Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Gražio ir Evaldo Pašilio,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. gynėjo advokato Egidijaus Milašiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi į paskirtos bausmės laiką įskaitytas G. P. kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2023 m. rugsėjo 14 d., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginat vienai laisvės atėmimo parai.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 14 d.

Kardomoji priemonė – suėmimas palikta nepakeista iki šio nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos, o šį teismo nuosprendį pradėjus vykdyti, šią kardomąją priemonę nustatyta panaikinti.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, G. P. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. P. nuteistas už tai, kad, atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namų atvirojoje kolonijoje (šiuo metu – (duomenys neskelbtini) kalėjimo atvirojo tipo bausmės atlikimo vieta), esančioje (duomenys neskelbtini), nuo tiksliai nenustatyto momento, gyvenamojoje patalpoje Nr. 8, turėdamas savo žinioje ir slėpdamas, neteisėtai laikė du bendros 21,9471 gramų masės paketėlius, kuriuose buvo bendras 10,4023 gramų gryno heroino kiekis, bei, ketindamas šį laikomą labai didelį narkotinių medžiagų kiekį iš anksto suplanuoto konvojaus metu iš pataisos namų – atvirosios kolonijos išgabenti, slėpdamas šiuos paketėlius su labai dideliu kiekiu heroino už kelnių juosmens bei laikydamas prie savo kūno, 2022 m. lapkričio 10 d., apie 10 val. gabeno juos iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų atvirosios kolonijos pastato į (duomenys neskelbtini) pataisos namų kamerų tipo patalpas, esančias tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), kol tą pačią dieną 10 val. 14 min., patikros, atliekamos prieš asmenų konvojavimą, metu pataisos namų pareigūnai, atlikdami jo asmens kratą, šias narkotines medžiagas surado ir paėmė. Tokie G. P. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo G. P. gynėjo advokato Egidijaus Milašiaus apeliacinis skundas atmestinas.

4. Nuteistojo G. P. gynėjas apeliaciniame skunde kelia įrodymų vertinimo, nustatant nusikalstamų veiksmų apimtį, bei bausmės individualizavimo klausimus, teigdamas, kad iš nustatytų nuteistojo nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių turėtų būti pašalinta labai didelio narkotinių medžiagų kiekio gabenimo aplinkybė, kadangi G. P. pas jį rastas narkotines medžiagas laikė savo reikmėms, niekur jų negabeno, jo konvojavimas dar nebuvo prasidėjęs, tuo metu, kai jo laikytos narkotinės medžiagos buvo surastos, jis (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritorijos nebuvo palikęs. Pašalinus šią aplinkybę, gynėjo teigimu, yra pagrindas pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir gailėjosi, todėl dėl sumažėjusios nusikalstamos veikos apimties, o tuo pačiu mažesnio pavojingumo bei nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turėtų būti mažinama nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė.

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamame nuosprendyje atliktą byloje surinktų ir ištirtų įrodymų analizę, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad G. P. kaltė, neteisėtai disponavus labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, įvertino įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, ir, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Apygardos teismas nuteistojo nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, konstatavęs, kad G. P. neteisėtai laikė ir, ketindamas išgabenti iš įkalinimo įstaigos teritorijos, iš vienos įkalinimo įstaigos patalpos į kitą gabeno labai didelį narkotinių medžiagų – heroino kiekį.

Dėl G. P. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį

6. Skundžiamu nuosprendžiu G. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad bausmės atlikimo vietoje – (duomenys neskelbtini) kalėjimo atvirosios kolonijos gyvenamojoje patalpoje Nr. 8, turėdamas savo žinioje ir slėpdamas, neteisėtai laikė labai didelį narkotinių medžiagų (heroino) kiekį, bei, ketindamas šį laikomą labai didelį narkotinių medžiagų kiekį iš anksto suplanuoto konvojaus metu iš pataisos namų – atvirosios kolonijos išgabenti, laikydamas prie savo kūno, gabeno iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų atvirosios kolonijos pastato į (duomenys neskelbtini) pataisos namų kamerų tipo patalpas, esančias tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), kol tą pačią dieną patikros, atliekamos prieš asmenų konvojavimą metu, pataisos namų pareigūnai atlikdami jo asmens kratą, šias narkotines medžiagas surado ir paėmė.

7. Nuteistasis G. P. viso baudžiamojo proceso metu pripažino jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus – kad jis iki 2022 m. lapkričio 10 d. bausmės atlikimo įstaigos gyvenamojoje patalpoje laikė du paketėlius su narkotine medžiaga – heroinu, o, sužinojęs, kad minėtą dieną bus konvojuojamas į teismą, susidėjęs daiktus, kartu pasiėmė ir minėtus paketėlius su heroinu, paslėpdamas prie kelnių juosmens, nuėjo į kitą patalpą, kur, apžiūrėjus įstaigos pareigūnams, paketėliai su narkotikais buvo surasti. Nuteistasis nesutiko tik su šių nusikalstamų veiksmų teisiniu vertinimu, tvirtindamas, kad narkotinių medžiagų gabenimo požymis nustatytas nepagrįstai – jis buvo toje pačioje pataisos namų teritorijoje, konvojuojamas iš pataisos namų nebuvo, jo su savimi laikytos narkotinės medžiagos buvo skirtos asmeniniam jo vartojimui, įgytos iš kito nuteistojo V. T..

8. Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad G. P. 2022 m. lapkričio 10 d. buvo konvojuojamas iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo į (duomenys neskelbtini) kalėjimą. (duomenys neskelbtini) pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus 2022 m. gruodžio 14 d. rašte nurodyta, jog nuteistasis G. P. 2022 m. lapkričio 10 d. buvo konvojuotas iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorių (t. 1, b. l. 136- 138). Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2023 m. sausio mėnesio pažymos ir jos priedų matyti, kad nuteistasis G. P. iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorių atvyko 2022 m. lapkričio 10 d. ir iki 2022 m. lapkričio 14 d. buvo laikomas kameroje Nr. 129; G. P. 2022 m. lapkričio 11 d. buvo konvojuotas į Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus (t. 1, b. l. 151-157).

9. Minėtais įrodymais nustatytos aplinkybės paneigia nuteistojo G. P. poziciją, kad jis 2022 m. lapkričio 10 d. nebuvo konvojuojamas, taip pat teisiamajame posėdyje išdėstytą aiškinimą, kad savo reikmėms laikytas narkotines medžiagas pasiėmė su savimi spontaniškai, būdamas tą patį rytą pavartojęs ir pasimetęs, kai sužinojo, kad bus vežamas į (duomenys neskelbtini) kalėjimą pristatymui į Vilkaviškio teisme vykusį posėdį.

10. Liudytojais apklaustų kalėjimo pareigūnų D. K. ir Juozo Sukacko parodymais nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 10 d. buvo etapo diena ir nuteistieji, kurie turėjo būti etapuojami, rinkosi į uždarą zoną etapavimui; pareigūnui atvedus G. P., jis pats ir jo turimi daiktai buvo jų apžiūrėti bei už pastarojo kelnių juosmens buvo rasti du paketėliai su, kaip įtarė, narkotinėmis medžiagomis. Atėjęs kalėjimo kriminalinės žvalgybos pareigūnas paketėlių radimo faktą užfiksavo; nuteistieji apie numatomą jų etapavimą informuojami iš anksto, būna pasiruošę su daiktais (t. 3, b. l. 103-108).

11. Baudžiamojoje byloje ištirtais rašytiniais įrodymais – nuteistojo asmens kratos protokolu, tarnybiniais pranešimais, įvykio vietos apžiūros protokolu bei jo priedais, parodymų patikrinimo vietoje protokolu bei jo priedais, specialisto išvada, Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada bei Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro raštu užfiksuota, kad 2022 m. lapkričio 10 d. apie 10 val. 15 min., (duomenys neskelbtini) pataisos namų kamerų tipo patalpų koridoriuje, konvojumi išvykstančiam nuteistajam G. P. buvo atlikta dalinė asmens krata, kurios metu už nuteistojo kelnių juosmens rasti ir paimti du polietileniniai paketai su rudos spalvos kieta medžiaga; G. P. atsisakė pasirašyti surašytą protokolą; rastos medžiagos buvo supakuotos į voką ir perduotos specialistų tyrimui; specialisto tyrimo metu konstatuota, kad voke (pakete Nr. 1), dviejuose plastiko paketėliuose, tirti pateiktoje šviesiai rudos spalvos medžiagoje, kurios bendra masė - 21,9471 g (9,4297 g ir 12,5174 g), yra 10,4023 g (4,7733 g ir 5,6290 g) gryno heroino; ant suplėšyto polietileninio maišelio, kuriame buvo supakuotos narkotinės medžiagos, buvo rasti paties G. P. ir V. T. genotipai (t.1, b. l. 20, 19, 21, 24-29, 36-41, 51-52, 56-62, 66-69).

12. Šių faktinių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad G. P., žinodamas, jog bus konvojuojamas į (duomenys neskelbtini) kalėjimą, o po to vežamas į teismo posėdį Vilkaviškio teismo rūmuose, su savimi laikė narkotines medžiagas, jas nešėsi, ketindamas su savimi laikomas medžiagas gabenti, t. y. jas pervežti iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą įkalinimo įstaigą, kurios yra skirtinguose Lietuvos miestuose. Šios nustatytos aplinkybės pagrindė ir skundžiamame nuosprendyje padarytą išvadą, kad šiais veiksmais nuteistasis laikė ir gabeno, tiek pernešdamas teritorijoje, tiek ketindamas išvežti iš teritorijos, narkotines medžiagas – heroiną, kurių kiekis pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų, patvirtintų 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5, 1-ąjį sąrašą viršija 10 g, todėl atitinka labai didelio kiekio kriterijų.

13. Nuteistajam G. P. pripažinus kaltę dėl didelio narkotinių medžiagų kiekio laikymo, gynėjo skunde ginčas dėl šių nusikalstamų veiksmų nekeliamas. Skunde ginčijamas kitas BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymis – gabenimas, gynėjui teigiant, kad šis požymis iš nustatytų nuteistojo G. P. nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių turėtų būti pašalintas. Gynėjas tvirtina, kad nuteistasis (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritorijos palikęs nebuvo, jis minėtas narkotines medžiagas laikė su savimi, dėl konvojavimo eidamas iš gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) pataisos namų atviro tipo kolonijoje į tų pačių pataisos namų kamerų tipo patalpas, narkotinės medžiagos buvo rastos jo asmens kratos metu, konvojavimas dar nebuvo prasidėjęs. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutikti nėra pagrindo.

14. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Gabenimu BK 260 straipsnio prasme pripažįstamas narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas didesniais nuotoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-624/2006, Nr. 2K-494/2012 Nr. 2K-496/2014). Medžiagos gali būti gabenamos jas transportuojant, nešant su savimi krepšyje, kuprinėje, kituose daiktuose, taip pat kaltininko drabužiuose ir pan. Gynėjas skunde remiasi suformuota teismų praktika, pagal kurią gabenimu paprastai neturėtų būti laikomas medžiagų perkėlimas iš vienos vietos į kitą toje pat patalpoje, iš vieno pastato į kitą pastatą toje pat namų valdoje, iš namo į kiemą ar lauką kaltininko sodyboje, nedidelio kiekio psichotropinių ar narkotinių medžiagų nešiojimas sau vartoti ir panašūs atvejai. Tačiau nėra pagrindo sutikti su gynėjo argumentu, kad tokia situacija susidarė ir nagrinėjamoje byloje

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nuteistasis tiek laikė labai didelį narkotinių medžiagų kiekį, tiek laikomą labai didelį narkotinių medžiagų kiekį gabeno įkalinimo įstaigos teritorijoje, ketindamas konvojavimo metu jas išgabenti iš įkalinimo įstaigos teritorijos. Skundžiamame nuosprendyje ši išvada padaryta, atsižvelgus ne tik į tai, kad 2022 m. lapkričio 10 d. nuteistasis G. P. su rūbuose paslėptomis narkotinėmis medžiagomis ėjo iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų atvirosios kolonijos gyvenamosios patalpos iki tų pačių pataisos namų kamerų tipo patalpų, kur buvo apieškotas, bet ir į tai, kad šį laikomą labai didelį narkotinių medžiagų kiekį jis ketino iš anksto suplanuoto konvojaus metu išgabenti iš pataisos namų – atvirosios kolonijos, tačiau to nepavyko padaryti, nes narkotinės medžiagos apžiūros metu buvo surastos ir paimtos.

16. Kaip minėta, BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijoje nurodytos veikos yra alternatyvios ir bet kurios vienos iš jų atlikimas, nepriklausomai nuo to, ar kaltininkui pavyko įgyvendinti savo sumanymą visiškai, ar tik iš dalies, lemia nusikalstamos veikos baigtumą, nes kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį ir bet kurios iš jų padarymas yra pakankamas pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kilti. Bet kurio kito dispozicijoje nurodyto alternatyvaus veiksmo įvykdymo stadija, esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, nusikaltimo baigtumo vertinimui įtakos neturi. Veikos kvalifikavimui, esant kvalifikuojančiam požymiui – labai dideliam narkotinių medžiagų kiekiui, taip pat neturi reikšmės, ar minėtos narkotinės medžiagos skirtos asmeniniam vartojimui, ar platinimui kitiems asmenims. Todėl nuteistojo G. P. pozicija dėl dviejų paketėlių su heroinu įgijimo asmeniniam vartojimui aplinkybių bei turėjimo prie savęs prieš konvojavimą į teismą priežasčių jo veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturi ir vertintina, sprendžiant dėl kito apeliacinio skundo argumento – netinkamo bausmės individualizavimo. Pažymėtina ir tai, kad alternatyvi veika – neteisėtas labai didelio narkotinių medžiagų įgijimas ar tikslas platinti narkotines medžiagas nuteistajam nebuvo inkriminuoti. Taip pat aplinkybė, kad gabenimas buvo nutrauktas nepriklausomai nuo jo valios, nuteistojo nusikalstamos veikos pavojingumo nemažina ir pati savaime jo baudžiamosios atsakomybės nešvelnina.

17. Pirmosios instancijos teismo buvo apsvarstyta bei pagrįstai atmesta, kaip gynybinė, ir nuteistojo išdėstyta pozicija, kad jis įvykio dieną buvo pavartojęs narkotinių medžiagų, todėl buvo neadekvatus, negalėjo tinkamai įvertinti savo veiksmų. G. P. nurodomas apsvaigimo faktas nebuvo užfiksuotas jokiais objektyviais duomenimis. Tai, kad narkotinės medžiagos, anot nuteistojo G. P., buvo skirtos asmeniniam jo vartojimui, nuteistojo nusikalstamų veiksmų pavojingumo nemažina, kitos alternatyvios BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos – neteisėtas įgijimas ar tikslas platinti nuteistajam nebuvo inkriminuoti. Todėl šiame kontekste vertintinas gynėjo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakęs dėl tikslingumo apie narkotinių medžiagų įsigijimo aplinkybes apklausti liudytoju V. T., jo taip ir neapklausė. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad, bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių šį asmenį iškviesti į teismo posėdį, tačiau, išnaudojus visas galimybes asmens buvimo vietos nustatymui ir jo iškvietimui, nepavyko to padaryti; todėl V. T. parodymai buvo perskaityti teisiamajame posėdyje BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu. Kita vertus, teisėjų kolegija sprendžia, kad, baudžiamąją bylą nagrinėjant pareikštų kaltinimų ribose ir nesant kaltinimo dėl neteisėto labai didelio kiekio narkotinių medžiagų – heroino įgijimo, papildomas šių aplinkybių aiškinimasis vertintinas kaip perteklinis.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte

18. Apeliantas apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos išvadą nepripažinti nuteistojo G. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybės, kad jis pripažino savo kaltę, padaręs nusikalstamą veiką, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be kita ko, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Vertinant kaltininko parodymus, be kita ko svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai padeda (prisideda) tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-145-139/2015, Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2017, Nr. 2K-231-495/2019).

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagal nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybes padarė pagrįstą išvadą, kad, nors nuteistasis G. P. ir pripažino padaręs nusikaltimą, jo gailėjimasis iš esmės buvo deklaratyvus, todėl nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p.

21. Bylos duomenimis, nuteistasis esmines faktines aplinkybes – labai didelio narkotinių medžiagų – heroino turėjimo faktą pripažino, tačiau pagrindo išvadai, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, nėra. Nuoširdus gailėjimasis nėra vien tik pozicijos demonstravimas, jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, G. P. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios skirtingai nurodė nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, savo parodymais neprisidėjo prie operatyvaus ikiteisminio tyrimo atlikimo ir greito baudžiamojo proceso vykdymo.

22. Bylos duomenimis, G. P., duodamas parodymus 2023 m. balandžio 28 d. teisiamajame posėdyje, nurodė, kad narkotines medžiagas – heroiną gavo iš pažįstamo V., susitikimo metu sutarė, kiek jam reikės ir laukė jo apie 30 min. toje vietoje; pastarajam grįžus su narkotikais, jis padavė pinigus. Dėl įsigijimo ikiteisminio tyrimo metu irgi neteisingai nurodė aplinkybes. Narkotikus pasiėmė kartu į etapą, nes buvo pasimetęs, buvo pavartojęs, nežinojo, ką daryti. Narkotikus pasiėmė, kad nebūtų bloga, nes jam būdavo abstinencija. Duodamas parodymus, išsigando bausmės, todėl apkalbėjo A. R.. Ikiteisminio tyrimo metu neteisingai nurodė, kad narkotikus turėjo perduoti A. R.. Šias aplinkybes išsigalvojo. Visą kiekį pasiėmė, nes nebuvo laiko kažką daryti. Jei būtų daugiau laiko pasiruošti išeiti, būtų mažesnį kiekį pasiėmęs. Nepalaiko gruodžio 29 d. parodymų, palaiko kovo 23 d. parodymus, kad narkotikai buvo skirti jam vartoti. Prašė vadovautis šiandien duotais parodymais. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo (t. 3, b. l. 94–97).

23. 2023 m. gegužės 15d. vykusiame teisiamajame posėdyje, gynėjui paprašius dėl narkotikų įsigijimo aplinkybių apklausti liudytoją V. T. ir nurodžius, kad, siekiant išsiaiškinti aplinkybes dėl tyčios, tikslinga apklausti ir patį nuteistąjį, apklausiamas G. P. pakeitė parodymus, nurodęs, kad narkotikus nusipirko iš V. T., kuris irgi atliko laisvės atėmimo bausmę ir narkotikus jam perdavė atvirosios kolonijos teritorijoje. Jis tvirtino, kad ir anksčiau sakė, jog heroiną įsigijo iš V. T., tiesiog tyrėjas E. V. paaiškino, kad V. T. gali nebeminėti, nes jam byla nutraukta. Tyrėjas protokole nefiksavo jo žodžių, kad heroiną įsigijo iš V. T.. Nuteistasis taip pat paaiškino, kad teisme pirmo posėdžio metu jis nesakė apie V. T., nes žino, kad byla jam nutraukta ir jis gal liks kvailio vietoje, taip pat dar nebuvo kalbėjęs su gynėju (t. 3, b. l. 103–108).

24. Nuteistojo G. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu taip pat nebuvo nuoseklūs. Apklausiamas įtariamuoju 2022 m. gruodžio 6 d., G. P. pasinaudojo teise neduoti parodymų, kol jo apklausoje nedalyvaus jo pasirinktas gynėjas (t. 2, b. l. 180–182). Įtariamojo apklausos 2022 m. gruodžio 29 d. metu, jis teigė, kad asmens kratos metu prie jo rasti paketai yra jo atsinešti, tačiau jis nežinojo, kad juose yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos; juose turėjo būti maisto papildai Vilkaviškio teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje su juo kaltinamam A. R., dėl kurių perdavimo susitarė su jam į pataisos namus paskambinusiu asmeniu bei pagal susitarimą iš jo paėmė paketus ir parsinešė į pataisos namus, o taip pat juos pasiėmė su savimi konvojavimui į teismą ir perdavimui A. R. (t. 2, b. l. 187–191). Pakartotinai apklaustas įtariamuoju 2023 m. kovo 23 d., G. P. parodė, kad patvirtina ankstesnius parodymus, papildo, kad pats ilgą laiką vartoja narkotines ir psichotropines medžiagas, yra kelis kartus baustas administracine tvarka už marihuanos, heroino, amfetamino, metamfetamino, kokaino, metadono vartojimą; nori papildyti ir pakeisti parodymus, nes pas jį rastus narkotikus ketino suvartoti pats, o ne perduoti A. R. ar kitam asmeniui; dėl nusikaltimo labai gailisi, daugiau jokių parodymų duoti nenori, juos duos teisme (t. 2, b. l. 195–198).

25. Vertinant nuteistojo G. P. viso baudžiamojo proceso metu poziciją galimybės pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte kontekste, spręstina, kad nuteistasis, nors pripažino labai didelio narkotinės medžiagos – heroino kiekio turėjimo (duomenys neskelbtini) pataisos namų atvirojoje kolonijoje faktą, nesiekė nuosekliais parodymais padėti nustatyti su tuo susijusias aplinkybes, keletą kartų skirtingai aiškino, iš kur, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, gavo narkotines medžiagas, kurių kiekis yra laikomas labai dideliu, ir kokiu tikslu, įvardinęs su tuo susijusius kitus asmenis, vėliau parodymus keitė dėl deklaratyvių arba nelogiškų priežasčių. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistojo pozicijos nenuoseklumas neduoda pagrindo spręsti, jog G. P., teisiamajame posėdyje nurodęs, kad prisipažįsta nusikaltęs, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų.

26. Teismų praktikoje aiškinama, jog kaltininkas gali pripažinti kaltę ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, Nr. 2K-137/2015, Nr. 2K-176-303/2018, Nr. 2K- 307- 689/2019, Nr. 2K-81-895/2020 ir kt.). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Todėl kaltininko kaltės pripažinimas, jau nagrinėjant bylą teisme iki nuosprendžio priėmimo, nesuponuoja vienareikšmės išvados, jog tokia asmens pozicija sąlygota byloje surinktų įrodymų visumos ir nesudaro pagrindo konstatuoti jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-211-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020, Nr. 2K- 276- 1073/2020).‏‏‎ Bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltę pripažino, tačiau teisme išsakytas visiškas kaltės pripažinimas dėl tokių veiksmų nesuponuoja išvados dėl jo nuoširdaus gailesčio padarius nusikalstamą veiką, kai nuteistasis savo pozicija viso baudžiamojo proceso metu nesiekė padėti ikiteisminiam tyrimui, o teisme tik deklaratyviai nurodė, kad dėl nusikaltimo gailisi. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nepripažino nuteistojo G. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Dėl G. P. pripažinimo pavojingu recidyvistu (BK 27 straipsnio 2 dalis)

27. Gynėjas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino jo ginamąjį pavojingu recidyvistu, tuo netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutikti nėra pagrindo.

28. BK 27 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu nustatomos šio BK straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose numatytos sąlygos (visos arba bent viena iš jų) – jeigu šis asmuo: turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, padaro naują labai sunkų nusikaltimą; būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą; būdamas recidyvistas, jeigu bent vienas iš sudarančių recidyvą nusikaltimų yra labai sunkus, padaro naują sunkų nusikaltimą; turėdamas tris teistumus už sunkius nusikaltimus, padaro naują sunkų nusikaltimą. Kai tokios sąlygos nustatomos, teismas, vadovaudamasis dar ir BK 27 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį už paskutinį nusikaltimą, atsižvelgęs į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes, asmenį gali pripažinti pavojingu recidyvistu.

29. Teismų praktikoje, taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą, laikomasi nuostatų, kad teismo sprendimas dėl pripažinimo pavojingu recidyvistu turi būti aiškiai išdėstytas, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje po kvalifikavimo motyvų teismas turi surašyti ne tik įstatymo formuluotes, tačiau ir motyvuotas išvadas dėl konkrečios BK 27 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos pripažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300/2012). Apygardos teismas šių baudžiamojo įstatymo nuostatų laikėsi, aptarė ankstesnius G. P. teistumas, išsamiai išanalizavo ir įvertino nuteistojo asmenybę, jo sunkėjantį nusikalstamą elgesį bei pastarajam skiriamų bausmių efektyvumą.

30. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad G. P. yra teistas keturiolika kartų už sistemingai daromas nusikalstamas veikas, naujas nusikalstamas veikas, tame tarpe ir labai sunkų nusikaltimą, jis padarė, net ir atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje. Šioje baudžiamojoje byloje labai sunkus nusikaltimas G. P. padarytas, turint teistumą už anksčiau padarytus nesunkius nusikaltimus (2019 m. sausio 23 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį; 2019 m. balandžio 24 d. nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį; 2021 m. rugpjūčio 9 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 1 dalį; 2021m. rugsėjo 24 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį; 2022 m. kovo 31d. nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį) (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto „a“ papunktis). Todėl nuteistojo G. P. atveju nustatyta BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga. Tokiu atveju, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas turi atsižvelgti ir į BK 27 straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes – į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes.

31. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino, kad G. P. teistas, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje G. P. pareikštas kaltinimas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (t. 2, b. l. 90-107; 108-118, 135-172, Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis, šio procesinio sprendimo priėmimo metu baudžiamoji byla išnagrinėta, nuosprendis neįsiteisėjęs), nedirba (t. 2, b. l. 119-121), administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 122-129), paskirtos bausmės atlikimo metu įkalinimo įstaigos administracijos charakterizuojamas neigiamai (t. 2, b. l. 132–133). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visumą baudžiamajame įstatyme numatytų sąlygų bei aplinkybių, pagrįstai sprendė, jog G. P. yra pavojingas visuomenei, todėl nustatė teisinį pagrindą G. P. pripažinti pavojingu recidyvistu, vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad yra BK 27 straipsnyje numatytos sąlygos ir pagrindai G. P.pripažinti pavojingu recidyvistu. Pagrindo išvadai, kad padaryta baudžiamojo įstatymo taikymo klaida, nėra.

Dėl bausmės

32. Apeliantas taip pat nepagrįstai nurodo, kad teismas neįvertino visų bausmei skirti reikšmingų bylos aplinkybių ir tai lėmė per griežtos bausmės paskyrimą. Toks apelianto argumentas prieštarauja nuosprendžio turiniui, iš kurio matyti, kad teismas įvertino visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, įskaitant ir tas, kurias nuteistojo gynėjas nurodo savo apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai šiame procesiniame sprendime patikrinus teismo ištirtų faktinių aplinkybių vertinimo analizę, nėra pagrindo kitaip vertinti šias aplinkybes ir spręsti, kad nuteistajam paskirtoji bausmė yra aiškiai per griežta – baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, nagrinėjamoje byloje pritaikytos tinkamai.

33. Iš bylos duomenų matyti, kad G. P. ankstesniais nuosprendžiais skiriamos, be kitų bausmių ir realios laisvės atėmimo bausmės, jokios teigiamos įtakos neturėjo. Jis ir vėl darė tyčines nusikalstamas veikas. Labai sunkų nusikaltimą, už kurį G. P. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Todėl darytina išvada, kad nuteistasis, atlikęs jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir paleistas iš įkalinimo įstaigos, nedėjo jokių pastangų keisti gyvenimo būdą, o priešingai, toliau darė nusikaltimus, kas rodo pastarojo cinišką požiūrį į įstatymų bei visuomenėje nusistovėjusių taisyklių laikymąsi.

34. Nusikaltimai, susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, ypač labai dideliais jų kiekiais, kelia ypatingą žalą ir pavojų visuomenės sveikatai bei narkotines ir psichotropines medžiagas vartojančių asmenų gyvybei, įtraukiant juos į psichinę ir fizinę priklausomybę. Svarbu pažymėti ir tai, kad G. P. dėl padarytų nusikalstamų veiksmų nuoširdžiai nesigailėjo, kas rodo, jog nuteistasis vengia prisiimti atsakomybę už savo nusikalstamą elgesį ir jo kritiškai nevertina. Aptartų aplinkybių visuma kelia pagrįstų abejonių dėl G. P. siekio ateityje pakartotinai nenusikalsti bei rodo jo padarytų nusikalstamų veiksmų ir jo asmenybės didelį pavojingumo visuomenei laipsnį.

35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl nuteistojo G. P. gynėjo skunde išdėstytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

36. Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. kovo 26 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad už apeliacinės instancijos teisme suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam G. P. valstybė patyrė 100 Eur išlaidų

37. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K- 135-693/2019). Sprendžiant, ar yra pagrindas priteisti visą prašomą atstovavimo išlaidų sumą, turi būti įvertinama, ar nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra ne per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, Nr. 2K- 152-303/2017, Nr. 2K-347-976/2018).

38. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. P. yra pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalį, baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, kuris šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi yra atmetamas. Vertinant pateiktus duomenis, atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamojoje byloje nuteistajam G. P. gynėjas paskirtas, siekiant įgyvendinti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, numatančius, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra privalomas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojoje byloje duomenų apie nuteistojo G. P. turtinę padėtį nėra, kaip ir duomenų, kad jis disponuotų kokiu nors turtu. Atsižvelgtina ir į tai, kad, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuteistasis G. P. turės atlikti realią ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, dėl ko jo galimybė sumokėti nurodytą sumą bus apsunkinta. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, jog prašomos išieškoti iš nuteistojo G. P. išlaidos, susidariusios už gynėjo jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo G. P. gynėjo advokato Egidijaus Milašiaus apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme netenkinti.