Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Sortolita“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Principo reikalas“ atstovui S. S., atsakovui nesant,

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu per zoom konferencijų programą žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Sortolita“ ieškinį atsakovui M. R. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovui pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei atsirado 2014 m. pabaigoje. Remiantis UAB „Sortolita“ balanso duomenimis, įmonės į balansą įrašyto turto vertė 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė 75 228,80 Eur (259 750,00 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos (pradelsti įsipareigojimai) siekė 101 486,04 Eur (350 411,00 Lt). 2014 m. gruodžio 31 d. įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (ir net visą balanse nurodyto turto vertę), todėl įmonė jau prieš 2014 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) prasme tapo nemoki ir atsakovas, kaip jos vadovas turėjo pareigą pagal ĮBĮ nuostatas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Pažymėjo, jog atsakovas balanse 2014 m. gruodžio 31 d. duomenimis kaip atsargas 72 511,00 Eur (250 366,00 Lt) sumai buvo įtraukęs netinkamas perdirbimui plastiko atliekas. Taigi tuo metu kai įmonės įsipareigojimai siekė 101 486,04 Eur sumą, balanse nurodytas įmonės turtas praktiškai siekė tik 2 717,79 Eur (259 750,00 Lt - 250366,00 Lt = 9 384,00 Lt) sumą.

4. Atsakovas, būdamas įmonės vadovu, kuris geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, žinodamas (negalėdamas nežinoti), kad įmonės įsiskolinimai kreditoriams auga, nesiėmė jokių veiksmų ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas kaip įmonės vadovas, turėjo suvokti ir žinoti, kad įmonei neatsiskaitant su kreditoriais, besiformuojantys įsiskolinimai tik didėja. Tačiau tai žinodamas, atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, tuo pažeisdamas ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, kas vertintina kaip neteisėti atsakovo veiksmai. Nurodyti atsakovo neteisėti veiksmai sąlygojo žalos kreditoriams atsiradimą. Įmonės vadovas neveikė kreditorių interesais, t. y. nesikreipė laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl to skolos kreditoriams didėjo ir iškėlus įmonei bankroto bylą padidėjo iki 133 548,37 Eur. Žala šiuo atveju skaičiuojama kaip skirtumas tarp bankroto byloje įsiteisėjusiomis teismo nutartimis patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos (133 548,37 Eur) ir pradelstų įsipareigojimų sumos, buvusios nemokumo atsiradimo metu 2014 m. gruodžio 31 d. (101 486,04 Eur) ir yra lygi 32 062,33 Eur.

5. Nurodė, kad UAB „Sortolita“ veiklos metu iki bankroto bylos iškėlimo, teritorijoje (duomenys neskelbtini), buvo paliktas didelis kiekis plastiko atliekų – virš 900 t. Šios atliekos teisės aktų nustatyta tvarka iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo sutvarkytos, nors tą atsakovas, kaip įmonės vadovas ir atsakingas asmuo privalėjo padaryti, įmonė palikta likimo valiai be jokio turto ir piniginių lėšų, su skolomis kreditoriams ir atliekomis. Liko užteršta aplinka, sukeltos didelės problemos ir padaryta žala gamtai, nemokumo administratoriui, teritorijos savininkams, kreditoriams, neįmanoma sklandžiai vykdyti ir operatyviai užbaigti bankroto procedūros. Dalis atliekų teritorijos savininko lėšomis buvo sutvarkyta UAB „Sortolita“ bankroto proceso metu. Liko nesutvarkyta apie 570,23 t atliekų, jos yra netinkamos perdirbimui. UAB „Ekobazė“ duomenimis atliekų tvarkymas kainuotų bendrai 89 697,18 Eur. Į šią kainą įeina atliekų pakrovimas į konteinerius, atliekų transportavimas iki tvarkymo vietos ir atliekų galutinis sutvarkymas. Tai yra minimali mokėtina suma už atliekų sutvarkymą atsižvelgiant į nuolat kylančias paslaugų kainas. Pažymėjo, kad atsakovas, būdamas UAB „Sortolita“ vadovu nepasirūpino ir nesudarė su banku laidavimo sutarties ar banko garantijos, nesukaupė ir nemokumo administratoriams neperdavė lėšų, dėl ko šiuo metu nėra galimybės padengti atliekų sutvarkymo išlaidų.

6. Atsakovas, kaip įmonės vadovas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nevykdė įstatyminės pareigos, veikė priešingai įmonės interesams ir savo veiksmais padarė turtinę žalą. Nurodyta žala nebūtų susidariusi, jei atsakovas būtų laiku kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei ir įstatymų nustatyta tvarka sutvarkęs bei utilizavęs atliekas arba bent pasirūpinęs lėšų kaupimu veiklos nutraukimui ar laidavimo, draudimo sutartimi ar banko garantija, kad įmonei ištikus bankrotui už atliekų sutvarkymą būtų skiriamos piniginės lėšos. Todėl konstatuotina, kad šioje byloje yra visos įmonės vadovo atsakomybei kilti būtinos sąlygos.

7. Atsakovas M. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie bylą ir teismo posėdį atsakovas informuotas asmeniškai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Sortolita“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2014 m. sausio 8 d., jos veikla buvo atliekų perdirbimas ir rūšiavimas. UAB „Sortolita“ vadovu nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas M. R., kuris taip pat nuo 2014 m. balandžio 1 d. buvo ir vienintelis UAB „Sortolita“ akcininkas.

9. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartimi UAB „Sortolita“ buvo iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartimi buvo patvirtintas UAB „Sortolita“ kreditorių ir jų reikalavimo sąrašas, kuris patikslintas 2016 m. vasario 26 d., 2017 m. balandžio 13 d. nutartimis, 2019 m. sausio 28 d. sprendimu, 2020 m. vasario 4 d., 2023 m. kovo 10 d. nutartimis. Bendra patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma sudaro 133 548,37 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartimi UAB „Sortolita“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

10. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovo žalą remiantis dviem pagrindais, t. y., kad atsakovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, dėl ko padidėjo įmonės skolos kreditoriams bei, kad atsakovas nesukaupė turto (arba nepasirūpino laidavimo, draudimo sutartimi ar banko garantija) įmonėje buvusių atliekų utilizavimui.

11. Remiantis Lietuvos teismų informacine sistema Liteko nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1338-803/2017 buvo atmestas ieškovės UAB „Sortolita“ ieškinys atsakovams UAB „Ekotipas“ ir M. R. dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo. Minėtoje byloje buvo kilęs ginčas dėl plastiko atliekų sutvarkymo sandorių teisėtumo, taip pat dėl buvusio UAB „Sortolita“ vadovo pareigos apmokėti atliekų sutvarkymo kaštus. Tarp pareikštų reikalavimų buvo prašoma priteisti iš atsakovo M. R. 63 767 Eur žalos, kurią sudaro paliktų atliekų sutvarkymo kaina, atlyginimą. Ieškinyje atsakovo M. R. atsakomybė buvo grindžiama aplinkybe, jog jis nevykdė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (taip ieškinyje) 3 straipsnio 5 punkto reikalavimų, nepristatydamas į sąvartyną 995 tonų plastiko. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-42-186/2018 Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė neįrodė M. R., kaip UAB „Sortolita“ vienintelio akcininko nesąžiningų veiksmų, lėmusių tokią padėtį, dėl kurios bendrovė tapo finansiškai nepajėgi tinkamai sutvarkyti dėl jos veiklos susidariusių atliekų, taip pat neįrodė ir atsakovo civilinės atsakomybės pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, nes nepaneigė atsakovų argumentų, kad išrūšiavimui pirktos atliekos liko neparduotos dėl to, jog sumažėjus naftos kainai gamintojai nustojo pirkti perdirbimui plastiko pakuočių atliekas.

12. Teismas pažymi, kad nurodytoje byloje UAB „Sortolita“, prašydama atlyginti žalą, rėmėsi aplinkybe, kad įmonėje nėra likusių lėšų, kurių pakaktų sutvarkyti (pašalinti) atliekas. Nagrinėjamu atveju UAB „Sortolita“ remiasi aplinkybe, kad atsakovas, būdamas įmonės vadovu, nebuvo sukaupęs lėšų atliekų sutvarkymui, nesudarė su banku laidavimo sutarties ar banko garantijos (Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnis), dėl ko nėra galimybės padengti atliekų sutvarkymo išlaidų. Nors ginčo šalis ir dalykas iš esmės sutampa, tačiau skiriasi išnagrinėtos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinis pagrindas, dėl ko ginčas nėra tapatus ir ji galima nagrinėti.

13. Bendrovės vadovo pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.87 straipsnio 1–4 dalyse, t. y. juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai; juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo; juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams; juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas šių nuostatų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra ne kartą pabrėžęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, laikytųsi nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-234 /2013; 2013-06-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2013; 2013-11-20 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013; kt.).

14. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą.

15. Kasacinio teismo praktikoje dėl įmonės vadovų civilinės atsakomybės yra nurodoma, kad tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; 2009 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009).

16. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. gegužės 3 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 1 dalyje reglamentuota, kad atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą taip, kad jos nutraukimo metu ir po veiklos nutraukimo neatsirastų neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė turi turėti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parengtą atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą. Jame turi būti numatyta: 1) didžiausias leidžiamas įmonėje saugoti laikyti atliekų kiekis, jų sutvarkymo priemonės ir išlaidos; 2) atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo bei sutvarkymo priemonės ir išlaidos; 3) atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių priežiūros po uždarymo priemonės, trukmė ir išlaidos; 4) šios dalies 1–3 punktuose numatytoms priemonėms įgyvendinti būtinų lėšų kaupimo sistema. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pavojingas atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė bei įmonė, naudojanti ar šalinanti nepavojingas atliekas, kurių sąrašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, turi būti sudariusi laidavimo draudimo sutartį ar turėti banko garantiją, užtikrinančią atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų. Dokumentai, patvirtinantys laidavimo draudimo sutarties sudarymą ar banko garantijos suteikimą, pateikiami kartu su atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planu Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

17. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. D1-294 (galiojęs nuo 2015 m. balandžio 14 d. iki 2022 m. rugpjūčio 17 d.) patvirtintame Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos apraše numatyta, kad už plano pateikimą Aplinkos apsaugos agentūrai atsakingas įmonės vadovas (6 punktas), už suderintame plane numatytų priemonių įgyvendinimą yra atsakingas įmonės vadovas (24 punktas).

18. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad atsakovas UAB „Sortolita“ veiklos metu iki bankroto bylos iškėlimo, veiklos teritorijoje paliko didelį kiekį atliekų – virš 900 tonų. Dalis atliekų teritorijos savininko lėšomis buvo sutvarkyta, liko nesutvarkyta apie 570,23 tonų atliekų, jos netinkamos perdirbimui.

19. Pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys.

20. Remiantis Lietuvos teismų informacinė sistema nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 26 d. nutartimi išnagrinėjo civilinę bylą Nr. eB2-2067-803/2022 pagal UAB „Sortolita“ prašymą dėl UAB „Sortolita“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotieji asmenys byloje M. R., A. J., kreditoriai A. K. ir A. K., kurioje netenkino pareiškimo dėl UAB „Sortolita“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi nurodytą nutartį paliko nepakeistą. Nurodytoje byloje teismas nustatė, kad UAB „Sortolita“ 2015 m. žemės sklype paliko 995 tonas plastiko atliekų. Kadangi bankrutavusi įmonė neturėjo jokio turto, paliktos atliekos yra šalinamos žemės sklypo savininkų lėšomis. Žemės sklypo savininkai 2019 m. liepos 26 d. su UAB „Ekobazė“ yra sudarę atliekų tvarkymo sutartį EKO/Vilnius Nr. e/2019-07-26/A, pagal kurią UAB „Ekobazė“ įsipareigojo iš sklypo savininkų priimti atliekas už nustatytą kainą, terminus ir tvarką. Pagal pateiktus duomenis UAB „Ekobazė“ yra pašalinusi 408,53 tonų atliekų. Šiuo metu likęs nesutvarkytų atliekų kiekis yra 570,23 tonos. Žemės sklypo savininkai už paliktų atliekų šalinimą šiuo metu jau yra sumokėję iš viso 40 129,20 Eur.

21. Taigi UAB „Sortolita“ veiklos teritorijoje liko nesutvarkyta apie 570,23 tonų atliekų, kurios nėra tinkamos perdirbimui.

22. Ieškovės pateikti įrodymai (UAB „Ekobazė“ atsakymas) pagrindžia, jog atliekų tvarkymas kainuotų 130 Eur už toną plius PVM mokestis. Taigi bendrai UAB „Sortolita“ paliktų likusių plastiko atliekų (570,23 tonų) sutvarkymas kainuotų 89 697,18 Eur įskaitant PVM.

23. Ieškovė nurodė, kad buvęs įmonės vadovas nemokumo administratoriui nėra perdavęs Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parengto atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano. Minėta, kad nurodytame plane, be kita ko, turėjo būti numatytas didžiausias leidžiamas įmonėje saugoti laikyti atliekų kiekis, jų sutvarkymo priemonės ir išlaidos; šioms priemonėms įgyvendinti būtinų lėšų kaupimo sistema. Vykdant atliekų tvarkymo veiklą taip pat yra būtina sudaryti laidavimo draudimo sutartį ar turėti banko garantiją. UAB „Sortolita“ šių įstatymo reikalavimų neįvykdė. Nagrinėjamu atveju atsakovas, būdamas UAB „Sortolita“ vadovu, nekaupė lėšų reikalingų po UAB „Sortolita“ veiklos likusioms atliekoms sutvarkyti, nesudarė laidavimo draudimo sutarties, neturėjo banko garantijos, dėl ko šiuo metu nėra lėšų sutvarkyti likusį 570,23 tonų plastiko atliekų kiekį, kurio sutvarkymas kainuotų 89 697,18 Eur įskaitant PVM. Pažymėtina, kad nurodytas atsakovo neveikimas, t. y. lėšų, būtinų atliekoms sutvarkyti nekaupimas (nesukaupimas), laidavimo draudimo sutarties nesudarymas ar nepasirūpinimas banko garantija teismo vertinami kaip neteisėti atsakovo veiksmai (neveikimas). Atsakovas, būdamas įmonės vadovu, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nevykdė įstatyme numatytos pareigos dėl lėšų kaupimo atliekų sutvarkymui, nepasirūpino laidavimo draudimo sutartimi ar banko garantija. Jeigu atsakovas būtų kaupęs lėšas plastiko atliekų utilizavimui, šiuo metu žala UAB „Sortolita“ nebūtų kilusi, t. y. įmonėje būtų lėšų sutvarkyti UAB „Sortolita“ paliktas plastiko atliekas. Taigi egzistuoja priežastinis ryšis tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir žalos UAB „Sortolita“ padarymo. Atsižvelgiant į nurodytą, tenkinama ieškinio dalis dėl 89 697,18 Eur dydžio žalos ieškovei priteisimo iš atsakovo.

24. Byloje ieškovė taip pat įrodinėja, kad ieškovė UAB „Sortolita“ 2014 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki ir atsakovas, būdamas bendrovės vadovu, turėjo pareigą inicijuoti bendrovės bankroto bylą, laiku neiniciavus bankroto bylos padidėjo įmonės kreditoriniai reikalavimai, kurie vertinami kaip įmonei padaryta žala.

25. Teismas pažymi, kad dėl UAB „Sortolita“ vadovo veiksmų spręstina pagal iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusias ĮBĮ materialiojo pobūdžio teisės normas, reglamentavusias juridinio asmens vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiam juridiniam asmeniui.

26. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

27. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisės normą, nurodyta, kad tuo atveju, jeigu pareiškiamas ieškinys dėl atsakomybės už pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą, teismas turi įvertinti, ar ir kada ši pareiga kilo, ar bendrovės vadovas šią pareigą pažeidė ir kokios šio pažeidimo teisinės pasekmės. Tam, kad būtų konstatuotas įmonės vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018 ir šios nutarties 53, 54 punktuose nurodyta kasacinio teismo praktika). Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau, vertinant pareigos atsiradimo momentą, taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020, 21 punktas).

28. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

29. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, būtini išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Tam, kad būtų nustatyta reali juridinio asmens turtinė padėtis, teismas turi remtis aktualiais finansinės atskaitomybės duomenimis, taip pat kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Juridinio asmens (ne)mokumą pirmiausia rodo finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau tai nėra vieninteliai dokumentai, pagal kuriuos galima nustatyti juridinio asmens (ne)mokumo būklę.

30. Nustatyta, kad pagal UAB „Sortolita“ balanso už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. duomenis bendrovės turtas sudarė 75 228,80 Eur (259 750,00 Lt), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 101 486,04 Eur (350 411,00 Lt), iš kurių visi mokėtini per vienerius metus. Pažymėtina, kad ieškovė nurodė, kad atsakovas, kaip atsargas 72 511 Eur (250 366,00 Lt) sumai į įmonės turtą buvo įtraukęs netinkamas perdirbimui plastiko atliekas, kurios šiuo metu sukauptos įmonės veiklos teritorijoje ir kurias reikia sutvarkyti. Atsižvelgiant į nurodytą argumentą, įmonės turto vertė 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė ne balanse nurodytą 75 228,80 Eur sumą, o 2 717,79 Eur (75 228,80 Eur - 72 511,01 Eur). Nustatyta, kad UAB „Sortolita“ pradelsti įsipareigojimai 2014 m. gruodžio 31 d. pavyzdžiui UAB „Alvigra“ sudarė 2 704,38 Eur, UAB „Autukas“ – 2 349,32 Eur, UAB „Skoleksa“ (perėmusiai reikalavimus iš UAB „Ekotipas“) – 5 622,25 Eur. Taigi UAB „Sortolita“ 2014 m. gruodžio 31 d. faktiškai buvo nemoki, kadangi jos pradelsti įsipareigojimai vien išvardintiems kreditoriams, kurie bendrai sudarė 10 675,95 Eur, 2014 m. gruodžio 31 d. viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (neskaičiuojant į atsargas įrašytas netinkamas perdirbimui atliekas) (2 717,79 Eur / 2). Kadangi UAB „Sortolita“ 2014 m. gruodžio 31 d. faktiškai buvo nemoki, atsakovui, kaip įmonės vadovui, kilo pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Sortolita“.

31. Ieškovė teigia, kad žala įmonei skaičiuojama kaip skirtumas tarp bankroto byloje įsiteisėjusiomis teismo nutartimis patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos (133 548,37 Eur) ir pradelstų įsipareigojimų sumos, buvusios nemokumo atsiradimo metu 2014 m. gruodžio 31 d. (101 486,04 Eur).

32. Minėta, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartimi buvo patvirtintas UAB „Sortolita“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas 2016 m. vasario 26 d., 2017 m. balandžio 13 d. nutartimis, 2019 m. sausio 28 d. sprendimu, 2020 m. vasario 4 d., 2023 m. kovo 10 d. nutartimis. Bendra UAB „Sortolita“ patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma šiuo metu sudaro 133 548,37 Eur.

33. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartimi į UAB „Sortolita“ trečios eilės kreditorinių reikalavimų sąrašą įtrauktas A. K. ir A. K. su 11 860,42 Eur finansiniu reikalavimu, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 10 d. nutartimi UAB „Sortolita“ trečios eilės kreditorių A. K. ir A. K. finansinis reikalavimas padidintas iki 40 129,20 Eur dydžio. Taigi bendra UAB „Sortolita“ patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma, neskaičiuojant trečios eilės kreditorių A. K. ir A. K. finansinių reikalavimų, sudaro 93 419,17 Eur (133 548,37 Eur - 40 129,20 Eur) ir yra mažesnė, negu UAB „Sortolita“ 2014 m. gruodžio 31 d. balanse įrašyta 101 486,04 Eur įsipareigojimų suma. Nesant finansinių reikalavimų padidėjimo, negalima teigti, kad įmonei kilo žala dėl to, kad atsakovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

34. UAB „Sortolita“ trečios eilės kreditoriai A. K. ir A. K. yra žemės sklypo, kuriame UAB „Sortolita“ vykdė veiklą ir paliko nesutvarkytas atliekas, savininkai. Nurodytų kreditorių 40 129,20 Eur dydžio finansinis reikalavimas atsirado dėl to, kad jie po bankroto bylos įmonei iškėlimo savo lėšomis šalino žemės sklype paliktas plastiko atliekas. Ieškovė neįrodinėjo ir bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovas UAB „Sortolita“ veiklos teritorijoje likusias atliekas butų sukaupęs po 2014 m. gruodžio 31 d. (faktinio UAB „Sortolita“ nemokumo dienos). Nesant duomenų, kad atliekos buvo kaupiamos ir po 2014 m. gruodžio 31 d., negalima teigti, jog žala įmonei, atsirado dėl atsakovo veiksmų, t. y. teismas nenustatėt priežastinio ryšio tarp atsakovo veikimo (neveikimo) laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Sortolita“ iškėlimo ir UAB „Sortolita“ trečios eilės kreditorių A. K. ir A. K. finansinio reikalavimo atsiradimo. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovės reikalavimas dalyje dėl 32 062,33 Eur nuostolių (žalos) priteisimo iš atsakovo atmetamas (CPK 178 straipsnis).

35. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Tuo vadovaujantis iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 5 proc. dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (89 697,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

36. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 1 571 Eur žyminio mokesčio mokėtino už 89 697,18 Eur dydžio turtinį reikalavimą ir 34 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (nuo byloje susidariusios 45,66 Eur procesinių dokumentų išlaidų sumos - 74 proc. sudaro 34 Eur), viso – 1 605 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Sortolita“, juridinio asmens kodas 303216718, iš atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 89 697,18 Eur (aštuoniasdešimt devyni tūkstančiai šeši šimtai devyniasdešimt septini eurai 18 ct) nuostolių (žalos), 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo 89 697,18 Eur priteistos sumos nuo 2023 m. balandžio 13 d. ieškinio priėmimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 605 Eur (vienas tūkstantis šeši šimtai penki eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Valstybei priteistina suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundas paduodamas sprendimą priėmusiam Vilniaus apygardos teismui.