Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Giedriaus Endriukaičio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) E. B. ir jo įgaliotam atstovui advokatui Laimiui Platūkiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) E. B. ir jo atstovo advokato Laimiaus Platūkio (toliau kartu – ir apeliantai) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2023 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant dirbti arba, netekus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinus vienu trečdaliu, A. Š. paskirtas laisvės apribojimas šešiems mėnesiams, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant dirbti arba, netekus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, nuspręsta panaikinti.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinus visiškai, civilinei ieškovei iš A. Š. priteistas 1 349,60 eurų turtinės žalos atlyginimas ir 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1 349,60 eurų) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinus visiškai, civiliniam ieškovui iš A. Š. priteistas 223,85 eurų turtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. B. civilinį ieškinį tenkinus iš dalies, iš A. Š. E. B. priteista 523,54 eurai turtinei ir 2 000,00 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. B. prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo tenkintas iš dalies, iš A. Š. E. B. priteista 600,00 eurų proceso išlaidų.

Išspręstas daikto, turinčio reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) E. B. ir jo atstovo advokato Laimiaus Platūkio apeliacinis skundas atmetamas

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) išdėsto motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Pažymėtina, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018; kt.).

7. Nagrinėjamu atveju Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. spalio 30 d. nuosprendį skundžia nukentėjusysis (civilinis ieškovas) ir jo įgaliotas atstovas, prašydami pakeisti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio sumažinimo ir priteisti nukentėjusiajam iš nuteistojo civiliniu ieškiniu prašytą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, o taip pat išlaidas advokato pagalbai pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Atsižvelgdama į tai, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

Dėl priteistos neturtinės žalos

8. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nuteistojo A. Š. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog būtent jis (A. Š.) yra atsakingas už nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. B. padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) E. B. civilinį ieškinį dalyje dėl teisminio nagrinėjimo metu patikslintos 523,54 eurų turtinės žalos pirmosios instancijos teismas tenkino visiškai, o dalyje dėl prašomos 10 000,00 eurų neturtinės žalos tenkino iš dalies – iš nuteistojo jo naudai priteisė 2 000,00 eurų neturtinei žalai atlyginti.

10. Nukentėjusysis (civilinis ieškovas) E. B. bei jo įgaliotas atstovas advokatas Laimis Platūkis apeliaciniame skunde nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) iš nuteistojo (civilinio atsakovo) A. Š. yra priteista 2 000,00 eurų neturtinei žalai atlyginti, teigiama, kad neturtinės žalos dydis turi būti didinamas iki 10 000,00 eurų. Nuosprendis dalyje dėl turtinės žalos priteisimo nėra ginčijamas. Apeliantų vertinimu, byloje yra nustatytos išskirtinės aplinkybės, o būtent – liekamieji potrauminiai reiškiniai, pernelyg ilgas ir skausmingas gydymosi laikotarpis – suponuoja teisinį pagrindą priteisti iš nuteistojo 10 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, kas savo ruožtu neviršytų teismų praktikoje priteisiamos neturtinės žalos dydžio analogiškose bylose. Skunde taip pat akcentuojama, kad teismas nepagrįstai kaltinamojo interesams suteikė daugiau prioriteto ir dėmesio nei nukentėjusiojo interesams, kadangi teismo nuosprendyje akcentuotos aplinkybės dėl nukentėjusiojo amžiaus, jo darbingumo ir gebėjimo užsidirbti, pateikiamos kaip mažinančiomis priteistinos neturtinės žalos iš kaltininko dydį. Tuo tarpu kaltinamojo (nuteistojo) atžvilgiu analogiškos aplinkybės nebuvo vertinamos. Apeliantai mano, kad toks teismo siekis suderinti skirtingų interesų pusiausvyrą negali būti vertinamas niekaip kitaip, kaip nukentėjusiojo asmens teisių ir teisėtų interesų ignoravimą ir pažeidimą.

11. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsniu ir suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020).

12. Teismų praktikoje pripažįstama, kad absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju vienas esminių neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų yra veikos padariniai. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitų ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, atitinkantį situaciją neturtinės žalos atlyginimo dydį. Svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kaip įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012). Be kita ko, teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Pagal BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, tai yra BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, nustatant ieškinio dydį, esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019). Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Alytaus apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) E. B. priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, vertino visus šiam klausimui spręsti reikšmingus kriterijus.

13. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pirmosios instancijos teismas pirmiausia atsižvelgė į tai, kad nuteistasis A. Š. savo tyčiniais veiksmais padarė nusikalstamą veiką asmens sveikatai, kaip fundamentaliai asmeninei neturtinei vertybei. Dėl nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) E. B. reikalavimo priteisti jam 10 000,00 eurų neturtinei žalai atlyginti apylinkės teismas pažymėjo, kad nekelia abejonių, jog E. B. dėl sužalojimų ir operacijos patyrė stiprų fizinį skausmą, išgąstį, pažeminimą, kurį laiką (dvi savaites) negalėjo dirbti, patyrė nepatogumus ir dėl gydymosi, ir dėl to, kad sulaužytas žandikaulis kurį laiką jam trukdė maitintis, todėl už tai turi būti atlyginta. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pateiktus medicininius dokumentus bei jo paaiškinimus teisme, pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad nukentėjusiojo ambulatorinis gydymas dėl patirto sužalojimo užtruko kelis mėnesius, jam gydytojo neurologo 2022 m. lapkričio 10 d. buvo skirti leidžiami vaistai 10 (dešimčiai) dienų ir geriami vaistai 30 (trisdešimčiai) dienų (3 t., b. l. 29–31), vėliau, tai yra 2022 m. lapkričio 22 d., dar skirti medikamentai (duomenys neskelbtini)– 20 (dvidešimčiai) dienų (3 t., b. l. 32), be to, E. B. į gydytojus kreipusis 2023 m. rugpjūčio 28 d. dėl pažymos teismui išdavimo, tuo metu jam buvo nustatyti skausmingi Vale I-II taškai kairėje (3 t., b. l. 5), taip pat skirtas medikamentas ((duomenys neskelbtini)) 30 (trisdešimčiai) dienų (3 t., b. l. 33), o pasak paties nuteistojo, jam dar yra išlikęs skausmingumas veide, nejautri kairė veido pusė. Tačiau apylinkės teismas taip pat įvertino ir tai, kad nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) atlikta operacija nebuvo sudėtinga, dėl sužalojimo neliko jokių didelių randų, pooperacinis gijimas buvo be komplikacijų, po keturių dienų jis buvo išleistas ambulatoriniam gydymui ir grįžo į darbą, nelaukdamas laikino nedarbingumo pabaigos. Be to, buvo atsižvelgta ir žalą padariusio A. Š. turtinę padėtį, tai yra, kad jo turtinė padėtis yra patenkinama, tačiau jis yra dar jauno amžiaus, darbingas ir dirbantis, neturintis išlaikytinių. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, o taip pat atsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, apylinkės teismas sprendė, jog protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta, E. B. reikalavimą dėl 10 000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinant tik iš dalies ir priteisiant iš nuteistojo A. Š. jo naudai 2 000,00 eurų neturtinei žalai atlyginti.

14. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad dėl nuteistojo A. Š. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis (civilinis ieškovas) E. B. neabejotinai patyrė neigiamus fizinius ir dvasinius nepatogumus, kurie akcentuojami tiek apeliaciniame skunde, tiek yra įvertinti ir skundžiamame nuosprendyje. Neabejotina, kad nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) patirtus sužalojimus apima ne tik fizinis skausmas, tačiau ir įvairūs neigiami emociniai išgyvenimai. Tiek dėl gydymo procedūrų (gydymas tiek stacionare, tiek ambulatoriškai), tiek dėl kraujosruvos ir kairio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio kairės pusės lūžimo gijimo buvo sutrikdytas nukentėjusiojo įprastas gyvenimas, sumažėjo jo bendravimo galimybės, dvi savaites jis negalėjo dirbti, dėl minėto lūžimo jis kurį laiką patyrė nepatogumus, susijusius maitinimusi ir kita. Pritartina pirmosios instancijos pozicijai, kad už visa tai turi būti teisingai atlyginta ir, kad A. Š. šiuo atveju yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Dėl to ginčo nekyla. Apeliaciniu skundu yra ginčijamas iš nuteistojo nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis.

15. Kaip minėta, nustatant asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, svarbus elementas yra analogiškose bylose suformuota teismų praktika, į kurį teismui yra privaloma atsižvelgti. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, o taip pat teismų praktikos analizę nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose (BK 138 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visus neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingus kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir tinkamai nustatė nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, atitinkantį teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (pvz., Nr. 2K-291-942/2018 – 1 200,00 eurų (nosies kaulų lūžis); Nr. 2K-139-895/2017 – 700,00 eurų (piršto lūžis), Nr. 2K-24-895/2017 – 1 200,00 eurų (nosies kaulų lūžis); Nr. 2K-36-895/2017 – 1 000,00 eurų (blauzdikaulio lūžis, šonkaulio panirimas); Nr. 2K-P-135-648/2016 – 1 448,10 eurai (dešinio skruostikaulio lūžimas); Nr. 2K-221-648/2016 – 6 000,00 litų (atitinkamai 1 738,00 eurų) (apatinio žandikaulio kairio kaklelio lūžis, kairės pėdos padikaulio lūžis ir kiti sužalojimai); Nr. 2K-21-942/2016 – 1 500,00 eurų (nosies kaulų lūžis ir kiti sužalojimai); Nr. 2K-21-942/2016 – 1500,00 eurų (nosies kaulų lūžis ir kiti sužalojimai); Nr. 2K-227-697/2022 – 1 000,00 eurų (dešinės alkūnės, krūtinės ląstos kairės pusės kraujosruvas, kairės pusės VII šonkaulio lūžis); Nr. 2K-80-942/2023 – 2 000,00 eurų (poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir dešinio kelio srityje, kraujosruvą dešinės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimus dešiniajame skruoste, daugybiniai dešinės pusės akiduobės ir viršutinio žandikaulio sinuso kaulinių sienelių skeveldriniai lūžiai); kt.

16. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tuo tarpu didesnės sumos dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo priteisiamos tais atvejais, kai konstatuojami ilgalaikiai liekamieji reiškiniai, bendravimo galimybių sumažėjimas (pvz., dėl traumuoto, subjauroto veido), kai nukentėjusiajam reikalingas ilgalaikis ar sudėtingas gydymas (pvz., byloje Nr. 2K-289-693/2019 asmeniui priteista 4000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo, konstatavus, kad jis buvo ilgai gydomas stacionare, sumažėjo jo bendravimo galimybės, prireikė danties implantavimo (dėl sulaužyto žandikaulio); byloje Nr. 2K-105-222/2019 priteista 2 200,00 eurų – spyriu į veidą asmeniui padarytas galvos smegenų sukrėtimas, daugybiniai veido odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos bei lūpų vidinio paviršiaus ir žandų žaizdos, nuskelta trečdalis aukščio šešių kandžių vainikų, dėl to nukentėjusiajam prireikė ilgalaikio gydymo, liko liekamieji reiškiniai, ilgam sumažėjo bendravimo galimybės ir kt.). Taigi, didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) paprastai siejama su atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvių pasikeitimų įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla ir t. t. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105-222/2019, Nr. 2K-227-697/2022).

17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) E. B. prireikė stacionarinio gydymo, keturias dienas, tai yra 2022 m. rugpjūčio 15–19 dienomis jis gydytas VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio klinikų veido ir žandikaulių chirurgijos I skyriuje, kur jam atlikta chirurginė operacija, pooperacinis gijimas buvo be komplikacijų, taikyti perrišimai, medikamentinis gydymas, jis 2022 m. rugpjūčio 19 d. išleistas tolimesniam ambulatoriniam gydymui (1 t., b. l. 49-50). Minėti byloje esantys duomenys patvirtina skundžiame nuosprendyje nurodytas aplinkybes, kad nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) atlikta operacija visgi nebuvo sudėtinga, pooperacinis gijimas buvo be komplikacijų, po keturių dienų jis buvo išleistas ambulatoriniam gydymui. Nedarbingumas nukentėjusiajam buvo tęstas nuo 2022 m. rugpjūčio 15 iki 2022 m. rugsėjo 6 d. Pažymėtina ir tai, kad aukštesnis teismas neabejoja, jog tokioje svarbioje kūno dalyje, kaip galva, patirto sužalojimo gijimas nukentėjusiajam tam tikrą laiką sukėlė įvairius nepatogumus (valgant, bendraujant ir pan.), kad gijimas buvo skausmingas, dėl ko pagal poreikį jam 2022 m. lapkričio 10 d., 2022 m. lapkričio 22 d jam buvo skirti skausmą malšinantys vaistai. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama E. B. 2023 m. rugpjūčio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašyta medicininė pažyma, kurioje fiksuoti E. B. išlikę potrauminiai nusiskundimai, tai yra skausmas ir tirpimas kairėje veido pusėje, dėl tos priežasties jam 30 (trisdešimčiai) dienų buvo skirtas atitinkamas medikamentas (gabapentinas). Tačiau įrodymų, kad po to nukentėjusiajam būtų prireikę tolesnio kokio tai specifinio gydymo / operacijos, kad yra likę vizualiai matomi liekamieji reiškiniai, nepateikta.

18. Taigi, bylos duomenys nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad dėl patirto sužalojimo kurį tai laiką išlikę neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam nukentėjusiojo gyvenimui, kad dėl sveikatos sutrikdymo atsirado kokių tai negatyvių pasikeitimų įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, esmingai apribojant jo bendravimo galimybės, žymiai paliečiant jo socialinę, šeiminę ar profesinę sritis ir pan. Tokie įrodymai teismui nepateikti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusysis grįžo į darbą nesulaukęs laikino nedarbingumo pabaigos. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad pradėti dirbti ženkliai ankščiau nei, kad baigėsi ambulatorinis gydymas, nukentėjusysis buvo priverstas dėl piniginių lėšų pragyvenimui stygiaus, tačiau teisėjų kolegija šiuo atveju pažymi, kad visgi akivaizdu, jog tokiam jo apsisprendimui sužalojimų pobūdis neturėjo lemiamos reikšmės, tai yra patirti sužalojimai nukentėjusiajam nesutrukdė dar nedarbingumo laikotarpiu grįžti į darbą ir atlikti įprastines su jo darbine veikla susijusias funkcijas.

19. Kaip nepagrįstus aukštesnis teismas taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad vertinant nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyrą, skundžiamame nuosprendyje nebuvo nurodytos nuteistojo amžiaus, jo darbingumo ir gebėjimo užsidirbti aplinkybės. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad vertindamas nuteistojo turtinę padėtį, apylinkės teismas nurodė, kad jo pateikta pajamų mokesčio deklaracija už 2022 metus patvirtina, jog tais metais jis gavo iš viso 4 087,24 eurus pajamų (neatskaičius mokesčių) (3 t., b. l. 10–11), kad VĮ „Regitra“ duomenimis, jis turi automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio pirmos registracijos data yra 1996 m. gegužės 31 d., ir automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio pirmos registracijos data yra 2004 m. lapkričio 8 d. (1 t., b. l. 83, 84–85), kad nekilnojamojo turto neturi (1 t., b. l. 88). Įvertinęs šiuos duomenis, teismas sprendė, kad nuteistojo A. Š. turtinė padėtis yra tik patenkinama, tačiau iš kitos pusės teismas pabrėžė, jog kaltininkas yra jauno ir darbingo amžiaus, dirbantis, neturintis išlaikytinių. Tai yra, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis tiek CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, tiek teismų praktika, įvertino žalą padariusio asmens turtinę padėtį, o tuo pačiu ir jo finansines galimybės tą žalą atlyginti. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiojo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o nuteistojo – nepagrįstai pabloginama. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-135-693/2019). Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas, svarstydamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, priešingai, nei teigiama skunde, vadovavosi ir nuteistojo turtine padėtimi.

20. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai individualizavo nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) priteistiną neturtinės žalos atlyginimą, spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, laikėsi tiek baudžiamojo proceso kodekso, tiek civilinio kodekso normų reikalavimų, atsižvelgė į neturtinės žalos dydžiui reikšmingus kriterijus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) E. B. priteistas 2 000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka nuoseklią teismų praktiką panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose ir teisės taikymo aspektu atitinka įstatymo reikalavimus. Skundžiamas nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas ir jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Todėl apeliacinis skundas šioje dalyje yra atmestinas.

Dėl advokato pagalbos išlaidų apmokėjimo

21. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis (civilinis ieškovas) ir jo atstovas taip pat nesutinka su apylinkės teismo sprendimu nukentėjusiajam iš nuteistojo išieškoti 600,00 eurų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti pirmosios instancijos teisme, prašo šią sumą didinti iki 1 600,00 eurų.

22. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, o BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2018, 2K-54-628/2021). ‏‏‎Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347-976/2018, 2K-192-489/2019, 2K-48-495/2021, 2K-3-648/2021).‏‏‎ ‏‏‎Nagrinėjamu atveju aukštesnis teismas skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti apeliantui visą atstovavimo išlaidų sumą, t. y. 1 600,00 eurų, atmeta.

23. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad, mažindamas nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) ir atstovo prašomą išieškoti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti sumą, teismas detaliai išanalizavo šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes: bylos apimtį ir sudėtingumą, advokato atliktų procesinių veiksmų apimtį, proceso pirmosios teisme trukmę ir to priežastis, patenkintą civilinio ieškinio dalį (tai yra, kad nukentėjusiojo pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos tenkintas tik 20 procentų) ir kt. Atsižvelgdamas į šių aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad šioje konkrečioje byloje prašoma priteisti 1 600,00 eurų atstovavimo išlaidų suma neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, yra per didelė, įvertinus nuteistojo patenkinamą turtinę padėtį, kitas iš jo šioje baudžiamojoje byloje priteistinas sumas, todėl atstovavimo išlaidas sumažino iki 600,00 eurų, tokio dydžio proceso išlaidas priteisiant iš nuteistojo A. Š..

24. Nėra pagrindo abejoti, kad nukentėjusysis E. B. už jam advokato suteiktas teisines paslaugas iš tiesų sumokėjo tokias sumas, kokios nurodomos apeliaciniame skunde. Tačiau pažymėtina, kad nors advokato darbinę veiklą reglamentuojantys teisės aktai (Advokatūros įstatymo, Lietuvos advokatų etikos kodekso, kt.) nenustato konkrečių advokato paslaugų įkainių ir advokatas iš esmės yra laisvas susitarti su klientu dėl jo pageidaujamų įkainių už teikiamas paslaugas, tačiau lojalumo klientui principas įpareigoja advokatą elgtis sąžiningai, informuoti klientą apie visas reikšmingas sutarties sąlygas ir parinkti tokį įkainį, kuris atitinka bylos sudėtingumą, teikiamų teisinių paslaugų turinį ir apimtį, ir kt. Pažymėtina ir tai, kad advokato ir jo kliento sutarta atlygio už teisines paslaugas suma negali sudaryti neproporcingai didelės finansinės naštos asmeniui, iš kurio ji išieškoma (šiuo atveju – nuteistajam); patirtų išlaidų atlyginimo priteisimo baudžiamajame procese pavertimas dar vienu nubaudimo elementu prieštarautų teisingumo principui. Nagrinėjamoje byloje nuteistajam paskirta laisvės apribojimo bausmė, iš jo nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) naudai priteistas 523,54 eurų turtinės ir 2 000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimas, iš viso priteista 2 523,54 eurų dydžio žala. Advokato paslaugoms pirmosios instancijos teisme atlyginti apeliantai prašo iš nuteistojo išieškoti nukentėjusiajam iš viso 1 600,00 eurų, t. y. sumą, kuri yra neproporcingai didelė – iš esmės sudaro beveik dvi trečiąsias nukentėjusiajam priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumos. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš nuteistojo buvo priteistos ir kitos sumos (civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai – 1 349,60 eurų turtinės žalos atlyginimas ir penkių procentų procesinės palūkanos; civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui – 223,85 eurų turtinės žalos atlyginimas). Taip pat pagrįstai buvo atsižvelgta ir į nuteistojo turtinę padėtį, kuri nuosprendžio priėmimo metu pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta kaip patenkinama. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismas, nuspręsdamas sumažinti nukentėjusiajam iš nuteistojo išieškotiną atlyginimo už advokato paslaugas pirmosios instancijos teisme sumą, nepažeidė teisės aktų nuostatų, laikėsi proporcingumo ir teisingumo principų, todėl priimti kitokį sprendimą dėl šios dalies apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo. Todėl apeliacinis skundas šioje dalyje yra atmestinas.

25. Dėl apeliantų prašymo išieškoti iš nuteistojo nukentėjusiojo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti – iš viso 600,00 eurų (3 t., b. l. 74–76) atlyginimą pažymėtina, kad joms taikomos bendros BPK 106 straipsnyje nustatytos taisyklės. Tačiau tokiais atvejais, vadovaujantis teismų praktika, priteisiant atlyginti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135-693/2019, 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020).‏‏‎ Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) ir jo atstovo apeliacinį skundą. Šia nutartimi nuspręsta apeliacinį skundą atmesti. Todėl, atsižvelgiant į tai, priteisti nukentėjusiojo išlaidų advokato paslaugoms, suteiktoms apeliacinėje instancijoje, apmokėti nėra teisinio pagrindo. Todėl šis apeliantų prašymas taip pat atmestinas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų atlyginimo

26. Apygardos teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. sausio 18 d. pažyma Nr. APD-2024-00673, kurioje apskaičiuota, kad už advokato Arvydo Montrimo suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam A. Š. valstybės naudai iš jo priteistina 79,17 eurų suma.

27. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

28. Ši apeliacinė byla žodinio proceso tvarka nagrinėjama pagal apeliacinį skundą, kuris paduotas nuteistojo A. Š. teisinę padėtį bloginančiais pagrindais. Teismas, vadovaudamasi BPK 51 straipsnio 1 dalies 3, 10 punktais, 322 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kurios sprendimu nuteistajam buvo parinktas gynėjas advokatas Arvydas Montrimas. Tai reiškia, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta nuteistajam, prieš kurį paduotas apeliacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, o gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl minėtų išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo A. Š. valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) E. B. ir jo atstovo advokato Laimiaus Platūkio apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo A. Š. valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Iš A. Š. nukentėjusiojo E. B. naudai išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.