Kauno apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. G. atstovo advokato Mariaus Žėbos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 9 d. nutarimo S. G. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. G. 2018 m. spalio 9 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 700 eurų dydžio bauda už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 26 d. iki 2018 m. balandžio 9 d. neužtikrino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytų CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, tuo pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.

2. Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą S. G. atžvilgiu nutraukti.

2.1. Skunde teigiama, jog, priešingai nei nurodoma nutarime, nei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo, nei operatyvaus patikrinimo pažyma pažeidimo fakto ir S. G. kaltės nepagrindžia. Šie dokumentai neturi jokios išankstinės įrodomosios galios. Teismas apsiribojo išimtinai VMI nuomone ir nenagrinėjo objektyviai egzistuojančių faktų bei S. G. pateiktos pozicijos.

2.2. Skunde taip pat nurodoma, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad S. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir žinodamas bendrovės finansinę padėtį, t. y., kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, pirmenybę teikė kitiems kreditoriams, kurie pagal eiliškumą yra žemiau nei M. P., jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra tinkamai padengusi pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sumą, dėl kurios buvo iškelta byla. Ši suma buvo padengta iš tų pačių resursų, kurie egzistavo pažeidimo padarymo momentu – įmonė papildomai nesiskolino, neprašė akcininkų paramos. Tai rodo, jog įmonė turėjo pakankamai resursų visiems reikalavimams padengti ir nebuvo susiklosčiusi situacija, kai įsijungia kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės mechanizmas. Be to, įstatymo leidėjo tikslas, kuriant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnį ir ANK 120 straipsnio 1 dalį bei nustatant reikalavimų tenkinimo eilę, buvo užtikrinti, kad valstybės biudžetas nenukentėtų nesąžiningai tenkinant vienus kreditorių reikalavimus ir netenkinant kitų. Visiškai neturi reikšmės, kurio kreditoriaus reikalavimas yra patenkinamas pirmas, o kurio paskutinis, jeigu visi reikalavimai patenkinami ir įmonė turi pakankamai resursų juos patenkinti. Nagrinėjamu atveju siekiama nubausti įmonė vadovą, nors valstybės biudžetui jokia žala nepadaryta ir mokesčių administratoriaus reikalavimai yra tinkamai padengti.

2.3. Skunde taip pat nurodoma, kad mokesčių administratoriaus reikalavimas buvo tenkinamas pirmasis, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka ir nepažeidžiant terminų sudaryta mokestinės nepriemokos padengimo sutartis. Tik dėl formalumų ir nekontroliuojamų trečiojo asmens veiksmų šios nepriemokos padengimas užtruko, tačiau nepriemoka buvo padengta tuo pačiu būdu ir forma, t. y. tinkamai sudarius mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį. Be to, 2018 m. rugsėjo 18 d. mokesčių administratorius priėmė sprendimą atleisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo PVM delspinigių tuo pagrindu, kad valstybės biudžetas nepatyrė jokios žalos. Tai tik patvirtina, jog S. G. negali būti pripažintas pažeidęs atsiskaitymų su kreditoriais eilę. Nagrinėjamu atveju nėra S. G. inkriminuoto nusižengimo sudėties, nes nenustatytas subjektyvusis požymis – tyčia, kadangi S. G. elgėsi sąžiningai ir ėmėsi tinkamų veiksmų nepriemokai padengti.

3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti, nutarimą palikti galioti nepakeistą. Nurodo, jog priimant skundžiamą nutarimą buvo įvertintas ne tik Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimas bei operatyvaus patikrinimo duomenys, bet ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo paaiškinimai. Pažymima, jog tam, kad VMI būtų galima pripažinti kreditore, su kuria turi būti atsiskaitoma laikantis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto eiliškumo, pakanka nustatyti, kad buvo suėję terminai sumokėti įmokas į biudžetą. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkamai padengusi Pridėtinės vertės mokesčio sumą, dėl kurios buvo iškelta byla, atsakomybės nešalina, nes inkriminuojamo nusižengimo padarymo metu (nuo 2017 m. spalio 25 d. iki 2018 m. sausio 31 d.) VMI buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorius. Be to, sprendimas atleisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo delspinigių nebuvo įsiteisėjęs, todėl nelaikytina, kad duomenys apie šį faktą buvo nuslėpti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. S. G. atstovo advokato Mariaus Žėbos apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išdėstytu įrodymų vertinimu ir dėl to neteisingai nustatytomis veikos aplinkybėmis, kas lėmė netinkamą ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymą. Teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir nepagrįstų išvadų dėl faktinių veikos aplinkybių bei S. G. kaltės, padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra pagrįsti.

6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, t. y. įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas šioje byloje nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes netinkamai įvertino surinktus rodymus atskirai bei jų visumą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad S. G. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai.

8. S. G. administracinio nusižengimo byla iškelta dėl to, kad jis, būdamas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 26 d. iki 2018 m. sausio 31 d. neužtikrinod, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytų CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, tuo pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog skundžiamame nutarime administracinio nusižengimo laikas nurodytas nuo 2017 m. spalio 26 d. iki 2018 m. balandžio 9 d., tačiau iš VMI pareiškimo, kuris buvo pagrindas pradėti administracinio nusižengimo bylą, matyti, kad bendrovės piniginių lėšų judėjimas buvo tikrinamas apėmė laikotarpį nuo 2017 m. spalio 26 d. iki 2018 m. sausio 31 d. Būtent šio laikotarpio duomenis įvertinusi institucija darė išvadą, kad įmonės vadovas pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais ir tuo pažeidė VMI interesus (b. l. 4). Šiuo atveju tai pagrindinis dokumentas, kuriame formuluojama galimai padaryto administracinio nusižengimo sudėtis, taip užtikrinant asmeniui teisę žinoti, kuo jis kaltinamas ir pasiruošti gynybai. Todėl nagrinėjamu atveju S. G. negalėjo būti nubaustas už ilgesnį nei minėtas laikotarpį.

9. ANK 120 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už kreditorių teisių pažeidimą. Administracinė atsakomybė kyla už šias alternatyvias veikas: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą ar pavėluotą pateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio teisės pažeidimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. S. G. buvo inkriminuota tai, kad jis neužtikrino (pažeidė) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės bei tvarkos, o būtent: laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 26 d. iki 2018 m. sausio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai jis vadovavo, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymo eiliškumo – būdama VMI skolininkė, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriai ir tuo pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos teises.

10. Įstatymų leidėjas, reguliuodamas skolininko ir kreditorių tarpusavio santykius, nustatė prioritetinį skolininko atsiskaitymų eiliškumą su kreditoriais (CK 6.930¹) tiems atvejams, kai skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Tad ši prievolė atsiskaityti pagal numatytą eiliškumą atsiranda tada, kai asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Pažymėtina ir tai, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 2AT-3-697/2018). Be to, administracinė atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį atsiranda tada, kai šis atsiskaitymo eiliškumas pažeidžiamas tyčia, t. y. žinant ir suvokiant, jog nepakanka lėšų atsiskaitymams su visais kreditoriais ir atliekant atsiskaitymus ne pagal minėtą eiliškumą ir taip pažeidžiant kreditorių interesus.

11. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, įvertinęs VMI pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, operatyvaus patikrinimo išvadą bei S. G. atstovo paaiškinimus, sprendė, jog S. G. veikoje yra visi būtinieji ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymiai. Tačiau aukštesnysis teismas su tokiu vertinimu sutinka, laiko jį neišsamiu, o teismo padarytas išvadas nepagrįstomis.

11.1. Visų pirma, pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti nusižengimo padarymo laiką, t. y. laikotarpį, kuriuo buvo pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kadangi šiuo atveju kalbama apie pažeistas VMI teises, svarbu įvertinti koks konkrečiu laikotarpiu buvo įsiskolinimas šiam kreditoriui ir kitiems, ir tik nustačius šias aplinkybes bei įvertinus atliktus mokėjimus, galima nustatyti, ar tuo metu įmonei pakako lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, ar ne, ar buvo pareiga laikytis CK 6.930¹ nustatyto atsiskaitymų eiliškumo ar ne. S. G. buvo inkriminuota, jog CK 6.930¹ straipsnyje numatytą eiliškumą įmonė pažeidė laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 26 d. iki 2018 m. sausio 31 d. Kaip matyti iš operatyvaus patikrinimo pažymos, 2018 m. vasario 1 d. bendrovės mokestinė nepriemoka VMI sudarė 324 500,39 Eur, iš kurių: 318 004,39 Eur PVM (mokestinė nepriemoka, susidariusi nuo 2017 m. spalio 26 d.), 4 388,08 Eur PVM delspinigiai, 39,00 Eur gyventojų pajamų mokestis (nepriemoka nuo 2018 m. sausio 3 d.) ir 2 059,00 Eur pelno mokestis (nepriemoka nuo 2017 m gruodžio 16 d., 9,92 Eur pelno mokesčio delspinigiai). Tad pagrindinę dalį, t. y. 322 392, 47 Eur, sudarė būtent PVM mokestinė nepriemoka ir šios nepriemokos delspinigiai, tuo tarpu kitos nepriemokos sudarė labai nedidelę visos nepriemokos VMI dalį. Įvertinus įmonės atliktus mokėjimus, jų dydį laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 26 d. iki 2018 m. sausio 31 d. bei kitus operatyvaus patikrinimo duomenis dėl įmonės turo, lėšų, matyti, jog, jei nebūtų PVM nepriemokos, įmonei nebūtų pagrindo laikytis jau aptarto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo.

11.2. Vertinant minėto PVM nepriemoką bei jos įtaką pareigai laikytis minėto atsiskaitymų eiliškumo, svarbu įvertinti, kokiu būdu ši nepriemoka atsirado. Byloje tiek rašytiniais S. G. paaiškinimais, tiek ir rašytiniais duomenimis (sutartimis, VMI raštais, sprendimais) nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ už skolas perdavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, 2017 m. rugsėjo 25 d. buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra, kurioje nurodyta 319 338,84 PVM suma (b. l. 62). Perleidus turtą, įmonė jokių piniginių lėšų negavo, tačiau pareigą sumokėti PVM turėjo. 2017 m. spalio 6 d. UAB „ (duomenys neskelbtini)“ perleido minėtą turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 46-58). 2017 m. spalio 16 d., pasinaudojus mokesčių administratoriaus sukurtu ir pasiūlytu sprendimo variantu – sudaryta mokestinės nepriemokos sutartis, pagal kurią 319 338, 84 eurų PVM mokestinę nepriemoką ir su ja susijusias sumas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo perimti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip matyti iš VMI išvados dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti, jau sekančią dieną po susitarimo sudarymo, t. y. 2017 m. spalio 17 d., kreiptasi į VMI dėl sutikimo perimti mokestinę nepriemoką (b. l. 71-72), tačiau 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu buvo atsisakyta patvirtinti šį susitarimą ir sutikimas perimti mokestinę nepriemoką neduotas, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo tokios permokos (b. l. 71-72, 73). Tokia situacija susidarė dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. spalio 6 d. sutartimi turtą perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ be PVM. Nepaisant to, 2018 m. vasario 22 d. (b. l. 78-81) vėl kreiptasi dėl sutikimo perimti mokestinę nepriemoką, tačiau 2018 m. balandžio 11 d. priimtas neigiamas sprendimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ netinkamai užpildytų PVM deklaracijų. Galiausiai 2018 m. liepos 24 d. VMI sprendimu Nr. (23.21-08) 324-17587T buvo patenkintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas ir duotas sutikimas, kad 318 869,39 Eurų mokestinę nepriemoką bei su ja susijusias sumas perimtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 99). Be to, 2018 m. rugsėjo 18 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atleista ir nuo 14 693,24 eurų pridėtinės vertės mokesčio delspinigių mokėjimo (b. l. 129-136). Šiame sprendime konstatuota, jog žala biudžetui nebuvo padaryta.

11.3. Įvertinus visus šiuos duomenis, matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo pat sandorio pradžios siekė tinkamai išspręsti klausimą dėl PVM mokėjimo, tačiau, kaip matyti, VMI atsisakydavo duoti sutikimą dėl priežasčių, kurios nesusiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ netinkamu veikimu ar neveikimu. Pažymėtina ir tai, jog, kreipusis dėl nepriemokos perėmimo 2017 m. spalio mėnesį, atsakymas buvo gautas tik 2017 m. gruodžio 14 d. ir, pagal pačios VMI pareiškime nurodytus duomenis, mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmai buvo sustabdyti nuo 2017 m. spalio 18 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d. (b. l. 3), t. y. beveik visą S. G. inkriminuoto nusižengimo padarymo laiką (nuo 2017 m. spalio 26 d. iki 2018 m. sausio 31 d.). Kaip jau aptarta anksčiau, net ir nedavus sutikimo dėl mokestinės nepriemokos perėmimo pirmą kartą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškojo išeičių ir dėjo pastangas tinkamai įvykdyti pareigą dėl PVM mokėjimo, kol galiausiai šis klausimas buvo išspręstas ir mokesčio administratorius davė sutikimą perimti PVM nepriemoką kitai įmonei. Be to, tokiu būdu žala valstybės biudžetui nebuvo padaryta. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog S. G. veikoje nebuvo tyčios pažeisti kreditoriaus, t. y. VMI, interesus, pažeidžiant atsiskaitymo kreditoriams eiliškumą. Sudarius susitarimą dėl PVM nepriemokos perėmimo ir kreipusis į mokesčių administratorių dėl tokio susitarimo patvirtinimo, kaip jau minėta, mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas buvo sustabdytas iki sprendimo priėmimo ( iki 2017 m. gruodžio 19 d.), todėl teigti, kad šiuo laikotarpiu atsiskaitant su kitais kreditoriais buvo pažeistas CK 6. 930¹ straipsnio 1 dalyje numatytas eiliškumas ir VMI kaip kreditoriaus teisės, nėra pagrindo. Be to, kaip jau nurodyta, ir po neigiamo mokesčio administratoriaus sprendimo aktyviai ieškota būdų šį klausimą tinkamai išspręsti, kas ir galiausiai buvo padaryta.

11.4. Nusižengimas, kuris inkriminuotas S. G., padaromas tik tyčia, t. y. žinant įmonės finansinę situaciją ir neturint pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, su kreditoriais atsiskaitoma pažeidžiant eiliškumą, nustatytą įstatymo. Apie tyčios turinį sprendžiama vertinant tiek subjektyvius paties atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, tiek ir jo elgesį nusižengimo padarymo metu ir po jo. Kaip jau aptarta anksčiau, siekis ir aktyvūs bei realūs veiksmai netrukus po sandorio, pasinaudojant įprasta verslo praktika ir paties mokesčių administratoriaus siūlomu būdu tinkamai išspręsti PVM mokėjimo klausimą, dėl ko priverstinis išieškojimas buvo sustabdytas ir bendrovei nebuvo pareigos mokėti šią nepriemoką, leidžia pagrįstai teigti, jog tuo laikotarpiu vykdant atsiskaitymus su kitais kreditoriais, įstatyme įtvirtintas eiliškumas nebuvo pažeistas ir VMI kaip kreditoriaus teisės taip pat nebuvo pažeistos. Mokesčių administratoriui pirmą kartą atsisakius duoti sutikimą dėl mokestinės nepriemokos perėmimo, toliau taip pat aktyviais veiksmais buvo siekiama ištaisyti ir pašalinti visas kliūtis šiam sutikimui gauti ir galiausiai toks sutikimas buvo gautas. Visų šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai teigti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje nebuvo tikslo ir tyčios pažeisti atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą bei VMI interesus. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad sutikimas dėl nepriemokos perėmimo nebuvo gautas ne dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ netinkamų veiksmų, klaidų, o dėl ketinančių perimti nepriemoką įmonių padarytų klaidų, kaltės. Tai, kad S. G. elgėsi pagal įprastą verslo praktiką ir naudojosi pačios VMI sukurtais instrumentais, rodo, jog jis nesiekė ir nenorėjo elgtis neteisėtai bei tuo pažeisti VMI kaip kreditoriaus interesus. Nustačius, jog nėra būtinojo nusižengimo sudėties požymio – tyčios, konstatuojama, jog apylinkės teismas nepagrįstai pripažino S. G. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalį, nes jo veikoje nėra šio nusižengimo sudėties.

12. Atsižvelgiant į anksčiau aptartus argumentus, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 9 d. nutarimas panaikinamas kaip nepagrįstas ir neteisėtas ir priimamas naujas nutarimas, kuriuo administracinio nusižengimo teisena S. G. atžvilgiu nutraukiama.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. G. atstovo advokato Mariaus Žėbos apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 9 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną S. G. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas ir įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.