Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. L., jo įgaliotam atstovui advokatui S. Č.,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotam atstovui O. Č.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl kreditorių teisių pažeidimo, kurioje N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės „A,“ vadovas, kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas, kuriuo prašoma N. L. pripažinti kaltu pagal ATPK 120 straipsnio l dalį ir skirti jam administracinę nuobaudą už tai, jog jis, būdamas UAB „P.“ vadovu, nesilaikė įstatymais nustatyto atsiskaitymų eiliškumo ir tokiu būdu pažeidė kreditoriaus - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – teises.

2017-11-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą iškėlė administracinio nusižengimo bylą N. L. pagal ATPK 120 straipsnio l dalį už tai, jog jis, eidamas UAB „P.“, bendrovės kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2017-09-05 registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vadovo pareigas, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto atsiskaitymų eiliškumo ir tokiu būdu pažeidė valstybės interesus.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime nurodyta, kad UAB „P.“ 2016-12-01 mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui buvo 39978,34 Eur, iš jos: 39840,00 Eur PVM ir 82,04 Eur šio mokesčio delspinigiai, 56,00 Eur Žemės mokestis (toliau - ZEM) ir 0,30 Eur šio mokesčio delspinigiai. 2017-01-01 duomenimis, UAB „P.“ mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui siekė 40277,39 Eur, iš jos: 39824,58 Eur PVM ir 452,49 Eur šio mokesčio delspinigiai, 0,32 Eur ZEM delspinigiai. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017-02-01 duomenimis, UAB „P.“ mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui buvo jau 40420,74 Eur, iš jos: 39599,58 Eur PVM ir 820,84 Eur šio mokesčio delspinigiai, 0,32 Eur ZEM delspinigiai, o Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017-03-01 duomenimis, UAB „P.“ mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui siekė jau 66793,19 Eur, iš jos: 65631,58 Eur PVM ir 1161,29 Eur šio mokesčio delspinigiai, 0,32 Eur ZEM delspinigiai, tuo tarpu Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017-04-06 duomenimis, UAB „P.“ mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui siekė jau 67544,22 Eur, iš jos: 0,64 Eur Pelno mokestis (toliau - PLN) ir 141,00 Eur šio mokesčio avansas, 65630,58 Eur PVM ir 1771,68 Eur šio mokesčio delspinigiai, 0,32 Eur ZEM delspinigiai. Siekiant nustatyti UAB UAB „P.“ įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2017-08-16 buvo pradėtas šios bendrovės operatyvus patikrinimas. Operatyvaus patikrinimo metu patikrintas piniginių lėšų judėjimas bendrovės kasoje ir bankų sąskaitose už laikotarpį nuo 2016-11-01 iki 2017-07-31.

N. L. vadovaujama UAB „P.“, pažeisdama CK nustatytą atsiskaitymų eiliškumą, vykdė šiuos mokėjimus: laikotarpiu nuo 2016-11-01 iki 2017-04-30 pajamų į bendrovės kasą nebuvo gauta, o išlaidos per ši laikotarpi iš kasos sudarė 2293,48 Eur, iš jų 2017-01-17 kasos išlaidų orderiu Nr. KI052 išmokėtas 54,14 Eur darbo užmokestis D. V. K., 2017-01-17 kasos išlaidų orderiu Nr. KI053 išmokėtas 1138,77 Eur darbo užmokestis N. L., 2017-02-03 kasos išlaidų orderiu Nr. KI054 išmokėtas 18,53 Eur darbo užmokestis D. V. K., 2017-03-03 kasos išlaidų orderiu Nr. KI055 išmokėtas 352,46 Eur darbo užmokestis N. L., 2017-03-31 kasos išlaidų orderiu Nr. KI056 išmokėtas 216,66 Eur darbo užmokestis N. L., 2017-03-31 kasos išlaidų orderiu Nr. KI057 išmokėtas 13,20 Eur darbo užmokestis J. K. ir 2017-04-06 kasos išlaidų orderiu Nr. KIO išmokėtas 499,72 Eur darbo užmokestis N. L., tačiau bendrovė nuo 2016-11-01 iki 2017-04-06 iš kasos VMI, kaip kreditorei, esančiai aukštesnėje eilėje nei kitiems kreditoriams, kuriems buvo mokama iš Bendrovės kasos tenkinant jų pinigines prievoles ir kuriems atlikti mokėjimai neturi prioriteto prieš Pareiškėjai privalomus atlikti mokėjimus mokestinei nepriemokai dengti, nei karto nemokėjo mokestinei nepriemokai padengti.

AB „DNB bankas“ atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 2016-11-01 buvo 65,32 Eur. Laikotarpiu nuo 2016-11-01 iki 2017-04-06 (N. L. vadovavimo bendrovei laikotarpiu) pajamų šioje sąskaitoje nebuvo gauta, tuo tarpu išlaidos per šį laikotarpį šioje sąskaitoje sudarė 65,31 Eur, iš jų 1,02 Eur sumokėta 2016-12-01 VĮ „Registrų centras“ ir 63,42 Eur sumokėta VMI. Likutis sąskaitoje 2017-04-06 sudarė 0,01 Eur.

Kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 2016-11-01 buvo 366,34 Eur. Laikotarpiu nuo 2016-11-01 iki 2017-04-06 (N. L. vadovavimo bendrovei laikotarpiu) pajamų šioje sąskaitoje nebuvo gauta, tuo tarpu išlaidos per ši laikotarpį šioje sąskaitoje sudarė 365,74 Eur, iš jų 159,95 Eur sumokėta 2016-11-03 kredito pradelstų įmokų dengimui, 40,00 Eur sumokėta 2016-11-11 už du vnt. sutikimus 2016-10-10, 95,70 Eur sumokėta 2016-11-11 kredito unijai „Memelio taupomoji kasa“ kaip paskolos grąžinimas, 70,09 Eur sumokėta 2016-11-11 notarei A. G.. Likutis sąskaitoje 2017-04-06 sudarė 0,60 Eur.

Apibendrinant aukščiau bendrovės atliktas operacijas laikotarpiu nuo 2016-11-01 iki 2017-04-06 (N. L. vadovavimo bendrovei laikotarpiu) jos turimose atsiskaitomosiose sąskaitose, esančiose AB „DNB bankas“ ir kredito unijoje „Memelio taupomoji kasa“, darytina išvada, kad per šį laikotarpį į šiose kredito įstaigose bendrovės turimas atsiskaitomąsias sąskaitas pajamų nebuvo gauta, o išlaidos per šį laikotarpi iš šių sąskaitų sudarė 431,05 Eur, tačiau bendrovė per šį laikotarpį VMI iš šių sąskaitų sumokėjo tik 63,42 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, privalo atsiskaityti trečiąja eile.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas O. Č. prašo teismo patraukti N. L. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 120 straipsnio 1 dalį, nes jis, pažeisdamas CK nustatytą atsiskaitymų eiliškumą, vykdė įvairius mokėjimus, būdamas skolingas valstybei. Nurodė, kad UAB „P.“ nuo 2014-11-05 iki 2017-04-06 bendrovės vadovo pareigas ėjo N. L.. 2017-08-16 pradėtas bendrovės operatyvus patikrinimas. Operatyvaus patikrinimo metu patikrintas bendrovės piniginių lėšų judėjimas bendrovės kasoje, banko sąskaitose už laikotarpį nuo 2016-11-01 iki 2017-07-31. Paaiškėjo, kad tikrinamu laikotarpi išlaidos iš bendrovės kasos sudarė 2293,48 Eur, iš AB DNB banko sąskaitos išlaidos sudarė 65,31 Eur, kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ bendrovės atsiskaitomojoje sąskaitoje išlaidos sudarė 365,74 Eur. CK 6.930¹ str. numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Šiame straipsnyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, privalo atsiskaityti trečiąja eile. UAB „P.“ apie tai žinojo, tačiau pirmiausia atliko mokėjimus kitiems kreditoriams, tokiu būdu pažeisdama CK 6.930¹ str. reikalavimus ir kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos teises. Prašo priteisti iš N. L. 2660,24 Eur turtinę žalą VMI naudai. UAB „P.“ N. L. vadovavimo laikotarpiu disponavo piniginėmis lėšomis, kurios buvo išmokėtos kitiems kreditoriams, tai yra 2660,24 Eur, kurių būtų iš dalies pakakę sumažinti tikrintu laikotarpiu bendrovės buvusią mokestinę nepriemoką VMI. Mano, kad nagrinėjamu atveju padarytos turtinės žalos dydis yra aiškus. 2017-04-06 bendrovė VMI buvo skolinga 67544,22 Eur mokestinės nepriemokos, bendrovė buvo iš dalies pajėgi atsiskaityti su VMI, padengti bent dalį skolos, tačiau to nepadarė.

Teismo posėdžio metu N. L. kaltę pripažino iš dalies, parodė, kad UAB „P.“ vadovo pareigas ėjo iki 2017-04-06. Pripažino, kad UAB „P.“ atliko VMI pareiškime nurodymus mokėjimus, tačiau teigia, kad iš banko atsiskaitomųjų sąskaitų piniginės lėšos buvo nurašomos automatiškai už banko suteikiamas paslaugas, 1,02 Eur iš AB DNB banko sąskaitos buvo išmokėta VĮ Registrų centras, piniginės lėšos taip pat buvo nuskaičiuotos automatiškai. Piniginės lėšos kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ atsiskaitomojoje sąskaitoje taip buvo nuskaitytos automatiškai. Jis, N. L., pats šių mokėjimų neatliko. Sutinka mokėjęs darbo užmokestį įmonės darbuotojams, nes manė, kad tokie mokėjimai atliekami antrąja eile, tai yra pirmiau už įmokas į valstybės biudžetą. Šiuo metu eina UAB „A.“ vadovo pareigas, yra vedęs, augina su mažamečius vaikus, gauna apie 600 Eur darbo užmokestį. Prašo skirti kuo švelnesnę administracinę nuobaudą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotas atstovas advokatas S. Č. prašė administracinio nusižengimo bylą N. L. nutraukti nesant jo kaltės. Paaiškino, kad visi VMI pareiškime nurodyti mokėjimai iš banko sąskaitų bei kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ buvo atlikti automatiškai, N. L. jų neatliko. Teigia, kad įmonės darbuotojams tikrinamu laikotarpiu išmokėtas darbo užmokestis nepažeidė VMI kaip kreditoriaus teisių, kadangi šie mokėjimai, remiantis CK nuostatais, turi būti vykdomi antrąja eile, tai yra prieš įmokas į valstybės biudžetą, kurios vykdomos tik trečiąja eile.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą nustatyta, kad UAB „P.“ vadovas N. L. iš esmės neneigia faktinių bylos aplinkybių, paaiškino, kad mokėjimus iš įmonės kredito įstaigose (AN DNB banke, kredito unijoje „Mėmelio taupomoji kasa“) esančių atsiskaitomųjų sąskaitų jis pats neatliko, šie mokėjimai buvo atlikti automatiškai. Pripažįsta mokėjęs darbo užmokestį įmonės darbuotojams, tačiau manė, kad šie mokėjimai gali būti atliekami antrąja eile, tai yra prieš įmokas į valstybės biudžetą. Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas paaiškino, kad UAB „P.“ operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyti mokėjimai galėjo būti atlikti tik sumokėjus įmonės skolą valstybės biudžetui.

Šias aplinkybes patvirtina ir kita bylos medžiaga: VMI prie LR finansų ministerijos 2017-09-15 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-6269 (b.l. 30-35), Mokesčių mokėtojų registro išrašai (b.l. 10-28), UAB „P.“ kasos knygos išrašas (b.l. 36), kasos išlaidų orderiai (b.l. 37-41), banko sąskaitų išrašai (b.l. 42-47), kita bylos medžiaga.

Bylos duomenimis, VMI yra UAB „P.“, kuriai VMI tikrinamu laikotarpiu vadovavo administracinėn atsakomybėn traukiamas N. L., kreditorė. Kaip minėta anksčiau, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų, todėl atmestinas N. L. argumentas, jog jo daryti mokėjimai, tai yra D. V. K., N. L., J. K. 2017-01-17, 2017-02-03, 2017-03-03, 2017003031, 2017-04-06 sumokėtas darbo užmokestis, turėjo būti atlikti prieš įmokas į valstybės biudžetą.

Taigi, įvertinus išdėstytą, darytina išvada, N. L., mokėdamas darbo užmokestį įmonės darbuotojams, kai UAB „P.“ buvo susidariusi mokestinė nepriemoka, atsiskaitinėjo pirmiausia su kitais kreditoriais, kurie vadovaujantis CK 6.930¹ straipsnio nuostatomis neturėjo pirmumo teisės patenkinti kreditorinius reikalavimus pirmiau nei būtų sumokėtos įmokos į valstybės biudžetą. Administracinėn atsakomybėn N. L. nepateikė teismui jokių duomenų, kad įmonės darbuotojams buvo išduoti vykdomieji dokumentai. Priešingu atveju, jei darbuotojų atžvilgiu būtų gauti vykdomieji dokumentai, tai sąlygotų mokėjimo eilės pirmumą darbuotojų, bet ne valstybės biudžeto atžvilgiu. Kadangi darbuotojams nebuvo išduoti vykdomieji raštai ar kiti vykdomieji dokumentai, mokėjimų jiems eiliškumas įstatymiškai nustatomas penktąja eile.

Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas N. L. savo nekaltumą grindžia ta aplinkybe, kad VMI pareiškime nurodytų mokėjimų jis neatliko, bendrovės banko sąskaitose, kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ atsiskaitomosiose sąskaitose buvusios lėšos buvo nuskaičiuojamos automatiškai. Pažymėtina, kad iš kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ pateiktos informacijos matyti, kad iš UAB „P.“ sąskaitos automatiškai buvo nuskaityta tik 159,95 Eur pradelstų įmokų dengimui, visus kitus mokėjimus atliko įmonės direktorius N. L.. VĮ Registrų centras informavo, kad 2016-12-01 Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos palaikymo mokestis (1,02 Eur) buvo nurašytas nuo UAB „P.“ Luminor Bank AB (ankščiau AB „DNB Bankas“) dėl dalinio VMI reikalavimo įvykdymo, nes 2016-12-01 iš UAB „P.“ sąskaitos buvo nurašyta 63,42 Eur VMI naudai. Teismo nuomone, tai, kad kai kurie mokėjimai vyko automatiškai, UAB „P.“ vadovo N. L. kaltės nepašalina.

Pažymėtina, jog kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. Taigi iš to akivaizdu, kad N. L., žinodamas savo vadovaujamos įmonės finansinę padėtį, t. y. kad gaunamų pajamų nepakanka atsiskaityti su visais kreditoriais, bei žinodamas apie įmonės skolą valstybės biudžetui, suprato, jog pirmiau atsiskaitydamas su kitais įmonės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei VMI, o ne su VMI, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės VMI teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką.

N. L. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalį.

Byloje atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Konstatuotina, kad teisingumas ir protingumas reikalauja, jog bausmė atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo sunkumą, kad būtų realizuoti administracinės nuobaudos tikslai, t. y., kad teisės pažeidėjas suvoktų padaryto pažeidimo esmę ir pasitaisytų.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalis be kita ko numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas, t. y. mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N756-403/2010, N444-633/2011).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas N. L. pripažino padaręs administracinį nusižengimą, nurodė, kad iš banko atsiskaitomųjų sąskaitų piniginės lėšos buvo nurašomos automatiškai, mokėjo darbo užmokestį įmonės darbuotojams, nes manė, kad tokie mokėjimai atliekami antrąja eile, tai yra pirmiau už įmokas į valstybės biudžetą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, N. L. tokį administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, jis ir žmona gauna nedideles pajamas, išlaiko du mažamečius vaikus. Teismo nuomone, administracinis nusižengimas padarytas nepiktybiškai, N. L. stengėsi išlaikyti verslą. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsiskaitymai su Valstybine mokesčių inspekcija nebuvo visiškai nutraukti. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti, N. L. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir jam paskyrus pusės Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 2 dalies sankcijos minimumo dydžio administracinę nuobaudą – piniginę baudą.

Šioje byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos prašo priteisti iš N. L. 2660,24 Eur turtinę žalą. Paaiškino, kad UAB „P.“ N. L. vadovavimo laikotarpiu disponavo piniginėmis lėšomis, kurios buvo išmokėtos kitiems kreditoriams, tai yra 2660,24 Eur, kurių būtų iš dalies pakakę sumažinti tikrintu laikotarpiu bendrovės buvusią mokestinę nepriemoką VMI. 2017-04-06 bendrovė VMI buvo skolinga 67544,22 Eur mokestinės nepriemokos, bendrovė buvo iš dalies pajėgi atsiskaityti su VMI, padengti bent dalį skolos, tačiau to nepadarė. ANK 665 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytais atvejais teismas ar institucija, priimdami nutarimą, gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pagal ANK 578 straipsnio 1 dalį nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala.

Teismo nuomone, šioje nagrinėjamoje dalyje nėra teisinio pagrindu pripažinti nukentėjusiąja Valstybinę mokesčių inspekciją.

ANK 665 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nenurodytais atvejais teismas ar institucija, priimdami nutarimą, gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tačiau pastebėtina, kad žala yra priteisiama fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris laikantis ANK 578 straipsnyje numatytų taisyklių, yra pripažįstamas nukentėjusiuoju. Nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi (ANK 578 straipsnio 1 dalį).

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Byloje nustatyta, kad UAB „P.“ 2017-04-06 skola valstybei buvo 67544,22 Eur. Šiuo atveju VMI nepagrįstai laiko UAB „P.“ kitiems kreditorius sumokėtus 2660,24 Eur turtine žala, už kurią, Institucijos teigimu, atsakingas administracinį nusižengimą padaręs N. L..

Mokestinė prievolė – tai atitinkamas teisinis mokesčio mokėtojo (skolininko) ir valstybės (kreditorės) santykis dėl tinkamo pareigų, sudarančių šio santykio turinį, vykdymas. Mokestinei prievolei vykdyti netaikomos atitinkamos prievolių teisės (CK VI knyga) normos. Pažymėtina, kad visus mokesčių mokėjimo ir su jais susijusius santykius pirmiausia reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo ir kiti mokesčių įstatymai. Taigi, UAB „P.“ ir VMI santykiams turi būti taikomi atitinkamus mokesčius reglamentuojantys teisės aktai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 11 punktu, mokesčio nepriemoka – mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto įstatymo lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėta mokesčio suma. VMI prašoma šioje byloje priteisti žala kildinama iš mokesčių mokėtojo UAB „P.“ mokestinės prievolės nevykdymo. Tačiau mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 punktu). Šios prievolės dalykas – yra mokestis, kurį privalo mokėti mokesčio mokėtojas. Tuo tarpu žala – viena iš civilinės atsakomybės sąlygų. Kaip minėta anksčiau, VMI nepagrįstai tapatina UAB „P.“ mokestinę nepriemoką su turtine žala, už kurią, kaip teigia VMI, atsakingas administracinį nusižengimą padaręs N. L.. Pažymėtina, kad N. L. yra kaltinamas tuo, kad pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, nustatytą CK 6.930¹ straipsnyje. N. L. nėra kaltinamas tuo, kad atliko neteisėtus veiksmus mokesčių administravimo srityje, dėl ko atsirado mokestinė nepriemoka valstybei. Atsižvelgiant į išdėstytą, VMI reikalavimas atlyginti 2660,24 Eur turtinę žalą yra teisiškai nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 27 straipsnis numato mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo bendradarbiavimą. Pagal minėto įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalis mokesčių administratorius mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka gali atidėti arba išdėstyti. Įstatymo 5 skirsnyje yra reglamentuota mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo tvarka, o minėto įstatymo 106 straipsnyje yra nurodyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai: 1) duodant kredito įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos. Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) pateikiant laiduotojui arba garantui reikalavimą įvykdyti mokesčių mokėtojo prievolę ir už mokesčių mokėtoją sumokėti mokestinę nepriemoką (jeigu mokestinės prievolės įvykdymas užtikrintas laidavimu arba garantija); 3) duodant kredito įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš laiduotojo arba garanto sąskaitos, jeigu laiduotojas arba garantas nevykdo šio straipsnio 2 punkto reikalavimo. Šis nurodymas vykdomas šio įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka; 4) priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Pažymėtina ir tai, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymas ir dėl to kilusi žala yra asmeninė vadovo atsakomybė, o dėl neteisėtų veiksmų likusi nepadengta mokestinė nepriemoka yra solidari įmonės ir vadovo atsakomybė. Tokiu atveju, bendrovė turėtų būti įtraukta į administracinio nusižengimo procesą, kadangi priimtas sprendimas gali turėti įtakos šio juridinio asmens teisėms ir pareigoms, tačiau tokių naujų proceso dalyvių (bendraatsakovų) įtraukimas į bylos nagrinėjimą ANK nėra numatytas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos prašymas priteisti iš N. L. 2660,24 Eur nuostolių paliekamas nenagrinėtu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

N. L. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, paskirti 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą priteisti iš N. L. 2660,24 Eur nuostolių palikti nenagrinėtą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos Nr. A6.-1762-718/2017 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.