Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vaigera“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius (toliau – VSDFV Šiaulių skyrius) pareiškė ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vaigera“, juridinio asmens kodas 145087459, buveinės adresas Šiaulių m. sav., Šiaulių m., Pramonės g. 21. Nurodė, kad 2017 m. birželio 15 d. duomenimis atsakovė buvo skolinga 4 702,56 Eur sumą, iš kurios 3 746,23 Eur yra valstybinio socialinio draudimo įmokos ir 956,33 Eur delspinigiai. Nors ieškovas informavo atsakovę apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei atsakovė nepadengs viso įsiskolinimo, tačiau atsakovė skolos nesumokėjo. Priešingai, atsakovė sutiko, kad įmonei būtų keliama bankroto byla. Ieškovo manymu, atsakovė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.

Iškeltina bankroto byla.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę įmonės kreditorius (kreditoriai). Nagrinėjamu atveju dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Vaigera“ kreipėsi jos kreditorius VSDFV Šiaulių skyrius, t. y. asmuo, kuriam įstatymas suteikia teisę inicijuoti bankroto bylą.Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje, pagal kurios nuostatas bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Taigi, kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, įstatyme yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).Teismų praktikoje pripažįstama, kad įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Taip pat sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, būtina išanalizuoti tam reikšmingas bylos aplinkybes: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorių skolų, kokio dydžio šios skolos lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2145-370/2016).Šiaulių apygardos teismas 2017 m. liepos 11 d. nutartimi įpareigojo atsakovę per 5 darbo dienas nuo nutarties gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą dėl pareikšto reikalavimo bei duomenis reikšmingus vertinant atsakovės finansinę būklę. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje numatyta tvarka, be to, apie teismo posėdžio datą paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, taigi atsakovė yra tinkamai informuota apie bankroto procesą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų apie savo finansinę būklę, todėl vertindamas įmonės (ne)mokumą teismas remiasi teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis bei valstybinės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras ir VĮ „Regitra“ pateikta informacija (CPK 179 straipsnio 3 dalis).Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė UAB „Vaigera“ Juridinių asmenų registre įregistruota 1995 m. balandžio 11 d., finansinės atskaitomybės dokumentai registrui niekada nebuvo teikiami. VĮ Registrų centras duomenimis atsakovė UAB „Vaigera“ neturi nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovės vardu nėra registruota transporto priemonių. Kitų duomenų byloje apie įmonei priklausantį turtą nėra pateikta.Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viešai skelbiami duomenys (http://draudejai.sodra.lt) patvirtina, kad įmonė neturi darbuotojų, taigi manytina, kad įmonė nevykdo ūkinės – komercinės veikos.Ieškovo VSDFV Šiaulių skyriaus pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė nuo 2016 m. gruodžio 12 d. skolinga 3 746,23 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 956,33 Eur delspinigių, iš viso 4 702,56 Eur. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad UAB „Vaigera“ neturi įsiskolinimų valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybių pinigų fondams. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis šiuo metu nėra nagrinėjama bylų, kuriose dalyvautų atsakovė UAB „Vaigera“.Atsižvelgiant į byloje esančių duomenų visumą yra pagrindo spręsti, kad atsakovės UAB „Vaigera“ pradelsti įsipareigojimai sudaro 4 702,56 Eur, įmonė neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių ir darbuotojų, nevykdo ūkinės – komercinės veiklos, todėl yra pagrindo vertinti, kad atsakovė neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriais, negali sumokėti įstatymuose nustatytų mokesčių, nes atsakovės pradelsti įmonės įsipareigojimai (t. y. skolos) viršija pusę į jos turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Remiantis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatomis daroma išvada, kad įmonė nevykdo įsipareigojimų ir yra nemoki. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta atsakovei UAB „Vaigera“ keltina bankroto byla. Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nėra (ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalis).Remiantis ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punktu priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, uždėtinas areštas įmonės nekilnojamam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktas įpareigoja teismą, priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, paskirti įmonės administratorių. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalį įmonės bankroto administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalimi administratoriaus kandidatūrą iš įrašytų į šio įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą ir šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę (įmones) asmenų parenka teismas, naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa. Programa administratorius atrenkamas atsitiktine tvarka, įvertinant įmonę apibūdinančius kriterijus bei bankroto administratoriaus paslaugas teikiančių asmenų veiklą apibūdinančius kriterijus. Parinktam asmeniui pasiūloma pateikti sutikimą – deklaraciją administruoti įmonę. Pateikęs sutikimą – deklaraciją administruoti įmonę asmuo paskiriamas įmonės administratoriumi, jeigu sutikime – deklaracijoje nenurodomi ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalyje numatyti apribojimai, dėl kurių šis asmuo negali būti paskirtas įmonės administratoriumi.Atsižvelgiant į išdėstytas įstatymo nuostatas, į tai, kad nagrinėjamoje byloje ĮBĮ įstatymo nustatyta tvarka Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa atrinkta bankroto administratorė mažoji bendrija (toliau – MB) „Ex Ante“ pateikė sutikimą – deklaraciją administruoti atsakovę UAB „Vaigera“. Remiantis bylos duomenimis nenustatyta aplinkybių, numatytų ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalyje, dėl kurių MB „Ex Ante“ negalėtų būti UAB „Vaigera“ administratorė, todėl įmonės bankroto administratore skirtina MB „Ex Ante“, sąrašo eilės Nr. B-JA273.Vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu UAB „Vaigera“ valdymo organai įpareigotini per 15 dienų po šios nutarties įsiteisėjimo perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Jei asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratorei turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas gali skirti jam 2 896 Eur dydžio baudą.Atsižvelgiant į tai, kad baudos skyrimu siekiama skatinti įmonės valdymo organus operatyviai pateikti bankroto procedūrų vykdymui reikšmingus dokumentus, bankroto administratorė privalo pateikti duomenis, patvirtinančius, kad ėmėsi aktyvių veiksmų siekdama išsiaiškinti bankrutuojančios įmonės finansinių dokumentų buvimo vietą ir juos sugrąžinti įmonei, pavyzdžiui, siuntė pranešimus bei bandė nuvykti įmonės vadovo gyvenamosios vietos adresu ir pan.