Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, nuteistojo G. B. ir jo gynėjo advokato Alvydo Butos, nuteistojo T. P. gynėjos advokatės Dianos Navickienės apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. P. pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda bei baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti darbą valstybės tarnyboje (teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijose) atėmimas 3 metams.

G. B. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė 12 mėnesių, įpareigojant bausmės vykdymo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Solidariai iš T. P. ir G. B. civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteista 21,32 Eur žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. P. ir G. B. nuteisti už tai, kad T. P., veikdamas kartu su G. B., viršijo suteiktus tarnybos įgaliojimus, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė ir fizinis asmuo, o būtent: T. P., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju, tarnybos metu, 2022 m. rugsėjo 16 d. apie 23.09 val. viešoje vietoje - kieme, esančiame Palangoje, (duomenys neskelbtini), paskirtos kardomosios priemonės – intensyviosios priežiūros nesilaikiusiam ir administracinius nusižengimus padariusiam J. L., išlipusiam iš tarnybiniame automobilyje „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančios laikino sulaikymo patalpos, veikdamas kartu su G. B., neteisėtai atlikusiu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato policijos pareigūno pareigas, be teisėto pagrindo panaudojo fizinį smurtą – ranka sugriebė nesipriešinusį J. L. už kaklo, po ko kumščiu sudavė jam vieną smūgį į veidą, po smūgio nukentėjusiajam pasilenkus į priekį ir užsidengus rankomis veidą bei galvos sritį, T. P. du kartus sudavė kojos keliu J. L. į veido sritį, o kartu su juo buvęs G. B. vieną kartą spyrė J. L. į kairės pusės juosmens sritį. Dėl nurodytų T. P. ir G. B. neteisėtų smurtinių veiksmų nukentėjusysis J. L. patyrė fizinį skausmą ir sužalojimus (ne mažiau dviejų trauminių smūginių poveikių pasėkoje), t. y. poodinę kraujosruvą veido kairėje, kairėje rankoje, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tokiu būdu T. P., nesilaikydamas Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintų pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, teisėtumo bei prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos panaudojimo proporcingumo principų, nevykdė šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje policijos pareigūnui nustatytų pareigų – gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves (1 punktas), užtikrinti sulaikyto ar pristatyto į policijos įstaigą asmens teises ir teisėtus interesus (3 punktas), nesilaikė šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatytų prievartos panaudojimo sąlygų, pagal kurias pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti, naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes.

Dėl aukščiau išvardintų T. P. neteisėtų veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė Lietuvos Respublikos valstybė, taip pat jos svarbiausia asmens ir visuomenės saugumą užtikrinanti institucija – Lietuvos policija, kadangi T. P. grubiai pažeidė įstatymų nustatytą fizinės prievartos panaudojimo tvarką, diskreditavo policijos pareigūno, kaip valdžios atstovo, vardą ir sumenkino valstybės institucijos – policijos, o tuo pačiu ir visos valstybės autoritetą, taip pat T. P., veikiant kartu su G. B., neteisėtais smurtinio pobūdžio veiksmais buvo padaryta didelė neturtinė žala fiziniam asmeniui – nukentėjusiajam J. L. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

II. Apeliacinių skundų argumentai

4.16. Taigi, nagrinėjamu atveju, manytina, kad išnaudojus visas galimybes jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų J. L. atlikus pareigūnų atžvilgiu neteisėtus veiksmus, grasinimą fiziškai susidoroti bei T. P. apspjovimą, nėra surinkta. Kitas J. L. neigiamas aplinkybes, t. y. apie tolimesnius jo neteisėtus veiksmus, t. y. grasinimą susidoroti ir grasinimą suduoti pareigūnams smūgį bei atitinkamos tam kovinės pozicijos užėmimą objektyviai patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas. Visuma šių aplinkybių, akivaizdžiai patvirtina, kad apeliantas T. P. buvo būtinosios ginties, numatytos BK 28 straipsnyje, situacijoje. Todėl T. P. turėtų būti išteisintas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Prokuroro, nuteistojo G. B. ir jo gynėjo bei nuteistojo T. P. gynėjos apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini.

8. Nagrinėjamu atveju nuteistasis G. B. ir jo gynėjas bei T. P. gynėja ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nuteistųjų kaltės padarius baudžiamajame įstatyme uždraustas veikas, teigia, kad nuteistieji veikė būtinosios ginties sąlygomis, siekdami apsiginti nuo provokuojančio ypatingai pavojingo nukentėjusiojo J. L. elgesio, be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jų nusikalstamus veiksmus vertino kaip padarytus bendrininkų grupe ir tai pripažino jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Apeliacinės instancijos teismas tik iš dalies sutinka su apeliantų argumentais.

9. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, kas suponuoja išvadą, kad teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei dėsto apeliantai, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

12. Taikant BK 228 straipsnį žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, juridinio, fizinio asmens ar kito šiame straipsnyje numatyto subjekto turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Kitokio pobūdžio žala gali būti pripažįstama ir fizinė, moralinė, organizacinė bei kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Kvalifikuojant piktnaudžiavimą pagal BK 228 straipsnį, šia veika padaryta žala turi būti pripažinta didele. Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: žalos pobūdį, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos trukmę, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ar laisvių pažeidimo, ja sumenkinamas valstybės institucijos autoritetas, sutrikdomas šios ar kitos organizacijos darbas ir pan. Toks pažeidimas, autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-7-335/2013).

14. Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą yra pažymėta, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-102/2015).

16. Pagal Policijos įstatymą (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią redakciją) pagrindiniai policijos uždaviniai yra: 1) žmogaus teisių ir laisvių apsauga; 2) asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas; 3) neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, administracinių nusižengimų, ekstremaliųjų situacijų ar panašių veiksnių; 4) nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų prevencija; 5) nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų atskleidimas ir tyrimas; 6) eismo automobilių keliais priežiūra (5 straipsnio 1 dalis). Įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. (21 straipsnis). Policijos pareigūnas privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves (25 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. Policijos įstatymo 27 straipsnyje, apibrėžiančiame prievartos panaudojimo sąlygas, šio straipsnio 1–4 dalyse, nustatyta: 1. Pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta (fizinės jėgos ir (ar) specialiųjų priemonių naudojimas) naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. 3. Fizinę prievartą pareigūnas turi teisę panaudoti šiais atvejais: 1) saugodamasis ar siekdamas apsaugoti kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai; 2) kai asmenys vengia vykdyti pareigūnų reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie priešinasi); 3) atremdamas kėsinimąsi į šaunamąjį ginklą, sprogmenis, specialiąsias priemones, ryšio priemones ir siekdamas šiuos objektus susigrąžinti; 4) atremdamas statinių (įskaitant patalpas), transporto priemonių ar kito turto, teritorijų užpuolimus arba šiuos užimtus objektus išlaisvindamas; 5) patekdamas į teritorijas, patalpas ar transporto priemones per kratą ar poėmį arba kai turimais duomenimis jose gali būti laikomi įkaitai arba slėptis asmenys, galimai padarę administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas; 6) stabdydamas transporto priemonę, laivą ar orlaivį (tarnybinio būtinumo atvejais); 7) užkirsdamas kelią administraciniams nusižengimams ar nusikalstamoms veikoms. 4. Pareigūnas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones: 1) prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis; 2) konvojuodamas arba pristatydamas į policijos įstaigą, kitą instituciją ar įstaigą administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas padariusius (galimai padariusius) asmenis, atlikdamas šių asmenų apžiūrą, taip pat vykdydamas asmenų grąžinimą į Lietuvos Respubliką.

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinusi skundžiamo nuosprendžio turinį, išnagrinėjusi apeliacinių skundų argumentus ir patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, pati atlikusi įrodymų tyrimą konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą dėl T. P. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, o G. B. nusikalstama veika, teisėjų kolegijos nuomone, kvalifikuotina pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 228 straipsnio 1 dalį, kaip padėjimas T. P. piktnaudžiauti ir bus aptarta tolesnėje nuosprendžio dalyje.

19. Nors nuteistieji ir jų gynėjai apeliaciniuose skunduose detaliai analizuoja inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, atskirus bylos įrodymus (nukentėjusiojo J. L. parodymus), savaip interpretuoja vaizdo įrašus, teigdami, kad vienas ar kitas įrodymas nepatvirtina byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmiau paminėtos BPK įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą grandinę. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Aptartų duomenų visumoje įvertinus skundžiamo nuosprendžio turinį, abejonių, kad T. P. ir G. B. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, teisėjų kolegijai nekyla.

20. Pažymėtina, jog vertinant nuteistųjų parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmenims inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, nagrinėjamu atveju vadovautis vien tik nuteistųjų ar nukentėjusiojo paaiškinimais nėra pakankama, kadangi natūralu, jog pirmu atveju, asmenys, gindamiesi nuo jiems pareikštų kaltinimų ir taip siekdami išvengti jiems gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių, antru atveju, nukentėjusysis, ne kartą teistas ir baustas administracine tvarka, taip pat gali turėti asmeninių motyvų ir suinteresuotumą apkalbėti jį sulaikiusius asmenis. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kita rašytinė, vaizdinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti ar paneigiant asmenų parodymus.

21. Pagal byloje esančius duomenis pirmosios instancijos teismas sprendė, kad T. P. piktnaudžiavimas pasireiškė tuo, kad 2022 m. rugsėjo 16 d. apie 23.09 val. Palangoje, (duomenys neskelbtini), jis, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju (policijos pareigūnu), viršijo tarnybinius įgaliojimus, kai paskirtos kardomosios priemonės – intensyviosios priežiūros - nesilaikiusiam ir administracinį nusižengimą padariusiam J. L., išlipusiam iš tarnybiniame automobilyje „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančios laikino sulaikymo patalpos, be teisėto pagrindo panaudojo fizinį smurtą – ranka sugriebė (pastūmė) J. L. ties kaklu, po ko kumščiu sudavė jam vieną smūgį į veidą, po smūgio, J. L. pasilenkus į priekį ir užsidengus rankomis veidą bei galvą, du kartus sudavė kojos keliu J. L. į veidą, o kartu buvęs G. B. vieną kartą spyrė J. L. į kairės pusės juosmenį. Dėl tokių T. P. ir G. B. veiksmų nukentėjusysis J. L. patyrė fizinį skausmą ir sužalojimus - poodinę kraujosruvą veido kairėje, kairėje rankoje, kurie tiek imant kiekvieną sužalojimą atskirai, tiek abu kartu, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. T. P. tokiais veiksmais taip pat padarė didelę neturtinę žalą Lietuvos Respublikos valstybei bei jos svarbiausiai asmens ir visuomenės saugumą užtikrinančiai institucijai - Lietuvos policijai, nes sumenkino valstybės ir Lietuvos policijos autoritetą, diskreditavo policijos pareigūno kaip valdžios atstovo vardą.

22. Nagrinėjamos bylos įvykių eiga atsispindi pareigūno T. P. ir G. B. Body kamerų bei policijos tarnybinio automobilio išorinės ir vidinės kameros vaizdo įrašuose, kuri leidžia detaliai įvertinti tiek nuteistųjų, tiek nukentėjusiojo atliktų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą bei chronologinę seką. Peržiūrėjus byloje esančius vaizdo įrašus, nustatyta tokia įvykių eiga:

1) Iš vaizdo įrašo L5006-MEN659-220916-221736-223051-20010200.mp4 (vidinė tarnybinio automobilio vaizdo kamera) nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 16 d. 22.20 val. T. P., patruliuodamas kartu su G. B., iš Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad stebimas su apykoje J. L. pažeidė namų zoną, jo nėra namuose (duomenys neskelbtini), nors šiuo adresu jis turi būti nuo 22 val. (t. 2, b. l. 38, 132-133);

2) Iš T. P. 2022 m. rugsėjo 16 d. naudotos BODY kameros Nr. B0F1EC60BED6 vaizdo įrašo Nr. 2022_0916_223824_005 matyti, kad apie 22.38 val. T. P. ir G. B. atvyko į J. L. gyvenamąją vietą. Beieškodami J. L., supainiojo butus, vėliau nuėjo prie kito buto. Duris pravėrusio vyro, prisistačiusio tėvu, pasiteiravo, ar J. L. (galimai suklydo pasakydami vardą) yra namuose, į ką tėvas atsakė, kad nėra ir nežino, kur pastarasis yra. Pareigūnas atsako supratęs ir paprašė jam atsiradus pranešti telefonu „112“ (t. 2, b. l. 60-63);

3) Iš vaizdo įrašo Nr. 3 – L5006-MEN659-220916-223051-224413-20010200.mp4 (vidinė (salono) tarnybinio automobilio kamera) matyti, kad 22:43:02 val. buvo pastebėtas gatve einantis J. L., 22:44:00 val. apie tai pranešta budėtojui (t. 2, b. l. 23);

4) Iš vaizdo įrašo Nr. 7 – L5006-MEN659-220916-224413-225748-20010200.mp4 (tarnybinio automobilio vidinė (salono) kamera) matyti, kad T. P. ir G. B. bendravo su J. L. lauke. 22:44:29 val. G. B. ruošė alkotesterį, 22:44:47 val. pildė dokumentus. 22:45:04 val. J. L. nustatytas 1,14 prom. girtumas; nuo 22:45:06 val. iki 22:46:22 val. G. B. klausinėjo J. L. duomenų, pildė dokumentus; 22:46:22 val. T. P. apžiūrėjo J. L., ar šis neturi draudžiamų daiktų (t. 2, b. l. 24-25);

5) Iš vaizdo įrašo Nr. L5006-MEN659-220916-224413-225748-20010200.mp4 (vidinė tarnybinio automobilio kamera) matyti, kad T. P., apžiūrėjęs J. L. 22:47:43 val. pasakė pastarajam ateiti į galą, nes parveš jį namo, patys T. P. ir G. B. atsisėdo priekyje, G. B. užpildė dokumentus (t. 2, b. l. 47-49). Pastaba: iki šio momento tokie patys duomenys užfiksuoti ir T. P. bei G. B. Body kamerų Nr. BOF1EC60BED6, Nr. B0F1EC609836 vaizdo įrašuose, tolimesni įvykiai Body kameromis nefiksuoti (t. 2, b. l. 60-63);

6) Iš vaizdo įrašo Nr. 7 - L5006-MEN659-220916-224413-225748-20010200.mp4 (vidinė tarnybinio automobilio kamera) matyti, kad 22:48 val. G. B. perdavė pasirašyti dokumentus T. P., abu kalbėjosi apie protokolą, G. B. kažką pildė nešiojamame kompiuteryje, T. P. naršė mobiliajame telefone (t. 2, b. l. 25);

7) Iš vaizdo įrašo Nr. L506-MEN659-220916-225748-231119-20010200.m4a matyti, kad T. P. sėdint tarnybiniame automobilyje, 23:03:27 val. suskambo telefonas, T. P. telefonu kažkam paaiškino, kad surašys protokolą už tai, kad buvo neblaivus viešoje vietoje, 1,14 promilių ir parveš namo (iš pokalbio galima daryti išvadą, kad kalbama apie J. L.). 23:03:45 val. J. L. pradėjo garsiai kažką kalbėti, 23:04:25 val. pradėjo garsiai kažką šaukti, T. P. garsiai jo paklausė „ko rėki?“, į tai J. L. atsakė: „eik tu nachui“. T. P. jam liepė nesikeikti. G. B. iškart išlipo iš automobilio, atidarė laikino sulaikymo patalpos duris ir pasakė J. L. „dar parėkauk, pamatysi, kas tau bus“, o grįžęs į automobilį paklausė T. P. „dar vieną?“;

8) Iš vaizdo įrašo Nr. 10 - L5006-MEN659-220916-225748-231119-20010100.mp4 (tarnybinio automobilio galinės vaizdo kamera) matyti, kad 23:08:55 val. tarnybinis automobilis sustojo; 23:09:01 val. G. B. atėjo prie sulaikymo patalpos ir atidarė jos duris, vėliau priėjo ir pareigūnas T. P.; 23:09:17 val. iš sulaikymo patalpos išlipo J. L.; 23:09:18 val. pareigūnas T. P. pastūmė J. L. dešine ranka ties kairiu pečiu arčiau kaklo; 23:09:19 val. pareigūnas T. P. užsimojo dešine ranka ir sudavė vieną smūgį J. L. į veidą, po ko J. L. pasilenkė į priekį, prisidengė veidą rankomis. Tuo metu T. P. du kartus sudavė keliu J. L. į veidą, G. B. spyrė J. L. į kairės pusės juosmenį. Po to T. P. ir G. B. bandė J. L. sulaikyti. J. L. atsitraukė nuo pareigūnų; 23:09:26 val. G. B. panaudojo specialiąsias priemones – dujas J. L. atžvilgiu; 23:09:29 val. J. L. pradėjo bėgti nuo pareigūnų į kairę pusę, pareigūnai bėgo paskui jį (t. 2, b. l. 22-36).

9) Iš vaizdo įrašo Nr. 11.1 - L5006-MEN659-220916-231119-232440-20010200.mp4 matyti, kad 23:11:27 val. girdėjosi skardos daužymo garsas, 23:13:21 val. į tarnybinį automobilį įlipo T. P. ir G. B., automobilis pajudėjo, T. P. nuo panelės pasiėmė akinius ir juos užsidėjo, 23:15:27 val. automobilis sustojo aikštelėje, T. P. ir G. B. išlipo (t. 2, b. l. 8-9).

10) Iš vaizdo įrašo Nr. 1 - L5006-MEN659-220916-233800-235125-20010200.mp4 matyti, kad 23:40:34 val. G. B. išėjo iš pastato su dokumentais rankose, vėliau atėjo ir T. P., automobilis pajudėjo, pavažiavo, sustojo, 23:43 val. T. P. atidarė laikino sulaikymo patalpos duris, išlipo J. L., vis trys nuėjo (t. 2, b. l. 56-57).

23. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad J. L. 2022 m. rugsėjo 19 d. 18:18 val. kreipėsi į Palangos miesto ligoninę ir nurodė, kad jį 2022 m. rugsėjo 16 d. Palangos mieste sumušė policijos pareigūnai. Jam nustatyta diagnozė – veido ir kairės rankos sumušimai, asmuo išleistas gydytis ambulatoriškai (t. 1, b. l. 22). Tos pačios dienos vakare 18:52 val. ligoninės slaugytoja šią informaciją pranešė telefonu Bendruoju pagalbos numeriu. 2022 m. rugsėjo 26 d. Palangos miesto policijos komisariate pagal 2022 m. rugsėjo 22 d. J. L. pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo (t. 1, b. l. 1). Protokole – pareiškime J. L. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 16 d. 21.50 val. Palangoje, Vytauto g. ir Žvejų g. sankryžoje prie jo privažiavo policijos automobilis. Pareigūnai patikrino alkotesteriu jo neblaivumą ir pasodino jį į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą protokolo surašymui. Vėliau pareigūnai, nieko nesakę, pradėjo važiuoti. Automobiliui sustojus ir atidarius tarnybinio automobilio laikino sulaikymo duris, pareigūnas T. P. pasakė: „Ar tu ilgai achujielinsi“, o jam išlipus iš tarnybinio automobilio, T. P. vieną kartą kumščiu sudavė jam į kairę akį. Kitas pareigūnas, sugriebęs už rūbų ties kaklu jį palenkė ir du kartus sudavė keliu į veido sritį, veidą jis buvo užsidengęs rankomis. Patyręs smurtą, jis šoko bėgti, kviesti pagalbos. Jam bėgant, pareigūnai panaudojo specialiąją priemonę - elektros impulsinį prietaisą „Taser“, po ko jis nugriuvo. Jam nugriuvus, pareigūnai jį užgulė ir užlaužė kairę ranką. Dešinė ranka buvo prispausta prie žemės ir krūtinės, dėl ko pareigūnai negalėjo jos ištraukti. Tuomet pareigūnai jam sudavė po vieną smūgį ranka į abu šonus ties šonkauliais. Pareigūnai pasitraukė nuo jo nugaros ir surakino antrankiais rankas (t. 1, b. l. 29-33). Šiuos parodymus J. L. pakartojo ir teisminio nagrinėjimo metu (t. 5, b. l. 95-96). 2022 m. rugsėjo 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1112/2022(03) konstatuota, kad J. L. nustatytos poodinės kraujosruvos veido kairėje, kairėje rankoje, galimai užduotyje nurodytu, nustatytu ir medicininiuose dokumentuose fiksuotu laiku. J. L. sužalojimai, tiek imant kiekvieną sužalojimą atskirai, tiek abu kartu, yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b. l. 110).

24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad baudžiamojoje byloje surinkti duomenys - nukentėjusiojo ir jo tėvo parodymai, nukentėjusiojo fotonuotraukos, darytos mobiliojo ryšio telefonu tą patį vakarą po įvykio, kai nukentėjusysis grįžo į namus, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada, vaizdo įrašai iš policijos tarnybinio automobilio patikimai patvirtina, kad J. L. dėl nuteistųjų neteisėtai panaudoto smurto patyrė ne tik skausmą, bet ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Nors T. P. ir jo gynėja viso proceso metu teigė, jog T. P. panaudoti fiziniai veiksmai buvo adekvati reakcija ir gynyba į J. L. atliktus pirminius veiksmus (neva nukentėjusysis, paleidžiant jį iš automobilio, elgėsi agresyviai, keikėsi, grasino, laikė suspaudęs kumščius, kažką judino rankovėje, spjovė T. P. į veidą), todėl fizinė prievarta buvo būtina siekiant sutramdyti agresyviai nusiteikusį ir pasiruošusį pulti asmenį, o G. B. ir jo gynėjas tvirtino, kad pastarasis J. L. nesudavė nei vieno smūgio, net nepalietė jo, tik stengėsi padėti T. P. sulaikyti agresyviai besielgiantį pažeidėją, su tokiu nuteistųjų ir jų gynėjų dėstomu situacijos vertinimu pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nesutiko.

25. Byloje esančių vaizdo įrašų peržiūra (tame tarpe ir atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme) bei jos analizė teisėjų kolegijai leidžia pritarti skundžiamo nuosprendžio motyvams, jog priešingai nuteistųjų ir jų gynėjų skundų argumentams, J. L. jokių veiksmų, kurie būtų kėlę kokią nors grėsmę T. P. ar G. B., neatliko. Kaip matyti iš vaizdo įrašų, J. L., sustabdytas pareigūnų, su jais bendravo be agresijos, sutiko pasitikrinti blaivumą, leidosi apžiūrimas, ar neturi draudžiamų daiktų, nesipriešino įsodinamas į laikino sulaikymo patalpą. Šioje vietoje pažymėtina ir tai , kad iš T. P. Body kameros vaizdo įrašo (vaizdo įrašas yra spalvotas), kai jis apžiūri J. L., aiškiai matyti, kad, priešingai nei tvirtina nuteistieji, tuo metu ant J. L. veido nebuvo matyti jokių kraujosruvų.

26. Iš vaizdo įrašo Nr. L506-MEN659-220916-225748-231119-20010200.m4a matyti, kad T. P. sėdint tarnybiniame automobilyje, 23:03:27 val. jam suskambo telefonas ir skambinusiajam pareigūnas paaiškino, kad J. L. surašys protokolą už tai, kad pastarasis buvo neblaivus viešoje vietoje, jam nustatytas 1,14 promilių girtumas, o po to pažeidėją parveš namo. Ši informacija aiškiai sunervino iki tol ramiai besielgusį J. L. ir jis, būdamas policijos transporto priemonės laikino sulaikymo patalpoje, 23:03:45 val. pradėjo šaukti ir keiktis. Vos J. L. 23:04:25 val. T. P. pasakė „eik tu nachui“, G. B. iškart išlipo iš automobilio, atidarė laikino sulaikymo patalpos duris ir pasakė J. L.: „dar parėkauk, pamatysi, kas tau bus“. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, J. L. tuo metu laikino sulaikymo patalpoje sėdėjo pasisukęs šonu, kažką sakė G. B., bet nesielgė agresyviai. G. B. grįžęs į tarnybinį automobilį paklausė T. P. „dar vieną?“, kaip galima numanyti, turėdamas galvoje, gal dar vieną protokolą surašyti J. L. - šįkart už necenzūrinių žodžių vartojimą. Po to iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad toliau važiuojant tarnybiniu automobiliu T. P. ir G. B. kalbėjosi tarpusavyje, buvo girdimi budėtojo pranešimai, nebuvo girdėti, kad J. L. šauktų, keiktųsi ar agresyviai elgtųsi. Iš vaizdo įrašo Nr. 10 - L5006-MEN659-220916-225748-231119-20010100.mp4, daryto tarnybinio automobilio galine vaizdo kamera matyti, kad maždaug po 5 minučių, tai yra 23:08:55 val. tarnybinis automobilis sustojo. G. B. atėjo prie laikino sulaikymo patalpos ir atidarė jos duris, vėliau priėjo ir pareigūnas T. P., iš sulaikymo patalpos išlipo J. L.. Vos išlipęs J. L. T. P. iškart buvo pastumtas, kai laisvė veikti jam buvo ribota, nes priešais jį, stovintį tarp atidarytų tarnybinio automobilio durų, nedideliu atstumu stovėjo T. P. ir G. B.. Po sekundės T. P. užsimojo dešine ranka ir sudavė vieną smūgį J. L. į veidą, po ko J. L. pasilenkė į priekį ir prisidengė veidą rankomis, t. y. buvo pasyvioje besiginančioje pozicijoje, o ne agresyvioje ir grėsmingoje, kaip kad teigia apeliantai. Manyti, kad J. L. turi kokį nors pavojingą ar draudžiamą daiktą, T. P. neturėjo jokio pagrindo, nes prieš pasodindamas J. L. į tarnybinį automobilį, jis pats jį asmeniškai apieškojo ir patikrino, tai buvo matyti iš pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašų. Vaizdo įraše Nr. 10 - L5006-MEN659-220916-225748-231119-20010100.mp4 taip pat nematyti, kad J. L. būtų apspjovęs T. P., kaip kad teigia nuteistieji. Net jei tikėti, kad J. L. iš tiesų apspjovė T. P. ir šio veiksmo dėl vaizdo įrašo kokybės paprasčiausiai nesimato, tokia policijos pareigūno reakcija – tiesioginis smūgis ranka į pažeidėjo veidą - nebūtų natūrali ir adekvati. Kaip ir numatyta Policijos įstatyme, pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta (bet kokio pobūdžio fizinės jėgos bei kovinių imtynių veiksmų naudojimas, specialiųjų priemonių panaudojimas) naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai (Policijos įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Šiuo gi atveju iš vaizdo įrašų nematyti, kad policijos pareigūnui T. P. kontroliuojant sulaikytąjį ir jį paleidžiant iš laikino sulaikymo patalpos, šalia stovint G. B., abiems turint specialiąsias priemones, būtų susidariusi jo ar G. B. sveikatai ar gyvybei pavojinga situacija, kurioje jis turėjo staigiai, nieko nelaukdamas, prieš tai nepanaudojęs psichinės prievartos ar specialiųjų priemonių, iškart smūgiuoti tiesiai į J. L. veidą, o vėliau, J. L. prisidengus veidą rankomis – jam smūgiuoti keliais. Po smūgių J. L. iš tiesų atsistojo į gynybinę poziciją, sulenkęs per alkūnes rankas, jas gniauždamas ir atstatęs prieš T. P. ir G. B., bet tai jis padarė jau po to, kai išsilaisvino ir atsitraukė nuo prieš jį smurtaujančių nuteistųjų. Tuo pat metu jis tokia pozicija ir traukėsi nuo T. P. ir G. B. ir, neatlikęs jokio puolamojo veiksmo, nuo jų pabėgo.

27. Taigi vaizdinėje medžiagoje iš esmės atsispindi T. P., kaip pareigūno, netinkamas elgesys susiklosčiusioje situacijoje. Vietoje to, kad pastarasis būtų tiesiog ignoravęs pirminį nukentėjusiojo J. L. išreikštą nepasitenkinimą ir pasakytus necenzūrinius žodžius arba dėl jų iškart J. L. surašęs administracinio nusižengimo protokolą, T. P. viršijo tarnybos jam suteiktus įgaliojimus ir pasirinko jo tarnybinius įgaliojimus aiškiai viršijantį veikimo būdą - J. L. „pamokyti“ panaudodamas fizinį smurtą. Nors nuteistieji ir jų gynėjai tvirtina, kad būtent pats J. L. išprovokavo tokią T. P. atsakomąją reakciją ir veiksmus, o G. B. tik siekė padėti T. P. sulaikyti agresyviai besielgiantį J. L., tačiau objektyvūs bylos duomenys neleidžia manyti, jog šioje konkrečioje situacijoje egzistavo būtinosios ginties sąlygos. Kaip jau minėta, pats nukentėjusysis J. L. jokių fizinio poveikio veiksmų, dėl kurių T. P. būtų kilusi būtinybė gintis ar ginti G. B., neatliko. T. P. veiksmai buvo akivaizdžiai puolamojo pobūdžio, jis pirmasis pastūmė J. L. vos jam išlipus iš laikinojo sulaikymo patalpos, po to J. L. į galvos sritį ranka sudavė vieną smūgį, be to, keliu smūgiavo, kai J. L. buvo rankomis prisidengęs veidą. Tuo metu G. B. taip pat ėmėsi aktyvių veiksmų – spyrė į liemens sritį nuo T. P. besiginančiam J. L., bandė jį sulaikyti, o vėliau panaudojo specialiąsias priemones ne norėdamas apginti T. P., bet padėti jam piktnaudžiauti viršijant jam suteiktus tarnybos įgaliojimus. Po šio įvykio J. L. specialisto išvados Nr. G 1112/2022(03) duomenimis konstatuotos poodinės kraujosruvos veido kairėje, kairėje rankoje, kai T. P. ir G. B. nebuvo padaryti jokie objektyviais duomenimis (apžiūros protokolu, specialisto išvada ir kt.) nustatyti sveikatos pažeidimai. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad nuteistųjų veiksmai buvo puolamojo, o ne gynybinio pobūdžio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistieji veikė ne būtinosios ginties sąlygomis.

28. Nuteistųjų ir jų gynėjų skunduose apeliuojama į tai, jog turėjo būti vertinama ir J. L. asmenybė, kuri charakterizuojama išimtinai neigiamai, bei tai, kad, apeliantų nuomone, nukentėjusysis elgėsi provokuojančiai – kabinėjosi prie pareigūnų, keikėsi, grasino susidoroti, jau paleidžiamas namo, sąmoningai siekė atsitrenkti į pareigūną ir jį išprovokuoti. Visgi, nukentėjusiojo asmenybė, kuri akivaizdžiai buvo žinoma nuteistiesiems, nesuteikė jokio teisinio ar faktinio pagrindo pastarojo atžvilgiu, kilus konfliktui, imtis fizinio smurto ar be pagrindo naudoti specialiąsias priemones. Nors T. P. gynėja apeliaciniame skunde itin daug dėmesio skyrė J. L. asmenybės apžvalgai, tačiau patys nuteistieji, regis, J. L. kaip itin pavojingo asmens nevertino, nes nei T. P., nei G. B. po to, kai įsodino J. L. į laikinojo sulaikymo patalpą, toliau su juo bendraudami, įspėdami nusiraminti, paleisdami iš laikinojo sulaikymo patalpos, Body kamerų daugiau nebuvo įsijungę, nors prieš tai, nepaisant „greitai“ išsikraunančių Body kamerų, nuteistieji jas buvo įsijungę ir filmavo, net kai ėjo ieškoti J. L. į jo tėvų namus. Ši aplinkybė, taip pat ir tai, kad eidamas paleisti J. L. iš laikino sulaikymo kameros, T. P. užsidėjo taktines pirštines, nors J. L. jau buvo apžiūrėjęs, bei paliko automobilyje akinius, nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad be akinių nieko nemato, teisėjų kolegijos manymu parodo, jog T. P. ir G. B. planavo, paleisdami J. L., jį „paauklėti“ už necenzūrinių žodžių vartojimą ne surašydami protokolą, nes atvežė J. L. prie namų ir jau ruošėsi paleisti, o neteisėtai panaudodami fizinio smurto veiksmus pastarojo atžvilgiu. Nors T. P. gynėja apeliuoja į tai, kad J. L. į policiją dėl jo atžvilgiu naudojo smurto kreipėsi po kelių dienų, todėl jam nustatyti pažeidimai galėjo atsirasti kitomis aplinkybėmis, tačiau pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tai, jog nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo kreipėsi tik po kelių dienų, nepaneigia paties fakto jį buvus. Teismo medicinos specialistas nustatė, kad sužalojimai: poodinės kraujosruvos veido kairėje, kairėje rankoje J. L. padaryti kietų bukų, turinčių ribotų paviršių daiktų poveikyje sudavimo ar atsitrenkimo metu, galimai užduotyje nurodytu (2022 m. rugsėjo 16 d. 21.50 val.), nustatytu ir medicininiuose dokumentuose fiksuotu laiku (t. 1, b. l. 110). Šiuos įrodymus lyginant tarpusavyje, nėra jokių abejonių, kad J. L. sužalojimai buvo patirti po susidūrimo su pareigūnais – arba po smūgių, patirtų prie policijos automobilio, arba jį sulaikinėjant ir jo atžvilgiu neteisėtai panaudojant specialiąsias priemones – antrankius.

29. Teisėjų kolegija, peržiūrėjusi byloje esančius vaizdo įrašus, taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantų pateikta situacijos interpretacija, kad J. L., lipdamas iš transporto priemonės laikino sulaikymo patalpos, bandė atsitrenkti į pareigūną ir taip jį išprovokuoti, ir laiko tai nuteistųjų gynybine versija. Priešingai, vaizdo įrašai atskleidžia pačių nuteistųjų požiūrį ir išankstinį nusistatymą prieš J. L. bei atitinkamai jų provokuojantį ir nepagarbų elgesį pastarojo atžvilgiu.

30. Iš vaizdo įrašo L5006-MEN659-220916-221736-223051-20010200.mp4 (vidinė tarnybinio automobilio vaizdo kamera) matyti, kad 2022 m. rugsėjo 16 d. 22.20 val. T. P., patruliuodamas kartu su G. B. iš Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad stebimas su apykoje J. L. pažeidė namų zoną. G. B. į tai pasako: L. blet..<..> man rodos dieną mačiau prie darželio ėjo jisai (t. 2, b. l. 38). Kitame vaizdo įraše Nr. L5006-MEN659-220916-223051-224413-20010200.mp4 užfiksuota, kaip G. B., 22:34 val. kalbėdamas su T. P., pasako: „nu ką, L., ble, kurva, pagausiu“ (t. 2, b. l. 23). G. B. Body kameros įraše Nr. 224451 (22 val. 48 min.) užfiksuota, kaip T. P. sodinant J. L. į laikino sulaikymo patalpą, G. B., pamatęs pro šalį einančių merginų grupę ir tikėtina žinodamas, kad J. L. yra atlikęs bausmę už išžaginimą bei šiuo metu jam yra pareikštas įtarimas dėl pasikėsinimo išžaginti, pasako J. L.: „aukos tavo eina“. T. P. neišgirdus, ką sako G. B., pastarasis tą patį pakartoja, į ką J. L. atsako: „nebesvaik“. Taip pat iš vaizdo įrašo Nr. L506-MEN659-220916-225748-231119-20010200.m4a matyti, kad T. P. sėdint tarnybiniame automobilyje, 23:03:27 val. suskambo telefonas, T. P. kažkam paaiškino, kad surašys protokolą J. L. už tai, kad pastarasis buvo neblaivus viešoje vietoje, po ko J. L. pradėjo šaukti ir keiktis, o T. P. jam nurodė nesikeikti. Vos J. L. T. P. pasakė „eik tu nachui“, G. B. iškart išlipo iš automobilio, atidarė laikino sulaikymo patalpos duris ir pasakė J. L. „dar parėkauk, pamatysi, kas tau bus“. Be to, kaip jau matyti iš anksčiau aptarto vaizdo įrašo Nr. 10 - L5006-MEN659-220916-225748-231119-20010100.mp4, T. P., vos J. L. išlipus iš laikino sulaikymo patalpos, be jokios priežasties (nukentėjusiojo parodymais, T. P. atidaręs duris pasakė „Ar tu ilgai achujielinsi?“) iškart jį pastūmė ir nelaukdamas, kol J. L. imsis aktyvių veiksmų, iškart trenkė kumščiu į veidą. Visi šie aptarti duomenys paneigia apeliantų argumentus, neva nukentėjusysis pats išprovokavo pareigūnus ir kad jų baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe reikėtų pripažinti provokuojantį nukentėjusiojo elgesį.

31. Skundžiamo nuosprendžio turinys leidžia teigti, jog T. P., kaip statutinio valstybės tarnautojo elgesys, analizuojamoje situacijoje, nebuvo suderinamas su jo kaip pareigūno, dirbančio Reagavimo skyriuje, tinkamo elgesio standartu ir atitinkamai, panaudodamas smurtą bei specialiąsias priemones (be jokio teisėto pagrindo), jis viršijo įstatymo jam suteiktus įgaliojimus.

32. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su kaltinamiesiems inkriminuota kaltinimo dalimi, jog po to, kai J. L. pabėgo nuo T. P. ir G. B. dėl jo atžvilgiu be pagrindo panaudoto fizinio smurto, jį sulaikinėję T. P. ir G. B. elgėsi neteisėtai, t. y. neteisėtai panaudojo specialiąsias priemones - dujas, įprastą elektros šoko įtaisą „Taser“, antrankius. Teismas nurodė, kad nors subjektyvią J. L. bėgimo priežastį sukėlė patys T. P. ir G. B., tačiau jam pabėgus, pareigūnai turėjo teisę įstatymų nustatyta tvarka jį sulaikyti ir pristatyti į policijos tarnybines patalpas kaip asmenį, padariusį administracinį nusižengimą asmens tapatybei nustatyti, asmens apžiūrai ar kratai, jo turimų daiktų patikrinimui, protokolui, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti (Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir tuo tikslu naudoti fizinę prievartą (Policijos įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 2 punktas), kurios panaudojimo tvarką nustato Vyriausybė (Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 27 straipsnio 10 dalis).

33. Visgi, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teisės teorijoje bei teismų jurisprudencijoje galioja bendrasis principas, kad iš neteisės teisė neatsiranda. Pritartina prokuroro apeliaciniame skunde dėstomai pozicijai, kad nusikalstamai smurtavę T. P. ir G. B. neturėjo jokio teisėto pagrindo nuo jų veiksmų besiginančiojo nukentėjusiojo atžvilgiu naudoti specialiąsias priemones. Vaizdo įrašai iš skirtingų tarnybinio automobilio vietų (vidaus ir išorės) neginčijamai patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad policijos pareigūnai prieš jį smurtavo ir tokios fizinės prievartos panaudojimui nebuvo jokio teisėto pagrindo. Nuteistojo T. P. aiškinimas, kad jis J. L. atžvilgiu panaudojo fizinius veiksmus iškilus būtinumui, nes grėsė pavojus jo sveikatai ir gyvybei, neatitinka tikrovės ir vertinamas kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Vaizdo įrašai nepatvirtino nei jo, nei G. B. versijos, kad nukentėjusysis spjovė T. P. į veidą, nes nei spjūvio, nei T. P. veiksmų, kad jis būtų dengęsis nuo to, atsitraukęs ar bandęs išvengti, vaizdo įraše taip pat nematyti. Apie J. L. spjūvį pareigūnui neužsimenama ir administracinio nusižengimo (ROIK 22181750807) protokole, kuris buvo surašytas J. L. po įvykio, jame nurodant tik, kad J. L. keikėsi necenzūriniais žodžiais (t. 4, b. l. 34, 173-176).

34. Nors skundžiamame nuosprendyje rašoma, kad specialiąsias priemones kaltinamieji turėjo teisę naudoti siekdami J. L. sulaikyti ir pristatyti į policijos tarnybines patalpas kaip asmenį, padariusį administracinį nusižengimą asmens tapatybei nustatyti, asmens apžiūrai ar kratai, jo turimų daiktų patikrinimui, tačiau pažymėtina, kad J. L. asmens tapatybę T. P. ir G. B. nustatė dar prieš vežant jį į namus, jis jau buvo apžiūrėtas, buvo patikrinta ir įsitikinta, kad J. L. neturi draudžiamų daiktų. Anksčiau aptartų aplinkybių visuma patvirtino T. P. ir G. B. veiksmų nusikalstamą neteisėtumą smūgiuojant, spardant J. L. jam tik išlipus iš policijos automobilio, po ko ir specialiųjų priemonių panaudojimas sulaikyti J. L., besiginantį nuo neteisėto nuteistųjų puolimo, tapo nusikalstamas ir neteisėtas. Todėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio dalis dėl nustatytų faktinių aplinkybių keičiama, nuosprendžio aprašomąją dalį papildant faktine aplinkybe, kad „Nukentėjusiajam pabėgus nuo T. P. ir G. B. dėl jų neteisėtai panaudoto fizinio smurto, pastarieji pasivijo J. L. ir, nesant teisėto pagrindo, tęsdami nusikalstamus veiksmus, prieš jį panaudojo specialiąsias priemones – G. B. papurškė J. L. ašarines dujas, o T. P. panaudojo įprastą elektros šoko įtaisą „Taser“ (įtaisui neiššaunant), dėl ko nukentėjusysis pargriuvo ant žemės. Nugriuvusiam ant žemės nukentėjusiajam T. P. ir G. B. užlaužė kairę ranką ir prispaudė jį prie žemės, dėl ko pastarasis negalėjo ištraukti dešinės rankos, už ką T. P. ir G. B. antrą kartą panaudojo įprastą elektros šoko įtaisą „Taser“ (įtaisui neiššaunant), o J. L. ištraukus dešinę ranką, uždėjo jam antrankius“. Aplinkybė, kad T. P. ir G. B. sudavė J. L. po vieną smūgį rankomis į abu šonus ties šonkaulių sritimi neinkriminuotina, nes jos nepatvirtina nei specialisto išvada, nei vaizdo įrašai, o tik nukentėjusiojo parodymai, kurie prieštarauja nuteistųjų parodymams, todėl laikytina, kad jų nepakanka, kad T. P. ir G. B. būtų inkriminuotas smūgių sudavimas J. L. į abu šonus, ties šonkaulių sritimi, pastarajam gulint ant žemės. Tuo tarpu specialiųjų priemonių panaudojimą patvirtina ne tik nukentėjusiojo parodymai, tačiau to neneigia ir patys nuteistieji.

35. Nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bylose dėl veikų, numatytų BK 228 straipsnyje, šių nusikalstamų veikų subjektais, atliekančiais vykdytojo vaidmenį, gali būti tik BK 230 straipsnyje išvardinti asmenys – valstybės tarnautojai ir jiems prilyginti asmenys, tačiau kitais bendrininkais, pvz., padėjėjais, kurstytojais – ir kiti asmenys, bendrai dalyvaujantys darant nusikalstamą veiką, kuriuos su vykdytoju sieja veikos bendrumas, tyčia (suvokimas savo veiksmų bendrumo) ir susitarimas daryti nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-648/2015). Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius. Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Taigi, nors šie asmenys patys nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja ar realizuoja tik iš dalies, bet jų veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jie dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo bendrininkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-309-976/2015, 2K-599-976/2015, 2K-36/2013).

36. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Baudžiamasis įstatymas pateikia baigtinį padėjimo daryti nusikalstamą veiką būdų sąrašą. Padėjėjo, kaip vieno iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių, ypatybė yra ta, kad jis tiesiogiai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties, tai yra neatlieka veiksmų, aprašytų nusikalstamos veikos dispozicijoje, bet atlieka BK 24 straipsnio 6 dalyje išvardytus veiksmus, kuriais palengvina vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį. Taigi padėjimas yra aktyvūs veiksmai, kuriais padėjėjas sudaro sąlygas nusikalstamai veikai padaryti ar kitaip palengvina vykdytojui padaryti nusikaltimą.

37. Byloje ištirtų įrodymų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, priešingai nei teigia prokuroras, pripažinti G. B. valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu nėra pakankamo teisinio pagrindo, taigi jis nėra BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektas (vykdytojas). Detalią aplinkybių analizę ir motyvus G. B. subjektiškumo klausimu pateikė pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka ir jų nebekartoja. Nežiūrint to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kvalifikuodamas G. B. veiksmus pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą taikė netinkamai.

38. Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo dieną 2022 m. rugsėjo 16 d. G. B. kaip Lietuvos policijos mokyklos kursantas buvo pasitelktas dirbti kartu su Palangos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju T. P. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko D. M. sprendimu, pastarojo parodymais, tam pritariant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato viršininkui A. B.. G. B. padėti policijai nusprendė ne savo iniciatyva, o D. M. kvietimu ir sprendimu įtraukti jį į Palangos miesto policijos komisariato policijos pajėgas, manydamas, kad akademinių atostogų faktas nėra kliūtis jam veikti kaip policijos mokyklos studentui, talkinant policijos pareigūnams, t. y. sąžiningai klysdamas dėl savo teisių veikti kaip policijos pareigūno pagalbininkui. Tarnybos metu G. B. dėvėjo Lietuvos policijos mokyklos išduotą uniformą, kuri jam buvo palikta ir akademinių atostogų metu. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, vien tik Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko D. M. sprendimas, kad ir kokį jis pritarimą tam būtų turėjęs, įtraukti G. B. į Palangos mieste budinčių policijos pajėgų grafiką nesudaro pagrindo pripažinti, kad G. B., tokiu pagrindu atlikdamas pareigūno funkcijas, buvo policijos pareigūnas ar jam prilygintas asmuo. Nors G. B. sudarė policijos pareigūno pareigų atlikimo regimybę, gebėjo jas atlikti, ir kaip nurodo prokuroras, įvykio metu jis pats save identifikavo kaip asmenį, vykdžiusį policijos pareigūno funkcijas, tačiau toks asmuo vis tiek negali būti laikomas policijos pareigūnu (valstybės tarnautoju) ar jam prilygintu asmeniu. Nagrinėjamu atveju jis pripažintinas T. P., piktnaudžiavusio viršijant jam suteiktus tarnybos įgaliojimus, padėjėju. Nuteistųjų T. P., šiam veikiant kaip vykdytojui, ir G. B., šiam veikiant kaip padėjėjui, veiksmai neatitinka BK 25 straipsnio 2 dalyje numatytos bendrininkų grupės sampratos, kadangi bendrininkų grupei konstatuoti turi būti mažiausiai du nusikalstamos veikos vykdytojai, kurie abu turi būti ir šios nusikalstamos veikos subjektai. Tačiau nustačius bendrus bendrininkų veiksmus, susitarimą veikti bendrai, tyčią, tai nepaneigia bendrininkavimo instituto taikymo šiems bendrininkams. Padėjėjas atsako už vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jo tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Nors padėjėjas nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja arba realizuoja tik iš dalies, bet jo veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jis padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą.

39. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą, bendrą T. P. ir G. B. tyčią rodo jų bendri, tarpusavyje suderinti veiksmai. Abu nuteistieji siekė bendro tikslo – „pamokyti“ arba atkeršyti J. L. už nepagarbų elgesį jų atžvilgiu – necenzūrinių žodžių vartojimą. Nuteistieji tuo tikslu, paleisdami iš laikino sulaikymo patalpos J. L., abu sutartinai neįsijungė Body kamerų, T. P. užsidėjo taktines pirštines ir tarnybiniame automobilyje paliko akinius. Nors G. B. ir jo gynėjas nurodo, kad tarp nuteistųjų nebuvo susitarimo, nes tarp T. P. smūgio ir G. B. kojos iškėlimo buvo per trumpas laikas tarpas susitarti, tačiau teisėjų kolegija laiko įrodytu, kad abu nuteistieji suvokė, kad nusikalstamą veiką daro bendrai – G. B. užtvėrė kelią išlipančiam J. L., matė, kad T. P. be jokio teisėto pagrindo pastūmė nukentėjusįjį, po to iškart smūgiavo pastarajam į veidą ir T. P. ne tik nestabdė, bet ir pats spyrė nukentėjusiajam, vėliau papurškė ašarinių dujų, padėjo T. P. nuo jų neteisėtų veiksmų bandžiusį pabėgti J. L. sulaikyti, T. P. du kartus panaudojus elektros šoko įtaisą prieš J. L., abu uždėjo jam antrankius. Iš aptartų aplinkybių matyti, kad kiekvieno iš jų veiksmai buvo dalis bendros veikos, kuria buvo siekiama bendro nusikalstamo rezultato – piktnaudžiauti viršijant suteiktus įgaliojimus; nuteistųjų veikla buvo suderinta, papildė viena kitą ir buvo nukreipta bendram tikslui pasiekti, o kartu – ir būtina jam įgyvendinti. Abiejų šioje byloje nuteistųjų bendrininkavimas, kiekvieno jų kaltė (tiesioginė tyčia) įrodyta, atskleistas jų tyčios turinys. G. B. veiksmai (kelio užtvėrimas išlipančiam iš sulaikymo patalpos nukentėjusiajam prieš T. P. pradedant smurtauti, buvimas kartu šalia smurtaujančio pareigūno, galiausiai prisidėjimas prie smurtavimo, padėjimas sulaikyti bėgantį nuo neteisėtai smurtaujančiųjų nukentėjusįjį naudojant specialiąsias priemones) atitinka BK 24 str. 6 d. numatytus padėjimo T. P. piktnaudžiauti tarnyba požymius – priemonių teikimą, kliūčių šalinimą, bendrininko pridengimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-59-628/2025). Nors G. B. spyris nukentėjusiajam nepadarė sužalojimų, tačiau be G. B. pritarimo, palaikymo ir pagalbos, T. P. vienas nebūtų galėjęs piktnaudžiauti. Todėl, iš dalies tenkinant prokuroro apeliacinį skundą, G. B. veika kvalifikuotina pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį. Kaip minėta, nuteistųjų T. P., šiam veikiant kaip vykdytojui, ir G. B., šiam veikiant kaip padėjėjui, veiksmai neatitinka BK 25 straipsnio 2 dalyje numatytos bendrininkų grupės sampratos, todėl, šioje dalyje tenkinant nuteistųjų ir jų gynėjų apeliacinius skundus, iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina jų baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jie padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. Atsakant į T. P. gynėjos argumentus, kad teismui pripažinus, jog pareigūnas T. P. konfliktui spręsti pasirinko neadekvačias ir/ar neproporcingas priemones, jo atžvilgiu turėtų būti sprendžiamas drausminės, o ne baudžiamosios atsakomybės klausimas, pažymėtina, kad pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Teismai, taikydami BK 228 straipsnį, pripažįsta žala ne tik turtinio, bet ir kitokio pobūdžio žalą, dėl kurios nukenčia valstybės, Europos Sąjungos, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Kitokio pobūdžio žala – fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms – asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan. Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju, taikant BK 228 straipsnį, nustatinėjamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į kilusios žalos pobūdį, pažeistų interesų teisinės apsaugos ypatybes, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, padarytos veikos neigiamą poveikį institucijos, kurioje dirba kaltininkas, reputacijai, valstybės autoritetui ir pan. Taigi didelės žalos požymis, žymintis padidintą piktnaudžiavimo pavojingumą ir nustatantis takoskyrą tarp baudžiamosios ir drausminės atsakomybės, turi būti pagrįstas byloje esančių duomenų visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-263/2010, 2K-161/2012, 2K-316/2013, 2K-100/2014). Kitokio, t. y. neturtinio, pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir dėl kitos nusikalstamos veikos padarymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-638/2005, 2K-108/2009, 2K-31/2010, 2K-302/2011, 2K-7-335/2013).

41. Šiuo atveju nustatyta, kad dėl aukščiau aprašytų T. P. ir G. B. veiksmų nukentėjusysis J. L. patyrė fizinį skausmą ir sužalojimus - poodinę kraujosruvą veido kairėje, kairėje rankoje, kurie tiek imant kiekvieną sužalojimą atskirai, tiek abu kartu, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais T. P. pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 4, 25 ir 27 straipsnius ir dėl to didelės neturtinės žalos patyrė Lietuvos Respublikos valstybė, taip pat jos svarbiausia asmens ir visuomenės saugumą užtikrinanti institucija – Lietuvos policija, nes T. P. grubiai pažeidė įstatymų nustatytą fizinės prievartos panaudojimo tvarką, diskreditavo policijos pareigūno, kaip valdžios atstovo, vardą, sumenkino valstybės institucijos – policijos, o tuo pačiu ir valstybės autoritetą. T. P., veikiant kartu su piktnaudžiauti jam padėjusiu G. B., neteisėtais smurtinio pobūdžio veiksmais buvo padaryta didelė neturtinė žala ir fiziniam asmeniui – nukentėjusiajam J. L., kuriam dėl patirtų sužalojimų nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Todėl darytina išvada, kad T. P., savo nusikalstamais veiksmais padaręs didelės neturtinės žalos tiek Lietuvos Respublikos valstybei, tiek policijai, tiek nukentėjusiajam, pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-387/2025).

42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą bei įvertinusi byloje surinktų įrodymų visetą, įrodytomis pripažįsta šias nusikalstamų veikų aplinkybes: T. P., padedamas G. B., viršijo suteiktus tarnybos įgaliojimus, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė ir fizinis asmuo, o būtent: T. P., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju, tarnybos metu, 2022 m. rugsėjo 16 d. apie 23.09 val. viešoje vietoje - kieme, esančiame Palangoje, (duomenys neskelbtini), paskirtos kardomosios priemonės intensyviosios priežiūros nesilaikiusiam ir administracinius nusižengimus padariusiam J. L., išlipusiam iš tarnybiniame automobilyje „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančios laikino sulaikymo patalpos, padedant G. B., neteisėtai atlikusiam Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato policijos pareigūno pareigas, be teisėto pagrindo panaudojo fizinį smurtą – T. P. ranka sugriebė nesipriešinusį J. L. už kaklo, po ko kumščiu sudavė jam vieną smūgį į veidą, po smūgio, nukentėjusiajam pasilenkus į priekį ir užsidengus rankomis veidą bei galvos sritį, T. P. du kartus sudavė kojos keliu J. L. į veido sritį, o kartu su juo buvęs G. B., pritardamas tokiems neteisėtiems T. P. veiksmams, vieną kartą spyrė J. L. į kairės pusės juosmens sritį. Nukentėjusiajam ėmus bėgti nuo T. P. ir G. B. dėl jų neteisėtai panaudoto fizinio smurto, pastarieji pasivijo J. L. ir, nesant teisėto pagrindo, tęsdami nusikalstamus veiksmus, prieš jį panaudojo specialiąsias priemones – G. B. papurškė J. L. ašarines dujas, o T. P. panaudojo įprastą elektros šoko įtaisą „Taser“ (įtaisui neiššaunant), dėl ko nukentėjusysis pargriuvo ant žemės. Nugriuvusiam ant žemės nukentėjusiajam T. P. ir G. B. užlaužė kairę ranką ir prispaudė jį prie žemės, dėl ko pastarasis negalėjo ištraukti dešinės rankos, už ką T. P. ir G. B. antrą kartą panaudojo įprastą elektros šoko įtaisą „Taser“ (įtaisui neiššaunant), o J. L. ištraukus dešinę ranką, uždėjo jam antrankius. Dėl nurodytų T. P. ir G. B. neteisėtų smurtinių veiksmų nukentėjusysis J. L. patyrė fizinį skausmą ir sužalojimus (ne mažiau dviejų trauminių smūginių poveikių pasėkoje), t. y. poodinę kraujosruvą veido kairėje, kairėje rankoje, kurie tiek imant kiekvieną sužalojimą atskirai, tiek abu kartu, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tokiu būdu T. P., padedamas jo neteisėtiems veiksmams pritarusio, jį dengusio ir neteisėtai fizinį smurtą bei specialiąsias priemones kartu su T. P. prieš nukentėjusįjį naudojusio G. B., nesilaikydamas Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintų pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, teisėtumo bei prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos panaudojimo proporcingumo principų, nevykdė šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje policijos pareigūnui nustatytų pareigų – gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves (1 punktas), užtikrinti sulaikyto ar pristatyto į policijos įstaigą asmens teises ir teisėtus interesus (3 punktas), nesilaikė šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatytų prievartos panaudojimo sąlygų, pagal kurias pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti, naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes.

Dėl aukščiau išvardintų T. P., veikiant kartu su G. B., neteisėtų veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė Lietuvos Respublikos valstybė, taip pat jos svarbiausia asmens ir visuomenės saugumą užtikrinanti institucija – Lietuvos policija, kadangi T. P. grubiai pažeidė įstatymų nustatytą fizinės prievartos panaudojimo tvarką, diskreditavo policijos pareigūno, kaip valdžios atstovo, vardą ir sumenkino valstybės institucijos – policijos, o tuo pačiu ir visos valstybės autoritetą, taip pat T. P., veikiant kartu su G. B., neteisėtais smurtinio pobūdžio veiksmais buvo padaryta didelė neturtinė žala fiziniam asmeniui – nukentėjusiajam J. L. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

43. Perkvalifikavus G. B. nusikalstamą veiką pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, iš naujo sprendžiamas bausmės skyrimo klausimas.

44. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

45. BK 228 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmes. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Todėl teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti tiksliai individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

46. G. B. padarė vieną tyčinį, baigtą, apysunkių kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis) priskiriamą nusikaltimą. Jo, kaip padėjėjo, vaidmuo nusikaltime nebuvo toks aktyvus ir reikšmingas, kaip nusikaltimo vykdytojo T. P. G. B. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra jauno amžiaus, Sodros duomenimis šiuo metu nedirba. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

47. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į BK 228 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio nuostatomis, įvertinęs visas nuteistojo bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (G. B. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, nusikalstama veika padaryta bendrininkaujant jam kaip padėjėjui su nusikalstamos veikos vykdytoju T. P., nėra sunkinančių (panaikinta skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuota BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta aplinkybė) ir lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių, įvertinęs jį individualizuojančius duomenis – anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, niekur nedirba, nebuvo smurto iniciatorius, vieną kartą spyrė nukentėjusiajam, be teisėto pagrindo panaudojo specialiąsias priemones, taip pat atsižvelgęs ir į bausmės teisingumo ir protingumo kriterijus, jauną nuteistojo amžių, sprendžia G. B. už BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirti ne minimalią, tačiau ženkliai mažesnę, nei prašo prokuroras apeliaciniame skunde, 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą, nustatant ilgesnį nei prašo prokuroras baudos sumokėjimo terminą. Nenustačius, kad nusikaltimo padarymo metu G. B. buvo valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo G. B. skirti prokuroro apeliaciniame skunde prašomą BK 68¹ str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127-689/2020, 2K-92-495/2021).

48. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo nuosprendį pakeisti ir T. P. už nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje padarymą, paskirti 400 MGL (20 000 Eur) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per tris mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

49. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas T. P. už BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skyrė 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę T. P., atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta. Teismas T. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltimą jis padarė veikdamas bendrininkų grupe su G. B., anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tarnybos policijoje laikotarpiu skatintas 4 kartus, galiojančių nuobaudų nėra. Teismas taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, atliktų smurtinių veiksmų skaičių ir intensyvumą, kilusias nežymias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, T. P. teigiamai charakterizuojančius duomenis (tarnybinės veiklos įvertinimus), yra pagrindas jam paskirti minimalaus dydžio baudą.

50. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę T. P., nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, bausmės tinkamai neindividualizavo, todėl už apysunkio nusikaltimo padarymą nuteistajam paskyrė savo dydžiu aiškiai per švelnią bausmę.

51. Skirdamas bausmę, teismas turi laikytis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų ir turi vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 41, 54, 61 straipsniuose. Pagal BK 61 straipsnio 1 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, jei kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

52. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į BK 228 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio nuostatomis, įvertinęs visas nuteistojo bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (T. P. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, nusikalstama veika padaryta jam bendrininkaujant kaip vykdytojui su nusikalstamos veikos padėjėju G. B., buvo nusikaltimo iniciatoriumi, nėra jo atsakomybę sunkinančių (panaikinta skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuota BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta aplinkybė) ir lengvinančių aplinkybių, įvertinęs jį individualizuojančius duomenis – anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis, buvo smurto iniciatorius ir aktyvus vykdytojas, taip pat atsižvelgęs ir į bausmės teisingumo ir protingumo kriterijus, nusprendžia Plungės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nuosprendį pakeisti ir T. P. už BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirti nors prokuroro prašomos baudos dydžio nesiekiančią, tačiau didesnę už minimalią sankcijoje numatytą 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą, nustatant ilgesnį nei prašo prokuroras baudos sumokėjimo terminą.

53. Kadangi T. P. gynėjos advokatės D. Navickienės apeliacinis skundas atmetamas, nėra pagrindo tenkinti jos 2025 m. vasario 13 d. prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme (t. 6., b. l. 122-125).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 3 punktu, 330 straipsniu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. lapkričio 4 d. nuosprendį pakeisti.

Patikslinti nuosprendžio aprašomojoje dalyje įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes nustatant, kad nukentėjusiajam pabėgus nuo T. P. ir G. B. dėl jų neteisėtai panaudoto fizinio smurto, pastarieji pasivijo J. L. ir, nesant teisėto pagrindo, tęsdami nusikalstamus veiksmus, prieš jį panaudojo specialiąsias priemones – G. B. papurškė J. L. ašarines dujas, o T. P. panaudojo įprastą elektros šoko įtaisą „Taser“ (įtaisui neiššaunant), dėl ko nukentėjusysis pargriuvo ant žemės. Nugriuvusiam ant žemės nukentėjusiajam T. P. ir G. B. užlaužė kairę ranką ir prispaudė jį prie žemės, dėl ko pastarasis negalėjo ištraukti dešinės rankos, už ką T. P. ir G. B. antrą kartą panaudojo įprastą elektros šoko įtaisą „Taser“ (įtaisui neiššaunant), o J. L. ištraukus dešinę ranką, uždėjo jam antrankius.

Pašalinti iš nuosprendžio nustatomosios dalies nuorodą, jog nuteistųjų T. P. ir G. B. atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nuteistajam T. P. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį paskirtą baudą padidinti iki 200 MGL (10 000 Eur) dydžio ir nustatyti, kad nuteistasis paskirtą baudą privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. B. veiką iš BK 140 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 228 straipsnio 1 dalį, ir paskirti 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą nustatant, kad paskirtą baudą nuteistasis privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.