Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2213-803/2019 pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams AS ,,A.C.B.“ ir akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – akcinė bendrovė „Grinda“, valstybės įmonė Lietuvos oro uostai, uždaroji akcinė bendrovė ,,Plungės Lagūna“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ 40 641,31 Eur, o iš atsakovo AS ,,A.C.B.“ 2 900 Eur žalos atlyginimą (atitinkantį draudimo išmokos išskaitos dydį), taip pat 6 procentų metines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškovė nurodė, kad generalinis rangovas AS ,,A.C.B.“ ir užsakovė valstybės įmonė Lietuvos oro uostai 2017 m. vasario 15 d. sudarė statybos rangos sutartį dėl ,,Tarptautinio Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako bei signalinių šviesų sistemos rekonstravimo, siekiant pagerinti oro uosto saugumą“. Generalinis rangovas AS ,,A.C.B.“ su subrangove UAB ,,Plungės Lagūna“ 2017 m. gegužės 12 d. pasirašė subrangos sutartį dėl lietaus nuotekų tinklų statybos ir rekonstrukcijos darbų atlikimo. 2017 m. gegužės 15 d. statybvietės priėmimo – perdavimo aktu AS ,,A.C.B.“ suteikė subrangovei UAB ,,Plungės Lagūna“ statybvietės dalies valdymo teisę.

3. Ieškovė paaiškino, kad vykstant statybos darbams 2017 m. liepos 31 d. įvyko liūtis, po kurios buvo apgadintas riedėjimo takas „F“, esantis (duomenys neskelbtini). Liūtis išplovė vandens nuotekų vamzdyno ,,KK bet d1200“ betoninę konstrukciją. Buvo matomi riedėjimo tako „F“ dangos prasėdimai, įtrūkimai, išplautas pagrindas iš po asfalto dangos, šoninės saugos juostos ir perimetro tvoros cokolio. Pažeidimai atsirado dėl laikinai patvenktos Grinda 1500 mm kolektoriaus trasos, kurioje dirbo AS ,,A.C.B“ subrangovė UAB ,,Plungės Lagūna“ ir šį faktą subrangovė patvirtino vietos apžiūros metu. Ieškovė 2017 m. liepos 31 d. įvykį pripažino draudžiamuoju ir draudėjai VĮ Lietuvos oro uostams išmokėjo 43 541,32 Eur, todėl įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą. Generalinio rangovo AS ,,A.C.B“ civilinė atsakomybė apdrausta ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“. Taikant ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ įmonių draudimo liudijime nustatytą 2 900 Eur išskaitą, ši suma turi būti priteista iš AS ,,A.C.B.“, o likusi žalos dalis – iš ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“.

4. Atsakovas AS „A.C.B.“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad 2017 m. liepos 31 d. įvykio aplinkybėms ištirti trečiasis asmuo UAB „Plungės Lagūna“ užsakė tyrimus. 2017 m. rugsėjo 25 d. buvo surašytas statinio būklės tyrimo aktas, kuriame nurodyta, kad riedėjimo takas „F“ nepateko į statybos darbų ribas. Tyrimo metu taip pat nustatyta, jog liūties metu orlaivių riedėjimo takas buvo deformuotas, lietaus nuotekoms išplovus riedėjimo tako pagrindus bei dangą. Riedėjimo tako deformacijas lėmė netinkamai įrengtos kameros A konstrukcijos, kai liukas nebuvo pritvirtintas prie denginio, o atliekant vėlesnius darbus buvo užpiltas gruntu bei ant jo buvo įrengti riedėjimo tako pagrindai bei danga. UAB „Plungės Lagūna“ vykdė dalį lietaus nuotekų tinklo renovacijos darbų, norint atlikti šiuos darbus privaloma renovuojamą vamzdyną išjungti arba įrengti laikinus nuotekų permetimus. UAB „Plungės Lagūna“ darbus atliko išjungusi renovuojamą vamzdyną, kaip buvo numatyta technologiniuose reikalavimuose.

5. Atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad UAB „Plungės Lagūna“ laikėsi technologinės kortelės reikalavimų. UAB „Plungės Lagūna“ nuotekų atjungimui naudojo vieną iš technologinėje kortelėje numatytų alternatyvių būdų – išjungė nuotekų vamzdyną. Nuotekų permetimo būdas nebuvo numatytas projektinėje dokumentacijoje. Be to, nuotekų vamzdyno atjungimas naudojant laikiną nuotekų permetimą buvo technologiškai neįmanomas dėl objekte atliekamų darbų trukmės, riboto patekimo į teritoriją bei aplinkybės, kad nuotekų vamzdynas nepriklausė objekto užsakovui. Teritorijoje nebuvo nuotekų vamzdyno atšakos, į kurią nuotekos siurbliais ar kitais įrenginiais laikinai galėjo būti nukreiptos. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovės pateiktame statybvietės priėmimo – perdavimo akte nėra nurodytos aiškios statybvietės ribos. Kadangi UAB „Plungės Lagūna“ darbų vykdymo pradžia buvo šalia riedėjimo tako ir subrangovės patekimas į riedėjimo taką buvo ribotas, todėl riedėjimo takas nebuvo jai perduotas. Subrangovė, prieš pradėdama darbus, negalėjo numatyti, kad už jos faktinės darbų vykdymo ribos vamzdyne yra trūkumų. Svarbu tai, kad po įvykio užsakovės lėšomis buvo pašalintas ginčo šulinys, o tai sudaro pagrindą atleisti generalinį rangovą nuo civilinės atsakomybės.

6. Trečiasis asmuo VĮ Lietuvos oro uostai nurodė, kad vadovaujantis technologine kortele rangovas ar jo pasitelktas subrangovas, rengiantis nuotekų vamzdyno renovacijai, vamzdyną turėjo išvalyti ir inspektuoti, taip pat turėjo įvertinti vamzdyno techninę būklę, įskaitant šulinius bei kitus įtakos turinčius parametrus. Parengiamųjų darbų metu ir po jų VĮ Lietuvos oro uostai nebuvo informuoti apie šulinių defektus. Renovuojamas nuotekų vamzdynas nebuvo išjungtas iš naudojimo, nebuvo įrengtas ir laikinas nuotekų permetimas, t. y. nebuvo įgyvendinta nei viena iš alternatyvų. Vietoje to, subrangovė užkimšo vamzdį, kuriame dirbo jos darbuotojai.

7. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ nurodė, kad jos eksploatuojami lietaus nuotekynės tinklai ieškovės nurodomomis datomis veikė tinkamai, jokių avarijų tinkluose nebuvo užfiksuota. UAB „Grinda“ nėra miesto magistralinių lietaus nuotakų tinklų statytoja, t. y. bendrovė šių tinklų nėra įrengusi ir neturėjo jokio poveikio šių tinklų statybos ir (ar) rekonstrukcijos sprendiniams.

8. Trečiasis asmuo UAB „Plungės Lagūna“ nurodė, kad darbai turėjo būti atlikti per itin trumpą terminą (per 35 paras), todėl net ir atkasus šulinio intaką suderinti galimus darbų pakeitimus per užsakovės nurodytą darbų atlikimo terminą nebuvo įmanoma. Pati užsakovė buvo atsakinga už parengtų projektinių sprendimų tinkamumą, o dėl riboto patekimo į kitas oro uosto vietas nebuvo galima tinkamai įvertinti situacijos. Atkreipė dėmesį į tai, kad oro uosto teritorija yra griežtai saugoma, todėl prieš atliekant rangos darbus, subrangovė neturėjo galimybės fiziškai apžiūrėti teritorijos. Rekonstrukcijos darbus vykdė pagal VĮ Lietuvos oro uostai užsakymu parengtą darbų techninį projektą. Apie šulinį riedėjimo take „F“ nebuvo informuota, jį jungiantį vamzdyną pastebėjo pradėjus darbus ir atkasus įtekėjimo vietą. Jei subrangovė būtų žinojusi apie šulinį, būtų rekomendavusi jį panaikinti. Atliekant darbus pasirinko vieną iš galimų alternatyvų – užkimšimą. Vamzdynas nebuvo visiškai išjungtas iš naudojimo, nes kitaip turėjo būti įrengtas laikinas nuotekų permetimas. Šių darbų atlikimas prilygtų naujo vamzdyno atšakos įrengimui, tačiau užsakovė pasirinko vamzdyno renovacijos būdą, kaip pigesnį darbų variantą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10. Teismas, įvertinęs technologinėje kortelėje esančius įrašus, nustatė, kad leistini renovavimo darbų paruošiamieji būdai buvo renovuojamo vamzdyno išjungimas iš tinklo arba renovacijos metu laikino nuotekų permetimo įrengimas. Trečiais asmuo UAB „Plungės Lagūna“ pasinaudojo leistina alternatyva ir pasirinko renovuojamo vamzdyno išjungimą iš tinklo. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ nepagrįstai teigė, kad renovacijos metu turėjo būti įrengtas laikinas nuotekų permetimas, nes projekte buvo numatytas ir vamzdyno išjungimas iš tinklo.

11. Teismas pažymėjo, kad projekte, dėl šio dokumento specifikos, visi pateikiami paruošiamųjų darbų būdai yra preziumuojami kaip galimi, nes privalo būti techniškai apskaičiuoti ir pagrįsti statybos normomis. Tokiu atveju ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ argumentas, kad subrangovės UAB „Plungės Lagūna“, pasirinkusios technologinėje kortelėje numatytą renovacijos paruošiamųjų darbų būdą – vamzdyno užkišimą, taip išjungiant jį iš tinklo, veiksmai buvo neteisėti, atmestinas kaip neįrodytas. Techninį projektą, pagal kurį UAB „Plungės Lagūna“ privalėjo vykdyti darbus, pateikė VĮ Lietuvos oro uostai. Projektą rengė UAB „Vilniaus hidroprojektas“. Darbai buvo vykdomi pagal FIDIC raudonojoje knygoje numatytas sąlygas.

12. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Plungės Lagūna“ paaiškino, jog siekiant užtikrinti darbuotojams saugią aplinką atliekant darbus, vamzdynai buvo laikinai išjungiami iš tinklo pripučiamomis aklėmis. Taigi užsakovė, atsakinga už projekto parengimą, privalėjo aiškiai nurodyti rekonstravimo projekto sąlygose, kad vamzdyno užkišimas aklėmis negalimas. Be to, rangovo patekimas į oro uosto teritoriją buvo apribotas, kaip ir teisė gauti informaciją apie oro uosto infrastruktūrą. Užsakovė privalėjo užtikrinti projekto parengimo tinkamumą ir patikimumą. Šiuo atveju pati užsakovė pripažino neturėjusi duomenų apie riedėjimo take „F“ buvusį nuotekų šulinį. Šulinys, ties kuriuo įtrūko riedėjimo tako danga, projekte nepažymėtas.

13. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas AS „A.C.B“ veikė ne pagal projekte nurodytas sąlygas. Įvertinus užsakovo atsakomybę už pradinių duomenų neperdavimą rangovui, atmesti ieškovės argumentai, kad ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ turi pareigą atlyginti įvykio nuostolius, kurie sietini su draudėjo AS ,,A.C.B.“ ir subrangovės civilinės atsakomybės sąlygomis, kad perėmus dalį statybvietės buvo sugadinta riedėjimo tako danga.

14. Teismas nurodė, kad dėl rangos objekto specifikos ir ribotos galimybės gauti informaciją atsakovas AS „A.C.B“, veikiantis per subrangovę, negalėjo imtis jokių kitų būdų renovacijos procese paruošiamiesiems darbams atlikti, kaip tik numatytų projekte. Teisingai pasirinkti technologinėje kortelėje numatytą alternatyvą galima tuo atveju, jei žinomos visos aplinkybės.

15. Teismas, pasisakydamas dėl priežastinio ryšio, nurodė, kad galima hipotetiškai sutikti su ieškovės argumentu, kad jei nebūtų atliekami renovacijos darbai, tai nebūtų užkimšti pripučiamomis aklėmis vamzdynai, sustabdantys vandens pratekėjimą, todėl galimai nebūtų paplautas riedėjimo takas „F“. Tačiau lygiai tokia pati teisinga yra UAB „Plungės Lagūna“ hipotezė, kad jei kanalizacijos angos liukas būtų tinkamai pritvirtintas ir šulinio kamera nebūtų nusidėvėjusi, tai vanduo nebūtų pratekėjęs po riedėjimo taku. Vamzdynas būtų prisipildęs vandeniu, bet jis nebūtų prasiveržęs ir apgadinimai nebūtų atsiradę.

16. Teismas pažymėjo, kad identifikavus šulinį, užsakovė VĮ Lietuvos oro uostai užsakė papildomus statybos darbus – šulinio kameros (kvadratinės dėžės), pro kurią eina vamzdis, išardymą. Kamera buvo išmontuota ir dabar eina vientisas vamzdynas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jei tokie darbai būtų atlikti prieš riedėjimo trasos „F“ įrengimą, tai renovacijos darbų eigoje draudžiamasis įvykis vis tiek būtų įvykęs. Be to, šulinys projekte nebuvo pažymėtas, todėl rangovas negalėjo tinkamai įvertinti aplinkybių, turinčių poveikį rangos darbų atlikimui. Svarbu tai, kad šulinys įrengtas ne pagal statybos techninį reglamentą. Taigi jei nebūtų buvę šių aplinkybių, riedėjimo takas „F“ galimai nebūtų sugadintas. Todėl įrodinėjamas atsakovo AS „A.C.B.“ veiksmų neteisėtumas pernelyg nutolęs priežastiniu ryšiu su kilusia žala.

17. Teismas nurodė, kad UAB „Plungės Lagūna“ iniciatyva 2017 m. rugsėjo 25 d. sudarytame statinio būklės tyrimo akte nustatyta, jog liūties metu orlaivių riedėjimo takas buvo deformuotas, lietaus nuotekoms išplovus riedėjimo tako pagrindus bei dangą. Riedėjimo tako deformacijas lėmė netinkamai įrengtos kameros A konstrukcijos, kai liukas nebuvo pritvirtintas prie denginio, o atliekant vėlesnius darbus buvo užpiltas gruntu bei ant jo buvo įrengti riedėjimo tako pagrindai bei danga. Kameros A konstrukcijos netenkino mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimų. Akte pažymėta, kad vanduo prasiveržė pro nesandarų plyšį. Kaip tikėtiną avarijos priežastį specialistai nurodė aplinkybę, kad liukas nebuvo pritvirtintas ankeriniais varžtais prie kameros A denginio, įrengiant riedėjimo tako „F“ pagrindą bei asfaltbetonio dangą, dėl naudojamos įrangos keliamos vibracijos liukas nuslydo nuo projektinės padėties. Byloje esanti nuotraukų lentelė patvirtina tinkamą faktinių aplinkybių akte fiksavimą.

18. Teismas sprendė, kad aplinkybė dėl statybos techniniame reglamente STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ nurodytų mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimų neatitikimo nepaneigta. Taigi įrodyta, kad šulinio kamera neatitiko reikalavimų. Teismas darė išvadą, kad labiau tikėtina, jog tuo atveju, jei būtų tinkamai įrengta kamera A, vanduo nebūtų prasivežęs po riedėjimo taku.

19. Teismas nurodė, kad subrangovės UAB „Plungės Lagūna“ atstovas paaiškino, jog renovuojamoje trasoje buvo dar du nepažymėti šuliniai, apie kuriuos nežinojo nei UAB „Grinda“, nei užsakovė. Taigi rangovas tiesiog nežinojo, kad turi imtis priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti. Šulinio techninė būklė paaiškėjo tik pradėjus jo remonto darbus. Šios aplinkybės, be kita ko, sudaro pagrindą taikyti atsakovės AS „A.C.B.“ atleidimą nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų, nes techninį projektą pateikė užsakovė ir darbai buvo vykdomi pagal FIDIC raudonosios knygos sutarčių sąlygas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

20. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Vadovaujantis technologine kortele rangovas ar jo pasitelkta subrangovė, rengiantis nuotekų vamzdyno renovacijai, vamzdyną turėjo išvalyti ir inspektuoti, taip pat turėjo įvertinti vamzdyno techninę būklę, įskaitant šulinius bei kitus įtakos turinčius parametrus. Parengiamųjų darbų metu ir po jų, VĮ Lietuvos oro uostai nebuvo informuota apie tariamus šulinių defektus. Teismas neatsižvelgė į trečiojo asmens VĮ Lietuvos oro uostai parodymus, kad subrangovė nesivadovavo technologine kortele, t. y. renovuojamas nuotekų vamzdynas nebuvo išjungtas ir nebuvo įrengtas laikinas nuotekų permetimas (neįgyvendinta nei viena alternatyva). Vietoje to, subrangovė užkimšo nuotekų vamzdį.

20.2. Iš bylos aplinkybių matyti, kad akivaizdus nukrypimas nuo technologinės užduoties, nurodytos technologinėje kortelėje, ir netinkamas darbų atlikimas sąlygojo žalos padarymą, kadangi turėjo būti panaudotas technologinėje kortelėje numatytas nuotekynės trasos nukreipimas arba technologinėje kortelėje numatytas kitas būdas – vamzdyno išjungimas iš naudojimo, tačiau nei vieno, nei kito tinkamo būdo subrangovė nepasirinko. Kita vertus, subrangovė, kaip profesionalė, privalėjo nuspręsti, kuris būdas turi būti panaudotas išjungiant vamzdyną iš sistemos, o jeigu trūko informacijos, jos prašyti iš užsakovės ar generalinio rangovo.

20.3. Teismas visiškai be pagrindo rėmėsi trečiojo asmens UAB „Plungės Lagūna“ paaiškinimais, kad nuotekų vamzdyno atjungimas naudojant laikiną nuotekų permetimą buvo neįmanomas. UAB ,,Plungės Lagūna“ turėjo pareigą įvertinti trukmę, laiką ir susiklosčiusias aplinkybes, turėjo apskaičiuoti aklių užkišimo laiką, įvertinti, ar spės akles atkimšti. Kadangi nebuvo spėta tinkamai atlikti nurodytų veiksmų, t. y. atkišti aklių (iš viso 4 aklės, aklei atkimšti reikia 15 – 20 min.), vadinasi toks trečiojo asmens pasirinkimas buvo netinkamas. UAB ,,Plungės Lagūna“ teismo posėdžio metu patvirtino, kad apie 2017 m. liepos 21 d. liūtį nebuvo pranešta, nors ji prilygo stichinei nelaimei. Pradėjus plūsti vandeniui, pradėjo nuiminėti akles. UAB ,,Plungės Lagūna“ atstovo teisme paaiškinimai patvirtina, kad jeigu būdavo pranešama, jog bus lietaus, jie tomis dienomis neatlikdavo vamzdyno renovacijos darbų, t. y. netiesiogiai pripažino, kad toks vamzdyno užkimšimas nebuvo tinkamas. Pirmosios instancijos teismas nuodugniai netyrė visų šių reikšmingų aplinkybių, rėmėsi tik AS „A.C.B.“ ir UAB „Plungės Lagūna“ pozicija, kad buvo laikomasi technologinės kortelės reikalavimų. Užsakovė nebuvo informuota, kad rangovas tinkamai nesugebės ar negalės įvykdyti numatytų sąlygų, taip pat nebuvo informuota, jog rangovas turi ribotą informaciją sutartų darbų atlikimui.

20.4. Teismas pažymėjo, kad šulinio kamera neatitiko teisės aktų reikalavimų, o jei kamera būtų įrengta tinkamai, vanduo nebūtų prasivežęs po riedėjimo taku, tačiau klausimas, susijęs su aptariama kamera, iš viso nėra svarstytinas ar aktualus nagrinėjamos bylos kontekste, kadangi jeigu vamzdynas būtų tinkamai atjungtas, nebūtų įvykęs įvykis nagrinėjamo ginčo objekte. Liudytojas A. K., turintis inžinerinį išsilavinimą, patvirtino, kad renovuojamas vamzdynas turėjo būti nenaudojamas arba nuvestas alternatyvus nutekėjimas, pats vanduo negalėjo kilti šulinyje, nes numatytas nespūdinis vandens nutekėjimas vamzdynais, tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į duotus parodymus, kurie patvirtina atsakovų padarytą žalą dėl netinkamu būdu atliktų darbų.

20.5. Vamzdžio užkišimo negalima laikyti pilnu technologinės kortelės išpildymu (išjungimas ir užkišimas nėra tapačios sąvokos). Tai patvirtina vertinimo aktas, teikiamas apeliacinės instancijos teismui, kurį sudarė kvalifikuotas ekspertas D. K. Vertinimo akte nustatyta, kad pagal technologinę kortelę pirmiausiai renovuojamas nuotekų vamzdynas turi būti išjungtas iš naudojimo tinklo arba įrengtas renovacijos metu laikinas nuotekų permetimas. Ekspertizė aiškiai atskleidė, kad avarija įvyko ne renovacijos darbų vamzdyne, o susijusiame tinkle. Nagrinėjamu atveju, vamzdynas buvo uždarytas taip, kad vanduo į besiribojantį vamzdyną pateko per vandens surinkimo lataką ir tekėjo iki aklės. Prisikaupus dideliam kiekiui vandens, susidarė spaudimas ir vanduo išsiveržė per šulinį, kuris buvo įrengtas po asfaltu. Nepatikrinus esamo vamzdyno sandarumo ir neįsitikinus jo kokybe, aklės turi būti įrengiamos vandens surinkimo zonoje, o ne vamzdyno gale. Tokiu atveju būtų užtikrinama, kad į vamzdyną nepatenka joks vanduo. Priešingu atveju, jeigu aklė įrengiama vamzdyno gale, kur nematomi vykstantys procesai, turi būti užtikrinamas vandens perpylimas, kad iki uždarytoje zonoje nesusidarytų spaudimas ir nebūtų pažeistas vamzdynas. Jeigu aklės įrengiamos keliose zonose, jų įrengimo procesas parenkamas taip, kad paskutinė aklė būtų demontuota prie vandens surinkimo zonos.

20.6. Atliktos ekspertizės išvados atskleidė, kad akle uždarius besiribojantį vamzdyną, turėjo būti užtikrinama, jog besiribojančiame tinkle vanduo neužpildys esamo tinklo pilnu vamzdyno skerspjūviu, taip nesudarant sistemoje slėgio. Pagal avarijos pobūdį, besiribojančioje sistemoje vamzdynas užsipildė vandeniu, todėl susidarė slėgis ir vanduo paplovė kelio pagrindus. Taigi buvo nustatyta, kad būtent dėl šių aplinkybių galimi trys defektų atsiradimo atvejai: a) sumontuota aklė, atskirianti bendrą vamzdyną nuo renovuojamų vamzdžių, buvo įrengta vamzdyno gale, todėl sistema užsipildė vandeniu, kuris neturėdamas kur išbėgti, per paslėpto šulinio dangtį paplovė kelio pagrindus; b) nebuvo imtasi papildomų apsaugos priemonių ir iš uždarytos sistemos nebuvo mechaniškai pumpuojamas vanduo taip kontroliuojant sistemos perkrovos riziką; c) įrengtos aklės buvo demontuojamos neteisinga seka, kur paskutinė aklė buvo palikta vamzdyno gale. Jeigu darbų metu iškrito didelis kiekis kritulių, sistema galėjo staiga užsipildyti, o subrangovės darbuotojai nespėjo atlaisvinti vandeniui kelio – demontuoti galinės aklės.

21. Atsakovas AS ,,A.C.B.“ prašo ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Byloje neįrodyti atsakovo AS ,,A.C.B.“ neteisėti veiksmai, kadangi darbai yra užbaigti, tinkamai perduoti ir priimti. Tai suponuoja išvadą, kad atsakovas AS „A.C.B.“ ir subrangovai paslaugas suteikė tinkamai. Šias aplinkybes pagrindžia etapiniai darbų aktai, kuriais užsakovė patvirtino, jog atsakovas tinkamai atliko darbus, taip pat Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos statybos užbaigimo aktas, kuriame teigiama, kad statyba užbaigta ir atitinka statinio projekto sprendinius.

21.2. Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo UAB „Plungės Lagūna“ nebuvo informuoti, kad po riedėjimo take yra paliktas senas nuotekų šulinys. Ieškovė teigė, kad šis šulinys objekte buvo 7 metus ir jokios žalos nesukėlė, tačiau toks teiginys neatitinka bendrų aplinkybių konteksto. Ieškovė, teikdama tokius argumentus, ignoravo faktą, kad 2017 m. liepos mėn. Vilniuje buvo fiksuojamas rekordinis kritulių kiekis, kuris galėjo lemti šulinio defektų paaiškėjimą, o to pasekmė – apgadintas riedėjimo takas “F”. Atsakovas AS „A.C.B.“, veikiantis per subrangovę, turėjo ribotą galimybę gauti informaciją apie po riedėjimo taku esantį šulinį, todėl reikalauti žalos atlyginimo nėra jokio teisinio pagrindo.

21.3. Tako rekonstravimo darbai buvo aktuojami, visi atliktų darbų aktai buvo pasirašyti, tai reiškia, jog užsakovė, įvertinusi darbus, priėmė juos kaip tinkamai atliktus. Akivaizdu, kad žala atsirado ne dėl subrangovės atliktų darbų, o dėl senų statybos defektų. Dėl šios priežasties eliminuojama viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai, kadangi faktinės aplinkybės rodo priešingai, t. y. atsakovas ir subrangovė visus darbus atliko tinkamai, itin rūpestingai, profesionaliai ir atsakingai.

21.4. Svarbia aplinkybe, neigiančia priežastinio ryšio buvimą, turėtų būti laikoma atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pateikta riedėjimo tako schema, iš kurios matyti, kad įvykio vieta yra gerokai nutolusi nuo subrangovės vykdytų darbų faktinės vietos.

21.5. Ieškovė piktnaudžiauja procesu ir kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2019 m. birželio 5 d. vertinimo aktą, kuriuo keliamos naujos prielaidos dėl riedėjimo tako „F“ apgadinimo. Ieškovė turėjo visas procesines galimybes ekspertizę atlikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Kitos byloje dalyvaujančios šalys naudojosi tokia galimybe, t. y. UAB „Plungės Lagūna“ užsakė tyrimus dėl riedėjimo tako dangos deformacijos priežasčių. Nuo bylos nagrinėjimo pradžios nepasikeitė nei faktinės, nei teisinės aplinkybės, kurios lemtų įrodymų pateikimo būtinybę apeliacinėje instancijoje.

22. Atsakovė ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ prašo ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Subrangovė darbus atliko pagal technologinėje kortelėje numatytą būdą, t. y išjungiant vamzdyną iš naudojimo. Ieškovė, siekdama pagrįsti savo poziciją, tiesiog teikia sąvokų „išjungti“ ir „užkimšti“ subjektyvias interpretacijas, tačiau jokių objektyvių argumentų, pagrindžiančių neteisingai įgyvendintus technologinės kortelės reikalavimus, nepateikė.

22.2. Įvykis įvyko ne dėl to, kad vamzdynas užsipildė vandeniu, o dėl to, kad grįždamas vanduo ištekėjo pro nesandarų po riedėjimo taku „F“ esantį šulinį, kuris neatitiko atsparumo ir sandarumo reikalavimų ir apskritai negalėjo būti paliktas po riedėjimo taku.

22.3. Technologinė kortelė įpareigojo subrangovę įvertinti jai perduoto vamzdyno, esančio statybvietėje būklę, tačiau žala įvyko už renovuojamo vamzdyno ribos, t. y. apie 50 m nuo subrangovės darbų vykdymo ribos. Subrangovė ne tik neturėjo pareigos vertinti už darbų ribos esančių vamzdynų būklės, bet toks reikalavimas nebuvo įmanomas dėl objekto specifikos ir ribotos prieigos prie už darbų zonos ribų esančių vamzdynų.

22.4. Technologinėje kortelėje nebuvo numatyta, kokiu būdu ar eiliškumu turi būti atkimšti vamzdynai, esant nenumatytoms aplinkybėms. Be to, ieškovė nepagrindė, kad atlikti veiksmai ar jų trukmė buvo nesuderinami su statybos techninių reglamentų ar kitų teisės aktų reikalavimais. Darbas nuotekų vamzdynuose, esant lietui, gali būti pavojingas rangovo darbuotojams. Būtent dėl šios priežasties, turint žinių apie liūtį, darbai nebuvo vykdomi. Šie trečiojo asmens UAB „Plungės Lagūna“ paaiškinimai jokiu būdu negali būti interpretuojami kaip pripažinimas, kad buvo pasirinktas neteisingas nuotekų užkimšimo būdas.

22.5. Ieškovė turėjo visas galimybes inicijuoti ekspertinius tyrimus, prašyti teismo skirti ekspertizę bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Tai, kad pirmosios instancijos teismo aplinkybių vertinimas nesutampa su ieškovės aplinkybių interpretacija, nėra tinkamas pagrindas naujų įrodymų pateikimo reikalingumui pagrįsti.

22.6. Subrangovė, vykdydama darbus, užtikrino, kad į darbų zoną vanduo nepateks ir nesugadins besiribojančio turto. Šiuo atveju žala padaryta ne besiribojančiam turtui, o už 50 m nuo darbų pradžios esančiam turtui. Traktavimas, kad bet koks nuo darbų vykdymo pradžios nutolęs, tačiau nuotekų vamzdynais jungiamas turtas, yra su darbų zona besiribojantis turtas, pernelyg išplėstų rangovų civilinės atsakomybės ribas. Be to, ieškovė nedetalizavo, kokiu būdu ir kokioje konkrečioje vietoje turėjo būti įrengtos aklės.

23. Trečiasis asmuo VĮ Lietuvos oro uostai prašo ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

23.1. VĮ Lietuvos oro uostai, kaip statybos darbų užsakovas ir pirkimo organizatorius, kartu su pirkimo sąlygomis pateikė techninį projektą. Techniniame projekte buvo pateikiami tik pagrindiniai būtiniausių darbų aprašymai, o detalesni konkrečių vamzdyno renovacijos darbų metodai ir mechanizmai turėjo būti pateikiami paties rangovo arba subrangovės. Šiuo atveju rangovo užsakymu buvo parengta technologinė kortelė. Šioje technologinėje kortelėje buvo numatyta, kad renovuojamas nuotekų vamzdynas turi būti išjungtas iš naudojimo arba įrengtas renovacijos metu laikinas nuotekų permetimas. Taigi, tiek rangovas, tiek subrangovė, prieš dalyvaudami pirkime, turėjo galimybę susipažinti su techniniu projektu, kuriame buvo numatyta rangovo pareiga, prieš pradedant renovavimo darbus oro uosto teritorijoje, išjungti eksploatuojamą vamzdyną nuo naudojimo. Proceso technologija turėjo būti detalizuota paties rangovo pateikiamoje technologinėje kortelėje.

23.2. Teismas netinkamai nustatė, kas yra atitinkamų dokumentų rengėjai, t. y. pagal teismo dėstomus teiginius galima suprasti, kad teismas laikė, jog technologinę kortelę, kaip ir techninį projektą, parengė taip pat VĮ Lietuvos oro uostai kaip statybos darbų užsakovė.

23.3. Vamzdyno atjungimas nuo naudojimo, kuris buvo nurodytas ir techniniame projekte, svarbus ne tik darbų saugai, bet tam, kad apskritai galėtų būti atliekami vamzdyno renovacijos darbai. Todėl teismas nepagrįstai suabsoliutino subrangovės teiginius, kad vamzdyno užkimšimas aklėmis yra susijęs su darbų saugos reikalavimais. Subrangovė pati detalizavo konkrečių vamzdyno renovacijos darbų metodologiją ir technologiją. Net jeigu subrangovė vamzdyno renovacijos darbams atlikti siekė panaudoti akles, ji privalėjo užtikrinti vamzdyno atjungimą nuo naudojimo taip, kaip buvo numatyta techniniame projekte. Todėl ši subrangovės, įsipareigojusios atlikti vamzdyno renovacijos darbus, pareiga negali būti perkeliama užsakovei.

23.4. Subrangovės pasirinktas būdas negali būti laikomas vamzdyno atjungimu. Subrangovė patvirtino, kad ji neatlikdavo darbų lietaus metu, t. y. pasirinko variantą tik laikinai darbų atlikimo metu užkimšti vamzdyną aklėmis, kurios būdavo išimamos dėl lietaus. Tokiu būdu subrangovė prisiėmė riziką, kad ji, kilus liūčiai, gali nespėti išimti aklių. Subrangovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad aklės būdavo išimamos paeiliui, o vienos aklės atkimšimas užtrukdavo apie 15 – 20 min. Subrangovė suprato, kad vamzdyno užkimšimas aklėmis nėra visiškas vamzdyno atjungimas. Subrangovė suprato rizikas, kurios susijusios su laikinu vamzdynų užkimšimu aklėmis, t. y. galimas didelis lietaus vandens ir nuotekų susikaupimas vamzdynuose ir būtinybė operatyviai šias akles pašalinti dėl lietaus ir žalos grėsmės tuo atveju, jeigu aklės nebūtų nepašalinamos.

23.5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad riedėjimo take buvusio šulinio kamera neatitiko teisės aktų reikalavimų. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis tik subrangovės iniciatyva sudarytu riedėjimo tako deformacijų priežasčių tyrimo aktu. Tačiau akto turinys, jame įvardijama tyrimui panaudota medžiaga ir kitos aplinkybės patvirtina, kad akte pateikiama ir vėliau teismo pakartojama išvada apie tariamą šulinio kameros neatitikimą teisės aktų reikalavimams yra nepagrįsta. Pačiame akte pripažįstama, kad galimos ir kitos liuko nustūmimo priežastys, nei kad šulinio kameros neatitikimas teisės aktų reikalavimams, o minėta išvada akte nėra pagrindžiama jokiais svariais argumentais. Akto rengėjai negalėjo padaryti pagrįstos išvados apie šulinio būklę iki įvykio, remdamiesi vien teisės aktais ar fotonuotraukomis, darytomis po žalą sukėlusio įvykio.

23.6. Teismas, konstatuodamas tariamą šulinio kameros neatitikimą teisės aktų reikalavimams, nevertino ir nepasisakė dėl teismo posėdyje minėtos aplinkybės, kad riedėjimo take esančiam šuliniui nebuvo keliami ypatingi technologiniai reikalavimai, atsižvelgiant į toje vietoje esančio vamzdyno plotį, t. y. dėl vamzdyno parametrų šio šulinio dangtis ir neturėjo būti pritaikytas itin dideliam spaudimui. Teismas nevertino, kad nuo šulinio kameros įrengimo iki subrangovės vykdytų darbų nebuvo kilę analogiškos žalos, kuri turėjo atsirasti, jeigu šulinio kamera iš tikrųjų neatitiko teisės aktų reikalavimų.

23.7. Sprendime iš esmės neminima, kad įvykio metu žala buvo padaryta ne tik riedėjimo takui, bet ir oro uosto perimetro tvorai. Per įvykį apgadinta oro uosto perimetro tvora buvo gerokai toliau nuo riedėjimo take buvusio šulinio. Ši aplinkybė patvirtina, kad dėl netinkamų subrangovės veiksmų vamzdyne susidarė toks vandens slėgis, kuris ne tik nustūmė šulinio liuką, bet ir padarė žalos perimetro tvorai.

23.8. Pirmosios instancijos teismas niekaip nepaaiškino, kaip rangovas ir subrangovė, būdami savo srities profesionalai, apskritai galėjo imtis atlikti atitinkamus statybos darbus, jeigu jie negalėjo įgyvendinti techniniame projekte numatytų užduočių, taip pat kodėl subrangovė pradėjo atitinkamus darbus, jeigu, jos nuomone, jai trūko kokios nors informacijos ar galimybės apžiūrėti objektą. Subrangovė teismo posėdžio metu akcentavo, kad visų darbų atlikimui ji turėjo itin trumpą terminą, tačiau šis terminas buvo iš anksto visiems žinomas, todėl jeigu rangovui ar subrangovei buvo abejonių dėl galimybės tinkamai atlikti darbus, tai jie turėjo įvertinti dar dalyvaudami konkurse.

23.9. Aplinkybė, kad oro uosto teritorija yra saugoma ir rangovai gali būti lydimi oro uosto darbuotojų, nereiškia, kad užsakovė kokiu nors būdu ribojo rangovų teisę atlikti darbus ar įsitikinti aplinkybėmis, kurios yra būtinos jų atliekamų darbų kokybei užtikrinti. Subrangovė nenurodė, kad užsakovės atstovai būtų trukdę atlikti kokius nors veiksmus. Be to, technologinėje kortelėje buvo įtvirtintos subrangovės pareigos ir būtini veiksmai tinkamai pasiruošti darbų atlikimui, įskaitant tai, kad prieš pradedant renovacijos darbus vamzdynas yra išvalomas hidrodinaminiu metodu, atliekama vamzdyno inspekcija video kamera, būtina išanalizuoti atstumus iki esamų šulinių. Taigi, nepaisant pasirinkto būdo atjungti vamzdyną, subrangovė, prieš pradėdama darbus, privalėjo jį patikrinti, išanalizuoti, kur tekėtų susikaupęs vanduo. Jeigu šią pareigą subrangovė būtų tinkamai atlikusi, ji būtų pastebėjusi ir riedėjimo take buvusį šulinį bei būtų galėjusi informuoti užsakovę, kad šulinio egzistavimas turės neigiamos įtakos vamzdyno renovacijos darbų atlikimui.

23.10. Jeigu subrangovė būtų tinkamai apžiūrėjusi, inspektavusi vamzdyną, įvertinusi atstumus iki artimiausių šulinių, ji būtų aptikusi ir riedėjimo take buvusį šulinį. Įvykio metu buvo apgadintas ne tik riedėjimo takas, tačiau ir oro uosto perimetro tvora, esanti toliau, nei riedėjimo tako šulinys. Todėl, esant tokiai jėgai, vamzdyne susikaupęs vanduo galėjo pratekėti ir pro visiškai tinkamai riedėjimo take įrengtą šulinį, t. y. draudžiamasis įvykis būtų įvykęs ir žala būtų kilusi net ir tuo atveju, jeigu riedėjimo take apskritai nebūtų buvę šulinio. Be to, riedėjimo take buvęs ginčo šulinys buvo pašalintas ne dėl to, kad neatitiko teisės aktų reikalavimų, o dėl to, kad nebeatliko šulinio funkcijos.

24. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ prašo ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

24.1. UAB „Grinda“ atsakomybė dėl ginčo įvykio negali kilti, nes remonto metu ji nedalyvavo procese. UAB „Grinda“ prižiūri Vilniaus miesto magistralinių lietaus nuotakų tinklus ir užtikrina normalią jų būseną ir funkcionavimą pagal tiesioginę jų paskirtį. Ši pareiga apima valymo, remonto ir bet kokius kitus reikalingus veiksmus, siekiant išvengti, kad lyjant miesto gatvėse nesikauptų vandens perteklius. UAB „Grinda“ nėra miesto magistralinių lietaus nuotakų tinklų statytojas, t. y. bendrovė šių tinklų nėra įrengusi ir neturėjo jokios įtakos šių tinklų statybos ir (ar) rekonstrukcijos sprendiniams. Byloje nurodytas DN 1500 mm kolektorius nėra UAB „Grinda“ nuosavybė. UAB „Grinda“ jį prižiūri Vilniaus miesto tarybos patvirtintos paviršinių nuotekų tvarkytojos teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo

26. 2019 m. birželio 6 d. ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują rašytinį įrodymą – 2019 m. birželio 5 d. eksperto D. K. vertinimo aktą, kurį prašo pridėti prie apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos. Trečiasis asmuo VĮ Lietuvos oro uostai su atsiliepimu į skundą pateikė naują įrodymą – rekonstravimo techninio projekto III tomą „Paviršinių nuotekų šalinimo ir drenažo įrengimo dalis“, kurį taip pat prašo pridėti prie bylos.

27. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

28. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise.

29. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismui manant (ir nustačius tai pagrindžiančias aplinkybes), kad naujų įrodymų pateikimas yra pagrįstas ir naujus įrodymus galima priimti, užtikrinant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų laikymąsi, byloje dalyvaujantiems asmenims būtina suteikti pakankamai laiko susipažinti su įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016, kt.).

30. Apeliacinės instancijos teismas priima ieškovės ir trečiojo asmens VĮ Lietuvos oro uostai pateiktus naujus rašytinius įrodymus – 2019 m. birželio 5 d. vertinimo aktą ir rekonstravimo techninio projekto III tomą. Nepaisant to, kad nurodyti nauji įrodymai egzistavo (vertinimo aktas galėjo būti parengtas) bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, jie yra reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui – rangovo civilinės atsakomybės sąlygų nustatymui. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktų naujų įrodymų apimtį, neturi pagrindo spręsti, kad jų priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė ar trečiasis asmuo piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad byloje dalyvaujantiems asmenims Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartimi buvo suteikta galimybė susipažinti su naujais įrodymais ir pateikti nuomonę dėl jų turinio vertinimo. Atsakovai AS ,,A.C.B.“ ir ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“, ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiasis asmuo VĮ Lietuvos oro uostai apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus dėl vertinimo akto ir rekonstravimo techninio projekto turinio vertinimo. Šie paaiškinimai taip pat priimami ir vertinami su kitais bylos duomenimis.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

31. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 3 dalis).

32. Civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovų neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė – preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Taigi sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas nustato tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015, kt.).

33. Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017).

34. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

35. Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

36. Bylos duomenimis nustatyta, kad generalinis rangovas AS ,,A.C.B.“ ir užsakovė VĮ Lietuvos oro uostai 2017 m. vasario 15 d. sudarė statybos rangos sutartį (užsakovo suprojektuotų statybos ir inžinerinių darbų statybos sutartį pagal FIDIC „Raudonosios knygos“ bendrąsias sąlygas) dėl ,,Tarptautinio Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako bei signalinių šviesų sistemos rekonstravimo, siekiant pagerinti oro uosto saugumą“. Generalinis rangovas AS ,,A.C.B.“ su subrangove UAB ,,Plungės Lagūna“ 2017 m. gegužės 12 d. pasirašė subrangos sutartį dėl lietaus nuotekų tinklų statybos ir rekonstrukcijos darbų atlikimo. Byloje nėra ginčo, kad 2017 m. liepos 31 d. įvyko liūtis, po kurios buvo apgadintas Tarptautinio Vilniaus oro uosto riedėjimo takas „F“. Liūtis išplovė vandens nuotekų vamzdyno ,,KK bet d1200“ betoninę konstrukciją. Dėl to atsirado riedėjimo tako dangos prasėdimai, įtrūkimai, buvo išplautas pagrindas iš po asfalto dangos, šoninės saugos juostos ir perimetro tvoros cokolio.

37. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ 2017 m. liepos 31 d. įvykį pripažino draudžiamuoju ir draudėjai (užsakovei) VĮ Lietuvos oro uostai išmokėjo 43 541,32 Eur draudimo išmoką. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nurodytą sumą subrogacijos tvarka priteisti iš atsakovų –generalinio rangovo AS ,,A.C.B.“ (draudimo liudijime nustatytą 2 900 Eur išskaitą) ir jo draudiko ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ (likusią 40 641,32 Eur išmokos sumą). Ieškovė nurodė, kad draudžiamasis įvykis įvyko ir žala ieškovei atsirado dėl generalinio rangovo (jo subrangovės UAB „Plungės Lagūna“) veiksmų, vykdant rangos sutartyje numatytus darbus. Subrangovei užkimšus vamzdį ir neįrengiant alternatyvių vandens nuvedimo šaltinių pagal technologinę kortelę, nuotekų vamzdynas persipildė, dėl vamzdyne susidariusio slėgio buvo pajudintas riedėjimo take esantis nuotekų šulinio dangtis ir per jį buvo išplautas tako gruntas.

Dėl neteisėtų veiksmų ir žalos

38. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, iš esmės konstatavęs, kad ieškovė neįrodė generalinio rangovo AS ,,A.C.B.“ civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas, vertindamas atsakovo AS ,,A.C.B.“ veiksmų (ne)teisėtumą sprendė, kad atsakovas (subrangovė UAB „Plungės Lagūna“) nuotekų tinklų statybos ir rekonstrukcijos darbus atliko tinkamai, t. y. subrangovė pasinaudojo leistina alternatyva ir pasirinko renovuojamo vamzdyno išjungimą iš tinklo. Teismas pažymėjo, kad techninį projektą, pagal kurį subrangovė privalėjo vykdyti darbus, pateikė VĮ Lietuvos oro uostai. Taigi užsakovė, atsakinga už projekto parengimą, privalėjo aiškiai nurodyti rekonstravimo projekte, kad vamzdyno užkišimas aklėmis negalimas.

39. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir atsižvelgęs į šalių pateiktus procesinius dokumentus bei pirmosios instancijos teisme šalių duotus žodinius paaiškinimus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai sprendė, kad atsakovas AS ,,A.C.B.“ neatliko neteisėtų veiksmų.

40. Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK XXXIII skyriaus „Ranga“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ normų nustatytos taisyklės atitinkamai taikomos atskiroms rangos rūšims (buitinė ranga, statybos ranga ir kt.), jeigu ko kita nenustato kitų šio skyriaus skirsnių normos (CK 6.644 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti (CK 6.681 straipsnio 2 dalis).

41. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo, apibrėžiančio statybos rangos sutarties sampratą, matyti, kad rangos darbai įprastai yra atliekami pagal užsakovo suformuluotą užduotį – projektą. Pagal byloje esančios 2017 m. vasario 15 d. statybos rangos sutarties pavadinimą (užsakovo suprojektuotų statybos ir inžinerinių darbų statybos sutartis) ir turinį atsakovas AS ,,A.C.B.“ rangos darbus turėjo atlikti pagal užsakovės VĮ Lietuvos oro uostai pateiktą „Kilimo ir tūpimo tako bei signalinių žiburių sistemos (duomenys neskelbtini) rekonstravimo“ techninį projektą. Konkrečiai nuotekų tinklų statybos ir rekonstrukcijos darbai turėjo būti atliekami pagal šio projekto III tomą „Paviršinių nuotekų šalinimo ir drenažo įrengimo dalis, Laida A“.

42. Nurodyto techninio projekto III tomo 6 dalies „Esamų nuotekų tinklų renovavimas“ 6.1 punkte „Vamzdynų renovacija (CIPP) „rankovės“ metodu“ nurodyta, kad aprašomas vamzdynų renovacijos metodas apibūdina būtiniausius darbus (CIPP) „rankovės“ renovacijos metodu. Konkretūs darbai, medžiagos ir naudojami mechanizmai priklauso nuo rangovo ar subrangovo siūlomos technologijos, kurios kokybiniai reikalavimai turi atitikti LST EN ISO 11296- 4:2011 standartą. Prieš pradedant renovavimo darbus būtinas eksploatuojamo vamzdyno atjungimas nuo naudojimo. Tam tikslui numatomas laikinas nuotekų permetimas viso darbų atlikimo metu. Sekančiu etapu atliekamas vamzdyno išvalymas hidrodinaminiu metodu naudojant hidrodinamines plovimo mašinas. Po to rangovas atlieka vamzdyno CCTV diagnostiką. Išvalomi vamzdyne likę pašaliniai daiktai. Vamzdynas turi būti laisvas, be aštrių atsikišimų. Prireikus, kliūties pašalinimui, naudojami specialūs robotai su frezomis.

43. Į bylą pateiktoje techninėje kortelėje „Darbų vykdymo baras Vamzdynų renovacija CIPP metodu“, kurios turinį vertino pirmosios instancijos teismas, nurodyta, kad renovuojamas nuotekų vamzdynas turi būti išjungtas iš naudojimo arba įrengtas renovacijos metu laikinas nuotekų permetimas. Prieš pradedant renovacijos darbus vamzdynas yra išvalomas hidrodinaminiu metodu naudojant hidrodinamines plovimo mašinas. Po to atliekama vamzdyno inspekcija video kamera. Išanalizavus video įrašą ir pastebėjus vamzdyne pašalinius daiktus (vamzdžio nuolaužas, medžio šaknis) būtina jas pašalinti, kad vamzdynas būtų laisvas, neturėtų aštrių išsikišimų, kurie galėtų pažeisti įtraukiamą rankovę. Tam tikslui galimos iškasos kliūties pašalinimui arba naudojami (medžių šakų išpjovimui) specialūs robotai su frezomis.

44. Pagal CK 6.684 straipsnio 1 dalį rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai. Pagal FIDIC „Raudonosios knygos“ bendrųjų sąlygų 4.1 punktą rangovas yra atsakingas už visų statybvietės operacijų ir visų statybos metodų tinkamumą, stabilumą ir saugą, atsako už savo pateiktus dokumentus. 2017 m. vasario 15 d. statybos rangos sutarties 17.1 punktas numato, kad rangovas privalo atlyginti nuostolius ir apsaugoti užsakovą nuo visų pretenzijų, kompensacijų, susijusių su: a) bet kurio asmens sužalojimu, negalavimu, liga ar mirtimi, kylančių arba atsiradusių dėl rangovo veiksmų vykdant darbus, taip pat taisant darbų atlikimo ar jų nulemtus defektus darbų vykdymo metu ir b) bet kurios nuosavybės (kitos nei darbai) nuostoliais, praradimais, susijusiais arba atsiradusiais dėl rangovo arba jo personalo veiksmų, aplaidumo, tyčinio veiksmo ar sutarties pažeidimo. Pagal rangos sutarties 4.4 punktą užsakovas ir subrangovas neturi teisės vienas kitam reikšti piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su rangovu, pažeidimu. Už subrangovo atliktus darbus prieš užsakovą atsako rangovas.

45. Byloje nėra ginčo, kad subrangovė UAB „Plungės Lagūna“, atlikdama nuotekų tinklų statybos ir rekonstrukcijos darbus (CIPP) „rankovės“ metodu, nenaudojo laikino nuotekų permetimo. Subrangovė tik uždarydavo vamzdyną (jo atkarpas), panaudodama pripučiamas akles. Teisėjų kolegija pažymi, kad vamzdyno uždarymas pripučiamomis aklėmis atitiko techninėje kortelėje numatytą vamzdyno atjungimo būdą, kadangi būtent toks būdas nurodytas šios kortelės dalies „Darbų atlikimas“ 3 punkte (žingsnyje). Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vien vamzdyno atjungimas, naudojant akles, nebuvo pakankamas pagal rangos sutartį, t. y. neatitiko užsakovės techninio projekto III tomo 6 dalies „Esamų nuotekų tinklų renovavimas“ 6.1 punkte numatytų sąlygų. Iš techninio projekto matyti, kad vamzdyno atjungimas ir nuotekų permetimas buvo nustatytos ne kaip alternatyvios, o kaip komuliatyvios sąlygos (šios nutarties 42 punktas). Be to, užsakovės pateiktame techniniame projekte nebuvo numatyta rangovės (subrangovės) teisė atsisakyti vamzdyno išjungimo ir (ar) nuotekų permetimo darbų, o tik sukonkretinti šių darbų atlikimo būdą, t. y. pasirinkti jų technologiją.

46. Kaip iš esmės teisingai nurodė trečiasis asmuo (užsakovė) VĮ Lietuvos oro uostai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino techninę kortelę ir techninį projektą. Svarbu tai, kad techninė kortelė buvo parengta pagal atsakovo AS ,,A.C.B.“ užsakymą, t. y. generalinis rangovas AS ,,A.C.B.“ technine kortele, kaip numatyta rangos sutarties sąlygose ir pačiame užsakovės pateiktame techniniame projekte, apsibrėžė projekte nurodytų darbų atlikimo technologijas. Tačiau šiuo atveju techninė kortelė nevisiškai atitiko techninį projektą. Vietoje to, kad generalinis rangovas technine kortele sukonkretintų vamzdyno atjungimo ir nuotekų permetimo būdus (pasirinktų reikiamas technologijas), kortele buvo nepagrįstai panaikintas užsakovės VĮ Lietuvos oro uostų reikalaujamas vamzdyno atjungimo ir nuotekų permetimo sąlygų komuliatyvumas, atsakovui AS ,,A.C.B.“ apsibrėžiant, kad šie darbai yra alternatyvūs vamzdyno atjungimo būdai, detalizuojant tik vieną iš jų, t. y. vamzdyno atjungimą aklėmis.

47. Taigi atsakovas AS ,,A.C.B.“, privalėdamas laikytis rangos sutarties sąlygų ir techninio projekto, būdamas atsakingas už statybvietės operacijų ir visų statybos metodų tinkamumą, stabilumą ir saugą, už savo pateiktus dokumentus (įskaitant techninę kortelę) ir subrangovų atliekamus darbus, pripažintinas atlikęs neteisėtus veiksmus, t. y. atsakovas, būdamas generaliniu rangovu, atliko darbus nesilaikydamas rangos sutarties sąlygų (techninio projekto). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, jog nurodytas sutarties pažeidimas buvo pateisinamas ir (ar) neišvengiamas. Byloje tik deklaratyviai nurodyta, kad nuotekų permetimas buvo neįmanomas. Į bylą nepateikti įrodymai, kurie patvirtintų, kad technologiškai nebuvo įmanoma atlikti nuotekų permetimo (nuotekas vandens siurbliais laikinai išsiurbti (permesti) į už oro uosto ribų esančią miesto nuotakyno sistemą ar pan.). Atsakovo AS ,,A.C.B.“ rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose apeliacinės instancijos teismui, nurodyti teiginiai apie tai, kad nuotekų permetimas buvo neįmanomas, taip pat nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, be to, yra nelogiški. Atsakovas, teigdamas, jog techninę kortelę ruošęs ekspertas D. K. rangovui aiškiai nurodė, kad nuotekų permetimas yra neįmanomas, nepaaiškino, kodėl pačioje techninėje kortelėje nuotekų permetimas eksperto nurodytas kaip alternatyvus ir tinkamas būdas pasiruošti nuotekų vamzdyno rekonstrukcijai. Byloje nėra duomenų, kad rangovas būtų pranešęs užsakovei apie tai, kad techniniame projekte numatyto laikino nuotekų permetimo negalės atlikti vamzdyno renovavimo metu.

48. Eksperto D. K., rengusio techninę kortelę, apeliacinės instancijos teismui pateiktame 2019 m. birželio 5 d. vertinimo akte taip pat nurodyta, jog viena iš galimų defektų priežasčių yra aplinkybė, kad nebuvo imtasi papildomų apsaugos priemonių ir iš uždarytos sistemos nebuvo mechaniškai pumpuojamas vanduo taip kontroliuojant sistemos perkrovos riziką. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, mechaniškas vandens išsiurbimas (permetimas) buvo ne tik įmanomas, bet ir būtinas, kaip ir numatyta techniniame projekte.

49. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas.

50. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl trečiojo asmens (užsakovės) VĮ Lietuvos oro uostai patirtos žalos fakto ir jos dydžio, taip pat nėra ginčo, kad šią žalą trečiajam asmeniui atlygino ieškovė AB „Lietuvos draudimas“. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atskirai nevertina ir nepasisako dėl aplinkybių, susijusių su ieškovės prašoma priteisti žala (jos dydžiu).

Dėl priežastinio ryšio

51. Priežastinio ryšio samprata pateikiama CK 6.247 straipsnyje: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013).

52. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014).

53. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai, ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Be to, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013; kt.).

54. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo, o sutartinės verslininko civilinės atsakomybės atveju turi atitikti nuostolių numatymo kriterijų (CK 6.258 straipsnio 4 dalis). Šis kriterijus reiškia, kad nukentėjusi šalis negali tikėtis, jog jai bus kompensuoti net ir tie praradimai, kurių sutartį pažeidusi šalis, būdama protinga ir atidi verslininkė, negalėjo numatyti sutarties sudarymo metu kaip įprastų tokios sutarties pažeidimo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014).

55. Taigi teismas, nustatydamas neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį, turi vertinti visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų teisiškai reikšmingų faktų žalos atsiradimo priežastims nustatyti, todėl nepagrįstai sprendė, kad tarp atsakovės veiksmų (subrangovės atliktų darbų) ir žalos (sugadinto riedėjimo tako) nėra pakankamo priežastinio ryšio. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylos duomenys patvirtina, jog trečiajam asmeniui VĮ Lietuvos oro uostams žalingi padariniai nebūtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (neveikimo) – jeigu subrangovė UAB „Plungės Lagūna“, atlikdama vamzdyno renovavimo darbus, visą darbų atlikimo laikotarpį būtų naudojusi laikiną nuotekų permetimą, kaip nustatyta užsakovės pateiktame techniniame projekte. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, kad vanduo vamzdyne, susijusiame su renovuojamu, susikaupė ir per šulinį įsiveržė būtent tuo metu kai subrangovė atliko vamzdyno remonto darbus, buvo vamzdyną uždariusi pripučiamomis aklėmis. Šią aplinkybę, be kita ko, patvirtina 2017 m. rugpjūčio 9 d. defektinis aktas, kuriame nurodyta, kad pažeidimai atsirado dėl laikinai patvenkto Grinda 150 mm kolektoriaus trasos, kurioje dirbo subrangovė UAB „Plungės Lagūna“. Defektiniame akte, kurį pasirašė darbų vadovas, projektų vadovas ir inžinierių komisija, nurodyta, kad šį faktą subrangovė patvirtino apžiūros metu.

56. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdyje metu liudytojas A. K., turintis inžinerinį išsilavinimą, patvirtino, kad renovuojamas vamzdynas turėjo būti nenaudojamas arba nuvestas alternatyvus nutekėjimas, pats vanduo negalėjo kilti šulinyje, nes numatytas nespūdinis vandens nutekėjimas vamzdynais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šio asmens, turinčio specialių žinių, duotus parodymus, taip pat nepašalino prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų, atitinkamai remdamasis tik bendro pobūdžio samprotavimais, o ne faktiniais bylos duomenimis, padarė išvadą, kad tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens UAB „Plungės Lagūna“ pateikiamos priežastinio ryšio teorijos hipotetiškai yra teisingos. Pažymėtina, kad byloje esantis 2017 m. rugsėjo 25 d. statinio būklės tyrimo aktas, sudarytas pagal subrangovės UAB „Plungės Lagūna“ užsakymą, prieštarauja minėto liudytojo parodymams, taip pat prieštarauja apeliacinės instancijos teismui pateikto 2019 m. birželio 5 d. vertinimo akto išvadoms, kuriose netiesiogiai nurodyta, kad vamzdynas nebuvo pritaikytas atlaikyti vandens spaudimą (sistema negali užsipildyti). Liudytojo nurodytas aplinkybes ir vertinimo akto išvadas patvirtina ir pačios subrangovės veiksmai. Kaip byloje nustatyta, esant kritulių tikimybei, subrangovė UAB „Plungės Lagūna“ neatlikdavo vamzdyno renovavimo darbų, pašalindavo vamzdyne įrengtas akles ir palikdavo laisvą nuotekų pratekėjimą. Nagrinėjamu atveju prasidėjus liūčiai pripučiamas akles nebuvo spėta pašalinti.

57. Taigi faktiniais bylos duomenimis nustačius, kad nuotekų vamzdynas nebuvo pritaikytas atlaikyti vandens spaudimą (pilnam užsipildymui), 2017 m. rugsėjo 25 d. statinio būklės tyrimo akte pateiktos išvados, kad riedėjimo tako deformacijas lėmė netinkamai įrengtos kameros A konstrukcijos, kai (šulinio) liukas nebuvo pritvirtintas prie denginio ankeriniais varžtais, o atliekant vėlesnius darbus buvo užpiltas gruntu bei ant jo buvo įrengti riedėjimo tako pagrindai bei danga, negali būti laikomos teisingomis. Kitaip tariant, vamzdynui nesant pritaikytam pilnam užsipildymui, vanduo negali pasiekti pačiame vamzdyno viršuje esančio šulinio liuko ir pro jį pratekėti, todėl jo pritvirtinimas ar nepritvirtinimas negali būti susijęs priežastiniu ryšiu su trečiojo asmens VĮ Lietuvos oro uostai patirta žala – išplautu riedėjimo taku. Be to, iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų ir byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad pro šulinį pratekančio vandens spaudimas buvo toks stiprus, jog išplovė ne tik aplink šulinį esantį pagrindą (gruntą), bet ir apgadino oro uosto perimetro tvorą (jos pagrindą), kuri buvo gerokai toliau nuo byloje minimo riedėjimo take esančio šulinio. Nurodytos faktinės aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia sutikti su trečiojo asmens VĮ Lietuvos oro uostai argumentais, kad būtent vandens spaudimas nustūmė šulinio dangtį nuo projektinės padėties 10 – 12 cm, o ne su statinio būklės tyrimo akte jokiais duomenimis nepagrįstomis prielaidomis, kad šulinio dangtis pasislinko nuo vibracijos, sukeltos asfaltbetonio dangos įrengimui naudojamos įrangos.

58. Apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą abejoti ir statinio būklės tyrimo akte pateiktomis išvadomis, kad kameros A konstrukcija netenkino statybos techniniame reglamente STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 404.3 ir 415.1 punktuose nurodytų mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimų. Pažymėtina, kad minimose statybos reglamento punktuose nurodyta, jog nuotakyno dalys ir kita įranga turi būti parinkta iš tokių statybos produktų ir suprojektuota taip, kad būtų pakankamai atsparūs statybos ir naudojimo metu galimiems išoriniams ir vidiniams mechaniniams, cheminiams bei mikrobiologiniams procesams, tarp jų – išoriniams, atsirandantiems dėl grunto bei gruntinio vandens savybių, ir vidiniams – dėl nuotekų savybių, su sąlyga, kad nebūtų pabloginta nuotekų kokybė; kad veikiančios apkrovos nesukeltų žalos arti jo (viršuje, apačioje, greta) esamiems: pastatams (ar jų dalims) bei inžineriniams statiniams (ar jų dalims). Kaip nustatyta, vamzdyną (kamerą (šulinį) ir jos dangtį) paveikė ne išoriniai gruntiniai vandenys, vidinių nuotekų savybės, tam tikri mechaniniai (rūdijimas, trupėjimas, irimas), cheminiai ar mikrobiologiniai procesai, o vamzdyno viduje susidaręs vandens nuotekų slėgis, kuris nebuvo galimas pagal vamzdyno paskirtį ir pobūdį (laisvas nuotekų pratekėjimas). Taigi nėra pagrindo teigti, kad kameros A konstrukcija netenkino statybos techniniame reglamente nurodytų mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimų. Atitinkamai nurodytos aplinkybės patvirtina faktinį priežastinį ryšį tarp atsakovo AS ,,A.C.B.“ neteisėtų veiksmų – netinkamo sutarties vykdymo (neatlikto nuotekų permetimo) ir kilusios žalos (sugadinto tako).

59. Aptarta bylos duomenų visuma patvirtina ir teisinį priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir nuostolių, taip pat nuostolių numatymo kriterijų, kuris taikomas verslininko civilinės atsakomybės atveju. Būtinas nuotekų permetimas buvo aiškiai numatytas užsakovės pateiktame techniniame projekte, būtent šių darbų neatlikus, susidarė vandens nuotekų spaudimas vamzdyne, kuris sukėlė žalą. Atsakovės AS ,,A.C.B.“ pasamdyta subrangovė UAB „Plungės Lagūna“ specializavosi hidrotechninėje statyboje. Taigi nėra pagrindo spręsti, kad padariniai teisine prasme yra nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo), kad rangovas ir (ar) subrangovė, įvertinus minėtą faktą, jog esant kritulių tikimybei, subrangovė sąmoningai neatlikdavo renovavimo darbų, pašalindavo akles, negalėjo numatyti galimai kilsiančios žalos.

Dėl kitų bylos aplinkybių

60. Atmestini kaip teisiškai nereikšmingi atsakovų argumentai, kad oro uosto teritorija, kurioje atsirado žala, nebuvo perduota rangovui (subrangovei UAB „Plungės Lagūna“) kaip statybvietė, todėl už joje kilusią žalą rangovas neatsako. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuotekų vamzdynas yra specifinis inžinerinis statinys, kurio atskiros dalys sudaro vientisą tinklą (sistemą). Taigi atsakovai, būdami savo srities profesionalai, turėjo numanyti, kad netinkamas vienos vamzdyno dalies darbų atlikimas gali turėti reikšmę kitos vamzdyno dalies funkcionavimui (nuotekų pratekėjimui), nepaisant to, kad joje darbai tiesiogiai nėra atliekami. Kaip minėta, statybos rangos sutarties 17.1 punkte numatyta, kad rangovas privalo atlyginti nuostolius ir apsaugoti užsakovą nuo visų pretenzijų, kompensacijų, susijusių su bet kurios nuosavybės (kitos nei darbai) nuostoliais, praradimais, susijusiais arba atsiradusiais dėl rangovo arba jo personalo veiksmų, aplaidumo, tyčinio veiksmo ar sutarties pažeidimo.

61. Aplinkybė, kad projekte nebuvo pažymėtas šulinys, pro kurį pratekėjo nuotekos, taip pat nelaikytina reikšminga. Byloje konstatuota, kad šulinio buvimas ar nebuvimas neturėjo reikšmės (priežastinio ryšio su kilusia žala), kadangi pačiame vamzdyne ir atitinkamai šulinyje negalėjo susidaryti vandens nuotekų spaudimas. Be to, pagal projekto schemą, nors atsakovai nematė šulinio, tačiau žinojo (turėjo žinoti) bendrą vamzdyno išsidėstymo schemą, nuotekų kryptį susijusiuose vamzdynuose, pagal atliekamų darbų procedūrų eigą privalėjo vamzdyną patikrinti video kameromis. Nėra pagrindo sutikti ir su atsakovų argumentais, kad rangovas ar subrangovė negalėjo tinkamai atlikti darbų dėl ribotos galimybės judėti oro uosto teritorijoje. Pagal sutarties 2.1 punktą rangovas galėjo raštu iš anksto kreipti į užsakovę su prašymu pertraukti oro uosto darbą, siekiant tinkamai atlikti rangos darbus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų pasinaudoję tokia teise, o trečiasis asmuo būtų atsisakęs tenkinti jų prašymą.

62. Atkreiptinas dėmesys, kad šalių sudarytoje rangos sutartyje nėra išlygos dėl kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygos. Pagal sutarties 17.1 punkto pirmą pastraipą rangovo atsakomybė dėl užsakovės turtui padarytos žalos yra numatyta be kaltės, todėl ši sąlyga nenustatinėjama.

63. Nustačius, kad atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ apdraustasis rangovas AS „A.C.B“ yra atsakingas už užsakovei padarytą žalą (esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms) yra pagrindas taikyti subrogaciją (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis, ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ draudimo taisyklių 5.1, 98, 101.6 punktai) ir priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ 40 641,31 Eur, o iš atsakovo AS ,,A.C.B.“ 2 900 Eur žalos atlyginimą (atitinkantį draudimo išmokos išskaitos dydį), taip pat 6 procentų metines palūkanas už priteistas sumas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. spalio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

64. Esant išdėstytiems argumentams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai netyrė ir nevertino bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, šalių sudarytos rangos sutarties turinio, todėl, atmesdamas ieškinį, priėmė nepagrįstą sprendimą. Dėl to yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ 40 641,31 Eur, o iš atsakovo AS ,,A.C.B.“ 2 900 Eur žalos atlyginimą (CPK 185 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

65. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal bylos baigtį, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlygimą įgijo ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiasis asmuo VĮ Lietuvos oro uostai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

66. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 600 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už ieškinio parengimą, 400 Eur išlaidas už atstovavimą teismo posėdyje, 1 170,40 Eur išlaidas už dokumentų vertimą, 113,97 Eur išlaidas už išverstų dokumentų įteikimą užsienio valstybėje, sumokėjo 878 Eur žyminį mokestį.

67. Ieškovės patirtos išlaidos už dokumentų vertimą (1 170,40 Eur) ir jų įteikimą (113,97 Eur) yra tinkamai pagrįstos, pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai), todėl kartu su žyminiu mokesčiu (878 Eur) ieškovei priteisiamos iš atsakovų.

68. Ieškovės patirtos 400 Eur išlaidos už atstovavimą teismo posėdyje viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ 8.20 punkte nustatytą maksimalią sumą (bendra posėdžių trukmė 2 val.), todėl jos mažintinos iki 185,34 Eur. Ieškovės patirtos 600 Eur išlaidas už ieškinio parengimą atitinka minėtų rekomendacijų 8.2 punktą. Taigi ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovų priteisiama 785,34 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

69. Trečiasis asmuo VĮ Lietuvos oro uostai pirmosios instancijos teisme patyrė 550,55 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už susipažinimą su bylą ir atstovavimą posėdyje. Pažymėtina, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodytos išlaidos buvo pripažintos kaip viršijančios rekomendacijas ir sumažintos iki 185,34 Eur (iki 2 val. bendros posėdžių trukmės). Nesant trečiojo asmens prieštaravimų dėl išlaidų atitikimo rekomendacijoms, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl trečiajam asmeniui priteisiamos 185,34 Eur bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų.

70. Nurodytos išlaidos iš atsakovų priteisiamos proporcingai pareikštų ir patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, todėl atsakovė ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ turi atlyginti 93,34 procentus, o atsakovas AS ,,A.C.B.“ 6,66 procentus byloje dalyvaujančių asmenų patirtų bylinėjimo išlaidų (bendra ieškinio suma 43 541,31 Eur, iš atsakovės ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ priteista 40 641,31 Eur, t. y. 93,34 procentai bendros ieškinio sumos, iš atsakovo AS ,,A.C.B.“ likusi dalis). Tokiu atveju ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ priteisiamos 2 751,39 Eur, o iš atsakovo AS ,,A.C.B.“ 196,32 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.

71. Pagal nurodyta proporciją trečiajam asmeniui VĮ Lietuvos oro uostai iš atsakovės ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ priteisiamos 173,11 Eur, o iš atsakovo AS ,,A.C.B.“ 12,23 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.

72. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo patirtos 15,14 Eur procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidos. Esant nustatytai minimaliai valstybei priteistinai ir išieškomai bylinėjimosi išlaidų sumai (CPK 96 straipsnio 6 dalis), nurodytas išlaidas tikslinga valstybei priteisti tik iš atsakovės ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“.

73. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 878 Eur bylinėjimosi išlaidas, sumokėdama žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Šios išlaidos proporcingai pareikštų ir patenkintų ieškinio reikalavimų sumai priteisiamos iš atsakovų – 819,53 Eur iš ADB ,,Compensa Vienna Insurance ir Group“ ir 58,47 Eur iš AS ,,A.C.B.“. Duomenų apie kitas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra, duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė ir trečiasis asmuo VĮ Lietuvos oro uostai. Atsakovas AS ,,A.C.B.“ neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, 40 641,31 Eur (keturiasdešimties tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt vieno euro 31 ct) žalos atlyginimą, 6 (šešių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. spalio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 751,39 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt vieno euro 39 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo AS ,,A.C.B.“, juridinio asmens kodas 40003095713, 2 900 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų) žalos atlyginimą, 6 (šešių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. spalio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 196,32 Eur (vieno šimto devyniasdešimt šešių eurų 32 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti trečiajam asmeniui valstybės įmonei Lietuvos oro uostai, juridinio asmens kodas 120864074, iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“, 173,11 Eur (vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų 11 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti trečiajam asmeniui valstybės įmonei Lietuvos oro uostai iš atsakovo AS ,,A.C.B.“ 12,23 Eur (dvylikos eurų 23 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“ 15,14 Eur (penkiolikos eurų 14 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“ 819,53 Eur (aštuonių šimtų devyniolikos eurų 53 ct) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą už apeliacinį skundą.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo AS ,,A.C.B.“ 58,47 Eur (penkiasdešimt aštuonių eurų 47 ct) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą už apeliacinį skundą.