- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-18
- Bylos Nr.
- e2A-488-589/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-37-3-00171-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance
- Atsakovas
- S. V.
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.16.9Išperkamoji nuoma
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-4035-504/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovui S. V. dėl skolos, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Legal Balance (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovo S. V. (toliau – ir atsakovas) 241,89 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 217,80 Eur delspinigius, 5 procentų palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 18 Eur žyminį mokestį ir 242 Eur išlaidas už teisinę pagalbą. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo S. V. 241,89 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 21,77 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. balandžio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 149,14 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Legal Balance“ naudai. Kitą ieškinio dalį atmetė.
3. Teismas konstatavo, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, tačiau per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui jis nepateikė, todėl yra pagrindas priimti sprendimą už akių.
4. Teismas nustatė, kad tarp UAB „Be kredito“ (toliau – ir pradinė kreditorė) ir atsakovo S. V. 2021 m. kovo 3 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sutartis), kuria atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – Telefonas Samsung-Galaxy A20s, 32GB, Dual SIM-R9TNC00CC0J (toliau – ir daiktas) 12 mėnesių terminui, bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 21,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsižvelgiant į tai, kad pradinei kreditorei iš atsakovo nepavyko atgauti nei atlyginimo už suteiktas daikto nuomos paslaugas, nei pačio nuomojamo daikto, 2021 m. birželio 11 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-06/01, kuria pradinė kreditorė atlygintinai perleido ieškovei reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.) į 742 pradinei kreditorei skolingus asmenis, nurodytus Reikalavimo perleidimo sutarties Priede Nr.1, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą pagal aukščiau minėtą sutartį. Ieškovė 2021 m. birželio 16 d. atsakovui sutartyje nurodytu elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą, informuojantį, kad pasikeitė pradinė kreditorė ir atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieškovei, kartu su Reikalavimo perleidimo sutarties kopija. Tačiau atsakovas į ieškovės siųstą raginimą atsiskaityti nereagavo, prieštaravimų per nustatytą terminą dėl ieškovės reikalavimų ar jų dydžio nepareiškė, todėl iš atsakovo ieškovės naudai teismas priteisė 241,89 Eur nesumokėtų nuomos įmokų.
5. Spręsdamas dėl reikalavimo priteisti delspinigius, teismas atsižvelgė į tai, kad netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis, taip pat negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Spręsdamas netesybų pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, teismas nurodė, kad vadovaujasi CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir CK 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad tokio pobūdžio sutarčiai taikytinos vartotojo teisių apsaugą užtikrinančios teisės normos.
6. Teismas nustatė, kad sutarties šalys susitarė, jog vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas, bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis yra 0,5 proc. už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Teismas sprendė, kad metinė delspinigių norma yra itin didelė – 182,50 proc. (0,5 proc. x 365 dienos). Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje apskritai nepateikė jokių duomenų apie savo patirtus nuostolius (ar pradinės kreditorės patirtus nuostolius) ir apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, kad paskaičiuoti delspinigiai atitinka teisingumo, protingumo ir visiško nuostolių atlyginimo principus, o prašomi priteisti delspinigiai nežymiai skiriasi nuo pagrindinės atsakovo skolos, teismas sprendė, kad ieškovės taikomas netesybų dydis (0,5 proc. už kiekvieną pradelstą dieną) yra vertintinas kaip neproporcingai didelis vartotojui už sutarties pažeidimą (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau – ir VKĮ) netesybų dydis ribojamas iki 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą dieną), sumažino jį iki 0,05 proc. ir iš atsakovo ieškovei priteisė 21,77 Eur delspinigius (skaičiuojant už 180 dienų nuo 241,89 Eur nesumokėtų nuomos įmokų). Kadangi atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, teismas iš atsakovo priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. balandžio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas taip pat proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (tenkinta 57,36 proc. reikalavimų sumos) iš atsakovo ieškovei priteisė 149,14 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
7. Ieškovė UAB Legal Balance apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių priteisimo ir priteisti jos naudai iš atsakovo S. V. 217,80 Eur delspinigius, taip pat pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti jos naudai iš atsakovo 260 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Kitą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo už akių dalį prašo palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo 19 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
8. Ieškovė nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Sutarties bendrųjų sąlygų dalyje pradinė kreditorė ir atsakovas susitarė, kad atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Ieškovė sutinka, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo sutartis, tačiau mano, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos VKĮ normos.
9. Pažymi, kad teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą. Teismas, mokėtinų netesybų dydį sumažindamas dešimt kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Teismas vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, o ieškovė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Atsakovas, prisiėmęs sutartinius įsipareigojimus, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė dėl to jokių veiksmų. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog ieškovė po reikalavimo įvykdyti prievolę į teismą su ieškiniu kreipėsi protingu terminu.
10. Akcentuoja ir tai, kad ieškovės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies „Šalių atsakomybė“ nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovo prašomų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele.
11. Nustačius, jog ieškinyje nurodytas reikalavimas dėl delspinigių prieisimo tenkintinas visa apimtimi, sprendimo už akių dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteisintos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
12. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies patenkintas ieškinio reikalavimas dėl delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Sprendimo už akių dalis dėl kitų sutarties pagrindu priteistų sumų nėra ginčijama, faktinės bylos aplinkybės yra aiškios, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl kitos sprendimo už akių dalies nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų.
15. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovas S. V. 2021 m. kovo 3 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui pradinė kreditorė 12 mėnesių terminui perdavė naudotis Telefoną Samsung-Galaxy A20s, 32GB, Dual SIM-R9TNC00CC0J, o atsakovas visą sutarties laikotarpį įsipareigojo mokėti mėnesines įmokas po 21,99 Eur (daikto kaina – 189 Eur su PVM) su galimybe išpirkti daiktą anksčiau. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, visų įmokų neatliko ir negrąžino išnuomoto daikto. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių nusprendė, kad atsakovui, pažeidusiam sutarties sąlygas, kyla pareiga sumokėti sutartimi numatytas netesybas (delspinigius), tačiau pripažino sutartinius 0,5 proc. delspinigius nepagrįstai dideliais ir juos sumažino iki 0,05 proc. normos.
Dėl delspinigių dydžio
16. Ieškovė apeliacinį skundą motyvuoja argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas ir padarė nepagrįstas išvadas, kad yra pagrindas sumažinti ieškovės prašomą priteisti delspinigių sumą, t. y. delspinigių sumai apskaičiuoti vietoje ieškovės prašomo 0,5 proc. delspinigių dydžio taikyti sumažintą – 0,05 proc. – delspinigių dydį. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, ieškovė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų, atsakovą ji informavo dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu kreipėsi protingu terminu.
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.228¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, atsižvelgtina į įgytos prekės pobūdį (mobilusis telefonas) ir tai, kad prekę įsigijo asmeniškai fizinis asmuo iš juridinio asmens, verslo subjekto (CK 6.228¹ straipsnio 2–3 dalys). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ginčo teisiniai santykiai yra kilę iš vartojimo sutartinių teisinių santykių, taip pat pagrįstai atsakovą laikė vartotoju ir silpnesniąja šalimi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir pati ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad šiuo atveju tikėtina, jog sutarties pagrindu perduotu turtu (mobiliuoju telefonu) atsakovas naudojasi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui. Taigi, ir pati ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės sutinka ir neginčija aplinkybės, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis.
18. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl delspinigių dydžio pagrįstumo pažymėtina, kad, viena vertus, kaip tai teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, šalių teisė susitarti dėl netesybų, taigi ir dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kita vertus, ginčą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais netesybų mažinimo pagrindais, gali netesybas sumažinti iki protingos sumos tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta. Teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija nepaneigia sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų. Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).
19. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).
20. Vertindamas apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš skundžiamo teismo sprendimo už akių turinio nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas tiesiogiai netaikė VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatų, pagal kurią pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, koks delspinigių dydis nagrinėjamu atveju atitiktų sąžiningumo ir protingumo kriterijus, į minėtą įstatyme nustatytą netesybų dydį atsižvelgė tik kaip į orientacinį dydį, leidžiantį vertinti prašomų priteisti delspinigių dydį, taip pat atsižvelgdamas ir į kitų byloje esančių faktinių aplinkybių visumą.
21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, jog netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio, kadangi priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu (bet ne vieninteliu) iš kriterijų gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse, pvz., VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas). Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai palyginamuoju aspektu atsižvelgė, be kita ko, įvertinęs ir kitas bylos aplinkybes, ir į nurodytą įstatymo normą.
22. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, nesiėmė jokių veiksmų juos įvykdyti, neatsižvelgė ir į tai, jog ieškovė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, tai yra už 180 dienų, informavo atsakovą dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu kreipėsi praėjus protingam terminui.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai, koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar šioje byloje prašomos priteisti netesybos nėra per didelės, įvertino klausimui išspręsti reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes – atsakovo specifinę padėtį (atsakovas yra vartotojas, silpnesnė šalis), delspinigių ir skolos santykį – tai, kad delspinigių dydis beveik atitinka skolos dydį ir šiuo atveju būtų neadekvati sankcija skolininko padarytam sutarties pažeidimui ir ieškovės nuostoliams.
24. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas, turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 30 punktas).
25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad ieškovė prašomo priteisti delspinigių dydžio nepagrindė patirtais nuostoliais. Pirmosios instancijos teismui ieškovės prašomas priteisti netesybas sumažinus iki 21,77 Eur, jas, kaip ir pati ieškovė, apskaičiavus už 180 dienų, ieškovė su apeliaciniu skundu jokių duomenų, kad būtų patyrusi daugiau nuostolių nei priteisti delspinigiai, apeliacinės instancijos teismui nepateikė.
26. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą už akių, atsižvelgė ir į savo aplinkybėmis iš esmės panašiose bylose suformuotą teisės taikymo praktiką. Analogiškos praktikos dėl delspinigių mažinimo laikomasi panašaus pobūdžio bylose, kuriose ieškovė UAB „Legal Balance“ yra perėmusi reikalavimo teises, kilusias iš išperkamosios nuomos sutarčių, į atsakovus iš pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. e2A-2224-656/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1029-265/2021). Įvertinus bylos faktines aplinkybes ir apeliacinio skundo argumentus, pripažintina, kad ši praktika iš esmės yra aktuali ir nagrinėjamu atveju.
27. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į vartotojų teisių apsaugos nuostatas, vertindamas bylos aplinkybes ir delspinigių dydžio klausimą CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomų priteisti 0,5 proc. delspinigių dydis nagrinėjamu atveju yra aiškiai per didelis ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo sumažintas iki 0,05 proc. už ieškovės prašomas 180 dienas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad netesybos buvo sumažintos nepagrįstai ir (ar) aiškiai per daug. Pripažintina, kad toks delspinigių dydis užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Apeliaciniame skunde ieškovės reikalavimas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas yra siejamas su ieškinio reikalavimo dėl delspinigių priteisimo visišku patenkinimu. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei priteisė atsižvelgęs į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Netenkintus apeliacinio skundo reikalavimo dėl delspinigių dydžio pakeitimo ir palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria ieškinio reikalavimas priteisti delspinigius tenkintas iš dalies, nėra pagrindo kitaip perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
Dėl bylos procesinės baigties
29. Aptartų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, suteikiančias teismui teisę mažinti nepagrįstai dideles netesybas, nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą už akių, todėl jis paliktinas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos sprendimo už akių dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
31. Netenkinus apeliacinio skundo, nėra pagrindo ieškovei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.