Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Jasaičio skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. RV-22-10521 taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka D. J., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2023 m. balandžio 5 d., bausmės pabaiga – 2026 m. spalio 5 d. Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. lapkričio 20 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-10521 taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vyksta į trumpalaikes išvykas į namus, dalyvauja resocializacijos procese bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Komisija daro išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra, nuteistasis bausmę atlieka už įstaigos ribų, dirba ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei, lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Kęstutis Jasaitis skundžia Komisijos nutarimą, prašo šį nutarimą panaikinti ir netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam D. J.. Skundas motyvuotas tuo, su Komisijos išvada nesutiktina. Lygtinio paleidimo instituto taikymas įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o kaip galimybė nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu įvertinus šiuo klausimu reikšmingų aplinkybių visumą galima pagrįstai manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Šiuo atveju negalima sutikti išvada, kad nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą ir gali būti paleistas lygtinai. Įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą. D. J. atlieka subendrintą bausmę pagal 5 nuosprendžius už 7 nusikalstamas veikas. Bausmę atlieka už sukčiavimą, bei smurto panaudojimą, jis ir anksčiau yra teistas už finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Nusikaltimai sunkėjančio pobūdžio, kadangi paskutiniu nuosprendžiu nuteistas ir už smurto panaudojimą. D. J. daugumą nusikalstamų veikų atliko bendrininkų grupėje. Nusikalstamas veikas įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo metu, buvo ne kartą baustas ir už šiurkščius administracinius nusižengimus, baudos nėra sumokamos, o jos per pastaruosius 5-erius metus sudaro 17 880 Eur. Didžiausios baudos skirtos už kontrabandą. Reikėtų paminėti ir tai, jog nuteistasis ne kartą baustas už girtumą jam esant lošimo namuose, taigi galima manyti, jog yra turėjęs problemų ir su lošimu bei to padariniais. Šie nuteistąjį apibūdinantys duomenys tik atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, rodo, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai: nuteistasis nebaustas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Šios nustatytos aplinkybės parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau vien šių pozityvių veiksmų nepakanka tam, jog būtų galima nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o turi būti nustatyti ir akivaizdūs pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę. Nagrinėjamu atveju, D. J. darbinė patirtis laisvėje itin skurdi, atvykęs į įkalinimo įstaigą oficialiai dėl darbo nesikreipė, teigė, jog, „jei atsirastų geras darbas, tai galėtų dirbti“, valgykloje nedirbtų dėl bjaurių kvapų. Nuteistasis nuo 2024 m. gegužės 10 d. perkeltas bausmę atlikti į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Nuteistasis nuo 2024 m. gegužės 30 d. pradėjo darbinę veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2024 m. rugsėjo 9 d. įsidarbino į MB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirba iki šiol. Kaip matyti, bausmės atlikimo nuteistojo darbinė veikla nėra didelė, iš to negalima daryti išvados, kad požiūris į darbą pasikeitė. Galimo lygtinio paleidimo atveju nuteistasis ketina padėti mamai ūkyje, pažymos patvirtinančios oficialaus įsidarbinimo galimybę vertinimo metu nepateikė. Nuteistojo nusikalstamas elgesys yra betarpiškai susijęs su jo prasta finansine padėtimi ir lėšų paskirstymo įgūdžių stoka, kaip matyti jis laisvėje nebuvo motyvuotas pajamas užsitikrinti teisės normų nepažeidžiančiais būdais, gautų baudų nemokėdavo, žalos atlyginti nesiekė. Šiuo metu nuteistasis negeba realistiškai įvertinti savo finansinių sunkumų, kurie ne tik apsunkins asmens integraciją po bausmės atlikimo, tačiau gali ir paskatinti pakartotinį nusikalstamą elgesį. Šie duomenys tik patvirtina, kad D. J. dar nėra pakeitęs savo požiūrio ir laisvėje laikysis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Jasaičio skundas tenkintinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Sprendžiant ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi būtina vertinti nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei atsižvelgti ar asmuo vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, tik įvertinus šių duomenų visumą galima pagrįstai konstatuoti, jog yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

Sutinkamai su aptartu teisiniu reguliavimu, pritartina Komisijos išvadai, jog nuteistasis D. J. šiuo metu jau yra atlikęs privalomai atliktiną BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formaliojo pagrindo egzistavimą. Tačiau tik formalaus pagrindo, taikant lygtinį paleidimą, nepakanka, ką savo skunde akcentavo ir prokurorė. Teismas šiam argumentui pritaria, tuo pačiu konstatuojant, kad nuteistojo elgesyje neegzistuoja materialusis pagrindas, o įvertinus visus duomenis nebuvo nustatyta ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Aukščiau pastraipoje padaryta išvada grindžiama Socialinio tyrimo išvados duomenimis, iš kurių matyti, kad atlikus nuteistojo D. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką nustatytas kaip vidutinis mažėjantis, kas, kaip jau ir aptarta, nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Kartu pasisakytina, jog teismas nenustatė ir nuteistojo akivaizdžių pastangų mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Tokia išvada daroma atsižvelgiant ir į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas išliko nepakitęs nuo pirminio vertinimo.

Sutiktina su prokuroro skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog nuteistojo elgesyje nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, nededa maksimalių pastangų koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis. D. J. bausmę atlieka už sunkų nusikaltimą – sunkų sveikatos sutrikdymą bei nesunkų nusikaltimą – viešosios tvarkos pažeidimą. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos buvo sąmoningai suplanuotos ir įvykdytos bendrininkų grupe. Tai leidžia įžvelgti didesnį nuteistojo pavojingumą, jo nusikalstamos veikos buvo padarytos ne atsitiktinai, taip susiklosčius aplinkybėms, o tam pasirengus, todėl yra didelė tikimybė, jog laisvėje jis gali pakartotinai nusikalsti. Teismas konstatuoja, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai, ir kurie ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami nuteistajam tęsiant pataisos procesą esant struktūruotoje aplinkoje. Tokiu būdu, nuteistojo elgesyje vyraujančios probleminės sritys, neleidžia daryti abejonių nekeliančios išvados, jog pataisos procesas pasiekė savo tikslą, kurių vienas paveikti asmenį taip, kad ateityje jis nebenusikalstų.

Nors nuteistojo elgesyje egzistuoja nepaneigiamai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, dėl ko neabejoja ir prokuroras, tačiau teismas jų nelaiko išskirtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiomis. Komisija nutarime nurodo, kad nuteistasis drausmine tvarka nebaustas, viso bausmės atlikimo metu stebimos nuteistojo pastangos valdyti nusikalstamo elgesio riziką ir nustatytas mažėjimas, dalyvauja resocializacijos procese bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, nuo 2024 m. rugsėjo 9 d. dirba MB „(duomenys neskelbtini)“. Šios aplinkybės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Teismas taip pat pritaria prokuroro skundo argumentui, kad nuteistojo D. J. neatliktos bausmės dalis ir kitų nutartyje aptartų aplinkybių visumoje, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas pataisos įstaigoje jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Nuteistasis atlikdamas jau paskirtą bausmę turi patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo skiriama bausmė nėra savitikslė, ja siekiama ir paveikti asmenį, kad pastarasis savo elgesį koreguotų išimtinai teigiamai, eliminuojant galimas pakartotinio nusikalstamo elgesio apraiškas, tokiu būdu ir atliekamos bausmės laikas neabejotinai prisideda prie šio proceso. Todėl sutiktina su prokuroro skunde nurodytu argumentu dėl bausmės trukmės, šiuo atveju įvertinus, kad nėra nustatyta BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti materialiojo pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, spręstina, kad neatliktos bausmės dalis dar turi tiesioginės įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio pokyčiui, tai yra, atlikdamas jam paskirtą bausmę jis dar turi dėti maksimalias pastangas mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kad tai būtų pagrindas spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra išimtinė teisė, kuri nėra taikoma visiems be išimties nuteistiesiems, kadangi tai yra valstybės pasitikėjimo nuteistuoju išraiška, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo tarpu toks pasitikėjimas galimas tik tuo atveju, kai nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, atsižvelgiant į tai, koks nuteistojo elgesys buvo laisvėje, buvo koreguojamas išimtinai teigiamai ir leidžia spręsti, kad nuteistasis yra pasiruošęs savo tikslų siekti išimtinai teisėtais būdais, ko nagrinėjamu atveju, aukščiau aptartų duomenų kontekste, konstatuoti nėra pagrindo.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Jasaičio skundas, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. RV-22-10521 taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tenkinamas ir skundžiamas nutarimas panaikinamas, o lygtinis paleidimas nuteistajam D. J. netaikomas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies3 punktu, 5 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Jasaičio skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr. RV-22-10521 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir netaikyti nuteistajam D. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.