Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartis

Prašyme nurodyta, kad 2021 m. sausio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų sprendimu už akių civilinėje byloje Nr.e2-2895-359/2021 ieškovo VĮ Turto bankas ieškinį ginčo teisenos tvarka atsakovei S. Z. tenkino ir nusprendė nustatyti, kad A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), priklausė nuosavybės teisė į ½ dalį buto/patalpos – kambario Nr. 2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). Priteisti iš atsakovės S. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), valstybei 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, nes bylai nagrinėti pritaikyta netinkama teisena, S. Z. nėra laikytina tinkamu atsakovu pagal pareikštą reikalavimą; teismas neturėjo teisės priimti sprendimo už akių, nenustatęs svarbių bylos aplinkybių. Teismas bylą turėjo nagrinėti ypatingąja teisena, o ne ginčo teisena, priešingu atveju ieškovas turėjo įrodyti S. Z. civilinės atsakomybės sąlygas dėl jo pažeistų teisių. Ieškovo teisės pažeistos nebuvo. Dėl neteisingos teisenos pritaikymo ir nesant atsakovės civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų iš S. Z. negalėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos – jas privalėjo prisiimti VĮ Turto bankas, kuris de facto prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Teismas turėjo netenkinti prašymo priimti sprendimą už akių, kai procesinį dokumentą pateikusios šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių. 1994 m. gegužės 16 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-6642/94-6 nutraukta 1991 m. rugpjūčio 2 d. Kauno civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota tarp S. Z. ir A. V. santuoka. Sprendimas įsiteisėjo 1994 m. gegužės 26 d. Įsiteisėjus teismo sprendimu S. Z. ir A. V. pradėjo gyventi atskirai. S. Z. laikotarpiu nuo 1994-01-01 iki 1998-11-12 gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), nuo 1999-04-13 – (duomenys neskelbtini). Nuo santuokos nutraukimo momento, kuriuo laikoma sprendimo civilinėje byloje Nr.2-6642/94-6 priėmimo diena, S. Z. su A. V. kartu negyveno, nepalaikė ryšių, vedė savarankiškus gyvenimus. Pareiškėja nežinojo, kad pagal Santuokos ir šeimos kodeksą turėjo papildomai kreiptis dėl ištuokos liudijimo išdavimo, apie tai sužinojo ketindama sudaryti naują santuoką. 2007 m. vasario 13 d. LR Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduotame ištuokos liudijime nurodoma, kad įrašas apie ištuoką metrikų knygoje įrašytas 2007 m. vasario 13 d., gavusi ištuokos liudijimą S. Z. sudarė naują santuoką. Pagal Santuokos ir šeimos kodekso ( toliau – SŠK) 40 straipsnį ( 1993 m. spalio 27 d. – 1995 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos), santuoka buvo laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. 2017 m. gegužės 24 d. pareiškėjos buvęs sutuoktinis A. V. mirė. Iki mirties jam nuosavybės teise priklausė patalpa/butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu A. V. šį turtą įgijo 1998 m. spalio 16 d. Po A. V. mirties pareiškėja į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo nesikreipė, palikimo nepriėmė ir į jį nepretenduoja, turtu nesinaudojo, jo niekada nevaldė ir nepriėmė faktiniu valdymu. Jokie kiti fiziniai asmenys A. V. mirties momentu buvę jo įpėdiniais ir turėję teisę kreiptis dėl palikimo priėmimo to nepadarė, todėl turtą paveldėjo Lietuvos Respublika. Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija gali būti paneigta. Pareiškėjos ir A. V. santuokos nutraukimo metu galiojusį SŠK, santuoka laikoma nutraukta po įsiteisėjusio teismo sprendimo įregistravimo civilinės metrikacijos organuose. Akivaizdu, kad toks teisinis reguliavimas priimtas dėl neišvystyto trapinstitucinio bendradarbiavimo, technologinio neišsivystymo ir kitų tam laikmečiui aktualių priežasčių. Būtina aiškintis tikrąjį santuokos nutraukimo momentą, kuris šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas. Teismui negalėjo pakakti VĮ Turto bankas pateiktų įrodymų ir nurodytų aplinkybių ( dėl pareiškėjos ir A. V. deklaruotų gyvenamųjų vietų nuo sprendimo santuokos nutraukimo byloje priėmimo momento, dėl bendro ūkio tarp šalių vedimo), todėl civilinė byla turėjo būti nagrinėjama iš esmės, kadangi teisėtas ir pagrįstas sprendimas negalėjo būti priimtas pagal VĮ Turto bankas pateiktų aplinkybių visetą. Pareiškėja A. V. turto nevaldė, apie sprendimą sužinojo, kai iš jos pradėti vykdyti kreditorių išieškojimai, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad turtas asmeninės nuosavybės teise nuo įgijimo momento priklausė A. V.. Dėl šių aplinkybių A. V. turtą paveldėjo valstybė, kuri yra vienintelė turto valdytoja ir savininkė bei kuriais nuosavybės teise turi priklausyti 100 procentų turto.