Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Apklaustas teismo posėdžio metu ieškovas J. B. pareikštą ieškinį palaikė bei prašė jį tenkinti.

2019 m. kovo 27 d. teisme gautas atsakovės priešieškinis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui ir išlaikymo skolos priteisimo, kuriuo prašoma: 1) ieškovo ieškinį atmesti; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko E. B. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina A. M.; 3) nustatyti skyrium gyvenančio tėvo ir dukters bendravimo tvarką, numatančią, jog J. B. bendrauja su E. B. kas antrą šeštadienį nuo 12 val. iki 18 val., išskyrus kai A. M. atostogauja su vaiku, tėvui paimant vaiką iš gyvenamos vietos grąžinant vaiką į jo gyvenamą vietą; 4) priteisti iš J. B. išlaikymą E. B. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant A. M. vaiko piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 5) priteisti iš J. B. E. B. 4271,5 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą; 6) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje atsakovė pateikė atsikirtimus į ieškinį ir nurodė, jog šalys, nebūdamos santuokoje, kartu pragyveno 10 metų. (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra E. B. Santykiai su ieškovu nutrūko, nes jis turi rimtų sveikatos bei asmeninių psichologinių problemų. Pasak atsakovės, 2013 metais ieškovas pradėjo keistai ir neadekvačiai elgtis: nerimavo, staiga keisdavosi jo nuotaika, be priežasties priekaištavo ir šaukė ant E., ypač žemino ir baugino kitą atsakovės dukrą A. iš pirmosios santuokos. Vėliau ieškovui prasidėjo paranoja, jis vis kartojo, jog kažkas nori jį nužudyti ir dėl to visa šeima sekama snaiperių. Ieškovas atjungė namuose internetą, televiziją, privertė išjungti telefonus, nieko nepaaiškinęs užsuko šildymą. Visa šeima buvo įbauginta ir situacija tik blogėjo, o ieškovas darėsi vis agresyvesnis. Atsakovė tąkart kreipėsi pagalbos bendruoju pagalbos numeriu ir ieškovas buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini). Dėl šių įvykių ir patirto streso, E. patyrė emocinę traumą, įgijo panišką baimę vyrams, turėjo lankytis pas psichologą. Išėjęs iš ligoninės ieškovas nesigydė, savavališkai nutraukė paskirtą gydymą. Pasak atsakovės, ieškovas vėl pasinėrė į religiją, atkakliai aiškino E. kažkokias skaičių teorijas, kurių vaikas nesuprato, jautėsi sutrikdyta ir bendrauti su tėvu vengė. Ieškovas lankydavosi atsakovės darbovietėje, viską fotografavo ir filmavo, įtikinėjo, kad vaikams vėl gresia pavojus, kad taupo pinigus ir pirks pistoletą. Jis ateidavo ir į atsakovės namus, bet jam niekas neatidarydavo durų. Dažnai jam nustojus belstis ir nuėjus, prie durų atsakovė rasdavo butelius su neaiškios kilmės skysčiu, kuriuos nedelsiant išmesdavo. 2014 metais ieškovas vėl atsidūrė (duomenys neskelbtini). Atsakovės iniciatyva E. matėsi su tėvu, tačiau net viešoje vietoje jautėsi nesaugiai ir nelikdavo su juo viena. Duktė atsisakė kalbėtis su tėvu telefonu, neatsakinėjo į jo žinutes. 2016 metų lapkritį pablogėjo ieškovo sveikata, jis rašinėjo begalę religinio turinio SMS žinučių (apie 70 SMS žinučių per parą) apie pasaulio pabaigą. Ieškovas lankėsi cerkvėje, kur jam buvo iškviesta greitoji pagalba, policija, ir jis pateko į (duomenys neskelbtini). 2018 metų lapkričio mėn. jam vėl pablogėjo, ieškovas reikalavo susitikti ir sakė, kad atims iš atsakovės dukrą. Be to, ieškovas slepia savo faktinę gyvenamą vietą, o ieškinyje nurodyta jo tėvų gyvenamoji vieta, nors su tėvais jis niekada negyveno, taip pat rašinėja iš kitų elektroninių paštų nei nurodyta ieškinyje. Ieškovas visai nesidomi vaiko gyvenimu ir jo bendravimas su vaiku vyksta išimtinai atsakovės iniciatyva, kai dukrą nuveža pas ieškovo motiną. Atsakovė nesutinka, kad ieškovas bendrautų su E. kas antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį ir sekmadienį nuo 10 val. iki 18 val., paimant vaiką iš atsakovės ir atvežant vaiką atgal motinai. Dukrai reikalingas pastovus dienos režimas, tinkamas poreikių tenkinimas bei stabili aplinka, kurioje vaikas jaustųsi saugus. Ieškovas pas tėvus negyvena, paskutinį kartą kuomet norėjo susitikti su E., jis nurodė vietą kur reikėjo nuvežti vaiką, t. y., „į (duomenys neskelbtini), prie namo“, o jis būtų priėjęs ir pasiėmęs E. E. nepasilieka viena, ji yra pažeidžiama, patiria psichologinę įtampą ir baimę bendraujant su tėvu. Ieškovas dukters neaugino ir neturi jokių tėvystės įgūdžių. Pažymėjo, jog atsakovė nepasitiki ieškovu ir negali jam patikėti E. priežiūros dėl jo sveikatos, (duomenys neskelbtini) sutrikimų. Atsakovė neprieštarauja ieškovo bendravimui su dukra, tačiau prašo teismo nustatyti atsakovo laikinąją bendravimo tvarką - pereinamąjį laikotarpį - tris mėnesius ieškovas bendrauja su dukra kartą kas antrą šeštadienį nuo 12 val. iki 15 val. viešoje vietoje, dalyvaujant motinai. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui ir objektyviai išnykus nustatytos pereinamojo laikotarpio priemonės - motinos dalyvavimo būtinybei, ieškovas turėtų teisę laikinai bendrauti su dukra kas antrą šeštadienį nuo 12 val. iki 18 val. nedalyvaujant motinai. Atsakovė pažymėjo, jog ji viena rūpinasi dukra, ją prižiūri, išlaiko, gyvenamoji aplinka yra rami ir saugi, atsakovė deda maksimalias pastangas užtikrinti vaiko visapusiškus poreikius, motiną ir dukrą sieja stiprus emocinis ryšys, todėl E. interesai ir poreikiai geriausiai būtų įgyvendinami vaiko gyvenamąją vietą nustačius su motina. Pasisakydama dėl išlaikymo, atsakovė nurodė, jog dirba pagal individualios veiklos pažymą, per mėnesį gauna apie 1000 Eur. Vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti per mėnesį skiria apie 490 Eur, tai: 139 Eur maistas; 72 Eur apranga, avalynė; 24 Eur mokyklinės priemonės; 6 Eur mokyklos rinkliava; 6 Eur edukacinės pamokos, ekskursijos; 16 Eur muzikos mokykla; 27 Eur sveikatos priežiūra, vaistai; 80 Eur (duomenys neskelbtini) paslaugos; 14 Eur laisvalaikis (knygos, spektakliai, lavinimo priemonės); 13 Eur telefono mokestis; 15 Eur kišenpinigiai; 15 Eur draugų gimtadienio dovanėlės; 42 Eur atostogos; 20 Eur kitos išlaidos (transporto, komunaliniai mokesčiai, buitinės paslaugos). Atsakovė prašo teismo įpareigoti ieškovą mokėti išlaikymą dukrai po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskirti atsakovę vaiko piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Be to, per laikotarpį nuo 2016 m. kovo 25 d. iki 2019 m. kovo 25 d. ieškovas turėjo pareigą užtikrinti būtinųjų vaiko poreikių tenkinimą prisidėdamas prie E. išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas nepakankamai skyrė lėšų dukters išlaikymui, todėl pažeidė įstatyme įtvirtintą tėvų teikiamo vaikui išlaikymo proporcingumo kriterijų. Atsižvelgiant į tai, atsakovė prašo teismo priteisti iš ieškovo išlaikymo vaikui įsiskolinimą, sudarantį 4271,5 Eur((3 mėn. x 350/2 Eur + 9 mėn. x 380/2 Eur) - 301 Eur) + ((9 mėn. x 380/2 Eur + 3 mėn. x 400/2 Eur) - 195 Eur) + ((9 mėn. x 400/2 Eur + 3 mėn. x 555/2 Eur)) -410 Eur).

2019 m. rugsėjo 25 d. patikslinusi priešieškinio reikalavimus atsakovė prašo teismo: 1) netenkinti ieškovo ieškinio, bylą spręsti pagal atsakovės priešieškinį; 2) nustatyti atsakovo J. B. bendravimo su dukra E. B. tvarką, numatančią, jog J. B. bendrauja su E. B. kas antrą penktadienį pasibaigus neformalaus ugdymo (lavinimo) užsiėmimams bet neilgiau kaip iki 19.00 val., paimdamas vaiką iš ugdymo (lavinimo) įstaigos ir perduodamas vaiką į gyvenamąją vietą, išskyrus kai A. M. atostogauja su vaiku; J. B. bendrauja su E. B. kas antrą sekmadienį 3 (tris) valandas nuo 12.00 - 15.00 val., arba pasibaigus neformalaus ugdymo (lavinimo) užsiėmimams, paimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos arba ugdymo (lavinimo) įstaigos ir po bendravimo perduodamas vaiką į gyvenamąją vietą, išskyrus kai A. M. atostogauja su vaiku. Atsakovė papildomai paaiškino, jog dukra mokosi (duomenys neskelbtini) muzikos mokykloje fortepiono klasėje, dainuoja chore, ir neretai savaitgalį (šeštadienį arba sekmadienį) dalyvauja koncertuose, dėl šios priežasties bendravimo tvarka tikslintina.

2019 m. lapkričio 21 d. dar kartą patikslinusi priešieškinio reikalavimus atsakovė prašo teismo: 1) priešieškinį tenkinti; 2) priteisti iš atsakovo J. B. vaikui E. B. 5281 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 25 d. iki 2019 m. kovo 25 d., skolos sumą išmokant lygiomis dalimis per 24 mėnesius nuo teismo sprendinio įsiteisėjimo dienos, pervedant lėšas į atsakovės A. M. nurodytą sąskaitą banke. Nurodė, jog bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo aplinkybės, jog su AB „SEB gyvybės draudimas“ draudėjas J. B. buvo sudaręs Investicinio gyvybės draudimo sutartį, draudimo liudijimo Nr. DD053740 pagal Investicinio gyvybės draudimo taisykles Nr. 012 14 metų laikotarpiui, sutarties laikotarpio pabaigoje naudos gavėja buvo paskirta E. B.. Vadovaujantis 2016 m. rugsėjo 23 d. draudėjo prašymu nutraukti draudimo sutartį, draudikas 2016 m. rugsėjo 29 d. sutartį nutraukė ir į draudėjo nurodytą banko sąskaitą 2016 m. spalio 7 d. išmokėjo 482,43 Eur išperkamąją sumą (DOK-230235 2019 m. spalio 15 d.). Atsakovas 2019 m. balandžio 10 d. atsiliepime į priešieškinį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nurodė, kad sumokėjo 773,16 Eur dukros gyvybės draudimo įmokų UAB SEB gyvybės draudimui per laikotarpį nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2016 m. rugpjūčio mėn., t. y., įmokas priskyrė kaip sumokėtą išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas įmokas sumokėjo draudikui, o draudikas 482,43 Eur išperkamąją sumą pervedė atsakovui, E. B. negavo iš tėvo 773,16 Eur išlaikymo. Atsakovė patikslina priešieškinio reikalavimą dėl priteistinos iš atsakovo išlaikymo skolos dydžio už 3 metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Išlaikymo skola paskaičiuota atsižvelgiant išlaidas, kurias atsakovė turėjo tenkinant E. B. būtinuosius poreikius, tėvų pareigą lygiais pagrindais prisidėti prie vaiko išlaikymo ir Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą bei atsakovo sumokėtas lėšas išlaikymui: 2016 metais (3 mėn. x 350 Eur/2 + 6 mėn. x 380 Eur/2) - 198 Eur = 1665 Eur - 198 Eur = 1467; 2017 metais - (12 mėn. x 380 Eur/2) - 136 Eur = 2280 Eur - 136 Eur =2144 Eur; 2018 metais - (12 mėn. x 400 Eur/2) - 730 Eur = 2400 Eur - 730 Eur = 1670 Eur. Atsakovė nurodė, jog iki 2019 m. kovo 25 d. ieškovas nemokėjo išlaikymo. Ieškovo sumokėtas išlaikymas sudaro 1064 Eur (198 Eur + 136 Eur + 730 Eur), o ieškovo išlaikymo dukrai skola - 5281 Eur (1467 Eur + 2144 Eur + 1670 Eur).

Apklausta teismo posėdžio metu atsakovė A. M. pareikštą priešieškinį palaikė bei prašė jį tenkinti.

2019 m. spalio 11 d. teisme gautas atsiliepimas į 2019 m. rugsėjo 25 d. patikslintą priešieškinį, kuriame nurodoma, jog su tokia bendravimo tvarka nesutinka, kadangi per tris valandas neįmanoma tinkamai pabendrauti su vaiku, ieškovas nespėtų kur nors dukrą nuvesti (į kiną, teatrą, ar kitas vaikų laisvalaikio vietas). Tokia tvarka pažeis ne tik ieškovo, bet ir vaiko teises, nes tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą vienodai auklėti savo vaikus. Ieškovas prašo priešieškinį (tame tarpe ir patikslintus reikalavimus) atmesti, ir tenkinti jo ieškinį, nustatant jo pasiūlytą bendravimo su vaiku tvarką.

2019 m. kovo 21 d. teisme gauta išvadą teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Tarnyba) išvada, kurioje nurodoma, jog nepilnametės E. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai gyvena skyrium. Ieškovas su savo tėvais gyvena 2 kambarių, 49 kv. m. bute su visais patogumais (duomenys neskelbtini). Būstas nuosavybės teisėmis priklauso ieškovo tėvams, buto kambariai izoliuoti, namuose tvarkinga ir švaru. J. B. dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą (duomenys neskelbtini) informacinių technologijų specialistu. Ieškovas nurodė, kad jo gaunamos mėnesio darbo pajamos - 460 Eur per mėnesį, turi finansinių įsipareigojimų. Ieškovo teigimu, iki 2018 m. gruodžio mėnesio jo bendravimas su dukra vyko sklandžiai, tačiau, po nurodytos datos iki 2019 m. kovo mėnesio jis negali pasimatyti su dukra, nežino, kas nutiko. Mergaitė neatsako į jo skambučius, trumpąsias SMS žinutes. Buvo nuvykęs į mokyklą, kurioje mokosi dukra, tačiau pamačiusi tėvą dukra išsigando, jo nepažino (nes anksčiau jis buvo be barzdos). Pasak ieškovo, jis dukros išlaikymui kas mėnesį perveda apie 100 Eur. Atsakovė, motina A. M., su nepilnamete dukra E. ir pilnamete dukra gyvena 3 kambarių, 84 kv. m. bute su visais patogumais (duomenys neskelbtini). Butas nuosavybės teise priklauso atsakovei. Namuose yra reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai, tvarkinga ir švaru, visi buto kambariai izoliuoti. Nepilnametė turi atskirą kambarį, kuriame yra lova, drabužių spinta, komoda, rašomasis stalas, kėdė. A. M. dirba grožio salone kirpėja. Ji nurodė, kad jos gaunamos mėnesio darbo pajamos - apie 1000 Eur, turi finansinių įsipareigojimų. Nepilnametė E. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje - (duomenys neskelbtini), po pamokų lanko (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklą, privačiai lankosi pas (duomenys neskelbtini). Tarnybos darbuotoja su nepilnamete bendravo individualiai, motinai pokalbyje nedalyvaujant. Ji pasakojo, kad tėčio bijo, jis dažnai apsilanko jos mokykloje norėdamas pasikalbėti, tačiau pokalbiai su tėvu ją gąsdina. Po susitikimo su tėčiu mokykloje jai reikia bent kelių pamokų vėl grįžti į režimą. Tėtis dažnai ateina pas ją į namus, bet ji nenori su juo bendrauti, o jis primygtinai to reikalauja. E. pasakojo, kad tėtis dovanoja keistas dovanas - šventųjų ikonas, rašo trumpąsias SMS žinutes apie dievą. Jai nejauku likti namuose vienai, nes tėtis bet kada gali ateiti. Atsižvelgdami į nustatytus faktus, vaiko interesus ir išsakytą nuomonę, Tarnyba mano, kad šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su dukra tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas - užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją, geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečio vaiko labui ir susitarti dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos, kuri atitiktų geriausius vaiko interesus.

2019 m. balandžio 3 d. teisme gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada dėl priešieškinio, kurioje nurodoma, jog Tarnyba neturi duomenų apie netinkamą motinos valdžios įgyvendinimą nepilnametės dukters E. B. atžvilgiu. Atsižvelgiant į nustatytus faktus ir vaiko interesus, nepilnametės E. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų geriausius vaiko interesus, nepilnametei iš tėvo priteistinas išlaikymas, kuris garantuotų būtiną ir socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turėtų būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tarnybos nuomone, atsakovės prašomas priteisti iš ieškovo nepilnametei dukrai išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur iki vaiko pilnametystės galimai užtikrintų būtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį. Nustačius, kad ieškovas neteikė dukrai išlaikymo, iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas. CK 3.175 straipsnis nustato, kad teismas ginčą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti jį auklėjant. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik siekiant apginti vaiko interesus, t. y., jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tarnybos nuomone, ieškovės siūloma tėvo bendravimo su dukra tvarka galimai neprieštarauja vaiko interesams.

2019 m. gruodžio 3 d. teisme gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada dėl patikslinto priešieškinio, kurioje nurodyta, jog atsižvelgiant į vaiko interesus ir nustačius, kad atsakovas pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą tinkamai nevykdė ar neteikė vaikui išlaikymo, iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas.

Išklausius šalių paaiškinimų, ištyrus byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu Tarybos specialistė pateikė byloje galutinę išvadą dėl ginčo ir nurodė, jog šalių nepilnametės dukters interesus geriau atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su motina (atsakove). Atsakovės prašomas priteisti išlaikymas bei išlaikymo įsiskolinimas galimai užtikrintų nepilnametės E. B. poreikių patenkinimą. Atsižvelgiant į tai, jog mergaitė tėvo bijo, su juo jaučiais nesaugi, Tarnybos vertinimu, atsakovės siūloma bendravimo tvarka geriau atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Sprendžiant dėl tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra darbo dienomis, turėtų būti atsižvelgiama į vaiko užimtumą. Atsižvelgiant į poreikį atkurti tėvo ir dukters ryšį, savaitgaliais neturėtų būti nustatomas pernelyg intensyvus bendravimas. Tarnybos atstovės nuomone, nagrinėjamu atveju siūlytina nustatyti vaiko bendravimą su tėvu be nakvynių, vieną savaitgalio dieną po pusę dienos, kurį laiką kartu dalyvaujant atsakovei, tuo atveju, kai šalių nepilnametė dukra pati išsakys norą betarpiškai bendrauti su tėvu, atsakovės dalyvavimo gali būti atsisakoma ir tokiu atveju, bendravimas jau galėtų vykti nebūtinai tik viešuose vietose.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) nurodė, jog yra atsakovės dukra, gyvena kartu su motina ir seserimi E. Nepilnametę jos seserį išlaiko motina (atsakovė), tačiau ir ji prisideda prie E. išlaikymo. Pasak liudytojos, sesuo su tėčiu bendrauja retai, dabar dažniau, nes vyksta teismas. Liudytojai yra žinoma, kad sesuo tam tikromis dienomis turi susitikti su tėčiu. Kai gali ir nori – susitinka, tačiau kartais E. nenori susitikti, verkia, sako, kad tėčio bijo. Po paskutinių įvykių, įvykusių per pastaruosius kelerius metus, E. nenori bendrauti su tėčiu, nori likti su mama, kad jaustųsi saugi. Liudytoja papasakojo, kad 2018 m vasario mėnesį ieškovas buvo atėjęs į sesers mokyklą. E. nenorėjo su juo susitikti, jai buvo nejauku, todėl ji pasislėpė už spintos ir pasakė, kad neis susitikti su tėčiu. Kitą kartą ieškovas apgaule išsiviliojo seserį iš klasės, kalbėjo su ja pakeltu tonu, turėjo priekaištų, todėl E. išsigando. Ieškovas taip pat ateidavo į jų namus, nepertraukiamai skambindavo, trankė į duris, kas taip pat išgąsdino mergaitę. Liudytoja nurodė, jog E. išlaiko jų mama. Taip pat prisideda ir ji bei kiti artimieji giminaičiai (mamos tėvai, sesuo, krikšto tėvai, mamos darbovietės vadovas), tėtis prisideda dovanomis – religinio pobūdžio knygomis ir saldainiais. Buvo laikotarpis, kai mama sirgo, tuomet seserimi rūpinosi ji – pirko maistą namuose ir mokykloje, drabužius E., mokyklines, kanceliarines prekes, rūpinosi tiek buitimi namuose, tiek ir E. pramogomis. Jų šeima maistui namuose išleidžia apie 250 Eur, dar apie 15 Eur per savaitę kainuoja E. maitinimas mokykloje. Mokykloje uniformos nėra, tačiau sesuo greitai auga, todėl yra reikalinga pirkti kasdieninius drabužius, avalynę, apie 100 Eur išlaidos per metus yra patiriamos kanceliarinėms prekėms įsigyti. E. mokyklose vyksta į ekskursijas, keliones, lanko muzikos mokyklą, dalyvauja koncertuose, todėl tenka pirkti koncertinę aprangą, nuvežti ir atvežti iš koncertų, sumokėti dalyvio mokesčius (apie 10 Eur), apie 300 Eur per metus yra išleidžiama sesers vaistams (žiemos sezono metu, gydant peršalimo ligas, antibiotikams, taip pat papildams, kremams, įvairiems tepaliukams, vitaminams, žuvų taukams). E. naudojasi mobiliuoju telefonu, kurio išlaidas padengia mama. Taip pat mama duoda seseriai kišenpinigių, apmoka būsto komunalinius mokesčius, seneliai pagamina maisto, kartais duoda pinigų, krikšto mama ir pusseserė vežasi E. pramogauti (apie 10 kartų per metus), taip pat pinigais padeda mamos sesuo (iš jos galima paprašyti, kai šeimoje pritrūkstama lėšų), kelis kartus yra padėjęs ir mamos darbovietės vadovas. Atsakydama į klausimus liudytoja nurodė, jog E. yra jautri. Liudytojos manymu, siekiant atkurti ieškovo bendravimą su seserimi, turi pasikeiti tėvo santykis su vaiku. Ieškovas turėtų mergaitės nespausti, neversti bendrauti, kai sesuo nenori, ieškoti kitokių būdų, galimai kurį laiką nebendrauti, o po to bandyti bendrauti, kalbėtis iš naujo.

Byloje nustatyta, kad nepilnametės E. B., gimusi (duomenys neskelbtini), yra ieškovo J. B. ir atsakovės A. M. dukra (tomas 1, e. b. l. 32). Šalys santuokos nebuvo sudarę. Šalių bendram gyvenimui pasibaigus, nepilnametė E. B. gyvena kartu su motina (atsakove) ir pilnamete seserimi A. M. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nustatymo, o atsakovė byloje pareiškė priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė teismo nustatyti šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vieta su ja, kadangi šalys kartu negyvena, o jų nepilnametė dukra nuo pat gimimo gyvena su motina. Atsakovė dukra rūpinasi, ją prižiūri ir išlaiko. Atsakovė kartu su nepilnamete dukra E. B. gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, kuriame šalių nepilnametei dukrai yra sudarytos tinkamos, bei nepilnamečio vaiko poreikius atitinkančios sąlygos, užtikrinta rami ir saugi aplinka (tomas 1, e. b. l. 28-31).

Ieškovas su pareikštu reikalavimu dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo su motina sutiko (tomas 1, e. b. l. 99-102).

Tarnyba teismui pateiktoje išvadoje nurodė, jog nepilnametė E. B. gyvena su motina 3 kambarių, 84 kv. m. bute su visais patogumais (duomenys neskelbtini). Tėvams pradėjus gyventi skyrium, dukra liko gyventi su motina, kuri nuolat ja rūpinasi ir išlaiko. Tarnyba neturi duomenų apie netinkamą motinos valdžios įgyvendinimą nepilnametės dukters E. atžvilgiu. Tarnyba teismui pateiktoje išvadoje nurodė, jog šalių nepilnametės dukters E. B. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų geriausius vaiko interesus (tomas 1, e. b. l. 63-64).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, jog šalių nepilnametė dukra nuo gimimo gyvena kartu su atsakove, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog motina netinkamai vykdo savo pareigą rūpintis nepilnamete dukra, kartu įvertinus aplinkybę, jog ieškovas pareikštam reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove neprieštarauja, atsakovės pareikštas reikalavimas tenkintinas, šalių nepilnametės dukters E. B. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su atsakove (motina) A. M. (CK 3.174 straipsnis).

Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). CK3.170 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Be to, bendravimo tvarka turi būti aiški ir įgyvendinama. Nagrinėjamu atveju vaikas nuo ieškovo nėra atskirtas, jo tėvo valdžia nepilnametės dukters atžvilgiu neapribota.

Nustačius šalių nepilnametės dukters E. B. gyvenamąją vietą su atsakove A. M., nustatytina ieškovo J. B. bendravimo su dukra tvarka.

Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašymas nustatyti jo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, kurios pagrindu tėvas galėtų su nepilnamete dukra bendrauti antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, šeštadienį nuo 10 val. iki 18 val. ir sekmadienį nuo 10 val. iki 18 val. (tomas 1, e. b. l. 1-2). Ieškovas nurodė, jog nuo 2019 metų pradžios bendravimas su nepilnamete dukra yra sudėtingas. Byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nustatyta laikina bendravimo tvarka, kurios nepavyksta laikytis: atsakovė neatsako į ieškovo skambučius, ieškovas ne visada gali susitikti su vaiku tuo metu, kaip numatyta teismo nutartyje, be to, vaikas taip pat gali sirgti. Mergaitė auga, gal jai reikia su draugais susitikti, dalyvauti būreliuose, užsiėmimuose. Pasak ieškovo, bendravimas su nepilnamete dukra E. B. pasikeitė nuo 2019 metų. Iki tol, t. y., 2016-2017 metais jis su dukra susitikdavo vidutiniškai kartą per mėnesį, 2018 metais – 8-10 kartų per metus, o 2019 metais bendravimas praktiškai nutrūko. Pasak atsakovo, tai įvyko dėl „religinių apsunkinimų šeimoje“. Pasak ieškovo, visi turi vystytis, tačiau ne visiems tai pavyksta. Ieškovas nurodė, jog neretai su nepilnamete dukra bendraudavo būdamas pas savo motiną, kelis kartus bandė aplankyti dukrą mokykloje, kai dukra turėjo vykti į ekskursiją, tačiau mergaitės nerado. Ieškovas nurodė, jog jis kaip tėvas turi žinoti, kaip bendrauti su dukra, mediacijos procedūros metu šalims buvo pasiūlyta kreiptis į (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovas neturi finansinių galimybių apmokėti šių specialistų paslaugų. Pasak J. B., atsakovė nuvedė dukrą pas (duomenys neskelbtini), po kurio mergaitė su tėvu visai nebendrauja. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog iš esmės sutiktų su atsakovės siūlymu bendrauti su dukra vieną darbo dieną, kurią dukrai nėra muzikos ar kitų papildomų užsiėmimų, susitikdamas su dukra pasibaigus ugdymo veiklai iki 19-20 val. ir sekmadieniais nuo 11 val. iki 18 val., tačiau bylos nagrinėjimo metu šalys taikaus susitarimo ginčo dalyje dėl bendravimo tvarkos nesudarė, o vėliau – šalių pozicija šiuo klausimu iš dalies pasikeitė.

Nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes tik atsižvelgiant į juos gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). Formuodamas teismų praktiką, nustatant tėvų bendravimo su vaiku tvarką, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1176/2003). Minimalaus bendravimas pateisinamas, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-242/2005).

Sprendžiant vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo klausimus, suformuota teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti. Vienas svarbiausių nepilnamečių vaikų interesų – saugi aplinka. Tėvai privalo vaikams užtikrinti tokią aplinką, kurioje jų vaikai jaustųsi saugūs, būtų patenkinti bent minimalūs vaikų poreikiai, nebūtų pažeidinėjami vaikų interesai.

Atsakovė prašo iš ieškovo priteisti šalių nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 250,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos.

Pusę šių išlaidų (250 Eur per mėnesį) atsakovė prašo priteisti vaiko naudai iš ieškovo. Atsakovė, siekdama pagrįsti dukters poreikius, į bylą pateikė sąskaitų išrašus, prekių įsigijimo kvitus, paaiškinimus dėl E. B. poreikių detalizavimo.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas, pasisakydamas dėl dukters poreikių ir išlaikymo dydžio, su pareikštu priešieškiniu šioje dalyje sutiko tik iš dalies. Ieškovas nurodė, jog neginčija atsakovės nurodomų išlaidų muzikos mokyklai (16 Eur per mėnesį), išlaidų maitinimui. Ieškovas sutiko, jog dukters maitinimui mokykloje (kasdieniniams pietums) gali būti reikalinga apie 2,5 Eur suma (2,5 Eur per dien1 x 22 dienos = 55 Eur), dar apie 2 Eur per dieną gali būti skiriama dukters pusryčiams bei 3 Eur – vakarienei, tokiu atveju maitinimui namuose galėtų būti skiriama iki 150 Eur per mėnesį (2 Eur + 3 Eur x 30 dienų = 150 Eur), iš viso 205 Eur per mėnesį (55 Eur + 150 Eur), todėl teismas šias išlaidas pripažįsta nustatytomis (CPK 187 straipsnis). Pasisakydamas dėl likusių išlaidų ieškovas nurodė, jog nurodyti E. B. poreikiai ir jų patenkinimui per mėnesį reikalinga apie 490 Eur suma bei iš ieškovo prašoma priteisti 250 Eur per mėnesį suma, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį yra neproporcingai didelė. Ieškovė bei jo atstovo vertinimu, atsakovės nurodomos išlaidos drabužiams ir avalynei turėtų būti sumažintos iki 50 Eur per mėnesį, laisvalaikiui iki 7 Eur, mobiliojo ryšio telefonui bei paslaugoms apmokėti – iki 6 Eur per mėnesį (4,99 Eur už ryšio paslaugas ir 20 Eur mobilaus ryšio telefono aparatui įsigyti), kišenpinigiai turėtų būti sumažinti iki 2 Eur per mėnesį; išlaidos atostogoms galėtų sudaryti ne daugiau 100 Eur metams, kas atitinkami sudarytų 8,33 Eur per mėnesį; išlaidos mokymosi priemonėms, mokyklinėms rinkliavoms ir edukacinėms ekskursijoms galėtų sudaryti apie 13,33 Eur mėnesius arba 160 Eur metams, išlaidos draugų gimtadieniams neturėtų būti traukiamos į vaiko poreikius, išlaidos sveikatos priežiūrai turėtų būti sumažintos iki 60 Eur metams arba 5 Eur per mėnesį, kitos išlaidos galėtų būti sumažintos iki 10 Eur per mėnesį, kadangi būtent tiek kainuoja metinis viešojo transporto bilietas. Paak ieškovo, vaikas neturi išlaikyti atsakovei nuosavybės teise priklausančio turto, ir jam neturėtų tekti šio turto išlaikymo išlaidų, tačiau sutiko, jog nurodytoms išlaidoms (vaiko daliai) būtų priskirta 22 Eur per mėnesį. Pasisakydamas dėl išlaidų dukters (duomenys neskelbtini) konsultacijoms apmokėti, ieškovas nurodė, jog po suteiktų (duomenys neskelbtini) paslaugų mergaitė bijojo susitikti su tėvu, išeiti iš namų, būti mokykloje/muzikos mokykloje. Ieškovas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) paslaugos gali būti suteiktos ne tik privačioje, bet ir valstybinėse gydymo įstaigose. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog (duomenys neskelbtini) konsultacijas dukra lankė tris mėnesius, 1 kartą per savaitę, o vieno užsiėmimo kaina sudaro 20 Eur, bendra į vaiko poreikius trauktina išlaidų (duomenys neskelbtini) suma neturėtų viršyti 240 Eur. Pasak ieškovo, šalių nepilnametės dukters poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga ne didesnė, nei 327 Eur suma, kuri atsižvelgiant į skirtingą šalių turtinę padėtį, turėtų būti dengiama šiomis dalimis: ieškovas prie vaiko poreikių patenkinimo turėtų prisidėti 30 proc. dalimi, o atsakovė – 70 proc.

Bylos duomenimis ieškovas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, tačiau tik iš dalies darbingas (t. y., 40 procentų darbingas – tomas 1, e. b. l. 67-68, nedarbingumas pratęstas iki 2021 m. gruodžio 12 d. – 2020 m. kovo 10 d. DOK-54479), gauna netekto darbingumo pensiją, kurios dydis bylos nagrinėjimo metu sudarė 176,22 Eur – 312,08 Eur. Ginčo laikotarpiu ieškovui taip pat buvo mokama ligos pašalpa, sudaranti apie 180 Eur (tomas 1, e. b l. 69-72). Bylos duomenimis, ieškovas nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturi, bylos nagrinėjimo teisme metu gyveno nuomojamame būste (tomas 1, e. b. l. 73, 78-80), jokių finansinių įsipareigojimų neturi. Apklaustas teismo posėdžio metu ieškovas taip pat nurodė, jog (duomenys neskelbtini) Universitete yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą (fizikos sritis), taip pat turi informacinių technologijų žinių, gali užsiimti kompiuterių taisymu, taip pat kompiuterių tinklo, serverių bei vartotojų priežiūra. Ieškovas nurodė, jog šiuo metu jam nepavyksta susirasti darbo, todėl verčiasi atsitiktiniais uždarbiais, prižiūri pažįstamos moters garbaus amžiaus motiną, tačiau už tai finansinės naudos negauna, kartais padeda pažįstamiems, sutaisydamas kompiuterį ir pan. Duomenų apie tai, kokias pajamas gauna iš šios veiklos, nurodyti negali.

Teismo posėdžio metu šalys nurodė, jog ieškovas švenčių metu taip pat yra padovanojęs dukrai dovanėlių, tačiau vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, dovanos įvairių švenčių proga nėra įskaitomos į tėvo (motinos) teikiamą išlaikymą vaikui.