Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui V. M. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama bankroto administratoriaus V. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad trečiasis asmuo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ yra ieškovės skolininkas, kurio vadovo pareigas nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. ėjo atsakovas. Ieškovė siekdama nustatyti trečiojo asmens įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, atlikto operatyvų patikrinimą ir surašė 2018 m. kovo 15 d. operatyvaus patikrinimo pažymą už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d., kurioje nustatyta, kad trečiasis asmuo tikrintinu laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2017 m. lapkričio 29 d. iš bendrovės banko sąskaitos į V. M. sąskaitą pervedė 79 224,00 Eur, o nuo mokestinės nepriemokos susidarymo, laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 16 d. iki 2017 m. lapkričio 29 d. pervesta 15 824,00 Eur, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką. Ieškovė nurodė, jog patikrinimo metu nustačius, kad laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 16 d. iki 2017 m. lapkričio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ disponavo 15 824,00 Eur pajamų suma ir dėl to turėjo galimybę sumokėti valstybei mokestinę nepriemoką, tačiau būdamas ieškovės įmonės vadovu, atsakovas vykdė atsiskaitymus pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio nuostatas dėl mokėjimų eiliškumo - turėdamas pakankamai lėšų sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą, to nedarė, bet pervedė pinigus į savo asmeninę sąskaitą ir išgrynino, dėl to Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 27 d. nutarimu jam buvo paskirta administracinė nuobauda (el. b. 1 t., l. 74-78).

5. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartimi UAB “(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla (bankroto bylos Nr. EB2-1941-638/2018, pakeistas bylos Nr. eB2-778-638/2019). Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 3 d. nutartimi pripažino, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutuojančia ir likviduojama (el. b. 1 t., l. 143). LITEKO duomenys patvirtina, kad bankroto byloje buvo patvirtintas ir liko nepatenkintas 124 611,55 Eur dydžio VMI prie LR FM kreditinis reikalavimas. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė tiesioginį ieškinį buvusiam bendrovės vadovui dėl 15 824,00 Eur žalos atlyginimo, kadangi dėl atsakovo veiksmų mokestinės nepriemokos dalis nebuvo padengta.

6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad permoka valstybės biudžetui tikrai buvo, tačiau ji buvo įskaityta ir ja padengta tik dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtinos nepriemokos, taip pat dalis nepriemokos buvo nurašyta priverstinai, tačiau šių lėšų nebuvo pakankamai padengti visą susidariusį įsiskolinimą VMI. Patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad bendrovė 2017 m. spalio 5 d. – 2017 m. lapkričio 29 d. laikotarpiu į bendrovės vadovo sąskaitą pervedė 79 224,00 Eur sumą, mokestinės nepriemokos susidarymo laikotarpiu 2017 m. lapkričio 16 d. – 2017 m. lapkričio 29 d. į bendrovės vadovo sąskaitą buvo pervesta 15 824,00 Eur, nors šia suma bendrovė turėjo ir galėjo sumažinti įsiskolinimą VMI, tačiau pervedė juos į įmonės vadovo – fizinio asmens banko sąskaitą. Tokiu būdu bendrovės vadovas, žinodamas apie prievolę mokėti įsiskolinimą VMI ir pažeisdamas atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, pervedė pinigus į savo asmeninę sąskaitą, padarydamas VMI pervestos sumos dydžio – 15 824,00 Eur (ieškovė žala laiko ne visą VMI nesumokėta mokestinę nepriemoką, o tik jos susidarymo metu į atsakovo asmeninę sąskaitą pervestų lėšų sumą). Ieškovės atstovė posėdžio metu akcentavo tai, kad uždarosios akcinės bendrovės ir jos vadovo turtas yra atskirtas, todėl nesuprantama, kodėl bendrovės vadovas pervedė įmonės pinigus į savo asmeninę banko sąskaitą. Ir nors iš sąskaitos išrašų matyti, kad pinigų pervedimo paskirtis buvo nurodoma - ūkio išlaidoms, tačiau piniginės lėšos iš sąskaitos buvo išimamos grynaisiais ir duomenų/įrodymų kur buvo naudojamos, ir kad jos sudaro bendrovės veiklos išlaidas, nėra.

10. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento įmonės vadovas privalo elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą ir 12 punktą, bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą ir už kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymą. Atitinkamai šių teisinių pareigų nevykdymas, padaręs žalos, sukelia bendrovės vadovo materialinę atsakomybę. Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės siekiama apriboti bendrovės vadovų galimybes, pasinaudojant savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu. Jei dalyviai ir vadovai linkę veikti pernelyg rizikingai, visiškai neatsižvelgdami į kreditorių interesus, gali būti iššvaistytas juridinio asmens turtas, todėl kreditorių reikalavimų patenkinimas gali tapti neįmanomas ar sunkiai įgyvendinimas. Siekiant sutrukdyti vykdyti nesąžiningas verslo schemas, įstatyme įtvirtinamos kreditorių interesų apsaugos priemonės, viena jų – galimybė taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014). Jeigu vadovui neatsirastų atsakomybė (arba atsirastų tik tiesiogiai įstatymų nustatytais atvejais), tai nebūtų realaus priverstinio mechanizmo užtikrinti fiduciarinių pareigų kreditoriams vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

11. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti jo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Nustačius, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Administraciniu pažeidimu padarytos žalos atlyginimo kompensavimas yra numatytas ne tik įstatyminiame reglamentavime, bet ir teismų praktikoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad administraciniu teisės pažeidimu padarytos žalos atlyginimo klausimus reglamentuoja CK normos, nustatančios deliktinę civilinę atsakomybę. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-750-08).

12. CK 6.9301 straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad, pirma, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.9301 straipsnio reikalavimą ir atitinkamai negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 23, 24 punktai; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2018, 31 punktas).

14. Po mokestinės nepriemokos susidarymo datos 2017 m. lapkričio 16 d., atlikus Operatyvų patikrinimą nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. M. laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 16 d. iki 2017 m. lapkričio 29 d. bendrovės pinigines lėšas pervedė į savo asmeninę banko sąskaitą, išėmė iš sąskaitos grynuosius pinigus nors turėjo mokestinių įsipareigojimų VMI prie LR FM. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 16 d. iki 2017 m. lapkričio 29 d. disponuotos pinigų sumos, remiantis CK 6.9301 straipsniu, turėjo būti panaudotos atsiskaitymui su VMI prie LR FM, kadangi nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo mokestinių įsipareigojimų biudžetui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pajėgi iš dalies atsiskaityti su VMI prie FM ir/ar padengti dalį atsiskaitymų metu buvusios mokestinės nepriemokos. Įsiteisėjusiame Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 27 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-535-482/2018 konstatavus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. M. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. CK 6.9301 straipsnyje numatytą atsiskaitymų eiliškumą, yra įrodytos visos sąlygos reikalingos tam, jog iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo V. M. būtų priteista dėl padaryto administracinio nusižengimo kilę nuostoliai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus ir įsiteisėjusį Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 27 d. nutarimą, yra pagrindas konstatuoti, kad dėl šio pažeidimo VMI prie FM patyrė 15 824,00 Eur nuostolį.

15. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad už neįvykdytą mokestinę prievolę pirmiausia atsako pats juridinis asmuo. Neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu būtų nustatyta, kad dėl neteisėtų veiksmų nėra galimybės ją įvykdyti mokesčių įstatymo (visų pirma – Mokesčių administravimo įstatymo) nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-70-976/2017). Taigi papildoma vadovo atsakomybės sąlyga yra ta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi būti nepajėgi įvykdyti savo mokestinės prievolės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sunkią finansinę padėtį pagrindžia, kad 2018 m. liepos 5 d. iškelta bankroto byla, tai rodo, kad bendrovė yra nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais, o iš to galima daryti išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki ir negalės padengti biudžetui susidariusios nepriemokos. Nurodytos aplinkybės pagrindžia faktą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsiskaitymų metu buvo pajėgi sumokėti dalį nepriemokos, bet dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo V. M. neteisėtų veiksmų to nepadarė.

16. Pažymėtina, kad Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, kai jam padaryta žala, gali reikšti tiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės vadovams neribojamas bankroto proceso stadijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-219/2017). Tiesioginis ieškinys bendrovės vadovui gali būti reiškiamas CK 6.263 straipsnio pagrindu tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui, o jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą tai yra veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Tokiam individualiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014; 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2017; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017).

17. Tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti jo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Nustačius, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neprivalo įrodinėti atsakovo kaltės. Administraciniu nusižengimu padarytos žalos atlyginimo kompensavimas yra numatytas ne tik įstatyminiame reglamentavime, bet ir teismų praktikoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad administraciniu teisės pažeidimu padarytos žalos atlyginimo klausimus reglamentuoja CK normos, nustatančios deliktinę civilinę atsakomybę. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartis priimta administracinėje byloje Nr. A-442-750-08).

18. Iš byloje esančių duomenų darytina išvada, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, atsiradusi žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys ir kaltė:

18.1. Neteisėti veiksmai. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. V. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu – vienasmeniu šio juridinio asmens valdymo organo nariu, laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 16 d. iki 2017 m. lapkričio 29 d. atliko veiksmus, kuriuos įstatymas imperatyviai draudžia atlikti, t. y. žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei susidariusią mokestinę nepriemoką, taip pat, jog įmonės mokestinė nepriemoka yra išieškoma mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdais, suprasdamas, kad turi galimybę dalinai padengti mokestinę nepriemoką ieškovei, tyčia nevykdė prievolės mokėti įstatymuose nustatytus atitinkamus mokesčius valstybei taip veikdamas nesąžiningai bei neprotingai, pervedė bendrovės pinigines lėšas į savo sąskaitą ir po to išgrynino pinigus, tuo pažeisdamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, numatytą CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje, tai patvirtina ir Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-535-482/2018, kuriuo atsakovui V. M. paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas UAB „Vidmanto valdai“ vadovu, pažeisdamas Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies, 81 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, pervesdamas pinigines lėšas į savo sąskaitą ir tokiu būdu skirdamas bendrovės lėšų didžiąją dalį galimai savo reikmėms, o ne atsiskaitymams su VMI prie LR FM, tuo pažeidė CK 6.9301 straipsnyje numatytą atsiskaitymų eiliškumo tvarką, todėl jo neteisėta veika buvo pažeistos kreditorės VMI prie LR FM teisės. Kadangi Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 27 d. nutarimas yra įsiteisėjęs, darytina išvada, kad neteisėti atsakovo veiksmai, kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, šioje byloje yra įrodyta (CK 6.246 straipsnis).

18.2. Turtinė žala, t. y. 15 824,00 Eur negautos pajamos (mokesčiai), kurios laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. sausio 31 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)”, pervestos į V. M. sąskaitą ir tokiu būdu iššvaistytos.

18.3. Priežastinis ryšys. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nagrinėjamu atveju ieškovei atsiradusi žala (negautos pajamos) yra tiesiogiai susijusi su atsakovo neteisėtais veiksmais, t. y. atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, numatyto CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje, pažeidimu. Taigi atsakovo neteisėtų veiksmų rezultatas yra ieškovei padarytos žalos pasekmė, todėl priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra akivaizdus.

18.4. Kaltė. Nustačius, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

19. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad bendrovė, vadovaujama atsakovo, per 2017 m. lapkričio mėnesį, turėdama ieškovei mėnesio viduryje 475,62 Eur, o mėnesio paskutinei dienai jau 60.395,49 Eur skolą, vykdė piniginių lėšų pervedimus į bendrovės vadovo asmeninę banko sąskaitą, pažeisdama ieškovės interesus, kai turėjo galimybę šiomis lėšomis atsiskaityti su ieškove (per 2017 m. lapkričio 16 d. – 2018 m. sausio 31 d. bendrovė patyrė 15 824,00 Eur išlaidų, pervesdama šią pinigų sumą į V. M. sąskaitą).

20. Atsakovas šioje byloje mokestinės nepriemokos dydžio neginčijo, tačiau nurodė, jog įsiskolinimas atsirado ne dėl jo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Atsakovas nurodė, kad esant bendrovės mokesčių permokai manė, jog visi mokesčiai bus padengiami iš jos ir jokio įsiskolinimo neatsiras. Tuo tarpu piniginių lėšų pervedimus į savo vardu atidarytą banko sąskaitą aiškino tuo, kad tokiu būdu – pervesdamas bendrovės lėšas į savo sąskaitą ir išgrynindamas pinigus jis grynaisiais atsiskaitydavo su bendrovės tiekėjais, taip pat atlikdavo darbo užmokesčio mokėjimus darbuotojams, šį faktą pagrindžia tai, kad po bankroto bylos iškėlimo bendrovei nė vienas jos darbuotojas nereiškė jokių kreditorinių reikalavimų, kadangi su visais darbuotojais buvo pilnai atsiskaityta iki jų atleidimo iš darbo dienos. Atsakovo nurodomos aplinkybės nėra pagrįstos jokiais į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, juolab, kad ir įrodžius nurodomas aplinkybes - jog galimai išgryninti pinigai buvo panaudoti bendrovės interesais, nesudaro pagrindo nukrypti nuo įstatyme nustatyto atsiskaitymo eiliškumo.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta skolininko subsidiariosios atsakomybės esmė yra ta, kad kreditorius gali reikšti reikalavimą subsidiariai atsakančiam asmeniui tik tada, jei šio reikalavimo nepatenkina (tiek, kiek nepatenkina) pagrindinis skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Rūta ir Co“ v. K. S., bylos Nr. 3K-3-42/2013; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. M. v. N. R., bylos Nr. 3K-3-261/2014; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank AB, veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių v. G. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-479/2014). Šios bylos aplinkybių kontekste nustatyta, kad bendrovė negali įvykdyti prievolės ieškovei dėl objektyvių priežasčių – bendrovė po bankroto procedūros yra likviduojama, todėl atsakovas, kaip subsidiarusis skolininkas, esant visoms jo civilinės atsakomybės sąlygoms, atsako visa apimtimi. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų žalą atlyginęs. Ieškovės reikalavimai yra pagrįsti, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 15 824,00 Eur žalos atlyginimo.

22. CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei prašant, iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 15 824,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018 m. gruodžio 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2-3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).

23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, pateikdamas ieškinį, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai iš atsakovo priteistina 356,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

24. Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis). 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi teismas tenkino ieškovės prašymą ir areštavo atsakovui V. M. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai atsakovo pinigines lėšas bei turtines teises neviršijant 15 824,00 Eur sumos. Atsižvelgiant į tai, laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei biudžetinei įstaigai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, iš atsakovo V. M. 15 824,00 Eur (penkiolika tūkstančių aštuonis šimtus dvidešimt keturis eurus ir 00 ct) žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos 15 824,00 Eur (penkiolikos tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimt keturių eurų ir 00 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gruodžio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. M. 356,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt šešis eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į. k. 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovo V. M. turto areštą, palikti galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.