Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-12-10 · Civilinė byla Nr. e2S-1850-779/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-10
Bylos Nr.
e2S-1850-779/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-32307-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Staknienė
Ieškovas
PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo, „PlusPlus Baltic“
Atsakovas
A.Č.
Kategorijos
  • 3.1.14.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1850-779/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32307-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovo PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo ieškinį atsakovui A.Č. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A.Č. 2 010,02 Eur negrąžinto kredito, 180,90 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 13 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį.

3. Teismas nurodė, kad Reglamento Briuselis I 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kita sutarties šalis gali pareikšti ieškinį vartotojui tik valstybės narės, kurioje yra vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, teismuose.

4. Teismas nustatė, kad Gyventojų registro duomenimis ieškinio pateikimo dienai atsakovas yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimai atsakovui kildinami iš 2004-10-07 vartojimo kredito sutarties Nr. VK1648040120, kas patenka į reglamento Briuselis I reguliavimo sritį, todėl ieškovo ieškinys neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui (ir kitiems Lietuvos Respublikos teismams). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškinį buvo atsisakyta priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

5. Teismas išaiškino ieškovui, kad jis turi teisę kreiptis su ieškiniu į kompetentingą Jungtinės Karalystės teismą pagal Reglamente Briuselis I nustatytas jurisdikcijos taisykles bei nacionalinę Jungtinės Karalystės teisę, tiek kiek tai nesureguliuota antrinės Europos Sąjungos teisės aktais.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Ieškovas „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Ieškovas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį pagal jam žinomą atsakovo gyvenamąją vietą, t. y. (duomenys neskelbtini). Šį adresą atsakovas yra nurodęs pradiniam kreditoriui sudarant Vartojimo kredito sutartį Nr. VK1648040120 ir Kredito limito su pastovaus dydžio mokėjimais sutartį Nr. CREDO-43321. Gyventojų registro duomenimis atsakovas yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę. Deklaravęs išvykimą, atsakovas privalėjo pranešti kreditoriui (pradiniam kreditoriui, o po reikalavimo perleidimo - ieškovui) apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Tačiau atsakovas neįvykdė civilinio kodekso (toliau – CK) 2.17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos, t. y. neinformavo savo kreditorių apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, nenurodė konkretaus gyvenamosios vietos ar kito galimo procesinių dokumentų įteikimo adreso užsienio valstybėje. Skolininkui nepranešus kreditoriui apie gyvenamosios vietos adreso ar kito galimo procesinių dokumentų įteikimo adreso pasikeitimą, kreditoriui išlieka ne tik teisė siųsti dokumentus pagal paskutinį žinomą skolininko gyvenamosios vietos adresą, bet ir kreiptis į teismą, į kurio aptarnaujamą teritoriją patenka skolininko paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresas. Kadangi atsakovas nėra nurodęs nei pradiniam kreditoriui, nei ieškovui kitos savo gyvenamosios vietos, ieškovas turėjo teisę pareikšti ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui pagal jam žinomą paskutinę atsakovo gyvenamąją vietą.

6.2. Išvykimo į užsienio valstybę deklaravimas patvirtina faktą, kad asmuo yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos, tačiau tai nereiškia, jog asmuo gyvena toje užsienio valstybėje. Įstatymas neįpareigoja asmens, kuris išvyksta iš deklaruotos užsienio valstybės į kitą valstybę, apie tai pranešti Lietuvos institucijoms. Bylos yra priskirtinos Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu ginčo dalykas yra prievolė, kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje. Kadangi ginčas kilo iš Lietuvoje sudarytų sutarčių, todėl ieškinys yra teismingas Lietuvos teismams, konkrečiu atveju – Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

7. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, kaip neteismingą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

8. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos teismingumą ir ar pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams.

9. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas atsisako priimti ieškinį, jei ginčas neteismingas tam teismui. Byloje yra kilęs klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieškovo ieškinys dėl skolos priteisimo teismingas Jungtinės Karalystės teismams.

10. Remiantis CPK 29 straipsniu, ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. CPK 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą. Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 str. 1 d.). CK 2.17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą.

11. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp pradinio kreditoriaus (kurio teises vėliau perėmė ieškovas) ir atsakovo sudarytose 2004-10-07 Vartojimo kredito sutartyje Nr. VK1648040120 bei 2006-11-08 Kredito limito su pastovaus dydžio mokėjimais sutartyje Nr. CREDO-43321 atsakovas savo gyvenamąją vietą nurodė adresu (duomenys neskelbtini). 2020-11-13 gautais duomenimis iš Gyventojų registro, atsakovas yra deklaravęs išvykimą į užsienį – Jungtinę Karalystę.

12. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Gyventojų registro duomenis apie atsakovo deklaruotą išvykimą į Jungtinę Karalystę, sprendė, kad ieškinio priėmimo klausimo nagrinėjimo metu atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra nebe Lietuvos Respublikoje, tačiau Jungtinėje Karalystėje.

13. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išvykimo į užsienio valstybę deklaravimas patvirtina tik faktą, jog asmuo yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos, tačiau negarantuoja, jog asmuo gyvena toje užsienio valstybėje. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalis įpareigoja asmenį, išvykstantį iš Lietuvos Respublikos ilgiau kaip 6 mėnesiams, deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos. Įstatymas neįpareigoja asmens, kuris išvyksta iš deklaruotos užsienio valstybės į kitą valstybę, apie tai pranešti Lietuvos institucijoms. Nesant papildomų duomenų apie byloje dalyvaujančio asmens buvimo vietą, įrašas apie išvykimą į užsienio valstybę nelaikytinas asmens gyvenamąja vieta (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1511-603/2018; 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2597-580/2018, 2019 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-704-614/2019, 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-421-852/2020; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eS2-1248-567/2020).

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl ginčo teismingumo pagal asmens gyvenamąją vietą, aktualiomis tampa CK 2.17 straipsnio 3 dalies nuostatos. Nurodytoje teisės normoje įtvirtinta, kad fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje.

15. Aiškinant aptartą teisės normą, teismų praktikoje pasisakyta, kad skolininkui nepranešus kreditoriui apie gyvenamosios vietos adreso (ar kito galimo procesinių dokumentų įteikimo adreso) pasikeitimą, kreditoriui išlieka ne tik teisė siųsti dokumentus pagal paskutinį žinomą skolininko gyvenamosios vietos adresą, bet ir kreiptis į teismą, į kurio aptarnaujamą teritoriją patenka skolininko paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresas. Sandorio šalis nėra atleidžiama nuo pareigos pranešti kreditoriui apie gyvenamosios vietos pasikeitimą net ir po sandorio sudarymo, kadangi šalis, prisiėmusi įsipareigojimus, privalo suvokti, kad kreditorius gali kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo. Formalus išvykimo į užsienį deklaravimas, nenurodant konkretaus gyvenamosios vietos adreso, ne tik neatitinka CK 2.17 str. nuostatų, bet ir apriboja kreditoriaus galimybes atgauti skolą bei suteikia skolininkui galimybę išvengti skolos grąžinimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eS2-1248-567/2020).

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas A. Č. neinformavo ieškovo apie savo gyvenamosios vietos pakeitimą, taip pat nėra nurodęs konkretaus gyvenamosios vietos ar kito galimo procesinių dokumentų įteikimo adreso Jungtinėje Karalystėje. Kitokių duomenų apie galimą procesinių dokumentų įteikimo vietos adresą atsakovui nenustatė ir pirmosios instancijos teismas.

17. Nesant aukščiau nurodytų duomenų apie konkrečią atsakovo gyvenamąją vietą, pripažintina, kad pagal CPK 2.17 straipsnio nuostatas atsakovo gyvenamoji vieta nėra žinoma, todėl atsakovo gyvenamoji vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje – (duomenys neskelbtini), kuri patenka į Vilniaus miesto apylinkės teismo aptarnaujamą teritoriją. Aptartų motyvų pagrindu spręstina, kad ieškovo ieškinys yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams ir turi būti nagrinėjamas teisme pagal paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją vietą Vilniaus miesto apylinkės teisme.

18. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Gyventojų registro duomenimis apie atsakovo išvykimo į Jungtinę Karalystę deklaravimą, nepagrįstai juos suabsoliutino, padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje.

19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai ieškinį laikė teismingu Jungtinės Karalystės teismams ir atsisakė jį priimti. Nustačius, kad ginčas yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatęs ieškinio atsisakymo priimti pagrindą netikrino ieškinio atitikimo įstatyme nustatytiems reikalavimams, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalimi, 290-291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nutartį.

Perduoti ieškovo „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo ieškinio atsakovui A.Č. dėl skolos priteisimo priėmimo klausimą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui iš naujo.

Teisėja Inga Staknienė