Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sortolita“ atstovei M. B., atsakovui M. R., jo atstovui advokatui A. V., atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ekotipas“ atstovui advokatui G. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sortolita“ ieškinį dėl pirkimo – pardavimo sandorių pripažinimo apsimestiniais, restitucijos taikymo ir žalos priteisimo atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Ekotipas“ ir M. R..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl plastiko atliekų sutvarkymo sandorių teisėtumo, taip pat dėl buvusio uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Sortolita“ vadovo pareigos apmokėti atliekų sutvarkymo kaštus.Ieškovas bankrutavusi UAB „Sortolita“, atstovaujama bankroto administratorės M. B., pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė teismo: 1) pripažinti plastiko atliekų pirkimo – pardavimo sandorius pagal nurodytas PVM sąskaitas – faktūras niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento; 2) taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo UAB „Ekotipas“ 76 274,99 Eur ir 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovo M. R. 63 767 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) apriboti atsakovo M. R. teisę 5 metus eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu; 5) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, jog UAB „Sortolita“ ir atsakovas UAB „Ekotipas“ sudarė apsimestinius plastiko atliekų pirkimo – pardavimo sandorius, kurių pagrindu UAB „Sortolita“ neva nusipirko iš UAB „Ekotipas“ 978,76 tonas plastiko atliekų, sumokėdamas atsakovui UAB „Ekotipas“ 76 274,99 Eur (58315,95 Lt) sumą. Ieškovas įrodinėja, jog sudarytų sandorių tikslai buvo siekis išvengti pareigos saugiai šalinti susidariusias atliekas į sąvartynus, sumažinti UAB „Sortolita“ pelną ir paslėpti turtą, iš kurio galėtų būti patenkinti kreditorių reikalavimai. Atsakovo M. R. atsakomybę grindžia aplinkybe, jog atsakovas, būdamas UAB „Sortolita“ vadovu (ir akcininku) nevykdė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 5 punkto reikalavimų, nepristatydamas į sąvartyną 995 tonų plastiko atliekų ir jas įmonės finansinėje atskaitomybėje pateikdamas kaip įmonės turtą, tokiu būdu suklaidindamas įmonės kreditorius apie įmonės turtinę padėtį ir išvengdamas bankroto bylos inicijavimo. Pažymėjo, kad prašomą priteisti 63 767 Eur žalą sudaro atliekų sutvarkymo kaina. Dublike ieškovas įrodinėja, kad ieškovas plastiką pirko iš įvairių kitų tiekėjų, t.y. UAB „Reneco“, AB „Swerec“. Tačiau iš sąskaitų faktūrų matyti, kad ieškovas iš šių įmonių pirko ne plastiko atliekas, o nerūšiuotą plastiką LDPE, bei išrūšiavęs jį tinkamą plastiką perdirbimui vėl parduodavo tam pačiam AB „Swerec“ bei UAB „Ekotipui“, o netinkamos perdirbimui atliekos su kodu „19 12 04“ liko ieškovo veiklos teritorijoje bei buhalteriškai atvaizduotos kaip neva įsigytos iš UAB „Ekotipas“ pagal ginčijamas PVM sąskaitas faktūras. Į bylą pateiktos sąskaitos faktūros, iš kurių matyti, kad tuo pačiu laikotarpiu, kai iš atsakovo buvo tariami perkamos plastiko atliekos, jam buvo ir parduodamas LDPE plastikas, kurio kodas (pagal anksčiau nurodytas taisykles) yra 15 01 02 – „plastikinės (kartu su PET (polietilentereftalatas)) pakuotės“. Taip pat ir kitiems ūkio subjektams buvo parduodamas plastikas su šiuo kodu – 15 01 02 ir ši veikla buvo vykdoma iki pat 2015m. pabaigos, o nesustojo kritus naftos kainoms, kaip teigia atsakovas. Atsakovo pateikta PVM SF išrašyta UAB „Maldis“ taip pat parodo, kad tarp ūkio subjektų perdirbimui yra realizuojama plastikinės pakuotės atliekos kodu „15 01 02“, o ne „19 12 04“. Taigi visos šios aplinkybės parodo, kad ginčo sąskaitose faktūrose nurodytas plastiko atliekos yra produktas, atsiradęs UAB „Sortolita“ atliekų rūšiavimo procese, ir turėjo būti saugiai utilizuojamas, tačiau vietoje to šios plastiko atliekos buvo nurodytos kaip pirktos iš UAB „Ekotipas“ , įtrauktos į UAB „Sortolita“ turto apskaitą bei UAB „Ekotipui“ buvo nepagrįstai išmokėti pinigai sumoje 76 274,99 Eur. Atsižvelgiant į tai, byloje taikytina vienašalė restitucija, t.y. atsakovas UAB „Ekotipas“ įpareigotinas gražinti nepagrįstai sumokėtas pinigų sumas.Atsakovas UAB „Ekotipas“ pateiktame atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti, nurodydamas, jog antrinių žaliavų supirkimas, paruošimas perdavimui ir perpardavimas yra įprastinė atsakovo veikla. Pažymi, jog sudaryti sandoriai atitiko tikruosius šalių ketinimus – gauti pelną, o aplinkybė, jog ieškovas neįvertino naftos rinkos pokyčių ir sudarė bendrovei galimai nuostolingus sandorius, nedaro pirkimo – pardavimo sutarčių apsimestinėmis. Mano, jog subnuomavęs ieškovui patalpas tokia pat kaina, lygia ieškovo mokamai nuomos kainai, buvo sąžiningas ir jokios neteisėtos naudos negavo. Tai, kad plastiko atliekos pažymėtos kodu „19 12 04“ yra prekė, taip pat patvirtina ir UAB „Ekotipas“ 2014 m. atliekų tvarkymo apskaitos ataskaita, kurioje matyti, kad atsakovas įvairias plastiko atliekas, taip pat ir pažymėtas kodu „19 12 04“, įsigydavo iš „Swerec“, AB įmonės, turinčios 30 metų patirtį ir užsiimančios įvairių atliekų verslu.Taip pat atsakovas UAB „Ekotipas“ triplike papildomai pažymėjo, kad plastiko atliekų šalinimas į sąvartynus yra neprivaloma bei kraštutinė atliekų tvarkymo priemonė. Bankroto administratoriaus argumentas, kad plastiko atliekos, esančios ginčo objektu, turi būti priverstinai šalinamos į sąvartyną, prieštarauja teisės aktuose numatytiems atliekų tvarkymo principams, numatantiems prioritetą atliekų rūšiavimui ar deginimui. 2014 m. kritus naftos kainoms, plastiko atliekų supirkimo kainos nebepadengė atliekų rūšiavimo kaštų, o plastiko gamyba iš naftos produktų nereikalauja papildomų procesų, tokių kaip atliekų valymas ir rūšiavimas, kurie yra būtini perdirbant plastiką, todėl natūralu, kad naftos krizės laikotarpiu UAB „Sortolita“ vykdoma atliekų rūšiavimo ir perpardavimo veikla tapo nuostolinga. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad bankroto administratorius šalių sudarytus pirkimo – pardavimo sandorius siekia pripažinti negaliojančiais, norėdamas sumažinti nuostolingų ieškovo sandorių padarinius.Atsakovas M. R. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovas UAB „Ekotipas“ subnuomojo ieškovui UAB „Sortolita“ patalpas už tokio dydžio nuomos mokestį, kokį pats mokėjo savininkui. Taigi toks verslo modelis buvo visiškai pateisinamas. Ieškovas nenurodė atsakovo, kaip vadovo, civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovas bandė realizuoti ieškovo turimą plastiką, skambino potencialiems šio plastiko pirkėjams: UAB „Somlita“, UAB „Ekoservisas“, UAB „Virginijus ir KO“, Lenkijos bendrovei „Herms“, tačiau pradėjus kristi naftos kainoms ir išaugus perdirbimo kaštams, siūloma prikimo kaina buvo nenaudinga.Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pakartojo argumentus, kad ginčijamose sąskaitose faktūrose nurodytas atliekų kvalifikavimo kodas –„19 12 04“, tačiau tokiu kodu žymimų atliekų UAB „Ekotipas“ neturėjo. UAB „Sortolita“ negalėjo parduoti atliekų, nes vykdė rūšiavimo veiklą. Paaiškino, kad prašomos priteisti žalos dydį iš atsakovo M. R. įrodinėja iš ieškovo nuomotos vietos, esančios (duomenys neskelbtini), paslaugų pasiūlymo kaina dėl atliekų išvežimo Vilniaus raj., gauto iš UAB „VSA Vilnius“. Sutartis su iš UAB „VSA Vilnius“ nebuvo sudaryta, o teritorijos savininkas nepalaikė reikalavimo atlaisvinti aikštelę. Atsakovo UAB „Ekotipas“ atstovas pateikė nuotraukas teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), kuriuose užsiskuostas atliekų išvežimo faktas. Paaiškino, kad Atliekų tvarkymo 2014 m. apskaitos ataskaitoje atliekos nurodytos kitu kodu, t.y. „150102“, todėl žymėjimas kitoks, nei atliekų kodas, kuriuo remiasi ieškovo atstovė. Nurodė, kad pirkdavo iš UAB „Sortolita“ aukštesnės kokybės, t.y. perrūšiuotas, atliekas. Atsakovas M. R. paaiškino, jog jis dirbo UAB „Ekotipas“, tačiau nusprendė įkurti savo įmonę, kuri ne tik supirktų ir parduotų atliekas, kaip tai darė UAB „Ekotipas“, bet ir jas rūšiuotų. UAB „Ekotipas“ turėjo atliekų tvarkymų licenciją, o teritorija atitiko higienos reikalavimus tokiai veiklai. Teismo posėdžio metu atsakovas M. R. pademonstravo plastiko atliekas ir paaiškino jų skirtumų reikšmę pagal kodus perdirbimui. Teigė, kad vienos atliekos turėjo didesnę vertę dėl jų panaudojimo galimybės perdirbus. Atliekas išrūšiavus, likdavo kitos rūšies atliekos, kurios būdavo nerūšiuojamos, jei tuo metu perrūšiavimo darbo kaštai viršydavo supirkimo kainas. Tokios atliekos būdavo tiesiog atidedamos ir laukiama, kol pakils naftos kainos. Tuomet išrūšiuotas atliekas vėl perrūšiuodavo ir pakeisdavo balanse jų kodą, nes pasikeisdavo vertė. Atliekos kaupėsi nuo 2014 metų. Plastiko neparduodavo, nes laukdavo didesnių naftos produktų kainos. Nebeatsiskaitinėjo su kreditoriais, nes atliekų perrūšiavimas (darbuotojų darbas) kainavo daugiau, nei būtų gauta suma pardavus išrūšiuotas atliekas. Be to, kainuodavo ir transportavimo kaštai, todėl vežti į Klaipėdą atliekas deginimui taip pat finansiškai neapsimokėjo. AB „Swerec“ buvo pagrindinis verslo partneris, todėl įmonei pradėjus veikti nuostolingai, stengėsi pirmiausia atsiskaityti su juo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos aplinkybės, teismo motyvai, išaiškinimai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog UAB „Ekotipas“ išrašė PVM sąskaitas – faktūras, nurodydamas, kad parduoda plastiko atliekas UAB „Sortolitai“, o UAB „Sortolita“ sumokėjo jose nurodytas pinigų sumas: 2014-05-13 Nr. ET2014/0018 Plastiko atliekos už 7627,59 Lt (kiekis – 23,6 t), 2014-04-30 Nr. ET2014/0021 Plastiko atliekos už 18273,12 Lt (kiekis –164,47 t), 2014-04-29 Nr. ET2014/0016 Plastiko atliekos už 4319,7 Lt (kiekis – 23,8 t), 2014-04-29 Nr. ET2014/0015 Plastiko atliekos už 9507,84 Lt (kiekis – 23,66 t), 2014-04-17 Nr. ET2014/0012 Plastiko atliekos už 4031,12 Lt (kiekis – 22,21 t.), 2014-04-17 Nr. ET2014/0011 Plastiko atliekos už 4533,87 Lt (24,98 t), 2014-04-14 Nr. ET2014/0007 Plastiko atliekos už 4268,88 Lt (kiekis – 23,52 t), 2014-04-03 Nr. ET2014/0003 Plastiko atliekos už 4141,83 Lt (kiekis – 22,82 t), 2014-04-03 Nr. ET2014/0002 Plastiko atliekos už 4544,76 Lt (kiekis – 25,04 t), 2014-03-21 Nr. ET20140321/04 Plastiko atliekos už 4831,53 Lt (kiekis – 26,62 t), 2014-03-25 Nr. ET20140325/03 Plastiko atliekos už 2860,44 Lt (kiekis – 15,76 t), 2014-03-25 Nr. ET20140325/02 Plastiko atliekos už 4435,86 Lt (kiekis – 24,44 t), 2014-03-25 Nr. ET20140325/01 Plastiko atliekos už 4486,68 Lt (kiekis – 24,72 t), 2014-03-13 Nr. ET20140313/02 Plastiko atliekos už 3989,37 Lt (kiekis – 21,98 t), 2014-03-13 Nr. ET20140313/01 Plastiko atliekos už 4214,43 Lt (kiekis – 23,22 t), 2014-03-03 Nr. ET20140303/01 Plastiko atliekos už 6381,54 Lt (kiekis – 23,44 t), 2014-03-05 Nr. ET20140305/01 Plastiko atliekos už 5798,93 Lt (kiekis – 21,3 t), 2014-03-05 Nr. ET20140305/02 Plastiko atliekos už 4454,01 Lt (kiekis – 24,54 t), 2014-03-05 Nr. ET20140305/03 Plastiko atliekos už 4414,08 Lt (kiekis – 24,32 t), 2014-03-03 Nr. ET20140304/01 Plastiko atliekos už 6550,34 Lt (kiekis – 24,06 t), 2014-02-27 Nr. ET20140227/01 Plastiko atliekos už 6479,55 Lt (kiekis – 23,8 t), 2014-02-20 Nr. ET20140220/01 Plastiko atliekos už 6316,2 Lt (kiekis – 23,2 t), 2014-02-18 Nr. ET20140218/01 Plastiko atliekos už 78584,66 Lt (kiekis – 185,56 t), 2014-01-31 Nr. ET20140131/01 Plastiko atliekos už 58315,95 Lt (kiekis – 137,7 t). Kaip įrodinėja ieškovas, visa nepagrįstai sumokėta suma yra 76 274,99 Eur už 978,76 tonų plastiko atliekų.

Dėl sandorių negaliojimo

UAB „Sortolita“ 2014 m. atliekų tvarkymo apskaitos ataskaitoje (toliau – Ataskaita) nurodyta, kad atliekos buvo priimtos iš UAB „Reneco“, UAB „Ecoservice“, UAB „Ekotipas“, Švedijos. Būtent iš UAB „Reneco“, UAB „Ecoservice“ priimtos plastikinės pakuotės kodu „15 01 02“, o iš UAB „Ekotipas“ – plastikinės pakuotės kodu „19 12 04“. Kodas atitinka ginčo sąskaitų duomenis. Bankroto administratorė remiasi Ataskaitos 3.4.1 dalyje nurodytu kodu „15 01 02“, pagal kurį atliekų kiekis yra 975,450 t (elektroninės bylos priedo T.1, b.l.159). Įrodinėja, kad atliekos su kodu „19 12 04“ liko teritorijoje, nes tai netinkamos perdirbimui atliekos. Tačiau kaip matyti iš Ataskaitos 3.4.1 dalies, iš atliekų su kodu „19 12 04“ susidarė atliekos, pažymėtos kodu „15 01 02“, ir jų 63,620 t buvo perduota UAB „Somlita“, taip pat šalies viduje buvo perduotos atliekos UAB „EUROPOPIERIUS“ (69,100 t), UAB „Maldis“ (190,025 t), UAB „Ecoservice“ (14.639 t), UAB „Ekotipas“ (395,370 t), o dalis perdirbtų atliekų išvežta į Švediją (268,635 t). Teismas, siekdamas dogmatiniu metodu patikrinti įrodinėjamą administratorės aplinkybę dėl sandorių negaliojimo (kad atliekos kaip prekės nebuvo apyvartos objektu, todėl sąskaitos yra apsimestinės), sudėjo gautų atliekų kiekį, atimdamas UAB „Ekotipas“ patiektas atliekas (975,450 t), ir gavo 680,71 t, kaip priimtų likučių metų pradžioje (iš UAB „Reneco“ 4,400 t, iš UAB „Ecoservice“ 33,720 t, Švedijos 642,590 t = 680,71 t). Taip pat teismas sudėjo perduotas atliekas ir gavo 606,019 t (UAB „Somlita“ 63,620 t, UAB „EUROPOPIERIUS“ 69,100 t, UAB „Ecoservice“ 14,639 t, UAB „Maldis“ 190,025 t, Švedija 268,635 t = 606,019 t). Jei skaičiuotume pirktų ir parduotų atliekų skirtumą, gautume 74,691 t likutį, bet ne administratorės nurodytą atliekų likutį metų pabaigoje – 654,771 t (elektroninės bylos priedo T.1, b.l.160). Atsižvelgiant į tai, kad paties ieškovo atstovės nurodytas prekių likutis neatitinka Ataskaitos duomenų, atmetamas argumentas dėl apsimestinio sandorio kaip neįrodytas, nes jei UAB „Ekotipas“ patiektos 975,450 t atliekos nebūtų apyvartos objektu, atliekų likutis metų pabaigoje būtų 74,691 t (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, jog ginčo dėl to, kad UAB „Sortolita“ veikė bent metus nėra ir šią aplinkybę patvirtina pirkimo operacijos, sandoriai su UAB „Greitasis išvežimas, UAB „LUKOIL BALTIJA“, „Ziptrans“, UAB, AB Swerec, UAB „DONATRA“ ir kt. (elektroninės bylos priedo T.2, b.l.77,78,82). Mažai tikėtina, kad ieškovas, kuris, kaip nurodė atsakovas M. R., specializavosi ne tiek atliekų pirkime pardavime, kiek jų išrūšiavime, per metus būtų išrūšiavęs tik 74,691 t, susidariusių atliekų tvarkymo metu. Tačiau bet kuriuo atveju, tokios apyvartos vien tik su AB Swerec pagal tokį atliekų perdirbimą, koks fiksuotas Ataskaitoje, jau neįskaičiuotume UAB „Ekotipas“ patiektų atliekų, nebūtų galėjęs išvystyti (elektroninės bylos priedo T.2, b.l.77,78,82,93-151). Atsakovas nurodė, jog pats niekada nevykdė atliekų rūšiavimo, nes neturėjo šios veiklos vykdymui privalomo TIPK (Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) leidimo, todėl rūšiavimo paslaugą įsigydavo iš UAB „Sortolita“ (elektroninės bylos priedo T.1, b.l.130). Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.Atsižvelgiant į šio sprendimo 11, 12 punktuose nustatytas faktines aplinkybes, konstatuojama, jog aritmetiniai skaičiavimai visiškai paneigia ieškovo nurodytą aplinkybę, kad sandoriai pagal ginčo sąskaitas yra apsimestiniai (CPK 178, 185 straipsniai). Paties ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, jog negalėjo atliekų likučiai metų pabaigoje būtų mažesni, nes įrodinėjama aplinkybė dėl 975,450 t kaip neegzistuojančių tai ir paneigia. Kita vertus, net ir nuotraukos kopija, kuri buvo padaryta iki teisminio ginčo pradžios ir pateikta į bylą, patvirtina didesnį likutį atliekų (elektroninės bylos priedo T.1, b.l.68), nei jis galėtų būti, jei UAB „Ekotipas“ jų nebūtų pardavęs ieškovui. Tuometinio UAB „Sortolita“ atstovo M. R. ir bankroto administratorės G. V. 2015-08-13 sudarytas priėmimo – perdavimo aktas, kuriame fiskuotas 1063 t mišraus plastiko laužas (elektroninės bylos priedo T.1, b.l.46), labiau atitinka Ataskaitos duomenis dėl atliekų likučių su įsigytomis iš UAB „Ekotipas“. Pažymėta ir tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra 2015-11-19 parengė pažymą, kurioje nurodyta, kad atliekų tvarkymo veiklą toje pačioje teritorijoje vykdė tiek UAB „Ekotipas“, tiek UAB „Sortolita“. Pažymoje fiksuota, kad UAB „Ekotipas“ priklausančių atliekų (PET (polietilentereftalatas)) lauko teritorijoje yra 10 t, o sandėlyje – 58,47 t. Tuo tarpu UAB „Sortolita“ priklauso 680 t plastiko atliekų (PET (polietilentereftalatas)), esančių lauko teritorijoje, ir 315 t – sandėlyje (elektroninės bylos priedo T.1, 10). Taigi net kompetentingos valstybės institucijos pažymoje fiksuotas atliekų kiekis įrodo, kad atliekos buvo pirktos realiai, o išrašytos ginčo sąskaitos nėra apsimestinės, todėl ieškovo ieškinys šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai). Ieškovas taip pat rėmėsi argumentu, kad atsakovo UAB „Ekotipas“ „19 12 04“ kodu pažymėtos plastiko atliekos negalėjo būti pirkimo – pardavimo objektu, kaip nerūšiuotinos. Atsakovas M. R. pagal plastiko pakuočių kodus pagrindė, kad išrūšiuotos atliekos gali būti dar kartą perrūšiuojamos utilizavimui ar kitiems tikslams. Ieškovo atstovė neatsiskirto į atsakovo UAB „Ekotipas“ argumentą, jog Atliekų tvarkytojų valstybės registre, kaip paieškos rezultatas pateikiamos 87 įmonės, kurios vykdo būtent „19 12 04“ kodu pažymėtų plastiko atliekų prekybą. Atsižvelgiant į tai, teismas sutinka su argumentu, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos administruojamame Registre pateikiama informacija ir nurodytų įmonių skaičius patvirtina, kad plastiko atliekos, pažymėtos kodu „19 12 04“ yra prekė. Tai, kad plastiko atliekos pažymėtos kodu „19 12 04“ yra prekė taip pat patvirtina ir UAB „Ekotipas“ 2014 m. atliekų tvarkymo apskaitos ataskaita, kurioje matyti, kad atsakovas įvairias plastiko atliekas, taip pat ir pažymėtas kodu „19 12 04“, įsigydavo iš AB SWEREC įmonės. Aplinkos apsaugos agentūra 2016-11-30 rašte Nr. (28.7)-A4-12038 patvirtino, kad ginčijamų sandorių objektas – plastiko atliekos, gali būti perkamos ir parduodamos bei tvarkomos R12, R1, R3 atliekų tvarkymo veiklomis (elektroninės bylos priedo T.3, b.l.70). CPK 197 straipsnio 2 dalis numato, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais.Atsižvelgiant Aplinkos apsaugos agentūros 2016-11-30 raštą Nr. (28.7)-A4-12038, teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje plastiko atliekos pažymėtos kodu „19 12 04“ galėjo būti civilinės apyvartos objektu, todėl atmeta bankroto administratoriaus teiginį, jog plastiko atliekos, pažymėtos kodu „19 12 04“, nėra prekė ir rūšiavimo paslaugų rinkos objektas, kuris turėjo vertę. Taip pat teismas nurodo, kad iš esmės ieškovas ieškinį grindė apsimestinio sandorio aplinkybe, todėl plačiau nevertina kitų ieškinio argumentų dėl sandorių pagal ginčo sąskaitas negaliojimo, t.y. aplinkybės, jog UAB „Sortolita“ veikė toje pačioj teritorijoje kaip ir UAB „Ekotipas“ ir 2014 m. sumokėjo 1 2992 Eur subnuomos mokesčio UAB „Ekotipui“, kai pastarajam šių patalpų nuoma kainavo tik 637,90 Eur (CPK 13 straipsnis). Ginčo objektui neturi teisinės reikšmės ir aplinkybė dėl sumokėto 4056 eurų komunalinių mokesčių bei 2073 eurų už patalpų eksploataciją, nes deklaratyvus teiginys, jog UAB „Sortolita“ 2014 metus baigė su 29 177 Eur nuostoliu, o nuo 2015 metu sausio mėnesio nebeatsiskaitinėjo su įmonės samdomais darbuotojais bei kitais kreditoriais ir jai buvo iškelta bankroto byla, savaime nėra aplinkybės įrodančios išrašytų sąskaitų neteisėtumo ir atlikto mokėjimo eiliškumo pažeidimo, kuris nebuvo šios bylos įrodinėtinomis aplinkybėmis (CPK 12 straipsnis)

Dėl buvusio įmonės vadovo teisinės atsakomybės

Ieškovo atstovė pateikė į bylą UAB „VSA Vilnius“ paslaugų pasiūlymą dėl atliekų išvežimo, kuriuo ir grindžia savo reikalavimą į 63 767 Eur sumą atsakovui M. R. (elektroninės bylos priedo T.1, b.l.12). Iš Ieškovo pateiktos Ataskaitos 3.2 dalies matyti, kad ieškovas atliekas įsigydavo ne tik iš UAB „Ekotipas“, bet taip pat ir iš kitų įmonių: UAB „Reneco“, UAB „Ecoservices“ ir Švedijos įmonės (AB SWEREC).UAB „VSA Vilnius“ paslaugų pasiūlymą suformulavo 2016-04-29, nuotraukos su atliekų fiksacija lauko teritorijoje (elektroninės bylos priedo T.1, b.l.11) daryta iki kreipimosi į teismą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros pažyma parengta 2015-11-19, t.y. taip pat gauta iki kreipimosi į teismą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovė patvirtino, jog atliekų išvežimo sutartis su UAB „VSA Vilnius“ nebuvo sudaryta. Teritorijos savininkas nebereiškia jokių pretenzijų dėl teritorijos ir patalpų atlaisvinimo. UAB „Ekotipas“ atstovas pateikė į bylą foto nuotraukų kopijas, kuriose matyti teritorija ir pastato vidus be atliekų (elektroninės bylos priedo T.1, b.l.71,72,74,90,91), skelbime dėl sandėliavimo/gamybinių patalpų nurodyta, kad jos yra sausos, tvarkingos, naujai pakeistas stogas (elektroninės bylos priedo T.1, b.l.73). Atsižvelgiant į šiuo įrodymus, sprendžiama, kad teritorijoje ir statiniuose nėra atliekų, likusių kaip UAB „Sortolita“ veiklos pasekmė. Civilinei atsakomybei kilti turi būti nustatytos sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (nuostoliai; CK 6.249 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis). Ieškovas įrodinėja, kad yra visos įstatyme nustatytos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Ieškovo atstovė nurodė, kad atsakovo veikos neteisėtumas pasireiškė tuo, jog M. R. elgėsi nesąžiningai ir padarė įmonei ir jos kreditoriams 63 767 Eur žalą, kadangi tiek kainuos minėtų atliekų sutvarkymas. Atsižvelgiant į tai, jog sutartis dėl atliekų išvežimo su UAB „VSA Vilnius“ nebuvo sudaryta, o atliekų teritorijoje ir UAB „Sortolita“ nuomotuose statiniuose nebėra, konstatuojama, kad ieškovas neįrodė žalos fakto ir priežastinio ryšio su atsakovo M. R. veika (CK 6.247, 6.249 straipsniai), todėl ieškovo ieškinys, pareikštas šiam asmeniui, atmetamas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis). Taip pat nėra pagrindo tenkinti r išvestinio ieškovo reikalavimo: apriboti atsakovo M. R. teisę 5 metus eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (CK 6.246 straipsnis).

Dėl palūkanų

Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo UAB „Ekotipas“ 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o iš atsakovo M. R. – 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog nėra įstatyme numatyto pagrindo ieškiniui tenkinti (CPK 178, 185 straipsniai), ieškovo prašymas dėl palūkanų priteisimo atmetamas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

CPK 150 straipsnio 2 dalis numato, kad „Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu“. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prašymu teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 17 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, sprendimui įsiteisėjus, jos naikintinos (Turto arešto akto un. Nr. 2016023113).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje ieškinys atmestas, ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei. Atsakovas UAB „Ekotipas“ patyrė 2 646, 20 eurų bylinėjimosi išlaidų (elektroninės bylos priedo T.3, b.l.80). Atsakovo pairtos išlaidos yra už atsiliepimo, tripliko, atkirtimų į atskirąjį skundą parengimą, rašytinių paaiškinimų, paklausimų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrai rengimo, atatstovavimo teismo posėdžiuose. Pažymėtina, kad dėka atsakovo atstovo surinktų įrodymų buvo galima bylą išnagrinėti per protingą laiką, nes dalis įrodymų buvo surinkta už ieškovo atstovą, kadangi klausimai Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui buvo detalizuoti pagal ginčo objektą. Tokiu atveju, kai atsakovo patirtos išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius (nauja redakcija nuo 2015.03.20), teismas sprendžia jų nemažinti, nes teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, ir priteisia 2 646,20 eurų iš UAB „Sortolita“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sortolita“ ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Priteisti atsakovui UAB „Ekotipas“ (j.a.k. 303134210, registruotas buveinės adresas: Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Rugių g. 12-17) 2 646,20 eurų (du tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 20 centų) iš UAB „Sortolita“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.