Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pažymėtina, kad nėra pagrindo pripažinti, jog egzistuoja dar viena A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai yra gynėjo nurodyta, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Nenustatyta, kad E. B. būtų atlikęs kokius nors kaltinamojo atžvilgiu neteisėtus, provokuojančius veiksmus, nėra pagrindo manyti, kad E. B. tyčia kaltinamąjį provokavo nusikalsti ar labai rizikavo, tamsiu paros metu iš darbo iki paties kaltinamojo namų palydėdamas (duomenys neskelbtini).

Įvertinęs bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus A. Š. straipsnio sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios trukmė, atsižvelgiant į nusikaltimo pavojingumą, į pakankamai teigiamą kaltinamojo asmenybę, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytina mažesnė nei jos dydžio vidurkis. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis (duomenys neskelbtini), jam bausmės vykdymo laikotarpiui skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punkte numatyti įpareigojimai: dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti arba, netekus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina pradėjus vykdyti bausmę (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

CD laikmena su BPC skambučio įrašu (1 t.) paliktina saugoti su bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl nukentėjusiojo E. B. civilinio ieškinio

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Tarp kaltinamojo nusikalstamo veikimo ir atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos turi būti priežastinis ryšys.

Turtinė žala kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tiksliai apskaičiuota. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – civilinis ieškovas.

Bylos duomenys patvirtina, kad tarp A. Š. nusikalstamų veiksmų ir dėl E. B. sužalojimo ir atitinkamai dėl to patirto nukentėjusiojo laikino nedarbingumo, gydymosi, vykimo pas medikus išlaidų atsiradusios turtinės bei neturtinės žalos yra priežastinis ryšys.

Pateikti kvitai ir automobilio „(duomenys neskelbtini)“ registracijos liudijimas patvirtina E. B. reikalaujamas priteisti 280,78 Eur išlaidas dyzeliniam kurui jo gydymosi laikotarpiu (1 t., b. l. 70-71, 3 t., b. l. 6). Taip pat jo išlaidas vaistams (15,36 Eur) ir odontologo paslaugoms (7,48 Eur) patvirtina pateikti kvitai ir receptai (1 t., b. l. 70, 71, 72-75, 3 t., b. l. 29-33), netektas 219,92 Eur pajamas patvirtina darbo sutartis ir VSDFV Kauno skyriaus pažyma apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus (1 t., b. l. 76, 77-79). Tarp kaltinamojo nusikalstamo veikimo ir šios atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Ginčo dėl turtinės žalos atlyginimo nėra, prašomas priteisti turtinės žalos dydis pagrįstas nukentėjusiojo pateiktais dokumentais. Kaltinamasis pripažįsta padaręs nukentėjusiajam iš viso 523,54 eurus turtinės žalos. Todėl civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai, E. B. priteistina 523,54 Eur iš A. Š. jo kaltais nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnis, 6.249 straipsnis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Taip pat turi būti įvertina ir paties kaltinamojo turtinė padėtis.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo E. B. klausimą, teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką asmens sveikatai, kaip fundamentaliai asmeninei neturtinei vertybei. Asmens sveikata yra viena svarbiausių ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl yra itin saugoma. Dėl E. B. reikalavimo priteisti jam 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad nekelia abejonių, jog E. B. dėl sužalojimų ir operacijos patyrė stiprų fizinį skausmą, išgąstį, pažeminimą, kurį laiką (dvi savaites) negalėjo dirbti, patyrė ir nepatogumus dėl gydymosi ir – dėl sulaužyto žandikaulio - kurį laiką dar ir dėl maitinimosi, kurie turi būti atlyginti. Įvertintina ir tai, kad nukentėjusiajam atlikta operacija nebuvo sudėtinga, neliko jokių didelių randų, pooperacinis gijimas buvo be komplikacijų, po keturių dienų jis buvo išleistas ambulatoriniam gydymui ir grįžo į darbą, nelaukdamas laikino nedarbingumo pabaigos. Iš E. B. teismui pateiktų dokumentų ir jo paaiškinimų matyti, kad ambulatorinis gydymas vis dėlto užtruko, jam gydytojo neurologo (duomenys neskelbtini) buvo skirti leidžiami vaistai dešimčiai dienų ir geriami vaistai 30 dienų (3 t., b. l. 29, 30, 31), vėliau (duomenys neskelbtini) dar skirtas (duomenys neskelbtini) 20 dienų (3 t., b. l. 32), E. B. į gydytojus kreipėsi (duomenys neskelbtini) dėl pažymos teismui išdavimo, tuo metu jam nustatyti skausmingi Vale I-II taškai kairėje (3 t., b. l. 5), skirtas (duomenys neskelbtini) 30 dienų (3 t., b. l. 33). Tai patvirtina, kad dėl sužalojimų, padarytų neteisėtais kaltais A. Š. veiksmais, E. B. ambulatorinis gydymas užtruko kelis mėnesius, kaip parodė pats nukentėjusysis, išlikęs skausmingumas veide, kairė veido pusė nejautri, taigi yra kilę liekamieji reiškiniai po sužalojimų sugijimo.

Tačiau pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš kaltininko negali būti siejamas su kaltininko nubaudimu, kadangi neturtinė žala atlieka kitokią funkciją, tai yra kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą fizinį ir dvasinį skausmą bei kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Be to, itin didelis neturtinės žalos priteisimas iš kaltininko neleidžia pasiekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-321-898/2023, Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-14-397/2022, Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-59-954/2022 ir kt.), įvertinęs tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, sukeltas stiprus fizinis skausmas, nukentėjusysis buvo operuojamas, jis tebejaučia skausmą, nuo kurio jam skirti vaistai, taip pat ir į tai, kad kaltinamojo turtinė padėtis tik (duomenys neskelbtini), tačiau jis yra dar (duomenys neskelbtini) amžiaus, darbingas ir (duomenys neskelbtini), neturintis (duomenys neskelbtini), sprendžia, jog protinga nukentėjusiojo ir kaltininkų skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta, E. B. reikalavimą dėl 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinant tik iš dalies ir priteisiant iš kaltinamojo A. Š. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. B. 2 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis).

Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 349,60 Eur turtinės žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau ir – PSDF) biudžetui, atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 133-135). Ieškinyje nurodė, jog už E. B. gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje paslaugas iš PSDF biudžeto lėšų apmokėta 1 349,60 Eur.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., b. l. 135) patvirtina, kad E. B. (duomenys neskelbtini) iš PSDF biudžeto suteikta gydymo (oftalmologo, otorinolaringologo, kompiuterinės tomografijos, viršutinio žandikaulio operacijos, kai būklė nesudėtinga) paslaugų už 1 349,60 Eur.

Tarp A. Š. nusikalstamų veiksmų ir dėl E. B. sužalojimo gydymo atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis sutinka atlyginti dėl sužalojimo padarytą žalą. Konstatavus, jog ši žala padaryta dėl jo tyčinių neteisėtų veiksmų, Valstybinės teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, iš A. Š. priteistina 1 349,60 Eur PSDF biudžetui padarytai turtinei žalai atlyginti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinio ieškinio

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir – VSDFV) Vilniaus skyrius pareiškė 223,85 euro civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti dėl ligos išmokos (1 t., b. l. 146-160). Nurodė, kad dėl (duomenys neskelbtini) patirtų sužalojimų E. B. buvo laikinai nedarbingas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), jam už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo paskirta 223,85 eurų ligos išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, o šią žalą privalo atlyginti dėl jos padarymo kaltas asmuo. Teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-697/2018, 2K-128-696/2018, 2K-18-693/2019) išaiškinta, kad tiek VSDFV, tiek teritorinės ligonių kasos pagal BPK 109 straipsnio prasmę turi teisę kaip kreditoriai, tapę pagal subrogaciją atsiradus deliktinei prievolei, reikalauti žalos atlyginimo iš ją padariusio nuteistojo. Baudžiamosiose bylose nagrinėjami ir, esant pagrindui, tenkinami tiek VSDFV, tiek teritorinių ligonių kasų civiliniai ieškiniai, kuriais prašoma iš nuteistųjų priteisti žalą, kurią šios institucijos patyrė dėl nusikalstamų veikų (pavyzdžiui, atlygino nukentėjusio asmens gydymo išlaidas, asmeniui laikinai tapus nedarbingam, paskyrė ir išmokėjo ligos pašalpą ir pan.). A. Š. šios žalos padarymo fakto ir dydžio neginčija. Tarp A. Š. nusikalstamų veiksmų ir civiliniam ieškovui dėl E. B. laikinojo nedarbingumo laikotarpiu išmokėtos ligos išmokos iš VSDF biudžeto lėšų atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Ieškinys pagrįstas civilinio ieškovo pateiktais dokumentais (pažyma apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus, sprendimais skirti/neskirti ligos išmoką, pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas) (1 t., b. l. 148-155) ir visiškai tenkintinas.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. B. prašė jam atlyginti 1 600 Eur už advokato suteiktą teisinę pagalbą – atstovavimą ir civilinio ieškinio parengimą, pateikė šias išlaidas patvirtinantį (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) su sąskaita už teisinę pagalbą Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 2, 3, 4) ir advokato orderius (2 t., b. l. 89, 182).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau ir – Rekomendacijos) yra nustatyti atlygintinų išlaidų rekomenduojami maksimalūs dydžiai baudžiamosiose bylose. Tačiau šis dydis nustatomas ir atsižvelgiant į bylos aplinkybes pagal šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių). 2023 m. I ketvirtyje vidutinis darbo užmokestis bruto buvo 1 959,90 Eur.

Pateiktoje sąskaitoje už teisinę pagalbą nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) susipažinimas su kliento pateiktais medicininiais rašytiniais dokumentais ir prašymo dėl jų prijungimo prie bylos pateikimas (1 val.) įvertinta 100 eurų, (duomenys neskelbtini) prašymo dėl susipažinimo su bylos medžiaga parengimas, pateiktos susipažinimui ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos fragmentų vertinimas ir analizė (2 val.) įvertinta 200 eurų, (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio parengimas įvertintas 700 eurų, (duomenys neskelbtini) dalyvavimas procesinio veiksmo (parodymų patikrinimo vietoje) atlikime (1 val.) įvertintas 100 eurų, (duomenys neskelbtini) susipažinimas su visa bylos medžiaga (2 val.) įvertinta 200 eurų, pasirengimas teismo posėdžiui ir atstovavimas (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje Alytaus apylinkės teisme (3 val.) įvertinta 300 eurų (3 t., b. l. 4).

Nustatant priteistinų proceso išlaidų dydį, teismas atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus atlygintinų išlaidų rekomenduojamus maksimalius dydžius: už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1 (taigi 195,99 Eur), už vieną teisinių konsultacijų, išskyrus Rekomendacijų 10.1 papunktyje nurodytą proceso stadiją, valandą – 0,1 (taigi 195,99 Eur), už procesinių dokumentų parengimą bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu – 2,5 (4899,75 Eur), už kitų nei Rekomendacijų 10.2–10.9 papunkčiuose nurodyti procesinių dokumentų, kuriuose pareikšti prašymas, reikalavimas, atsikirtimai, paaiškinimai ar kt., parengimą – 0,4 (783,96 Eur).

Priimdamas sprendimą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, jog baudžiamoji byla nesudėtinga, jos medžiaga nėra didelės apimties, kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ((duomenys neskelbtini) įtariamojo apklausa) visiškai pripažino savo kaltę, teisme įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, iš esmės daugiausia laiko užtruko būtent paties nukentėjusiojo civilinio ieškinio nagrinėjimas, jį pagrindžiančių duomenų papildomas rinkimas ir teikimas, nukentėjusiojo turtinio reikalavimo kaltinamasis visiškai neginčijo, iš dalies sutiko netgi su reikalavimu dėl neturtinės žalos priteisimo, nukentėjusiojo pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinamas tik 20 procentų, pats civilinis ieškinys iš esmės šabloninis, nereikėjo atlikti sudėtingų skaičiavimų, todėl jokio teisinio komplikuotumo, reikalaujančio ypatingo pasiruošimo ar gilios teisinės situacijos analizės nagrinėjant šią baudžiamąją bylą advokatui neturėjo būti. Be to, nukentėjusiojo įgaliotam atstovui nereikėjo vykti į kitą vietovę nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme. Teismo posėdis (duomenys neskelbtini) neįvyko dėl paties nukentėjusiojo įgalioto atstovo užimtumo kitoje byloje, (duomenys neskelbtini) teismo posėdis užtruko 2 valandas, pertrauka padaryta pateikti civilinį ieškinį pagrindžiantiems duomenis, (duomenys neskelbtini) teismo posėdis, kuriame pateiktas ir patikslintas civilinis ieškinys, užtruko 1 val. Todėl suteiktoms advokato paslaugoms apmokėti, teismo vertinimu, šioje konkrečioje byloje prašoma priteisti 1 600 Eur atstovavimo išlaidų suma neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, yra per didelė, įvertinus ir kaltinamojo tik patenkinamą turtinę padėtį, kitas iš jo šioje baudžiamojoje byloje priteistinas sumas, todėl mažintina iki 600 eurų, tokio dydžio proceso išlaidas priteisiant iš kaltinamojo A. Š..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigoti dirbti arba, netekus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. Š. laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigoti dirbti arba, netekus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, pradėjus vykdyti bausmę.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, CD laikmeną su BPC skambučio įrašu palikti saugoti su bylos medžiaga.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. Š. 1 349,60 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt devynis eurus 60 ct) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 349,60 Eur) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteistos žalos atlyginimas turi būti sumokėtas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „(duomenys neskelbtini)“, banko kodas (duomenys neskelbtini).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. Š. priteisti civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 223,85 Eur (du šimtus dvidešimt tris eurus 85 ct) turtinės žalos atlyginimo. Priteistos žalos atlyginimas turi būti sumokėtas į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) banke, gavėjo pavadinimas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM, gavėjo kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas (duomenys neskelbtini).

E. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš A. Š. E. B. 523,54 Eur (penkis šimtus dvidešimt tris eurus 54 ct) turtinei žalai ir 2 000 (du tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti.

E. B. prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies ir iš A. Š. priteisti jam 600 (šešis šimtus) eurų proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.