Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankroto administratorės mažosios bendrijos „Penktas šansas“ (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankroto administratorės mažosios bendrijos „Penktas šansas“ ieškinio atsakovui A. D. dėl administravimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teisme pagal ieškovės ieškinį iškelta civilinė byla. Ieškinys, teismo pranešimas atsakovui buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau procesinių dokumentų atsakovui įteikti nepavyko, pašto dokumentuose nurodyta, kad procesinių dokumentų neatsiėmė pašte. Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovas deklaravęs išvykimą į Izraelį. Sodros informacinėje sistemoje duomenų apie atsakovą nerasta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria nustatytas terminas trūkumams pašalinti, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

8. Bylos duomenimis nustatyta, jog procesiniai dokumentai atsakovui buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau procesinių dokumentų atsakovui įteikti nepavyko. Nustatyta, kad atsakovas yra deklaravęs išvykimą į Izraelį.

9. Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškovei nėra žinoma kita atsakovo gyvenamoji vieta. Teigia, kad teismas nenurodė, kad procesinių dokumentų įteikimas atsakovui viešo paskelbimo būdu negalimas. Apelianto nuomone, jeigu atsakovo gyvenamoji vieta nėra žinoma, atsakovo gyvenamoji vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje. Todėl ieškovės ieškinys turi būti nagrinėjamas teisme pagal paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją vietą Klaipėdoje.

10. Ieškinio turinio reikalavimus nustatančio CPK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisme pareiškiamas ieškinys turi atitikti ir bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis). Ieškovas ieškinyje turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, t. y. faktinį ieškinio pagrindą; įrodymus, patvirtinančius ieškovo išdėstytas aplinkybes; ieškovo reikalavimą – ieškinio dalyką; dalyvaujančių byloje asmenų procesines padėtis, vardus, pavardes, asmens kodus (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomų kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kitus adresus, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visą pavadinimą, buveinę, pareiškėjui žinomus kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kitus adresus, kodus, atsiskaitomųjų sąskaitų numerius (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitus (jeigu jie žinomi) (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2–5 punktai, 135 straipsnio 2–4 punktai). Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 138 straipsnis). Pagal procesinių dokumentų trūkumų šalinimo tvarką reglamentuojančio CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-381/2021).

11. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad viena pagrindinių žmogaus teisių garantijų yra jo teisė kreiptis į teismą (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai). Asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus civilinio proceso teisės principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Toks reguliavimas, be kita ko, taip pat gali būti grindžiamas tuo, kad nurodyta teisė negali būti įgyvendinama abstrakčiai, nesant taisyklių, leidžiančių tinkamai pasirengti būsimam teisiniam procesui bei apibrėžti nagrinėtino ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019, 28 punktas).

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovui procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu negalimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas tokios savo išvados niekuo nepagrindė, kaip numato teisinis reglamentavimas (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte), tik formaliai nurodė, kad atsižvelgiama į šios bylos pobūdį, todėl būtina atsakovą informuoti apie civilinės bylos iškėlimą asmeniškai.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinių dokumentų įteikimas CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka nėra ribojamas Lietuvos Respublikos teritorija. CPK 130 straipsnyje nustatyta, kad kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Pažymėtina ir tai, kad įteikiant dokumentus viešo paskelbimo būdu informacija apie iškeltą bylą paskelbiama specialiame interneto tinklalapyje, kurio duomenys yra prieinami tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų gyvenantiems asmenims.

14. Aktualu ir tai, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinyje nurodomu adresu procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, į tai, kad atsakovas deklaravo išvykimą į Izraelį, nusprendė, kad yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustatant ieškovei terminą pateikti kitą atsakovo gyvenamosios vietos adresą.

15. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 29 straipsnį ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. CPK 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą. Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 straipsnio 1 dalis). Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 straipsnio 1 dalis). Fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje (CK 2.17 straipsnio 3 dalis).

16. Svarbu ir tai, jog išvykimo į užsienio valstybę deklaravimas patvirtina tik faktą, jog asmuo yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos, tačiau negarantuoja, jog asmuo gyvena toje užsienio valstybėje. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalis įpareigoja asmenį, išvykstantį iš Lietuvos Respublikos ilgiau kaip 6 mėnesiams, deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos. Įstatymas neįpareigoja asmens, kuris išvyksta iš deklaruotos užsienio valstybės į kitą valstybę, apie tai pranešti Lietuvos institucijoms. Nesant papildomų duomenų apie byloje dalyvaujančio asmens buvimo vietą, įrašas apie išvykimą į užsienio valstybę nelaikytinas asmens gyvenamąja vieta (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1511-603/2018; 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2597-580/2018, 2019 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-704-614/2019, 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-421-852/2020; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eS2-1248-567/2020; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1850-779/2020).

17. Šiuo aspektu teismų praktikoje išaiškinta, jog paprastai teismas turi teisę pasiūlyti ieškovui nurodyti kitą atsakovo gyvenamąją ar buveinės vietą, kurioje jam būtų galima įteikti šiuos dokumentus, bet negali šios aplinkybės vertinti kaip ieškinio trūkumo ir reikalauti iš ieškovo pateikti įrodymus apie tai, jog kitu jo nurodytu atsakovo gyvenamuoju adresu pavyks įteikti procesinius dokumentus. Priešinga išvada reikštų, kad teismas, ieškinio priėmimo stadijoje reikalaudamas iš asmens, ginančio savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, įrodymų apie tinkamą atsakovo adresą, kuriuo jam būtų galima įteikti procesinius dokumentus, ne tik labiau gina atsakovo teises, bet ir riboja asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga). Išimtiniais atvejais teismas gali įpareigoti ieškovą pateikti atitinkamus duomenis (pvz., asmens kodą, gyvenamąją vietą) apie byloje dalyvaujančius asmenis, tačiau teismas visada turėtų įvertinti, ar tų duomenų trūkumas yra esminė kliūtis tolesnei proceso eigai, be to, ar ieškovui šie duomenys yra arba turėtų būti žinomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016, 19 punktas).

18. Kasacinio teismo praktikoje, kaip jau minėta, išaiškinta, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas, ieškinyje nenurodžius visų duomenų apie dalyvaujančius asmenis, gali būti taikomas tik tada, kai ieškovui šie duomenys yra arba turėtų būti žinomi. Jeigu atitinkami duomenys ieškovui viešuose registruose neprieinami ir negali būti žinomi iš tarp ginčo šalių anksčiau susiformavusių teisinių santykių (pavyzdžiui, iš ankstesnių sutarčių), ieškinio trūkumų šalinimo institutas netaikytinas. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115, 138 straipsniai), turi įvertinti ieškovo galimybę disponuoti tokiais duomenimis, taigi ir galimybę nurodytą konkretų ieškinio trūkumą pašalinti (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016 19 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-381/2021).

19. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad negali būti konstatuojami ieškinio trūkumai, ieškovei nepateikus atsakovą atskleidžiančių duomenų – kitos gyvenamosios vietos, kai ieškovė ieškinyje nurodė tik vieną jai žinomą adresą ir prašė neįteikus procesinių dokumentų nurodomu adresu, procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu. Atskirajame skunde irgi tvirtinama, kad ieškovė tokių duomenų – kito žinomo atsakovo gyvenamosios vietos adreso neturinti.

20. Taigi, nežinant atsakovo gyvenamosios vietos bei ieškovei nepageidaujant byloje skirti kuratorių, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, esant ieškovės prašymui, turėjo procesinius įteikti dokumentus atsakovui viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis), o ne taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.

21. Apibendrindamas teismas nusprendžia, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą, neatsižvelgė į šioje nutartyje nurodytus ginčui aktualius (paskelbtus) kasacinio teismo praktikos išaiškinimus.

22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

23. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartį.