklausė, nes tuo metu jis jau nebuvo policijos pareigūnas.
Liudytojas Ž. Z. parodė, kad pamena, jog policijos komisariate, kabinete buvo pokalbis su D. J., su kuriuo daugiau kolegos bendravo. Kiek jis girdėjo, pokalbio metu D. J. pasakė, kad yra prisiėmęs kaltę už policijos pareigūną M. K.. Esmė buvo tokia, kad kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, tarp (duomenys neskelbtini), tiek D. J., tiek buvęs pareigūnas ten šventė ir įvyko konfliktas, kurio metu neva pareigūnas M. K. sužalojo asmenį ir paprašė D. J., kad šis apsiimtų kaltę, įvyko kažkoks susitarimas ir D. J. apsiėmė, o dabar gailisi. Kiek pamena, D. J. buvo pasiūlyta dėl to kreiptis į savo advokatą ar informuoti ikiteisminį tyrimą atliekantį prokurorą. Į komisariatą D. J. pasikvietė kolegos D. P. ir E. L.. Visų pokalbio su D. J. smulkmenų nepamena. M. K. tuo metu dar dirbo policijoje. Jis asmeniškai su M. K. nebendravo, tik girdėjo, kad toks pokalbis tarp jo ir kolegų buvo, po ko M. K. paliko tarnybą policijoje. Jis asmeniškai jokio raštiško paaiškinimo iš D. J. neėmė, nematė, kad kolegos būtų rašę kokį paaiškinimą ar apklausos protokolą. M. K. pokalbiui jis nebuvo išsikvietęs. Žino tik, kad po šio pokalbio, tą pačią ar kitą dieną M. K. išėjo iš darbo. Nors jo pasirašytame 2017 m. gruodžio 13 d. dokumente nurodyta, kad 2016 m. gegužės 9 d. į (duomenys neskelbtini) AVPK Imuniteto skyrių atvyko D. J., tačiau jis nepamena ar D. J. pats atvyko, ar buvo pristatytas. D. J. buvo kviečiamas ne dėl šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos. Buvo gauta kita informacija dėl su akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir tik šio prevencinio pokalbio metu iš D. J. sužinojo, kad neva jis apsiėmęs nusikalstamą veiką už M. K..
Liudytoja M. K. parodė, kad apklausinėjo ikiteisminio tyrimo metu H. G. ir A. G., tačiau nepamena ką tiksliai jos sakė. Jos buvo supažindintos su jų teisėmis ir apklausiamos apie joms žinomas aplinkybes, užduoti klausimai. H. G. apklausos metu tikrai verkė, bet jokio spaudimo jai nebuvo daroma, tiesiog buvo pokalbis ir įtikinėjo ją sakyti tiesą. Niekas negrąsino ir nekankino ar kažko kito neteisėto nedarė. H. G. verkė ne vienos apklausos metu, sakė, kad bijojo eiti į policiją. Jos draugė buvo minėjusi, kad H. labai jautri, tačiau kodėl ji taip jautriai reagavo į apklausas, kas ją taip jaudino, ji negali pasakyti. Savo parodymų esmę H. G. tikrai suprato, pati perskaitė savo parodymus. Jai atrodė, kad H. G. jaudinasi nenatūraliai, nes turi ką slėpti. Tiek H. G., tiek ir A. G. parodymus užrašė taip, kaip jos sakė, nieko negražino. Apklausoje dalyvavo vyresnysis tyrėjas B. ir R. K.. Jie nurodyti protokole kaip dalyvavę asmenys, o jei protokolą apklausos pasirašė ji, tai ji ir atliko apklausą. A. G. poveikis nebuvo daromas, tikslių jos parodymų nepamena.
Liudytoja R. K. parodė, kad nieko išskirtinio apklausų metu šioje byloje nebuvo. Jei asmens apklausoje dalyvavo pareigūnas tai jis į protokolą yra įrašomas kaip dalyvavęs asmuo. Kodėl ji dalyvavo H. G. apklausoje negali pasakyti, bet jokio spaudimo jai nedarė. Gal tuo metu nebuvo apklausų kambariuko, todėl tyrėjas, atvykęs iš (duomenys neskelbtini) neturėjo kur būti. H., dalyvaujant jai apklausoje, neverkė. Ar ji uždavinėjo H. klausimus negali tiksliai atsakyti. Kai esi tyrimo grupėje, apklausinėji žmogų, dalyvauji, tada lengviau atlikti kitą procesinį veiksmą su kitais liudytojais, nes žinai tyrimo esmę. Šioje byloje ji atlikto akistatas. Niekas jokios pozicijos apklausų metu dėl daromo poveikio neišreiškė, jokių skundų nerašė.
Liudytojas K. T. (parodymai perskaityti 2021-03-22 teismo posėdžio metu) parodė, kad su D. J. yra pažįstamas. Kadangi D. J. neturi vairuotojo pažymėjimo, tai dažnai jo prašydavo pavežti. Tikslios datos nepamena, kartu su D. J. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) apskrities Imuniteto skyriaus pareigūnų. Sulaikymo pagrindas buvo, kad anksčiau veždavo D. J. įsigyti narkotinių medžiagų į (duomenys neskelbtini). Jų sulaikymo pagrindas buvo narkotinių medžiagų įsigijimas. Dėl šio įvykio jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo. Apie ką kalbėjo Imuniteto skyriaus pareigūnai su D. J. jis nežino. Kadangi jau daug laiko praėję tai apie muštynes šašlykinėje pasakyti gali tik tiek, kad gerai nepamena detalių, tačiau jo manymu D. J. yra užsiminęs apie 2014-08-22 vykusias muštynes. Kadangi D. J. dažnai įsiveldavo į konfliktus, tai jis nelabai ir prisimena šio įvykio. D. J. yra konfliktiškas asmuo, apie minėtas muštynes nedetalizavo, tik yra minėjęs kad vyko tokios muštynės (t. 8, b. l. 91- 92)
2014 m. rugpjūčio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini) – šašlykinės patalpa ir vietovė. Apžiūros metu užfiksuota, kad prie šašlykinės yra asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė. Įėjus į šašlykinę tiesiai yra įrengtas baras. Kairėje už baro yra durys į šašlykinės sandėlio ir virtuvės patalpas. Šašlykinės viduje, kairėje ir dešinėje pusėje, stovi po du apvalius stalus su kėdėmis. Šašlykinės vidaus patalpos yra filmuojamos apsaugos kameromis. Iš pridėtų nuotraukų matyti, jog kairėje virš įėjimo į kavinę, yra vaizdo stebėjimo kamera, nukreipta įėjimo link (t. 1, b. l. 7- 12).
2014 m. rugpjūčio 25 d. tyrėjo A. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo bendrauta su šašlykinės „(duomenys neskelbtini)“ savininku V. V., kuris paaiškino, jog šašlykinės vidaus patalpos yra filmuojamos, tačiau įrašo jau nėra, nes jis saugomas parą laiko (t. 1, b. l. 13).
2014 m. lapkričio 7 d. specialisto išvadoje nurodyta, jog M. K. nustatyta trauminė galvos smegenų liga, ūmus periodas, vidutinio sunkumo forma, pakauškaulio, abiejų smilkinkaulių lūžimai, subdurinė hematoma dešinio galvos smegenų pusrutulio srityje, kaukolės pamato dešinės pusės vidurinės daubos lūžimas, poodines kraujosruvos apie abi akis. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje, kieto buko daikto poveikyje. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti smogiant į krūtinę, griūnant ir galva atsitrenkiant į asfaltuotą paviršių. Kaukolės pamato kaulų lūžimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. 1. 38- 39).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo med. ekspertas L. U., apklausiamas Kauno apygardos teisme 2015 m. lapkričio 16 d., pilnai patvirtino savo išvadą ir paaiškino, jog nėra objektyvių medicininių duomenų, jog M. K. būtų buvęs suduotas smūgis į veidą. Užfiksuotos poodinės kraujosruvos apie abi akis galėjo gautis po kaukolės pamato lūžio, kaip pasekmė (t. 2, b. l. 185-186).
2014 m. rugsėjo 3 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog D. J. pateikė džemperį, kurį vilkėjo įvykio metu 2014 m. rugpjūčio 22 d. (t. 1, b. l. 45), kurio apžiūros protokole nurodoma, jog jis yra mėlynos spalvos, su užrašu krūtinės srityje „EA7EMPPORIO ARMANI“, dešinės pažasties siūlė yra iširusi, yra įplėšimas (t. 1, b. l. 46-47).
VšĮ (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) ligoninės 2018 m. rugsėjo 28 d. rašte nurodyta, jog D. J. 2014 m. rugpjūčio 22-23 d. laikotarpiu į ligoninę nesikreipė (t. 5, b. l. 35).
2018-06-06 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole su priedu Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotas L. M. ir jo motinos pokalbis, kurio metu kalbamasi apie atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kurio metu L. M. motina pataria nemeluoti ir sakyti kaip buvo „Nu tik nors nemeluokit, sakykit kaip buvo ir viskas“ (t. 6, b. l. 16 - 18).
2018-06-06 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole su priedais Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), užfiksuoti H. G. pokalbiai su motina ir drauge A. G., kurių metu kalbamasi apie tai, jog H. G. yra kviečiama į apklausas, o jos draugė pataria nepasimesti ir sakyti kaip anksčiau „Tik nepasimesk sakyk viską tą patį ką ir sakei anksčiau“. Kalbama apie tai, jog H. išsiskyrė su M. K. ir nenori nieko daugiau bendro turėti, mini, jog „S.“ advokatas sakė, jog jeigu bylą grąžins į pradinę padėtį, tai viskas prasidės iš naujo, reikės į akistatas eiti. Pasako, jog „S." viską pervertė. Tada buvo „S." (įtariamasis), o M. buvo kaip liudininkas. O dabar jau M. yra įtariamasis. Mergina su kuria kalbamasis pasako, jog „O tu kad … iš tos pusės, kad tipo M. nieko nedarė. Bet dabar karoče klausimas ar tau apsimoka vėl meluot”, į ką H. atsako “nu vapščie nešnekam”, pamini, jog jeigu reikės į teismą, tai skambins M. mamai. Pašnekovei pasakius, kad „bet tu primesk jeigu ką išaiškėja tiesa, kad M. kaltas“ į ką H. atsako „Kokia tiesa? Daužė tai „S." (t. 6, b. l. 34- 37). Pokalbio su mama metu H. G. kalba apie atliekamą tyrimą, kad reikės jai važiuoti į akistatą su „S.“ (t. 6, b. l. 38- 39).
2018-06-06 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole su priedais 2018-05-30 Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotas D. J. pokalbis su nenustatytu asmeniu, kurio metu D. J. kalba apie atliekamą tyrimą dėl muštynių, pasako, kad visi duoda parodymus prieš jį, teigia, kad yra prisiėmęs kaltę. „....akistatas ten dėl tų muštynių, ten tas kxxxx buvęs mentas. Ant manęs viska pučia..“, kad „kai susiėdėm ten prie mentų, sakau ką tu kxxxx dar šneki šūdas bxxx. Kxxxx mano šeimą išlaikysi sakei, kxxxx tu pixxxxxx gabale. Išxxxx iš darbo ir pxxxx mane per bortą ką tu čia dar šneki„ “čia grąžino iš (duomenys neskelbtini) bylą įsivaizduok kaip būčiau būtinosios ginties nusirovęs viskas gerai, o čia kaip sako mes viską žinom, čia sako apsiėmęs, o visi ant manęs dunda ir viskas“, „tai čia ant galo dar gaunasi jau konkrečiai aš visi stumia. Anksčiau buvo kad tiktai, ten mane puolė aš ištiesiau rankas, o dabar jau visi trenkė sako, nematėm, bet sako bus trenkęs. Nematėm smūgio, bet daugiau nieks negalėjo, tik jisai taip va važiuoja“, „tai jau jie čia susivels už tai, kad jis sako, jis ten nieko nedarė atvažiavo tik pažiūrėjo, o liudininkai iš jo pusės sako, kad jis ten daužėsi su kitu karoče, čia tuoj bus košė tokia, kad aš tau sakau, tai čia pxx visiem už tuos melagingus“. Pokalbio su L. K. metu D. J. tvirtina prisiėmęs kaltę už draugą, mini pokalbį, kurio metu buvo kalbama apie tai. „Nieko, nu ką. Savo... draugui norėjau padėt ir viskas, ...sakau aš tai smūgio nemačiau, bet sakau dėl ko jūs galvojat prašė, kad apsiimčiau, sakau jis pats sakė, kad jis trenkė...jo liudininkai, jau šneka, kad jis jau mušėsi, o jisai pats vis tiek tik, kad užsuko, išvažiavo. O H. irgi sakė, kad jisai ten dalyvavo. „Sakau atsimeni kaip sakiau, apsiimu viską kaip sakau vaikas dar nebuvo gimęs, sakau kaip sakei, kad pažiūrėsi, kad padėsi karoče, atsimeni sakau savo žodžius. Ką tu nusiplovei paėmęs naxxxx viskas aš jam pasakiau“, „A. čia ta jo tipo, aš pas jį buvau ir ta nugirdo, ir tipo va paprašiau nuvažiuok už mane va, draugo jo važinės čia dovanai visi važinės“ (t. 6, b. l. 71-73).
2018-06-06 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole su priedu Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas D. J. ir K. pokalbis: 2018-01-03, 20:24:18, kurio metu D. J. pamini, jog šiandien matė H., kalbėjosi su ja, vėl kalba, jog visi duoda jam nepalankius parodumus. „H. mačiau šiandien“, ..“kalbėjom biškį“, „faktas tas, kad karoče visi sako dabar ant manęs“, „bet jau ir M..... jau dar šneka liudininkai, kad M. kivirčavo su tuo sūnum K.“, „H. normaliai sakė.., pati gerai visko nematė, tai ką ji galėjo daug pasakyt“, pamini, jog jis sakė, kad „pas mane klausė, sako matei kas trenkė jam, sakau nemačiau aš. Sakau išėjau po muštynių į kiemą ir jis gulėjo nukritęs, o negaliu pasakyt kas jam sudavė smūgį ir jis nukrito ar kas ten buvo jam, aš nesakiau, kad M. padarė. K. sako, K. žino viską. Aš tai nevarau ant jų, ant jo. Kad ir kaip jis pasielgė su manim, bet aš vis tiek nepasakiau“, sakau nemačiau kas ten trenkė. Mačiau M. buvo ant kiemo ir viskas, sudavė smūgį. O visi sako aš stovėjau prie jo ir paskui jisai nukrito ir niekas nematė kas... O mes nematėm ar jisai trenkė ar ne. „visiem kitiem su kitais dar akistatos, man tai tik, palauk man su S., bet prisibazarino ten jiem iškels visiem bylas už melagingus kxxxx. Man su S., su H., su P. ir su „Magyla" Nu, bet jau matosi, kad M. primokinęs kaip šnekėt, va M. buvo, bet ten su kitu mušėsi, ten net negalėjo su juo stumdytis, nesąmonė už manęs jisai buvo“ ir t. t.. Paklausus ką K. sako, D. J. pasako “jie sako, kad ne aš kaltas. O jie žino kas kaltas, tai tegul jie ir pasakoja, aš tai nesakiau. Dar čia ko man kišt liežuvis, svarbiausia nuo manęs, kad atsixxxxx jie, ir tegul aiškinasi kas čia kur kam sudavė. S. tik pamatė, kad va aš praėjau ir trenkiau, nežinau ar delnu pastūmė, ar trenkė kumščiu, sako nežinau“. K. pasako „O iš tikrųjų tai tu buvai viduj tuo metu kai M. trenkė. D. J. atsako „Nu tai jo. Aš realiai tai ir nemačiau pats to smūgio“, „aš grūmiausi su jais, jie užpuolė mane girti, aš ant žemės gulėjau, tėvas atsidūrė kieme. Aš išėjau ir aš visų parodymus neigiau, nesutikau. Nei jie sutiko su mano, nei aš nesutikau (t. 6, b. l. 74 - 75, 76 - 80).
2018-06-06 elektroniniu ryšių tinklais perduodamos informacijos kontroles, jos fiksavimo ir kaupimo protokole su priedais Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotas D. V. pokalbis su G. V. 2017-12-28, 12:19 - 12:22, kurio metu D. V. pasako, jog pakeitė parodymus „Pakeičiau parodymus ir pasakiau, kad mačiau kaip trenkė „S.“ tam seniui, ..nes uzxxxx tas „S.“ stumia ant tos M., o jis nieko nepadaręs. ... aš dėjau ant to „S.“ (t.6, b. l. 101). 2018-05-30 Nr. (duomenys neskelbtini) priede (D. V. su G. V.), užfiksuota, kad D. V. kalba apie atliekamą tyrimą, būsimas akistatas. Jo paklausus „A, tai „S.“, piktas ane“, atsako, „Ne, nu ten nu nelabai piktas. Nu bet viską neigia karoče“ (t. 6, b. l. 102 - 103). 2018-05-30 Nr. (duomenys neskelbtini) priedas (D. V. su M. J.), D. V. pasako, jog yra policijoje, dėl įvykio susijusio su „S.“. Pokalbio metu D. V. pasako, jog jau yra pasakęs teisybę. „Jo, mes jau teisybę pasakę karoče“, patvirtina, jog pasakė, kad „S." sudaužė, o šis kaltę verčia gal ant M. (t. 6, b. l. 104 - 105). 2018-05 30 priede Nr. (duomenys neskelbtini) (D. V. su G. V.) 2018-01-03, 14:33:58 užfiksuota SMS: „Krw sedi tas K. nukentėjusio sūnus ir meluoja gina „S.“, nors „S.“ trenkė. Tai ką tokiam (necenzūrinis žodis) gali pasakyt“ (t. 6, b. l. 106). 2018-05-30 priede Nr. (duomenys neskelbtini) (D. V. su G. M.), kalbama apie akistatą, D. V. pasako, jog „Karoče, mes trise pasakėm teisybę, o tas karoče nukentėjusio sūnus ne, jisai ar jis neatsimena ar jis pxxx protą, kad pasako, kad „S.“ buvo viduj kaip tą senį nukirto, pxxxx protą“. „Tai matai aš pasakęs, kad aš vienas mačiau smūgį jo, tai ten „M." pasakęs to pačio nematęs, kad iškeltas rankas, nu kažkas panašiai“ (t. 6, b. l. 107 – 108).
2018-04-25 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo gautos tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso A. S.), tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso O. I.) bei tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso M. K.) išklotinės laikotarpiu nuo 2017-12-01 iki 2018-03-08. Nustatyta, kad M. K. su O. I. bei A. S. nebendravo. O. I. su A. S. bendravo 9 kartus nuo 2018-01-07 iki 2018-03-03 (2018-01-07 - 1 skambutis, 2018-02-09 - 1 skambutis, 2018-02-14 - 5 skambučiai, 2018-03-02 - 1 skambutis, 2018-03-03 - 1 skambutis). J. K., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), A. K., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), A. M., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), S. M., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), K. K. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), H. G., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), T. P., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), D. V., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), L. M., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), D. J., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), M. K., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), N. K., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), K. K., tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad A. S. su kitais proceso dalyviais, minimais aukščiau, tiriamu laikotarpiu nebendravo. O. I. su kitais proceso dalyviais, minimais aukščiau tiriamu laikotarpiu nebendravo. M. K. su tėvu A. K. bendravo 2 kartus - 2017-12-26 ir 2018-01-02, su motina J. K. bendravo 30 kartų pokalbiais ir SMS žinutėmis 2017-12-01 iki 2018-01-08. Su kitais proceso dalyviais, nurodytais aukščiau, nebendravo (t. 6, b. l. 154).
2014-09-09 M. K. protokole pareiškime nurodyta, kad 2014-08-22 apie 19.30 val. kartu su žmona ir sūnumi išvyko iš namų į (duomenys neskelbtini) pas dukrą pasveikinti su gimtadieniu. Svečiuose vartojo alkoholinius gėrimus, apie 23 val. žmonos vairuojamu automobiliu išvyko namo. Buvo neblaivus. Pakelėje sustojo prie šašlykinės, į kurią nuėjo kartu su sūnumi K. K. ir kas vyko toliau neatsimena, nežino dėl kokios priežasties „atsijungė“- ar kas smogė ir prarado sąmonę, ar dėl temperatūrų skirtumų lauke ir patalpoje, ar dėl neblaivumo. 2014-08-23 apie 7 val. prabudo (duomenys neskelbtini) S. Kudirkos ligoninėje. Dukra sakė, kad jį kažkas sumušė, bet pats to neatsimena (t. 1, b. l. 5, t. 1).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikų kvalifikavimo
Aukščiau aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad įvykis, kurio metu M. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, įvyko 2014 m. rugpjūčio 22 d. apie 23 val. 55 min. viešoje vietoje - prie kavinės, esančios (duomenys neskelbtini). 2014 m. lapkričio 7 d. specialisto išvada nustatyta, jog nukentėjusiajam M. K. konstatuoti sužalojimai (trauminė galvos smegenų liga, ūmus periodas, vidutinio sunkumo forma, pakauškaulio, abiejų smilkinkaulių lūžimai, subdurinė hematoma dešinio galvos smegenų pusrutulio srityje, kaukolės pamato dešinės pusės vidurinės daubos lūžimas, poodinės kraujosruvos apie abi akis) galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje, kieto buko daikto poveikyje. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti smogiant į krūtinę, griūnant ir galva atsitrenkiant į asfaltuotą paviršių. Kaukolės pamato kaulų lūžimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.
Šių faktinių aplinkybių iš esmės neneigia ir kaltinamasis, tačiau teigia, kad nukentėjusįjį sužalojo ne jis, o kitas asmuo, tačiau pagrindo tikėti šia kaltinamojo ir jo gynėjo eskaluojama versija nėra. Visų pirma pažymėtina, kad kaltinamojo parodymai, dėl jo atliktų veiksmų ir nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių, viso proceso metu nebuvo nuoseklūs. Atliekant ikiteisminį tyrimą, netrukus po įvykio bei bylą pirmą kartą nagrinėjant Kauno apygardos teisme, kaltinamasis pripažino, jog pasibaigus konfliktui kavinės viduje su nukentėjusiojo sūnumi K. K., išėjo iš kavinės į lauką ir neva gindamasis nuo agresyviai nusiteikusio M. K., ištiesė į jį rankas ar tai atstūmė, o M. K., atsitrenkęs į jo rankas krito ant žemės. Tačiau po to, kai 2015 m. gruodžio 31 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, kaltinamasis, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, (nors apeliaciniame skunde teigė, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai buvo padaryti veikiant būtinosios ginties sąlygomis, t. 3, b. l. 35-41), savo parodymus iš esmės pakeitė. Apklausiamas 2016 m. rugsėjo 29 d. jau teigė, jog jokio jo susidūrimo su nukentėjusiuoju lauke nebuvo, kadangi tuo metu, kai nukentėjusysis buvo sužalotas, jis (kaltinamasis) dar tebebuvo kavinės viduje ir grūmėsi su nukentėjusiojo sūnumi. Išėjęs iš kavinės nukentėjusįjį pamatė kai šis jau buvo sužalotas. Nematė, kas jį sužalojo, tačiau iškėlė versiją, jog M. K. galėjo sužaloti į įvykio vietą atvykęs M. K., kadangi jis (kaltinamasis) besigrumdamas kavinės viduje su K. K. (tuo metu kai jiedu buvo pargriuvę ant grindų) matė, jog nukentėjusįjį pro kavinės duris į lauką išsitempė M. K.. Tačiau ir dėl šios aplinkybės kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs. Kaip matyti iš jo parodymų visumos, iki duodant parodymus Lietuvos apeliaciniame teisme, jis apie tai, jog įvykio metu ar tuoj po jo įvykio vietoje buvo M. K. nenurodė, kaip ir liudytojais apklausti įvykio metu kavinėje buvę asmenys: barmenas T. R., kavinės klientai D. V., T. P., L. M.. Pažymėtina, kad įvykio metu kavinėje/prie jos buvo ir dar du liudytojai, apie kuriuos nebuvo nurodyta anksčiau, tai A. S. ir O. I., ką pripažino ir D. J. (anksčiau O. I. ir A. S. neįvardijo, nes jie sėdėjo pavėsinėje), kurie taipogi nepatvirtino kaltinamojo versijos, jog nukentėjusįjį galėjo sužaloti koks nors kitas asmuo, o ne D. J.. Be to, kaip matyti iš D. J. parodymų, jie nėra nuoseklūs ir dėl jo neva matytų M. K. atliktų veiksmų. Apklausiamas Lietuvos Apeliaciniame teisme 2016 m. rugsėjo 29 d. jis teigė, jog matė, kaip „M. K. įlėkė per duris tuo metu, kai jis grūmėsi kavinėje su K. K. ir iš karto pradėjo spardyti nukentėjusįjį pačioje kavinėje (t. 3, b. 1. 79). Tačiau, nagrinėjant bylą iš naujo, apklausiamas teisme 2021 m. gegužės 10 d., jis jau teigė, kad „tikrai negalėjo taip būti, kad M. K. įbėgo, pradėjo spardyti, taip nebuvo, jis net viduje nebuvo”, nors tos pačios apklausos metu teigė, jog susistumdymas kavinės viduje pasibaigė, kai nukentėjusįjį ar nutraukė, ar nuspyrė nuo durų M. K., tada pradėjo šaukti N. K. (“Jį ir K. K. barmenas išskyrė. Kai nuo jo nutraukė K. K., M. K. viduje nebuvo. Girdėjo, kad N. K. pradėjo rėkti, jog tėvą užmušė”. Kavinės viduje M. K. nebuvo. Jis matė kaip nukentėjusįjį nuo durų į lauką išsitempė M. K.. Nukentėjusysis buvo tarpduryje, M. K. nustvėrė ar nuspyrė nukentėjusįjį, nes jis iš karto dingo. Jis tik matė, kaip nukentėjusįjį nuo tų durų patraukė, nežino ar jį trenkė ar ką ten jam darė. Jis matė kontaktą tarp M. K. ir nukentėjusiojo K.”). Tačiau tokių aplinkybių, kad kavinės viduje būtų buvęs M. K. ir atlikęs kokius nors veiksmus nukentėjusiojo M. K. atžvilgiu, nepatvirtino nei vienas liudytojas. Nors dalis liudytojų ir patvirtino, jog matė lauke prie kavinės M. K., tačiau tvirtai teigė, jog su nukentėjusiuoju M. K. nekonfliktavo ir nesimušė, o anksčiau apie tai, jog įvykio vietoje buvo M. K. nesakė, kadangi jų to nesakyti prašė D. J. ir M. K., kuris tuo metu būdamas policininku, nenorėjo būti siejamas su įvykiu. Tai, kad įvykio vietoje buvo, apklausiamas teisme M. K. pripažino, tačiau tvirtino, jog su nukentėjusiuoju jokio jo konflikto nebuvo, ką patvirtino ir visi tiesiogiai įvykį matę liudytojai. Būtent paminėtomis aplinkybėmis ir galima paaiškinti kodėl buvo nutylima, kad M. K. įvykio vietoje buvo ir netgi galimai konfliktavo su nukentėjusiojo sūnumi K. K., kadangi jis nebuvo siejamas su nukentėjusiojo sužalojimu, ir jo, bei D. J. prašymu, nenorėdami pakenkti M. K. dėl jo darbo, liudytojai ir pats D. J. šią aplinkybę nutylėjo. Pažymėtina, kad nukentėjusysis savo sužalojimo aplinkybių nepamena ir negalėjo nurodyti, kur ir kieno jis buvo sužalotas, kavinės viduje ar lauke, tačiau patvirtino buvus smūgį. Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, jo manymu pirmiausiai smūgį jis gavo į kaktos sritį, kavinės viduje, kas trenkė nepastebėjo, tačiau tokios aplinkybės nepatvirtino nei vienas iš apklaustų liudytojų. Teismo med. ekspertas L. U., apklausiamas Kauno apygardos teisme 2015 m. lapkričio 16 d., patvirtino savo išvadą ir paaiškino, jog nėra objektyvių medicininių duomenų, kad M. K. būtų buvęs suduotas smūgis į veidą. Užfiksuotos poodinės kraujosruvos apie abi akis galėjo gautis po kaukolės pamato lūžio, kaip pasekmė (t. 2, b. l. 185-186), kas iš esmės ir paaiškina, kodėl nukentėjusysis padarė prielaidą, kad jam galėjo būti suduotas toks smūgis. Akivaizdu, jog nukentėjusysis tiek dėl įvykio metu buvusio girtumo, tiek dėl patirtų sužalojimų įvykio aplinkybių nepamena, todėl esminę reikšmę turi įvykyje tiesiogiai nedalyvavusių, bet jį mačiusių asmenų parodymai. Liudytojai L. M., D. V., T. P., A. S. ir O. I., nagrinėjant bylą iš naujo, teisme patvirtino, jog būtent D. J. lauke – aikštelėje prie kavinės, sužalojo M. K. (L. M. - matė pakeltas D. J. rankas, nueinantį nuo nukentėjusiojo D. J., daugiau jokių asmenų nebuvo; D. V. – matė kaip D. J. atėjo nukentėjusiajam iš nugaros ir praeidamas sudavė smūgį ranka, po kurio nukentėjusysis nukrito ant žemės; T. P. – matė stūmimo ar smūgio veiksmą, kad D. J. buvo šone nukentėjusiojo, daugiau nieko šalia nebuvo; A. S. – matė kaip nukentėjusiajam buvo suduotas smūgis kaire ranka į veidą, prie D. J. ir nukentėjusiojo šalia daugiau asmenų nebuvo. Jis stebėjo nukentėjusįjį ir D. J., todėl tikrai negalėjo suklysti, kad nukentėjusiajam smūgį sudavė koks nors kitas šalia buvęs asmuo. Smūgis buvo tik vienas. Nukentėjusysis nukrito atbulas, tiesiai ant nugaros, jo galva atsitrenkė į asfaltą; O. I. – matė kaip D. J. sudavė smūgį nukentėjusiajam. Nukentėjusysis stovėjo nugara į kavinės duris, D. J. iš šono priėjo ir sudavė iš rankos į veidą, nukentėjusysis tuo metu nebuvo atsisukęs į D. J., nematė jo. Liudytojai L. M., T. P., D. V. nurodė ir priežastis, dėl kurių anksčiau jų parodymuose buvo patvirtinama D. J. kelta versija dėl neva buvusios būtinosios ginties situacijos. Tai, kad su šiais liudytojais prieš jų pirmines apklausas buvo derinami tarpusavio parodymai neneigė ir D. J., todėl įvertinus visumą paminėtų liudytojų parodymų, netikėti faktu, jog nukentėjusįjį sužalojo būtent D. J. nėra. Iš paminėtų liudytojų parodymų, duotų nagrinėjant bylą iš naujo, matyti, jog D. J. smūgį nukentėjusiajam sudavė nesant jokio kaltinamojo ir nukentėjusiojo konflikto, nukentėjusiajam neatliekant jokių agresyvių veiksmų nei D. J., nei kitų asmenų atžvilgiu, kas patvirtina, jog nusikalstama veika buvo įvykdyta iš chuliganiškų paskatų. Nors kaltinamojo versiją, kad jis negalėjo sužaloti nukentėjusiojo, patvirtino liudytojas K. K., kuris nurodė, kad tuo metu, kai buvo sužalotas jo tėvas, D. J. dar grūmėsi kavinės viduje su juo (liudytoju), tačiau šią K. K. nurodytą aplinkybę paneigė ne tik jau minėti liudytojai - L. M., T. P., D. V., O. I., A. S., bet ir kavinės barmenas – liudytojas T. R., kuris apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu 2014-08-26 ir 2018-09-25, tiek Kauno apygardos teisme 2015-10-29 patvirtino, jog jis D. J. ir K. K. muštynes kavinės viduje nutraukė ir visus konflikto dalyvius (M. K., K. K. ir D. (J.)) išvijo į lauką. Taigi, jokio pagrindo tikėti liudytojo K. K. teiginiu, jog jis tuo metu, kai buvo sužalotas jo tėvas kavinės viduje dar grūmėsi su D. J. nėra. Iš K. K. parodymų visumos matyti, kad jis buvo girtas ir pats nurodė, jog dėl girtumo ne viską gerai pamena, be to, jo atmintis apskritai bloga. Tai, kad K. K. buvo girtas patvirtino ir nukentėjusysis M. K., kuris nurodė, kad „tiek jis, tiek sūnus buvo stipriai išgėrę, tačiau dar vaikščiojo”. Kad būtent D. J. sužalojo M. K., nors ir netiesiogiai, patvirtina ir tai, kad būtent jis po įvykio atsiprašinėjo N. K., ką patvirtino tiek ji, tiek dalis liudytojų, tiek ir pats D. J., kuris tik vėliau iškėlė versiją, jog atsiprašinėjo ne dėl to, kad tai jis sužalojo M. K.. Kad būtent D. J. vyko pas K. su prašymais taikytis, siūlė atlyginti žalą, patvirtina ir liudytojų N. K., S. M., A. M., A. M. parodymai, kurie be kita ko patvirtina ir tai, kad D. J. pripažino, jog tai jis sužalojo nukentėjusįjį. Pažymėtina, kad liudytoja A. M. paneigė ir D. J. naujai nurodytas aplinkybes, kad pas K. vyko paprašyta M. K., kad turėjo pinigus, kuriuos davė K., bei kitas su pinigų vežimu nukentėjusiajam nurodytas aplinkybes (šias D. J. nurodytas aplinkybes paneigė ir liudytojai M. K., J. K., A. K.). Nukentėjusysis patvirtino, kad net ir šiuo metu nėra atlyginta jokia žalos dalis, todėl kaltinamojo versija apie neva turėtus pinigus, skirtus nukentėjusiajam žalai atlyginti, jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta. Nors nėra pagrindo abejoti tuo, kad į įvykio vietą buvo atvykęs ir M. K., kuris galimai netgi konfliktavo su nukentėjusiųjų sūnumi ir todėl buvo suinteresuotas, jog apie jo buvimą įvykio vietoje būtų nutylima, kad galimai jis ar kokie nors jo pažįstami konsultavo D. J. kokius parodymus turėtų duoti jis ar liudytojai, kad įvykį būtų galima pavaizduoti kaip D. J. būtinąją gintį, tačiau šios aplinkybės nesudaro jokio pagrįsto pagrindo manyti, jog nukentėjusįjį sužalojo koks nors kitas asmuo, o ne D. J.. Kaltinamojo versija, kad jis neva prisiėmė kaltę už M. K. yra neįtikinama, kadangi D. J. tuo metu jau buvo ne kartą teistas, jam buvo atidėtas bausmės vykdymas, jis suvokė, kad jei bus pripažintas kaltu, jam greičiausiai bus paskirta reali laisvės atėmimo bausmė (ko neneigė ir pats D. J., nurodęs, kad “jis suprato, kad jei jį pripažins kaltu, tai važiuos į pataisos namus”), todėl esant tokioms aplinkybėms prisiimti kaltę už kitą asmenį būtų neprotinga. Tai, kad D. J. nuo pat pradžių pripažino, jog nukentėjusiojo patirti sužalojimai įvyko dėl jo atliktų veiksmų (kurie pagal pirminius D. J. parodymus buvo atlikti veikiant būtinosios ginties sąlygomis) tik patvirtina, kad nukentėjusįjį sužalojo būtent jis. Nors pasak D. J. jis kaltę prisiėmė paprašytas M. K., praėjus kuriam laikui po įvykio, tačiau kaip matyti iš jo paties parodymų, atvykusi policija klausinėjo apie įvykio aplinkybes, užsirašinėjo asmenų duomenis, tačiau tuo metu, jei tikėti D. J., jis pareigūnams nurodė, kad „M. K. nugriuvo nuo jo atsistūmimo”, taigi tokią aplinkybę jis nurodė dar neįvykus jo ir M. K. susitikimui. Nurodyta aplinkybė, kad atvykę pareigūnai klausinėjo apie įvykį ir jame dalyvavusius asmenis pagrindžia faktą, kodėl būtent D. J. buvo kviečiamas apklausai kaip įtariamas asmuo, o tai, kad į apklausą D. J. ar liudytojus galimai vežė M. K., ar kad jis vėliau, D. J. pakeitus parodymus ir teigiant, kad nukentėjusįjį sužalojo M. K., išėjo iš darbo policijoje, D. J. kaltės nepaneigia. Kaip matyti iš liudytojos N. K. parodymų, ji tiesiogiai asmens, kuris sužalojo jos sutuoktinį nematė (policijos pareigūnams konkrečiai neįvardijo kas sumušė, nes nepažinojo, tik pasakė, kad kažkas sumušė), todėl jos parodymai nei patvirtina, nei paneigia kaltinamojo kaltę. Liudytoja negalėjo neabejotinai pasakyti ir patvirtinti, kad tuo metu kai buvo sužalotas M. K., jos sūnus ir D. J. tebesimušė kavinės viduje („negali patvirtinti ar parodymai dėl to, kad D. J. tuo metu, kai ji riktelėjo, mušėsi su jos sūnumi teisingi ar neteisingi. Negali tiksliai pasakyti ar jos sūnus tada mušėsi ar santykius aiškinosi su D. J.”, „kai pastebėjo, kad nėra vyro, tai sūnus buvo kavinėje, o D. J. nematė). Dauguma liudytojų mačiusį įvykį nurodė, jog išeidamas D. J. nusirengė megztinį ar tai maikutę (tai pripažino ir pats D. J., nurodė T. R., L. M. (matė kaip D. J. išeidamas nusirengė savo mėlynos spalvos džemperį ir rankoje jį išsinešė), D. V. („tiksliai nepamena D. J. nusirengimo aplinkybių, tik pamena, kad lyg nuogas aplink bėgiojo”). Tuo tarpu iš liudytojos N. K. parodymų matyti, kad ji šalia nukentėjusiojo rado tamsią maikytę, kurią vėliau, parašyta kažkokio vaikino grąžino. Liudytojas D. V. patvirtino, jog “nepamena tiksliai, kaip paėmė J. suplėšytus marškinėlius. Kiek pamena jam K. juos davė, bet ar pati, ar jos jis prašė, nepamena”. Apie tai, kad D. V. turėjo D. J. priklausantį drabužį parodė ir liudytojas L. M. (tą pačią naktį jis su T. P. ir D. V. susitiko „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, turėjo D. J. megztinį), tuo tarpu apie tai, kad šis drabužis priklausytų M. K. liudytojai nenurodė. 2014 m. rugsėjo 3 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog D. J. pateikė džemperį, kurį vilkėjo įvykio metu 2014 m. rugpjūčio 22 d. (t. 1, b. l. 45), kas tik patvirtina, jog įvykio vietoje paimtas drabužis buvo grąžintas jam. Šių aplinkybių visuma (drabužis rastas prie nukentėjusiojo, grąžintas D. J.) tik patvirtina jau anksčiau padarytą išvadą, jog būtent D. J. sužalojo nukentėjusįjį. Tai, kad liudytojai T. M., D. V. apsisprendė pasakyti tiesą (kad D. J. sužalojo nukentėjusįjį), patvirtina ir jų užfiksuotų telefoninių pokalbių turinys. Nors kaltinamasis telefoninių pokalbių metu ir neigė savo kaltę, tačiau šie pokalbiai buvo užfiksuoti tuo metu, kai kaltinamasis jau buvo pakeitęs savo gynybinę poziciją ir teigė, kad tai ne jis sužalojo nukentėjusįjį, todėl jo pokalbių turinys nepaneigia anksčiau paminėtų liudytojų parodymų ir nesudaro pagrindo spręsti, kad nukentėjusįjį sužalojo ne jis, o kitas asmuo. Telefoninių pokalbių turinys leidžia spręsti, kad kaltinamasis bandė įtikinti savo nekaltumu kitus asmenis, galimai netgi suprasdamas, kad jo pokalbių yra pasiklausoma, kadangi apie tai, jog yra kaltas ar ne su K. jis galėjo pasikalbėti ir ne telefoninių pokalbių metu, tuo tarpu liudytojai (D. V., H. G., L. M.) neturėjo jokio pagrindo manyti, kad jų pokalbiai gali būti pasiklausomi, nes jie nebuvo įtariami nusikalstamos veikos įvykdymu. Įvertinus jau aptartų liudytojų parodymus, nėra pagrindo netikėti ir M. K. bei H. G. duotų parodymų dalimi, kad nukentėjusįjį sužalojo D. J.. Kaltinamojo parodymų apie M. K. peržiūrėtus kavinės vaizdo įrašus, jų sunaikinimą, nepatvirtino nei liudytojai T. R., V. V., nei apklausti policijos pareigūnai. Nors D. J. pakeitus parodymus jis laikėsi naujai iškeltos versijos, kad tai ne jis sužalojo M. K., tačiau tokie jo teiginiai išsakyti pareigūnams, nesudaro pagrindo pripažinti, kad M. K. sužalojo koks nors kitas įvykio vietoje buvęs asmuo, kadangi įvykio vietoje buvę liudytojai, tokią kaltinamojo versiją paneigė, o į įvykio vietą atvykę ar vėliau ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai įvykio aplinkybių nematė. Paminėtų aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad sunkus sveikatos sutrikdymas M. K. buvo padarytas tyčiniais D. J. veiksmais. Įvertinus tai, kad buvo suduotas tik vienas smūgis, nuo kurio nukentėjusysis krito ir patyrė sužalojimus, pripažintina, kad D. J. veikė netiesiogine tyčia.
Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, Nr. 2K-716/2007, Nr. 2K-144/2008, Nr. 2K-241/2009, Nr. 2K-266/2009, Nr. 2K-7/2013, Nr. 2K-383-895/2015).
Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016). Galimi ir tokie atvejai, kai kaltininko motyvai yra ir chuliganiški, ir asmeniniai. Kai kaltininkas veikia be aiškios asmeninės motyvacijos arba pretekstas veiksmams yra mažareikšmė dingstis, kai savo ir nukentėjusiojo asmeniniams ar panašaus pobūdžio santykiams spręsti pasirenka tokią vietą ir būdą, kuriuo ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiškų paskatų buvimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, 2K-78/2013).
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija, 2007 m. birželio 28 d. įstatymas Nr. X-1233) atsakė tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Aiškinant šią normą teismų praktikoje yra pažymėta, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-54-222/2017). Kaltininko veiksmus kvalifikuojant pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nėra būtina, kad viešoji tvarka būtų pažeista, matant žmonių miniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-278-511/2015). Kai viešosios tvarkos pažeidimu nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, tačiau jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį.
Nagrinėjamu atveju nėra abejonių tuo, kad smurto veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo atlikti viešoje vietoje, stebint daugeliui žmonių, kurių rimtis buvo sutrikdyta. Kaip jau buvo minėta, smūgio sudavimo metu jokio konflikto tarp nukentėjusiojo ir D. J. nebuvo. Kaip seka iš dalies liudytojų parodymų, nukentėjusysis netgi nematė besiartinančio ir jam smūgį sudavusio D. J., kuris po konflikto su K. K. kavinės viduje, buvo agresyviai nusiteikęs, išeidamas iš kavinės nusirengė ar tai nusiplėšė dėvėtą rūbą, pasakė „kad dabar tai bus“ ar panašiai, kas neabejotinai sudaro pagrindą spręsti, kad smūgį nukentėjusiajam jis sudavė iš chuliganiškų paskatų. Nors iš liudytojų ir D. J. parodymų seka, kad kaltinamajam ir nukentėjusiojo sūnui K. K. susikibus kavinės viduje, nukentėjusysis, siekdamas išskirti konfliktuojančius, galimai sudavė smūgį/smūgius rankoje turėta rankine D. J. (kas leidžia daryti išvadą, kad tuo metu D. J. nebuvo apačioje prispaustas K. K., o buvo jam iš viršaus), tačiau akivaizdu, kad tai lėmė paties kaltinamojo tuo metu atliekami veiksmai. Jokio jo ir nukentėjusiojo konflikto nebuvo, tuo labiau smūgio nukentėjusiajam sudavimo metu. Galimai nukentėjusiojo atlikti kokie nors veiksmai (ginant sūnų kavinės viduje), nesudaro jo elgesio vertinti kaip provokuojančio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad netgi konfliktas kavinės viduje su nukentėjusiojo sūnumi kilo dėl menkavertės dingsties. Galimai K. K. išsakytų žodžių T. P., o ne D. J., kuris tuo pasinaudojo kaip pretekstu pradėti konfliktą su K. K., kadangi būtent D. J. priėjo prie K. K., stovėjusio prie baro, o ne priešingai. Kaip jau minėta, aptariama nusikalstama veika buvo įvykdyta viešoje vietoje – lauke prie kavinės. Tiek kavinėje, tiek lauke esant kitų asmenų ir tai suvokiant kaltinamajam. D. J. veiksmai buvo atlikti demonstruojant aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą (demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai), elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, prieš ženkliai vyresnį ir neblaivų asmenį, nekėlusį jokios grėsmės nei D. J., nei kitiems asmenims, todėl nėra pagrindo abejoti, kad dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ką jis neabejotinai suvokė ir to siekė, kas leidžia teigti, jog jis veikė tiesiogine tyčia ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.
BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte išdėstytos veikos požymiai numato chuliganiškas veikos paskatas, tačiau nenumato viešosios tvarkos sutrikdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-340/2012, 2K-408/2013, 2K-269-697/2016), todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami kaip idealioji nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sutaptis.
Dėl atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių, bausmės
BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis pirmą kartą atliekant ikiteisminį tyrimą bei bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme ir pripažino, jog nukentėjusysis buvo sužalotas dėl jo veiksmų, tačiau teigė, jog jis tik atstūmė jį puolantį nukentėjusįjį. Šią jo versiją tuo metu patvirtino ir apklausiami liudytojai, kurie vėliau pripažino, kad gynybinę versiją patvirtinančius parodymus davė įtakoti D. J.. Bylą nagrinėjant apeliaciniame teisme, D. J. savo anksčiau duotus parodymus pakeitė ir teigė, jog jokių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko, tokios gynybinės pozicijos laikėsi ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, todėl jokio pagrindo spręsti, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi nėra. Nors kaltinamasis pradėjus ikiteisminį tyrimą ir netrukus po įvykio rodė siekį susitaikyti, atlyginti žalą, tačiau iki šiol jokios dalies žalos nėra atlyginęs. Nusikalstamas veikas D. J. įvykdė būdamas teistas (būdamas recidyvistu), tačiau veikos padarymo metu ši aplinkybė dar nebuvo pripažįstama atsakomybę sunkinančia. Įvykio metu D. J. galimai buvo vartojęs alkoholio, tačiau tai tėra prielaida ir nesudaro pagrindo jos pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Duomenų, apie kaltinamojo psichikos sutikimus, dėl kurių jis negalėtų suprasti savo veiksmų ir jų valdyti negauta – jis psichiatrinių ir priklausomybės ligų įskaitoje nėra (t. 1, b. l. 103). Kaltinamojo parodymai yra logiški ir suprantami, todėl pagrindo abejoti jo pakaltinamumu nėra.
Kaltinamasis teistas (t. 9, b. l. 74-81), baustas administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe ir po aptariamų nusikalstamų veikų įvykdymo (t. 9, b. l. 93-98), veikos padarymo metu ir šiuo metu nedirba (t. 9, b. l. 70, 71). Šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja labiau neigiamai. Bylos duomenimis, jis turi mažametę dukrą, gimusią 2016 m. (t. 9, b. l. 69), t. y. turi pareigą ja materialiai rūpintis.
Kaltinamasis padarė dvi tyčines veikas: BK 284 straipsnio 1 dalyje (veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija) numatyta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), o veika, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalyje – labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis).
BK 135 straipsnio 2 dalis numato tik vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo dvejų iki dvylikos metų. Pagrindų taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies ar 2 dalies nuostatas ir kaltinamajam paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę, byloje nenustatyta. BK 54 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Aukščiau nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo padaryti išvadą, kad sankcijos ribose, kaltinamajam paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė prieštarautų teisingumo principui, išimtinių aplinkybių dėl kurių būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje vėlgi nenustatyta. Įstatymas nenumato, jog padarius tyčinį labai sunkų nusikaltimą būtų galima taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Be to, netgi esant įstatyminiam pagrindui atidėti paskirtos bausmės vykdymą, turi būti nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nėra, kadangi D. J. prieš padarant nusikalstamas veikas jau buvo ne vieną kartą teistas, nusikalstamas veikas įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo metu, yra ne kartą baustas ir už šiurkščius administracinius nusižengimus. Tačiau, skiriant bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, atsižvelgtina į tai, kad sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas veikiant netiesiogine tyčia, pasekmės kilo nuo vieno smūgio, dėl kurio nukentėjusysis griuvo ir atsitrenkė galva į kietą paviršių (asfaltą). Skiriant bausmes už abi nusikalstamas veikas atsižvelgtina ir į ilgą proceso trukmę, tačiau pažymėtina, kad ją iš esmės lėmė paties kaltinamojo veiksmai, kai tiek jis, tiek jo įtakoti liudytojai, davė tik iš dalies tikrąsias įvykio aplinkybes atitinkančius parodymus, o vėliau, kaltinamajam kardinaliai pakeitus savo parodymus ir nurodžius, kad nusikalstamą veiką įvykdė kitas asmuo, byla buvo grąžinta ikiteisminiam tyrimui atlikti, kas iš esmės ir lėmė ilgą proceso trukmę. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, kaltinamajam už nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis bausmė – 3 metai laisvės atėmimo. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, pasekmes, kurios kilo dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo, kaltinamajam ir už šią nusikalstamą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau, kadangi skiriama griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė, jos dydis nustatytinas artimesnis šios bausmės minimumui – 5 mėnesiai laisvės atėmimo. Nusikaltimai sudaro idealią nusikaltimų sutaptį, todėl paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 41 straipsnis, 50 straipsnis, 54 straipsnis, 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas). Nusikalstamas veikas kaltinamasis įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su anksčiau paskirta bausme bendrinama taikant BK 64 straipsnio nuostatas. Įvertinus jau minėtas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, ilgą proceso trukmę, tai, kad po aptariamų nusikalstamų veikų kaltinamasis daugiau teistas nebuvo, taikytinas kaltinamajam palankesnis - dalinio bausmių sudėjimo būdas, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmės paskirtos 2014 m. vasario 12 d. nuosprendžiu.
D. J. 2014 m. rugsėjo 1 d. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės: dokumentų paėmimas (t. 1, b. l. 124 – 125) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 127-128) paliktinos galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, bausmę pradėjus vykdyti – panaikintinos. Paimtas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas – asmens tapatybės kortelė, pradėjus atlikti bausmę išsiųstina bausmę vykdančiai pataisos įstaigai (BPK 119 straipsnis, 139 straipsnio 1, 3 dalys, 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Dėl civilinių ieškinių
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 468,27 Eur ieškinį už nukentėjusiojo M. K. gydymą (t. 1, b. l. 56 - 58). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius (teisių perėmėjas – (duomenys neskelbtini) skyrius, t. 13, b. l. 41 - 46) pareiškė 540,30 Eur civilinį ieškinį, nes M. K. buvo laikinai nedarbingas nuo 2014-08-23 iki 2014-10-09 ir už šį laikotarpį jam buvo išmokėta 540,30 Eur dydžio ligos pašalpa (t. 2, b. l. 2 - 11). Kaip matyti iš ieškinių bei prie jų pateiktų skaičiavimų, ieškiniai susiję su ieškovų patirtomis išlaidomis gydant nukentėjusįjį bei išmokant jam išmoką už laikino nedarbingumo laikotarpį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, jeigu jis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Baudžiamojoje byloje neginčijamai įrodyta, jog sužalojimai M. K. buvo padaryti kaltinamojo veiksmais. Pagrindo abejoti, kad civiliniams ieškovams buvo padaryta ieškiniuose nurodyto dydžio žala nėra, kaip ir abejonių tuo, kad žala yra priežastiniame ryšyje su kaltinamojo veiksmais nukentėjusiojo atžvilgiu ir šiam padarytais sužalojimais, todėl ieškiniai tenkinti visiškai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).
Nukentėjusysis M. K. pareiškė civilinį ieškinį 157,74 Eur turtinei, 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 27-43).
Nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys 157,74 Eur sumai, kurį sudaro skirtumas už 33 nedarbo dienas tarp VSDF valdybos išmokos ir jo darbo užmokesčio vidurkio yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas ir jį padengti privalo kaltinamasis (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.283 straipsnis, 6.290 straipsnis).
Taip pat nukentėjusysis yra pareiškęs 15000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nes dėl kaltinamojo veiksmų, jis buvo gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninės ir (duomenys neskelbtini) klinikų stacionaruose, po to ambulatoriškai, teko iškęsti didelį fizinį skausmą, nepatogumus, patyrė stresą, yra išlikę potrauminiai reiškiniai, juntamas klausos susilpnėjimas.
Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo elgesį ir jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nagrinėjamoje byloje abejonių tuo, jog nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė neturtinę žalą, nėra. Akivaizdu, jog iš pradžių kaltinamojo veiksmai pasireiškę smūgio jam sudavimu viešoje vietoje, o vėliau ir nuo smūgio griuvus patirtas sunkus kūno sužalojimas, sukėlė nukentėjusiajam ne tik išgąstį, nemalonius išgyvenimus, bet ir fizinį skausmą, kas sudaro pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Įvertinus visumą aukščiau minėtų aplinkybių, aptariant nusikaltimų įvykdymo aplinkybes bei nukentėjusiojo patirtus sužalojimus, jų trukmę bei liekamuosius reiškinius, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies, konstatuojant, kad nukentėjusiojo patirta neturtinė žala sudaro 10000 eurų, kuri priteistina iš kaltinamojo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis).
2021 m. gegužės 10 d. buvo pateiktas prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, viso 4845,50 eurų bei pateikti šį išlaidų dydį patvirtinantys dokumentai (t. 12, b. l. 124-143, t. 3, b. l. 1-11). Įvertinus pateiktuose dokumentuose nurodytas pinigų sumas sumokėtas advokatui, nėra jokio pagrindo spręsti, jog nurodytų išlaidų dydis yra neproporcingai didelis, juolab, kad procesas truko ilgai, o jo trukmę lėmė ne nukentėjusiojo, bet kaltinamojo veiksmai, todėl šios išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus
- 2014 m. rugsėjo 3 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog D. J. pateikė džemperį, kurį vilkėjo įvykio metu 2014 m. rugpjūčio 22 d. (t. 1, b. l. 45), kuris saugomas (duomenys neskelbtini) apskrities VPK, pagal 2014-09-03 kvitą Nr. 0041658 (t. 1, b. l. 49), todėl jis, kaip kaltinamojo nuosavybė, grąžintinas D. J. arba jo įgaliotam asmeniui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
- M. K. asmens bylos kopija, 1 segtuvas (b. l. 3, t. 9), laikmenos su liudytojų O. I., A. S., D. V. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašais (3 CD), 5 CD laikmenos su pokalbių įrašais, 1 CD laikmena su pokalbių išklotinėmis, 1 CD laikmena su teismo posėdžio byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įrašu, saugotina kartu su byla (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsniu,
nusprendžia:
D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir nuteisti:
– pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
– pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.
D. J. paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę – 3 (trejus) metus laisvės atėmimo. Prie šios bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, pridėti dalį – 6 (šešis) mėnesius neatliktos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2014 m. vasario 12 d. nuosprendžiu ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 3 (trejus) metus 6 (šešis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo pagal šį nuosprendį dienos.
D. J. 2014 m. rugsėjo 1 d. nutarimais paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti. D. J. asmens tapatybės kortelę perduoti bausmės atlikimo vietos, į kurią jis bus pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, administracijai prie asmens bylos.
Nukentėjusiojo M. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš kaltinamojo D. J. 157,74 eurų turtinės ir 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam M. K..
Priteisti iš kaltinamojo D. J. 4845,50 eurų išlaidas advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiajam M. K..
(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinius ieškinius tenkinti visiškai:
- priteisti iš kaltinamojo D. J. 468,27 eurų žalos atlyginimo PSDF biudžetui, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ bankas.
- priteisti iš kaltinamojo D. J. 540,30 eurų žalos atlyginimo VSDF biudžetui, pinigus pervedant į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- džemperį grąžinti D. J. arba jo įgaliotam asmeniui;
- M. K. asmens bylos kopiją, 3 CD laikmenas su liudytojų O. I., A. S., D. V. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašais, 5 CD laikmenas su pokalbių įrašais, 1 CD laikmeną su pokalbių išklotinėmis, 1 CD laikmeną su teismo posėdžio byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įrašu, palikti saugoti kartu su byla.
Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.