Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-05-06 · Civilinė byla Nr. e2S-1298-855/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-06
Bylos Nr.
e2S-1298-855/2021
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02075-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Volodko
Kategorijos
  • 3.1.7.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1298-855/2021Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02075-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.2.; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. gegužės 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Plenonis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą atidėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Plenonis“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. vasario 23 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-539-892/2021, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde taip pat pateiktas prašymas atidėti atsakovei UAB „Plenonis“ 1 094 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo.

1.1. Prašyme nurodyta, jog mokėtino žyminio mokesčio už apeliacinį skundą suma, t. y. 1 094 Eur, atsakovei yra didelė. Nors atsakovė turi nekilnojamojo turto, kurio vertė viršija visus turimus įsipareigojimus, tačiau atsakovės veikla yra sutrikdyta, kadangi atsakovės atžvilgiu vykdomas išieškojimas vykdomosiose bylose bendrai 523 921,88 Eur sumai, todėl atsakovė bus pajėgi žyminį mokestį sumokėti vėliau.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. kovo 29 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo atidėjimo ir nustatė atsakovei terminą iki 2021 m. balandžio 6 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti – sumokėti 1 094 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir pateikti teismui mokėjimą patvirtinančius įrodymus.

3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė, teigdama, kad ji yra susidūrusi su finansiniais sunkumais, nepateikė duomenų, pagrindžiančių jos turtinę padėtį, t. y. juridinio asmens atskaitomybės dokumentų, duomenų iš registrų ir kredito įstaigų apie turimą turtą (kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį, pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, turtines teises, transporto priemones ir pan.), duomenų apie banko sąskaitose esantį likutį ir kitų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą apie atsakovės sunkią finansinę padėti. Teismas pažymėjo, kad vien tik atsakovės nurodyti deklaratyvūs argumentai, kad jos veikla sustabdyta dėl jos atžvilgiu vykdomų išieškojimų vykdomosiose bylose, neteikia pagrindo teigti, jog atsakovė iš tikrųjų neturi galimybių sumokėti reikiamo dydžio žyminio mokesčio.

4. Taip pat teismas pažymėjo, kad atsakovė neįrodė ir kitos žyminio mokesčio atidėjimo sąlygos – kad ateityje jos finansinė padėtis pasikeis ir atsiras galimybė sumokėti žyminį mokestį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė

5. Atskiruoju skundu apeliantė (atsakovė) UAB „Plenonis“ prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės apeliacinį skundą priimti.

6. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Atsiliepimas

6.1. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsakovės nurodytos aplinkybės neįrodo atsakovės realiai sunkios finansinės padėties ir kad atsakovė iš tikrųjų neturi galimybių sumokėti reikiamo dydžio žyminio mokesčio. Atsakovės pateikti vykdomųjų bylų dėl piniginių išieškojimų iš atsakovės duomenys patvirtina, kad atsakovės nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o taip pat esamos ir būsimos lėšos banko sąskaitose ir kasoje yra areštuoti (vykdomas išieškojimas vykdomosiose bylose bendrai 523 921,88 Eur sumai). Išieškojimų suma patvirtina, kad atsakovės veikla yra sutrikdyta, kadangi atsakovė turi vertingo nekilnojamojo turto, tačiau neturi apyvartinių lėšų. Tuo tarpu, kilus abejonių dėl to, ar atsakovės piniginės lėšos yra areštuotos, teismas turi teisę rinkti duomenis savo iniciatyva iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų registrų ir pan., o teismo nurodyti buhalterinės apskaitos duomenys dubliuotų vykdomųjų bylų duomenis ir todėl yra pertekliniai.

6.2. Taip pat nesutinka su teismo padaryta išvada, kad atsakovė neįrodė kitos žyminio mokesčio atidėjimo sąlygos – kad ateityje atsakovės finansinė padėtis pasikeis ir atsiras galimybė sumokėti atidėtą žyminį mokestį. Priešingai nei nurodo teismas, atsakovė neturi pakankamai turto ir yra nemoki ir dėl to atsirastų pagrindas iškelti jai bankroto bylą, ko pasėkoje, net ir sumokėtas žyminis mokestis turėtų būti grąžintas atsakovei.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

8. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2021 m. kovo 29 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo atidėjimo ir nustatytas terminas nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Plenonis“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės Scanola Baltic AS ieškinys ir iš atsakovės UAB “Plenonis” ieškovės naudai priteistos 36 052,24 Eur nepagrįsto praturtėjimo lėšos, 2 353,32 Eur žalos atlyginimo suma, 1 297,88 Eur palūkanos, 6 procentų palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 6 401,50 Eur bylinėjimosi išlaidos.

11. Vilniaus regiono apylinkės teismas skundžiama 2021 m. kovo 29 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo atmetė. Savo sprendimą teismas argumentavo tuo, kad apeliantė nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, iš kurių galimą būtų spręsti apie jos turtinę padėtį apeliacinio skundo padavimo metu, taip pat įrodymų, kad jos finansinė padėtis ateityje pasikeis ir atsiras galimybė žyminį mokestį sumokėti.

12. Nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė atskirajame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovės galimybes sumokėti visą žyminio mokesčio sumą.

13. CPK 84 straipsnyje nurodyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog: i) sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įrodytos dvi sąlygos: pirma, turtinė prašančiojo asmens padėtis procesinio veiksmo, už kurį reikalaujama sumokėti žyminį mokestį, atlikimo momentu tikrai yra komplikuota ir sudėtinga; antra, finansiniai sunkumai, su kuriais asmuo susidūrė, yra laikini; ii) žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo taikymas yra tikslingas tik tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-425/2011, 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017, 2020 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-581-330/2020, ir kt.).

14. Taigi, CPK 84 straipsnyje yra numatyta galimybė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą (taip pat ir pasinaudoti teise į apeliaciją) tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės susimokėti įstatymo reikalaujamo dydžio žyminio mokesčio. Tačiau prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą ir tikslingumą. Tai reiškia, kad vien prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą padavimas pats savaime nesudaro pagrindo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas turi būti grindžiamas atitinkamomis aplinkybėmis apie sunkią šalies (šiuo atveju – juridinio asmens) turtinę padėtį ir jas patvirtinančiais įrodymais.

15. Nagrinėjamu atveju atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių finansinės atskaitomybės dokumentų bei kitų įrodymų, kurie leistų teismui pilnai ir visapusiškai įvertinti atsakovės turtinę padėtį ir konstatuoti tokį jos sunkumą, kuris šiuo metu, t. y. teikiant apeliacinį skundą, neleistų sumokėti žyminio mokesčio sumos (1 094 Eur), ir tuo pačiu konstatuoti tikėtiną turtinės padėties pagerėjimą teismo proceso apeliacinės instancijos teisme metu. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas tik išrašas iš Antstolių informacinės sistemos apie atsakovės atžvilgiu vykdomus išieškojimus vykdomosiose bylose, tačiau pažymėtina, kad šis dokumentas pats savaime neleidžia įvertinti realią dabartinę atsakovės turtinę padėtį. Teismui nebuvo ir nėra pateikta duomenų apie tai, kad pelno siekiantis juridinis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė, kuri, kaip matyti iš ieškinio turinio, verčiasi didmenine ir mažmenine prekyba, būtų sustabdžiusi savo veiklą, ją nutraukusi, negautų pajamų, būtų nemoki; teismui nebuvo ir nėra pateikti jokie dabartinę apeliantės turtinę padėti atspindintys finansinės atskaitomybės ir kiti dokumentai (balansas, pelno – nuostolių ataskaita ir kt.), taip pat duomenys ir įrodymai apie įmonės turimą turtą (nekilnojamąjį, kilnojamąjį ir pan.), pinigines lėšas, turimus kreditorinius, debitorinius įsiskolinimus ir pan., leidžiantys įvertinti realią dabartinę finansinę atsakovės situaciją, bei konstatuoti tokį jos sunkumą, kuris neleistų sumokėti viso prašomo atidėti žyminio mokesčio.

16. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės argumentu, kad tokių dokumentų pateikimas yra perteklinis. Priešingai, tokių dokumentų nepateikimas, o pateikimas tik fragmentinių įrodymų, kurie leidžia iš dalies įvertinti tik vieną iš atsakovės, kaip juridinio asmens, finansinės padėties aspektų, šiuo atveju - tik turimus tam tikrus pradelstus įsiskolinimus kreditoriams, neleidžia teismui suformuoti pakankamą įsitikinimą pagrindo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą buvimu.

17. Kritiškai vertintina ir ta atskirojo skundo aplinkybė, kad teismas turėtų pats savo iniciatyva surinkti duomenis ir įrodymus apie apeliantės turtinę padėtį iš registrų ir kitų jam prieinamų šaltinių. Visų pirma, pažymėtina, kad nagrinėjama byla, kurioje sprendžiamas klausimas dėl nepagrįsto praturtėjimo bei nuostolių priteisimo, nėra viešą interesą turinti ir/ar nedispozityvi byla, ji nepriskirtina prie tų kategorijų bylų, kuriose teismas turi būti aktyvus, savo iniciatyva rinkti įrodymus, ex officio spręsti dėl vieno ar kito dalyvaujančio byloje asmens teisių pažeidimo ir pan. Antra, būtent asmeniui, prašančiam atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, vadovaujantis CPK 84 straipsniu, tenka procesinė pareiga nurodyti bei pagrįsti įrodymais aplinkybes, sudarančias prašymo faktinį pagrindą, t. y. būtent apeliantei šiuo atveju tenka įrodinėjimo pareiga, ir ji negali būti perkeliama teismui. Teismui prieinami viešųjų registrų, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys galėtų būti teismo naudojami tik kaip papildomi įrodymai ir argumentai, kuriais remdamasis, teismas galėtų konstatuoti atsakovę įrodžius vienokias ar kitokias teisiškai reikšmingas klausimo išsprendimui aplinkybes.

18. Pagaliau, net ir teismui susipažinus su jam prieinamais Juridinių asmenų registro duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), matyti, kad paskutinį kartą finansinės atskaitomybės dokumentai buvo teikti už 2018 metus, ir 2018 metų finansinės atskaitomybės dokumentų duomenimis, įmonės turimo turto vertė sudarė 1 206 333 Eur, o per vienerius metus mokėtinos skolos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 381 520 Eur. Registre nėra duomenų nei apie dabartinę, nei apie bent 2020 m. buvusią įmonės finansinę - buhalterinę padėtį, kas būtų pagrindas teismui spręsti apie realią apeliantės finansinę padėtį ir galimybę mokėti žyminio mokesčio sumą.

19. Teismas atkreipia dėmesį , kad atsakovės nurodoma aplinkybė, jog jos veikla sutrikdyta ir kad ji galimai neturės galimybės ateityje atstatyti mokumą ir pan., galėtų sudaryti pagrindą teikti atsakovei prašymą iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, remiantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, tačiau šiuo atveju toks prašymas (tuo pačiu ir jį galintys pagrįsti įrodymai) pirmosios instancijos teismui, sprendžiančiam apeliacinio skundo priėmimo klausimą, pateiktas nebuvo.

20. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su žyminio mokesčio atidėjimo institutu, o priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Šios nutarties priėmimo momentu terminas atsakovei sumokėti žyminį mokestį jau pasibaigęs, todėl siekiant teisinio apibrėžtumo, apeliacinės instancijos teismas atsakovei UAB “Plenonis” nustato naują terminą sumokėti žyminį mokestį už paduotą apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 - 339 straipsniais, teismas

nutaria:

Apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Plenonis“ atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 29 d. nutartį nepakeistą.

Nustatyti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Plenonis“ terminą iki 2021 m. gegužės 14 d. sumokėti 1 094 Eur (vienas tūkstantis devyniasdešimt keturi eurai) žyminį mokestį už paduotą apeliacinį skundą bei pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Renata Volodko