Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. J. prašymą dėl turto dalies, esančios bendroje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolis M. P., B. A., I. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Apie rašytinį teismo posėdį proceso dalyviai informuoti paskelbiant pranešimą specialioje interneto svetainėje bei išsiunčiant jiems pranešimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas dėl bylos sustabdymo atmetamas, prašymas dėl turto dalies nustatymo tenkinamas.

Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, jog antstolio M. P. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0123/20/00741 pagal Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. išduodą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-884-153/2016 dėl 125 663,00 Eur išieškojimo iš skolininko (v. b. l. 1–3). Antstolis vykdydamas išieškojimą 2020 m. birželio 15 d. Turto arešto aktu Nr. S-5478 areštavo skolininkui priklausantį turtą: butą (patalpą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); inžinerinius įrenginius, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 30392/60785 dalis žemės sklypo, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); pastatą, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); butą (patalpą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); butą, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); pastatą, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini); statinį (inžinerinį įrenginį), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 7–8). Valstybės įmonė registrų centras įregistravo turto arešto aktą turto arešto aktų registre (v. b. l. 9). 2020 m. birželio 18 d. turto arešto aktu Nr. S-5691 antstolis areštavo skolininkui priklausančias pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 16). 2020 m. birželio 22 d. turto arešto aktu Nr. S-5757 antstolis patikslino piniginių lėšų, esančių banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) areštą, nurodant, kad skolininkas gali laisvai disponuoti 655,00 Eur suma (v. b. l. 26). Skolininkas santuoką su I. A. sudarė (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 64). Visas skolininkui priklausantis areštuotas turtas nuosavybės teise priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine I. A. (v. b. l. 57–61). 2020 m. liepos 9 d. patvarkymu dėl turto arešto panaikinimo antstolis panaikino areštą skolininko banko sąskaitoms Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 67). Antstolis 2020 m. liepos 9 d. turto arešto aktu Nr. S-6397 areštavo skolininko ir jos sutuoktinės turtą: transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotą I. A. vardu; areštavo bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamą turtą (CK 3.88 straipsnis); pajamas ir vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, pajamas gautas iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamas, gautas iš vieno sutuoktinio veiklos; pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno iš jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividentus, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokias išmokas bei I. A. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 75). 2020 m. liepos 9 d. antstolis siūlymu dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo Nr. S-20-123-6787 pasiūlė skolininkui ir jo sutuoktinei per 20 d. nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu (v. b. l. 77). 2020 m. liepos 10 d. turto arešto aktu Nr. S-20/00741 antstolis patikslino turto areštą nurodant, kad skolininkui leidžiama parduoti turtą – butą (patalpą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir butą (patalpą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 80). Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-1657-924/2020 taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė antstolio veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0123/20/00741 iki įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. eA2-1657-924/2020 (v. b. l. 85–87). Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1441-943/2020 Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – skolininko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė (v. b. l. 101–102). 2020 m. spalio 28 d antstolis pranešimu informavo skolininką ir jo sutuoktinę, kad panaikinus 2020 m. liepos 21 d. taikytas laikinąsias apsaugos priemones yra tęsiamas skaičiuoti 2020 m. liepos 9 d. suteiktas 20 d. terminas dėl turto dalių nustatymo ar turto pasidalijimo iki 2020 m. lapkričio 3 d. (v. b. l. 104). 2020 m. lapkričio 4 d. skolininkas pateikė antstoliui pasiūlymą dėl turto dalies nustatymo, nurodydamas, kad skolininkui atitenka: garažas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o skolininko sutuoktinei atitenka: butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Pagalbinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 108). 2020 m. lapkričio 4 d. antstolis pasiūlė išieškotojui per 20 d. nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo (v. b. l. 109). Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 24 d. pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, jog nesutinka su skolininko 2020 m. lapkričio 4 d. pasiūlymu dėl turto dalies nustatymo (v. b. l. 111). Antstolis 2020 m. lapkričio 24 d. patvarkymu pasiūlė pareiškėjui, skolininkui ir jo sutuoktinei kreiptis į teismą dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (v. b. l. 112).

Dėl bylos sustabdymo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnyje įtvirtinti privalomi civilinės bylos sustabdymo pagrindai. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagrįstas ir teisėtas bylos sustabdymas yra vienas iš procesinių teisinių garantų, užtikrinančių tinkamą asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybą, kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą bei proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Kiekvienu atveju teismas, spręsdamas bylos sustabdymo klausimą, privalo atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes ir įsitikinti, kad nesustabdžius bylos nėra galimybės tinkamai jos išnagrinėti, kad bylos sustabdymo atveju procesas nebus nepagrįstai užvilkintas ir tai nesukels neigiamų pasekmių byloje dalyvaujantiems asmenims bei nepažeis jų ar kitų asmenų teisėtų interesų.

Skolininkas savo prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą motyvuoja tuo, jog yra pateikęs teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eA2-816-230/2021 dėl naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės – bankroto bylos UAB „S“ iškėlimo fakto ir pakeisti sprendimą, konstatuojant, kad akcijų vertė yra lygi 0 Eur. Bylos nagrinėjimas nėra baigtas, todėl teismui patenkinus skolininko prašymą ir pakeitus teismo sprendimą, išieškojimo suma arba bus sumažinta, arba išieškojimo procesas apskritai bus nutrauktas. Kol nėra aišku, ar antstolis pagrįstai vykdo išieškojimą, nėra pagrindo tęsti kitų išieškojimo procedūrų – įskaitant ir turto dalies nustatymo.

Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teisme yra užvesta civilinė byla Nr. eA2-816-230/2021 pagal skolininko prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-884-153/2016 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus užbaigta bankroto byla Nr. eB2-1514-480/2020 bei panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-884-657/2016, nustatant, kad bankrutuojančios UAB „S.“ akcijos yra 0 Eur vertės. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsisakė tenkinti skolininko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – sustabdyti išieškojimą iš skolininko pagal Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-884-153/2016. Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 18 d. nutartimi atmetė skolininko prašymą dėl proceso atnaujinimo ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-884-153/2016. Ši Kauno apygardos teismo nutartis nėra įsiteisėjusi (Liteko duomenys).

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai (antstolis, skolininkas, išieškotojas) privalo griežtai laikytis nustatytos vykdymo tvarkos. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Taigi, vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirmas skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju antstolis vykdo išieškojimą pagal Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. išduodą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-884-153/2016 dėl 125 663,00 Eur išieškojimo iš skolininko.

Vienas iš privalomųjų bylos sustabdymo pagrindų įtvirtintas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pagal kurį teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo praktika dėl CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimo yra suformuota. Joje išaiškinta, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai; teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti; kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Pats civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Skolininkas nenurodė jokių aplinkybių, kurios kliudytų nagrinėti prašymą dėl turto dalies, esančios bendroje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo. Aplinkybė, kad Kauno apygardos teisme yra pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo, nesudaro pagrindo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą. Skolininko nurodomos aplinkybės iš esmės susijusios su pagrindais vykdymo veiksmų sustabdymui. Dėl pagrindų sustabdyti vykdymo veiksmus nebuvimo yra pasisakyta Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje. Nenustačius pagrindų sudarančių pagrindą stabdyti nagrinėjamą civilinę bylą, skolininko prašymas dėl bylos sustabdymo atmetamas.

Dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo

Vykdant išieškojimą iš skolininko fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnyje – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties, išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis).

CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Išieškotojo reikalavimu, teismas nutartimi nustato skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 straipsnio 2, 4 dalys). Taip pat vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią jungtinėje nuosavybėje.

Byloje nustatyta, kad skolininkas ir I. A. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Duomenų apie jų santuokos nutraukimą arba Vedybų sutarčių registre įregistruotą vedybų, turto padalijimo ar kitokią sutartį byloje nepateikta. Byloje nėra įrodymų, jog sutuoktiniai santuokoje įgytą turtą būtų pasidalinę arba kitaip nustatę jo teisinį režimą – nei skolininkas, nei jo sutuoktinė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, tokias aplinkybes, nepateikė. Išieškojimas skolininko atžvilgiu pradėtas ir pareiškėjo pareiškimas teismui paduotas B. A. ir I. A. esant santuokoje, todėl konstatuotina, jog skolininko ir jo sutuoktinės po santuokos sudarymo įgytas turtas, gautos pajamos yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnis) – jų turtui taikytinas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas.

Pareiškėjas savo prašyme prašo nustatyti, jog skolininkui bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine nuosavybėje priklauso ½ dalis santuokoje įgyto turto bei ½ dalis piniginių lėšų, esančių skolininko sutuoktinės vardu atidarytoje banko sąskaitoje (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju 2020 m. birželio 15 d. ir 2020 m. liepos 9 d. antstolis turto arešto aktais areštavo skolininkui ir jo sutuoktiniai priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei banko sąskaitas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skolininko turto dalis bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje nustatoma tame turte ir banko sąskaitoje, kurie yra areštuoti.

Skolininkas atsiliepime nurodo, kad tik nustačius areštuoto turto vertę, galima spręsti, ar egzistuoja poreikis bei kokiam turtui reiktų nustatyti skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Pareiškėjas negali savo nuožiūra, neturėdamas turto verčių, reikalauti atidalinti visą bendrą nuosavybę, o ne jos dalį, ypač tais atvejais, kai dalies turto užtektų reikalavimui patenkinti. Pažymėtina, kad kasacinio teismo išaiškinimai rodo, kad turi būti įkainotas toks areštuotas turtas, į kurį yra nukreipiamas išieškojimas ir vėliau vykdoma turto realizavimo procedūra. Tuo tarpu visas skolininkui su kitais asmenimis priklausantis bendras turtas, kuris areštuojamas vykdant CPK 667 straipsnio reikalavimus, nėra tas turtas, į kurį bus nukreipiamas išieškojimas. Išieškojimas yra nukreipiamas ne į visą skolininkui su kitais asmenimis priklausantį bendrą turtą, o tik į skolininkui priklausančią bendro turto dalį. Tai reiškia, kad viso bendro turto įvertinimas jį areštavus nepasieks tų tikslų, kurių siekiama turto įkainojimo institutu, reglamentuotu CPK 681 straipsnyje. Ir priešingai, aiškinimas, kad tuo atveju, kai areštuojamas visas bendras turtas, antstolio pareiga įkainoti areštuotą turtą turi būti vykdoma tik tada, kai nustatyta tvarka yra nustatoma skolininkui priklausanti bendro turto dalis, atitinka CPK 681 straipsnio tikslus ir prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020). Šiuo atveju, kai išieškojimas nukreipiamas į skolininko fizinio asmens bendro su kitais asmenimis turto dalį ir ta dalis nėra nustatyta, antstolio pareiga įkainoti areštuotą turtą turi būti vykdoma tada, kai remiantis CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka yra nustatoma skolininkui priklausanti bendro turto dalis. Esant šioms aplinkybėms, skolininko argumentai, jog pareiškėjas negali savo nuožiūra, neturėdamas turto verčių, reikalauti atidalinti visą bendrą nuosavybę, o ne jos dalį, atmestini kaip nepagrįsti.

Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, jog CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, be to nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, nei skolininkas, nei jo sutuoktinė teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būtinybę nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, todėl nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo tenkinamas (CPK 667 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291straisniais, 667 straipsniu,

nutaria:

skolininko B. A. prašymą dėl bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eA2-816-230/2021 atmesti.

Nustatyti, kad skolininkui B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso:

1/2 pastato–garažo, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);

49/200 dalys kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);

1/2 pastato–garažo, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);

1/2 patalpos–buto, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);

1/2 žemės sklypo, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);

1/2 pastato–gyvenamojo namo, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);

1/2 pastato–ūkinio pastato, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);

1/2 pastato–pirties, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);

1/2 kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);

15196/60785 dalys žemės sklypo, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);

1/2 piniginių lėšų, esančių ir patenkančių į skolininko B. A. sutuoktinės I. A. vardu atidarytą banko sąskaitą numeris: (duomenys neskelbtini), esančioje „(duomenys neskelbtini)“, AB;

1/2 kelių transporto priemonės (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris – VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris: (duomenys neskelbtini) registruotos I. A. vardu.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.