Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius) atstovei G. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovui T. V. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Dėl tėvystės nustatymo

Ieškovė S. V. ir atsakovas T. V. turėjo lytinius santykius (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) ieškovei S. V. gimė sūnus G. V.. Vaiko G. V. gimimo įraše duomenys apie tėvą nenurodyti.

2024 m. vasario 15 d. teismo posėdyje buvo sprendžiamas klausimas dėl ginčytinos tėvystės teismo medicinos DNR ekspertizės skyrimo. Atsakovas T. V. nesutiko su ekspertizės atlikimu. Teismas atsakovui išaiškino CK 3.148 straipsnio 2 dalį pagal kurią, jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.

2024 m. vasario 22 d. teismo nutartimi paskirta ginčytinos tėvystės teismo medicinos DNR ekspertizė, ją pavedant atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijai. Ekspertui užduotas klausimas: ar T. V., gimęs (duomenys neskelbtini), yra G. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas? T. V., S. V. kartu su G. V. įpareigoti 2024 m. kovo 7 d. ekspertizės atlikimui nuvykti į ekspertizės įstaigą. Nutartyje atsakovui T. V. taip pat išaiškinta, jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą (CK 3.148 straipsnio 2 dalis). Ieškovė S. V. kartu su vaiku G. V. nuvyko ekspertizės atlikimui, buvo paimti jų mėginiai. Atsakovas T. V. nenuvyko ekspertizės atlikimui.

2024 m. balandžio 5 d. teismo posėdyje atsakovui T. V. teismas dar kartą išaiškino CK 3.148 straipsnio 2 dalį pagal kurią, jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Atsakovas T. V. patvirtino, kad nepripažins tėvystės. Supranta, kad atsisakymas atlikti ekspertizę gali būti vertinamas kaip tėvystės įrodymas. Nesutiko atlikti ekspertizę.

2024 m. rugsėjo 19 d. teismo nutartimi paskirta ginčytinos tėvystės teismo medicinos DNR ekspertizė, ją pavedant atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijai. Ekspertui užduotas klausimas: ar D. M. (buvęs šios bylos atsakovas) yra G. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas?

2024 m. spalio 22 d. teisme gautas pirmiau minėtos ekspertizės aktas, kurio išvadoje nurodyta, kad D. M. (buvęs šios bylos atsakovas) nėra G. V. biologinis tėvas.

2024 m. gruodžio 30 d. teismo nutartimi priimtas ieškovės S. V. ieškinio dalies atsakovui D. M. atsisakymas ir bylos dalis atsakovui D. M. nutraukta.

2025 m. sausio 9 d. teismo posėdyje atsakovui T. V. teismas dar kartą išaiškino CK 3.148 straipsnio 2 dalį pagal kurią, jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Atsakovas T. V. patvirtino, jog supranta, kad atsisakymas atlikti ekspertizę gali būti vertinamas kaip tėvystės įrodymas. Nesutiko atlikti DNR ekspertizę.

Pagal CK 3.146 straipsnio 1 dalį, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagal CK 3.147 straipsnio 2 dalį, jei vaiko tėvas atsisako pripažinti tėvystę pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo ar vaiko tėvas mirė, ieškinį dėl tėvystės nustatymo gali paduoti vaiko motina, vaikas, įgijęs visišką veiksnumą, vaiko globėjas (rūpintojas), valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija arba mirusio vaiko palikuonys.

CK 3.148 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje numatyta, jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.

Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pažymėjęs, kad atsakovo atsisakymo atlikti ekspertizę įvertinimas kaip tėvystės įrodymo gali būti taikomas spėjamam vaiko tėvui nepriklausomai nuo to, buvo byloje nustatyti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyti įrodomieji faktai (bendras motinos ir spėjamojo tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas ir kita) ar ne. Teismui pagal bylos aplinkybes įvertinus atsakovo atsisakymą atlikti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodomą ekspertizę kaip jo tėvystės įrodymą, jis pripažintinas pakankamu pagrindu tėvystei nustatyti ir nesant konstatuotų kitų įrodomųjų faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-279/2011).

Iš ieškovės S. V. ieškinyje nurodytų aplinkybių ir teismo posėdyje duotų paaiškinimų nustatyta, kad ji su atsakovu T. V. turėjo lytinius santykius vieną kartą (duomenys neskelbtini). Apsaugos priemonės nuo nepageidaujamo nėštumo nebuvo naudotos. Atsakovas T. V. šių aplinkybių neginčija. Po 9 mėn. (duomenys neskelbtini) ieškovei S. V. gimė sūnus G. V.. Vaiko G. V. gimimo įraše duomenys apie tėvą nenurodyti.

Iš pirmiau paminėtų aplinkybių matyti, kad teismas atsakovui T. V. ne kartą išaiškino CK 3.148 straipsnio 2 dalį pagal kurią, jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Atsakovas T. V. atsisakė ekspertizės.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad atsakovo T. V. atsisakymas ekspertizės, įvertinus tai, kad ieškovė S. V. ir atsakovas T. V. turėjo lytinius santykius, kad vaikas G. V. gimė po 9 mėn., įvertintinas kaip tėvystės įrodymas.

Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, todėl atsakovas T. V. pripažįstamas vaiko G. V. tėvu, o G. V. pripažįstamas T. V. vaiku (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 392 straipsnio 1 dalis).

Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 392 straipsnio 2 dalis).

Dėl vaiko pavardės

Pagal CK 3.167 straipsnio 1 dalį kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Pagal CK 3.167 straipsnio 2 dalį kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko pavardės, todėl jų vaikui G. paliekama pavardė – „V.“.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Šio straipsnio antrojoje dalyje numatyta, jog jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nėra. Ieškovė nuo pat sūnaus gimimo juo rūpinasi, jį išlaiko, todėl vaiko G. V. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su jo motina ieškove S. V..

Dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo

Pagal CK 3.192 straipsnio 1-3 dalis tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai).

Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).

Pažymėtina, kad minimali mėnesinė alga, neatskaičius mokesčių, šiuo metu yra 1038 Eur, po mokesčių apie 777 Eur. Vaikui G. V. iš valstybės yra mokama 122,50 Eur per mėnesį išmoka. Taigi, net pagal minimalų darbo užmokestį nustatytinas išlaikymas vaikui yra 654,50 Eur (777 Eur – 122,50 Eur), o ½ šios sumos sudaro apie 327,25 Eur.

Atsakovas T. V. nepateikė į bylą duomenų apie savo turtinę padėtį. Ieškovė S. V. nedirba, jos pajamas sudaro gaunamos socialinės išmokos, nekilnojamo turto neturi, gyvena (duomenys neskelbtini), turi dar vieną dukrą.

Nepilnamečio vaiko G. V. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina jo motina ieškovė S. V. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarko nustatymo

Pagal CK 3.170 straipsnio 3 dalį kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

Šioje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl atsakovo T. V. bendravimo su vaiku G. V. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos. Atsakovas T. V. šiuo klausimu savo nuomonės neišsakė. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas T. V. visiškai nebendrauja su vaiku G. V., ryšiai tarp jų nėra susiformavę. Dėl to jo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka nustatytina pagal ieškovės S. V. siūlomą projektą.

Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad nepilnamečių vaikų tėvams visada išlieka teisė dėl bendravimo su vaikais tvarkos susitarti gera valia ir jiems priimtiniausiu būdu. Bendravimo tvarka neriboja šalių teisių ir nedraudžia šalims jų abipusiu sutarimu lanksčiai spręsti klausimus dėl bendravimo su vaikais, kai tai atitinka vaikų poreikius. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnio 2 dalis).

Ieškovei S. V. byloje buvo teikiama valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (100 proc.), kurios išlaidų dydis yra 1152,29 Eur. Ji taip pat visiškai atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus numatytas CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose, mokėjimo.

Už ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo jo pateikimo teismui metu (2023-10-19) turėjo būti mokamas 109,35 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 punktas). Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 67,50 Eur (250 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismo vertinimu, kiti ieškinio reikalavimai, dėl vaiko pavardės, gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nagrinėjamu atveju, taip pat atsižvelgiant į tai, kad dėl jų iš esmės ginčo nėra, laikytini išvestiniais, todėl šio žyminio mokesčio išieškojimo klausimas nespręstinas.

Byloje yra tenkinama 100 proc. ieškovės reikalavimų, todėl iš atsakovo T. V. į valstybės biudžetą išieškotinas 176,85 Eur žyminis mokestis ir 1152,29 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

T. V., gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti G. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu, o G. V. pripažinti T. V. vaiku.

G. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), palikti pavardę „V.“.

G. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš T. V., gimusio (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui sūnui G. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo vaiko G. V. gimimo (duomenys neskelbtini) iki jo pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko G. V., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jo motiną S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti tėvo T. V., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką:

tėvas T. V. gali tiesiogiai bendrauti su sūnumi G. nuolatinėje vaiko gyvenamojoje vietoje, taip pat dalyvauti jo auklėjime motinos S. V. bendru susitarimu. Apie pageidaujamą matymosi ir bendravimo su vaiku laiką ir trukmę tėvas turi pranešti vaiko motinai S. V. raštu (SMS žinute, elektroniniu paštu ar kt.) ne vėliau kaip prieš tris (3) dienas iki pasirinkto bendravimo laikotarpio pradžios;

abu vaiko tėvai įsipareigoja vienas kito atžvilgiu bendradarbiauti ir informuoti vienas kitą klausimais, kurie yra susiję su vaiku ir bendravimo tvarkos sąlygų vykdymu (vaiko liga, neatvykimas pas vaiką ir kt. reikšmingos (ypatingos, išimtinės) aplinkybės (pvz. vaiko noras/ nenoras);

derinant bendravimo su vaikais sąlygas turi būti atsižvelgta į vaiko dienos režimą, vaiko sveikatos būklę, jų norą/ nenorą ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Išieškoti valstybei iš atsakovo T. V. 176,85 Eur (vieno šimto septyniasdešimt šešių eurų 85 ct) žyminį mokestį.

Išieškoti valstybei iš atsakovo T. V. 1152,29 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt dviejų eurų 29 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai.

Sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai ((duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir dokumentų valdymo skyriui), kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.