Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-04-07 · Civilinė byla Nr. 2S-308-828/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-07
Bylos Nr.
2S-308-828/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vygintas Mažuika
Ieškovas
UAB „Jontransa”
Atsakovas
Y. L.
Civilinė byla Nr. 2S-308-828/2020Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00073-2020-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.14.8.2; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 7 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Jontransa” atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-827-1027/2020 pagal ieškovės UAB „Jontransa” ieškinį atsakovui Y. L. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Jontransa“ prašė išspręsti tarp ieškovės ir atsakovo kilusį ginčą dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, mokėjimo ir pripažinti, kad su atsakovu yra visiškai atsiskaityta; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas..

2. Nurodė, kad tarp šalių buvo pasirašyta darbo sutartis, pagal kurią atsakovas dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Atsakovas kreipėsi į Panevėžio darbo ginčų komisiją, nurodydamas, kad atleidimo iš darbo metu ieškovė pilnai neatsiskaitė, prašė išieškoti 750 Eur kompensaciją, 1 500 Eur kompensaciją už 2 vėlavimo mėnesius, 3 844 dienpinigių.

Žemesnės instancijos teismas

3. Panevėžio darbo ginčų komisija 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimu išieškojo iš ieškovės 555,01 Eur išmokų, susijusių su darbo santykiais ir 200 Eur netesybų atsakovo naudai. Ieškovė nesutinka su tokiu priimtu sprendimu, nes ji yra pilnai atsiskaičiusi su atsakovu jo atleidimo dieną.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. sausio 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Jontransa“ ieškinį ir grąžino ieškovei sumokėtą žyminį mokestį.

5. Teismas nustatė, kad atsakovas Y. L. yra Baltarusijos Respublikos pilietis, gyvenantis nurodytoje šalyje ir joje turintis nuolatinę gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)). Ieškovė nepateikė duomenų apie kitokią atsakovo gyvenamąją vietą. Šalių sudarytos 2019 m. gegužės 31 d. darbo sutarties Nr. 679 13 punkte nurodyta, kad ginčai dėl darbo sutarties nagrinėjami Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka; darbo ginčai sprendžiami derybų keliu; nepavykus susitarti, abi šalys sutinka darbo ginčus spręsti Lietuvos Respublikos darbo ginčų komisijoje ir/ar Lietuvos Respublikos teismuose. Ieškovė kartu su ieškiniu taip pat pateikė atsakovo 2019 m. rugsėjo 4 d. surašytą sutikimą, kuriame nurodoma, kad Y. L. sutinka, kad iškilęs darbo ginčas būtų sprendžiamas Lietuvos Respublikos darbo ginčų komisijoje ir/ar Lietuvos Respublikos teismuose.

6. Teismas nenustatė, kad ieškovė su atsakovu kilus ginčui būtų sudariusios aiškų susitarimą dėl to, jog ginčas dėl atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju būtų nagrinėjamas teisme, kuriame yra ieškovės buveinė. Atsakovas į darbo ginčų komisiją kreipėsi nurodydamas, kad su juo sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta 2019 m. spalio 10 d., ieškovė pilnai su juo neatsiskaitė, todėl teismas sprendė, kad darbo ginčas tarp šalių kilo dėl darbdavio neatsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju po darbo sutarties nutraukimo 2019 m. spalio 10 d. Tiek 2019 m. gegužės 31 d. darbo sutarties Nr. 679 13 punkto nuostata, tiek 2019 m. rugsėjo 4 d. atsakovo sutikimas yra bendro pobūdžio, jame nesukonkretinta, kad atsakovas ginčą dėl atleidimo iš darbo, neatsiskaitymo su juo sutinka spręsti Lietuvos Respublikos teismuose. Teismas darė išvadą, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. atsakovo pasirašymo metu, tarp ieškovės ir atsakovo galėjo kilti ginčas dėl darbuotojo atsisakymo vykti į komandiruotę, tačiau ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo ir atsiskaitymo su darbuotoju tarp šalių dar nebuvo kilęs, darbo sutarties nutraukimo klausimai buvo pradėti spręsti 2019 m. rugsėjo 20 d. atsakovui grįžus iš komandiruotės ir, ieškovo teigimu, atsisakius vykti į kitą komandiruotę.

7. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo, t. y. darbuotojo, nuolatinė gyvenamoji vieta Baltarusijos Respublikoje, ir ieškovė nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, jog šalys būtų susitarusios dėl šio tarp jų kilusio konkretaus ginčo priskyrimo Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai DK nustatyta tvarka, darė išvadą, kad ginčas nėra priskirtas Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, todėl ieškinį atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Jontransa“ prašo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. sausio 29 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

9. Nurodo, kad tarp šalių 2019-05-31 pasirašytos darbo sutarties Nr. 679 13 punkto pagrindu ir 2019-09-04 atsakovo sutikimu šalys susitarė, jog ginčai dėl darbo sutarties bus nagrinėjami darbo kodekso nustatyta tvarka. Atsakovas nei darbo sutarties, nei pasirašyto sutikimo neginčijo, todėl šie dokumentai turi įstatymo galią. Priešingai negu nurodo teismas, būtent minėtuose dokumentuose šalys aiškiai susitaria, kad visi ginčai, kylantys iš darbo sutarties, nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos teisę Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl ginčas kilęs šioje byloje turi būti nagrinėjamas Lietuvos teisme. Mano, kad kilęs ginčas yra teismingas Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams.

10. Jeigu užsienio valstybėje nuolat gyvenantis asmuo inicijuoja ginčą darbo ginčų komisijoje Lietuvoje, šios ginčų komisijos sprendimu nepatenkintas darbdavys neprivalo kreiptis į tos užsienio valstybės teismus dėl Lietuvoje darbo ginčų komisijoje išnagrinėto ginčo kitokio išsprendimo. Atsakovas ginčo nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje metu nepareiškė jokių prieštaravimų dėl Lietuvos jurisdikcijos.

11. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos faktą, netinkamai taikė nurodytos darbo sutarties nuostatas, todėl neteisingai išsprendė ieškinio priėmimo ir teismingumo Lietuvos teismams klausimą.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimų į ieškovės atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

14. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nutarta atsisakyti priimti ieškinį kaip neteismingą Lietuvos teismams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Ieškinio priėmimą bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnio normos. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti pagrindai, kuriuos nustačius atsisakoma priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą, vienas jų – ieškinys neteismingas tam teismui, kuriam buvo paduotas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ieškinį pareiškė Baltarusijos Respublikos piliečiui, savo reikalavimą kildina iš darbo santykių. CPK 410 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo ginčai nagrinėjami laikantis bendrųjų CPK nuostatų, su specialiame CPK skyriuje ir DK numatytomis išimtimis. Kadangi ši byla turi užsienio (tarptautinį) elementą, dėl tokios bylos teismingumo (priskirtinumo Lietuvos Respublikos ar užsienio teismų jurisdikcijai) teismas turi spręsti taikydamas CPK VII dalies „Tarptautinis civilinis procesas“ LIX skyriuje „Teismingumas ir normų taikymas“ įtvirtintas taisykles (CPK 782 straipsnis). CPK nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartims, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei Lietuvos Respublikos procesinėse teisės normose, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės (CPK 1 straipsnio 3 dalis). Toks reglamentavimas atitinka DK 215 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teismingumo taisyklę, pagal kurią civilinėse bylose, kylančiose iš darbo santykių, teismingumas nustatomas pagal CPK taisykles, jeigu ES darbo teisės normos ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip.

17. Kaip jau minėta, ieškinio reikalavimas pareikštas Baltarusijos Respublikos piliečiui, kurio gyvenamoji vieta yra Baltarusijos Respublikoje. Taigi, šiuo atveju, sprendžiant dėl teismų jurisdikcijos, sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei kitų teisinių santykių, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, taikytinos 1992 m. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Teisinės pagalbos sutartis) nuostatos.

18. Teisinės pagalbos sutarties 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji jurisdikcijos nustatymo taisyklė, pagal kurią kompetenciją nagrinėti civilines ir šeimos bylas turi teismai valstybės, kurioje atsakovas turi gyvenamąją vietą, jei Teisinės pagalbos sutartis nenustato kitaip. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuotas susitarimo dėl tarptautinės jurisdikcijos institutas. Šioje teisės normoje nustatyta, kad susitariančiųjų valstybių teismai kompetentingi nagrinėti bylas ir kitais atvejais, esant raštiškam šalių susitarimui.

19. DK 215 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, darbdavio inicijuojamas darbo ginčas dėl teisės turi būti nagrinėjamas toje kitoje valstybėje, nebent šalys kilus ginčui susitartų ginčą nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka.

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2019 m. gegužės 31 d. sudarė darbo sutartį Nr. 679. Sutarties 13 punkte nurodyta, kad ginčai dėl darbo sutarties nagrinėjami Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka; darbo ginčai sprendžiami derybų keliu; nepavykus susitarti, abi šalys sutinka darbo ginčus spręsti Lietuvos Respublikos darbo ginčų komisijoje ir/ar Lietuvos Respublikos teismuose. 2019 m. rugsėjo 4 d. atsakovas Y. L. pasirašė sutikimą, kuriame nurodoma, kad jis sutinka, kad iškilęs darbo ginčas būtų sprendžiamas Lietuvos Respublikos darbo ginčų komisijoje ir/ar Lietuvos Respublikos teismuose. Taigi, akivaizdu, kad darbo sutarties šalys, pasirašydamos nurodytus dokumentus, jurisdikciją šalių tarpusavio darbo ginčams spręsti perdavė Lietuvos Respublikos institucijoms (tame tarpe ir teismams).

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam atvejui nepagrįstai taikė DK 215 straipsnio 3 dalį, kadangi ši nuostata taikytina tik ginčą inicijavus darbdaviui. Nagrinėjamu gi atveju bylos duomenys patvirtina, kad ginčą iniciavo ne darbdavys, o darbuotojas, t.y. būtent jis kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl su darbo santykiais susijusių sumų išieškojimo iš darbdavio.

22. Pagal DK 231 straipsnio 1 dalį, su darbo ginčų komisijos sprendimu nesutinkanti ginčo šalis turi teisę per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Nors DK 231 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad ieškovu civilinėje byloje bus laikoma ta darbo santykių šalis, kuri kreipiasi su ieškiniu į teismą, sisteminis DK 231 straipsnio 3–4 ir 7 dalių, pagal kurias darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apskundimo dalykas, teismas ginčą nagrinėja iš esmės, o teismo sprendimui įsiteisėjus darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios, aiškinimas lemia, kad teisme turi būti nagrinėjamas pradinio darbo ginčų komisijai pareikšto reikalavimo pagrįstumo klausimas. Kitaip tariant, jeigu darbo ginčų komisija tenkina darbuotojo pareikštą reikalavimą, o į teismą kreipiasi su tokiu rezultatu nesutinkantis darbdavys, nagrinėdamas bylą, teismas iš naujo vertina darbuotojo pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Nagrinėjamu gi atveju, kaip minėta, darbdavys, kreipdamasis į teismą, neiniciavo naujo ginčo, tik įgyvendino savo teisę perkelti darbuotojo inicijuoto ginčo nagrinėjimą į teismą. Tokią išvadą patvirtina ir kasacinio teismo praktika, kurioje akcentuojama, kad, nesutikdamas su darbo ginčų komisijos sprendimu ir kreipdamasis į teismą darbdavys iš esmės turi prašyti netenkinti darbuotojo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018), o ne reikalauti panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-248/2019), priimdamas sprendimą teismas privalo pasisakyti būtent dėl darbo ginčų komisijai pareikšto reikalavimo pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019, 2019 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019).

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas, ne tik kad pasirašydamas darbo sutartį ir 2019-09-04 sutikimą, bet ir realiai įgyvendindamas savo teisę inicijuoti ginčą Lietuvos Respublikoje (kreipdamasis į darbo ginčų komisiją), pripažino DK nurodytų darbo ginčus Lietuvos Respublikoje nagrinėjančių organų kompetenciją, bei aiškiai išreiškė valią ir reikalavimą, kad būtent šie organai ginčą išnagrinėtų ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikoje galiojančia darbo ginčų nagrinėjimo tvarka apgintų jo teises. Toks darbuotojo elgesys vertintinas kaip darbuotojo raštu išreikštas Lietuvos institucijų kompetencijos pripažinimas darbo ginčui spręsti. Todėl pripažinti, kad ginčo nagrinėjimas Lietuvos Respublikos teisme neatitiktų Dvišalės sutarties 20 straipsnio 1-2 dalimis nustatomo teisinio reglamentavimo, pagrindo nėra.

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė teismų praktiką dėl teismingumo, tačiau dalyje cituotų civilinių bylų (Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-1222-945/2019, Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-896-642/2019) buvo susiklosčiusi iš esmės kitokio pobūdžio procesinė situacija, kadangi darbo ginčą iniciavus darbuotojui, darbdavys darbo ginčų komisijai teikė priešpriešinį reikalavimą, dėl kurio patenkinimo vėliau kreipdavosi į teismą. Kitaip tariant, darbdavys, skirtingai nei nagrinėjamoje byloje, teismo prašydavo patenkinti ne darbuotojo, bet paties darbdavio darbo ginčų komisijai pareikštą reikalavimą.

25. Be to atkreiptinas dėmesys, jog vieningą teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Tai, kad formuojantis naujai DK aiškinimo ir taikymo praktikai apeliacinės instancijos lygmens teismai atskirose skundžiamoje nutartyje cituojamose bylose (Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-1462-730/2019, Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-525-267/2019) pateikė kitokį teisinio reglamentavimo aiškinimą, nepaneigia šioje nutartyje pateikiamų išaiškinimų teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Apibendrinant konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos faktą, netinkamai taikė nurodytos Teisinės pagalbos sutarties bei DK 215 str. nuostatas, ir todėl neteisingai išsprendė ieškinio priėmimo ir teismingumo Lietuvos teismams klausimą. Skundžiama nutartis naikinama ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. sausio 29 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Vygintas Mažuika