Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui N. L. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administratorių biuras“, kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, notarė A. G., D. V. K., J. K. (Č.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovo priteisti 2659,22 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą, esant ieškovės prašymui 2019 m. kovo 12 d. priimtas sprendimas už akių. 2019 m. balandžio 19 d. teismo nutartimi sprendimas už akių panaikintas ir atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės. 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi patenkintas atsakovo prašymas ir į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje įtraukti kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, notarė A. G., D. V. K., J. K. (Gyventojų Registro duomenimis dabartinė pavardė Č.).

3. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir VMI) skolininkė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas nuo 2014 m. lapkričio 5 d. iki 2017 m. balandžio 6 d. ėjo N. L.. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad trečiasis asmuo atsakovo vadovavimo jam laikotarpiu (nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. balandžio 6 d.) atsiskaitymus atliko kitiems žemesnėje eilėje esantiems kreditoriams nei ieškovė, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką ieškovei, todėl buvo kreiptasi į teismą administracine tvarka. Teismas 2017 m. gruodžio 5 d. išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą priėmė nutarimą, nustatydamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas N. L. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kai bendrovė, turėdama dalinai piniginių lėšų sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą, to nedarė, bet atsiskaitinėjo su kitais žemesnėje eilėje esančiais kreditoriais, dėl ko teismas nutarė N. L. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje. Nutarimas yra įsiteisėjęs 2018 m. vasario 6 d. Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1962-413/2018 iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, ši nutartis įsiteisėjo 2018 m. liepos 10 d., 2018 m. spalio 2 d. nutartimi patvirtino VMI 179961,13 Eur kreditorinį reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo N. L. neteisėtų veiksmų (atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo pažeidimo) UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės nepriemokos dalis valstybės biudžetui nebuvo padengta, iš atsakovo prašo priteisti žalos atlyginimą kaip subsidiariai atsakingo juridinio asmens dalyvio. 2659,22 Eur ieškinio reikalavimą prašo sumažinti 159,95 Eur suma, nes trečiajam asmeniui kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ pateikus atsiliepimą nustatyta, kad šią sumą kredito unija 2016 m. lapkričio 3 d. nuskaitė pati. Kitos sumos yra išmokėtos paties atsakovo, kurio neteisėti veiksmai konstatuoti teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, bendrovei iškelta bankroto byla, patvirtinti kreditorių reikalavimai, bendrovė neturi tiek turto, kad patenkinti kreditorių reikalavimus, turimo nekilnojamojo turto vertė nedidelė ir šis turtas yra įkeistas SODRA.

4. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2016-11-11 pavedimus iš kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ dėl 40 Eur mokėjimo ir 95,70 Eur mokėjimo unijai ir 2016-11-11 dėl 70,09 Eur mokėjimo notarei A. G. padarė pats atsakovas, bet atsakovo manymu ši suma neturi būti priteista iš jo, nes ne jis gavo naudą, todėl ieškovė netinkamai pasirinko savo teisių gynimo būdą. Atsakovo nuomone ieškovė turėjo ginčyti mokėjimo pavedimus kaip vienašalius sandorius. Atsakovas sutinka, kad nutarimas administracinio pažeidimo byloje turi teismui nagrinėjančiam šią bylą prejudicinę galią, bet mano, kad tai netrukdo abejoti motyvų teisingumu dėl CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo eiliškumo. Mano, kad sąvoka „vykdomasis dokumentas“ nereiškia vykdomojo rašto CPK prasme, nes atsiskaitymą pagal vykdomuosius raštus reglamentuoja 6.930¹ straipsnio 3 dalis, t.y. CPK vykdymo normos. Atsakovas, išmokėdamas darbo užmokestį darbuotojams, nemanė, kad pažeidžia įstatymo reikalavimą dėl mokėjimų eiliškumo. Taip pat nurodo, kad atsakovas buvo ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvis, o tik vadovas. Jo nubaudimas administracine tvarka nereiškia, kad yra visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovo veiksmai nebuvo tyčiniai, jis nepažeidė fiduciarinių pareigų. Sutinka, kad kaltė preziumuojama, tačiau nurodo, kad nėra preziumuojama kaltės forma. Pažymėjo, kad atsakovas pagal galimybę dengė skolas visiems kreditoriams.

5. Trečiasis asmuo kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ (toliau ir Unija) pateikė atsiliepimą, kuriame patvirtino atsakovo nurodytą aplinkybę, kad 159,95 Eur suma 2016-11-03 buvo nurašyta be UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinios pradelstų įmokų dengimui, kadangi vadovaujantis Unijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytos paskolos sutarties nuostatomis, Unija turėjo teisę suėjus sutartyje numatytiems mokėjimams, be atskiro įspėjimo ne ginčo tvarka nusirašyti paskolą, palūkanas, delspinigius, baudas nuo paskolos gavėjo banko sąskaitos. Papildomai nurodė, kad be kitų atsakovo atliktų mokėjimų, t.y. 2016-11-11- 40 Eur mokėjimas Unijai už 2 vnt. 2016-10-10 sutikimų; 2016-11-11 – 95,70 Eur mokėjimas Unijai pagal sutartį; 2016-11-11 70,09 Eur mokėjimas notarei A. G. už vienašalius hipotekos sandorių pakeitimus, nebūtų buvę pasirašyti susitarimai dėl paskolos sutarties ir hipotekos sandorių sąlygų pakeitimo. Pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitai mokėjimų atlikimo metu nebuvo taikomi jokie apribojimai ir Unija neturėjo jokios informacijos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimus VMĮ.

6. Trečiasis asmuo BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Bankroto administratorių biuras“, atsiliepimu prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Kiti tretieji asmenys atsiliepimų nepateikė.

7. Byla išnagrinėta pranešus visiems byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 234 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

8. įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių per atstovus duotus paaiškinimus, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas nuo 2014 m. lapkričio 5 d. iki 2017 m. balandžio 6 d. ėjo N. L.. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atlikto operatyvaus patikrinimo metu (už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d.), nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovo N. L. vadovavimo bendrovei laikotarpiu (nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. balandžio 6 d.) atsiskaitymus atliko kitiems kreditoriams, bet ne ieškovei.

9. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 5 d. išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą Nr. A6.-1762-718/2017 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl kreditorių teisių pažeidimo N. L. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Teismas padarė išvadą, kad N. L., kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susidariusi mokestinė nepriemoka, atsiskaitinėjo pirmiausia su kitais kreditoriais, kurie vadovaujantis CK 6.930¹ straipsnio nuostatomis neturėjo pirmumo teisės patenkinti kreditorinius reikalavimus pirmiau nei būtų sumokėtos įmokos į valstybės biudžetą ir nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas N. L. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kai bendrovė, turėdama dalinai piniginių lėšų sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą, to nedarė, bet atsiskaitinėjo su kitais žemesnėje eilėje esančiais kreditoriais. Teismas administracinio nusižengimo byloje nustatė, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos automatiškai buvo nuskaityta tik 159,95 Eur pradelstų įmokų dengimui, visus kitus mokėjimus atliko įmonės direktorius N. L..

10. Trečiajam asmeniui kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ pateikus atsiliepimą ir prie jo pridėtus įrodymus, ieškovė per savo atstovą teismo posėdžio metu pateikė prašymą dėl ieškinio dalies atsisakymo, tai yra sumažinant prašomą priteisti žalos atlyginimą 159,95 Eur suma.

11. Įstatymas numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio, tame tarpe ir ieškinio dalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnis, 140 straipsnio 1 dalis). Nenustatyta, kad ieškovės atsisakymas nuo ieškinio dalies prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, ieškovei žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, todėl atsisakymas nuo ieškinio dalies priimtinas, civilinė byla šioje reikalavimo dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Išaiškintina, kad, nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

12. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1962-413/2018 iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, ši nutartis įsiteisėjo 2018 m. liepos 10 d., 2018 m. spalio 2 d. nutartimi patvirtintas VMI 179 961,13 Eur kreditorinis reikalavimas, bendra bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinta suma 192 075,49 Eur. 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama.

13. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo N. L. neteisėtų veiksmų (atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo pažeidimo) trečiojo asmens mokestinės nepriemokos dalis (egzistavusi tikrintinu laikotarpiu paskutinę atsakovo vadovavimo trečiajam asmeniui dieną) valstybės biudžetui sudarė 67544,22 Eur.

14. Atsakovas pripažįsta, kad žinojo apie bendrovės nesumokėtus mokesčius biudžetui. Atsakovo atstovo argumentas, kad VMI nebuvo pradėjusi priverstinio vykdymo nepagrįstas. Iš VMI operatyvinio patikrinimo pažymos nustatyta, kad dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo atlikti išieškojimo veiksmai, t.y. priimti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitų atsakovo vadovavimo laikotarpiu – 2016-11-30 Nr. (23.31-08) 467-257913 dėl 39918,29 Eur, 2017-03-01 Nr. (23.31-08) 467-61606 dėl 26740,80 Eur, 2017-03-20 Nr. (23.31-08) 467-82649 dėl 141 Eur, 2017-04-04 Nr. (23.31-08) 467-95890 dėl 242,11 Eur. Kadangi mokestinė nepriemoka per banko sąskaitas nebuvo išieškota, VMI priėmė sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, vienas iš jų priimtas 2017-01-03 Nr. (23.31-08)467-246 dėl 40277,39 Eur, perduotas antstoliams vykdymui 2017-02-08. Mokestinės nepriemokos išieškojimui užtikrinti 2017-01-24 priimtas sprendimas nustatyti turto priverstinę hipoteką (įkeitimą) 40277,39 Eur, 2017-03-08 priimtas sprendimas išieškoti 40277,39 Eur mokestinę nepriemoką iš įkeisto turto, kuris 2017-04-27 išsiųstas antstoliams vykdyti.

15. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 5 skirsnyje yra reglamentuota mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo tvarka, o minėto įstatymo 106 straipsnyje yra nurodyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai: 1) duodant kredito įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos. Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) pateikiant laiduotojui arba garantui reikalavimą įvykdyti mokesčių mokėtojo prievolę ir už mokesčių mokėtoją sumokėti mokestinę nepriemoką (jeigu mokestinės prievolės įvykdymas užtikrintas laidavimu arba garantija); 3) duodant kredito įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš laiduotojo arba garanto sąskaitos, jeigu laiduotojas arba garantas nevykdo šio straipsnio 2 punkto reikalavimo. Šis nurodymas vykdomas šio įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka; 4) priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (CPK 587 straipsnio 10 punktas).

16. Iš VMI operatyvinio patikrinimo pažymos nustatyta, kad pagal bendrovės kasos knygos išrašus 2016-11-01 grynųjų pinigų likutis – 2343,55 Eur. Per laikotarpį nuo 2016-11-01 iki 2017-04-30 į kasą pinigų negauta, kasos išlaidos – 2343,55 Eur (per 2017 m. 01-04 mėn. 2343,28 Eur – išmokėti atlyginimai). Kasos knygos išraše 2017-04-30 grynųjų pinigų likutis – 0. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad iš kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ esančios bendrovės sąskaitos 2016-11-03 pervesta 159,95 Eur kredito pradelstų įmokų dengimui, 70,09 Eur 2016-11-11 pervesta notarui už vienašalių hipotekos sandorių pakeitimus, 95,70 Eur 2016-11-11 pervesta Unijai paskolos grąžinimui, 40,00 Eur 2016-11-11 pervesta Unijai už banko paslaugas. Šiuos duomenis patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašas kredito unijoje „Mėmelio taupomoji kasa“.

17. Iš bendrovės kasos knygos ir į bylą pateiktų kasos išlaidų orderių nustatyta, kad intervale nuo 2016-11-01 iki 2017-04-06 D. K. išmokėtos alga 54,14 Eur, N. L. alga 1138,77 Eur (2017-01-17 pradžiai likutis buvo 2343,55 Eur). Likutis 2017-01-17 pabaigai buvo 1150,64 Eur. Išmokėjus D. K. 18,53 Eur, o N. L. 352,46 Eur algos, likutis 2017-02-03 pabaigai buvo 779,65 Eur. Išmokėjus N. L. 216,66 Eur, o J. K. 13,20 Eur algą likutis 2017-03-31 pabaigai 549,79 Eur. Išmokėjus N. L. 499,72 Eur algą, likutis 2017-04-06 pabaigai buvo 50,07 Eur. Viso per laikotarpį nuo 2017-01-17 iki 2017-04-06 darbuotojų algoms buvo išmokėta 2293,48 Eur.

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, kai skolininkas- fizinis ar juridinis asmuo, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Tuomet skolininkas privalo atsiskaitymus atlikti įstatymo nustatytu eiliškumu.

19. CK 6.930¹ 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, privalo atsiskaityti trečiąja eile.

20. Atsakovas nurodo, kad CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyti mokėjimai atliekami nesant priverstinio išieškojimo, nes jo nuomone tam yra skirta CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis, numatanti, kad atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.

21. Su tokiu atsakovo argumentu teismas nesutinka. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte aiškiai nurodyta, kad antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Kas yra vykdomasis dokumentas nustato Civilinio proceso kodekso 587 straipsnis. Atsakovo aiškinimas, kad atsiskaitymo eilę kai yra išduotas vykdomasis raštas nustato CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis, neatitinka įstatymo. Visų pirma pažymėtina, kad būtent CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 punkte išskiriami atsiskaitymai ne pagal bet kuriuos vykdomuosius dokumentus, o būtent kai jie išduoti dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo priteisimo, o po to pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, t.y. jiems suteikiamas prioritetas lyginant su mokėjimo dokumentais, numatytais 3 punkte ir kitais vykdomaisiais dokumentais, kurie numatyti 4 punkte. CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis yra blanketinė norma, kuri nukreipia į kitus įstatymus, kaip kad ir nurodė pats atsakovo atstovas, pavyzdžiui atsiskaitymas su darbuotojais gali būti kitoks iškėlus bankroto bylą ir pan.

22. Tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti jo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Nustačius, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neprivalo įrodinėti atsakovo kaltės. Administraciniu nusižengimu padarytos žalos atlyginimo kompensavimas yra numatytas ne tik įstatyminiame reglamentavime, bet ir teismų praktikoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad administraciniu teisės pažeidimu padarytos žalos atlyginimo klausimus reglamentuoja CK normos, nustatančios deliktinę civilinę atsakomybę. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartis priimta administracinėje byloje Nr. A-442-750-08).

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014 išaiškino, kad konkrečias bendrovės vadovo teises ir pareigas reglamentuoja DK, CK, Akcinių bendrovių ir kitų įstatymų bei juos įgyvendinančių teisės aktų nuostatos, bendrovės įstatai, pareiginiai nuostatai. Organizuodamas ir vykdymas bendrovės kasdienę veiklą, bendrovės vadovas, be kita ko, saistomas įstatyme įtvirtintų fiduciarinių pareigų, t. y. veiklos principų, kuriais jis turi vadovautis, priimdamas konkrečius verslo sprendimus, ir kuriais iš esmės apibūdinamas bendrovės vadovo veiklos standartas. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu ir kt. (1–6 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas šių nuostatų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra ne kartą pabrėžęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, laikytųsi nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2013; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013; kt.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014 nurodė, kad aptartų bendrovės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali lemti jo civilinės atsakomybės atsiradimą. Pagrindo taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę atsiradimą gali lemti tiek imperatyviai teisės aktuose nustatytų, tiek fiduciarinių pareigų įmonei, kreditoriams pažeidimas.

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014 pažymėjo, kad bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai bendrovė pati negali patenkinti kreditorių reikalavimų, t. y. bendrovės vadovo atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis).

25. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą priteisti iš N. L. 2660,24 Eur nuostolių administracinio nusižengimo byloje paliko nenagrinėtu, pažymėdamas, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymas ir dėl to kilusi žala yra asmeninė vadovo atsakomybė, o dėl neteisėtų veiksmų likusi nepadengta mokestinė nepriemoka yra solidari įmonės ir vadovo atsakomybė. Teismas nurodė, kad tokiu atveju, bendrovė turėtų būti įtraukta į administracinio nusižengimo procesą, kadangi priimtas sprendimas gali turėti įtakos šio juridinio asmens teisėms ir pareigoms, tačiau tokių naujų proceso dalyvių (bendraatsakovų) įtraukimas į bylos nagrinėjimą ANK nėra numatytas.

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-70-976/2017 konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje teismai padarė motyvuotą ir pagrįstą išvadą, kad už neįvykdytą mokestinę prievolę pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o ne jos vadovas. Teismas nurodė, kad neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu būtų nustatyta, kad dėl neteisėtų veiksmų nėra galimybės ją įvykdyti mokesčių įstatymo (visų pirma – Mokesčių administravimo įstatymo) nustatyta tvarka.

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2013 išaiškino, kad subsidiariosios civilinės atsakomybės prievolė yra papildoma. Jos esminis bruožas tas, kad subsidiarusis skolininkas atsako kreditoriui papildomai greta pagrindinio skolininko, t. y. tada ir tiek, kiek prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas. Pagal CK 6.245 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą bendrąją subsidiariojo skolininko atsakomybės taisyklę kreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako papildomai, kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą atlyginti nuostolius; jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą atlyginti nuostolius subsidiariai atsakingam skolininkui. Įstatyme kreditoriaus teisė pareikšti reikalavimą subsidiariajam skolininkui nesiejama su išieškojimo pagal kreditoriaus reikalavimą pagrindiniam skolininkui pabaiga. Papildomo skolininko subsidiariosios atsakomybės prievolė gali būti teismo konstatuota tiek toje pačioje byloje, kurioje sprendžiama dėl kreditoriaus reikalavimo pagrindiniam skolininkui, tiek atskiroje byloje pagal ieškinį subsidiariajam skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011).

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2014 nurodė, kad svarbus yra faktas, kad pagrindiniam skolininkui yra iškelta bankroto byla, o kreditorius reikalavimą pagrindiniam skolininkui turi pareikšti laikydamasis Įmonių bankroto įstatyme nustatytos tvarkos.

29. Iš VMI operatyvinio patikrinimo pažymos nustatyta, kad pagal 2015 m. bendrovės balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą bendrovės turtas sudarė 922816 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 962962 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 287010 Eur (205581 Eur skolos tiekėjams, 80000 Eur gauti išankstiniai mokėjimai, 866 Eur su darbo santykiais susiję įsipareigojimai). Už 2015 m. grynojo pelno 11921 Eur. Tačiau nustatyta, kad finansinė atskaitomybė už 2016 metus nebuvo pateikta. Atsakovas pripažįsta, kad ginčo laikotarpiu įmonės finansinė padėtis buvo sunki, mokesčių į biudžetą bendrovė nebuvo pajėgi sumokėti, nes turėjo atsiskaitinėti su kitais kreditoriais. Byloje nustatyta, kad ieškovė atliko mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą pagal Mokesčių administravimo įstatymą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla; bankroto procese yra patvirtintas ieškovės finansinis reikalavimas, bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama. Iš į bylą pateiktos bankroto administratoriaus ataskaitos nustatyta, kad bendrovė turi nedidelės vertės nekilnojamojo turto, tačiau jis įkeistas VSDF, bankroto administratoriui nėra padengtos administravimo išlaidos. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pagrindinis skolininkas prievolės kreditoriui neįvykdė, įrodymų, kad ją įvykdys nėra, yra pagrindas konstatuoti papildomo skolininko, t. y. atsakovo subsidiariosios atsakomybės prievolę (CK 6.245 straipsnio 5 dalis).

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, kai jam padaryta žala, gali reikšti tiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės vadovams, neribojamas bankroto proceso stadijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-219/2017).

31. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali tiesiogiai nukreipti savo reikalavimą į juridinio asmens vadovą, kai žala padaryta individualiam kreditoriui konkrečiai į jį nukreiptais neteisėtais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos nutartis paminėta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų ir Civilinių bylų skyrių išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018, kurioje Kasacinis teismas pasisakė teisės klausimais dėl mokestinės prievolės ir civilinės atsakomybės institutų atskyrimo, galimybės spręsti reikalavimą priteisti įvykdyti mokestinę prievolę baudžiamajame procese, taip pat dėl juridinio asmens vadovo ir kitų darbuotojų civilinės atsakomybės dėl nesumokėtų mokesčių valstybei. Kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad civilinės atsakomybės subjektu dėl mokestinės prievolės neįvykdymo irgi yra juridinis asmuo, nes tik jam pagal Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalį kyla pareiga mokėti mokesčius, tačiau esant atitinkamoms sąlygoms (tais atvejais, kai reikalavimas įvykdyti mokestinę prievolę nėra teisiškai įmanomas), civilinės atsakomybės subjektu dėl žalos, padarytos nusikaltimu valstybės finansams, gali būti ir baudžiamojon atsakomybėn patraukti fiziniai asmenys – juridinio asmens vadovas ar kitas darbuotojas. Išplėstinė Baudžiamųjų bylų ir Civilinių bylų skyrių teisėjų kolegija nurodytoje nutartyje vertindama neįvykdytą mokestinę prievolę civilinės atsakomybės aspektu – kaip dėl negautų pajamų valstybės patirtą žalą, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika kurioje yra išaiškinta, kad už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari, juridinio asmens vadovas ir (arba) darbuotojas tiesiogiai kreditoriui atsako tik tada ir tik tokia apimtimi, kai kreditorius negali gauti savo reikalavimo patenkinimo iš juridinio asmens.

32. Darytina išvada, kad yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, atsiradusi žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys ir kaltė.

33. Neteisėti veiksmai. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. N. L., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, vienasmeniu šio juridinio asmens valdymo organo nariu, laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. balandžio 6 d. atliko veiksmus, kuriuos įstatymas imperatyviai draudžia atlikti, t. y. žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei susidariusią mokestinę nepriemoką, taip pat, jog įmonės mokestinė nepriemoka yra išieškoma mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdais, suprasdamas, kad turi galimybę dalinai padengti mokestinę nepriemoką ieškovei, tyčia nevykdė prievolės mokėti įstatymuose nustatytus atitinkamus mokesčius valstybei taip veikdamas nesąžiningai bei neprotingai, atsiskaitinėjo su kitais, žemesnės eilės kreditoriais, tuo pažeisdamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, numatytą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje.

34. Turtinė žala, t. y. 2499,27 Eur (2659,22-159,95) negautos pajamos (mokesčiai), kurios buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudotos kaip neteisėtų atsiskaitymų suma su žemesnėje eilėje esančiais kreditoriais.

35. Priežastinis ryšys. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nagrinėjamu atveju ieškovei atsiradusi žala (negautos pajamos) yra tiesiogiai susijusi su atsakovo neteisėtais veiksmais, t. y. atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, numatyto CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, pažeidimu. Taigi atsakovo neteisėtų veiksmų rezultatas yra ieškovei padarytos žalos pasekmė, todėl priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra akivaizdus. Atsakovas argumentuoja, kad jis savo atliktais veiksmais negavo naudos, tretieji asmenys, kuriems sumos buvo pervestos praturtėjo, todėl iš jų turi būti priteista žala. Atsakovo prašymu į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis buvo įtraukti kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, notarė A. G., D. V. K., J. K. (Č.). Vienas iš atsakovo argumentų prašant šiuos asmenis įtraukti į bylos nagrinėjimą, buvo jo teisė į atgręžtinį reikalavimą, jeigu teismas patenkintų ieškovės ieškinį.

36. Kaltė. Nustačius, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nurodo, kad administracinio nusižengimo byloje teismas nepasisakė dėl kaltės formos. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutarimu, kuris įsiteisėjo 2018 m. vasario 6 d., administracinio nusižengimo byloje N. L. veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalį, nustatydamas, kad „akivaizdu, jog N. L., žinodamas savo vadovaujamos įmonės finansinę padėtį, t. y. kad gaunamų pajamų nepakanka atsiskaityti su visais kreditoriais, bei žinodamas apie įmonės skolą valstybės biudžetui, suprato, jog pirmiau atsiskaitydamas su kitais įmonės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei VMI, o ne su VMI, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės VMI teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką“. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Analizuojant teismų praktiką dėl kaltės formos patraukus atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-481-397/2018 konstatavo, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį atsiranda tada, kai šis atsiskaitymo eiliškumas pažeidžiamas tyčia, t. y. žinant ir suvokiant, jog nepakanka lėšų atsiskaitymams su visais kreditoriais ir atliekant atsiskaitymus ne pagal minėtą eiliškumą ir taip pažeidžiant kreditorių interesus. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2019 m. sausio 28 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019 konstatavo, kad pareiškėjo argumentai, kad visomis išgalėmis stengėsi kuo greičiau padengti bendrovės skolas visiems kreditoriams, tarp jų ir VMI, visada geranoriškai elgėsi VMI atžvilgiu, nevengė kontakto ir tokiais veiksmais jis siekė užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą, atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nešalina, t.y. bendrovės vadovas, žinodamas apie bendrovės įsiskolinimą VMI, taip pat kad bendrovės turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdamas galimybę sumažinti bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, ją sumažino tik simboliškai, o atsiskaitė su kitais kreditoriais, veikė tyčia.

37. Taigi darytina išvada, kad N. L. sąmoningai teikdamas pirmenybę atsiskaitymams su kitais kreditoriais, pažeisdamas fiduciarines pareigas, neužtikrino imperatyvaus įstatymo reikalavimo - CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t.y. kai buvo galima sumokėti nors dalį susidariusios nepriemokos biudžetui, buvo jo tyčia siekiant pažeisti kreditoriaus – VMI interesus. Atsakovas kaltės prezumpcijos nepaneigė.

38. Atsakovas mano, kad ieškovė turėjo reikšti reikalavimą dėl pavedimų, kaip sandorių, ginčijimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014 išaiškino, kad sandorio nepripažinimas negaliojančiu savaime nereiškia bendrovės vadovo, veiksmų, jį sudarant, teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas nurodė, kad reikalavimo pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu nepareiškimas neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Nes bendrovės vadovo civilinės atsakomybės pagrindas – fiduciarinių pareigų veikti maksimaliai atidžiai, protingai, rūpestingai, išimtinai bendrovės interesams ir kt., pažeidimas.

39. Priimdamas sprendimą šioje byloje teismas taip pat vadovaujasi formuojama teismų praktika pagal kreditoriaus tiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės vadovams (Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1101-639/2019; Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1677-1085/2019; Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4417-1080/2019; Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje e2-967-262/2019).

40. Ieškovės reikalavimas yra įrodytas, ieškovei iš atsakovo priteistina 2499,27 Eur žalos atlyginimo ir ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė, pateikdamas ieškinį, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). CPK 96 straipsnyje yra nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinio reikalavimas buvo 2659,22 Eur, ieškovei atsisakius dalies reikalavimo ieškinio suma sumažinta iki 2499,27 Eur. Todėl už ieškinį mokėtinas 56,25 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) . Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai iš atsakovo priteistina 56,25 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis), žyminio mokesčio grąžinimas CPK 87 straipsnio 2 dalies pagrindu dėl atsisakytos reikalavimo dalies nespręstinas, nes ieškovė įstatymo buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktu, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 - 287 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Priimti ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinio atsakovui N. L. reikalavimo dalies, t.y. dėl 159,95 Eur žalos atlyginimo atsisakymą. Civilinę bylą šioje reikalavimo dalyje nutraukti.

Kitoje dalyje ieškinio reikalavimą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui N. L. dėl žalos atlyginimo patenkinti.

Priteisti ieškovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš atsakovo N. L. 2499,27 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų devyniasdešimt devynių Eur 27 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2499,27 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. vasario 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Priteisti iš atsakovo N. L. 56,25 Eur (penkiasdešimt šeši eurai 25 ct) žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.