- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-26
- Bylos Nr.
- eA2-1770-1043/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01142-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Pareiškėjas
- S. Z.
- Ieškovas
- valstybės įmonės Turto bankas
- Atsakovas
- S. Z.
- Kategorijos
- 2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
- 3.3.4.2.9Proceso atnaujinimas, kai pirmosios (apeliacinės) instancijos teismo sprendime ar nutartyje padaryta aiški teisės normos taikymo klaida
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-19058-722/2021 pagal pareiškėjos (atsakovės) S. Z. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės valstybės įmonės Turto bankas ieškinį atsakovei S. Z. dėl turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė valstybės įmonė Turto bankas (toliau – Turto bankas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti, kad A. V., miręs (duomenys neskelbtini), ir atsakovė S. Z. santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise iki A. V. mirties valdė šį turtą – butą / patalpą – kambarį Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 18 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai – nustatė, kad A. V., mirusiam (duomenys neskelbtini), priklausė nuosavybės teisė į ½ dalį buto / patalpos – kambario Nr. 2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) bei priteisė iš atsakovės valstybei 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja (atsakovė) S. Z. pateikė Kauno apylinkės teismui pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, prašydama atnaujinti procesą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V., mirusiam (duomenys neskelbtini), mirties dieną asmeninės nuosavybės teise priklausė teisė į butą / patalpą – kambarį Nr. 2, esantį (duomenys neskelbtini).
4. Prašyme nurodė, jog pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, nes bylai nagrinėti pritaikyta netinkama teisena. S. Z. nėra laikytina tinkama atsakove pagal pareikštą reikalavimą. Bylą teismas turėjo nagrinėti ypatingąja teisena, o ne ginčo teisena, priešingu atveju ieškovas turėjo įrodyti S. Z. civilinės atsakomybės sąlygas dėl jo pažeistų teisių. Teismas neturėjo teisės priimti sprendimo už akių, nenustatęs svarbių bylos aplinkybių. 1994 m. gegužės 16 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6642/94-6 buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Kauno civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota tarp S. Z. ir A. V. santuoka. Sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini). Įsiteisėjus teismo sprendimu pareiškėja ir A. V. pradėjo gyventi atskirai. Pareiškėja nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 1998 m. lapkričio 12 d. gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), o nuo 1999 m. balandžio 13 d. (duomenys neskelbtini). Nuo santuokos nutraukimo momento, su A. V. kartu negyveno, nepalaikė ryšių, vedė savarankiškus gyvenimus. Pareiškėja nežinojo, kad pagal Santuokos ir šeimos kodeksą (toliau – SŠK) turėjo papildomai kreiptis dėl ištuokos liudijimo išdavimo, apie tai sužinojo ketindama sudaryti naują santuoką. 2007 m. vasario 13 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduotame ištuokos liudijime nurodoma, kad įrašas apie ištuoką metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) A. V. mirė. Iki mirties jam nuosavybės teise priklausė patalpa / butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu A. V. šį turtą įgijo (duomenys neskelbtini). Po jo mirties pareiškėja į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo nesikreipė, palikimo nepriėmė ir į jį nepretenduoja, turtu nesinaudojo, jo niekada nevaldė ir nepriėmė faktiniu valdymu. Jokie kiti fiziniai asmenys A. V. mirties momentu buvę jo įpėdiniais dėl palikimo priėmimo nesikreipė, todėl turtą paveldėjo Lietuvos Respublika. Byloje buvo būtina aiškintis tikrąjį santuokos nutraukimo momentą, kuris šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas. Teismui negalėjo pakakti ieškovės pateiktų įrodymų ir nurodytų aplinkybių, todėl civilinė byla turėjo būti nagrinėjama iš esmės, kadangi teisėtas ir pagrįstas sprendimas negalėjo būti priimtas pagal ieškovės pateiktų aplinkybių visetą. Pareiškėja A. V. turto nevaldė, apie sprendimą sužinojo, kai iš jos pradėti vykdyti kreditorių išieškojimai. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad turtas asmeninės nuosavybės teise nuo įgijimo momento priklausė A. V. ir jo turtą paveldėjo valstybė, kuri yra vienintelė turto valdytoja ir savininkė.
Atsiliepimas
5. Ieškovė Turto bankas su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad nesutinka su atsakovės argumentu, kad bylai nagrinėti pritaikyta netinkama teisena. Bylos nagrinėjimo forma pasirenka ieškovas ir teismas negali šio ieškovo pasirinkimo įtakoti, išskyrus įstatyme įvardintus atvejus. Byloje ieškovas neprivalėjo įrodinėti jokių atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, nes ieškinys buvo pateiktas ne dėl nuostolių atlyginimo, o dėl turto dalies nustatymo. S. Z. laikytina tinkama atsakove byloje pagal pareikštą ieškinį, nes 1994 m. gegužės 16 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu nutraukta (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota santuoka tarp atsakovės ir A. V.. Pagal SŠK 40 straipsnį santuoka laikoma pasibaigusia, kai bent vienas sutuoktinis įregistruoja santuokos nutraukimą Civilinės metrikacijos įstaigoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas pagal SŠK 40 straipsnį savaime nesukėlė santuokos nutraukimo padarinių, jei jis nebuvo įregistruotas Civilinės metrikacijos įstaigoje. Atsakovės ir A. V. santuokos nutraukimas Civilinės metrikacijos įstaigoje įregistruotas tik (duomenys neskelbtini), o ginčo turtas įgytas (duomenys neskelbtini), todėl turtas pripažintas ne asmenine, o bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškovė, gavusi suinteresuotų asmenų pranešimą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsniu, kreipėsi į Kaišiadorių rajono 3-iąjį notaro biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, tačiau 2020 m. rugsėjo 23 d. raštu notaras informavo bei patvirtino, kad ginčo turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir liudijimas negali būti išduotas kol nėra nustatyta mirusiajam tenkanti turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Teismo procesiniai dokumentai buvo du kartus siųsti atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau įteikti nebuvo, todėl buvo laikomi įteiktais CPK 123 straipsnio 3 dalyje nurodytu pagrindu. Dėl atsakovės pasyvumo teismui buvo visos įstatymo nustatytos sąlygos priimti teismo sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2895-359/2021 atmetė.
7. Teismas nustatė, kad A. V. ir atsakovės santuokos nutraukimo procedūra prasidėjo iki 2000 m. CK įsigaliojimo, todėl vadovaujantis CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 23 straipsniu, ji užbaigiama pagal SŠK normas. Pagal SŠK 40 straipsnį santuoka buvo laikoma pasibaigusia nuo santuokos nutraukimo įregistravimo civilinės metrikacijos organe. Pagal nurodytoje teisės normoje įtvirtintą teisinį reglamentavimą teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimas jos nenutraukia, t. y. iki ištuokos įregistravimo santuoka laikoma galiojančia su visais teisiniais to padariniais. Dėl to teismas darė išvadą, kad Kauno apylinkės teismo sprendimu už akių buvo tinkamai teisiškai kvalifikuotas ginčas ir ginčo butas, įsigytas iki ištuokos įregistravimo, pagrįstai pripažintas įgytu šalims dar esant santuokoje.
8. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad civilinė bylą turėjo būti nagrinėjama ne ginčo teisenos tvarka, bet ypatingąja teisena. Ieškovas, pateikdamas ieškinį teismui, pasirinko bylos nagrinėjimo būdą, o teismas ieškinį išnagrinėjo, todėl nėra pagrindo nustatyti, kad tai aiški taikymo teisės klaida. Bylos dėl turto, kuriose prašoma pripažinti, kad asmeniui nuosavybės teise priklauso dalis turto, paprastai nagrinėjamos ginčo teisenos tvarka pateikus ieškinį. Nėra būtina nustatyti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, nes ieškinys yra ne dėl žalos / nuostolių atlyginimo.
9. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos argumentai dėl negalimumo byloje priimti sprendimo už akių, nes teismui neturėjo pakakti ieškovės pateiktų ir nurodytų aplinkybių, ir byla turėjo būti nagrinėjama iš esmės, nepagrįsti. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį, rėmėsi ieškovės pateiktais įrodymais, kurių teismui pakako priimti sprendimą. Ieškovė privalėjo kreiptis į teismą, kad nustatytų mirusiajam tenkančią turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nes notaras neišdavė paveldėjimo teisės liudijimo.
10. Teismas konstatavo, kad byloje nėra pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nes teisės taikymo klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, tokia, kuri daro sprendimą neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškas teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovei pateikus 1994 m. sprendimą ir nurodžius aplinkybes, kurių ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti (dėl bendro ūkio nevedimo su A. V. po sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo, įsiteisėjimo, dėl A. V. turto nepriėmimo faktiniu valdymu), galimai teismas priimtų kitokį sprendimą. Tačiau atsakovė elgėsi pasyviai, procesinių dokumentų deklaruotoje gyvenamojoje vietoje nepriėmė, bylos eiga nesidomėjo. Teismas, neatnaujinęs proceso, atsakovės prašymo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėjo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėja (atsakovė) S. Z. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir apeliantės prašymą dėl proceso atnaujinimo patenkinti, klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad A. V., mirusiam (duomenys neskelbtini), mirties dienai asmeninės nuosavybės teise priklausė butas / patalpa – kambarys Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš esmės. Atskirąjį skundą pareiškėja grindžia šiais argumentais:
11.1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, nes remiantis kasacinio teismo praktika, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti, procesas privalo būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014). Proceso atnaujinimui reikalingos dvi sąlygos: 1) pagrindas atnaujinti bylą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą; 2) prielaida, kad priimtas procesinis sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
11.2. Pirmosios instancijos teismas iš esmės patvirtino, kad yra pagrindas manyti, jog priimtas procesinis sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes kaip nurodė teismas, atsakovei pateikus 1994 m. sprendimą, nurodžius aplinkybes, kurių ieškovas nežinojo ir negalėjo žinoti <...> galimai teismas priimtų kitokį sprendimą. Pirmosios instancijos teismas prieštarauja pats sau.
11.3. Teismas priėmė neteisėtą sprendimą už akių dėl padarytos aiškios teisės taikymo klaidos, kuri turėjo įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Teismas juridinio fakto nustatymo klausimą sprendė ginčo teisena ir priėmė sprendimą už akių, nors turėjo bylą nagrinėti ypatingąja teisena. Pareiškimą nagrinėjant ypatingąja teisena, nepaisant to, ar procese dalyvauja suinteresuotas asmuo, ar ne, teismas atlieka įrodymų tyrimą iš esmės ir tik nurodydamas konkrečius įrodymus, pripažįsta faktą esant nustatytą. Pareiškimą nagrinėjant ypatingąja teisena, negali kilti situacija, kai yra priimamas sprendimas už akių ir atliekamas tik formalus byloje nurodytų aplinkybių patikrinimas. Apeliantė neabejoja, kad teismui nustatinėjant nuosavybės teisės dalį ypatingosios teisenos tvarka, būtų atliktas išsamesnis tyrimas, sprendimas paremtas platesniu kiekiu rašytinių įrodymų, todėl ir teisėto bei pagrįsto teismo sprendimo tikimybė yra didesnė. Tą pripažino ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad pateikus 1994 m. sprendimą galimai teismas priimtų kitokį sprendimą.
11.4. Apeliantė nesutinka su teismo motyvu, kad ieškovė pasirinko bylos nagrinėjimo būdą, o teismas gautą ieškinį tik išnagrinėjo, todėl tai nėra pagrindas nustatyti, kad buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida. Teisinis pareikštų reikalavimų kvalifikavimas yra teismo prerogatyva. Šiuo atveju yra svarbu atriboti dviejų teisenų tikslus ir tada nustatyti, kokį tikslą civilinėje byloje buvo išsikėlęs Turto bankas. Ginčo teisenos tikslas - pašalinti subjektinės (asmeninės) materialinės teisės pažeidimą, o ypatingosios teisenos tikslas - užtikrinti tinkamą tam tikrų materialinės teisės normų įforminimą, siekiant išvengti subjektinės materialinės teisės pažeidimo. Turto bankas ieškinyje nepagrindė ieškovės teisių pažeidimo, atsiradusio dėl apeliantės kaltės, o grindė tik prašomo nustatyti fakto (paveldėtinos turto dalies dydžio) būsimą juridinę reikšmę ir padarinius ieškovei. Bylą nagrinėjant ginčo teisena, turėjo būti nurodytos ieškovės teisės, kurios yra pažeistos S. Z. kaltais veiksmais ar neveikimu ir dėl kurių jos atžvilgiu yra taikytina civilinė atsakomybė. S. Z. nepretendavo ir nepretenduoja į visą velionio įgytą turtą nuo tada, kai buvo priimtas teismo sprendimas nutraukti santuoką ir šalys pradėjo gyventi skyrium. Teisinis rezultatas šiame ginče nėra nepalankus nei vienai proceso šaliai, o tai iš esmės prieštarauja ginčo teisenos prasmei.
11.5. Ypatingojoje teisenoje nėra grindžiama kitų proceso šalių atsakomybė dėl bylos nagrinėjimo teisme, todėl kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos. Jau vien tai, kad iš apeliantės buvo priteistos Turto bankas bylinėjimosi išlaidos, yra aiški teisės taikymo klaida, kadangi ji nebuvo tinkama atsakove pagal pareikštą ieškinį. Ieškovės teisės nebuvo pažeistos nei apeliantės veiksmais (neveikimu), nei apskritai buvo pažeistos bet kokio kito asmens. Teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos iš apeliantės laikytinas neteisėtu teismo sprendimu ir akivaizdžia teisės taikymo klaida, kylančia iš netinkamai pritaikytos teisenos ieškovės iškeltam reikalavimui išspręsti.
11.6. Apeliantė pažymi, kad jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu gyvena jos tėvai, kurie yra senyvo amžiaus ir dėl paskelbto visuotinio karantino metu, saugodami savo sveikatą, netikrina pašto dėžutės. Teismo procesiniai dokumentai jiems taip pat nebuvo įteikti tiesiogiai, todėl jie negalėjo apie tai informuoti apeliantės.
12. Suinteresuotas asmuo (ieškovė) Turto bankas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
15. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Kasacinio teismo praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Kasacinis teismas, savo praktikoje pabrėždamas proceso atnaujinimo procedūros naudojimo ribotumą, kartu yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017).
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 18 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-2895-359/2021 nustatė, kad A. V., mirusiam (duomenys neskelbtini), priklausė nuosavybės teisė į ½ dalį buto/patalpos – kambario Nr. 2, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškinį tenkinus pilnai, iš atsakovės buvo priteistos 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai. Sprendimas įsiteisėjo 2021 m. vasario 9 d. Atsakovė 2021 m. liepos 19 d. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2895-359/2021 tuo pagrindu, jog teismas tinkamai kvalifikavo ginčą ir nustatė, kad ginčo butas buvo įgytas iki ištuokos įregistravimo, šalims dar esant santuokoje, o bylos dėl turto, kuriose prašoma pripažinti, kad asmeniui nuosavybės teise priklauso dalis turto, paprastai nagrinėjamos ginčo teisenos tvarka pateikus ieškinį. Bylos išnagrinėjimas ginčo teisenos tvarka priimant sprendimą nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta aiški teisės taikymo klaida.
17. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kuriomis ji grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardintą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjos nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjos nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008). Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018 19 punktą).
18. Apeliantė prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu grindė tuo, kad bylai nagrinėti pritaikyta netinkama teisena, nes byla turėjo būti nagrinėjama ypatingos teisenos tvarka, priešingu atveju ieškovė turėjo įrodyti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas dėl jos pažeistų teisių, be to apeliantė byloje nėra laikytina tinkama atsakove pagal pareikštą reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės priimti sprendimo už akių, nenustatęs svarbių bylos aplinkybių. Dėl neteisingos teisenos pritaikymo ir nesant atsakovės civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų iš atsakovės negalėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos – jas privalėjo prisiimti ieškovė, kuri de facto prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo bylos atnaujinimui dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos.
20. Ieškovė civilinėje byloje Nr. Nr. e2-2895-359/2021 pateiktu ieškiniu prašė pripažinti, kad A. V., miręs (duomenys neskelbtini), ir atsakovė santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise iki A. V. mirties valdė butą / patalpą – kambarį Nr. 2, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas priimdamas sprendimą už akių nustatė, kad butas buvo įgytas A. V. būnant santuokoje su atsakove, (duomenys neskelbtini)pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 6663 pagrindu. Palikėjas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką, kuri buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), t. y. jau po turto įgijimo, todėl butą pripažino bendrąja jungtine nuosavybe. Atsakovė po palikėjo mirties nesikreipė į notarų biurą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo į santuokos metu įgytą turtą, todėl ieškovė kreipėsi į Kaišiadorių rajono 3-ąjį notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, tačiau po palikėjo mirties nėra išspręstas turto padalijimo klausimas. Teismas nurodė, kad sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių, taip pat nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 1 ir 4 punktai). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismas nurodė, jog atsakovei adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 15 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti viešo paskelbimo būdu 2020 m. gruodžio 29 d. ir CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka – paliekant pranešimą atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu apie įteiktinus procesinius dokumentus. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas esant ieškovės prašymui priėmė sprendimą už akių.
21. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo pritarti apeliantės argumentui, jog byla turėjo būti nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka. CPK 442 straipsnis reglamentuoja, kokios bylos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, tai yra: dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo; dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu ar nežinia kur esančiu; dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje ir nepilnamečio pripažinimo veiksniu (emancipuotu); dėl įvaikinimo; dėl globos ir rūpybos; dėl antstolių ir notarų veiksmų apskundimo; dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo; dėl teisių pagal prarastus pareikštinius vertybinius dokumentus atkūrimo (šaukiamoji teisena); dėl daiktinių teisių, išskyrus bylas, nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles; dėl šeimos teisinių santykių, išskyrus bylas, nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka pagal šio Kodekso IV dalies XIX skyrių; dėl hipotekos (kilnojamojo turto įkeitimo) teisinių santykių; dėl prarastos teismo ar vykdomosios bylos atkūrimo; dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo; dėl teismo leidimų išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo, taip pat kitas bylas, kurios pagal Civilinį kodeksą ir kitus įstatymus nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašė pripažinti, kad A. V. ir atsakovė santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise valdė butą. Taigi ieškiniu buvo reiškiamas reikalavimas dėl nuosavybės teisinių santykių ir toks ginčas turi būti nagrinėjamas bendrąja ginčo teisenos tvarka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad bylos dėl turto, kuriose prašoma pripažinti, kad asmeniui nuosavybės teise priklauso dalis turto, turi būti nagrinėjamos ginčo teisenos tvarka pateikus ieškinį. Ieškovė, pateikdama ieškinį teismui, pasirinko tinkamą bylos nagrinėjimo būdą, S. Z. buvo tinkama atsakove pagal pareikštą ieškinio reikalavimą. Bylą išnagrinėjus ginčo teisena, nebuvo pažeista atsakovės teisė į tinkamą procesą.
22. Visiškai nepagrįstas apeliantės argumentas, jog teismas byloje privalėjo nustatyti atsakovės civilinės atsakomybės būtinąsias sąlygas. Pagal CPK 6.245 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pažymėtina, kad ieškovė byloje nekėlė reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo ar netesybų sumokėjimo, todėl ieškovė neprivalėjo įrodinėti jokių S. Z. civilinės atsakomybės sąlygų.
23. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su apeliantės argumentais, jog teismas negalėjo šioje byloje priimti sprendimo už akių, nes teismui neturėjo pakakti ieškovės pateiktų nurodytų aplinkybių. Jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis). Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų procesinį dokumentą pateikusios šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą už akių neturėjo duomenų, jog 1994 m. gegužės 16 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu nutraukta (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota santuoka tarp apeliantės ir A. V.. Tačiau pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, santuoka buvo laikoma pasibaigusia, kai bent vienas sutuoktinis įregistruoja santuokos nutraukimą Civilinės metrikacijos įstaigoje (SŠK). Įsiteisėjęs teismo sprendimas pagal SŠK 40 straipsnį savaime nesukėlė santuokos nutraukimo padarinių, jei jis nebuvo įregistruotas Civilinės metrikacijos įstaigoje. Apeliantė pripažino, kad santuokos nutraukimą su A. V. Civilinės metrikacijos įstaigoje įregistravo tik (duomenys neskelbtini)., o ginčo turtas įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Atsakovei nepateikus įrodymų, jog santuokoje įgytas turtas nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ar kurie paneigtų sutuoktinių turto dalių lygybės prezumpciją, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. V. nuosavybės teise priklausė ½ dalis buto.
24. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2008, kt.). Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Teismo įsitikinimą formuoja vieni ar kiti įrodymai. Taigi teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta arba neįrodyta. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju priimdamas sprendimą už akių, teismas pagrįstai butą / patalpą – kambarį Nr. 2, esantį (duomenys neskelbtini), pripažino ne asmenine, o bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, bei atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį priėmė sprendimą už akių (CPK 285 straipsnis). Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas ir vertino ieškovės pateiktus įrodymus pagal CPK 185 straipsnio nuostatas, ir tai leido teismui byloje padaryti pagrįstą išvadą, kad A. V. priklausė nuosavybės teisė į ½ dalis buto – kambario Nr. 2, esančio (duomenys neskelbtini), nes šis turtas buvo įgytas santuokos metu su atsakove.
25. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo laikyti, jog vertinant ieškovės byloje pateiktus įrodymus buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, byloje surinktus įrodymus tyrė ir įvertino ne taip, kaip pageidauja apeliantė, nesudaro pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
26. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
27. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.