- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-12
- Bylos Nr.
- e2A-42-186/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00838-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Egidijus Žironas, Alvydas Poškus
- Ieškovas
- BUAB „Sortolita“
- Atsakovas
- M. R., BUAB „Ekotipas"
- Advokatai
- Aleksander Višnevski
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Poškaus, Antano Rudzinsko ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
atsakovės BUAB „Ekotipas" atstovui bankroto administratorės UAB „Bankroto administratorių kompanija“ direktoriui Žilvinui Bliznikui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sortolita" apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sortolita" ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Ekotipas" ir M. R. dėl pirkimo-pardavimo sandorių pripažinimo apsimestiniais, restitucijos taikymo ir žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Sortolita“, atstovaujama bankroto administratorės, pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė: 1) pripažinti plastiko atliekų pirkimo – pardavimo sandorius pagal nurodytas PVM sąskaitas – faktūras niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento; 2) taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės UAB „Ekotipas“ 76 274,99 Eur bei 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovo M. R. – buvusio UAB „Sortolita“ vadovo – 63 767 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) apriboti atsakovo M. R. teisę 5 metus eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu; 5) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad UAB „Sortolita“ ir atsakovė UAB „Ekotipas“ sudarė apsimestinius plastiko atliekų pirkimo – pardavimo sandorius, kurių pagrindu UAB „Sortolita“ neva nusipirko iš UAB „Ekotipas“ 978,76 tonas plastiko atliekų, sumokėdama atsakovei UAB „Ekotipas“ 76 274,99 Eur (ieškinyje – 58 315,95 Lt, ieškinio priede – 263 362,28 Lt) sumą. Ieškovė nurodė, jog atsakovas M. R., būdamas UAB „Sortolita“ vadovu (ir akcininku) nevykdė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 5 punkto reikalavimų, nepristatydamas į sąvartyną 995 tonų plastiko atliekų, esančių įmonės nuomotoje teritorijoje (duomenys neskelbtini), jas įmonės finansinėje atskaitomybėje pateikė kaip įmonės turtą, tokiu būdu suklaidindamas įmonės kreditorius apie įmonės turtinę padėtį ir išvengdamas bankroto bylos inicijavimo. Pažymėjo, kad prašomą priteisti 63 767 Eur žalą sudaro atliekų sutvarkymo kaina, kurią pasiūlė UAB „VSA Vilnius“.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs į bylą pateiktus apskaitos duomenis, ieškovės reikalavimą dėl apsimestinio sandorio atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.Spręsdamas reikalavimą priteisti iš atsakovo M. R. 63 767 Eur žalą, grindžiamą UAB „VSA Vilnius“ paslaugų pasiūlymu dėl atliekų išvežimo, teismas pažymėjo, kad tokia sutartis nebuvo sudaryta, o teritorijos savininkas nebereiškia jokių pretenzijų dėl teritorijos ir patalpų atlaisvinimo. Atsižvelgęs į fotonuotraukų kopijas, kuriose matyti teritorija ir pastato vidus be atliekų, į skelbimą dėl sandėliavimo/gamybinių patalpų nuomos, kuriame nurodyta, kad jos yra sausos, tvarkingos, teismas sprendė, jog teritorijoje ir statiniuose nėra atliekų, likusių kaip UAB „Sortolita“ veiklos pasekmė. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė žalos fakto bei priežastinio ryšio su atsakovo M. R. veikla (CK 6.247, 6.249 str.) ir šį reikalavimą atmetė kaip neįrodytą
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti: priteisti iš M. R. UAB “Sortolita“ naudai 63 767 Eur žalos atlyginimo, priteisti iš M. R. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, apriboti atsakovo M. R. teisę 5 metus eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, priteisti iš atsakovo teismo išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Atmesdamas ieškinį teismas ginčo neišsprendė, tuo pažeisdamas CPK 2 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso tikslus – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Teismas įvertino tik atsakovės UAB „Ekotipas“ atstovo pateiktus naujus duomenis dėl teritorijos ir patalpų, nesuteikė ieškovei pakankamai laiko patikrinti šių duomenų teisingumo. Atsakovo pateikti duomenys yra neteisingi, nes UAB „Sortolita“ atliekos iš buvusios veiklos teritorijos nepašalintos, tačiau teismas nesudarė galimybių ieškovei pateikti įrodymus dėl atsakovės pateiktų duomenų ar tikslinti reikalavimų apimtį. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 160 ir 179 straipsnius, kuriuose numatytos teismo posėdžio pirmininko pareigos rūpintis, kad būtų nustatytos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Priėmęs skundžiamą sprendimą teismas šalis paliko konfliktinėje situacijoje. Nagrinėjant šią bylą atsakovės UAB „Ekotipas“ atstovas prieš pat 2017 sausio 23 d. posėdį pateikė į bylą naujus duomenis, kad buvusioje UAB „Sortolita“ veiklos teritorijoje atliekų nebėra. Teismas ieškovei šiame posėdyje suteikė dvi dienas atsakovo naujai pateiktiems duomenims patikrinti, tačiau per šias dienas ieškovės atstovė bankroto administratorė Marija Bartaševičiūtė negalėjo patekti į buvusią UAB „Sortolita“ veiklos teritoriją, kadangi ji aptverta, užrakinta ir priklauso tretiesiems asmenims, bei nepavyko surasti šios teritorijos savininkų, kadangi kaip vėliau išaiškėjo jie tuo metu buvo užsienyje. Apie tai, kad negali patekti į teritoriją bei patikrinti atsakovės UAB „Ekotipas“ atstovo pateiktų naujų duomenų, ieškovė 2017-01-25 teismo posėdyje informavo teismą bei prašė nustatyti papildomą terminą šiems duomenims pateikti, tačiau teismas prašymo netenkino, tuo atimdamas ieškovei galimybę pateikti duomenis reikšmingus ginčui išspręsti ir pažeidė rungimosi principą (CPK 12 straipsnis). Be to, teismas padarydamas išvadą, kad teritorijos savininkas nebereiškia jokių pretenzijų dėl teritorijos ir patalpų atlaisvinimo ir kad teritorijoje ir statiniuose nėra atliekų, likusių kaip UAB „Sortolita“ veiklos pasekmė, nepilnai bei nevisapusiškai ištyrė įrodymus, tuo pažeisdamas CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir padarė neteisingas išvadas. Faktiškai šios atliekos neišvežtos, o tik patrauktos nuo įėjimo tolyn į teritoriją už sandėlių. Dėl šių atliekų teritorijos savininkas reiškia pretenzijas, o bankrutuojanti įmonė turi pareigą įstatymų nustatyta tvarka sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 31 str. 5 p.).Įmonėje jokio turto nei lėšų nėra. Plastiko utilizavimo išlaidas turi padengti atsakovas M. R., nes būdamas ieškovės akcininku bei vadovu nepašalino jo dispozicijoje esančių atliekų, tokiu būdu elgėsi nesąžiningai. Kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai (CK 2.50 str. 3 d.)Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė naujus įrodymus – 2017 m. kovo 9 d. raštą dėl plastiko atliekų ir tris fotonuotraukas.Atsiliepimą į apeliacinį skundą padavė atsakovė UAB „Ekotipas“. Prašo skundo netenkinti, apygardos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime dėl skundžiamos sprendimo dalies nurodomi tokie atsikirtimai:Apeliacinio skundo motyvai nepagrįsti. CPK 42 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus. Atsakovas kartu su 2017 m. sausio 17 d. rašytiniais paaiškinimais pateikė skelbimų portaluose aruodas.lt ir skelbiu.lt patalpintus skelbimus ir nuotraukas, iš kurių matyti, kad ieškovės veiklos vykdymo adresu esančios atliekos yra galimai išgabentos iš ieškovės teritorijos. Būtent dėl šios priežasties teismo posėdžio metu buvo iškeltas ieškinio aktualumo klausimas. Teismas, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis, 2017 m. sausio 23 d. vykusio teismo posėdžio metu nusprendė padaryti teismo posėdžio pertrauką ir kitą posėdį skirti 2017 sausio 25 d., o per tą laiką įpareigojo ieškovės atstovę patikrinti, ar ginčo objektu esančios plastiko atliekos vis dar yra ieškovės teritorijoje. Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. sausio 23 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pripažino, kad teritorijoje lankėsi tik 2016 m. rudenį, todėl apeliantės argumentas dėl rungimosi principo (CPK 12 str.) pažeidimo yra nepagrįstas. Ieškovės su apeliaciniu skundu pateikiami įrodymai neturi būti priimti į bylą vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, o apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Apeliantės argumentai dėl CPK 160 ir 170 straipsnių pažeidimo nepagrįsti, nes nagrinėjamoje byloje buvo konstatuoti visi reikšmingi faktai ir aplinkybės, kurie buvo būtini teisingam civilinės bylos išnagrinėjimui.Atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikė atsakovas M. R.. Prašo skundo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime dėl skundžiamos sprendimo dalies išdėstyti tokie argumentai:Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo tinkamai bei įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, o ieškovės teiginiai, kad teismas nesudarė galimybės jai patikslinti reikalavimus ar pateikti naujus įrodymus byloje yra atmestini kaip nepagristi. Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovė, gavusi atsakovės pateiktas fotonuotraukas turėjo pakankamai laiko pateikti savo atsikirtimus ar atsakovės pateiktus įrodymus paneigiančius duomenis. Dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 str. 2 d.). Šiuo atveju ieškovės atstovės netinkamas procesinių teisių realizavimas negali būti vertinamas kaip pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.Prie apeliacinio skundo pridėti nauji įrodymai negali būti priimti, nes jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui (LR CPK 314 str.). Be to, teikiami įrodymai negali būti vertinami kaip patikimi, nes byloje yra surinkta pakankamai duomenų apie tai, kad ginčo teritorijoje atliekų nėra, tuo tarpu iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų nėra aišku kada ir kur jos padarytos, kokios atliekos yra jose vaizduojamos ir kam jos priklauso, koks yra jų kiekis ir t. t. Pateiktas K. pranešimas negali būti vertinamas kaip įrodymas, kadangi yra surašytas neaiškiomis aplinkybėmis ir neaiškių asmenų, nėra nurodyta kokiu būdu šis pranešimas administratorei pateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies, o skunde nustatytas ribas gali peržengti tuomet, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Nenustačius tokių aplinkybių bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija nagrinėja bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo, pareikšto atsakovui M. R..Ieškovė prie apeliacinio skundo pridėjo tris fotonuotraukas, kuriose matyti plastiko atliekų kaugės ir 2017 m. kovo 9 d. raštą dėl plastiko atliekų, pasirašytą A. K. ir A. K.. Šie įrodymai priimti teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi. Atidėjus bylos nagrinėjimą į bylą pateikta medžiaga iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros, Vilniaus apygardos prokuratūros pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo su priedais bei A. K. ir A. K. 2018 m. kovo 12 d. raštas. Šie dokumentai prie bylos prijungti 2018 m. kovo 18 d. žodine nutartimi. Ieškovė bankrutavusi UAB „Sortolita“, atstovaujama bankroto administratorės, prašo iš atsakovo M. R., buvusio bendrovės akcininko ir vadovo, priteisti 63 767 Eur žalos atlyginimo ir apriboti jo teisę 5 metus eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.Ieškinį grindžia aplinkybe, kad teritorijoje, kurią veiklai nuomojo bendrovė „Sortolita“, yra būtinų sutvarkyti plastiko atliekų, kurių nepašalindamas atsakovas elgėsi nesąžiningai. Kadangi BUAB „Sortolita“ neturi lėšų pašalinti plastiko atliekas, apeliantės teigimu šią prievolę subsidiariai turi įvykdyti atsakovas (CK 2.50 str. 3 d.).Apygardos teismas šį reikalavimą atsakovui M. R. atmetė, konstatavęs, kad teritorijoje (duomenys neskelbtini), kurioje BUAB „Sortolita“ vystė veiklą, bei joje esančiuose statiniuose, nėra nepašalintų atliekų, likusių kaip UAB „Sortolita“ veiklos pasekmė. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė žalos fakto.Į bylą priimti įrodymai pirmosios instancijos teismo išvados nepatvirtina. Teritorijos, kurią nuomojo UAB „Sortolita“, savininkai 2017 m. kovo 9 d. ir 2018 m. kovo 12 d. raštuose nurodo, kad antrinės atliekos nėra išvežtos iš jiems priklausančios teritorijos. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-tojo skyriaus (Vilniaus rajonas) 2018 m. vasario 12 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą parašyta, jos iš 2018 m. sausio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad aptvertoje teritorijoje (duomenys neskelbtini), už pastato ir viename iš garažų yra sukrautos polietileninės ir plastiko pakuotės atliekos. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2015 m. lapkričio 19 d. pažymoje nurodyta, kad minimoje teritorijoje yra skirtingose vietose 680 ir 315 tonų plastikinės pakuotės atliekų, priklausančių BUAB „Sortolita“. Apeliacinės instancijos teisme BUAB „Sortolita“ bankroto administratorė ir atsakovas M. R. – buvęs UAB „Sortolita“ vadovas, paaiškino šių atliekų iš teritorijos nešalinę. Aptarti įrodymai yra pagrindas išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teritorijoje (duomenys neskelbtini), kurioje bendrovė „Sortolita“ vystė veiklą, yra 995 tonų plastiko atliekų, priklausančių ieškovei. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė plastikinės pakuotės atliekų (ne)buvimo faktą ir šios aplinkybės pagrindu ieškinio reikalavimą atsakovui M. R. atmetė nepagrįstai. Konstatavus tokią procesinę aplinkybę reikalinga išsamiau aptarti atsakovui M. R. pareikštą ieškinio reikalavimą. Ieškiniu prašoma priteisti 63 767 Eur žalos, kurią sudaro būsimos 995 tonų plastiko atliekų pašalinimo iš bendrovės veiklos teritorijos išlaidos. Prašomos priteisti žalos dydį ieškovė nustatė pagal UAB „VSA Vilnius“, sutikusios suteikti atliekų tvarkymo paslaugą, pasiūlymo kainą. Reikalavimas grindžiamas CK 2.50 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad tuo atveju, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Iš byloje esančio LR juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad atsakovas M. R. nuo 2014 m. balandžio 3 d. yra vienintelis bendrovės „Sortolita“ akcininkas. Byloje nekvestionuojama bendrovės prievolė tinkamai sutvarkyti (pašalinti) plastiko atliekas ir neginčijama aplinkybė, jog bendrovė savo lėšomis to padaryti negali. Tačiau įmonės akcininko atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį taikymui turi būti nustatytas akcininko nesąžiningas veikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-701/2017). Nagrinėjamu atveju šios įstatymo normos taikymui reikalinga nustatyti BUAB „Sortolita“ akcininko M. R. nesąžiningus veiksmus, lėmusius tokią padėtį, dėl kurios bendrovė tapo finansiškai nepajėgi tinkamai sutvarkyti dėl jos veiklos susidariusių atliekų. Pareiškusi tokį ieškinio reikalavimą ieškovė privalo įrodyti (CPK 178 str.), kokius neteisėtus veiksmus atliko akcininkas ar kokių akcininko pareigų atsakovas neįvykdė bei priežastinį ryšį tarp jo nesąžiningų veiksmų ir prievolės neįvykdymo. Tokių aplinkybių ieškovė neįrodinėja, o vien faktas, kad atsakovas yra bendrovės akcininkas, negali užtraukti jam pareigos subsidiariai įvykdyti bendrovės prievolę. Šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas. Reikalavimas taip pat grindžiamas CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, kurioje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai. Iš pirmiau paminėto išplėstinio išrašo matyti, kad atsakovas M. R. nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2015 m. rugpjūčio 5 d. buvo UAB „Sortolita“ direktorius.Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį galima tuomet, kai jis pažeidžia to paties straipsnio 1 dalyje įtvirtintą juridinio asmens valdymo organo nario pareigą veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu. Ši norma aiškiai nustato, kad bendrovės vadovas turi fiduciarines pareigas bendrovei. Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 str.). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 str.). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 str., 182 str. 4 d.). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 str.) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip valdymo organo ar jo nario, pareigas valdant įmonę (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).Ieškinyje atsakovo M. R. atsakomybė buvo grindžiama aplinkybe, jog nevykdė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (taip ieškinyje) 3 straipsnio 5 punkto reikalavimų, nepristatydamas į sąvartyną 995 tonų plastiko. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad ūkinės veiklos, susijusios su pakuotėmis, vykdytojai, privalo šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka saugiai šalinti susidariusias pakuočių atliekas, kad jos nekeltų pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai. Taip yra apibrėžta juridinio asmens – ūkinės veiklos vykdytojo, prievolė. Juridinio asmens valdymo organo nario atsakomybė nėra tapati paties juridinio asmens prievolės neįvykdymui. Kuomet ieškiniu reikalaujama juridinio asmens vadovo atsakomybės, būtina nustatyti, kokius konkrečius veiksmus, sukėlusius žalą, valdymo organo narys atliko, arba dėl kokių pareigų neatlikimo atsirado žala. Pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje buvo ginčijamos ir sutartys, kuriomis UAB „Sortolita“ įsigijo plastiko pakuočių atliekas. Reikalavimas atmestas, dėl šios sprendimo dalies apeliacinis skundas nepaduotas ir ji įsiteisėjo (CPK 279 str. 1 d.). Nepaneigti atsakovų argumentai, kad išrūšiavimui pirktos atliekos liko neparduotos dėl to, kad sumažėjus naftos kainai gamintojai nustojo pirkti perdirbimui plastiko pakuočių atliekas. Ieškovė byloje tik konstatuoja faktą, kad bendrovė neturi lėšų atliekų pašalinimui, tačiau nenurodo dėl kokių konkrečių atsakovo veiksmų ar neveikimo galėjo susidaryti tokia situacija, neteigia, kad bendrovės lėšos buvo iššvaistytos arba panaudotos kitoms, mažiau reikšmingoms reikmėms. Nenustačius neteisėtų veiksmų ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.Apeliaciniame skunde taip pat prašoma apriboti atsakovo M. R. teisę 5 metus eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Tokia galimybė yra numatyta ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje. Ši norma yra prevencinio pobūdžio, kurios vienas iš tikslų yra pašalinti iš verslo rinkos asmenis, kurie, vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo ir dėl to viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415-219/2016). Nenustačius neteisėtų atsakovo M. R. veiksmų šis ieškovės prašymas negali būti tenkinamas.Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamai nustatė plastiko pakuočių atliekų ne(buvimo) faktą, tačiau, nesant pagrindo tenkinti atsakovui M. R. pareikštą reikalavimą, bylą iš esmės išsprendė teisingai. Skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Atsakovė BUAB „Ekotipas" yra pateikusi prašymą priteisti 526,35 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už avokado ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.). Tos pačios nuostatos taikomos ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 3 d.). Atmetant ieškovės apeliacinį skundą atsakovės prašymas tenkinamas visiškai, nes jos prašoma priteisti suma už 2017 m. balandžio 14 d. paduotą atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatyto užmokesčio.Atsakovas M. R. atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat prašė priteisti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas, tačiau jas patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl prašymas netenkinamas (CPK 98 str. 1, 3 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovei BUAB „Ekotipas" (j. a.k. 303134210) iš ieškovės BUAB „Sortolita“ (j. a. k. 303216718) priteisti 526,35 Eur (penkis šimtus dvidešimt šešis Eur 35 ct) advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Priteistą sumą išieškoti iš BUAB „Sortolita“ administravimo išlaidų.