- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-23
- Bylos Nr.
- e2S-844-934/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06990-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- A. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. B. ieškinį dėl atsakovei A. M. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovės priešieškinį dėl išlaikymo įsiskolinimo, išlaikymo priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. B. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti bendravimo su dukra tvarką. Taip pat prašė pritaikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones ir iki iki bylos išnagrinėjimo teisme nustatyti ieškovui laikiną bendravimo su dukra (duomenys neskelbtini) tvarką. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė tuo, kad atsakovė neleidžia jam matytis su dukra, nors tokia tėvo teisė įtvirtinta įstatyme.
2. Atsakovė A. M. (toliau – atsakovė) pateikė priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko išlaikymo ir skolos už vaiko išlaikymą priteisimo. Nurodė, kad kartu su priešieškiniu pateikia atsikirtimus į ieškinį, todėl atskiro atsiliepimo į ieškinį neteiks. Priešieškinyje pažymėjo, kad kartu su ieškovu pragyveno 10 metų, 2008 metais jiems gimė duktė, santykiai su ieškovu nutrūko, nes jis turi rimtų sveikatos ir asmeninių psichologinių problemų, nuo 2013 metų ieškovas pradėjo keistai ir neadekvačiai elgtis, visa šeima tapo įbauginta, ieškovas buvo gydomas psichiatrijos ligoninėje. Dėl tokių įvykių duktė patyrė daug streso ir išgąsčio, įgijo baimę vyrams, jai teko lankytis pas psichologą. Pažymėjo, kad neatitinka tikrovės ieškinio aplinkybės dėl ieškovo ribojamų teisių bendrauti su dukra, nes pats ieškovas nesidomi vaiko gyvenimu ir bendravimas su vaiku vyksta tik atsakovės iniciatyva. Nurodė, kad nesutinka su prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka, nes dukrai reikalingas pastovus dienos rėžimas, tinkamas poreikių tenkinimas ir stabili aplinka, kurioje vaikas jaustųsi saugus, o atsakovas pas savo tėvus negyvena, bendraudama su ieškovu dukra patiria psichologinę įtampą ir baimę. Ieškovas dukters neaugino ir neturi jokių tėvystės įgūdžių. Atsakovė nurodė, kad nustatytina laikina bendravimo su vaiku tvarka (pereinamasis laikotarpis) ieškovui bendraujant su dukra viešoje vietoje atsakovei dalyvaujant. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui išnykus būtinybei motinai dalyvauti bendravime, galėtu būti nustatoma ieškovo bendravimo su vaiku tvarka be atsakovės dalyvavimo. Atsižvelgus į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta neapibrėžta, o duktė gyvena su atsakove, kuria ja rūpinasi, prižiūri ir išlaiko, atsakovės gyvenamojoje vietoje sudarytos vaikui tinkamos, jo poreikius atitinkančios sąlygos, atsakovė prašo nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą su motina. Priešieškiniu atsakovė prašo priteisti iš ieškovo vaiko išlaikymui 250,00 Eur mokamų kas mėnesį periodinėmis išmokomis bei priteisti susidariusią vaiko išlaikymo skolą. Kartu su priešieškiniu prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą dukrai po 250,00 Eur kas mėnesį bei laikinai nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakove.
3. Išvadą teikianti institucija Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – skyrius) teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad vaiko tėvai gyvena skyriumi, abu tėvai dirba, gauna pajamas, ieškovas 460,00 Eur, atsakovė apie 1000,00 Eur. Ieškovas gyvena kartu su tėvais, atsakovė vaiko mama gyvena kartu atsakovei priklausančiame bute. Pasak ieškovo, atsakovė dėl jam nežinomų priežasčių nuo 2019 m. kovo mėnesio neleidžia jam bendrauti su dukra, dukra neatsako į jo skambučius, trumpąsias žinutes, nuvykus susitikti su vaiku į mokyklą pamačiusi ieškovą dukra atrodė išsigandusi, jo nepažino, nes jis buvo su barzda. Nurodė, kad dukros išlaikymui per mėnesį skiria apie 100,00 Eur. Ieškovo dukra mokosi mokykloje, po pamokų lanko muzikos mokyklą, lankosi pas psichologą. Skyriaus darbuotojai nepilnametė ieškovo ir atsakovės dukra papasakojo, kad tėčio bijo, jis dažnai apsilanko mokykloje, bet pokalbiai su juo gąsdina. Tėtis dažnai ateina pas ją į namus, su tėčiu bendrauti ji nenori, o jis to primygtinai reikalauja. Jai nejauku vienai pasilikti namie, nes bet kada gali ateiti tėtis. Atsižvelgus į tokias aplinkybes skyrius nurodė, kad abi ginčo šalys gali pačios gera valia susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Skyriaus nuomone netikslinga taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nes mergaitė ieškovo bijo, nenori su juo bendrauti, pokalbiai su tėvu ją gąsdina, po jų vaikui reikia laiko grįžti į įprastinį rėžimą, taip pat byloje nėra duomenų, kad bendravimas su tėvu nepakenks vaiko interesams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovo ir atsakovės prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, atsižvelgus į tai, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, nustatė vaiko laikiną gyvenamąją vietą su atsakove, taip pat patenkino atsakovės prašymą ir nustatė prašomą laikiną bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią ieškovas bendrauja su dukra antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį nuo 12:00 val. iki 15:00 val., viešoje vietoje, dalyvaujant vaiko motinai (atsakovei). Konkreti ieškovo ir dukters bendravimo vieta šalių yra suderinama iš anksto, bet ne vėliau nei prieš vieną kalendorinę dieną iki planuojamo susitikimo dienos.
5. Nagrinėdamas atsakovės prašymą dėl laikino vaiko išlaikymo pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, tai, kad abu tėvai turi pareigą prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, įvertinęs teismų praktikoje apibrėžtą orientacinį kriterijų, t. y., gaunamą Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, atsakovės prašymą tenkino iš dalies ir iš ieškovo priteisė laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalyje dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio priteisimo ir laikinos bendravimo tvarkos nustatymo. Nurodė, kad jis neturi galimybės mokėti priteisto dydžio išlaikymą, nes turi tik 40 procentų darbingumą, gauna 312,08 Eur netekto darbingumo pensiją, šiuo metu neturi darbo ir nuosavo būsto, todėl nuomojasi kambarį už 80,00 Eur per mėnesį, išlaidos už komunalines paslaugas sudaro apie 63,00 Eur per mėnesį, vaistams jis išleidžia iki 30,00 Eur per mėnesį, maistui – 100,00 Eur, drabužiams – 40,00 Eur. Taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, netinkamai vertino atsakovės turtinę padėtį, vaiko poreikius, iki bylos teisme iškėlimo dienos atsakovė nereiškė pretenzijų dėl jo mokamo išlaikymo vaikui, kuris svyravo nuo 33,00 Eur iki 115,00 Eur per mėnesį. Atsižvelgus į tai atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo sumažinti priteistą laikiną vaiko išlaikymą iki 80,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinėmis išmokomis. Nesutikimą su nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka ieškovas grindė tuo, jog nustatytas bendravimas yra labai trumpas, neatitinka nei vaiko, nei ieškovo interesų, taikant tokią tvarką, vaikas niekada nepripras prie pilnavertiško bendravimo su tėvu.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsikirsdama į skundo argumentus dėl mažų ieškovo pajamų ir dėl to ribotos galimybės mokėti vaiko išlaikymui daugiau kaip 80,00 Eur kas mėnesį atsakovė nurodė, kad ieškovas turi paklausią profesiją, yra informacinių technologijų (IT) specialistas, todėl nesunkiai gali rasti darbą, ieškovo nedarbingumas neriboja galimybės dirbti, tai, kad ieškovas šiuo metu nedirba nevaržo jo pastangų ir noro dirbti. Be to, ieškovas gauna papildomų pajamų užsiimdamas individualia veikla. Pažymėjo, kad abu tėvai turi pareigą teikti išlaikymą vaikui bent po pusę minimalios mėnesinės algos dydžio ir tokiu būdu užtikrinti kasdienius vaiko poreikius. Vaikas lanko muzikos mokyklą, dainuoja mokyklos chore, dalyvauja užklasinėje veikloje, renginiuose, vyksta į išvykas, minėtos veiklos reikalauja papildomų išlaidų, kurių ieškovo prašomas priteisti 80,00 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis nepadengs, todėl atsakovei teks prisidėti ženkliai didesne suma prie vaiko išlaikymo. Pasisakydama dėl ieškovo atskiruoju skundu prašomų nustatyti laikinųjų apsaugos priemonių – bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo atsakovė pažymėjo, kad ieškovo prašoma laikina bendravimo tvarka gali neigiamai atsiliepti vaiko gerovei ir psichologinei būklei, vaikas tėvo bijo ir su juo jaučiasi nesaugiai, tarp ieškovo ir vaiko nėra suformuoti bendravimo santykiai, ieškovui akivaizdžiai trūksta tėvystės įgūdžių, vaikas jaučiasi itin nesaugiai verčiamas bendrauti su tėvu. Tokia situacija suponuoja, kad geriausiai vaiko interesus atitinka ieškovo bendravimas su vaiku dalyvaujant vaiko motinai, taip papildomai padedant formuotis vaiko ir tėvo santykiams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina ieškovo bendravimo su vaiku tvarka ir priteistas laikinas išlaikymas vaikui – 200,00 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis.
10. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Minėta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Šių kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties – pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės.
11. Ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį tuo pagrindu, kad teismas, spręsdamas dėl laikino vaiko išlaikymo dydžio, neatsižvelgė į šalių turtinę padėtį, ieškovo gaunamas pajamas, nedarbingumą, darbinių pajamų neturėjimą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu atskirojo skundo argumentu iš dalies sutinka. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas turi informacinių technologijų darbo patirties, šiuo metu nedirba, gauna 312,08 Eur netekto darbingumo pensiją, turi 40 procentų darbingumo lygį. Sutiktina su atsakovės atskirojo skundo motyvu, kad ieškovo nedarbingumas ir tai, jog ieškovas šiuo metu nedirba, nėra laikytinos aplinkybėmis, kurios riboja ieškovo galimybes dėti visas pastangas susirasti darbą, ypač atsižvelgus į itin didelę IT specialistų paklausą darbo rinkoje, o sumažėjęs darbingumo lygis neužkerta kelio dirbti ir taip teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Iš kitos pusės sutiktina su atskirojo skundo argumentu apie nelygią ginčo šalių turtinę padėtį ir gaunamas pajamas bei pačios atsakovės atsiliepime į skundą nurodytą aplinkybę dėl galimybių savarankiškai teikti išlaikymą ir patenkinti dabartinius vaiko poreikius, nors ir skiriant ženkliai didesnę sumą vaiko išlaikymui. Įvertinęs šalių turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas, įstatyme nustatytą neginčijamą ir absoliučią pareigą tėvams teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, ieškovo amžių (47 metai), jo galimybę susirasti geriau mokamą darbą ir gauti didesnes pajamas nei dabartinė gaunama netekto darbingumo pensija, tai, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo papildomai gaunamas pajamas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog siekiant užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo ieškovo dukra gautų jos būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, teisinga yra iš ieškovo priteisti nepilnametės dukters laikinąjį išlaikymą po 150,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones gavimo teisme dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 150,00 Eur išlaikymo suma kas mėnesį yra protingo dydžio ir yra pakankama tam, kad bylos nagrinėjimo metu patenkintų šalių nepilnametės dukters būtinuosius poreikius. Pažymėtina, jog tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios šalių pajamos, tikroji šalių turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai ir kokia reikalinga optimali vaikui išlaikyti suma.
12. Atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo atskirojo skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo nustatyta laikinąją bendravimo su vaiku tvarka. Ieškovas minėtą tvarką skundžia tuo pagrindu, kad nustatytas labai trumpas bendravimas su vaiku, todėl taikant tokią tvarką vaikas niekada nepripras prie pilnavertiško bendravimo su tėvu. Iš byloje esančių duomenų, ieškovo ieškinio (b. l. 1 – 2), išvadą teikiančios institucijos pateiktos išvados (b. l. 22 – 27), psichologo pateiktos nepilnamečio vaiko charakteristikos (b. l. 118 – 119) nustatyta, kad ieškovas iš dalies negali tinkamai bendrauti su dukra, nes vaikas bijo tėvo, bendravimas su tėvu dukrai kelia nesaugumo, baimės jausmą, aukštas baimės lygis ir nesaugumo jausmas daro neigiamą poveikį vaiko mokyklinėms veikoms ir pasiekimams, santykiams su bendraamžiais, laisvalaikio veiklai, todėl ilgesnio laiko ieškovo ir dukters bendravimas tikėtinai gali sukelti neigiamas pasekmes vaiko savijautai ir sveikatai. Teismas sutinka su ieškovo pozicija dėl jo teisės bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis), tačiau tokios ieškovo teisės negali būti įgyvendinamos pažeidžiant prioritetinius vaiko teisių apsaugos ir gynybos principus, tarp jų ir teisę į sveiką ir saugią aplinką. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos nustatyta bendravimo su vaiku tvarka yra laikino pobūdžio, kuri gali būti keičiama bylos nagrinėjimo eigoje ištyrus visus šalių pateiktus įrodymus ir išklausius nepilnamečio vaiko nuomonę dėl bendravimo su tėvu, todėl atmestinas kaip faktiškai nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog nustatyta laikina bendravimo tvarka iš esmės visam laikui apriboja pilnaverčio bendravimo su vaiku galimybę.
13. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo nutartis keistina dalyje dėl laikino vaiko išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Ieškovo. J. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nutarties dalį, kuria priteistas laikinas vaiko išlaikymas periodinėmis išmokomis, pakeisti ir ją išdėstyti taip:
Priteisti iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.