Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. J. kaltu neprisipažino, kadangi jam inkriminuojamų nusikaltimų nepadarė, nes nukentėjusįjį sužalojo kitas asmuo bei parodė, kad 2014 metų vasarą susitiko su D. V. ir nuvažiavo į šašlykinę „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra tarp (duomenys neskelbtini). Jį vežė D. V.. Kavinėje buvo L. M., T. P., A. S. su O. I. - šie buvo pavėsinėje, o jis su D. V. viduje. Pradėjus valgyti užsakytą maistą, į kavinę užėjo K. K.. T. P. su L. M. juokavo tarpusavyje, tada K. K. pasakė T. P. „neužsprink“, „nepasprink“ ar panašiai, tuomet jis atsistojo ir pasakė „kas tau yra“. K. K. ėjo link jo, įrėmė savo kaktą jam prie nosies. Jis atsistūmė K. K. nuo savęs ir jie kartu nugriuvo ant žemės. Vyko grumtynės. Dar prieš visas muštynes, jis kalbėjo su M. K., kuris teiravosi kur jis yra ir sakė, kad atvažiuos į kavinę. Nežino kada, bet kavinėje atsirado N. K. su vyresniuoju K. ir pradėjo daužyti jį iš visų pusių, K. K. jį smaugė. Jį ir K. K. barmenas išskyrė. Kai nuo jo nutraukė K. K., M. K. viduje nebuvo. Girdėjo, kad N. K. pradėjo rėkti, jog tėvą užmušė. Jis nuėjo apsiplauti veidą, nes buvo apdraskytas, iš nosies bėgo kraujas. Tada išėjo į kiemą ir pamatė, kad M. K. guli ant žemės, ten dar jo sūnus rėkė, jis atsistojo prie jo. Paskui priėjo prie N. K., atsiprašė, kad taip įvyko, padėjo vyresnįjį K. įkelti į mašiną. M. K. buvo šone, stovėjimo aikštelėje. Kai barmenas ar kažkas kitas iškvietė policiją, M. K. dar stovėjo kieme, tačiau pamatęs, kad atvažiuoja policija pabėgo. Policija klausė N. K., kas įvyko ir ji pasakė, kad pabėgo per laukus žmogus. Policija užsirašinėjo duomenis, dar paklausė kas čia buvo ar turi kam pretenzijų. N. K. nenurodė, jog turi jam pretenzijų, sakė, kad jis su jos sūnumi grūmėsi, o tas, kuris jos vyrą sumušė, pabėgo per laukus. Po to, jis su D. V. sėdo į mašiną, pavažiavo kokius du - tris kilometrus, kur prie kelio jo laukė M. K. su H. G.. Jis su M. K. nuvažiavo į policijos komisariatą (duomenys neskelbtini), kur M. K. nuėjo sužinoti ar kas parašė pareiškimą. Tada grįžo į (duomenys neskelbtini), susitiko su D. V., T. P., L. M. degalinėje „(duomenys neskelbtini)“. Kitą dieną M. K. dirbo su R. K., atvažiavo pas jį į namus ir pasakė, kad matė kavinės kameras, peržiūrėjo vaizdo įrašus ir juose viskas matosi, tačiau tų įrašų nebeliko, nes buvo ištrinti. Dar po kelių dienų atvažiavo ir prašė prisiimti kaltę už M. K.. Prieš tai dar važiavo pas K. į namus su A.. Vieną kartą pas K. nuvežė M. K. tėvas. Ten buvo N. K., K. sūnus, dukra. Kai pamatė jį, iš karto paklausė ką jis čia veikia ir liepė atvažiuoti tikrajam kaltininkui. Jis vis tiek bandė susitarti, nes norėjo draugui padėti. Turėjo su savimi ir pinigų atsivežę, tiksliai nežino kiek, bet virš 10000 litų. K. sakė, kad pagalvos, bet kai pasitarė, nusprendė, kad pinigų per mažai. Jie du kartus važiavo pas K., tačiau sutarti nepavyko. Paskui skambino, dar pas advokatus buvo, bandė rasti bendrą susitarimą, tačiau M. K. buvo per didelė suma. Jis sakė, kad eis kitu keliu. Važiavo ir pas T. P. su L. M., juos abu kartu pasiimdavo į apklausas. Susiderino kaip ką, klausė kaip ten tie vaikai kiti, kur buvo. M. K. sakė, kad reikia jų nekišti, nes jie mokinosi policijos mokykloje. Kai jam pirmą kartą paskambino tyrėjas Š. J., tuo metu jis neprisipažino. Po kelių dienų M. K. paprašė P., kad pažiūrėtų kažką per tyrėjus. P. suderinus, jis nuvažiavo pas Š. J. ir prisipažino, kad tai jis kaltas. Visas konfliktas kilo su jaunesniuoju K., tėvas (nukentėjusysis) iš viso toje situacijoje buvo ne prie ko. Susistumdymas kavinės viduje pasibaigė, kai nukentėjusįjį ar nutraukė, ar nuspyrė nuo durų, tada pradėjo šaukti N. K.. Jis atsistojo ir nuėjo nusiprausti, nes buvo visas apdraskytas, jam buvo įkąsta. Kai išėjo į kiemą, M. K. jau gulėjo ant žemės, N. K. šaukė. Kavinės viduje M. K. nebuvo, tačiau buvo L. M. ir T. P., bet jie nesikišo į konfliktą. Po to kai nusiprausė, daugiau su niekuo nebuvo susikibęs, dar pašūkaliojo su jaunesniuoju K. ant kiemo, bet daugiau su niekuo nesimušė. Jis matė kaip nukentėjusįjį nuo durų į lauką išsitempė M. K.. Jis tuo metu išsilaisvino ir nuėjo nusiprausti, o kai išėjo į kiemą pamatė nukentėjusįjį gulintį ant žemės. Išeidamas nusiėmė bliuzoną, nes buvo suplėšytas. Jis nesudavė smūgių nukentėjusiajam ir nematė kas sudavė. Pirminiuose parodymuose viskas buvo derinama taip, kad jis išvengtų atsakomybės, kad būtų būtinoji gintis. Jis buvo susitaręs, kad M. K. sumokės ir advokatui, ir buvo prižadėjęs, kad sutvarkys bylą per tyrėjus, per turimas pažintis, tačiau jis (M. K.) nusisuko nuo jo kai jį pasikvietė Imuniteto tarnyba. Pareigūnai, kurie jį apklausė buvo – Z., P., L., O. Jie aiškiai pasakė, kad žino, jog dėl muštynių kaltas M. K., klausė kodėl jis prisiima kaltę. Iš pradžių jis neišdavė, bet paskui jį palaužė ir jis parašė paaiškinimą. Kai tik išėjo, jį nuvedė pas kitą tyrėją. Matė kaip grįžo M. K. su tarnybine mašina, per kiemą jį vedėsi du neuniformuoti pareigūnai. Kai atvažiavo M. K. pas jį, pasakė, kad matė tą raštą, kad „mane išmetė iš darbo, tu pridavei mane“, ir po to viskas nutrūko. Jei nekaltas, tai viską būtų paaiškinęs, kam iš darbo išeiti. Vos tik jis davė tą paaiškinimą, už valandos M. K. išėjo iš darbo. Versija buvo derinama ne dėl jo švelnesnės atsakomybės, bet dėl M. K.. Jis buvo teistas ir jam taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, jis suprato, kad jei jį pripažins kaltu, tai važiuos į pataisos namus. Sutiko prisiimti kaltę tik todėl, kad M. K. žadėjo, kad viską sutvarkys. Apklausiamas apygardos teisme nieko nesakė, nes tuo metu advokatui buvo duoti pinigai ir jis žadėjo, kad viskas bus sutvarkyta. Liudytojai L. M., T. P. parodė, kad buvo prašoma kitokius parodymus duoti. O. I. visą laiką sakė, kad jis smūgį sudavė, o paskui L. M., T. P. parodė, kad jis su nukentėjusiuoju mušėsi. Dabar visi gailisi, kad pasakė tokius dalykus. Daug liudytojų parodė, kad tai jis nukentėjusįjį sužalojo, niekas nesakė, kad nukentėjusįjį M. K. būtų mušęs tik todėl, kad K. brolis su visais buvo pašnekėjęs ir paprašęs atitinkamus parodymus duoti. Jie visi nemėgsta jo. Nors M. K. ir H. pasakė, kad jie nedalyvavo konflikte, tačiau daug kas sako, kad neatsimena, bet viskas yra kitaip. Nors T. P. ir L. M. sakė, kad būtent jis prašė duoti vienokius ar kitokius parodymus, kad jam padėti išvengti atsakomybės, tačiau jie abu su M. K. prašė, nes jis sutiko prisiimti atsakomybę, iniciatyva buvo abiejų. M. K., jo tėvas ir brolis pažįsta įtakingus asmenis, kurie galėjo įtakoti ikiteisminį tyrimą. A. S. ir O. I. po kiek metų atsirado tik. Jei būtų tiesa, kad jis sumušė nukentėjusįjį, tai būtų iš karto pasakęs J. Anksčiau O. I. ir A. S. neįvardijo, nes jie sėdėjo pavėsinėje, tai kaip O. I. galėjo matyti, kad jis trenkė. Jis klausė jų, kodėl nesakė policininkams kai šie į įvykio vietą buvo atvykę, tačiau O. I. su A. S. minėjo, kad jų niekas neapklausinėjo. Tai M. K. pažįstami ir kavinės kieme jie nebuvo. Dėl apeliaciniame teisme duotų parodymų, kad „tuo metu į kavinę užėjęs M. K. ir pamatęs grumtynes iš karto kavinės viduje nuspyrė nukentėjusįjį M. K., kuris nukrito prie durų“, tai blogai užfiksuoti parodymai, nes viduje nebuvo M. K. Dėl to, kad sakė, jog vaizdo įrašus, kuriuos peržiūrėjo M. K. su K. ištrynė, o apklaustas liudytojas V. parodė, kad neatsimena ar 2014 m. rugpjūčio 22 d. kavinės patalpos buvo stebimos vaizdo kameromis, gal viduje kažkiek filmuodavo, bet lauko ne, tai viskas ten veikė. Pats nėra matęs to vaizdo įrašo, bet M. K. iš karto po peržiūros atvažiavo pas jį ir papasakojo, kad matė jį viduje grumiantis, dėl to viskas ir prasidėjo dėl kaltės apsiėmimo. Kai gulėjo ant žemės kavinėje, tai jo galva buvo į durų pusę įstrižai ir jis galėjo matyti kas vyksta tarpduryje. Nukentėjusysis buvo tarpduryje, M. K. nustvėrė ar nuspyrė nukentėjusįjį, nes jis iš karto dingo. Jis tik matė, kaip nukentėjusįjį nuo tų durų patraukė, nežino ar jį trenkė ar ką ten jam darė. Jis matė kontaktą tarp M. K. ir nukentėjusiojo K. Tą vakarą atsiprašė N. K. dėl visko, kad taip įvyko, o ne dėl to, kad jis padarė kažką. Nepasakė, kad tai M. K. padarė, nes nenorėjo išduoti draugo. M. K. nepriėjo prie N. K., neatsiprašė. Kai tik pamatė policijos švyturėlius M. K. iš karto per pavėsines pabėgo. Visi kiti dar kurį laiką ten buvo, apklausinėjo policijos pareigūnai, pavardes užsirašinėjo. Megztinis jo buvo suplėšytas, vėliau kažkas striukę davė. D. V. grąžino striukę tą patį vakarą degalinėje prie (duomenys neskelbtini). M. K. įvykio vakarą buvo su „EA7“ marškinėliais su baltu ir raudonu, plačiomis juostomis. Važiuojant pas K., A. turėjo 10 000 eurų. Viso turėjo turėti apie 15 000, nes bandė tartis dėl 12 000. Matė pinigus vokelyje, rankinė buvo prasegta. Jie pas K. važiavo tartis dėl pinigų sumos. Kas tiksliai tuos pinigus padavė A. jis nežino, bet į rankinę ji įsidėjo pinigus M. K. namuose. Matė patį įsidėjimo faktą. Iki šio įvykio jis A. nei telefono turėjo, nei kontaktavo su ja, viską sutvarkė M. K.. Jis tik vėliau iš M. K. sužinojo, kad A. vyko į K. Jis tikrai neprašė jos niekur važiuoti. Ji minėjo, kad vyresnysis K. nieko neatsimena, kad ant vaistų reikėtų, kažką panašaus. Kaip pirmą kartą pas tyrėją Š. J. atsidūrė, tiksliai nepamena, gal jis pats jam paskambino. Nuvežė jį M. K. Protokolas pirmos apklausos metu buvo surašytas. Tada važiuodami nieko nesitarė, tik, kad nueis ir pažiūrės ką kalba. Tada neprisipažino, apie M. K. pirmos apklausos metu neklausė. Kitą dieną atvažiavo pas jį M. K. ir sakė, kad reikia pagalbos, nes jį po dienos ar dviejų kažkas išsikvietė ir tada įvyko jau minėtas jų susitarimas. Įvykio vietoje jis neprisipažino policijos pareigūnams dėl nukentėjusiojo, nes jis nieko nepadarė. Jei jis būtų sužalojęs nukentėjusįjį, tai visi apklausiami įvykio metu ir būtų nurodę jį. Pirmą kartą kai važiavo pas K. su A., tai vairavo M. K. tėvas - A. K. Antrą kartą nepamena ar jau tik dviese su A. važiavo ar vėl M. K. tėvas vežė. Pinigus vežėsi tik pirmą kartą. Dėl byloje esančių dviejų Imuniteto tarnybos pažymų dėl jo kontrabandinės veiklos, tai tokių istorijų išvis nebuvo, jis buvo sulaikytas tik dėl šios bylos. Visi stengėsi padėti M. K., todėl ir bandė sušvelninti jo (kaltinamojo) padėtį. Kai pirmą kartą buvo apklausiamas 2014 m. rugsėjo 1 d. į (duomenys neskelbtini) važiavo trise, jis S. V. ir M. K. Šaukimo nebuvo gavęs, nežinojo kodėl jam reikia atvykti, tiesiog M. K. jį pasiėmė ir pasakė, kad reikia važiuoti jam ir S. V.. Iš kur žinojo M. K., kad reikia važiuoti, kas jam pasakė, nežino. Nežino kodėl kai nuvažiavo pas Š. J. ir pasakė, kad nori prisipažinti, jį nuvedė pas kitą tyrėją D. M.. Ji ten surašė viską, paskui D. V. apklausė. Jam iš karto įtarimą pareiškė, kad nuoširdus prisipažinimas. Į (duomenys neskelbtini) jį su S. V. parvežė M. K.. Nebuvo tokio pokalbio, kad po įvykio būtų skambinęs M. K. ir sakęs, kad „diedą iškirto“. Po 2015 m. gruodžio 31 d. apygardos teismo nuosprendžio jo santykiai su M. K. pradėjo blogėti, nes po nuosprendžio dar tą lapuką jam davė, kaip turėtų atrodyti skundas. Dėl to, kad apklausiamas 2016 m. rugsėjo 29 d. apeliaciniame teisme nurodė, jog „M. K. įlėkė per duris tuo metu, kai jis grūmėsi kavinėje su K. K. ir iš karto pradėjo spardyti nukentėjusįjį pačioje kavinėje (t. 3, b. 1. 79), tai tikrai negalėjo taip būti, kad jis įbėgo, pradėjo spardyti, taip nebuvo, jis net viduje nebuvo. Jis matė tik nukritusį nukentėjusįjį, kai atėjo nusiprausęs, paties smūgio nematė.

Iš esmės analogiškus parodymus apie M. K. sužalojimo aplinkybes D. J. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (po to, kai apeliaciniame teisme iš esmės pakeitė savo anksčiau tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus) apklausiamas 2017-12-18 (b. l. 110 - 112, t. 9), 2018-04-04 (b. l. 129 - 130, t. 9) bei 2019-07-17, kai patvirtino, jog jo parodymai teisingi nuo jo parodymų duotų apeliaciniame teisme ir atnaujinto ikiteisminio tyrimo metu (t. 10, b. l. 22- 24).

Apklausiamas įtariamuoju 2014 m. rugsėjo 1 d. D. J., duodamas parodymus apie M. K. sužalojimo aplinkybes, parodė, kad jam kavinėje susigrūmus su K. K., M. K. rankoje turėta vyriška didele dokumentų rankine trankė jam galvą, netrukus prie jų pribėgo moteris, kaip vėliau tapo žinoma - N. K., kuri irgi su kažkokia rankine smūgiavo jam į nugarą. Besigindamas nuo jų, kažkuriuo metu galimai prarado budrumą, ko pasėkoje K. K. nustvėrė jį iš už nugaros už kaklo ir rankų dilbiais pradėjo smaugti, jis pradėjo dusti. Šio incidento metu kažkuris iš jų jam spyrė į pilvą, taip pat suplėšė jo mėlynos spalvos džemperį su užrašu krūtinės srityje EA7. Juos išskyrė barmenas ir visus išvijo į lauką. Pirmi į lauką išėjo K., jis pats išėjo paskui juos. Išeidamas nusirengė megztinį, nes tabalavo perplėštas šonas. Kai išėjo pro duris, užsimojęs rankine prie jo atbėgo M. K. Stengdamasis išvengti smūgio rankine, veikdamas spontaniškai, abiem rankom į krūtinę pastūmė jį nuo savęs, dėl ko M. K. griuvo nugara ant asfaltuotos dangos ir galimai tuo metu susitrenkė galvą, nes jam iš ausies bėgo kraujas ir prarado sąmonę. N. K. pradėjo rėkti „tėvą užmušė", „daugiau nevešiu skolų atidavinėt“, skambino ir kvietė GMP bei policiją. Jis girdėjo kaip atvykusiems pareigūnams N. K., rodydama į jį, pasakė, kad neturi jam pretenzijų, kad susitaikė su jos sūnumi, kad jos vyrą sužalojo visai kiti asmenys, kurie pabėgo, tačiau jokių kitų asmenų nebuvo. Sąžiningai prisipažįsta, kad gindamasis nuo M. K., tyčia ir sąmoningai jį stūmė nuo savęs, tačiau nesiekė ir nenorėjo jo sužaloti. Dėl padarytos žalos atlyginimo keletą kartų kalbėjosi su M. K. artimaisiais. Jam buvo pareikšta, kad jei sumokės 20 000 Lt, tai pasakys, kad nukentėjusysis pats pargriuvo kojai užsikabinus. Tokių pinigų neturi, paskolos neims, be to nenori meluoti, stengsis padėti išsiaiškinti padarytą nusikaltimą (t. 1, b. l. 113- 114).

Iš esmės analogiškas aplinkybes D. J. nurodė apklausiamas įtariamuoju ir 2014-11-19 bei parodymų patikrinimo vietoje 2014-11-19 metu (t. 1, b. l. 118, 120 - 123) bei apklausiamas Kauno apygardos teisme 2015-11-16, kada parodė, kad atvažiavo su D. V. į šašlykinę (duomenys neskelbtini) kaime, ten susitiko T. P. ir L. M. Po kažkiek laiko atvažiavo mašina iš kurios atėjo K. K., kuris nuėjo prie baro, kažką šnekėjo su barmenu, po kiek laiko atėjo kažkoks vyriškis, visi tuo tarpu tarpusavyje juokavo. K. K. atsisukęs T. P. pasakė, kad neužspringtų, tada jis paklausė, kas jam yra, tada K. K. pasakęs „žiūrėk ir tu, asile, neužsprink". Jis atsistojo, K. K. ėjo link jo, įrėmė į kaktą nosį, o jis jį nuo savęs nustūmė ir jiedu susiėmė bei krito ant žemės. Pradėjo voliotis, tada M. K. įsikišo į konfliktą, pradėjo su savo taše mojuoti į galvą, petį. Jis bandė išsilaisvinti ir atsistoti, tada K. K. nustvėrė jį už kaklo, jis pradėjo dusti. Po grumtynių buvo visas megztinis kruvinas ir suplėšytas, dėl to jį nusirengė. Barmenas juos išskyrė ir visus išvijo į lauką. Tada vėl M. K. lėkė link jo taše užsimojęs, o jis ištiesė rankas, kad galėtų išvengti smūgio ir tada M. K. atsitrenkė į jį ir nukrito ant žemės. K. pradėjo rėkti, kad tėvą užmušė. Jie abu su N. K. kėlė M. K. nuo žemės, įsodino į mašiną, iškvietė greitąją, policiją. Atvykusi policija klausė K., kas čia įvyko. Ji pasakė, kad D. J. su K. K. sukonfliktavo, taip pat sakė, kad J. pretenzijų neturi. Tyrėjai sakė, kad M. K. atsimušė į jo rankas, o ši užrašė, kad jis nusistūmė. Realiai M. K. atsitrenkė į jo ištiestas rankas, kurias jis ištiesė į priekį, kai M. K. užsimojęs savo rankine lėkė link jo. Akistatos metu pasakė tyrėjai, kad jis nusistūmė, kad tik ištiesė rankas, tik stumtelėjo M. K.. Kai į įvykio vietą atvyko policiją, jis pasakė, kad M. K. nugriuvo nuo jo atsistūmimo. N. K. sakė, kad jos vyrą sužalojo kiti asmenys, kurie neva nubėgo. Jis teigė, kad sužalojo jis, o N. K., kad ne jis. Ji neįvardijo kas, bet sakė, kad tai buvo trys asmenys ir jie pabėgo. M., P. ir V., atvykus policijai, buvo vietoje, niekas niekur nepabėgo. Kur buvo jo draugai, kai stūmė M. K., pasakyti negali, nes viskas vyko labai greitai. Pas K. lankėsi praėjus gal dviems savaitėms, norėdamas atsiprašyti ir šiaip pakalbėti. Jis atsiprašė. Klausė ar šie nejaučia savo kaltės, atsakė, kad jaučia, teigė, kad žiūrės kokia bus tolimesnė M. K. būklė ir nuo to priklausys tolimesni jų veiksmai. Buvo kalba apie pinigus už padarytus sužalojimus. Jis pats nieko nesiūlė, klausė kiek šie nori. Startas buvo nuo 10000 litų. Jis nesiūlė keisti parodymų. Pas K. buvo nuvažiavęs du kartus. Jo prašoma su juo buvo A. M., kuri pažinojo M. K. dukros vyrą. Kompromiso nebuvo prieita, nes K. šeima per daug prašė. Pirmąkart sumos neįvardijo, o antrą kartą buvo kalba, kad reiktų palaukti ekspertizės. Paskui suma buvo pakelta iki 15000 Lt, o dar vėliau iki 20000 litų. Jis tokių sumų nesutiko mokėti (t. 2, b. l. 187 - 189).

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, D. J. iš esmės pakeitė savo prieš tai teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus ir apklausiamas 2016-09-29 nurodė, kad šioje byloje prisiėmė kaltę už savo draugą M. K., pabėgusį iš įvykio vietos, kuris dirbo (duomenys neskelbtini) policijos komisariate, todėl bijojo, kad dėl įvykio šašlykinėje jo neatleistų iš darbo. Prisiėmė sau kaltę, nes M. K. pažadėjo sutvarkyti teisinius reikalus, padengti visas išlaidas, užtikrino, kad jam nieko nebus, neskirs realios laisvės atėmimo bausmės. Apeliacinės instancijos teisme nutarė pasakyti tiesą, nes M. K. neįvykdė savo pažadų ir išvyko į (duomenys neskelbtini). Kavinėje prieš grumtynes kalbėjosi telefonu su M. K., kuris pasakė, jog tuoj atvažiuos. Kavinės viduje nukentėjusiajam M. K. smūgių nesudavė, nes tuo metu ant žemės grūmėsi ir mušėsi su nukentėjusiojo sūnumi K. K., pastarasis jį smaugė. M. K. daužė rankinuku jam per šonus ir galvą, N. K. smūgiavo rankomis, neleisdami atsikelti nuo žemės. D. V., T. P. ir L. M. į grumtynes nesikišo. Tuo metu į kavinę užėjęs M. K. ir pamatęs grumtynes, iš karto, kavinės viduje nuspyrė nukentėjusįjį M. K., kuris nukrito prie durų. Jis nematė, kaip M. K. išėjo į lauką ir kas toliau vyko, bet M. K. buvo lauke. M. K. nesėdėjo su kitais vaikinais prie stalo, jis tik dalyvavo kavinės viduje vykusiose muštynėse. N. K. pradėjus lauke šaukti, K. K. su juo nustojo grumtis ir išėjo iš kavinės į lauką, o jis išėjo paskui jį paskutinis, ir pamatė lauke ant žemės gulintį M. K. Jis su K. K. priėjo prie nukentėjusiojo ir įkėlė į automobilį. Po to jis su K. K. stovėjo šone ir taikėsi, taip pat K. K. kalbėjo telefonu su draugais, jog jo tėvas sužalotas, o M. K. kartu su D. V. stovėjo prie pavėsinės, 2 - 3 metrai nuo jo su K. K. Kai pamatė artėjantį automobilį su švyturėliais, M. K. kartu su savo drauge automobiliu išvažiavo per laukus. Paties smūgio sudavimo nukentėjusiajam ar jo pastūmimo nematė. Mano, kad lauke smūgį nukentėjusiajam sudavė M. K., nes pastarasis kavinės viduje nuspyrė M. K. prie durų ir nebegrįžo į kavinės vidų. Nukentėjusiojo žmona N. K. ir sūnus K. K. žinojo, kad smūgį M. K. sudavė ne jis ir iš pradžių sakė, kad matė, kaip M. K. sudavė smūgį nukentėjusiajam M. K. Atvažiavus policijai, nukentėjusiojo žmona sakė, kad jam (D. J.) pretenzijų neturi, nes jos vyrą sumušė kiti asmenys. Kai iš įvykio vietos išvažiavo policija, M. K. su drauge atvažiavo į kavinę paimti jo (D. J.), tada nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą, kur M. K. buvo nuėjęs pas budėtojus pasiteirauti ar negauti pareiškimai. Jis su D. V. namo negrįžo. Iš D. V. pasiėmė savo megztinį tik po kelių dienų. M. K. krikštatėvio žmona M., norėdama sužinoti nukentėjusiojo adresą, nuvažiavo į ligoninę, kurioje gulėjo nukentėjusysis. Tada jis su A. M. nuvažiavo į K. šeimos namus, kuriuose kalbėjosi su N. K. Nukentėjusiojo žmona sakė, kad ne jis sumušė M. K. ir paklausė jo, kam jis prisiima sau kaltę, bet jeigu nori būti kaltininku, tegul taip ir būna. K. duodami parodymus meluoja, nes nori gauti pinigų, jie žino kur dirba M. K. tėvai, jog turi pinigų. Duoti parodymus, kurie atitiktų būtinąją gintį, jį išmokė M. K., šio bendradarbis policijos pareigūnas R. K., P. ir M. K. tėvas. Apie tai, kad jis prisiėmė kaltę žino ir byloje apklausti liudytojai D. V., T. P. ir L. M., padavėjas T. R. ir A. M.. Liudytojai D. V., T. P. ir L. M., kurie įvykio metu buvo kavinėje, savo parodymuose neparodė apie M. K., nes prieš jų apklausą jis (D. J.) kartu su M. K. kalbėjosi su jais ir susitarė, jog liudytojai sakys, kad M. K. puolė D. J., o D. J. ištiesė rankas, todėl liudytojų parodymai iš esmės sutampa. Liudytojas T. R. savo parodymuose neminėjo M. K., nes jie yra geri draugai, M. K. dirbdamas policijoje pastoviai pietaudavo jo kavinėje (t. 3, b. l. 78 - 81).

Nukentėjusysis M. K. parodė, kad įvykio vakarą vyko trise, jis, žmona N. K. ir sūnus K. K. iš (duomenys neskelbtini) vykusio dukters gimtadienio ir sustojo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, nes sūnus buvo skolingas pinigų barmenui ir norėjo atiduoti. Tuo metu galėjo būti gal 23.00 val. ar 23.30 val. Pirmas užėjo sūnus. Paskui sūnus grįžo prašyti pinigų - 10 litų, nes prie savęs neturėjo. Kai sūnus atėjo iš kavinės pinigų pasiimti, apie jokį konfliktą jam neminėjo. Kai sūnus vėl grįžo į barą, jis nuėjo iš paskos, tačiau užtruko, kol išlipo iš mašinos, kol atsisegė diržą. Jis nuėjo į kavinę, nes norėjo pinigus paduoti. Sūnui pinigų nenorėjo duoti, nes galvojo, kad jis gali dar degtinės ar kokio kito gėrimo nusipirkti, galvojo gal meluoja, tai nešė pats pinigus. Tiek jis, tiek sūnus buvo stipriai išgėrę, tačiau dar vaikščiojo. Sūnus sukonfliktavo su D. J., jis pats pajuto smūgį į galvą ir prabudo tik ligoninėje, po to vežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Kas per konfliktas įvyko kavinės viduje, jis tiksliai nežino, tik girdėjo, kad konfliktavo, gal stumdėsi. Dar bandė kažką sakyti, užsimojo rankine, tačiau jam trenkė per galvą ir jis krito be sąmonės. Jis nežino kas jam trenkė. Nepažinojo kavinėje buvusių žmonių. Ar jo sūnus mušėsi su D. J. nežino, matė tik, kad jie konfliktavo, lyg stumdėsi. Viskas labai greitai įvyko. Barmenas lyg bandė sakyti, kad nesimuškit. Pirmiausiai jis smūgį į kaktos sritį tarp akių gavo kavinės viduje, kas trenkė nepastebėjo. Po smūgio nieko nepamena, nepamena ar krito po smūgio. Užpuolikas stovėjo kažkaip šonu jo, kairiau šiek tiek. Jis negali pasakyti ar užpuolikas matė, kad jis užsimojo su rankine. Įeidamas į kavinę turėjo su savimi rankinę, kurioje buvo piniginė. Rankinė nedidelė, skirta rankoje laikyti, dokumentams ir pinigams susidėti. Nepamena ar kam nors sudavė rankine, ar norėjo suduoti, gal ir buvo užsimojęs. Bekrentant buvo užsimojęs, tačiau niekam nespėjo suduoti, nes gavo smūgį. Jis nebuvo agresyviai nusiteikęs. Kai atėjo paskui sūnų į kavinę, konfliktas dar tik prasidėjo. To momento kai išėjo į lauką nepamena, pamena tik, kad įėjo į kavinę, krito kavinės viduje. Kodėl kaltinime nurodyta, kad jis krito lauke, jis nežino, gal išėjus į lauką jam dar kartą trenkė. Sąmonę atgavo tik ligoninėje. Jam sūnus, kai buvo atvažiavęs (duomenys neskelbtini) į ligoninę, po kelių dienų pasakojo, kad D. J. buvo į namus atvažiavęs, kad prisipažino, jog sudavė smūgį. Sūnus nepasakojo ar matė kas jam sudavė smūgį. Žmona pasakojo, kad matė kaip jis lauke gulėjo be sąmonės, paties smūgio sudavimo ji nematė. Dar minėjo, kad D. J. į namus buvo atvažiavęs ne vienas, o su kažkuo ir prašė susitaikyti. Jis nenukrito girtas eidamas. Jis pamena tik tą vieną smūgį. Nepamena ar buvo sužalota nosis. Buvo galva trūkusi, abi akys užtinę, ausų būgneliai sprogę. Ligoninėje gulėjo 10 parų. Kakta buvo nubrozdinta tarp akių, ten buvo ženklas, kad buvo smogta, tačiau prakirsta nebuvo. Dėl smūgio į krūtinę jis negali pasakyti, nes žymė buvo tik kaktoje, tačiau jau praėjo 5 metai, tai daug ko nepamena. Į įvykio vietą buvo atvykusi policija ir surašė pareiškimą, todėl D. J. ir prašė susitaikyti. Pas jį į (duomenys neskelbtini) ligoninę buvo atvykusi kažkokia mergina, prisistatė kaip D. J. pusseserė ir prašė dovanoti, siūlė pinigų ant vaistų, tačiau jis atsisakė. Apklausiamas nurodė, kad tos merginos pavardė M., nes kažkas jam vėliau šią pavardę pasakė. Daugiau niekas nebuvo atėjęs pas jį į ligoninę. Pats D. J. nebuvo aplankęs jo ligoninėje, su juo asmeniškai jis nebendravo. Kokios susitaikymo sąlygos turėjo būti jis tiksliai nežino. Jam asmeniškai siūlė tik pinigų ant vaistų, o ką žmonai siūlė jis nežino, nes buvo ligoninėje. Jo nuomone sūnus kaltininko nepažinojo anksčiau. Palaiko savo civilinį ieškinį ir prašo priteisti kaip turtinę žalą - skirtumą tarp gautų iš „Sodros“ ligos išmokų ir darbo užmokesčio. Jis tuo metu kai buvo sužalotas dirbo vairuotoju ir gaudavo darbo užmokestį. Ligoninėje buvo 10 dienų, po to dar mėnesį turėjo nedarbingumą. Ilgą laiką buvo sutrikusi klausa, galvą skaudėjo, buvo trūkusi kaukolė, net kelis kartus vyko į (duomenys neskelbtini) pas medikus dėl klausos. Dabar irgi dar gerai negirdi, klausa šimtu procentų neatsistatė, negirdi taip kaip girdėjo, susilpnėjo abi ausys. Nors kaukolės trūkimas ir sugijo, operacijos jam nedarė, tačiau galvos svaigulys išliko. Po traumos praėjus dviem savaitėm jau vairavo, nes reikėjo kas dvi savaites važiuoti pas medikus į (duomenys neskelbtini). Gėrė vaistus nuo ausų uždegimo, būgneliai buvo trūkę. Iki smūgio jis jokių traumų galvos srityje nebuvo turėjęs. Šiuo metu jis nedirba, jam nustatytas neįgalumas, kuris atsirado po širdies operacijos. Neturtinei žalai prašo priteisti 15000 eurų. Ši suma jo vertinimu yra pakankama jo patirties nepatogumams atlyginti.

Iš esmės analogiškus parodymus, jog negali pasakyti ir nurodyti kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas ir kas tai padarė, nes nepamena, nukentėjusysis M. K. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (2014-09-09, 2017-12-13, t. 1, b. l. 17-18, t. 5, b. l. 25 - 26) bei ankstesnių apklausų Kauno apygardos teisme (2015- 08-19, t. 2, b. l. 120-121) bei Lietuvos apeliaciniame teisme (2016-09-29, t. 3, b. l. 77-78, 81-82) metu.

Liudytojas K. K. parodė, kad nukentėjusysis M. K. yra jo tėtis. Įvykio dieną jis su tėvais važiavo į sesės gimtadienį (duomenys neskelbtini), po šventės važiavo namo. Jis pas mamą paprašė, kad sustotų kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, nes buvo skolingas T. (barmenui) 10 litų. Jis pasiskolino iš tėtės 10 litų ir nuėjo atiduoti. Tiksliai nepamena, bet D. J. lyg pasakė kažką „ėsk, jei ėdi“ ar „neužsprink“ ir įvyko žodinis konfliktas, tada jie pradėjo stumdytis ir muštis, nugriuvo ant žemės. Iki to įvykio D. J. nepažinojo. Iki prasidedant konfliktui D. J. sėdėjo prie staliuko. Nepamena ar jis priėjo prie staliuko, ar D. J. priėjo prie jo. Susikibo jie prie baro. Kavinėje tuo metu buvo žmonių, tačiau jo pažįstamų nebuvo. D. J. bandė jam trenkti, jis D. J., parkrito ant žemės ir vartėsi kartu. Vartėsi gal kokias 3-4 minutes. Jis laikė D. J. už kaklo, smaugė jį. Kaltinamasis bandė išsilaisvinti ir tada išgirdo mamos klyksmą, kad tėvą užmušė. Tada jis paleido D. J. ir tos muštynės kažkaip baigėsi. Jis išbėgo iš kavinės ir pamatė tėvą gulintį ant kiemo, toliau nuo laiptų, šone. Tiksliai nepamena, bet atrodo, kad jie dviese su tėčiu nuėjo į kavinę, kai pasiskolino pinigų. Tėtis bandė jį skirti su D. J.. Mama tuo metu buvo automobilyje. Jis nematė kuriuo metu tėtis išėjo iš kavinės. Su D. J. jų niekas neišskyrė, jie patys išsiskyrė. Kai mama sušuko, kad tėvą užmušė jis dar laikė D. J. už kaklo, po to paleido ir nuėjo į kiemą, o D. J. nuėjo iš paskos arba liko viduje. Kas sužalojo tėtį jis nematė. Nemano, kad D. J. galėjo suduoti tėčiui. Nematė ar tėtį kas sumušė ar jis parkrito, bet kai išėjo į kiemą, tėtis gulėjo ant nugaros ar ant šono visas kruvinas, kokių 5 metrų atstumu nuo kavinės, toje vietoje asfaltas. Jis nebandė kelti tėčio, mama bandė, bet jai nepavyko, atgaivino tik atvažiavusi greitoji pagalba. Jo nuomone, tėtis iki greitosios atvažiavimo sąmonės nebuvo atgavęs. Kol atvažiavo greitoji arba policija, D. J. buvo atėjęs ir atsiprašinėjo motinos, kad nepykit, kad čia netyčia gavosi. Jis gal atsiprašinėjo dėl konflikto, kad taip gavosi. Įvykio dieną buvo išgėręs gal porą taurių šampano ir taurę alaus. Alkoholio kiekis jo atminčiai jokios įtakos neturėjo. D. J. buvo atvažiavęs į namus po įvykio, kad atleistų dėl tėvo, kad jis sumušė. Jis sakė D. J., kad jie abu mušėsi, todėl tegu atvažiuoja tas, kuris sumušė tėvą ir jie pasikalbės, bet D. J. sakė, kad jis sumušė. Kaltinamasis gal du ar tris kartus buvo pas juos atvažiavęs. Liudytojo O. I. jis nepamena, gal per apklausas ir matė, jis nepamena ką per akistatas sakė liudytojas O. I.. D. J. atvažiavus į namus, jis klausė kodėl kaltę prisiima, tačiau telefonu su juo nebendravo. Kai D. J. norėjo tartis tai prašė, kad „tu čia biškį parodymuose sakyk neprisimenu“. Minėjo, kad atvažiuos su draugais ir atsiskaitys, nereikės teismų. Pagarsinus 2018 m. balandžio 27 d. akistatos su liudytoju O. I. protokolą (t. 7, b. 1. 138-139), liudytojas nurodė, kad barmenas jo ir D. J. neprašė išeiti. Patvirtino, kad akistatos metu sakė, jog dėl girtumo gali visko neprisiminti ir, kad gali jam tik atrodyti, kad stumdėsi tuo metu kai išgirdo mamos riksmą su D. J.. Pamena, kad tuo metu, kai motina sušuko, kad tėvą užmušė, jis su D. J. dar stumdėsi. Neprisimena ar mušėsi su D. J. tuo metu kai išgirdo, kad tėvą užmušė. Jo atmintis prasta, jis baigė tik 10 klasių, specialybės neturi, mokėsi pagal palengvintą programą.

Liudytojas V. V. parodė, kad yra kavinės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. Nagrinėjamo įvykio jis nematė, įvykio metu kavinėje nebuvo. Negali tiksliai pasakyti ar 2014 m. rugpjūčio 22 d. kavinė buvo filmuojama, gal tik viduje buvo kameros, lauke ne. Technika buvo prasta, dažnai gesdavo, po 10 dienų vaizdas buvo rašomas ant viršaus. Kiek pamena kriminalistai lyg kreipėsi dėl vaizdo įrašo, bet jo jau nebuvo išlikę. Jam darbuotojas T. R. minėjo, kad buvo sumuštas žmogus. Nukentėjusysis labai stipriai galvą susimušė. Kadangi galvą trenkėsi į bordiūrą, tai muštynės reiškia buvo lauke. Jis (liudytojas) į kavinę atvažiavo netrukus po įvykio, bet jis jau buvo pasibaigęs ir nei policijos, nei greitosios jau nebuvo. 2014 m. rugpjūčio 22 d. kavinės aikštelė buvo 1100 kvadratų, asfaltuota, pro kavinės langą matėsi aikštelė. Aikštelėje žibinto tikrai nebuvo, gal kiek tik nuo pastato langų apšviesdavo ją. Kavinės įėjimą šiek tiek apšviesdavo kabanti „(duomenys neskelbtini)“ reklama. M. K. jis nepažįsta. Niekas jo neprašė nei telefonu, nei buvo atvažiavęs, kad nebūtų rastas vaizdo įrašas. Pagarsinus liudytojo 2017 m. gruodžio 13 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kai jis parodė, kad tuomet dirbo T. R., kuris po muštynių siūlė vaizdo įrašą, bet pareigūnai neėmė. Vėliau, po 3-4 dienų atvyko pareigūnai, prašė vaizdo įrašo, bet jo jau nebuvo, nes tuo metu įrašymo įranga buvo prasta, ji įrašydavo trumpą laiką, bet tikrai įrašydavo ilgiau nei vieną dieną, todėl įrašas ir nebuvo išsaugotas ir pateiktas pareigūnams (t. 5, b. 1. 47-49), jis šiuos parodymus patvirtino ir papildomai nurodė, kad įvykio dieną atvežė į kavinę kitos pamainos darbuotojas ir T. R. jam pasakė, kad siūlė policijos pareigūnams vaizdo įrašą, bet jie numojo ranka ir nepaėmė.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo 2014-09-03 liudytojas T. P. parodė, kad 2014-08-22 apie 23.00 val. su draugais L. M., D. J. ir D. V. sėdint prie staliuko šašlykinėje, iš lauko prie baro atėjo vaikinas su vyresnio amžiaus vyriškiu ir kažką kalbėjosi su barmenu, o jie valgydami tarpusavyje bendravo ir juokavo. Prie baro stovėjęs vaikinas grubiai jam pasakė „nepasprink. D. J. šio paklausė kodėl jis taip kalba, į tai jaunuolis atkirto „ir tu nepasprink, asile", po ko D. J. atsistojo, o tas jaunuolis labai agresyviai nusiteikęs priėjo prie pat D. J., kuris rankomis norėjo jį nuo savęs nustumti, abu susikibo, nugriuvę ant grindų vartėsi, tas jaunuolis sugriebė rankos dilbiu D. J. už kaklo ir smaugė, o vyresnio amžiaus vyriškis su rankine trankė į galvą ir veidą. Netrukus iš lauko atbėgo moteris, kuri abiem rankom griebė D. J. už veido. Visi trys D. J. „targojo", kol juos išskyrė atbėgęs barmenas ir liepė visiems nešdintis lauk. Pro lango stiklą matė kaip lauke D. J. aiškinosi su tais trimis asmenimis, matė kaip pagyvenęs vyriškis žengė porą žingsnių link D. J. ir užsimojo rankine, tuo metu D. J. ištiesė abi rankas į priekį, po ko tas vyriškis griuvo nugara ant žemės. Nematė, ar jį pastūmė, matė tik D. J. ištiestas rankas. Kai vyriškis nugriuvo, jis su D. V. ir L. M. išėjo į lauką pažiūrėti. Moteris rodydama į juos sakė, kad neva tai jie suspardė jos vyrą. Jos elgesys atrodė pakankamai keistas, kaip neblaivaus žmogaus, visi trys atrodė girti (b.1. 32- 33, t. 1).

Apklausiamas 2017-12-28 liudytojas D. V. parodė, jog J. ir M. K. prašomas nutylėjo svarbią detalę - tai, kad išėjęs iš kavinės į lauką po to, kai barmenas iš kavinės išvijo J. su visais K., matė kaip M. K. grumiasi su nukentėjusio sūnumi (K. K. - tyrėjo pastaba), o M. K. tuo metu stovėjo prie pat mašinos priekio, gal žiūrėjo kaip mušasi jo sūnus su K., nukentėjusiojo nugara buvo į kavinės dešinį kampą žiūrint nuo kelio pusės. Nukentėjusiajam bestovint, jis matė kaip D. J., eidamas iš nugaros nukentėjusiajam, smūgiavo dešiniu kumščiu į galvos ar kaklo sritį nukentėjusiajam, kuris nuo to smūgio griuvo aukštielninkas. Dariaus smūgis buvo tarsi kabliu - praeidamas iš nugaros trenkė ir pataikė nukentėjusiam į galvos ar kaklo sritį priekinę pusę, dėl ko nukentėjęs krito ant nugaros galva į kavinės pusę. Po smūgio nukentėjęs prarado sąmonę. Matė kaip M. K. pabėgo per laukus ir žino, kad jo mergina H. nuvažiavo toliau nuo kavinės link (duomenys neskelbtini) pusės. Atvykę pareigūnai kažko paklausinėjo - kas trenkė, užsirašė vardus, bet niekas nesakė kas trenkė, visi sakė, kad nieko nematė. Nepamena, kaip buvo apsirengęs K. Nepamena tiksliai, kaip paėmė J. suplėšytus marškinėlius. Kiek pamena jam K. juos davė, bet ar pati, ar jos jis prašė, nepamena. Kada J. nusivilko marškinėlius nepamena. Marškinėliai galėjo būti suplėšyti grumtynių metu kavinėje, kuomet J. grūmėsi su K. Jei gerai pamena, po to, kai policija išvažiavo, juodu su J. sėdo į jo mašiną ir vyko į (duomenys neskelbtini), bet pakeliui sustojo prie K., kuris stovėjo šalikelėje gal apie 3-5 km. nuo kavinės link (duomenys neskelbtini). Jis paleido J. ir išvažiavo namo. Nepamena po kurio laiko, bet tai buvo prieš apklausą policijoje, važiuojant į apklausą jo automobiliu kartu su D. J., susitiko (duomenys neskelbtini) autobusų stotelėje su M. K.. Lauke visi trys kalbėjo, kad reikia sakyti, jog J. atsistūmė tą senį, o M. K. muštynių metu ten nebuvo. Jis pats sugalvojo pasakyti, kad muštynių nematė, nes bijojo. Sutiko su jų planu, norėjo padėti draugams ir leido jiems meluoti neva J. gynėsi ir tik atsistūmė nuo puolančio M. K., o išties jis netikėtai puolė M. K. iš nugaros. Nepamena, ar buvo visi su M., P. ir K. bei J. kartu susitikę ir aptarę kaip reikia pasakoti. Po įvykio tą patį vakarą galėjo susitikti (duomenys neskelbtini) degalinėje (duomenys neskelbtini) su P. ir M., jei M. taip sako, bet D. jis tikrai neieškojo, nes jį buvo palikęs su K.. P. su M. apklausų metu sakė tai, ką buvo sutarę su J. ir K., kad J. stovėjo, o M. K. bėgo link jo ruošdamasis trenkti, ir J. jį atstūmė stengdamasis išvengti smūgio. Jei gerai pamena, tai iš jų sužinojo, kad jie sutarė taip kalbėti su J. ir K. (t. 6, b. l. 156- 157).

2019-03-27 apklausos metu D. V. papildomai nurodė, jog telefonu po apklausos kalbėjo su G. P. (dabar – V.) ir jai pasakė, kad pakeitė parodymus ir pasakė, kad „S.“ sumušė senį, kitų pašnekovų nepamena. Visi pašnekovai su kuriais bendravo apie įvykį žino tik iš jo, patys įvykyje nedalyvavo (t. 6, b. l. 160-133).

2018-01-03 akistatos su D. J. metu D. V. patvirtino, kad M. K. sužalojo D. J., kuris prie kavinės sudavė vieną smūgį ranka M. K. į galvos ar kaklo sritį, su kuo įtariamasis nesutiko. Tą vakarą M. K. į kavinės vidų nebuvo užėjęs - su kuo įtariamasis D. J. sutiko. Matė, jog už automobilių stumdosi M. K. su jaunesniuoju K., vyresnysis K. buvo arčiau kavinės, netoli jo buvo D. J., kuris praeidamas sudavė smūgį vyresniajam K. (t. 9, b. l. 133 - 135).

2018-01-03 akistatos su K. K. metu liudytojas D. V. patvirtino, kad matė kaip M. K. prie kavinės (šašlykinės) sumušė D. J., kuris M. K. ranka sudavė vieną smūgį į galvos ar kaklo sritį, o tuo pačiu metu K. K. su M. K. toliau už automobilių stumdėsi ar mušėsi. M. K. buvo sumuštas kai barmenas iš kavinės išvijo visus tris K. ir D. J. (t. 7, b. l. 28- 29).

Liudytoja G. V. parodė, kad apie įvykusį konfliktą ir muštynes, kurių metu buvo sužalotas nukentėjusysis M. K. ji žino, tačiau pačiame įvykyje nedalyvavo, gal net nebuvo tuo metu toje kavinėje. Tiksliai nepamena užfiksuoto pokalbio tarp jos ir D. V., kurio metu jis pasakė, kad pakeitė parodymus ir pasakė, jog matė kaip „S.“ trenkė tam seniui, o ji atsakė, kad jį dabar tąsys, tačiau kažką kalbėjo. Ji tik iš sutuoktinio (D. V.) sužinojo, kad D. J. ir M. K. dalyvavo muštynėse, tačiau kas ir su kuo mušėsi ji nežino. Nei pas ją, nei pas jos sutuoktinį D. J. ar kiti asmenys su jokiais prašymais nebuvo atvažiavę. M. K. nepažįsta, su juo niekur nebuvo susitikę ar bendravę. Nepamena, kad vyras kalbėdamas apie muštynes būtų minėjęs M. K.. Dėl vyro parodymų pakeitimo kas tiesa, o kas melas, tai kiek ji pamena, tai melas, kad vyras nieko nematė. Neatsimena ar jis sakė kas tiksliai jo parodymuose buvo melas.

Liudytojas O. I. parodė, kad įvykis buvo kavinėje, tikslaus adreso nepamena, bet lyg (duomenys neskelbtini), prieš šešis metus. Buvo tamsus paros laikas, rugpjūčio mėnuo. Jis sėdėjo kavinėje su draugu A. S. kai įvyko ten apsistumdymas Iš pradžių konfliktas kilo kavinės viduje. D. J. prie baro apsistumdė su kažkokiu jaunuoliu, po to viskas persikėlė į kiemą. Kas pradėjo konfliktą jis tiksliai nematė, matė, kad abu stumdėsi prie baro. D. J. žino iš matymo, jo pravardė „S.“. Kaltinamasis atvažiavo vėliau, jie jau buvo kavinėje. Vaikinukas, su kuriuo sukonfliktavo D. J., atvyko į kavinę panašiu metu. Žodžių negirdėjo iš jų, tik matė apsistumdymą, jie buvo net nukritę kavinėje. Juos bandė skirti padavėjas T. Vėliau atėjo to vaikinuko mama ir tėtis, ir bandė juos skirti. Abu tėvai skyrė konfliktuojančius jaunuolius, tačiau jis tiksliai nematė ar tėvas, ar mama sudavė kokius nors smūgius D. J. T. juos išsiskyrė ir visi išėjo į kiemą. Matė, kad vaikinuko ir D. J. drabužiai buvo suplėšyti, tas vaikinukas lyg įkando D. J.. Girdėjo riksmą, kad įkando, paskui parodė, lyg kažkas matėsi. Įkandimas buvo krūtinės srityje. Kiek pamena D. J. buvo apsirengęs tik juoda maikute, tačiau tiksliai nepamena. Kavinėje iš pažįstamų asmenų buvo L. M., T. P. ir D. V., tačiau jie buvo atskirai, ne su D. J.. Jis (liudytojas) po poros minučių išėjo parūkyti į kiemą. Ten taip pat vyko susistumdymas. Kas tiksliai stumdėsi negali pasakyti, buvo tamsu, matė tik tą smūgį kai D. J. sudavė nukentėjusiajam. Nukentėjusysis stovėjo nugara į kavinės duris prie bordiūro automobilių aikštelėje, o D. J. iš šono priėjo. Jis nematė ar tuo momentu, kai D. J. priėjo prie nukentėjusiojo, tarp jų vyko kažkoks konfliktas. Kaltinamasis, berods kaire ranka, iš šono, sudavė į veidą, tiksliai nepasakys į kurią vietą, gal į žandą. Smūgis buvo iš kumščio. Nukentėjusysis, kai buvo jam suduodamas smūgis, nebuvo atsisukęs į D. J., nematė jo. Nematė, kad prieš tai nukentėjusysis būtų sudavęs D. J. Po smūgio nukentėjusysis nukrito ant nugaros aukštielninkas. Kai nukrito, jo galva buvo ant žemės į kavinės pusę. Nepamena ar nukentėjusysis galva kažkur atsitrenkė, tačiau ten kur griuvo buvo asfaltas, automobilių stovėjimo aikštelė. Tą smūgį matė ir jo draugas A. S., nes jie kartu buvo išėję. Nepamena ar smūgį matė L. M.. Jo niekas neprašė duoti vienus ar kitus parodymus, jokių grasinimų nesulaukė. M. K. nepažįsta, žino tik iš matymo. Tą vakarą kavinėje ar lauke jo nematė. Po to, kai D. J. sudavė tą smūgį, nematė, kad dar kam nors būtų sudavęs smūgius. Nepamena kur tuo metu buvo tas vaikinukas, su kuriuo sukonfliktavo D. J., ar kur buvo jo motina, bet tikriausiai kieme. Jį policija apklausė praėjus dvejiems metams po įvykio. L. M. pažįsta iš matymo, su juo apie šį įvykį nekalbėjo. Įvykio metu D. J. jam atrodė blaivus. Nukentėjusysis svirduliavo, mėtėsi į šoną, todėl susidarė įspūdis, kad yra neblaivus. Su A. S. kavinėje yra kalbėję tą patį vakarą apie šį įvykį, tačiau patiems nekilo mintis nuvažiuoti į policiją ir papasakoti ką matė. Kol sėdėjo kavinės viduje matė ir greitąją, ir policiją, tačiau atrodo, kad policija nebuvo užėjusi į kavinės vidų pasiklausti ar kas ką matė. Patvirtino pagarsintus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kai jis parodė, kad D. J., priėjęs nugara į duris stovėjusio nukentėjusiojo, kuris D. J. nematė, iš kairės rankos kumščio, tarsi samčiu, trenkė nukentėjusiajam į kairį žandikaulį. Po šio smūgio nukentėjęs krito aukštielninkas ir trenkėsi pakaušiu į asfaltą (t. 7, b. L. 112-114, 116-119).

Analogiškus parodymus, kad būtent D. J. sudavė smūgį ranka M. K., nuo kurio šis nukrito, liudytojas O. I. davė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. kovo 16 d. (kai be kita ko nurodė, jog nei su D. J., nei su M. K. po šių muštynių nebendravo), 2018 m. balandžio 16 d., parodymų patikrinimo vietoje metu 2018 m. balandžio 18 d., bei akistatų 2018 m. balandžio 27 d. su D. J., N. K., K. K. metu (kai K. K. pripažino, jog gali būti, jog buvo taip, kaip sako O. I., kad jo tėvą M. K. sumušė D. J., kadangi jis paties sumušimo momento nematė) (t. 7, b. l. 112 - 114, 116 - 119, 121- 123, 132- 133, 138- 139, t. 10, b. l. 3 - 4, t. 10).

Liudytojas A. S. parodė, kad įvykio datos nepamena, tačiau buvo tamsus paros metas, jis su O. I. buvo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, tarp (duomenys neskelbtini). Prie staliuko kartu su D. J., kurį pažįsta tik iš matymo, nesėdėjo. Kavinėje įvyko muštynės tarp atvykusios šeimos sūnaus ir D. J., kurias pradėjo D. J., tačiau dėl ko jos kilo nežino. Muštynių metu iš lauko atėjusi to vaikinuko mama su rankine mušė D. J. per nugarą, kad atsitrauktų nuo sūnaus, paskui visi išėjo į lauką ir, kai išėjo į lauką, tėvas ėjo ginti sūnaus. D. J. kairės rankos tiesiu smūgiu trenkė jam (tėvui) į veidą ir šis krito į žemę. Matė, kad iš ausų tam žmogui pradėjo bėgti kraujas. Negali pasakyti ar tas vaikinuko tėvas kaip nors konfliktavo su D. J., ar jam ką sakė. Apskritai nepamena ar tas tėvas buvo įėjęs į kavinės vidų ir negali tiksliai nurodyti ar matė nukentėjusįjį kavinės viduje. Matė išėjimo iš kavinės faktą, kai D. J. ir tas vaikinukas išėjo į lauką, nes D. J. nusiplėšė pusę marškinėlių, pusė kūno buvo nuogo. Kai jis (liudytojas) išėjo į lauką, šalia kartu stovėjo O. I.. Tuo momentu, kai buvo smūgis nukentėjusiajam kaire ranka į veidą, prie D. J. ir nukentėjusiojo šalia daugiau asmenų nebuvo. Jis stebėjo nukentėjusįjį ir D. J., todėl tikrai negalėjo suklysti, kad nukentėjusiajam smūgį sudavė koks nors kitas šalia buvęs asmuo. Smūgis buvo tik vienas. Nukentėjusysis nukrito atbulas, tiesiai ant nugaros, jo galva atsitrenkė į asfaltą. Kur tuo metu stovėjo nukentėjusiojo sūnus nematė. Jis girdėjo moteriška balsą, kaip nukentėjusiojo žmona pribėgusi prie nukentėjusiojo šaukė „mūsų tėvuką užmušė“. Po to, kai nukentėjusysis nukrito, su nukentėjusiojo žmona kalbėjo D. J.. M. K. pažįsta, jis yra jo sutuoktinės tolimas giminaitis, jie nebendrauja. M. K. įvykio dieną šalia nukentėjusiojo nematė, taip pat nematė, jog nukentėjusysis būtų sudavęs smūgius D. J.. M. K. nebuvo atvykęs pas jį ir neprašė duoti vienokius ar kitokius parodymus. Pagarsinus liudytojo parodymus (t. 7, b. 1. 90-91), jis patvirtino, kad buvo toks posakis iš D. J. „ko čia žiūri“ atėjusiam į kavinę nukentėjusiojo sūnui. Taip pat girdėjo kaip nukritus nukentėjusiajam, D. J. atsiprašinėjo nukentėjusiojo sutuoktinės, bandė ją visaip įtikinti, kad neva čia ne jis trenkė. Girdėjo, kaip jis sakė „tetuke, atsiprašau, čia ne aš ir pan.“ Apklausiamas braižė schemas pagal tai ką prisiminė. Apie vykstantį procesą jis sužinojo tik iš tyrėjos, vyko liudyti į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2018-03-20 liudytojas A. S. parodė, kad kavinėje (duomenys neskelbtini) kaime, kurią vadina „(duomenys neskelbtini)", buvo su draugu O. I.. Kavinėje buvo ir D. J.. Po kurio laiko į kavinės patalpas įėjo jaunas vaikinas, kuris ėjo tiesiai prie baro, kaip suprato, kad norėjo kažką nusipirkti, bet ar nusipirko nematė. Vaikinas įėjo vienas. Įeinant vaikinas pasižiūrėjo į D. ir jo draugus, tai girdėjo kaip D. pasakė: „ko čia žiūri ?". Ar tas vaikinas ką nors atsakė neatsimena, bet atrodo, kad ne. D. atsistojo ir tą vaikiną „užkabino", gal pastojo kelią. Matė, kad staiga D. pargriovė tą vaikiną ant grindų, abu gulėjo ant grindų. Tada į barą atbėgo vyresnio amžiaus moteris, kaip suprato to vaikino mama, ir su savo rankine pradėjo daužyti D., kad paleistų tą vaikiną. Tada į konfliktą įsitraukė baro savininkas ir paliepė konfliktuojantiems asmenims išeiti į lauką. Visi išėjo. Išeidamas iš baro D. pats susiplėšė dėvimą maikutę ir numetė ją ant žemės. Jis su O. I. taip pat išėjo į lauką. D. J. ir tas nukentėjusysis stovėjo prie automobilio (schemoje pažymėjo Nr. 3 ir Nr. 4). D. bandė pagauti „nukentėjusįjį“, vijosi jį aplink automobilį. Pagavęs „nukentėjusįjį“ D. kairės rankos kumščiu trenkė į veido sritį ir šis krito aukštielninkas. Krisdamas tas žmogus galvos užpakaline dalimi trenkėsi į grindinį (asfaltą) ir jam iš ausų pradėjo bėgti kraujas, buvo praradęs sąmonę. Kiek pamena, D. trumpam buvo pasišalinęs, tačiau vėliau sugrįžo ir atsiprašinėjo tos moters, bandė ją visaip įtikinti, kad neva čia ne jis trenkė. Girdėjo kaip jis sakė: „Tetuke, atsiprašau, čia ne aš ir pan...". Lauke buvo jau sutemę, apšvietimas buvo menkas, bet jis puikiai matė kaip D. trenkė tam tėvui. M. K. pažįsta, jis yra tolimas jo giminaitis, su juo nebendrauja, tačiau tąkart konflikto metu M. tikrai nebuvo nei baro viduje, nei lauke. Kas sieja D. J. ir M. K. - nežino. Jis matė tik vieną smūgį, kaip ir sakė – D. lauke, kairės rankos kumščiu, trenkė to vaikino tėvui ir šis griuvo galva atsitrenkdamas į grindinį. Po muštynių su D. J. ir M. K. nebendravo ir nieko neaptarinėjo (t. 7, b. l. 90 - 95).

Analogiškas aplinkybes dėl konflikto kavinės viduje bei, kad būtent D. J. lauke prie kavinės sudavė smūgį nukentėjusiajam, liudytojas A. S. nurodė ir apklausiamas papildomai 2018-04-03 bei parodė parodymo patikrinimo vietoje 2018-05-04 metu bei atliekant akistatas su D. J., O. I. (t. 7, b. l. 97- 99, 101- 104, 126 - 127, t. 9, b. l. 152 - 153).

Liudytojas M. K. parodė, kad 2014 metų rugpjūčio mėnesį, kai vyko jo senelio gimtadienis, susirašė ar susiskambino su D. J. ir susitarė susitikti kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Į tą kavinę jis važiavo su H. G.. Kai atvyko jau buvo tamsu, gal 22.00 val. ar 23.00 val. Atvykęs pamatė, kad prie kavinės durų kažkas vyksta, nes buvo daug žmonių. Jis išlipo iš automobilio ir išgirdo, kad kažkokia moteris rėkė, jog tėvą užmušė. Girdėjo, kad kažkas iškvietė policiją, greitąją pagalbą. Jis nematė kas ten konkrečiai įvyko ir kas ką užmušė, nes automobilis buvo toliau pastatytas, tik matė, kad ten kažkas įvyko. Jis išlipęs rūkė cigaretę, nuo mašinos galėjo būti nutolęs du metrus. Prie jo buvo priėjęs jaunuolis su moterimi, klausė pas jį „ar tu čia“, žodinis konfliktas tarp jų įvyko. Jokių muštynių tą vakarą tarp jo ir kito vyro nebuvo. Jis prie nukentėjusiojo nebuvo priėjęs, net nežino kaip jis atrodo. Suprato, kad ten kažkas negero įvyko, todėl sėdo į automobilį ir liepė H. važiuoti atgal namo. Į automobilį įlipo jau išvažiavus iš aikštelės. Važiuojant namo jam paskambino D. J. ir telefonu pasakė, kad „diedą iškirtau“. Nepamena, kad važiuodami iš kavinės su H. būtų sustoję ir laukę D. J.. Gali būti, kad dar tą patį vakarą susitiko su D. J. prie (duomenys neskelbtini). Kas tiksliai jį ten atvežė nežino. Nepamena, kad tą naktį būtų važiavęs į degalinę (duomenys neskelbtini). Tiksliai nepamena, bet gal kitą dieną, D. J. jam vėl paskambino. D. J. pas jį į namus atvažiavo, kaip pas policijos pareigūną, klausė ką jam daryti dėl tų muštynių ir jis patarė, kad bandytų su tais žmonėmis tartis. Tuo metu pas jį namuose buvo atvažiavusi A. M., kuri pasakė, kad pažįsta nukentėjusiuosius ir sutiko D. J. padėti pakalbėti su tais žmonėmis, susitarti. Žino, kad jie buvo nuvažiavę pas tuos žmones, tačiau susitarti nepavyko. Jis pats nei važiavo pas nukentėjusiuosius, nei vežė D. J. su A. M.. Jis neturi nieko bendro su nukentėjusiojo sužalojimais ir tikrai neprašė D. J. prisiimti už jį kaltę. Jis net nebuvo prie kavinės durų arti priėjęs, tik stovėjo prie savo automobilio ir rūkė cigaretę. Jis prašė tą vakarą jį mačiusių liudytojų sakyti, kad jo nematė prie tos kavinės tik todėl, kad tuo metu buvo įsikūrusi Imuniteto tarnyba policijoje ir ieškojo prie ko prikibti, kad galėtų kuo daugiau pareigūnų atleisti. Neprašė kitų asmenų, kurie matė įvykį, kad jie duotų vienokius ar kitokius parodymus. Jis tik nuvežė D. J. su keliais asmenimis susitikti ir viskas. Su kokiais konkrečiai asmenimis vežė susitikti D. J. nepamena. D. J. buvo pas jį prašęs nueiti komisariate ir pasidomėti ar kas kokį pareiškimą parašė, bet niekas tokios informacijos neteikė. Po įvykio nebuvo nuvažiavęs į kavinę, su T. R. nebendravo ir neperžiūrėjo kavinės vaizdo įrašų. Nei kavinės savininkui, nei T. R. neišsakė prašymo sunaikinti vaizdo įrašą. Nepamena, kad įvykio naktį būtų važiavęs į policijos komisariatą (duomenys neskelbtini). Vėliau yra tekę su D. J. važiuoti, pasiteirauti ar nėra pareiškimo gauto. Nežino, kad A. M. vyko pas nukentėjusįjį į ligoninę. Nėra D. J. sakęs, kad per savo pažįstamus ar kolegas bandys daryti įtaką tyrimui, kad būtų gintis. D. J. jam yra užsiminęs, kad bandys daryti būtinąją gintį. Kai buvo išviestas pas Imuniteto pareigūnus, nepamena, jog būtų sakęs, kad „duok man valandą, pristatysiu tikrą kaltininką“, tik atsimena, kad nurodė, jog su tuo įvykiu visiškai nesusijęs. Galėjo jį apklaususiam pareigūnui nurodyti D. J. pavardę. Jis susidarė tokią nuomonę, kad D. J. sudavė smūgį nukentėjusiajam, nes pats D. J. jam sakė, kad „iškirto diedą“. Gali būti, kad yra vežęs į apklausą D. V. ir D. J.. L. M. ir T. P. iš matymo pažįsta, žino, kad jie gyvena (duomenys neskelbtini). Nepamena, kad juos būtų vežęs į apklausą. Iš policijos išėjo dėl mažo atlyginimo ir tai niekaip nesusiję su įvykiais kavinėje.

Apklausiamas liudytoju 2016-12-22 Lietuvos Apeliaciniame teisme M. K. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 22 d. vakare D. J. pakvietė jį į kavinę. Jam su drauge H. G. atvažiavus prie kavinės, kieme jau vyko kažkoks sujudimas. Jis, išlipęs iš automobilio, išgirdo šauksmą, kad užmušė tėvą, tačiau būdamas išgėręs į konfliktą nesikišo, surūkęs cigaretę grįžo atgal į automobilį ir išvažiavo namo, niekur kitur neužsuko. Prie kavinės buvo apie 5 - 7 minutes, kavinės viduje nebuvo, taip pat nematė D. J., D. V., T. P., L. M., T. R.. Praėjus kelioms dienoms po įvykio, D. J. buvo atvažiavęs pas jį į namus, papasakojo kas įvyko kavinėje ir jo, kaip policijos pareigūno, klausė patarimo, ką jam daryti. Jis paaiškino D. J., kad bandytų susitarti su nukentėjusiuoju, atlygintų jam padarytą žalą. Su D. J. nesitarė ką pasakoti policijai, nieko nežino apie kavinėje užfiksuotų vaizdo įrašų ištrynimą. Tuo metu jo namuose buvo krikštatėvio žmona A. M., kuri sutiko nuvažiuoti su D. J. pas nukentėjusiojo šeimą pasikalbėti, tačiau jis jos to daryti neprašė. Policijos budėtojų apie šį įvykį neklausinėjo ir su tyrėju apie bylą nekalbėjo (t. 3, b. l. 145 - 147).

Apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu 2019-04-25 M. K. parodė, kad įvykio dieną buvo nuvykęs prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, nes buvo susitaręs susitikti su draugu D. J.. Tik įvažiavus į aikštelę, esančią prie kavinės, matė prie durų žmonių susibūrimą. Išlipus iš automobilio girdėjo šauksmus, prisidegė cigaretę ir girdėjo, kaip kažkokia moteris šaukė „tėvą užmušė kvieskit policiją, greitąją“. Jis tikrai nesivėlė į jokius konfliktus, į kavinės vidų nėjo ir netrukus su H. išvyko į namus - į (duomenys neskelbtini) miestelį. Su M. K. nebendravo, prie jo priėjęs nebuvo, iš kavinės jo, kaip nurodo J., neišsitempė ir jokių smūgių jam nesudavė. Dar tą pačią naktį kalbėjo su J. telefonu ir šis pasakė, kad „iškirto diedą“. Netrukus po įvykio J. atvyko pas jį į namus, buvo susirūpinęs, norėjo pasitarti kaip su policijos pareigūnu, ką daryti. Jis patarė taikytis, tartis su tais žmonėmis dėl žalos atlyginimo. Tuo metu namuose buvo atvykusi teta A. M., su kuria išsišnekėjus paaiškėjo, kad ji pažįsta nukentėjusius. Ji pasiūlė padėti ir tarpininkauti. Žino, kad A. su J. buvo nuvykusi į nukentėjusio vyro namus kalbėtis su artimaisiais dėl susitaikymo, tačiau susitaikyti nepavyko. Jam nežinoma ar J. vežė pinigų nukentėjusiems. Po įvykio tikrai nevyko su J. į policijos komisariatą domėtis, ar registruotas įvykis, nesilankė kavinėje ir nesidomėjo ar yra muštynių vaizdo įrašas, jo neėmė ir netrynė. Nepamena, ar pirmo, ar vėlesnio pokalbio po muštynių metu J. sakė, kad kitų dviejų liudytojų nevardins policijoje, nes šie jam gali pakenkti. Tuos asmenis žino - muštynių metu įvykio vietoje buvo A. S. ir O. I.. Kad šie buvo įvykio vietoje pasakė D. J.. Jų kontaktinių duomenų nežino, su jais nebendrauja. Po įvykio su nei su I., nei su S. apie muštynes nekalbėjo nei pats, nei su D. J.. Nežino, ką jie matė. D. J. taip pat pasakė, kad bandys darytis būtinąją gintį - sakys policijoje, kad gynėsi nuo užpuolimo ir buvo priverstas trenkti nukentėjusiajam. Po (duomenys neskelbtini) nuosprendžio D. J. paprašė paskolinti pinigų - apie 1000 Eur, advokatui ir nuvežti jį į (duomenys neskelbtini). Jis sutiko ir paskolino pinigų bei nuvežė į (duomenys neskelbtini). Šių pinigų neatgavęs iki šiol. Nesutarimai su D. prasidėjo po to, kai pradėjo prašyti grąžinti skolą. Būdamas užsienyje išgirdo gandus, kad D. bando apkaltinti jį dėl savo nusikaltimo, tuo įsitikino Apeliaciniame teisme. D. J. yra vežęs į apklausas ir į (duomenys neskelbtini), ir į (duomenys neskelbtini), ir gali būti, kad yra susitikęs kartu su J. ir su jo bylos liudytojais, bet tiksliai to nepamena. Nepamena ar M. yra prašęs, kad jo neminėtų, jog buvo šašlykinėje muštynių metu, bet galėjo to prašyti J., ar ko kito, kad neminėtų jo, bet tikrai ne todėl, kad sumušė M. K., o todėl, kad jo neįpainiotų ir neturėtų problemų su Imuniteto pareigūnais vien už tai kad buvo įvykio vietoje. Nepamena, kad toje aikštelėje prie šašlykinės būtų su kuo nors kalbėjęs ir tikrai su niekuo nesistumdė. Su savo buvusiais kolegomis tikrai nėra susitikęs su D. J. aptarti tų muštynių, tačiau mieste galėjo būti, kad buvo susitikęs. D. J. gyveno (duomenys neskelbtini), kur jis dirbdavo, todėl ne kartą jį matęs ir yra kalbėjęs. Prisimena, kad buvo susitikęs pareigūną A. J., kurio asmeniškai nepažįsta, tačiau mano, kad dėl to, jog darbe klausė apie pranešimą dėl muštynių (duomenys neskelbtini), nes „S.“ prašė paklausti ar yra pareiškimas policijoje. D. J. buvo jo draugas todėl ir paklausė. Kurio pareigūno klausė ir kada tiksliai nepamena. A. J., jo nuomone, išgirdęs iš kitų kolegų, išsikvietė jį ir klausė, ar jis mušė žmogų. Jis pasakė, kad ne, kad sumušė „S.“. Jis galėjo prašyti kai kurių liudytojų, bet nepamena kurių, kad nesakytų, jog jis buvo muštynių vietoje, bet tik todėl kad nesiveltų ir neužsitrauktų Imuniteto nemalonės, tačiau tikrai ne todėl, kad bandytų kažką nuslėpti nusikalstamo. Tikrai nemušė M. K., tai buvo D. J. darbas. Nežino, kodėl V. sako, kad po įvykio tą pačią naktį jie susitiko ir „S.“ iš V. mašinos persėdo į jo mašiną, to nepamena. Kiek pamena vyko namo, o su „S.“ susitiko vėliau, bet nepamena kada (t. 9, b. l. 61- 66).

2018-02-28 akistatos su D. J. metu M. K. paneigė D. J. parodymus, kad jis prašė D. J. apsiimti kaltę, kad tai jis sumušė M. K. Nors buvo atvykęs į įvykio vietą, tačiau muštynėse nedalyvavo (t. 9, b. l. 30- 31).

2018 m. gruodžio 13 d. nutarimu, ikiteisminis tyrimas M. K. atžvilgiu nutrauktas vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu (t. 4, b. l. 143-146, 168-173).

Iš 2016 m. gegužės 9 d. prašymo matyti, kad M. K. pasiprašė atleidžiamas iš tarnybos nuo 2016 m. gegužės 9 d. (t. 9, b. l. 3).

Liudytoja J. K. parodė, kad kaltinamąjį D. J. šiek tiek pažįsta, nes jis kelis kartus yra lankęsis pas juos namuose, pas jos sūnų M. K.. 2014 metais jos sūnus dirbo policijoje. Nukentėjusiojo M. K. nepažįsta. Apie tarp sūnaus ir D. J. buvusius pokalbius dėl muštynių nieko negali pasakyti, nes nėra nieko girdėjusi. A. M. yra jos brolienė. Nėra mačiusi, kad A. M., jos sūnus ir D. J. trise būtų kartu. Su A. M. ji nekalbėjo dėl ko jas kviečia į policiją. Dėl pagarsintų liudytojos 2018 m. vasario 1 d. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kai ji nurodė, kad D. J. į jų namus buvo atvykęs ir kalbėjo apie vykusias muštynes (t. 7, b. 1. 69), liudytoja paaiškino, kad praėjo daug laiko, todėl tiksliai nepamena, gal ir buvo toks pokalbis. Nepamena kada paskutinį kartą prieš apklausą buvo mačiusi D. J..

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2018-02-01 liudytoja J. K. parodė, kad D. J. pažįsta, jis sūnaus buvęs draugas. Apie muštynes, žino tiek, kad buvo atvykęs D. J. į jų namus ir kalbėjo apie vykusias muštynes. Kur jos vyko ir kada ji nežino. Nieko nežino apie tai, kad jos brolio žmona A. M. tarpininkavo tarp J. ir nukentėjusiojo. Negirdėjo pokalbio apie pinigus (t. 7, b. l. 69).

Liudytojas A. K. parodė, kad M. K. yra jo sūnus. Kaltinamąjį D. J. pažįsta kaip sūnaus draugą, matęs keletą kartų. D. J. buvo atvykęs pas juos į namus po to įvykio kavinėje ir kalbėjosi su M. K.. Jis buvo kartu ir girdėjo kaip D. J. pasakė, kad sumušė žmogų, sakė, kad „aš sumušiau žmogų ir kas dabar man daryti?“. Kas tiksliai pasakė, kad reikia taikytis ir važiuoti pas tuos žmones jis nepamena. D. J. pasakė, kad 10000 litų gali mokėti, sakė, kad jeigu daugiau, tai jis geriau „atsėdės“ už tą reikalą. Tiksliai nepamena apie kokią sumą buvo kalba ar 5000 litų, ar 10 000 litų. Kada tiksliai įvyko šis pokalbis jis nepamena, buvo vasara, mano, kad tai galėjo būti 2014 metų rugpjūčio mėnuo. D. J. po 2014 m. rugpjūčio 22 d. įvykio pas juos galėjo būti atvažiavęs po savaitės. Jie kalbėjo apie įvykį, kad buvo sumuštas žmogus kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tiksliai neminėjo ar kavinėje, ar šalia kavinės. A. M. yra žmonos brolio žmona. Kai vyko minėtas pokalbis ji buvo pas juos. Kas važiavo taikytis su nukentėjusiaisiais ir ką siūlė, jis nežino. Nei jis, nei jo sutuoktinė nevažiavo. Praėjo daug laiko, todėl nepamena ar A. M. ką nors minėjo jam dėl važiavimo. Tuo metu sūnus draugavo su H., jos pavardės nežino. Nepamena ar buvo tą dieną H., ir ar girdėjo pokalbį. Nepamena ar D. J. buvo pas juos atvykęs vienas. Sūnus nepasakojo, kad pats būtų matęs tas muštynes. Kas vežė A. M. ir D. J. pas nukentėjusįjį į namus nežino.

Liudytojas K. K. parodė, kad kaltinamąjį žino iš matymo, jį matęs mieste. Savo tėvų namuose kaltinamojo nėra matęs, nieko nežino apie pokalbį dėl 2014 metais įvykusių muštynių. Nukentėjusiojo netekę matyti. Pažinojo brolio draugę H.. Jis su ja nebendravo, jokių žinučių jai nerašė, neskambino. Brolis jam nėra pasakojęs apie jokias muštynes kavinėje.

Liudytoja H. G. parodė, kad žino, jog kavinėje, kuri yra tarp (duomenys neskelbtini), 2014 metų rugpjūtį įvyko muštynės tarp D. J. ir nukentėjusiųjų. Ji su M. K. ten nuvyko jau muštynių pabaigoje. Kai nuvyko buvo vėlus vakaras. Tą vakarą, jai su M. K. kažką švenčiant pas M. K. gimines, D. J. skambinėjo M. K., todėl jis vėliau nusprendė nuvažiuoti pas jį. Žinojo, kad D. J. toje kavinėje. Automobilį vairavo ji. Kai jie atvažiavo į kavinę, matė, kad vyko susistumdymas maždaug ties įėjimu, buvo garsiai šūkaujama. Negali tiksliai pasakyti ar viskas vyko lauke ar kavinės viduje. Kai vyko konfliktas, ji parkavo mašiną. Ji nematė, kad kas muštųsi, vyko žodinis konfliktas. Ji matė, kad stovėjo D. J., nukentėjusysis, jo sūnus, žmona ir dar kažkokie nepažįstami žmonės. Atvažiavus prie kavinės M. K. išlipo, prisidegė cigaretę, iš pradžių žiūrėjo kas vyksta, o paskui ėjo link ten. Ji nematė, kad M. K. kam nors sudavė, ar, kad D. J. kam nors sudavė, matė tik susistumdymą. M. K. bandė patraukti nukentėjusiojo sūnų ar kažkas tokio. Ji matė kaip M. K. su nukentėjusiojo sūnumi lengvai susistumdė. Su nukentėjusiuoju jis nesistumdė. Tuo momentu matė, kad D. J. stovėjo šalia nukentėjusiojo. Tikslaus smūgio nukentėjusiajam ji nematė, tačiau matė kaip stovėjo tuo metu D. J. priešais nukentėjusįjį ir paskui išgirdo moters šaukimą, rėkimą, kad tėvą užmušė. Ji nematė nukritusio nukentėjusiojo, tik girdėjo sutuoktinės šauksmą. Šalia nukentėjusiojo stovėjo D. J., buvo ir kitų asmenų, bet jie stovėjo toliau. Konfliktas buvo netoli kavinės, prie bordiūro, link mašinų stovėjimo aikštelės. Tuo metu kai išgirdo moterį šaukiant, kad tėvą užmušė, M. K. buvo prie nukentėjusiojo sūnaus, o D. J. ir nukentėjusysis buvo kaip ir vienas priešais kitą. Ji nematė ar jie stumdėsi, ar buvo pasiruošę muštis, tačiau jie konfliktavo, gana garsiai šūkavo. Vėliau, kai išgirdo, kad yra iškviesta greitoji medicinos pagalba, ji pasišaukė M. į mašiną ir jie išvažiavo. M. iš įvykio vietos išvažiavo, nes buvo šventėje prieš tai išgėręs gal taurę šampano, tai nenorėjo turėti dėl to problemų, todėl kaip pareigūnas nelaukė kol atvažiuos kolegos. Kur tiksliai važiavo negali pasakyti, bet turbūt namo. Tą pačią dieną D. J. pas juos tikrai nebuvo atvažiavęs. Žino, kad vėliau jie su M. K. buvo susitikę, tačiau ji tame susitikime nedalyvavo. Ji negirdėjo, kad jie būtų po šio įvykio kalbėję apie tai kas įvyko. Iš karto po įvykio jos niekas neapklausė. Pirmą kartą parodymus davė teisme, o vėliau tyrėjui. Pagarsinus liudytojos 2018 m. sausio 17 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 6, b. 1. 178-180), liudytoja negalėjo prisiminti ar matė smūgį, nes praėjo daug laiko, ne viską atsimena, tačiau mano, kad smūgis buvo, nes D. J. stovėjo šalia nukentėjusiojo, jokių kitų žmonių išskyrus nukentėjusiojo artimuosius nebuvo. D. J. yra gan agresyvus, ne kartą matė kaip jis konfliktuoja su kitais, kai būdavo išgėręs. Nepamena ar ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad sutuoktinė D. J. trenkė rankine. Gal M. jai buvo perpasakojęs, o gal D. J. sakė. M. K. jai nėra pasakojęs, kad jis sumušė nukentėjusįjį, o D. J. prisiėmė kaltę arba priešingai. M. K. nukentėjusiajam nesudavė smūgių. Ji buvo apklausiama ir apeliaciniame teisme, o jos parodymai skiriasi, nes tuo metu ji buvo kaip šeimos narys M. K., o dabar visa situacija pasikeitė. Ji nemelavo teisme, tiesiog ne viską sakė. Pagarsinus liudytojos 2017 m. gruodžio 28 d. duotus parodymus (t. 6, b. 1. 174-175), ji negalėjo patvirtinti, kad matė smūgį kaip D. J. trenkė nukentėjusiajam. Matė kaip gestikuliavo rankomis, bei po viso to girdėjo kaip šaukė moteris. Negali patvirtinti, kad D. J. rankos buvo sudėtos kaip smūgiui suduoti, bet kažkas tokio. A. S. toje vietoje ji nematė, tačiau ten buvo daug žmonių, visų jų neįsidėmėjo. Nebuvo taip tamsu, kad būtų negalėjusi pažinti asmenų, kuriuos pažinojo. Ji nekalbėjo su kokiu nors D. J. ar M. K. advokatu nei telefonu, nei gyvai. Nepamena ar apie šį įvykį kalbėjo su A. G.. Nepamena 2017 m. gruodžio 22 d. 23.17 val. jos pokalbio su A. G., kad kalbėjo apie jos melą apklausų metu. Ji nepamena ką per apklausas sakė. Ji girdėjo kaip šaukė moteris, kad tėvą užmušė, ji buvo netoli nukentėjusiojo ir D. J.. Ji tikrai prisimena, kad įvykio vakarą nevažiavo su D. J. į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą. Nei D. J., nei M. K. po įvykio iki šios dienos nėra jos prašę, kad ji teisme ar ikiteisminio tyrimo metu duotų vienokius ar kitokius parodymus. Nepamena, kad A. G. telefonu sakė, kad daužė „S.“. Kodėl sakė, kad kalbėjo su „S.“ advokatu negali pasakyti, jai atrodo, kad nekalbėjo. Nepamena ar buvo su M. pokalbis, kad D. J. jau kaltina M., kad jis sumušė nukentėjusįjį. Pokalbyje minimas „S.“ yra D. J..

2016-11-02 apklausiama Lietuvos Apeliaciniame teisme liudytoja H. G. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 22 d., apie 23 val. kartu su M. K. buvo nuvažiavusi į šašlykinę, nes D. J. ten pakvietė M. K. M. K. išlipo iš automobilio, o ji pasiliko automobilyje, tačiau vėliau išlipusi matė kažkokį susibūrimą, susitumdymą tarp automobilių, ten buvo ir D. J. M. K. sugrįžęs į automobilį pasakė, jog D. J. su kažkuo tai susimušė, kad iškviesta policija ir greitoji. Kadangi M. K. tuo metu buvo policininkas, nenorėdami problemų, išvažiavo namo. M. K. muštynėse nedalyvavo. Prie kavinės buvo apie 15-20 minučių. Į degalinę prie (duomenys neskelbtini) nevažiavo. Praėjus kelioms dienoms nuo įvykio, D. J. pasakojo, jog jis kavinėje susimušė, kad tas žmogus ligoninėje, o K., kaip policijos pareigūno, klausė patarimo kaip jam elgtis. D. J. yra labai konfliktiškas (b. l. 130 - 132, t. 3).

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2017-12-28 liudytoja H. G. parodė, kad atvažiavus prie kavinės matė, jog žmonės būriuojasi lauke, dešinėje pusėje pavėsinėje kažkokie vyrukai rūkė, o priešais šašlykinę buvo daugiau žmonių. M. išlipo iš mašinos, ji tuo metu susileido vaistus nuo diabeto ir po minutės išlipusi iš mašinos pamatė kaip D. J. trenkė į viršutinę kūno dalį M. K. (pavardę sužinojo iš tyrėjos), ir tuo metu stebėjo kaip M. stumdėsi su to vyro sūnumi - K. K. (tyrėjo pastaba). Po to matė nukritusį vyrą - M. K. bei išgirdo moters klyksmą, kad „senį užmušė“. M. priėjo prie jos ir liepė išvažiuoti. Ji išvažiavo ir laukė jo už maždaug kilometro link (duomenys neskelbtini) pusės. Po kelių minučių jis atbėgo į mašiną ir liepė važiuoti. Tą vakarą nepamena, kad būtų sutikus J. ir, kad būtų vykę į policijos komisariatą. M. su K. K. mušėsi per 2-3 metrus nuo D. J. su M. K. Nepamena po kiek laiko, vieno iš susitikimų metu, M. jai sakė, kad sakytų, jog juodu atvyko į kavinę pas J., M. parūkė ir į muštynes nesikišo, o jos pakviestas išvažiavo. M. tetą A. M. pažįsta ir žino, kad A. tarpininkavo, bet koks buvo jos vaidmuo tiksliai nežino. Gal D. sakė, kad prašė A. jam padėti ir tarpininkauti susitaikant su nukentėjusiais, o gal pati A. jai tą sakė. Apie tą istoriją žino tiek, kad kai M. išprašė iš teismo salės, D. pasakė, kad čia M. darbas. M. jai nieko nepasakojo, ką kalbėjo kiti liudytojai, apie tai, kad jie tarėsi ką pasakos policijai jai nebuvo žinoma. Žino tiek, kad matė kaip M. prie kavinės lauke, kiek toliau nuo įėjimo stumdėsi su K. K., o D. J. trenkė nukentėjusiam - M. K., po kurio smūgio šis nukrito ir moteris pradėjo šaukti, paties gulinčio nukentėjusiojo nematė. Teisme nepasakė visos tiesos, kadangi su M. tuo metu draugavo ir jis prašė sakyti, kad muštynėse nedalyvavo, kad nepakenktų savo reputacijai. Teisme sakė, kad prie kavinės užtruko apie 20 minučių, bet iš tikro nežino kiek tai truko. Apie kavinės vaizdo įrašą prie jos M. nekalbėjo. Po įvykio su M. į degalinę nevažiavo (t. 6, b. l. 174 - 175).

Apklausiama papildomai 2018-01-17 liudytoja H. G. parodė, jog akistatos su D. J. metu buvo išsigandusi, todėl pabūgo jam į akis pasakyti, kad matė kaip jis mušasi su M. K.. J. yra pavojingas, agresyvus, todėl jo bijo ir pasakė, kad matė D. ištiestas rankas. Nežino ar buvo sugniaužtos į kumščius, matė jo suduodamą smūgį į viršutinę kūno dalį po kurio M. K. krito. Po to išgirdo moters klyksmą, kad užmušė. Po to išvažiavo. Akistatų metu pasidarė baisu, todėl nedrįso pasakyti, kad matė smūgį nuo kurio krito M. K.. Kuomet su M. atvyko prie kavinės, visi žmonės jau buvo lauke. Vėliau J. pasakojo, kad prie jo draugo žodžiais prisikabino ir jis pakilo užstodamas draugą, tada prasidėjo muštynės. J. sakė, kad visi voliojosi ant žemės mušdamiesi. Nematė kaip prasidėjo muštynės ir kaip į jas įsivėlė M. K., bet matė, kad D. J. suduoda smūgį, nuo kurio krito M. K. (t. 6, b. l. 178- 180).

Apklausiama liudytoja papildomai 2018-06-14 H. G. parodė, kad atvažiavus prie kavinės A. S. nematė. D. su nukentėjusiuoju buvo priešais kavinės duris, tarp dviejų mašinų, netoli bordiūro. Kai matė D., jis stovėjo nugara į duris, matė nukentėjusiojo viršutinę kūno dalį, iš pradžių jis stovėjo šonu į kavinę, vėliau veidu į kavinę, jai vaizdą užstojo mašinos. Netrukus po to išgirdo riksmą „tėvą užmušė", ir pamatė, kad D. stovi, o nukentėjusiojo nesimatė, suprato, kad jis nukritęs. Paties smūgio sudavimo nematė, matė J. iškeltas rankas. D. visada elgiasi agresyviai, jų pokalbis buvo konfliktiškas, rankos iškeltos buvo ne gynybiškai, o greičiau pasiruošimas smūgiui. Tai truko tik akimirką, todėl žino, kad smūgiavo J., nes M., buvo toliau nuo kavinės. Kai išgirdo riksmą, kvietė M. ir ėjo į mašiną. Ankstesnėse apklausose pasakė, kad matė smūgį kumščiu, bet matė trumpą akimirką iki smūgio, pasakė, kad matė, nes vien tai, kad reikia lankytis policijos įstaigoje ir kalbėti apie nemalonius įvykius, kelia įtampą (t. 6, b. l. 188 - 191).

2018-01-03 akistatų su D. J. ir K. K. metu liudytoja H. G. nurodė, jog stovėdama prie automobilio matė kaip arčiau kavinės, netoli laiptų stovėjo vyresnysis K., šalia jo stovėjo D. J., kuris buvo ištiesęs savo abi rankas į vyresnįjį K.. Ar tuo metu D. J. sudavė smūgį vyresniajam K., ji nematė, matė tik D. J. ištiestas rankas. Po to išgirdo moters riksmą ir pamatė, kad vyresnysis K. guli ant žemės, šalia jo stovi jo žmona bei D. J.. M. K. tuo metu buvo toliau automobilių stovėjimo aikštelėje su jaunesniuoju K. Įtariamasis D. J. akistatos su H. G. metu teigė, kad ji aplamai nieko negalėjo matyti, nes jos tą vakarą nematė, tačiau sutiko su H. G. parodymais, kad M. K. į kavinės vidų įėjęs nebuvo (t. 9, b. l. 146 – 147, t. 7, b. l. 46 - 47).

Liudytoja A. G. parodė, kad ji nebuvo 2014 metų rugpjūčio mėnesį kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ kai buvo sužalotas nukentėjusysis. Apie įvykusias toje kavinėje muštynes ir sužalotą nukentėjusįjį sužinojo iš H. G.. Jai sakė, kad D. J. ir M. K. bei nukentėjusysis tuo metu buvo ten, kai vyko muštynės, tačiau nesakė kokius veiksmus jie atliko. Nepamena ar jai pasakojo kokie sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti, kas sudavė smūgį nuo kurio nukentėjusysis nukrito. H. jai minėjo, kad apklausų metu ji buvo spaudžiama psichologiškai. Nežino ar H. pasirašė protokole po teiginiais, kurių iš tikrųjų nebuvo. Ji pati buvo apklausta tik vieną kartą ir jai joks poveikis nebuvo daromas. Pagarsinus liudytojos 2018 m. rugsėjo 14 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 7, b. 1. 142-143), ji juos patvirtino. Nurodė, kad galėjo taip būti, jog H. sakė, jog „S.“ ir M. K. dalyvavo muštynėse, kad „S.“ sumušė kažkokį vyrą. Užfiksuotas telefoninis pokalbis 2017 m. gruodžio 22 d. 23.17 val. gali būti jos, tačiau ji neatsimena visų detalių. Nepamena ar ji žinojo tuo metu, ką H. melavo per apklausas. Klausė pas H. „Ar tau apsimoka vėl meluot?“ tikriausiai dėl to, kad ši buvo pasimetusi parodymuose ir, pasakė kažką kitą. Nepamena apie ką kalbėjo kai pasakė „Bet tu primesk jeigu ką, išaiškėja tiesa, kad M. kaltas“. Ji tik vieną kartą dalyvavo apklausoje, su jokiu advokatu nekalbėjo. Nežino ar H. G. kalbėjo su D. J. advokatu ir advokatas ją mokino ką ir kaip kalbėti.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2018-09-14 liudytoja A. G. parodė, kad iš draugės H. G. sužinojo, jog „S.“ su K. dalyvavo muštynėse šašlykinėje, kavinėje tarp (duomenys neskelbtini). Apie tas muštynes po savaitgalio papasakojo H.. H. pasakojo, kad „S.“ sumušė kažkokį vyrą, o jo žmona ar D., ar M. trenkė su rankinuku. Koks buvo M. vaidmuo nežino - ar jis gynė, ar skyrė „S.“ su kitais asmenimis. Kiek žino, muštynėse dalyvavo „S.“, M. (K.), nukentėjęs vyras, jo žmona ir sūnus. Žino, kad K. buvo su H. šašlykinėje, ką jie ten veikė, su kuo buvo - nežino. Su kuo kavinėje buvo „S.“ jai nežinoma. Kas sudavė nukentėjusiajam smūgius ji nežino. H. to nesakė. H. labai jautri, pasiduodanti kitų įtakai, vis skirtingai pasakojo apie tas muštynes - vieną kartą, kad „S.“ trenkė paskutinį smūgį, nuo kurio vyras nukrito, kitą kartą ji sakė, kad nežino kas trenkė. Apie „S.“ ir M. santykius po muštynių nieko nežino. Kodėl M. išėjo iš darbo jai nežinoma (t. 7, b. l. 142- 143).

Liudytoja A. M. parodė, kad jai žinoma, jog D. J. pasikvietė pasibūti M. K. į šašlykinę, tačiau kas konkrečiai ten įvyko nežino. Svečiuodamasi pas K. iš D. J. ir M. K. sužinojo, kad susimušė ir žmogus atsidūrė ligoninėje. Ji suprato, kad D. J. sužalojo tą asmenį, kuris buvo ligoninėje. Ji pažinojo nukentėjusiuosius, K. žentą V. M., todėl pati pasisiūlė atlikti tarpininko vaidmenį. Įvykio vakarą ji buvo pas M. K., kartu buvo ir jo draugė H., jie visi šventė senelio gimtadienį. M. K. nuolatos kažkas skambino, kaip vėliau sužinojo iš jo draugės, tai D. J. kvietė juos atvykti į šašlykinę. Kokiu tiksliai metu išvyko M. K. nepamena, tačiau jau buvo tamsu. Vairavo H. Jie nesulaukė tą vakarą grįžusio M. K., išsiskirstė. Po senelio gimtadienio šventės praėjus gal savaitei, gal daugiau laiko, ji išgirdo, kad kažkas tą vakarą įvyko. M. K. su D. J. pasakė nukentėjusiojo pavardę. Jokių kalbų apie kaltės prisiėmimą už kitą ji negirdėjo. D. J. pažinojo iš bendrų sporto veiklų. Su D. J. pas nukentėjusiuosius į namus važiavo kelis kartus, M. K. kartu nevažiavo, o į ligoninę pas nukentėjusįjį ji važiavo viena. Nukentėjusysis nepažinojo jį sužalojusio jaunuolio. Vykimo pas nukentėjusiuosius į namus tikslas buvo, kad susitaikytų ir šeima dovanotų. Su M. K. sūnumi pokalbio metu buvo kilęs konfliktas tarp jo ir D. J., girdėjo kaip sakė lyg „čia tu sumušei ar pan.“ Kai pirmą kartą atvyko N. K. D. J. sakė „vaikeli, kam tu taip darei, kodėl tau taip reikėjo daryti?“, kai antrą kartą atvyko, ji jau buvo pakeitusi kalbą ir šaukė „taigi ne tu jį sumušei“. Ji toliau į šias aplinkybes nesigilino, toliau kalbėjo K. su D. J.. D. J. sakė, kad reikia daryti, jog buvo savigyna, kad vos ne jie girti prisikabino ir buvo ginamasi. Nebuvo iš D. J. kalbų, kad ne jis sumušė, tiesiog norima buvo privesti viską prie savigynos, kad prie jo prisikabino, daugiausiai tai sūnus M. K. Susitikimų metu apie pinigų sumas buvo kalbėta, tačiau kokios tiksliai sumos buvo įvardintos nepamena. D. J. būtų sutikęs mokėti, jei nukentėjusieji būtų niekur nesikreipę. N. K. minėjo, kad pirmiau reikia pažiūrėti kokia vyro sveikata, kad nuspręsti ar tenkina suma, bet vėliau bendraujant telefonu pasakė, kad vyro sveikata prasta ir jie nesutiks taikytis. Ji asmeniškai nukentėjusiesiems jokių pinigų nevežė ir D. J. jai jokių pinigų nebuvo perdavęs. Pagarsinus liudytojos 2018 m. kovo 7 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kai ji parodė, kad D. J. sutiko atlyginti apie 5000 litų, tačiau nukentėjusiųjų artimųjų tokia pinigų suma netenkino, jie tiksliai žinojo, kad M. K. mušė D. J. ir su juo buvę jo kompanijos draugai, todėl artimieji pasiūlė susimokėti kiekvienam iš asmenų po tokią D. J. siūlytą sumą. Jie nurodė, kad juos tenkintų 20000 litų“ (t. 7, b. 1. 81), liudytoja juos patvirtino, nes šiuo metu tikslių sumų negalėjo įvardinti. Ji susirado N. K. numerį per pažįstamus ir jai skambino. Dėl liudytojos ankstesnių parodymų (t. 7, b. 1. 59-61), kai ji parodė, kad D. J. negalėjo matyti, kad ji turi pinigus, tai jos buvo paklausta ar davė M. K. pinigus ir, ar jis galėjo matyti, tai D. J. negalėjo matyti, nes niekas jai jokių pinigų nedavė. Tai D. J. rūpestis buvo gauti pinigus jei nukentėjusieji susitaikys, o ne jos ar M. K.. M. K. nieko jai nepasakojo kas ten tiksliai įvyko toje kavinėje. M. K. jai nebuvo sakęs, kad sumušė nukentėjusįjį, kad dalyvavo tame įvykyje, kai buvo sužalotas nukentėjusysis ir, kad kokiais nors veiksmais prisidėjo prie sužalojimo. H. buvo minėjusi, kad vienu metu M. K., kai jie atvyko, buvo išlipęs iš automobilio, ji tuo metu leidosi vaistus, nes serga cukriniu diabetu, girdėjo kažkokius garsus, tačiau nematė kas ten mušėsi ir su kuo. Su D. J. ji nesiaiškino kaip ten buvo iš tiesų. D. J. nebuvo minėjęs, kad mušė ne jis. Pas K. jis visą laiką tvirtino, kad mušė jis. Jis N. K. sakė „teta, aš“, jis tą patvirtino, tai buvo per antrą kartą, kai N. K. sakė „vaikeli, ne tu“, jis patvirtino, kad jis.

Liudytojas V. M. parodė, kad apie įvykį sužinojo iš žmonos tą patį vakarą, buvo nuvykę į įvykio vietą, paskui į ligoninę. Konfliktas įvyko kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. M. K. (uošvis) po konflikto buvo praktiškai be sąmonės, nelabai orientavosi, neatsakinėjo į klausimus, daugiau inkštė. Jis buvo pasodintas į automobilį Nissan Almera (uošvienės automobilis). Kai jie atvažiavo, policijos dar nebuvo. Jis neklausė ką jam uošvienė kalbėjo, nes jam tokioje situacijoje svarbiau buvo padėti žmogui. Kiek pamena tą vakarą nei su N. K., nei su K. K. apie įvykį nekalbėjo. N. K. ir K. K. jam neįvardijo kas sumušė M. K.. D. J. buvo atvykęs į namus, tačiau kiek laiko praėjus po įvykio, kiek kartų, nepamena. Jis nedalyvavo pokalbyje su D. J., todėl nežino ar kaltinamasis buvo atvykęs vienas ar su kažkuo. Apie šį pokalbį žino tik iš savo sutuoktinės S. M.. Apie vaizdo ar garso įrašo darymą šio pokalbio metu sutuoktinė jam nepasakojo. Žmona minėjo, kad D. J. atvažiavo tartis, kad nerašytų pareiškimo policijai. Pagarsinus liudytojo 2015 m. rugpjūčio 26 d. parodymus (t. 2, b. 1. 137-138), jis paaiškino, kad pokalbyje su D. J. jis nedalyvavo, nepamena, kad būtų dalyvavęs. Patvirtino, kad pagarsinti parodymai teisingi, nes šiuo metu jis visų aplinkybių jau nepamena.

Apklausiamas 2015-08-26 Kauno apygardos teisme liudytojas V. M. parodė, kad D. J. pirmą kartą dėl atleidimo ir žalos atlyginimo pas uošvius buvo atvykęs tuo metu, kai uošvis dar gulėjo ligoninėje, gal kokios 4 dienos po įvykio. Tuo metu pas uošvius buvo jis, jo žmona, uošvienė, K. K. ir jo draugas. D. J. iš dalies prisipažino, kad sumušė M. K.. Su juo dar buvo mergina, vardu A., bei dar vienas vyras, kuris juos atvežė, bet jis neišlipo iš mašinos. D. J. tiksliai neįvardino, kad jis sumušė, jis pusiau nutylėdamas sakė, kad ir mušė, ir kad nemušė, galiausiai taip ir nepasakė tiksliai mušė ar nemušė, bet iš jo veiksmų buvo galima suprasti, kad jis prisipažino šiek tiek mušęs, nes įvardijo, kad gailisi. D. J. siūlė atlyginti žalą ir prašė atleisti. Vienas iš pokalbyje dalyvavusių asmenų klausė keliese mušėsi, tada D. J. neprisipažino, jis tylėjo, tada paklausė ar jis vienas M. K. mušė, tada D. J. linktelėjo galvą, tai jis suprato kaip prisipažinimą. K. su D. J. susitarė, jog šis atvažiuos dar kartą ir nuspręs dėl tikslesnių žalos atlyginimo sumų. Kiek tiksliai buvo susitikimų su D. J. nežino, nes jis dalyvavo tik pirmame. Buvo kalbama apie tai, kad gavus pinigus, jie turėtų pakeisti parodymus, nurodant, kad M. K. eidamas tamsoje pats griuvo ir susitrenkė galvą. Apie įvykį šiek tiek pasakojo uošvienė ir K. K.. K. K. pasakojo, kad buvo nuėjęs nunešti barmenui skolos ir ten įvyko konfliktas, kurio metu buvo sumuštas uošvis, kas mušė, nesakė (t. 2, b. l. 137- 138).

Iš esmės analogiškas jam žinomas aplinkybes apie įvykį liudytojas V. M. nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2018-01-17 bei papildomai parodė, kad po paskutinio teismo (duomenys neskelbtini) jis sužinojo, kad asmuo, kuris buvo kaltinamas M. K. sumušimu, teisme pakeitė parodymus, nurodydamas, kad ne jis sumušė M. K., bet M. K.. Jis M. K. nepažįsta, todėl negali pasakyti ar tą vakarą, kai atvažiavo prie šašlykinės, jis ten buvo, ar ne. Nežino kodėl kaltinamasis pakeitė parodymus, taip pat nežino kas iš tikrųjų sumušė M. K.. Tą vakarą konflikto metu šašlykinėje nebuvo, atvažiavo vėliau, todėl pats asmeniškai nieko nematė. M. K. žmona, apie šį įvykį sakė, kad nematė, ar neatsimena kas sumušė jos vyrą, o K. K. sakė, kad nematė kas sumušė M. K., nes tuo metu prie jo nebuvo (t. 7, b. l. 55 - 57).

Liudytoja S. M. parodė, kad įvykio dieną paskambino mama N. K., kuri pasakė, kad prie šašlykinės „(duomenys neskelbtini)“ sumušė tėtę. Kai kartu su vyru atvažiavo, rado tėtį be sąmonės gulintį mašinoje, iš ausų bėgo kraujas, atrodė labai prastos būklės. Aplinkui vaikščiojo D. J., ji matė jį, nors tuo metu dar nepažinojo. Kas tiksliai ką mušė, ji nematė, bet kai atvažiavo prie kavinės D. J. ten buvo, sakė, kad jis į mašiną įkelti padėjo. Tiksliai pasakyti kas ką įvykio vietoje sakė negali, tačiau buvo smūgis į žemę, tėtis trenkėsi su galva į žemę, nes kažkas stipriai jį pastūmė. Tėtis nieko neatsimena. Sekantį kartą D. J. ji matė po kelių dienų, gal trijų, kai jis atvažiavo pas juos į kaimą. D. J. atvažiavo tartis dėl įvykio, kad pareiškimą atsiimti, nors jie jokio pareiškimo nebuvo parašę. Jis siūlė kažkokią pinigų sumą, tiksliai negali pasakyti, už nuostolius, už patirtą stresą, už tėčio gydymą. Šio pokalbio metu jai susidarė įspūdis, kad D. J. sužalojo tėtį. Žadėjo kitą kartą atvažiuoti ir atvežti pinigus, tačiau ir kitą kartą atvažiavęs už kelių dienų, pinigų neatvežė. Pirmasis pokalbis buvo jų namuose virtuvėje, buvo ir A., kuri prisistatė pussesere. Ji palaikė kompaniją D. J., norėjo jam padėti. Jie bandė filmuoti susitikimą, tačiau nesigavo, įrašo neturi, sugedo kompiuteris, kuriame buvo tas įrašas. Pokalbyje dalyvavo ne tik ji, bet ir jos vyras, mama, kaimynas ir šeimos draugas. Tėtis išgėręs nėra linkęs kibti prie kitų žmonių. Tokio atveju, kad tėtis būtų susimušęs išgėręs su kažkuo, ar, kad kažkas jį būtų sumušęs todėl, kad kibo neblaivus, nėra buvę. Kai atvyko į įvykio vietą buvo ir jos brolis, tačiau ar ką tuo metu su juo kalbėjo nepamena. Ką tiksliai sakė brolis po muštynių ji nepamena. Žino, tik kad brolis K. konfliktavo. M. K. nepažįsta. Pagarsinus liudytojos 2018 m. sausio 17 d. parodymus (t. 7, b. 1. 50-52), liudytoja parodė, kad šiuo metu nepamena, jog D. J. sakė, kad jos tėtis pats nukrito, kad sakė „atsiprašau, aš nenorėjau, kad taip įvyktų“, bet jei taip sakė, tuomet taip ir buvo, nes geriau prisiminė. Patvirtino, kad iš brolio sužinojo, jog muštynėse dalyvavo dar kažkoks M., o ta A. yra jo giminaitė. Tačiau nėra nei vieno žmogaus, kuris būtų matęs ir pasakęs broliui, kad matė kaip M. K. sudavė smūgius jos tėvui.

Apklausiama 2015-09-30 Kauno apygardos teisme S. M. parodė, kad atvykus į įvykio vietą rado tėtį be sąmonės, jis buvo įkeltas į mašiną, jam iš ausų bėgo kraujas. Įvykio vietoje buvo keletas vaikinų, tame tarpe ir kaltinamasis, kuris sakė, kad sumušė ir taip įvyko, kad tėtė guli. Detaliau tuo metu J. neaiškino, ji jo neklausė. Tėtis sakė, kad buvo atvažiavęs kaltinamasis į ligoninę su A. M., atvyko atsiprašyti ir siūlė kompensaciją. Lankėsi kaltinamasis ir A. M. pas juos namuose dėl žalos atlyginimo. Pirmąkart buvo atvažiavę porą dienų po įvykio. D. J. atsiprašė už tai, kad sumušė tėtį, kad jo prasta sveikata, kad buvo nuvykę į ligoninę. D. J. patvirtino, kad sumušė jis. Konkrečios pinigų sumos nesiūlė, tik klausė, kiek jie norėtų. A. M. pasakė, kad jei būtų galima, kad tėtis pasakytų, jog pats ėjo ir nukrito, ir pats susižalojo. Su tokiu pasiūlymu jie nesutiko. Pokalbis nebuvo ilgas gal 10 - 20 min. Kiek žino, jie buvo dar porą kartų atvažiavę (t. 2, b. l. 156 - 157).

Iš esmės analogiškus parodymus liudytoja S. M. davė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2018-01-17, kai papildomai parodė, jog po kurio laiko, brolis ar mama, sužinojusi iš brolio pasakė, kad muštynėse dalyvavo dar kažkoks M., o ta A. yra jo giminaitė, todėl jai ir jos šeimai atrodo, kad giminaitė stengėsi užglaistyti įvykį dėl to, kad padėtų M. K., o ne J., tačiau nėra nei vieno žmogaus kuris būtų matęs ir pasakęs broliui, kad matė kaip M. K. sudavė smūgius jos tėvui (t. 7, b. l. 50 - 52).

Liudytojas A. M. parodė, kad jam paskambino M. K. žmona ir pasakė, kad buvo incidentas, kurio metu buvo sumuštas M. K. ir išvežtas į ligoninę. Sakė, kad turi atvažiuoti asmenys ar asmuo, kuris sumušė M. K., pasikalbėti pas juos į namus. Jei neklysta, tas susitikimas buvo paros bėgyje po įvykio. Pas K. į namus atvyko kaltinamasis su drauge. D. J. pradėjo atsiprašinėti, prisipažino, kad mušė, norėjo tiesiog draugiškai susitaikyti. Toks susitikimas, kuriame jis (liudytojas) dalyvavo buvo tik vienas. Pokalbyje dalyvavo M. K. žmona, jo dukra, o gal abi dukros, dabar tiksliai nepamena, taip pat jis ir kaltinamasis su kažkokia drauge. Šio susitikimo ir pokalbio iniciatorius buvo kaltinamasis. Pokalbio metu iš kaltinamojo buvo pasiūlyta materialinis atlyginimas už sveikatos sužalojimą, tačiau pasiūlyta suma buvo juokingai maža, siūlė gal 5000, 6000 litų. Jų nurodyta suma buvo 15 000 eurų, jeigu bus pasekmės sunkesnės. N. K. su sūnumi jam pasakojo, kad jie važiavo iš dukros gimtadienio, sustojo į kavinę atiduoti skolą, gal apie 10 litų, o kaip jau ten toliau tas incidentas vyko tai visų smulkmenų jis nelabai žino. Kiek suprato, tai įvyko apsižodžiavimas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, o kuri pusė pradėjo, jis negali pasakyti. Kas ten dalyvavo ir kas mušė, nežino, tačiau D. J. atsiprašymo metu buvo ištartos frazės „mes mušėme“, daugiskaitoje kažkodėl pasakyta, kad „dovanokite, atleiskite, mušėme“. Kaip suprato iš pasakojimų, tai visas konfliktas prasidėjo viduje ir paskui persikėlė į lauko teritoriją. Kas ir kiek smūgių sudavė jis nežino. Jie bandė įrašyti to susitikimo su D. J. pokalbį, bet nepavyko. Su D. J. atvykusi mergina buvo kaip tarpininkė. To pokalbio metu jokie vardai ar pavardės kas mušė nebuvo paminėti. Nukentėjusiojo sutuoktinė pokalbio metu dar bandė aiškintis dėl kitų asmenų, bet nieko nepavyko sužinoti. Ji sakė ir kaltinamajam, kad buvo daugiau žmonių sumušant jos vyrą ir prašė pasakyti tų asmenų pavardes. Pamena, kad N. K. sakė „D. tu buvai ne vienas“. Ką atsakė D. J., jis tiksliai nepamena. D. to viso pokalbio metu nenurodė, kad jis vienas mušė, jis atsiprašinėjo daugiskaitoje, sakydamas „dovanokit, atleiskit, kad mušėm“. Pagarsinus liudytojo 2015 m. rugsėjo 30 d. teisme duotus parodymus (t. 2, b. 1. 155-156), jis paaiškino, kad minėdamas apie parodymų pakeitimą gal netiksliai išsireiškė. Pokalbio metu pasiūlius atlygį už sužalojimus, gal ir buvo, kad jeigu žmonės sutaria apie materialinį atlyginimą ir tada gal jie būtų tą pareiškimą ar kaltinimą atsiėmę. Tuo metu kai davė parodymus buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingus parodymus, todėl nemelavo dėl susitikimo. Dabar jau nepamena ar buvo antras susitikimas, ar jo metu dalyvavo nukentėjusiojo sūnus K. K..

Iš esmės analogiškus parodymus liudytojas A. M. davė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kada be jau anksčiau minėtų aplinkybių nurodė, kad pamena, jog D. pasakė, kad sutinka atlyginti apie 5000 litų. Nukentėjusiojo artimųjų tokia pinigų suma netenkino, kadangi jie tiksliai žinojo, kad M. K. mušė D. ir su juo buvę jo kompanijos draugai, todėl artimieji pasiūlė susimokėti kiekvienam iš asmenų po tokią D. siūlytą pinigų sumą. Jie nurodė, kad juos tenkinanti pinigų suma būtų apie 20 000 litų. Kiek tiksliai asmenų ir kas jie tokie, kurie mušė M. K., niekas nekalbėjo. D. teigė, kad mušė tik jis vienas. Kai D. išgirdo kokia pinigų suma tenkintų M. K. artimuosius, jis pasakė, kad geriau už šį nusikaltimą atbus jam paskirtą bausmę. Pokalbio metu K. sakė, kad muštynėse dalyvavo ir daugiau asmenų, tačiau D. jų neįvardijo ir apie juos nieko nekalbėjo, tik teigė, kad mušė jis vienas (t. 7, b. l. 80 - 81).

Liudytoja L. K. parodė, kad yra D. J. draugė. Apie įvykį žino tik iš pasakojimų, nes pati jame nedalyvavo. Su D. J. susipažino metai po įvykio. D. J. jai pasakojo, kad kavinėje vyko konfliktas, paskui muštynės, apsistumdymas. Ji nežino vardų ir pavardžių kas susistumdė. Kiek jai pasakojo H. G., kai įvyko muštynės, D. J. buvo viduje. Kiek žino iš pasakojimų, D. J. prisiėmė kaltę už M. K., kuris prašė D. J. prisiimti kaltę, nes bijojo būti atleistas iš policijos. M. K. jai asmeniškai nesakė, kad jis sumušė, bet jo draugė H. G. jai sakė, kad ji matė kaip M. K. mušėsi, tačiau nesakė su kuo konkrečiai, tik kad su vyresniu asmeniu stumdėsi. D. J. ir M. K. tarpusavio pokalbių apie tai ji nėra girdėjusi, prie jos apie tai nekalbėjo. Su D. J. gal ir yra telefonu kada apie tai kalbėję. O. I., D. V., L. M., T. P. ji nepažįsta. Pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugsėjo 27 d. apklausoje duotus parodymus (t. 8, b. l. 10-11), liudytoja paaiškino, kad H. G. jai kategoriškai nepatvirtino, jog M. K. mušėsi. Ji iš pokalbių, kai jos pasikalbėdavo, galėjo suprasti, kad M. K. mušėsi. Kai M. K. išėjo iš policijos, jo bendravimas su D. J. nutrūko. Apie tai, kad M. K. paprašė pas D. J., kad šis prisiimtų kaltę, sakė, kad padės išeiti iš tos situacijos, kad byla gerai baigtųsi, be pasekmių, pasakojo D. J.. Ji pati nei pačiame įvykyje, nei pokalbiuose nedalyvavo.

Liudytojas M. D. parodė, kad 2014 metų rugpjūčio mėnesį dirbo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus Ekonominių nusikaltimų tyrimų poskyryje. Jam nėra žinoma kavinė, esanti (duomenys neskelbtini), taip pat ir apie nukentėjusiojo M. K. sužalojimo aplinkybes minėtoje kavinėje.

Liudytojas A. J. parodė, kad 2014 metų rugpjūčio mėnesį dirbo (duomenys neskelbtini) policijoje Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriuje. Pamena, kad buvo įvykio tyrimas dėl M. K. sužalojimo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ prie (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų buvo paguldytas į (duomenys neskelbtini) klinikas dėl galvos traumos, tačiau gydant iš ten pasišalino. Jis nebuvo į įvykį atvykęs, tik atliko tyrimą pradžioje, nes yra žvalgybos pareigūnas. Patruliai nurodė jam kelias pavardes, pamena, kad buvo D. J. pavardė ir dar kažkokia. M. K. pavardės tarp tų pavardžių nebuvo. Jam teko bendrauti su nukentėjusiuoju, jo sutuoktine, sūnumi. Nepamena ką jie pasakojo, tačiau jie nenurodė kas sužalojo nukentėjusįjį. Jis tuo metu turėjo nuotraukas, berods, buvo D. J., gal dar kažkokios. Parodė jas nukentėjusiesiems ir jie sakė, kad „šitas buvo, šitas buvo, bet ne tas sumušė“. Patruliai jam buvo perdavę informaciją, todėl rodė D. J. nuotrauką ir kitų asmenų. Gali būti, kad tada M. K. nuotraukos nebuvo, nes apie jį dar nežinojo. Protokolo dėl asmens atpažinimo pagal nuotrauką nerašė. Nepamena iš kur įvykio tyrime atsirado M. K. pavardė, kas jam pasakė. Negali pasakyti ar tyrimo metu kažkas užsiminė, kad dalyvavo neva kažkokie studentai iš policijos mokyklos, galėję matyti tą įvykį. Jis buvo išsikvietęs pokalbiui M. K., pokalbyje dalyvavo ir skyriaus vadovas. Su M. K. buvo atliekamas neprocesinis veiksmas, todėl protokolas nebuvo rašomas. Pokalbio metu M. K. viską neigė. Tiksliai nepamena ką sakė M. K., bet maždaug, kad jis ar tai nežino, ar tai nebuvo, ar tai buvo, bet nematė. M. K. pokalbio metu buvo duota suprasti, kad reikia šnekėti, reikia žiūrėti kas čia atsitiko, gal nepataisomų dalykų neatsitiko, vis tiek bus išsiaiškinta. Tą pačią dieną paskambino kažkoks jaunuolis, pasakė, kad jis D. J., nori atvažiuoti prisipažinti. Tai buvo po kokių dviejų valandų po pokalbio su M. K.. Kai atvažiavo D. J. jie trumpai pasišnekėjo, jis savanoriškai prisipažino. Parašė ant balto lapo, kas buvo, kaip buvo pagal jį, kokios aplinkybės. Ką jis parašė tai ir buvo perduota tyrėjai. Nežino kaip jis pavadino tą dokumentą. Jis nunešė tą lapą vadovams, pasakė kokia situacija ir viskas. Prisipažinimo paėmimas buvo jo paskutinis veiksmas. Dar prieš tai D. J. jis buvo išsikvietęs, tai buvo kokios kelios dienos prieš, greičiausiai, kad jis viską neigė tada. Jis klausė D. J. kodėl prieš tai neigė, o dabar prisipažįsta, bet ką jis atsakė nepamena. Jei neklysta nukentėjusiajai N. K. rodė D. J. nuotrauką, ji sakė, kad ne šitas. Tai nebuvo procesinis veiksmas, atpažinimas pagal nuotrauką, nes reikėjo veikti greitai ir rasti kas sumušė. Kavinės savininkas V. Jei byloje yra parašyta, kad jam skambino, tai skambino tuo metu. Ką atsakė kavinės savininkas su juo susisiekus ir kaip buvo įformintas šis skambutis, jis dabar negali tiksliai atsakyti. Negali pasakyti kodėl iš karto, kai gavo bylą, nenuvyko į įvykio vietą išimti vaizdo įrašus, atlikti įvykio vietoje kitus procesinius veiksmus. Jei kavinės savininkas pasakė, kad nėra vaizdo įrašo, tai jis ir nevyko išimti jo. Pagarsinus anksčiau liudytojo duotus parodymus (t. 8, b. 1. 75-78), jis patvirtino, kad buvo toks telefono pokalbis su nukentėjusiąja, kai buvo paprašyta jos atvykti su tikslu parodyti M. K. nuotrauką, tačiau N. K. atsakė necenzūriniais žodžiais ir atsisakė atvykti.

Liudytojas T. B. parodė, kad nieko negali pasakyti apie įvykio, kurio metu buvo sužalotas M. K., aplinkybes. Gal ir yra nukentėjusįjį matęs, tačiau nepamena. Negali pasakyti ar ką nors šioje byloje yra rašęs. Nepamena, kad būtų važiavęs į įvykį 2014 metų rugpjūčio mėnesį šašlykinėje, (duomenys neskelbtini) rajone. Nei pareigūno M. K., nei kaltinamojo D. J. nepažįsta.

Liudytojas D. B. parodė, kad negali nieko pasakyti apie nukentėjusiojo M. K. sužalojimo šašlykinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) rajone, aplinkybes. Tokio įvykio nepamena. Laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki 2014 m. rugpjūčio 23 d. dirbo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniuoju specialistu – budėtoju, tačiau į įvykius pats nevažiuodavo. Tiksliai negali nurodyti ar buvo gautas pranešimas dėl muštynių prie kavinės (duomenys neskelbtini) kaime. Tokių pranešimų buvo ne vienas, ten žinoma vieta buvo. Nukentėjusiojo jam neteko sutikti, o pareigūną M. K. jis žino, nes pastarasis dirbo kelių policijos patruliu. Asmeniškai į jį dėl nukentėjusiojo sužalojimo ar kokio kito įvykio M. K. tikrai nesikreipė, nei telefonu ar kokiu kitu būdu. Kaltinamojo D. J. taip pat nepažįsta.

Liudytojas L. B. parodė, kad nei nukentėjusiojo, nei kaltinamojo D. J. nepažįsta. Apie 2014 metais rugpjūčio mėnesį įvykusias muštynes, kurių metu buvo sužalotas asmuo (duomenys neskelbtini) kaime, nieko pasakyti negali. Tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus postinio pareigose – budėtojo padėjėju. Jis pats į įvykius nevykdavo, tik priimdavo pranešimus telefonu. M. K. pažįsta kaip buvusį policijos pareigūną. 2014 metais rugpjūčio mėnesį ar vėliau M. K. į jį nesikreipė dėl kokios nors informacijos gavimo apie nukentėjusiojo sužalojimą. Nei tą dieną, nei vėliau jis minėto asmens nematė.

Liudytojas D. L. parodė, kad 2014 metais dirbo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės budėtoju, specialistu. Negali nieko konkrečiai pasakyti ką veikė laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki 2014 m. rugpjūčio 23 d., nepamena. Nukentėjusiojo M. K. nepažįsta ir apie jo sužalojimo aplinkybes nieko nežino. Pareigūno M. K. asmeniškai nepažįsta, nėra tekę susitikti. Jis dirbo Operatyvaus valdymo skyriaus specialistu areštinėje ir jo pareigos buvo priimti žmogų, sutvarkyti dokumentus ir paskirti į kamerą, jeigu sulaikomas žmogus arba nuteistas žmogus.

Liudytojas G. G. parodė, kad 2014 metais dirbo areštinės budinčiu (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiame policijos komisariate, šiuo metu nedirba, pensijoje. Jo pareigos buvo priimti sulaikytus ar suimtus asmenis areštinėje. Nepamena ar dirbo 2014 m. rugpjūčio 22 d. – 2014 m. rugpjūčio 23 d. Nei pareigūno M. K., nei nukentėjusiojo M. K. nepažįsta. Apie nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes nieko negali pasakyti. Nežino kur randasi (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Tokio atvejo, kad kolega būtų teiravęsis apie kokį nors įvykį nepamena.

Liudytojas T. P. parodė, kad 2014 metais dirbo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate Operatyvaus valdymo skyriuje postinio pareigose. Būdavo, kad veždavo operatyvinę grupę į iškvietimą. Pažinojo pareigūną M. K., teko su juo dirbti. Nukentėjusiojo M. K. nepažįsta ir apie jo sužalojimo aplinkybes nieko nežino. Jam dirbant budėtojų dalyje, M. K. tikrai nebuvo kreipęsis su kokiais prašymais, nesidomėjo apie nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes ir tyrimą.

Liudytojas R. K. parodė, kad įvykio metu dirbo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijoje. M. K. pažinojo, juos siejo tik darbiniai santykiai, kartais dirbdavo viename ekipaže. M. K. buvo ramus, pareigingas, konfliktų su sustabdytais asmenimis nebuvo. Žino kavinę, kurioje įvyko muštynės. Yra girdėjęs apie tą įvykį, tačiau plačiau nesidomėjo, nes jam nebuvo įdomu. M. K. jam apie šį įvykį nepasakojo ir neprašė pasidomėti. Apie būtinąją gintį konsultacijų nebuvo. Yra pietavęs toje kavinėje, tačiau savininko asmeniškai nepažįsta. Nebuvo nuvykęs į tą kavinę dėl vaizdo įrašų peržiūros. Kaltinamąjį D. J. žino iš matymo. Bendrauti įvykio metu, būti pas D. J. namuose jam neteko. Pas kaltinamojo tėvą taip pat nėra buvęs, jo nepažįsta. D. J. pažinojo pagal pravardę „S.“. Iki darbo policijoje su M. K. nebuvo pažįstami, tarp jų didelis amžiaus skirtumas. Iš ko konkrečiai yra girdėjęs apie nagrinėjamą įvykį jis negali tiksliai pasakyti, tiesiog žmonės kalbėjo.

Liudytoja D. M. parodė, kad nagrinėjamoje byloje buvo tyrėja, atliko procesinius veiksmus, liudytojų apklausas, įtariamojo apklausą, parodymų patikrinimą vietoje. Ji apklausinėjo D. J., tačiau tiksliai visų apklausos detalių nepamena. Buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje, parodymus davė nuoširdžiai, nurodė, kad gailisi dėl įvykio, nekilo abejonių dėl jo parodymų. Jis tiksliai nurodė vietą ir patį įvykį, kaip ir kur gulėjo M. K., kaip nukrito, nes pats nukentėjusysis įvykio neprisiminė. Minėjo, kad nukentėjusįjį pastūmė netyčia, nes nukentėjusysis lyg buvo lauke užsimojęs rankine ar kažkuo jam trenkti, todėl gindamasis nuo jo atsistūmė ir nukentėjusysis nukrito. Atliekant tyrimą D. J. nebuvo užsiminęs, kad nukentėjusįjį sužalojo kitas asmuo, o ne jis. Apie tai, kad toliau vyksta tyrimas ji sužinojo gal po poros metų, kai komisariate sutiko D. J.. Dėl vaizdo įrašų ar jie buvo peržiūrėti ir kodėl nepaimti, ji nebeprisimena. D. J. tyrimo metu buvo minėjęs, kad vyko pas nukentėjusįjį atsiprašyti ir susitaikyti, tačiau nesusitarė dėl žalos dydžio, ir todėl nesusitaikė. Apklausos kabinete vyko nedalyvaujant jokiems kriminalistams ir nedarant jokio psichologinio spaudimo. Liudytojai apklausų metu taip pat neužsiminė, kad kas nors pas juos prašė duoti vienus ar kitus parodymus. Kiek pamena, tyrimo metu nebuvo liudytojų, kurie būtų aiškiai nurodę ar D. J. pastūmė, ar sudavė lauke smūgį nukentėjusiajam. Apie M. K. taip pat nieko nežinojo. Apie šį pareigūną išgirdo tik apklausiama (duomenys neskelbtini) policijos komisariate. Nei iš minėto pareigūno aplinkos, nei iš jo paties, jokių prašymų dėl atliekamo tyrimo nebuvo. Kodėl apklausiama nurodė, kad D. J. kaip įtariamąjį nustatė iš liudytojų parodymų, dabar negali atsakyti, nepamena. Nepamena ar D. J. šauktas į apklausą siunčiant jam šaukimą ar telefonu, tačiau jis pats atvyko, bendradarbiavo su pareigūnais.

Liudytojas D. P. parodė, kad su D. J. tekę susitikti darbo klausimais. Prieš 3-4 metus skyriuje buvo gauta informacija, kad M. K., kuris dirbo policijoje, galimai bendrauja su asmenimis, kurie užsiima kontrabanda. Toje informacijoje buvo nurodyta, kad jis artimus santykius palaiko su D. J.. Tai informacijai paneigti ar patvirtinti D. J. ir buvo iškviestas į skyrių. D. J. išsikvietė telefonu, kontaktus per duomenų bazes rado. Pokalbio metu D. J. neneigė, kad bendrauja su M. K., minėjo, kad prisiėmė už M. K., kuris tuo metu dirbo policijoje, nusikaltimą. Jis papasakojo, kad pas jį į namus atvyko M. K. ir dar keli policijos pareigūnai ir įkalbinėjo apsiimti kaltę už M. K., nurodė, kad filmuotos medžiagos nebus. Ar jie jį nuvežė, ar pats D. J. atvyko pas tyrėjus nežino. R. K. yra tas pareigūnas, kurį įvardijo D. J.. D. J. minėjo, kad veika buvo muštynės, įvykusios ties (duomenys neskelbtini) kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad M. K. sumušė žmogų lauke ir iš įvykio vietos pasišalino. Nepamena ar D. J. minėjo, jog buvo toje kavinėje ar ne, bet jis apsiėmė tą nusikalstamą veiką. Jis (liudytojas) tuo metu dirbo Imuniteto skyriuje ir po pokalbio su D. J. kreipėsi į tyrėją Š. J., kuris tyrė tą bylą, tai tyrėjas jam papasakojo, kad jie ar techninių priemonių pagalba, ar kažkaip nusistatė, kad nusikaltimo vietoje buvo M. K. Iš karto jie atsivežė pirma M. K., bandė su juo kalbėtis, bet, kaip tas pareigūnas aiškino, jis tylėjo, nieko nesakė, tik pasakė „duokit man valandą ir atvešiu įtariamąjį kitą“. Sakė, kad paleido M. K. ir po valandos atvyko D. J.. Pokalbio su D. J. metu patarė jam dėl nurodyto kaltės prisiėmimo per teisininkus kreiptis į teismą. Tą pačią dieną jie išsikvietė ir M. K. pokalbiui, tačiau šis tylėjo ir nieko apie veiką nepasakojo, tačiau greitu metu išėjo iš darbo. Daugiau su D. J. jokių pokalbių nebuvo. Su R. K. jis nekalbėjo. Dabar tiksliai nepamena ar Š. J. papasakojo, ar D. J. nurodė, kad įvykio dieną D. J. buvo kavinėje, bet viduje, o tas konfliktas įvyko lauke. Būtent lauke M. K. tą asmenį sumušė. T. neatsimena, su juo nėra bendravęs. Iš D. J. jis raštiško paaiškinimo neėmė, buvo pravestas tik prevencinis pokalbis, o kas dar galėjo su juo bendrauti nežino. Į D. J. nurodytas aplinkybes apie kaltės prisiėmimą už policijos pareigūną nebuvo sureaguota, nes byla jau buvo atiduota į teismą, kuris ir nuspręs ar D. J. kaltas, ar nekaltas. R. K. nepaklausė, nes tuo metu jis jau nebuvo policijos pareigūnas.

Liudytoja M. K. parodė, kad apklausinėjo ikiteisminio tyrimo metu H. G. ir A. G., tačiau nepamena ką tiksliai jos sakė. Jos buvo supažindintos su jų teisėmis ir apklausiamos apie joms žinomas aplinkybes, užduoti klausimai. H. G. apklausos metu tikrai verkė, bet jokio spaudimo jai nebuvo daroma, tiesiog buvo pokalbis ir įtikinėjo ją sakyti tiesą. Niekas negrąsino ir nekankino ar kažko kito neteisėto nedarė. H. G. verkė ne vienos apklausos metu, sakė, kad bijojo eiti į policiją. Jos draugė buvo minėjusi, kad H. labai jautri, tačiau kodėl ji taip jautriai reagavo į apklausas, kas ją taip jaudino, ji negali pasakyti. Savo parodymų esmę H. G. tikrai suprato, pati perskaitė savo parodymus. Jai atrodė, kad H. G. jaudinasi nenatūraliai, nes turi ką slėpti. Tiek H. G., tiek ir A. G. parodymus užrašė taip, kaip jos sakė, nieko negražino. Apklausoje dalyvavo vyresnysis tyrėjas B. ir R. K.. Jie nurodyti protokole kaip dalyvavę asmenys, o jei protokolą apklausos pasirašė ji, tai ji ir atliko apklausą. A. G. poveikis nebuvo daromas, tikslių jos parodymų nepamena.

Liudytoja R. K. parodė, kad nieko išskirtinio apklausų metu šioje byloje nebuvo. Jei asmens apklausoje dalyvavo pareigūnas tai jis į protokolą yra įrašomas kaip dalyvavęs asmuo. Kodėl ji dalyvavo H. G. apklausoje negali pasakyti, bet jokio spaudimo jai nedarė. Gal tuo metu nebuvo apklausų kambariuko, todėl tyrėjas, atvykęs iš (duomenys neskelbtini) neturėjo kur būti. H., dalyvaujant jai apklausoje, neverkė. Ar ji uždavinėjo H. klausimus negali tiksliai atsakyti. Kai esi tyrimo grupėje, apklausinėji žmogų, dalyvauji, tada lengviau atlikti kitą procesinį veiksmą su kitais liudytojais, nes žinai tyrimo esmę. Šioje byloje ji atlikto akistatas. Niekas jokios pozicijos apklausų metu dėl daromo poveikio neišreiškė, jokių skundų nerašė.

2014 m. rugpjūčio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini) – šašlykinės patalpa ir vietovė. Apžiūros metu užfiksuota, kad prie šašlykinės yra asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė. Įėjus į šašlykinę tiesiai yra įrengtas baras. Kairėje už baro yra durys į šašlykinės sandėlio ir virtuvės patalpas. Šašlykinės viduje, kairėje ir dešinėje pusėje, stovi po du apvalius stalus su kėdėmis. Šašlykinės vidaus patalpos yra filmuojamos apsaugos kameromis. Iš pridėtų nuotraukų matyti, jog kairėje virš įėjimo į kavinę, yra vaizdo stebėjimo kamera, nukreipta įėjimo link (t. 1, b. l. 7- 12).

2014 m. rugpjūčio 25 d. tyrėjo A. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo bendrauta su šašlykinės „(duomenys neskelbtini)“ savininku V. V., kuris paaiškino, jog šašlykinės vidaus patalpos yra filmuojamos, tačiau įrašo jau nėra, nes jis saugomas parą laiko (t. 1, b. l. 13).