Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

1. Ieškovė BUAB ,,Vaigera“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Ex Ante“, kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti BUAB „Vaigera“ bankrotą tyčiniu ir priteisti solidariai iš atsakovų – buvusių įmonės vadovų H. A. ir V. Ž. 49 626,29 Eur žalos atlyginimą.

2. Ieškovė nurodė, kad nuo 1995 m. balandžio 11 d. iki 2000 m. kovo 29 d. H. A. buvo BUAB ,,Vaigera“ direktoriumi, o nuo 2000 m. kovo 29 d. iki 2000 m. gegužės 31 d. įmonės vadovu buvo V. Ž. Pagal įmonės dokumentus BUAB „Vaigera“ negalėjo atsiskaityti su AB „Vilniaus bankas“, todėl akivaizdu, kad jau 2000 m. sausio mėn. įmonės vadovas H. A. turėjo žinoti apie BUAB „Vaigera“ nemokumą ir apie tai informuoti įmonės akcininkus, tačiau to nepadarė. 2000 m. buvo atleisti visi įmonės darbuotai, todėl nuo to laiko įmonė nebevykdė jokios ūkinės komercinės veiklos ir jau 2000 m. įmonės vadovai turėjo pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau vietoje to sudarinėdavo įvarius sandorius, įskaitant dėl produkcijos pardavimo, už ką priimdavo dideles pinigų sumas, taip pat perleido trečiajam asmeniui UAB „Vaivorykštė“ reikalavimo teises į skolininkus, nors tokios skolos neegzistavo. Ieškovė pažymėjo, kad laikotarpiu nuo ieškovės faktinio nemokumo iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2000 m. iki 2017 m. rugpjūčio 5 d., skolos tendencingai didėjo. Vadovams nesiėmus veiksmų iškelti įmonei bankroto bylą ir kreditorių reikalavimams padidėjus, ieškovei BUAB „Vaigera“ iš viso buvo padaryta 49 626,29 Eur žala. Be to, nei vienas iš vadovų bankroto administratorei neperdavė BUAB „Vaigera“ apskaitos dokumentų. Atsakovas H. A. taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad apskaitos dokumentus būtų perdavęs V. Ž. Ieškovės vertinimu, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu sąmoningai siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais. Abu atsakovai atliko iš esmės tuos pačius neteisėtus veiksmus – neinicijavo įmonės bankroto bylos ir neišsaugojo įmonės veiklos dokumentų, todėl abu atsako solidariai.

3. Atsakovas H. A. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, taip pat pareikštiems reikalavimams prašė taikyti ieškinio senatį. Atsakovas nurodė, kad kilus nesutarimams su akcininkais, jis 2000 m. kovo 7 d. buvo atleistas iš direktoriaus pareigų naujojo direktoriaus V. Ž. pasirašytu įsakymu ir paskirtas dirbti įmonės komercijos direktoriumi. Negaudamas atlyginimo už darbą, 2000 m. kovo 15 d. parašė pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo ir 2000 m. kovo 29 d. direktoriaus įsakymu buvo atleistas iš darbo. Po atleidimo iš jo niekas neperėmė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, jie liko įmonės darbo vietoje. Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais disponavo akcininkų paskirtas naujas BUAB „Vaigera“ direktorius V. Ž. Pažymėjo, kad įmonės veikla, atsiskaitymai turėjo būti derinami su pagrindiniu akcininku UAB „Vaivorykštė“. Jei įmonė būtų buvusi nemoki, akcininkė bet kada galėjo inicijuoti įmonės bankrotą, tačiau to nedarė, nes įmonė iki jo darbo pabaigos nebuvo nemoki. Kai jis buvo atleistas iš direktoriaus pareigų, pradelstų reikalavimų, dėl kurių iškelta bankroto byla, BUAB „Vaigera“ neturėjo, skola valstybės biudžetui atsirado už 2000 m. rugpjūčio mėn., antstolio A. B. finansinis reikalavimas atsirado vykdant Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2000 m. spalio 3 d. vykdomąjį raštą. Apie skolos perkėlimo sutartį, kuri buvo pasirašyta 2000 m. kovo 28 d. tarp UAB „Vaigera“ ir UAB „Vaivorykštė“, šios sutarties papildymus ir priedus atsakovui nebuvo žinoma. Jis nesudarinėjo jokių įmonei nenaudingų sutarčių, niekam neperleido jokio įmonės turto, reikalavimo teisių, produkcijos.

4. Atsakovas V. Ž. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, taip pat prašė taikyti ieškinio senatį. Atsakovas nurodė, kad niekada nedirbo BUAB „Vaigera“ pagrindinėje įmonėje, o tik šios įmonės Vilniaus filiale, kuriam vadovavo nuo 1997 m. vasario 25 d. iki 2000 m. gegužės 31 d. UAB „Vaigera“ akcininkai J. T. ir A. V., praradę pasitikėjimą H. A., kreipėsi į V. Ž. kaip į Vilniaus filialo vadovą prašydami jo su savo darbuotojais atvažiuoti ir atlikti įmonėje inventorizaciją. Jis sutiko padėti bendram įmonės labui, nors jau tuo metu Šiauliuose įmonė veiklos faktiškai nevykdė, sandėliai buvo tušti, su klientais nebuvo dirbama. Sutikdamas pasirašyti 911 801,03 Lt skolos perkėlimo trečiajam asmeniui UAB „Vaivorykštė“ sutartį, net neįtarė jokios apgaulės iš akcininkų, kadangi akcininkai paprašė pagalbos, paaiškino, kad sutartis reikalinga formaliai atlikti galutinius veiksmus, surinkti bei įforminti dokumentus, patvirtinančius, kad įmonės vadovas H. A. iššvaistė įmonės turtą, todėl tai nebuvo jo kaip įmonės vadovo sprendimas. Pats UAB „Vaivorykštė“ prezidentas A. V. rengė visus skolos perkėlimo dokumentus, kuriuos V. Ž. tik pasirašė jo prašymu. UAB „Vaivorykštė“ buvo informuota apie UAB „Vaigera“ tuometinę būklę bei susidariusias skolas, nes skolos ir susidarė dėl tų pačių akcininkų neteisėtų sprendimų bei veiksmų. Pažymėjo, kad pagal pateiktus dokumentus visos UAB „Vaigera“ skolos atsirado kai įmonės vadovu buvo atsakovas H. A.