Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. M. ir R. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse, ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (D. M. turto pagrobimas) – laisvės atėmimas 5 (penkiems) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (K. L. turto pagrobimas) – laisvės atėmimas 5 (penkiems) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (A. G. turto pagrobimas) – laisvės atėmimas 5 (penkiems) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (L. L. turto pagrobimas) – laisvės atėmimas 5 (penkiems) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (M. G. turto pagrobimas) – laisvės atėmimas 5 (penkiems) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (J. S. turto pagrobimas) – areštas 30 (trisdešimčiai) parų;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (M. P. turto pagrobimas) – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (K. A. turto pagrobimas) – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (K. A. turto sugadinimas) – areštas 20 (dvidešimčiai) parų;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (įsibrovimas į D. D., G. Ž., T. G. automobilius, turto pagrobimas) – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (D. D., G. Ž., T. G. turto sugadinimas) – laisvės atėmimas 3 (trims) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (įmonės Ž. ir ko turto pagrobimas) – laisvės atėmimas 7 (septyniems) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (T. J. turto pagrobimas) – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (T. J. turto sugadinimas) – areštas 30 (trisdešimčiai) parų;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (A. U. turto pagrobimas) – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (L. P. turto pagrobimas) – areštas 30 (trisdešimčiai) parų;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (Ž. V. turto pagrobimas) – laisvės atėmimas 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, 4 dalimi, 65 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo būdu ir R. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metas 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėta Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir R. S. paskirti subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas R. S. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki 2020 m. sausio 29 d., ir bausmė, atlikta pagal Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2021 m. kovo 8 d.

R. S. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (M. T. turto grobimas), jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, 187 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (padėjimas įvykdyti D. M. turto pagrobimą) ir laisvės atėmimas 3 (trims) mėnesiams;

pagal 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (padėjimas įvykdyti K. L. turto pagrobimą) – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams;

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (padėjimas įvykdyti A. G. turto pagrobimą) – laisvės atėmimas 3 (trims) mėnesiams;

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (padėjimas įvykdyti L. L. turto pagrobimą) – laisvės atėmimas 3 (trims) mėnesiams;

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (padėjimas įvykdyti M. G. turto pagrobimą) – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams;

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (padėjimas įvykdyti J. S. turto pagrobimą) – areštas 15 (penkiolikai) parų;

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (padėjimas įvykdyti T. J. turto pagrobimą) – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams;

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 187 straipsnio 3 dalį (padėjimas įvykdyti T. J. turto sugadinimą) – areštas 15 (penkiolikai) parų;

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (padėjimas įvykdyti A. U. turto pagrobimą) – laisvės atėmimas 3 (trims) mėnesiams;

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (padėjimas įvykdyti L. P. turto sugadinimą) – areštas 15 (penkiolikai) parų;

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (padėjimas įvykdyti Ž. V. turto pagrobimą) – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, 63 straipsnio 4 dalimi, 65 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, A. M. paskirtos 2 (dviejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviem) metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (padėjimas pagrobti M. T. turtą), jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

pagal 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (padėjimas pagrobti M. P. turtą), neįrodžius jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme.

A. M. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktos galioti iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti – panaikinti.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, bausmės atlikimo atveju, į bausmės laiką įskaitytas A. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. gruodžio 2 d. iki 2019 m. gruodžio 18 d. (17 dienų).

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. M. civilinis ieškinys tenkintas ir D. M. naudai solidariai iš R. S. ir A. M. priteistas 106 Eur (vieno šimto šešių eurų) turtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir M. P. naudai iš R. S. priteistas 100 Eur (vieno šimto eurų) turtinės ir 200 Eur (dviejų šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimas. Kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesta.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. A. civilinis ieškinys tenkintas ir K. A. naudai iš R. S. priteistas 768 Eur (septynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) turtinės žalos atlyginimas.

Civilinės ieškovės UAB A. Ž. ir ko civilinis ieškinys tenkintas ir UAB A. Ž. ir ko naudai iš R. S. priteistas 3 956,18 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt šešių eurų 18 centų) turtinės žalos atlyginimas.

AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas ir AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai solidariai iš R. S. ir A. M. priteistas 1 442 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų) turtinės žalos atlyginimas.

Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) filialo civilinis ieškinys tenkintas ir (duomenys neskelbtini) filialo naudai iš solidariai R. S. ir A. M. priteistas 241,42 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt vieno euro 42 ct) turtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. U. atsisakius pareikšto 160 Eur civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo, baudžiamasis procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktas.

Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. S. atsisakius pareikšto 280 Eur civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo, baudžiamasis procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktas.

Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. G. atsisakius pareikšto 120 Eur civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo, baudžiamasis procesas civilinio ieškinio nutrauktas.

Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. D. pripažinta teisė į ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. J. pripažinta teisė į ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į R. S. lėšas – 8 271 Eur sumai ir A. M. lėšas – 3 127 Eur sumai paliktas galioti iki priteistų civilinių ieškinių visiško įvykdymo.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. M. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Astra-G-caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki priteistų civilinių ieškinių visiško įvykdymo.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroras informuotas apie T. D. galimai padarytą nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. S. ir A. M. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti už tai, kad:

1.1. R. S. ir A. M., veikdami kartu, pastarajam padedant, iš anksto pažadėjus suteikti priemones nusikalstamai veikai daryti – nuvežti R. S. į nusikaltimo vietą bei suteikti patalpą nusikalstamu būdu įgytiems daiktams paslėpti, 2019 m. naktį iš spalio 14 d. į 15 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, A. M. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu nuvežus jį (R. S.) iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kur jis prie (duomenys neskelbtini) namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje išlaužęs vairuotojo durelių spynelę, įsibrovė į D. M. priklausantį automobilį Toyota Corola Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė svetimą, nukentėjusiajai D. M. priklausantį turtą – durų raktų ryšulį bendros 19 Eur vertės, darbo spaudą 16 Eur vertės ir žibintuvėlį 6 Eur vertės;

1.2. R. S. ir A. M., veikdami kartu, pastarajam padedant, iš anksto pažadėjus suteikti priemones nusikalstamai veikai daryti – nuvežti R. S. į nusikaltimo vietą bei suteikti patalpą nusikalstamu būdu įgytiems daiktams paslėpti, 2019 m. naktį iš spalio 14 d. į 15 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, A. M. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu nuvežus R. S. iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kur jis prie (duomenys neskelbtini) namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje išlaužęs vairuotojo durelių rakinimo spynelę, įsibrovė į K. L. priklausantį automobilį Toyota Rav, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė svetimą, nukentėjusiajam K. L. priklausantį turtą – automobilio Volvo S70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelius su pulteliu 60 Eur vertės ir du butelius viskio bendros 12 eurų vertės, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, toje pačioje, prie (duomenys neskelbtini) namo esančioje aikštelėje, iš automobilio Toyota Rav, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobtais rakteliais atrakinęs automobilio dureles, įsibrovė į K. L. priklausantį automobilį Volvo S70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė svetimą, nukentėjusiajam K. L. priklausantį turtą – elektrinį grąžtą „Bosch“ 70 Eur vertės ir akumuliatorinį suktuką 50 Eur vertės;

1.3. R. S. ir A. M., veikdami kartu, pastarajam padedant, iš anksto pažadėjus suteikti priemones nusikalstamai veikai daryti – suteikti R. S. patalpą nusikalstamu būdu įgytiems daiktams paslėpti, 2019 m. spalio mėn. naktį iš 16 d. į 17 d., (duomenys neskelbtini) namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, išdaužęs automobilio galinių durelių stiklą, įsibrovė į A. G. priklausantį automobilį Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. G. priklausantį turtą – 15 Eur vertės segtuvą su A. G. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais;

1.4. R. S. ir A. M., veikdami kartu, pastarajam padedant, iš anksto pažadėjus suteikti priemones nusikalstamai veikai daryti – suteikti R. S. patalpą nusikalstamu būdu įgytiems daiktams paslėpti, 2019 m. spalio 17 d., laikotarpiu nuo 00.20 val. iki 8.00 val., (duomenys neskelbtini) namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, išlaužęs vairuotojo durelių užraktą įsibrovė į L. L. priklausantį automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė svetimą, nukentėjusiajam L. L. priklausantį turtą – piniginę 20 Eur vertės su joje buvusiais pinigais – 150 Eur, karinę metalinę dėžutę su titnago akmenimis 10 Eur vertės, kario amunicijos diržą su dėklais 400 Eur vertės, kario metalinį šalmą 700 Eur vertės, miegmaišio maišą 50 Eur vertės;

1.5. R. S. ir A. M., veikdami kartu, pastarajam padedant, iš anksto pažadėjus suteikti priemones nusikalstamai veikai daryti – suteikti R. S. patalpą nusikalstamu būdu įgytiems daiktams paslėpti, 2019 m. laikotarpiu nuo spalio 11 d. iki spalio 28 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, išlaužęs vairuotojo durelių užraktą, įsibrovė į M. G. priklausantį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė svetimą, nukentėjusiajam M. G. priklausantį turtą – automagnetolą „Clarion VRX 578Rusb” su pulteliu bendros 100 Eur vertės, MP3 grotuvą „Apple Ipod Clasic” 50 eurų vertės, pavarų svirties antgalį 5 Eur vertės, automobilinį garso stiprintuvą “Kenwood Kac-9105D” 100 Eur vertės ir paskirstymo diržą 50 Eur vertės;

1.6. R. S. ir A. M., veikdami kartu, pastarajam padedant, iš anksto pažadėjus suteikti patalpą nusikalstamu būdu įgytiems daiktams paslėpti, 2019 m. naktį iš spalio 19 d. į 20 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje iš neužrakinto J. S. priklausančio automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, nukentėjusiajai J. S. priklausantį turtą – raktų ryšulį bendros 30 Eur vertės, akinius nuo saulės „Polar“ su dėklu bendros 25 Eur vertės, ledo ritulio krepšį 8 Eur vertės, su jame buvusia ledo ritulininko apranga – pačiūžomis 30 Eur vertės, krūtinės apsauga 10 Eur vertės, ledo ritulininko apsauginiais šortais 10 Eur vertės, šalmu 30 Eur vertės, ledo ritulininko marškinėliais 30 Eur vertės, alkūnių apsaugomis 10 Eur vertės, kaklo apsauga 5 Eur vertės ir kojinėmis 5 Eur vertės;

1.7. R. S. ir A. M., veikdami kartu, pastarajam padedant, iš anksto pažadėjus suteikti priemones nusikalstamai veikai daryti – nuvežti R. S. į nusikaltimo vietą, 2019 m. naktį iš lapkričio 11 d. į 12 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, A. M. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu nuvežus R. S. iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kur R. S. prie (duomenys neskelbtini) namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, sulaužęs vairuotojo durelių užraktą 240 Eur vertės, įsibrovė į T. J. priklausantį automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė svetimą, nukentėjusiajam T. J. priklausantį turtą – pinigus 2,50 Eur, atsarginį ratą 70 Eur vertės, automobilinį mechaninį keltuvą 50 Eur vertės, automobilinę oro pompą 26 Eur vertės, meškerę (spiningą) su rite bendros 150 Eur vertės, dugninę meškerę su rite bendros 200 Eur vertės, teleskopinę meškerę 50 Eur vertės, kuprinę 30 Eur vertės su žvejybiniais reikmenimis bendros 270 Eur vertės, raktų komplektą YATO YT-38811 160 Eur vertės, plastikinę dėžę su elektros įrankiais bendros 300 Eur vertės, kampinį šlifuoklį „Makita“ 100 Eur vertės, perforatorių „Skill1766AN“ su grąžtais bendros 150 Eur vertės, futbolo kamuolį 10 Eur vertės, akumuliatorių 10 Eur vertės, medžiaginį maišelį 5 Eur vertės, siaurapjūklį „KinpowM1q-DD2-80“ 36 Eur vertės, siaurapjūklio pjūklelių komplektą 15 Eur vertės, 4 vnt. dėžučių medsraigčių bendros 20 Eur vertės, grąžtų rinkinį „Irwin“ 25 Eur vertės;

1.8. R. S. ir A. M., veikdami kartu, pastarajam padedant, iš anksto pažadėjus suteikti priemones nusikalstamai veikai daryti – nuvežti R. S. į nusikaltimo vietą, 2019 m. lapkričio 25 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, A. M. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu nuvežus R. S. iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kur R. S. 13.52 val., prie (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje iš neužrakinto A. U. automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. U. priklausantį turtą – drabužių komplektą „Engel“ 60 eurų vertės, kompiuterį „Emachines E527“ su įkrovimo laidu 200 Eur vertės ir kompiuterio krepšiu 20 Eur vertės;

1.9. R. S. ir A. M., veikdami kartu, pastarajam padedant, iš anksto pažadėjus suteikti priemones nusikalstamai veikai daryti – nuvežti R. S. į nusikaltimo vietą bei suteikti patalpą nusikalstamu būdu įgytiems daiktams paslėpti, 2019 m. lapkričio 28 d. vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, A. M. automobiliu Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežus R. S. iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kur jis laikotarpiu nuo 20 val. iki 23 val. prie (duomenys neskelbtini) namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje iš neužrakinto L. P. automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, nukentėjusiajam L. P. priklausantį turtą – garso kolonėlę „Crunch“ 100 Eur vertės, stiprintuvą 100 Eur vertės, žirkles (sekatorių) 10 Eur vertės ir USB laikmeną 5 Eur vertės;

1.10. R. S. ir A. M., veikdami kartu, pastarajam padedant, iš anksto pažadėjus suteikti priemones nusikalstamai veikai daryti – nuvežti R. S. į nusikaltimo vietą ir iš jos parvežti, bei suteikti patalpą nusikalstamu būdu įgytiems daiktams paslėpti, 2019 m. lapkričio 28 d. vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, A. M. automobiliu Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežus R. S. iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kur jis laikotarpiu nuo 20 val. iki 23 val. prie (duomenys neskelbtini) namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, išlaužęs vairuotojo durelių rankeną ir sugadinęs užvedimo spynelę, pasikėsino pagrobti Ž. V. priklausantį automobilį VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nepavyko užvesti automobilio, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, iš automobilio VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė svetimą, nukentėjusiajai Ž. V. priklausantį turtą – navigaciją „TomTom“ 25 Eur vertės ir peilį 5 Eur vertės.

2.1. 2019 m. naktį iš spalio 19 d. į 20 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, išdaužęs vairuotojo durelių stiklą, įsibrovė į M. P. priklausantį automobilį Subaru Qutback, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė svetimą, M. P. priklausantį turtą – 2 Eur vertės piniginę;

2.2. 2019 m. naktį iš spalio 23 d. į 24 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), išlaužęs lango rėmą ir sugadinęs žaliuzes bendros 210 Eur vertės, įsibrovė į K. A. nuomojamą patalpą, iš kurios pagrobė svetimą, nukentėjusiajam K. A. priklausantį turtą – auksinį vestuvinį žiedą 200 Eur vertės, elektroninio parašo skaitytuvą 25 Eur vertės, dvi USB laikmenas bendros 20 Eur vertės, kompiuterio krepšį su segtuvu bendros 47 Eur vertės, kniediklį 16 Eur vertės, kampinį šlifuoklį „Parkside“ 50 Eur vertės, automobilinę navigaciją „TomTom“ 100 Eur vertės ir nešiojamą kompiuterį „Asus“ 50 Eur vertės;

2.3. 2019 m. laikotarpiu nuo spalio 26 d. 20.00 val. iki spalio 27 d. 00.30 val., (duomenys neskelbtini) namo esančioje aikštelėje, išlaužęs galinių durų užraktą 300 Eur vertės, įsibrovė į D. D. priklausantį automobilį Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio pasikėsino pagrobti svetimą, D. D. priklausantį turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes automobilyje nebuvo vertingų daiktų, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, prie (duomenys neskelbtini) namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, išlaužęs vairuotojo ir priekinių keleivio durelių užraktus, įsibrovė į G. Ž. priklausantį automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio pasikėsino pagrobti svetimą, G. Ž. priklausantį turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes automobilyje nebuvo vertingų daiktų, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, toje pačioje aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) namo, išlaužęs vairuotojo durelių užraktą, įsibrovė į T. G. priklausantį automobilį Audi 100 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė svetimą, nukentėjusiajam T. G. priklausantį turtą – nešiojamą garso kolonėlę 40 Eur vertės;

2.4. 2019 m. laikotarpiu nuo spalio 31 d. iki lapkričio 4 d., (duomenys neskelbtini) namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, išlaužęs automobilio durelių užraktą, įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį VW Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – akumuliatorinį kampinį šlifuoklį „Metabo“ 327,80 Eur vertės, akumuliatorinį suktuką „Metabo“ 263,43 Eur vertės, perforatorių „Metabo“ 266,46 Eur vertės, atskėlimo plaktuką „Makita“ 681,81 Eur vertės, elektrinį šlifuoklį „Metabo“ 132,98 Eur vertės, motopjaustyklę „Stihl“ 723,14 Eur vertės, medžio pjūklą „Stihl“ 495,87 Eur vertės, 10 kV indikatoriaus 115,10 Eur vertės, dialektrines pirštines 36,73 Eur vertės, kuro talpą (kanistrą) 16,36 Eur vertės, fotoaparatą „Sony“ 95,04 Eur vertės, 2 komplektus (4 vnt.) mobilių racijų bendros 117,19 Eur vertės, navigaciją „Garvin Grive 514“ 109,09 Eur vertės, spausdintuvą 93,96 Eur vertės, suvirinimo aparatą „Invertec 170S“ 481,22 Eur vertės.

5. Nuteistasis R. S. skundžia Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. nuosprendį, prašo: nustatyti, ar baudžiamoji byla galėjo būti nagrinėjama pirmosios instancijos teisme iš esmės pažeidus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnyje numatytus kaltinamojo akto surašymo reikalavimus, nenustačius nusikalstamos veikos padarymo laiko ir priemonių, taip suspenduojant nuteistojo teisę į gynybą; nustatyti, ar byla galėjo būti nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, jei ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistos jo teisės į rungtynišką procesą, į gynybą, į advokatą, į teisę teikti nušalinimus, teisę apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmus bei sprendimus bei kitos procesinės teisės; nustačius nurodytus pažeidimus, panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui; nustatyti, ar galėjo pirmosios instancijos teismas išnagrinėti bylą nešališkai ir teisingai, jei dar iki pradedant ją nagrinėti teisiamajame posėdyje, teisėjas konstatavo, kad kaltinamasis aktas atitinka įstatymų reikalavimus, o ikiteisminio tyrimo metu nebuvo padaryta esminių proceso pažeidimų; nustatyti, ar prokuroras buvo aukštesniojo prokuroro paskirtas palaikyti valstybinį kaltinimą pirmosios instancijos teisme, kokie rašytiniai duomenys tai patvirtina, ar buvo teismas informuotas apie prokuroro paskyrimą; nustatyti, ar prokuroras pirmosios instancijos teisme įrodinėjo jo kaltę ir kokiu būdu/ priemonėmis palaikė valstybinį kaltinimą, kuo tai pasireiškė; nustatyti, ar nebuvo pažeista jo teisė į tiesioginį ir žodinį nagrinėjimą teisme, jei jo dalyvavimas procese buvo organizuotas nuotoliniu būdu, nesudarant galimybės apžiūrėti įrodymų ir dokumentų, susipažinti su byla ir daryti išrašus ar kopijas, jei ne visi bylos dokumentai buvo paskelbti balsu, jei teismas nenagrinėjo klausimo dėl įrodymų teisėtumo, patikimumo, tikrumo, leistinumo ir atsisakė apklausai iškviesti jo liudytoją bei buvo pažeistos kitos jo teisės; nustatyti, ar nebuvo pažeista nekaltumo prezumpcija, jei pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo paskelbtas viešai iki įsiteisėjant teismo nuosprendžiui; nustatyti, ar galėjo pirmosios instancijos teisme būti paskelbti liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nenurodant, kokiems įrodymams patikrinti šie yra skelbiami; nustatyti, ar liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai galėjo būti pripažinti įrodymais, jei tokie parodymai buvo duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, taip pažeidžiant jo teisę užduoti jiems klausimus; nustatyti, ar specialistų išvados ir ekspertizės aktai galėjo būti pripažinti įrodymais, jeigu jam nebuvo sudaryta galimybė užduoti jiems klausimus; nustatyti, ar nuosprendis yra grindžiamas įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (atsižvelgiant į tai, kad jo teisės, įtvirtintos BPK 22 straipsnio 3 dalyje, buvo suspenduotos; nustatyti, ar gali būti apkaltinamasis teismo nuosprendis grindžiamas prielaidomis, pažeidžiant imperatyvias BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas (nenustatytas tikslus nusikaltimų laikas, priemonės), taip pažeidžiant teisę į gynybą/ alibi ir nekaltumo prezumpciją; nustatyti, ar gali apkaltinamasis nuosprendis būti grindžiamas parodymas, kurie niekaip neįrodo jo kaltės, kurie yra prieštaringi, kurių teisėtumo ir leistinumo klausimas nebuvo nagrinėjamas; nustatyti, ar jo prisipažinimas ir gailėjimasis galėjo būti pripažinti lengvinančia aplinkybe; nustatyti, ar jo prisipažinimas nebuvo siekiant mažesnės bausmės ir ar tokiu atveju jie gali būti laikomi įrodymu; atlikti įrodymų tyrimą pilna apimtimi, užtikrinant visas kaltinamojo teises, įtvirtintas BPK 22 straipsnio 3 dalyje; nustatyti kitus fakto ir esminius pažeidimus; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. nuosprendį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui; užtikrinti jo dalyvavimą nagrinėjant apeliacinį skundą, kurį nagrinėti žodinio proceso tvarka; atlikti kitus būtinus veiksmus.

5.14. Atkreipiamas dėmesys į kasacinio teismo 2007 m. birželio 28 d. apžvalgą Nr. AB-27-1 ir nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-533-942/2015 ir prašoma baudžiamąją bylą grąžinti prokurorui, kadangi įrodymai buvo surinkti pažeidžiant teisės aktų nuostatas, taip pat apeliacinės instancijos teisme įvertinti ir kitus esminius proceso šioje baudžiamojoje byloje pažeidimus.

Motyvuojamoji dalis

8. Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmetamas, o nuteistojo A. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl procesinių pažeidimų ir duomenų pripažinimo įrodymais

13.1. BPK 219 straipsnyje nustatyti kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai, iš jų pagal šio straipsnio 3 punktą kaltinamajame akte aprašant nusikalstamą veiką turi būti nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai bei kitos svarbios aplinkybės. Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aišku, kokios yra kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Tokių konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių išdėstymo poreikį lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos sudėtį sudarantys požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-942/2016, Nr. 2K-111-677/2016). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai minėtos nusikalstamą veiką apibūdinančios faktinės aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą, ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-480/2012, Nr. 2K-222/2013).

13.3. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog aprašant R. S. inkriminuotas nusikalstamas veikas, iš kaltinamajame akte pateikto aprašymo pirmosios instancijos teismas negalėjo suprasti kaltinimo apimties. Šiuo atveju kaltinamajame akte buvo tinkamai nurodytos R. S. inkriminuotų nusikaltimų sudėtį apibūdinančios aplinkybės (nusikaltimo padarymo laikas, vieta, būdas, padariniai ir kt.). Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės išdėstytos taip, kad abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą nekyla. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje pagal BPK 219 straipsnio 3 punktą aprašant nusikalstamas veikas, jų padarymo aplinkybės kaltinamajame akte nurodytos ir išdėstytos tiek, kiek jas pavyko išaiškinti ikiteisminio tyrimo metu. Iš R. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymo pakankamai aišku, kokios yra esminės faktinės aplinkybės, sudarančios šios bylos įrodinėjimo dalyką, o kaltinamasis aktas suteikė pakankamai duomenų apylinkės teismui nagrinėti bylą. Taigi, pirmosios instancijos teismo teisėja, susipažinusi su gauta byla, vadovaudamasis BPK 232, 233 straipsniais, pagrįstai priėmė nutartį, kuria perdavė bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Be to, kaip matyti iš 2020 m. rugsėjo 28 d. teisiamojo posėdžio protokolo (10 t., b. l. 145–148), prokurorui perskaičius kaltinamąjį aktą ir teisėjai kaltinamiesiems R. S. ir A. M. uždavus klausimą, ar jie suprato, kuo kaltinami, šie nurodė kaltinimą suprantantys ir vėlesnių teisiamųjų posėdžių metu nei kaltinamieji, nei jų gynėjai nenurodė esant kaltinamojo akto trūkumų dėl neaiškios kaltinimų esmės, įrodinėtinų aplinkybių ar pan. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nebuvo pažeista R. S. teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Ši teisė jam buvo užtikrinta ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tame tarpe ir priimant skundžiamą nuosprendį.

14.1. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nuo R. S. sulaikymo 2019 m. lapkričio 29 d. (9 t., b. l. 4–5) jam buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas gynėjas advokatas Antanas Vitlipas (9 t., b. l. 47–49, 71–72). Minėtas advokatas dalyvavo ikiteisminio tyrimo metu atliekant visas R. S. apklausas, ant visų protokolų yra gynėjo parašai (9 t., b. l. 50–63, 74–85, 90–114, 120–126, 129–34). Taip pat advokatas dalyvavo R. S. susipažįstant su bylos medžiaga baigus ikiteisminį tyrimą ir pats su ja susipažino (10 t., b. l. 3, 32). Atkreiptinas dėmesys, kad R. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo išaiškintos jo teisės, jis turėjo visas galimybes tiek pats, tiek per jam paskirtą gynėją skųsti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo veiksmus, teikti nušalinimus, taip pat pačiam pasirinkti kitą gynėją, todėl nepagrįstais laikytini jo teiginiai, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistos kokios nors jo teisės.

15.2. Siekiant pašalinti visas abejones dėl įrodymų patikimumo, apeliacinės instancijos teisme iš dalies tenkintas apelianto prašymas ir atnaujintas įrodymų tyrimas nutariant į teismo posėdį kviesti K. L., G. P., T. D., o L. P. ir D. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pagarsinti, kadangi baudžiamojoje byloje yra duomenys, kad jie yra išvykę į užsienį (12 t., b. l. 48–51). Tačiau nukentėjusiojo K. L., liudytojų G. P. ir T. D. apeliacinės instancijos teisme nepavyko apklausti, kadangi buvo gauti duomenys, kad jie išvykę į užsienį (12 t., b. l. 56–60, 76–81). Apeliacinės instancijos teismo 2021 m. birželio 30 d. posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo pagarsinti nukentėjusiųjų K. L., L. P., liudytojų G. P., D. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (12 t., b. l. 95–100). Dėl šių asmenų parodymų pagarsinimo nuteistasis R. S. neprieštaravo.

15.3. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo pagarsintų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų nepripažinti įrodymais, kadangi jie buvo gauti BPK nustatyta tvarka, įvertinti įrodymų visumoje bei patvirtina tam tikras aplinkybes dėl nusikaltimų padarymo (BPK 20 straipsnis).

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino nuteistojo R. S. prašymo kviesti ir kaip liudytoją apklausti T. D.. Visų pirma, šis prašymas buvo pareikštas po to, kai teismas 2020 m. spalio 26 d. teisiamajame posėdyje paskelbė įrodymų tyrimą baigtu (11 t., b. l. 11–17). Antra, bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad T. D. žinotų kokias nors aplinkybes apie nuteistojo R. S. padarytas nusikalstamas veikas. Be to, alinkybę, kad nusikaltimus R. S. padarė ne vienas, o su T. D., pats nuteistasis pirmą kartą nurodė tik prieš baigiamąsias kalbas. Dėl to toks nuteistojo R. S. prašymas apklausti liudytoju T. D., teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinas tik jo siekimu sušvelninti savo padėtį. Vis dėlto, siekiant pilnai ir visapusiškai išnagrinėti apeliacinio skundo reikalavimus, apeliacinės instancijos teisme atnaujinus įrodymų tyrimą buvo nutarta kaip liudytoją apklausti T. D., tačiau, kaip jau minėta, to padaryti nepavyko, kadangi T. D. išvykęs į užsienį (12 t., b. l. 56). Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teises netenkinęs prašymo apklausti liudytoju T. D..

17. Pasisakant dėl kitų įrodymų, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme buvo pagarsintas kai kurių rašytinių įrodymų turinys. Tuo tarpu kiti įrodymai buvo tik išvardinti, tačiau tai nelaikytina procesiniu pažeidimu. BPK 290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymų tyrimo metu teisiamojo posėdžio pirmininkas paskelbia išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o kai tai būtina bylos aplinkybėms išsamiai ištirti, nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu ar teismo iniciatyva šie dokumentai ar jų dalys paskelbiami perskaitant ir apžiūrimi. Nagrinėjamu atveju apylinkės teisme 2020 m. spalio 26 d. vykusiame teisiamajame posėdyje po visų asmenų apklausų teisėja pasiteiravo, ar proceso dalyviai susipažinę su bylos medžiaga, ar pageidauja, kad rašytiniai įrodymai būtų tiriami, ar apsiribojama jų išvardijimu. Visi proceso dalyviai, tame tarpe ir R. S. bei jo gynėjas, nurodė, kad yra susipažinę su bylos medžiaga ir užtenka apsiriboti byloje esančių rašytinių įrodymų išvardijimu, ką pirmosios instancijos teismas ir padarė (11 t., b. l. 11–17). Todėl nėra pagrindo spręsti, kad skundžiamame nuosprendyje buvo remtasi teisiamuosiuose posėdžiuose neištirtais įrodymais. Be to, apylinkės teismas 2021 m. kovo 8 d. nuosprendyje, atskirai pasisakydamas dėl kiekvieno nusikaltimo epizodo, argumentavo, kuriais įrodymais remiasi grįsdamas R. S. kaltę, o kuriais ne.

18. Apelianto nuomone, apylinkės teisme buvo suvaržytos jo teisės, numatytos BPK 22 straipsnio 3 dalyje, ir todėl, kad byla buvo narinėjama vaizdo konferencijos būdu, dėl ko R. S. negalėjo susipažinti su byla teisme, pasidaryti reikiamų dokumentų išrašus arba nuorašus, apžiūrėti daiktinius įrodymus, dokumentus bei dėl jų pasisakyti. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka ir su šiais skundo teiginiais. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolų ir kitos bylos medžiagos matyti, kad iš esmės visas baudžiamosios bylos nagrinėjimas vyko tiesiogiai dalyvaujant nuteistajam R. S., kuris būdavo konvojuojamas iš pataisos namų, kuriuose tuo metu buvo laikomas. Vieninteliai 2021 m. sausio 26 d., 2021 m. kovo 1 d. ir 2021 m. kovo 8 d. teisiamieji posėdžiai, kuriuose buvo tik sakomos baigiamosios kalbos ir skelbiamas skundžiamas nuosprendis, vyko nuotoliniu būdu per nuotolinės konferencijos platformą ZOOM (11 t., b. l. 78–81, 84, 89). Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi sprendimas R. S. apklausti naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones buvo priimtas įvertinus situaciją dėl šalyje paskelbto karantino (11 t., b. l. 64–65). Taigi, įrodymų tyrimas pirmosios instancijos teisme buvo atliktas tiesiogiai teismo salėje dalyvaujant pačiam nuteistajam R. S., kuris turėjo visas galimybes kitam nuteistajam A. M., nukentėjusiesiems ir liudytojams užduoti klausimus, susipažinti su bylos medžiaga, gauti bylos dokumentų išrašus ar nuorašus, reikšti prašymus, teikti paaiškinimus ir naudotis kitomis jam suteiktomis teisėmis. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista jo teisė į teisingą procesą.

19. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad buvo pažeista R. S. nekaltumo prezumpcija skundžiamą nuosprendį paskelbus viešai teismo posėdžių salėje iki jam įsiteisėjant. Pagal BPK 9 straipsnio 1 dalį bylos visuose teismuose nagrinėjamos viešai, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja valstybės, tarnybos, profesinės ar komercinės paslapties saugojimo interesams. BPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš anksto praneštu laiku teismas ar vienas iš bylą nagrinėjusios kolegijos teisėjų grįžta į teismo posėdžių salę ir paskelbia nuosprendį perskaitydamas jo įžanginę ir rezoliucinę dalis arba visą nuosprendį. Paskelbus tik nuosprendžio įžanginę ir rezoliucinę dalis, teismas žodžiu turi paaiškinti priimto nuosprendžio motyvus, kuriuos gali papildyti perskaitydamas atskiras nuosprendžio dalis. Šiuo atveju nebuvo priimta nutartis bylą nagrinėti neviešuose posėdžiuose, todėl 2021 m. kovo 8 d. nuosprendžio paskelbimas, kaip ir visas bylos nagrinėjimas, teisėtai vyko viešame posėdyje. Tai nelaikytina R. S. nekaltumo prezumpcijos pažeidimu, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. S. apskundė apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. nuosprendį apeliacinės instancijos teismui, kuris patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą.

20. Apibendrinant pažymėtina, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Skundžiamame nuosprendyje išdėstytų įrodymų pirmosios instancijos teismui pakako teisingai išspręsti klausimą dėl apelianto R. S. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Bylos duomenys patvirtina, jog apylinkės teismas rėmėsi abejonių nekeliančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl R. S. kaltumo pagrįstos byloje BPK nustatyta tvarka surinktų ir pirmosios instancijos teisme tinkamai, laikantis BPK 20, 276, 290 ir 301 straipsniuose nustatytų reikalavimų, ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma. Nagrinėjamu atveju nuteistojo R. S. paaiškinimai, prisipažįstant padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, buvo tik vienas iš įrodymų, kuriais buvo grindžiama jo kaltė. Skundžiamame nuosprendyje, laikantis BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nuosekliai išdėstyti teisiamuosiuose posėdžiuose ištirti įrodymai. Remiantis bylos įrodymų visumos analize, o ne tik nuteistojo R. S. paaiškinimais, padarytos bylos faktines aplinkybes atitinkančios logiškos išvados dėl R. S. kaltumo.

21. Byla taip pat išnagrinėta laikantis rungimosi principo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas tiek su R. S., tiek su nuteistajam A. M. inkriminuotomis veikomis susijusias aplinkybes, tiesiogiai apklausė kaltinamuosius, nukentėjusiuosius, liudytojus, ištyrė kitus rašytinius bylos įrodymus. Pirmosios instancijos teismui tiesiogiai tiriant įrodymus, R. S. ir kitas nuteistasis turėjo galimybę betarpiškai dalyvauti jų tyrime, žinoti apklausiamų asmenų duodamų parodymų turinį, daugumai jų užduoti klausimus, dalyvauti, tiriant kitus bylos įrodymus, išsakyti savo poziciją dėl tiriamų įrodymų, tame tarpe ir dėl pagarsintų dalies nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų, reikšti prašymus bei naudotis kitomis jiems suteiktomis teisėmis ir jomis realiai naudojosi. Apeliantas R. S. nepateikė jokių teiginio dėl rungimosi principo ar kitų jo procesinių teisių pažeidimo argumentų, o vien tik aplinkybė, kad byloje surinkti duomenys apylinkės teismo įvertinti nuteistojo R. S. nenaudai, nelemia aptariamo principo pažeidimo.

22. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes ir konstatuodamas R. S. kaltumą dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, rėmėsi teisėtais būdais gautais duomenimis, kuriuos patikrino teisiamuosiuose posėdžiuose ir argumentuotai skundžiamame nuosprendyje pasisakė dėl jų pripažinimo įrodymais. Dėl to šioje dalyje R. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl R. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte

23. R. S. apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada nepripažinti jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Jis visas nusikalstamas veikas pripažino ir gailėjosi.

24. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė, be kita ko, yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Taigi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama tik nustačius du momentus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailestį. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota.

25. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tuomet, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-479/2014, Nr. 2K-516-697/2015, Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2017, Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-211-1073/2019).

26. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis R. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl kai kurių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies, o dėl kitų atsisakė duoti parodymus. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuteistasis neneigė padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir dėl jų kaltu prisipažino, tačiau aiškino, kad visas nusikalstamas veikas padarė vienas be A. M. pagalbos. Vėliau R. S. pakeitė parodymus ir teigė, jog nusikalstamas veikas įvykdė su T. D.. Be to, nuteistasis per laiškus derino savo poziciją su A. M., jog R. S. prisiims visą kaltę dėl padarytų nusikaltimų. Iš to matyti, kad R. S. kaltės pripažinimas buvo nulemtas ne savanoriškumo, o ikiteisminio tyrimo metu surinktų akivaizdžių jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, kad nuteistojo parodymų, kuriuose nutylima apie esmines inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybes, turinčias juridinę reikšmę bylos sprendimui, ir tuo neprisidedama prie teisingo bylos išsprendimo, negalima laikyti prisipažinimu padarius nusikalstamas veikas. Be to, nors R. S. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pasisakė, kad neigiamai vertina savo padarytus nusikalstamus veiksmus, dėl to gailisi, tačiau iš jo pozicijos bylos nagrinėjimo metu matyti, jog jis aiškiai parodė, kad jam nepatinka dirbti ir jis gyvena iš vagysčių. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad R. S. nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų.

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino R. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Dėl A. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo

28. Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu nurodydamas, kad nežinojo, jog vežė R. S. į kitus miestus vogti. A. M. nuomone, jo veiksmuose nėra tyčios bei bendrininkavimo, todėl jis turėtų būti išteisintas dėl visų jam inkriminuotų veikų.

29. Vis dėlto įvertinusi ir ištyrusi visą bylos medžiagą, atlikusi byloje papildomą įrodymų tyrimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus, teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas nuosprendyje vertino visetą byloje surinktų įrodymų ir jų pagrindu darė pagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismo išvada, kad A. M. padarė BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, 24 straipsnio 6 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje numatytus nusikaltimus, pagrįsta.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant A. M. kaltės klausimą dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo. Kaip jau anksčiau nustatyta, teismas nuosprendį grindė teisėtai gautais ir teisme ištirtais įrodymais, juos pagrįstai ir teisėtai įvertino bendrame bylos duomenų kontekste, todėl naikinti nuosprendį nuteistojo A. M. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo. Tuo tarpu vien tai, kad apeliaciniu skundu nesutinkama su apylinkės teismo išvadomis savaip interpretuojant baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, nelaikytina pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį A. M. atžvilgiu ir padaryti priešingas išvadas. Motyvai, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė išvadas, kad nuteistasis A. M. padėjo nuteistajam R. S. padaryti nusikalstamas veikas, jį nuveždamas į nusikaltimo vietas ir vėliau parveždamas bei suteikdamas patalpą nusikalstamu būdu įgytiems daiktams paslėpti, yra išsamūs ir įtikinami.

31. Šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su nuteistojo A. M. skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi jo parodymais duotais ikiteiminio tyrimo metu bei atmetė kitus jo parodymus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. M. 2019 m. gruodžio 6 d. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dalyvaujant vagystėse, kuriose jis vežiojo R. S. (du kartus į (duomenys neskelbtini), vieną kartą į (duomenys neskelbtini), vieną kartą į (duomenys neskelbtini), du kartus į (duomenys neskelbtini)), jo vaidmuo buvo nuvežti R. S. į tą miestą, kur jis vogdavo, o po to su vogtais daiktais parveždavo R. S. į (duomenys neskelbtini). Vogtus daiktus, ko neparduodavo, laikydavo jo nuomojamame garaže (duomenys neskelbtini). Apklausos metu jam parodytas metalinis prietaisas, rastas jo nuomotame garaže, priklauso R. S., kuris jam yra sakęs, kad šis įrenginys naudojamas automobilių spynelių atrakinimui. Iš R. S. kalbų žino, jog jis vogdavo (duomenys neskelbtini) iš automobilių (8 t., b. l. 194–197). Tuo tarpu 2020 m. birželio 2 d. apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu A. M. jau pakeitė savo parodymus ir aiškino, jog jis tik įtardavo, kad veždavo R. S. į kitus miestus vogti bei nežinojo nei kam priklauso kratos metu garaže rasti daiktai ir kaip jie ten atsirado, nei, kad jie įgyti nusikalstamu būdu (8 t., b. l. 207–211). Iš esmės panašius parodymus A. M. davė ir pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 26 d. teisiamajame posėdyje parodydamas, jog nesuprato, kad R. S. gali daryti nusikalstamas veikas. Jam tapo aišku, kad R. S. vogė ir pardavinėdavo vogtus daiktus po to, kai pamatė vaizdo įrašą (duomenys neskelbtini), kur buvo užfiksuotas vagystę darantis R. S. (11 t., b. l. 11–17). Taigi, nuteistojo A. M. parodymai baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu keitėsi. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi 2019 m. gruodžio 6 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu duotais A. M. parodymais, kadangi jie neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

32. Pažymėtina, jog anksčiau minėtų A. M. parodymų keitimą galėjo įtakoti susitarimas, kad R. S. prisiims visą kaltę dėl padarytų nusikaltimų. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi buvo leista tikrinti suimto R. S. korespondenciją (9 t., b. l. 26–27). Iš 2020 m. gegužės 11 d. tarnybinio pranešimo dėl R. S. laiškų ir byloje esančių nuteistojo R. S. laiškų kopijų nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 15 d. R. S. rašė L. M. (savo močiutei): „Aš įdėsiu tau voką, ten bus parašytas laiškas, po to kai gausi atsakymą man persiūsi, kitokio būdo nematau kaip susisiekti“. Įdėtas laiškas skirtas A. M., rašytas 2019 m. gruodžio 15 d., kuriame rašoma: „Man sakė, kad tave irgi čia yra pridarę. Negalvok, kad aš čia kažką BLA-BLA… Aš tiesiog tyliai sėdžiu, daug nekalbu jai supranti. Rašyk atgal tuo adresu, man persius“. 2019 m. gruodžio 19 d. R. S. rašo A. M.: „man tai ką dar reiks biški pabūti, bet ką padarysi, pats supranti, jeigu reik tai reik“, „žodžiu jai baust kažką norės, tai seni tegu jau baudžia mane vieną Supranti?“ (9 t., b. l. 31–44). Iš šių susirašinėjimų aiškiai matyti, kad R. S. ir A. M. susitarė, jog visą kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų prisiims R. S.. Apie tokį nuteistųjų susitarimą galima spręsti ir iš užfiksuotų A. M. telefoninių pokalbių, kurių leista klausytis Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi (4 t., b. l. 46–47). 2019 m. gruodžio 22 d. 14:11 val. telefoninio pokalbio metu A. M. kitam asmeniui pasakojo, kad jam (M.) uždėta apykojė, jo namuose rastas vogtas kompiuteris, o vežant kartu su R. S. į teismą, pastarasis sakė prisiims kaltę (4 t., b. l. 54–69).

33. Be to, A. M. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų patvirtina ir jo aktyvūs veiksmai bandant paslėpti vogtus daiktus, buvusius jo nuomotame garaže. Iš telefoninių pokalbių suvestinės matyti, kad 2019 m. lapkričio 29 d. 17:36 val. užfiksuotas A. M. skambutis K. J.. A. M. sako, kad jam reikia raktų, rytoj pjaus duris, kad nieko ten nėra, „šūdniekiai“. K. J. sako „tai kas šūdniekiai, žinai kas yra“, „o kur veši? Paimk ir mane“. A. M. sako, kad „aš šiandien irgi pro jo namus sukau, tai kriminalistai.“ 22:41 val. K. J. skambina A. M., o pastarasis klausia „ką, karoče, daryt? Ką, rytoj varom, kraustom, ane?“. K. J. atsako „jo“. A. M. – „viskas aišku, ką, rytoj reikės bulgarkę, pjaut spynas“. 2019 m. gruodžio 1 d. 12:06 val. pokalbio metu su moterimi A. M. sakė, kad jo automobilis Opel Astra yra policijos kieme, o garažo raktai irgi policijoje, bet jis nenori rodytis, nes garažą reikia išvalyti (4 t., b. l. 54–69). Tai paneigia apeliacinio skundo teiginius, kad A. M. nežinojo, jog garaže R. S. laikė vogtus daiktus. Priešingai, iš šių pokalbių suvestinių aiškiai matyti, kad A. M. ne tik prisidėjo prie įvykdytų nusikaltimų, bet ir ruošėsi sunaikinti jų pėdsakus.

34. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja A. M., kuri yra nuteistojo A. M. žmona, taip pat parodė, kad R. S. į jų namus ateidavo beveik kiekvieną vakarą ir su A. M. nueidavo kalbėtis į virtuvę. Po kurio laiko jų namuose pradėjo atsirasti įvairūs daiktai: nuo laidų iki kompiuterio. Jai 2019 m. lapkričio mėnesį namuose radus jungtį, A. M. sakė, kad ji naudojama senesnio modelio automobilių atrakinimui. Paaiškino, jog A. M. su kaimynu Gintu nuomojosi garažą (duomenys neskelbtini), kuriuo A. M. leido naudotis R. S., kuris ne kartą buvo atvykęs pasiimti raktų. A. M. ir R. S. išvykdavo ir savaitėmis negrįždavo namo. Po R. S. apsilankymo jų namuose daugėdavo smulkių daiktų. Po visų įvykių, atsiųstų vaizdo įrašų dėl R. S. vykdomos vagystės A. M. prašė jos nesakyti policijos pareigūnams, kad R. S. lankėsi jų namuose (10 t., b. l. 145–148). Liudytojos parodymus iš dalies patvirtina 2019 m. gruodžio 3 d. savanoriško, daiktų dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad A. M. pateikė juodos spalvos kompiuterio krepšį, kuriame buvo juodos spalvos nešiojamas kompiuteris „eMachines“ Nr. (duomenys neskelbtini), nešiojamo kompiuterio pakrovėjas (8 t., b. l. 8–11). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šis kompiuteris priklauso nukentėjusiajam A. U. (6 t., b. l. 29–35; 8 t., b. l. 29). Taigi, šie duomenys įrodo, kad A. M. ir A. M. namuose taip pat būdavo laikomi R. S. pavogti daiktai, apie kuriuos žinojo nuteistasis A. M..

35. Visi anksčiau aptarti įrodymai paneigia tiek A. M., tiek R. S. teiginius, kad nuteistasis A. M. nieko nežinojo apie daromus nusikaltimus. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, kad jis nuveždavo R. S. į miestus, kuriuose jis įvykdydavo nusikaltimus ir po to kartais jį parveždavo atgal į (duomenys neskelbtini) bei leido slėpti vogtus daiktus jo nuomotame garaže. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad A. M. padėjo R. S. padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

36. Priešingos išvados neleidžia daryti ir A. M. skundo teiginiai, jog tarnybinis pranešimas dėl telefono skambučių analizės nepatvirtina, kad nuteistasis vežė R. S. 2019 m. spalio mėn. naktį iš 14 d. į 15 d. į (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. lapkričio mėn. naktį iš 11 d. į 12 d. į (duomenys neskelbtini), o 2019 m. lapkričio 25 d. parvežė iš (duomenys neskelbtini). Iš 2020 m. balandžio 24 d. Tarnybinio pranešimo dėl R. S. ir A. M. telefono skambučių išklotinių analizės nustatyta, kad R. S. iš savo abonento (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. spalio 15 d. 3:50 val. iki 2019 m. spalio 15 d. 5:12 val. skambino ir rašė A. M. į telefono abonentą (duomenys neskelbtini). Pokalbis nevyko, registravosi bazinėse stotyse (duomenys neskelbtini). Be to, 2019 m. lapkričio 12 d. 7:45 val. R. S. į telefono abonentą (duomenys neskelbtini) skambino A. M. iš telefono (duomenys neskelbtini). R. S. pokalbio metu registravosi bazinėje stotyje (duomenys neskelbtini), kurios tikslus adresas nenustatytas, o A. M. registravosi bazinėje stotyje (duomenys neskelbtini). Taip pat R. S. 2019 m. lapkričio 25 d. 11:12 iš savo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) skambino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam abonentui ir registravosi bazinėje stotyje (duomenys neskelbtini), kurios adresas (duomenys neskelbtini) (8 t., b. l. 103–105). Atkreiptinas dėmesys, kad R. S. pirmosios instacijos teisme parodė, kad minėtomis dienomis A. M. jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o pats grįžo į (duomenys neskelbtini), bei 2019 m. lapkričio 25 d. A. M. parvežė R. S. iš (duomenys neskelbtini). Pats nuteistasis A. M. patvirtino, kad yra vežęs R. S. į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (8 t., b. l. 194–197). Taigi, telefono skambučių analizė tik patvirtina, jog A. M. vagysčių padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini), tačiau neįrodo, jog jis nuveždamas R. S. į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir pats grįždamas į (duomenys neskelbtini) nežinojo apie R. S. ketinamas įvykdyti nusikalstamas veikas.

37. Nesutiktina ir su skundo teiginiu, kad A. M. nepagrįstai nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, nes nėra jokių duomenų, kad jis padėjo sugadinti T. J. turtą. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas nusikaltimas buvo pagrindinio nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, pasekmė, t. y. pagrindinis tikslas buvo pavogti vertingus daiktus iš T. J. automobilio, tačiau jis buvo užrakintas, todėl į automobilį buvo patekta sulaužius vairuotojo durelių užraktą. Taigi, vagystės metu, siekiant patekti į automobilį, buvo sugadintas nedidelės vertės svetimas turtas. Ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinta kaip idealioji nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, sutaptis, o A. M. veiksmai kaip padėjėjo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį.

38. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje yra pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių daryti neginčytiną išvadą, kad A. M. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. A. M. kaltė dėl jų padarymo buvo grindžiama jo paties pirminiais parodymais, liudytojos A. M. parodymais, tarnybiniais pranešimais, telefoninių pokalbių suvestinėmis, taip pat nukentėjusiųjų parodymais apie iš jų pavogtus daiktus, sugadintą turtą bei kitais duomenimis, kurie pagrįstai pripažinti įrodymais. Apylinkės teismas vertino įrodymus tiek atskirai, tiek visumoje, ir argumentavo, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl A. M. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus.

39. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visetą, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog A. M., veikdamas kartu su R. S., padarė jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, 24 straipsnio 6 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje. Nuosprendis šioje dalyje įvertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo A. M. apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl A. M. paskirtų bausmių bendrinimo

40. Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai subendrino jam paskirtas bausmes, t. y. nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad bausmės paskirtos pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 1 bei 2 dalis iš dalies sudedados, tačiau rezoliucinėje dalyje nuteistajam paskyrė galutinę subendrintą 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri gaunama visiškai sudėjus už minėtus nusikaltimus paskirtas bausmes. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su šiais apelianto skundo teiginiais.

41. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog A. M. paskirtos bausmės pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį (padėjimas įvykdyti T. J. turto vagystę ir turto sugadinimas), bendrintinos bausmių apėmimo būdu, nes minėta veika padaryta esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Bausmės už nusikalstamas veikas, kurios labai skiriasi pagal pavojingumą (BK 178 straipsnio 4 dalis), bendrintinos apėmimo būdu, o visos kitos, paskirtos pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 1 ir 2 dalis tarpusavyje bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių. Tačiau rezoliucinėje skundžiamo nuosprendžio dalyje nurodyta, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 65 straipsniu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu bei dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 metams 4 mėnesiams. Teisėjų kolegija nustatė, kad visiškai sudėjus bausmes, A. M. paskirtas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 1 bei 2 dalis, gaunama suma yra 2 metai 4 mėnesiai. Taigi, nors apylinkės teismas vadovavosi BK 63 straipsnio 4 dalimi, tačiau realiai paskyrė A. M. ne dalinio sudėjimo, o visiško sudėjimo būdu subendrintą galutinę laisvės atėmimo bausmę. Vertinant skundžiamą nuosprendį kaip visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas padarė klaidą rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nurodydamas galutinę subendrintą bausmę skaičiais.

42. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl A. M. netinkamai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 1 ir 2 dalis paskirtos bausmės sudedamos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. M. skiriama galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams.

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo mąsto

43. A. M. apeliaciniame skunde nesutinka ir su skundžiamame nuosprendyje jam pritaikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo apimtimi, nurodydamas, kad ji turėtų būti sumažinta iki jam tenkančios priteistos žalos atlyginimo dalies – 894,71 Eur. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiais apelianto argumentais.

44. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistųjų R. S. ir A. M. solidariai iš viso nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams priteista 1 789,42 Eur žalos atlyginimo. Tuo tarpu iki priteistų civilinių ieškinių visiško įvykdymo paliktas galioti laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. M. lėšas 3 127 Eur sumai ir jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Opel Astra-G-caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

45. CK 6.6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Taigi, visi nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai, kuriems solidariai priteista iš nuteistųjų R. S. ir A. M. 1 789,42 Eur žalos atlyginimas, turi teisę reikalauti, kad šią sumą atlygintų tiek abu nuteistieji kartu, tiek tik vienas iš jų. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu A. M. apribotas disponavimas didesnės vertės turtu nei iš jo priteisto žalos atlyginimo dydis, šioje dalyje nuteistojo skundas tenkinamas ir nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas), sumažinant laikino nuosavybės teisės apribojimo mąstą į A. M. pinigines lėšas iki 1 789,42 Eur sumos.

46. Pagal BPK 320 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, tai remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems.

47. Iš skundžiamo nuosprendžio nustatyta, kad iš nuteistojo R. S. iš viso nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams priteista 6 813,60 Eur žalos atlyginimo. Tačiau iki priteistų civilinių ieškinių visiško įvykdymo paliktas galioti laikinas nuosavybės teisės apribojimas į R. S. lėšas 8 271 Eur sumai. Kadangi skundžiamu nuosprendžiu R. S. apribotas disponavimas didesnės vertės piniginėmis lėtomis nei iš jo priteisto žalos atlyginimo dydis, šioje dalyje nuosprendis taip pat keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas), sumažinant laikino nuosavybės teisės apribojimo mąstą į R. S. pinigines lėšas iki 6 813,60 Eur sumos.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų priteisimo

48. Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nutartimi nuteistajam R. S. paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) parinkta gynėja advokatė Jurgita Jablonskienė. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 2021 m. gegužės 7 d., 2021 m. birželio 16 d., 2021 m. birželio 28 d. buvo gautos VGTPT Kauno skyriaus pažymos Nr. (12.33 Mr) PT-3388, Nr. (12.33 Mr) PT-4414, Nr. (12.33 Mr) PT-4642 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų. Pažymose nurodyta, kad R. S. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje Nr. 1A-346-485/2021 išlaidas sudaro 511,38 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai (12 t., b. l. 28–33, 70–74, 88–92).

49. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, Nr. 2A-1-788/2021, Nr. 2K-67-697/2021, Nr. 2K-51-788/2021).

50. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis R. S. atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose (vykdomas nuosprendis kitoje baudžiamojoje byloje), be gynėjo pagalbos jo teisės nebūtų tinkamai ginamos, todėl pagal BPK 51 straipsnio 2 dalį gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme buvo būtinas siekiant užtikrinti nuteistojo teisę į gynybą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su jo teise į gynybą, todėl VGTPT prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 ir 4 punktais,

nusprendžia:

nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti, o A. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. kovo 8 d. nuosprendį dalyse dėl A. M. paskirtų bausmių bendrinimo ir laikino nuosavybės teisės apribojimo apimties nuteistųjų R. S. ir A. M. lėšoms pakeisti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 65 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Iki priteistų civilinių ieškinių visiško įvykdymo palikto galioti laikino nuosavybės teisės apribojimo mąstą į R. S. lėšas sumažinti iki 6 813,60 Eur, o į A. M. lėšas sumažinti iki 1 789,42 Eur.

Kitą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. kovo 8 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teisme patirtų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo R. S. nepriteisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.