- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-23
- Bylos Nr.
- e2-539-892/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02075-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Ieškovas
- Scanola Baltic AS
- Atsakovas
- UAB „Plenonis“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Pay Ray Bank“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė
dalyvaujant ieškovės Scanola Baltic AS atstovui advokatui R. S., advokato padėjėjui D. R.
atsakovės UAB „Plenonis“ atstovui įmonės vadovui A. N.
trečiojo asmens UAB „Pay Ray Bank“ atstovui advokatui K. M.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Scanola Baltic AS ieškinį atsakovei UAB „Plenonis“ dėl nepagrįsto praturtėjimo, nuostolių priteisimo, tretysis asmuo UAB „Pay Ray Bank“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 36 052,24 Eur dėl nepagrįsto praturtėjimo, 2 353,32 Eur žalos, 1 297,88 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove 2019 m. sausio 31 d. sudarė nepadoroto rapsų aliejaus pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo patiekti 500 tonų neapdoroto rapsų aliejaus, tiekiant jį dalimis pagal atskiras sąskaitas – faktūras, o ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei 680 Eur už 1 toną. Pagal sutarties sąlygas ieškovė atsiskaito su atsakove pagal pastarosios išrašytas sąskaitas – faktūras, kai aliejus, už kurį išrašoma faktūra, yra perduodama ieškovei. 2018 m. rugsėjo 27 d. pranešimu ieškovė buvo informuota, kad atsakovė užtikrindama savo įsipareigojimus pagal faktoringo sutartį perleido trečiajam asmeniui atsakovės reikalavimo teises pagal aliejaus pardavimo sutartį. Pranešime nurodyta, kad visos sąskaitos – faktūros su indikacija atsiskaitymui tiesiogiai UAB „Pay Ray Bank“ turi būti apmokėtos tiesiogiai UAB „Pay Ray Bank“ sąskaitose nurodytais UAB „Pay Ray Bank“ banko rekvizitais. 2018 m. spalio 18 d. atsakovė pateikė išankstinę sąskaitą, kurioje buvo indikacija mokėjimui atlikti tiesiogiai UAB „Pay Ray Bank“. Vykdydama sutartį atsakovė perdavė tik 75 tonas aliejaus per tris kartus išrašydama sąskaitas – faktūras 51 414,20 Eur sumai. Šiose sąskaitose – faktūrose atsakovė nenurodė mokėti tiesiogiai, todėl už prekes ieškovė sumokėjo atsakovei. Tretysis asmuo Tartu teisme pateikė reikalavimą ieškovei, įvertinusi bylinėjimosi riziką, ieškovė sudarė taikos sutartį ir įvykdė joje numatytą įsipareigojimą sumokėti 36 052,24 Eur. Todėl laikytina, kad ieškovė už 75 tonas aliejaus sumokėjo du kartus. Tuo tarpu atsakovė nepagrįstai praturtėjo, nes gavo 51 414,20 Eur už perduotą rapsų aliejų ieškovei, 36 052,24 Eur suma, kurią ieškovė sumokėjo trečiajam asmeniui, sumažėjo atsakovės įsipareigojimų suma UAB „Pay Ray Bank“. Ieškovės teigimu, atsakovė pažeidė pareigą elgtis sąžiningai ir rūpestingai ieškovei pateiktose sąskaitose nenurodant, kad pagal jas turi būti atsiskaitoma tiesiogiai UAB „Pay Ray Bank“ dėl ko UAB „Pay Ray Bank“ negavo apmokėjimo ir privalėjo kreiptis į teismą, dėl ko ieškovė patyrė 2 353,32 Eur bylinėjimosi išlaidų. Todėl laikytina, kad atsakovės nerūpestingumą nenurodant, kad pagal sąskaitas turi būti atsiskaitoma UAB „Pay Ray Bank“ ir ieškovės išlaidas Estijoje vykusiame teisminiame procese sieja priežastinis ryšys, todėl minėtas išlaidas turi atlyginti atsakovė.
2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nedalyvavo civilinės bylos nagrinėjime Tartu teisme, nebuvo apie ją informuota, sprendimas minėtoje byloje nebuvo priimtas, todėl byloje nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios. Ieškovės pridedama sutartis yra atsakovės nepasirašyta ir neturi juridinės galios. Teigė, kad atsakovė pateikė UAB „Pay Ray Bank“ visą informaciją apie komercinius santykius tarp atsakovės ir ieškovės, tame tarpe ieškovės pasirašytą sąskaitą – faktūrą PLN Nr. EU18/10/18/1, kurioje pažymėta, kad prekės pagal sąskaitą nėra gautos. UAB „Pay Ray Bank“ nusprendė apmokėti šią sąskaitą, kuri dar buvo nepasirašyta ieškovės, ir tik po apmokėjimo paprašė pateikti sąskaitos – faktūros kopiją su ieškovės parašu, ieškovė padarė įrašą, kad prekės nėra gautos. Tokiu būdu UAB „Pay Ray Bank“, turėdama visą informaciją apie sąskaitą pati nusprendė ją apmokėti tuo pažeisdama pranešimo apie teisių perleidimą sąlygas. 2018 m. rugsėjo 27 d. pranešime apie reikalavimo teisių perleidimą buvo nurodyta, kad mokėjimai faktoringui privalo būti vykdomi tik pagal sąskaitas, kuriose nurodyta, kad teisės pagal konkrečią sąskaitą yra perleistos. Ieškovė atliko mokėjimus pagal sąskaitas, kuriuose atsakovė tokio įrašo nepadarė. Atsakovė ir UAB „Pay Ray Bank“ Vilniaus apygardos teisme sudarė taikos sutartį, pagal kurią išdėstyti atsakovės mokėjimai ir pateiktas prievolės mokėjimo užtikrinimas. Todėl atsakovės prievolės UAB „Pay Ray Bank“ kyla ne iš faktoringo sutarties, bet iš taikos sutarties. Novacija atleidžia solidarius skolininkus nuo prievolės vykdymo. Ieškovė nebuvo įtraukta dalyvauti civilinėje byloje, kuria atsakovė ir UAB „Pay Ray Bank“ sudarė taikos sutartį ir neprivalėjo UAB „Pay Ray Bank“ vykdyti jokių mokėjimų.
Atsiliepimas
3. Dublike ieškovė nurodė, kad atsakovės atsiliepime išdėstyti samprotavimai nepaneigia nepagrįsto praturtėjimo fakto. Civilinėje byloje nagrinėjama situacija, kai už parduotą aliejų buvo atsiskaityta du kartus. Net ir tuo atveju, jei nebūtų nustatytas atsakovės nepagrįstas praturtėjimas, iš atsakovės ieškovei 36 052,24 Eur suma turi būti priteista kaip nuostolių atlyginimas bei priteista iš atsakovės ieškovės patirtos 2 353,32 Eur bylinėjimosi išlaidos kaip ieškovės patirti nuostoliai, nes atsakovė išrašytose sąskaitose – faktūrose sąmoningai siekė suklaidinti ieškovę ir pasipelnyti nenurodydama, kad turi būti pagal jas sumokama UAB „Pay Ray Bank“ dėl ko UAB „Pay Ray Bank“ negavo iš ieškovės apmokėjimo ir kreipėsi į teismą. Ieškovė teigė, kad atsakovės neteisėti veiksmai sąlygojo žalą ieškovei. Todėl egzistuoja visos sąlygos taikyti civilinės atsakomybės institutą priteisiant iš atsakovės 38 405,56 Eur žalos atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad apie bylos nagrinėjimą teisme atsakovė buvo informuota, nes į ją buvo kreiptasi raštu prašant pateikti paaiškinimus dėl UAB „Pay Ray Bank“ Tartu teisme ieškovei pareikšto reikalavimo. Kita vertus, faktas ar atsakovė buvo ar ne informuotas apie bylos nagrinėjimą niekaip nepaneigia atsakovės nepagrįsto praturtėjimo ar žalos padarymo ieškovei fakto. Samprotavimai, kad pirkimo - pardavimo sutartis yra negaliojanti nepagrįsti, nes sutartis buvo vykdoma. Atsakovė atsiliepime pripažįsta, kad sąskaitose dėl 51 414,20 Eur apmokėjimo nebuvo indikacijų apie tai, kad jos turi būti apmokamos UAB „Pay Ray Bank“, todėl laikytina, kad atsakovė sąmoningai klaidino ieškovę ir siekė nepagrįstai praturtėti jos sąskaita, nepaisė 2018 m. rugsėjo 27 d. pranešimo apie reikalavimo teisių perleidimą turinio (nenurodė, kad ieškovė turi atlikti mokėjimus UAB „Pay Ray Bank“) ir siekė gauti mokėjimus pagal aliejaus pirkimo sutartį į savo sąskaitą, nors suprato, kad gautinos sumos priklauso UAB „Pay Ray Bank“. Ieškovė teigė, kad atsakovės samprotavimai, neva Vilniaus apygardos teisme patvirtinus taikos sutartį įvyko novacija, atsakovės prievolės UAB „Pay Ray Bank“ kyla iš taikos sutarties, ieškovės dėl įvykusios novacijos neturėjo prievolės UAB „Pay Ray Bank“ vykdyti kokius nors mokėjimus yra nepagrįsti, nes novacija turi būti aiškiai išreikšta, novacija nėra prievolės pakeitimas pratęsiant jos vykdymo terminą, dokumento, patvirtinančio prievolės buvimo faktą išdavimas, prievolės modifikavimas. Taikos sutartimi šalys neišreiškė valios dėl novacijos, ja buvo tik patvirtintas atsakovės prievolės pagal faktoringo sutartį egzistavimas ir nustatyti prievolės vykdymo terminai ir pateiktas prievolės įvykdymo užtikrinimas. Todėl santykiai tarp atsakovės ir UAB „Pay Ray Bank“, kylantys iš faktoringo sutarties nėra pasibaigę, sutarties šalių teisės ir pareigos galioja, tame tarpe 2018 m. rugsėjo 28 d. pranešime apie reikalavimo teisių perleidimą nustatyta tvarka, jog teisę į ieškovės mokėtinas sumas pagal pirkimo – pardavimo sutartį perima UAB „Pay Ray Bank“. Be to, taikos sutarties 8 punkte buvo numatyta, kad taikos sutartis nepanaikina UAB „Pay Ray Bank“ teisių į ieškovės mokėtinas sumas pagal aliejaus pirkimo – pardavimo sutartį. Todėl priešingai nei teigia atsakovė, ieškovė turėjo prievolę už atsakovės patiektą rapsų aliejų atsiskaityti tiesiogiai su UAB „Pay Ray Bank“.
4. Triplike atsakovė nurodė, kad kreipdamasi dėl duomenų ieškovė nenurodė nei civilinės bylos, nei šalių, nei teismo. Teigė, kad pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta, tačiau ne tomis sąlygomis, kurias nurodo ieškovė, nes nurodomos sutarties atsakovė nepasirašė. Kadangi šalys sutarties nepasirašė, jas turi patvirtinti teismas. Ieškovė nėra pateikusi prašymo patvirtinti jos pageidaujamas sutarties sąlygas. Atsakovė pakartotinai pažymėjo, kad tretysis asmuo neturėjo teisės reikalauti ieškovo apmokėti sąskaitą – faktūrą PLN Nr. EU18/10/18/1. UAB „Pay Ray Bank“ pats nukrypo nuo sutarties ir pranešimą apie reikalavimo perleidimą sąlygų ir padarė tai sąmoningai. Atsakovė ir UAB „Pay Ray Bank“ taikos sutartimi susitarė dėl sumos, išmokėtos pagal minėtą sąskaitą grąžinimo, todėl atsakovė nėra praturtėjusi dėl sąskaitos išrašymo fakto. Taip pat atsakovė nepadarė žalos ieškovei, nes pagal 2018 m. rugsėjo 27 d. pranešimo apie reikalavimo perleidimą sąlygas, atsakovė neprivalėjo sąskaitose, pagal kurias prekės nėra gautos, nurodyti, kad mokėjimas privalo būti atliktas UAB „Pay Ray Bank“. Atsakovė net ir negalėjo nurodyti sąskaitose, pagal kurias prekės nėra gautos, kad turi būti apmokama UAB „Pay Ray Bank“, nes reikalavimo teisės, kai prekės nėra patiektos, neegzistavo. Dėl to ieškovė be pagrindo sudarė taikos sutartį, o sudariusi neįtraukiant atsakovės pasielgė nerūpestingai ir prisiėmė visą su tuo kilusią riziką. Todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė pažeidžiant pareigą elgtis sąžiningai, atidžiai ir rūpestingai ieškovui pateiktose sąskaitose nenurodant, kad turi būti mokama UAB „Pay Ray Bank“. Atsakovės nuomone, ieškovės teiginiai, kad prievolės tarp atsakovės ir trečiojo asmens pagal faktoringo sutartį bei 2018 m. rugsėjo 27 d. pranešimą dėl teisių perleidimo dėl taikos sutarties nėra pasibaigusios, yra nepagrįsti. Atsakovės teigimu, neegzistuoja jokios kitos atsakovės prievolės UAB „Pay Ray Bank“, kurios nebūtų nurodytos taikos sutartyje, nes taikos sutartimi šalys išsprendė ginčą dėl faktoringo sutarties vykdymo, atsakovė įkeitė turtą UAB „Pay Ray Bank“, tai yra šalys pakeitė dalyką ir vykdymo būdą. Atsakovė pažymėjo, kad UAB „Pay Ray Bank“ nesumažino atsakovės įsiskolinimo, todėl atsakovė nėra be pagrindo praturtėjusi. Atsakovė teigė, kad ieškovei iš pranešimo apie reikalavimo teisės perleidimą buvo žinoma, kad pagal visas sąskaitas – faktūras, pagal kurias ieškovė privalėtų mokėti atsakovei, ieškovė privalo mokėti UAB „Pay Ray Bank“. Jei ieškovė vertina priešingai, tai yra, kad laikantis griežtų formalumų ir atsakovės sąskaitose nesant nuorodos apie prievolę atlikti mokėjimą pagal sąskaitas faktūras UAB „Pay Ray Bank“ ieškovė turėjo atlikti mokėjimus atsakovei, tuomet ieškovė nelaikytina padariusia kokį nors pažeidimą UAB „Pay Ray Bank“ ir neprivalėjo nei atlyginti nuostolių, nei pakartotinai (už mokėjimus, atliktus atsakovui) sumokėti trečiajam asmeniui. Atsakovė teigė, kad pagal sąskaitas – faktūras PLN Nr. EU 18/12/17/1 EU 18/12/20/1, EU 18/12/21/1 ieškovė sumokėjo atsakovei, tačiau tretysis asmuo atsakovei pagal šias sąskaitas – faktūras nemokėjo. Pagal sąskaitą – faktūrą PLN Nr. Eu/18/10/18/1 ieškovė atsakovei nemokėjo, o pagal minėtą sąskaitą – faktūrą atsakovei apmokėjo tretysis asmuo. Taigi, nei pagal vieną sąskaitą – faktūrą atsakovė nėra gavusi ir iš ieškovės, ir iš trečiojo asmens, todėl nėra nepagrįstai praturtėjusi. Ieškovė neprivalėjo vykdyti jokių prievolių už atsakovę trečiajam asmeniui. Pagal sąskaitą – faktūrą PLN Nr. EU18/10/18/1 prekės nebuvo gautos, todėl neegzistavo prievolė, kurią turėtų vykdyti ieškovė atsakovei ir atitinkamai tretysis asmuo šią sąskaitą apmokėjo žinodamas, kad sąskaitos – faktūros apmokėti neprivalo. Pagal sąskaitas – faktūras PLN Nr. EU 18/12/17/1 EU 18/12/20/1, EU 18/12/21/1 vadovaujantis 2018 m. rugsėjo 27 d. pranešimu dėl reikalavimo teisių perleidimo sąlygomis ieškovė mokėti UAB „PayRay Bank“ neprivalėjo, nes minėtose sąskaitose nebuvo nurodyta apie prievolę mokėti UAB „Pay Ray bank“, o jei ieškovė vertina priešingai, vadinasi ji pati žinodama apie galimą prievolę atlikti mokėjimus UAB „Pay Ray bank“ elgėsi neteisėtai, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė praturtėjo ieškovės sąskaita, nes atsakovė tebėra skolinga UAB „Pay Ray Bank“ pagal sąskaitą – faktūrą PLN Nr. EU18/10/18/1.
5. Tretysis asmuo atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Pažymėjo, kad faktoringo sutartimi buvo numatyta, jog reikalavimas laikomas perleistu nuo atitinkamos sąskaitos išrašymo pirkėjui momento, atsakovė įsipareigojo sąskaitose nurodyti apie reikalavimą perleidimą ir pirkėjui kylančią pareigą mokėti už prekę tiesiogiai trečiajam asmeniui, o tuo atveju, jei pirkėjas sumokės atsakovei, per 1 darbo dieną visas gautas lėšas pervesti ieškovei. Atsakovė už ieškovei parduotas 500 tonų aliejaus prekes išrašė sąskaitą – faktūrą 340 000 Eur sumai nurodydama, kad apmokėjimo terminas yra 2019 m. vasario 15 d., sąskaitoje buvo nurodyta, kad reikalavimas perleistas trečiajam asmeniui ir mokėjimas turi būti jam atliktas. Ieškovė apie perleidimo sandorį buvo informuota 2018 m. rugsėjo 27 d. papildomu pranešimu, kurį ieškovės atstovas pasirašė 2018 m. spalio 11 d. Vadovaujantis faktoringo sutartimi atsakovė paprašė sąskaitą finansuoti, tokiu būdu direktorės pasirašytas sąskaitų sąrašas, kuriame buvo nurodyta tik viena sąskaita, nors ir sudarytas vėliau nei faktoringo sutartis, tapo neatskiriamu jos priedu. Gavusi prašymą finansuoti tretysis asmuo kreipėsi į ieškovę prašydamas informuoti, ar jis apmokės sąskaitą trečiajam asmeniui kaip nurodyta reikalavimo perleidime. Ieškovė patvirtino, kad sąskaitą gavo ir atliks mokėjimą už tinkamai pristatytas prekes, todėl tretysis asmuo atliko 306 000 Eur faktoringo avanso mokėjimą į atsakovės sąskaitą bei papildomai elektroniniu paštu kreipėsi į ieškovę klausdamas, ar prekė pristatyta ir, ar bus laiku apmokėta. Ieškovė nurodė, kad aliejus bus pristatytas tik 2018 m. gruodžio – 2019 m. sausio mėnesiais ir trečiajam asmeniui buvo žinoma, kad atsakovė prašymą finansuoti trečiajam asmeniui pateikė faktiškai nepristatęs prekių, nurodytų sutartyje, kas reiškė faktoringo sutarties 4.6.5 bei 14.1.3 punktų pažeidimą. 2019 m. sausio 14 d. atsakovė pranešė, kad turi sunkumų su aliejaus pristatymu, dėl kurių iki 2019 m. sausio 14 d. atsakovė pristatė ieškovei tik 75 tonas aliejaus iš 500 tonų sutarto kiekio. Taip pat atsakovė nurodė, kad už pristatytą aliejų išrašė tris sąskaitas – faktūras nenurodydama, kad reikalavimo teisę pagal jas turi tretysis asmuo. Papildomai tretysis asmuo buvo informuotas, kad 51 503,20 Eur mokėjimą pagal naujas sąskaitas pirkėjas jau atliko tiesiogiai atsakovei. Tretysis asmuo pareikalavo atsakovę iš ieškovės gautus 51 503,20 Eur pervesti į jos sąskaitą ir užtikrinti, kad ateityje visi mokėjimai būtų atliekami trečiajam asmeniui. 2019 m. sausio 25 d. atsakovės atstovas elektroniniu paštu persiuntė trečiajam asmeniui bankinio mokėjimo nurodymą Nr. 99, kuriuo tariamai patvirtino menamą 51 503,20 Eur dydžio pervedimą, tačiau faktiškai pavedimas nebuvo padarytas. Atsakovei kelis kartus šiurkščiai pažeidus faktoringo sutartį, tretysis asmuo neturėjo pagrindo manyti, kad atsakovė tinkamai vykdys prievoles ieškovei bei trečiajam asmeniui bei, kad tretysis asmuo atgaus sąskaitos finansavimo pagrindu sumokėtą 306 000 Eur avansą, pagal faktoringo sutartį susikaupusias palūkanas ir kitus trečiajam asmeniui priklausančius mokėjimus. Todėl įgyvendindamas regreso teisę į atsakovę pagal faktoringo sutarties 15 punktą tretysis asmuo pakartotinai, papildydamas 2019 m. sausio 22 d. pateiktą reikalavimą, 2019 m. sausio 31 d. pateikė atsakovei reikalavimą nedelsiant įvykdyti visas prievoles pagal Faktoringo sutartį, tai yra sumokėti 306 000 Eur avansą, 34 000 Eur faktoringo rezervą, susikaupusią 11 663 Eur palūkanų, 5 000 Eur baudą. Atsakovei minėto neįvykdžius, tretysis asmuo pateikė ieškinį teisme. Tretysis asmuo atkreipė dėmesį, kad atsakovės 2015 m. spalio 18 d. išrašyta sąskaita – faktūra nebuvo išankstinio apmokėjimo, tokių indikacijų sąskaitoje nenurodyta. Priešingai, joje nurodyta, kad turi būti apmokėta iki 2019 m. vasario 15 d. Išrašydama minėtą sąskaitą ir pateikdama ją finansuoti atsakovė patvirtino, kad aliejus yra perduotas, o iš sąskaitos kylanti reikalavimo teisė į ieškovę yra galiojanti ir vykdytina (faktoringo sutarties 4.6.1 p.p. bei 4.6.5). Be to, atsakovės triplike nurodytos aplinkybės neva tretysis asmuo sutiko apmokėti sąskaitą, kuri nebuvo pasirašyta ieškovės ir tik po apmokėjimo paprašė pateikti PVM sąskaitos – faktūros kopiją su ieškovės parašu, ko pasekoje ieškovė padarė įrašą, kad prekės nėra gautos, neatitinka tikrovės. Bylos duomenys patvirtina aplinkybę, kad tretysis asmuo 2018 m. spalio 18 d. gavo patvirtinimą iš ieškovės, kad sąskaita gauta ir bus apmokėta, kai bus pristatytas aliejus, šį patvirtinimą ieškovė pateikė iki 306 000 Eur faktoringo avanso apmokėjimo. Apie tai, kad ieškovei bus pateikta nauja sąskaita – faktūra, atsakovė neinformavo, 2018 m. spalio 18 d. sąskaita - faktūra PLN Nr. EU 18/1018/1 buvo galutinė, ieškovė joje pažymėjo, kad ją apmokės, kai bus pateiktos prekės. Įvertinus tai, kad finansavimui buvo pateikta sąskaita – faktūra, patvirtinanti, kad atsakovė vykdys įsipareigojimus, buvo gautas ieškovės patvirtinimas apie sąskaitos gavimą ir įsipareigojimas ją apmokėti gavus prekes, tretysis asmuo pagrįstai priėmė sprendimą ir 2019 m. spalio 19 d. išmokėjo faktoringo avansą, nes buvo tenkinamos faktoringo sutarties 5.1 punkte numatytos sąlygos. Tretysis asmuo taip pat pažymėjo, kad išmokėdamas avansą buvo suklaidintas atsakovės ir ieškovės patvirtinimų/garantijų, susijusių su prisiimtų sutartinių prievolių tinkamu vykdymu, vertino, kad aliejus yra faktiškai išsiųstas ir greitu laiku bus pristatytas ieškovei. Kita vertus, nei pranešime apie reikalavimo teisės perleidimą, nei faktoringo sutartyje nėra numatyta draudimo vykdyti finansavimą, todėl atsakovės teiginys, kad tretysis asmuo neturėjo teisės išmokėti faktoringo avanso pagal pateiktą sąskaitą nepagrįstas. Tretysis asmuo taip pat pažymėjo, kad atsakovė pagal faktoringo sutarties nuostatas neturėjo teisės teikti sąskaitų, pagal kurias prekės nėra nei išsiųstos, nei pristatytos. Nors ieškovė prieš mokant avansą informavo, kad prekės nėra gautos, tretysis asmuo buvo tikras, kad jos išsiųstos ir greitu laiku bus gautos, todėl gali būti išmokamas faktoringo avansas. Nepaisant nurodyto, byloje nėra ginčo, kad faktoringo avansas atsakovei buvo išmokėtas pagal faktoringo sutartį, o ieškovei ir atsakovei atsirado iš šios sutarties kylančios pareigos. Tretysis asmuo pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo patvirtinta taikos sutartis garantavo, jog atsakovei netinkamai vykdant taikos sutarties sąlygas, tretysis asmuo išsaugos galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę į ieškovę dėl 51 503,20 Eur sumokėjimo, kylančią iš faktoringo sutarties, pranešimo ir sąskaitos. Aplinkybė, kad atsakovės prievolė atsiskaityti su trečiuoju asmeniu šiuo metu kyla iš taikos sutarties, neturėjo jokios įtakos kaip nurodyta taikos sutarties 8 punkte, trečiojo asmens teisei į ieškovę dėl 51 503,20 Eur sumokėjimo, kylančią iš faktoringo sutarties, pranešimo ir sąskaitos. Aplinkybė, kad šio metu atsakovės prievolės atsiskaityti su trečiuoju asmeniu kyla iš taikos sutarties neturi jokios įtakos, kaip ir nurodyta taikos sutarties 8 punkte, trečiojo asmens teisių galiojimui ieškovės atžvilgiu. Tuo labiau, kad taikos sutarties 8 punkte nurodytos sąlygos, kurios panaikintų šią reikalavimo teisę, nebuvo išpildytos. Atsakovė nurodė, kad tretysis asmuo, gavęs mokėjimą iš ieškovės nesumažino atsakovės įsiskolinimo pagal taikos sutartį, tačiau tokie teiginiai neatitinka tikrovės. Tretysis asmuo nurodė, kad iš ieškovės gautą 36 052,24 Eur mokėjimą panaudojo padengdamas pagal taikos sutartį priskaičiuotas 23 933,24 Eur palūkanas, o likusius 12 119 Eur – daliniam pagrindinės skolos padengimui. Šios aplinkybės atsakovei žinomos iš civilinės bylos Nr. e2-3035-852/2020, kurioje tretysis asmuo pareiškė reikalavimą laiduotojui pagal taikos sutartį, atsakovės vadovui.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdyje ieškovės atstovai ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Pažymėjo, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė nesąžiningumu, sąmoningu klaidinimu dėl apmokėjimo už prekes. Perdavus prekes pateiktose sąskaitose nebuvo nurodyta, kad turi būti mokama trečiajam asmeniui, jose buvo pateikti klaidingi duomenys dėl mokėjimo atlikimo tokiu būdu pažeidžiant faktoringo sutarties 7.3, 7.5 punktus. Pateikus sąskaitas, ieškovė neturėjo pagrindo abejoti jose pateiktų duomenų patikimumu, nes 2018 m. rugsėjo 27 d. pranešime nurodytos aplinkybės dėl reikalavimo perleidimo galėjo būti pasikeitusios. Atsakovės neteisėti veiksmai taip pat pasireiškė neteisėtu ieškovės sumokėtų sumų nepervedimu trečiajam asmeniui. Teigė, kad taikos sutartis nepanaikino trečiojo asmens reikalavimo teisių. Vežant prekes reikalavimo teisė priklausė trečiajam asmeniui, ne atsakovei. Pažymėjo, kad jokie papildomi susitarimai pagal faktoringo sutarties 11.1.2 punktą negalėjo būti sudaryti, o jei jie buvo, pagal 11.1.8 punktą apie tai turėjo būti informuotas trečiasis asmuo.
7. Trečiojo asmens atstovas pažymėjo, kad atsakovė privalėjo pateikti sąskaitą, kai prekės buvo pristatytos. Formaliai nebuvo tenkintos visos finansavimo sąlygos, tačiau tretysis asmuo turėjo teisę atlikti finansavimą avansu. Prekės buvo tiektos tos pačios pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, todėl negalėjo būti išrašomos naujos sąskaitos – faktūros. Teigė, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė pateikiant sąskaitą trečiajam asmeniui nenurodant, kad ji yra išankstinio mokėjimo bei ieškovei pateikiant naujas sąskaitas už tas pačias prekes. Pažymėjo, kad taikos sutarties 8 punktas buvo skirtas siekiant apsaugoti trečiojo asmens interesus. Atsakovės argumentai, kad nėra sumažinta atsakovės įsipareigojimų trečiajam asmeniui apimtis nėra pagrįsti, nėra ginčo, kad mokėjimas gautas, įskaitytas, juo padengta dalis atsakovės skolos lėšos gautos vėliau nei atlikti vykdomieji įrašai.
Atsiliepimas
8. Atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė nesutinkantis su ieškiniu. Pažymėjo, kad ieškovė neįrodė dvigubo apmokėjimo fakto. Teigė, jog nėra įrodymų, kad tretysis asmuo įskaitė atsakovei ieškovės mokėjimą mažindamas atsakovės įsipareigojimų trečiajam asmeniui sumą. Nurodė, kad buvo sudarytos atskiros sutartys dėl 75 tonų aliejaus patiekimo, tačiau nepamena kada. Faktoringo santykiai pasibaigė taikos sutartimi. Pažymėjo, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos yra aiškiai per didelės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
9. Ieškovė pateikė į bylą pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad atsakovė įsipareigoja parduoti, o ieškovė nupirkti 500 t neapdoroto rapsų aliejaus, kaina – 680 Eur už MT, pristatymo terminas – 2018 m. gruodžio 1 d. – 2019 m. vasario 15 d. Minėta sutartis nebuvo pasirašyta.
10. Remiantis rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė ir tretysis asmuo 2018 m. rugsėjo 27 d. sudarė faktoringo sutartį, kuria tretysis asmuo perdavė ar įsipareigojo perduoti atsakovei pinigus, o atsakovė perdavė ar įsipareigojo perduoti trečiajam asmeniui turimą piniginio reikalavimo teisę į pirkėją ir mokėti trečiajam asmeniui sutartyje nurodytą atlyginimą (bendrųjų sąlygų 1.10, 2.1, 4.1 punktai). Faktoringo sutarties 4.4 punkte nurodyta, kad piniginis reikalavimas laikomas perleistu nuo atitinkamos sąskaitos išrašymo momento. Pagal faktoringo sutarties specialiąsias sąlygas UAB „Pay Ray Bank“ įsipareigojo finansuoti 90 procentų pateiktos sąskaitos sumos. Atsakovė 2018 m. spalio 18 d. išrašė sąskaitą faktūrą PLN Nr. EU 18/10/18/1 atsakovei 340 000 Eur sumai joje nurodydama prekę – 500 t rapsų aliejus, nerafinuotas, kaina - 680 Eur, mokėjimo terminas iki 2019 m. vasario 15 d. Sąskaitoje nurodyta, kad reikalavimas yra perleistas ir mokėjimas turi būti atliktas UAB „Pay Ray Bank“. Sąskaitoje yra ieškovės atstovo įrašas, kad sąskaita gauta, mokėjimas sietinas su prekių gavimu. 2018 m. spalio 19 d. tretysis asmuo sumokėjo atsakovei 306 000 Eur avansą pagal faktoringo sutartį.
11. Bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. rugsėjo 27 d. tretysis asmuo ir atsakovė pasirašė pranešimą apie reikalavimo teisių perleidimą, kuriame nurodyta, jog jos sudarė faktoringo sutartį, pagal kurią atsakovė perleido trečiajam asmeniui visas esamas ir būsimas reikalavimo teises į ieškovę (atsirandančias pagal sudarytas sutartis ir (arba) išrašytas sąskaitas – faktūras, įskaitant tos, kurios bus sudarytos/išrašytos ateityje) bei informavo, kad nuo pranešimo gavimo dienos visos sąskaitos (įskaitant PVM sąskaitas – faktūras), kurias pateiks atsakovė ir kuriose bus nurodyta, kad reikalavimo teisės pagal sąskaitą yra perduotos trečiajam asmeniui, turės būti apmokėtos tiesiogiai trečiajam asmeniui, banko sąskaita, į kurią turės būti atliekami mokėjimai, yra nurodyta ir bus nurodyta kiekvienoje sąskaitoje faktūroje, kurią išrašys atsakovė ir kuri turės būti apmokėta trečiajam asmeniui. Ne trečiajam asmeniui atlikti mokėjimai ar reikalavimų įskaitymas pagal tokias sąskaitas bus laikomi netinkamai atliktais. Atkreipė dėmesį, kad keičiasi tik asmuo, kuriam turės būti atliktas mokėjimas, prekes ir toliau teiks pardavėja, kuri liks atsakinga už kitų įsipareigojimų vykdymą. Minėtas pranešimas 2018 m. spalio 11 d. buvo įteiktas ieškovei.
12. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė 2018 m. gruodžio 17 d. ieškovei išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PLN EU 18/12/17/1 16 945,6 Eur sumai už 24,92 t nerafinuoto rapsų aliejaus pateikimą, sąskaitos apmokėjimo terminas – 2018 m. gruodžio 18 d., PVM sąskaitą faktūrą Nr. PLN EU 18/12/20/1 17 544 Eur sumai už 25,8 t nerafinuoto rapsų aliejaus pateikimą, sąskaitos apmokėjimo terminas – 2018 m. gruodžio 21 d., 2018 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. PLN EU 18/12/21/1 17 013,6 Eur sumai už 25,02 t nerafinuoto rapsų aliejaus pateikimą, sąskaitos apmokėjimo terminas – 2018 m. gruodžio 22 d. Ieškovė 2018 m. gruodžio 20 d. bei 21 d. pavedimais sumokėjo atsakovei 51 502 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
13. 2019 m. vasario 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis tarp atsakovės ir trečiojo asmens, kuria atsakovė pripažino 326 329,36 Eur skolą trečiajam asmeniui (kurią sudaro 306 000 Eur skola, 13 329,36 Eur palūkanų, 5 000 Eur bauda, 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidos). Sutarties 8 punkte šalys susitarė, kad taikos sutarties sudarymas ir vykdymas neturi jokios įtakos galiojančiai ir vykdytinai trečiojo asmens teisei ieškovės atžvilgiu, nebent (i) atsakovė ir Žadeikonių grūdai tinkamai ir laiku įgyvendina savo prievoles, numatytas taikos sutarties 9-13 punktuose ir (ii) atsakovė, išrašydama ieškovei sąskaitas už aliejų, šiose sąskaitose, atsakovės pasirinkimu, tol, kol jų suma sudarys 51 503,20 Eur nurodo Faktoringo sutarties 7.3.2 punkte numatytą tekstą apie reikalavimų pagal sąskaitą perleidimą trečiajam asmeniui ir ieškovės pareigą mokėjimus pagal sąskaitas atlikti tiesiogiai trečiajam asmeniui; ir (iii) tretysis asmuo gauna 51 503,20 Eur mokėjimą (iį) ieškovės ir šį mokėjimą panaudoja atsakovės prievolių dengimui pagal taikos sutarties 3 punktą ir/ar 5 punktą. Tinkamai įvykdžius šio punkto (i), (ii), (iii) dalyse nurodytas sąlygas, tretysis asmuo neturės reikalavimo teisės į ieškovę. Šalių sudarytos taikos sutarties C dalyje atsakovė pripažino, kad pažeidė faktoringo sutartį išrašydama ieškovei tris naujas sąskaitas faktūras 51 503 Eur sumai, jose nenurodydama, kad reikalavimo teisę pagal minėtas sąskaitas turi tretysis asmuo, naujų sąskaitų pagrindu reikalaudamas mokėjimus atlikti tiesiogiai atsakovei, naujų sąskaitų pagrindu gaudamas iš ieškovės 51 503,20 Eur mokėjimą ir gautos sumos nepervesdamas trečiajam asmeniui.
14. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2020 m. sausio 31 d. Tartu apylinkės teismas patvirtino taikos sutartį tarp Scanola Baltic AS ir UAB „Pay Ray Bank“, kuria UAB „Pay Ray Bank“ patvirtino, jog jis turi galiojantį reikalavimą ir teisę gauti iš Scanola Baltic AS 51 503,20 Eur pagal UAB „Pelnonis“ išrašytas sąskaitas faktūras Nr. PLN EU 18/10/18/1, Nr. PLN EU 18/12/17/1, Nr. PLN EU 18/12/20/1, Nr. PLN EU 18/12/21/1, bei tai, kad UAB „Plenonis“ neturi reikalavimo teisės Scanola Baltic AS, nes galioja reikalavimo perleidimas trečiajam asmeniui. Taikos sutartimi šalys susitarė, kad Scanola Baltic AS sumokės UAB „Pay Ray Bank“ 36 052,24 Eur kompensaciją. Minėtą sumą ieškovė sumokėjo trečiajam asmeniui 2020 m. sausio 31 d.
Dėl reikalavimo priteisti 36 052,24 Eur
15. Ieškovė teisiniu ieškinio reikalavimų pagrindu nurodo turto gavimo be pagrindo instituto nuostatas. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis; pagal CK 6.237 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje nurodytus atvejus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CK 6.237 – 6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019 20 punktą). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas. Kasacinis teismas dėl minėto CK instituto taikymo galimybės, kai šalis sieja sutartiniai teisiniai santykiai, savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas. Jei šalis atlieka mokėjimą, kurio pagal sutartį neturėjo atlikti, toks mokėjimas yra už sutarties ribų ir atliktas be pagrindo; taip pat jei atlyginta neegzistuojanti žala arba atlyginta daugiau, nei patirta, ji atlyginta nesant teisinio pagrindo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019 16, 17 punktus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019). Bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Kaip nurodė kasacinis teismas, reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). Jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018 24 punktą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019).
16. Remiantis ieškovės atstovų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, o būtent ieškovės į bylą pateikta pirkimo – pardavimo sutartimi (jos projektu), atsakovės 2018 m. spalio 18 d. išrašyta sąskaita faktūra 340 000 Eur sumai už 500 t rapsų aliejaus, kurio vieneto kaina 680 Eur, nustatyta, kad 2018 m. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta žodinė sutartis dėl 500 Eur nerafinuoto rapsų aliejaus pardavimo už 680 Eur/t kainą. Ginčo dėl tos aplinkybės, kad ieškovės pateiktas sutartis (projektas) nebuvo pasirašyta, nekilo, tačiau atsakovės veiksmai išrašant 2018 m. spalio 18 d. sąskaitą faktūrą bei vėlesnis prekių tiekimas pakankamai patvirtina ieškovės argumentus dėl tarp šalių susiklosčiusių pirkimo teisinių santykių 2018 m. rudenį (CPK 178, 185 straipsniai, CK 6.162, 6.305 straipsnio 1 dalies).
17. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė 2018 m. gruodžio mėnesį patiekė ieškovei 75,74 tonas aliejaus už 51 053,20 Eur sumą. Tačiau bylos duomenys, tai yra 2018 m. rugsėjo 27 d. faktoringo sutartis, pranešimas apie reikalavimo perleidimą patvirtina, kad atsakovė iki prekių (nerafinuoto rapsų aliejaus) ieškovei patiekimo buvo perleidusi reikalavimą dėl apmokėjimo už prekes trečiajam asmeniui (CPK 185 straipsnis, CK 6.101 straipsnio 1-3 dalis). Pažymėtina, kad faktoringo sutarties 4.4 punkte buvo nurodyta, kad piniginis reikalavimas laikomas perleistu trečiajam asmeniui nuo atitinkamos sąskaitos išrašymo momento. 2018 m. rugsėjo 27 d. pranešime apie reikalavimo perleidimą buvo nurodyta, kad pagal faktoringo sutartį atsakovė perleido tiek esamus, būsimus reikalavimus. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė 2018 m. spalio 18 d. išrašė sąskaitą – faktūrą atsakovei už aliejų, nors jo nebuvo patiekusi. Atsakovė taip pat išrašė tris sąskaitas – faktūras 2018 m. gruodžio mėnesį patiekto aliejaus sumai. Taigi, pardavusi prekes, atsakovė neturėjo teisės į jų apmokėjimą, nes tokį reikalavimą buvo perleidusi trečiajam asmeniui. Dėl ko darytina išvada, jog yra pagrįstas ieškovės reikalavimas dėl jos sumokėtos dalies sumos, tai yra 36 052,24 Eur priteisimo, iš atsakovės, nes minėtas lėšas atsakovė įgijo nepagrįstai (CPK 178, 185 straipsnis, CK 6.237 straipsnio 1 dalis).
18. Atsakovė ginčijo, jog 2019 m. sausio 31 d. sutartis nebuvo pasirašyta, todėl negali būti laikoma galiojančia, tačiau byloje esantys duomenys apie tai, kad atsakovė 2018 m. gruodžio mėnesį patiekė nerafinuotą rapsų aliejų ieškovei bei išrašydama sąskaitas faktūras nurodė 680 Eur kainą, išrašydama pirmą sąskaitą 2018 m. spalio 18 d. nurodė 500 t prekės kiekį, sudaro pagrindą konstatuoti, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė nerafinuoto rapsų aliejaus pirkimo – pardavimo sutartis pagal į bylą pateiktos sutarties, nors ir nepasirašytas, sąlygas (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 185 straipsnis). Teismo posėdyje atsakovės atstovas paaiškino, kad aliejus ieškovei buvo tiekiamas pagal kitą nei bylą pateikta sutartis, tačiau, kada ji buvo sudaryta negalėjo paaiškinti. Įvertinus tai, kad aplinkybė dėl papildomo susitarimo dėl prekių tiekimo, kuris nepateko į faktoringo sutarties nuostatas, buvo nurodyta tik teismo posėdžio metu, jos nepatvirtina jokie kiti įrodymai, ji laikytina neįrodyta (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 185 straipsnis).
19. Atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, susiję su trečiojo asmens avansinio mokėjimo pagrįstumu esminės reikšmės šioje byloje neturi, nes šioje byloje nėra sprendžiama dėl trečiojo asmens sumokėto avanso grąžinimo, o avanso išmokėjimas nepaneigia fakto dėl reikalavimo teisės perleidimo. Taip pat pažymėtina, kad atsakovės ir trečiojo asmens Vilniaus apygardos patvirtinta taikos sutartis buvo sudaryta vėliau nei ieškovė apmokėjo atsakovei už pastarosios patiektas prekes išrašytas sąskaitas – faktūras Nr. PLN EU 18/12/17/1, PLN EU 18/12/20/1, Nr. PLN EU 18/12/21/1. Be to, taikos sutartis nepanaikino trečiojo asmens teisės į minėtų sąskaitų apmokėjimą pagal faktoringo sutartį. Taikos sutarties 8 punkte buvo aiškiai nurodyta, jog jos sudarymas ir vykdymas neturi įtakos galiojančiai ir vykdytinai trečiojo asmens reikalavimo teisei į ieškovę nebent būtų trijų juridinių faktų sutaptis. Bylos duomenys sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad atsakovė įgyvendino pareigas, numatytas taikos sutarties 8 punkto (i) sąlygoje, tačiau byloje nėra duomenų, kad įvyko kiti du juridiniai faktai dėl kurių trečiojo asmens reikalavimo teisė į ieškovę negaliotų.
20. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad mokėjimai turėjo būti atliekami į trečiojo asmens sąskaitą tik kai, sąskaitoje nurodyta, kad teisės pagal ją yra perleistos trečiajam asmeniui, tačiau ieškovė apmokėjo sąskaitas, kuriose tokių įrašų nėra. Vertinant minėtą argumentą pažymėtina, kad tiek faktoringo sutarties nuostatos, tiek pranešimas dėl reikalavimo perleidimo patvirtina, jog atsakovė perleido reikalavimą už parduotas prekes trečiajam asmeniui bei privalėjo išrašytose sąskaitose nurodyti, kad už pagal jas patiektas prekes turi būti apmokama trečiajam asmeniui, ne atsakovei. Šią aplinkybę atsakovė pripažino 2019 m. vasario 15 d. taikos sutarties C punkte nurodydama, kad pažeidė faktoringo sutartį išrašydama ieškovei tris naujas sąskaitas faktūras 51 503 Eur sumai, jose nenurodydama, kad reikalavimo teisę pagal minėtas sąskaitas turi tretysis asmuo, naujų sąskaitų pagrindu reikalaudamas mokėjimus atlikti tiesiogiai atsakovei, naujų sąskaitų pagrindu gaudamas iš ieškovės 51 503,20 Eur mokėjimą ir gautos sumos nepervesdamas trečiajam asmeniui.
21. Triplike atsakovė nurodė, kad tretysis asmuo neturėjo teisės reikalauti iš ieškovės, kad sąskaita faktūra PLN Nr. EU 18/10/18/1 būtų apmokėta, nes tretysis asmuo pats nukrypo nuo sutartis ir pranešimo ir padarė tai sąmoningai. Tačiau pažymėtina, kad 2018 m. spalio 18 d. sąskaitoje faktūroje PLN Nr. EU 18/10/18/1, kuri išrašyta, kai prekės dar nebuvo patiektos ieškovei, buvo nurodyta, kad pagal ją turi būti apmoka trečiajam asmeniui, tuo tarpu vėliau, jau pristačius 75,74 tonas aliejaus už 51 053,20 Eur sumą, 2018 m. gruodžio mėnesį išrašytose sąskaitose tokių įrašų nėra. Aplinkybė, kad vėliau sudaryta taikos sutartimi atsakovė ir tretysis asmuo susitarė dėl pagal faktoringo sutartį sumokėtų sumų, netesybų, palūkanų sumokėjimo nepaneigia fakto, kad tuo metu, kai ieškovė atliko mokėjimą pagal išrašytas sąskaitas faktūras už patiektas prekes, reikalavimo teisė į apmokėjimą priklausė trečiajam asmeniui. Atsakovė triplike nurodė, kad ji neturėjo teisės sąskaitoje, pagal kurią prekės nepatiektos nurodyti, kad reikalavimo teisė priklauso trečiajam asmeniui, tačiau, minėti argumentai nereiškia, kad patiekusi prekes 2018 m. gruodį atsakovė neturėjo pareigos nurodyti, jog apmokėjimas už prekes turi būti atliktas trečiajam asmeniui. Kaip nurodyta anksčiau, taikos sutartimi atsakovė pripažino, jog reikalavimo teisė pagal sąskaitas faktūras priklauso Nr. PLN EU 18/12/17/1, PLN EU 18/12/20/1, Nr. PLN EU 18/12/21/1 trečiajam asmeniui. Prekės buvo patiektos ne išrašant 2018 m. spalio 18 d. sąskaitą – faktūrą, o vėliau. Tuo tarpu, kaip jau minėta, 2018 m. spalio 18 d. sąskaitoje, pagal kurią prekės nebuvo patiektos, atsakovė nurodė, kad reikalavimo teisė priklauso trečiajam asmeniui, tačiau vėliau išrašytose sąskaitose faktūros, kurios buvo pateiktos ieškovei patiekus prekes, minėtos aplinkybės nebuvo nurodytos, nors būtent tretysis asmuo pagal faktoringo sutartį turėjo reikalavimą į ieškovę už parduotas prekes.
22. Atsakovė triplike nurodė, kad taikos sutartimi ji ir tretysis asmuo susitarė dėl mokėjimų išdėstymo ir prievolės vykdymo užtikrinimo, todėl šiuo metu atsakovės prievolės trečiajam asmeniui kyla ne iš faktoringo sutarties, bet taikos sutarties pagrindu, novacija atleidžia nuo prievolės vykdymo. Vertinant minėtus argumentus sutiktina su ieškovės atstovų pozicija, kad pasirašant taikos sutartį novacija neįvyko, nes sutartyje nėra jokių nuostatų dėl novacijos. Taikos sutartimi šalys išsprendė kilusį ginčą dėl ieškovės reikalavimo grąžinti sumokėtą avansą, sumokėti baudą, palūkanas bei kitus mokėjimus. Tačiau taikos sutartis nepakeitė trečiojo asmens ir atsakovės teisių ir pareigų ieškovės atžvilgiu, tai aiškiai nurodyta sutarties 8 punkte. Todėl atsakovės argumentai dėl taikos sutarties sudarymo nepaneigia ieškovės reikalavimo pagrįstumo.
Dėl reikalavimo priteisti 2 353,22 Eur nuotolių
23. Bylos duomenys patvirtina, kad dėl bylinėjimosi Estijos teisme ieškovė patyrė 2 353,22 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš bylos duomenų matyti, kad 2018 m. rugsėjo 27 d. pranešimu ieškovė buvo informuota, kad reikalavimas yra perleistas, tačiau patiekus prekes išrašytose sąskaitose faktūrose nebuvo nurodyta, jog pagal jas turi būti sumokėta trečiajam asmeniui, dėl ko ieškovė 2018 m. gruodžio 20 d. bei 21 d. pavedimais sumokėjo atsakovei, bet ne trečiajam asmeniui 51 502 Eur. Minėta, kad Vilniaus apygardos teismui pateiktoje taikos sutartyje atsakovė pripažino, kad pažeidė faktoringo sutartį išrašydama ieškovei tris naujas sąskaitas faktūras 51 503 Eur sumai, jose nenurodydama, kad reikalavimo teisę pagal minėtas sąskaitas turi tretysis asmuo, naujų sąskaitų pagrindu reikalaudama mokėjimus atlikti tiesiogiai atsakovei, naujų sąskaitų pagrindu gaudama iš ieškovės 51 503,20 Eur mokėjimą ir gautos sumos nepervesdama trečiajam asmeniui. Šiame kontekste pažymėtina, kad 2019 m. sausio mėnesį tretysis asmuo sužinojo, kad atsakovė už pristatytas 75 t aliejaus išrašė tris sąskaitas faktūras. 2019 m. sausio 22 d. pranešimu dėl 2018 m. rugsėjo 27 d. faktoringo sutarties pažeidimų tretysis asmuo pareikalavo atsakovės remiantis faktoringo sutarties 8.3 punktu nedelsiant pervesti 51 503,20 Eur sumą į jos sąskaitą. 2019 m. sausio 28 d. atsakovė elektroniniame laiške trečiajam asmeniui nurodė, kad persiunčia mokėjimo nurodymą ir pridėjo mokėjimo nurodymą, neva patvirtinantį minėtą aplinkybę, nors faktiškai pinigų pervedimo nebuvo padaryta. Pastarieji atsakovės veiksmai, o taip pat įrodymai apie skirtingas procesines pozicijas dėl tų pačių aplinkybių įvairiose bylose, sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad atsakovė sąmoningai siekė neteisėtais veiksmais, nepagrįstai įgyti pinigines lėšas, kurių neturėjo pagrindo gauti. Neteisėti atsakovės veiksmai, kurie pasireiškė sąskaitose patiekus prekes nenurodant, kad pagal jas mokėjimai turi būti atlikti trečiajam asmeniui bei vėlesni atsakovės veiksmai trečiajam asmeniui pareikalavus bei ieškovės sumokėtų lėšų negrąžinant, sąlygojo tai, kad tretysis asmuo pateikė reikalavimą ieškovei Estijos teisme, dėl ko ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas. Minėtos išlaidos laikytinos ieškovės žala dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, todėl priteistinos iš atsakovės (CK 1.5 straipsnis, 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 – 6.249 straipsniai).
Dėl palūkanų priteisimo
24. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas už naudojimąsi ieškovei priklausančiais pinigais (36 052,24 Eur) nuo 2020 m. sausio 31 d., kai ieškovė sumokėjo pinigus UAB „Pay Ray“ pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, iki ieškinio pateikimo, tai yra 1 297,88 Eur palūkanų. Remiantis CK 6.240 straipsnio 1 dalimi minėtas reikalavimas laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kuris yra juridinis asmuo, privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė reikalavo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2020 m. spalio 28 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (žr. pvz. Šiaulių apygardos teismo skyriaus 2017 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-388-440/2017 ir kt).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
26. Ieškinį tenkinus iš atsakovės ieškovės ir trečiojo asmens naudai priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodė, kad ieškovė nagrinėjant bylą patyrė 5 312,5 Eur teisinės pagalbos išlaidų, 230 Eur išlaidų vertėjo paslaugoms, taip pat sumokėjo 859 Eur žyminį mokestį (2020 m. spalio 21 d. mokėjimas). Ieškovė pateikė PVM sąskaitas faktūras, kuriose konkretizuotos teisinės paslaugos, jų įkainiai, darbo valandos. Pateiktose 2020 m. spalio 30 d., 2020 m. lapkričio 30 d., 2020 m. gruodžio 31 d. bei 2021 m. sausio 27 d. Atliktų darbų išklotinėse nurodyta, kad teisines paslaugas sudarė ieškinio rengimas, dubliko rengimas, kitų prašymų ir paklausimų rengimas, teisinės konsultacijos, bendravimas su klientu, dokumentų, bylos medžiagos ir teismų praktikos analizės, pasirengimas teismo posėdžiui, atstovavimas teismo posėdyje, iš viso - 42,5 h advokato bei advokato padėjėjo darbo valandos. Atsakovo atstovas teismo posėdyje teigė, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos yra aiškiai per didelės.
27. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 (LR Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatyti maksimalūs advokato maksimalūs dydžiai už teisinę pagalbą. Minėtų Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nagrinėjamu atveju užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinės bruto darbo užmokestis sudaro 1 454,8 Eur. Iš ieškovės atstovo pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų ir Atliktų darbų išklotinių matyti, kad už atstovavimo teisme, pasirengimo atstovauti teisme valandą skaičiuojamas įkainis už 1 valandą – 125,00 Eur be PVM. Teismas pažymi, kad Rekomendacijų 8.17 - 8.20 punktuose nurodyta, kad už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai); už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus; už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą; kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą – rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra 0,1 koeficientas, t.y. 145,6 Eur/val. ar vienas prašymas, nurodytas Rekomendacijų 8.17-8.18 punktuose (1454,8 Eur x 0,1). Be to, Rekomendacijų 8.2. punkte nurodyta, kad už ieškinį galimas maksimalus dydis skaičiuojamas pritaikant 2,5 koeficientą, kas sudaro 3 637 Eur (2,5 x 1454,8 Eur), tuo tarpu Rekomendacijų 8.3. punkte nurodyta, kad už dubliką galimas maksimalus dydis skaičiuojamas pritaikant 1,5 koeficientą, kas sudaro 2 182,2 Eur (1,5 x 1454,8 Eur).
28. Remiantis nurodytu, vertinant teisinių paslaugų suvestinėje nurodytus kitų procesinių dokumentų rengimo bei kitų teisinių paslaugų atlikimo įkainius konstatuotina, kad jie neviršija Rekomendacijų punktuose numatytų dydžių. Atsižvelgiant į išdėstytą, į bylos esmę, jos sudėtingumą ir apimtį, į atliktus ieškovės atstovų procesinius veiksmus ir jų kiekį, apimtį, taip pat vadovaujantis Rekomendacijoje nustatytais maksimaliais advokato bei advokato padėjėjo užmokesčio dydžiais, konstatuoja, kad mažinti ieškovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų nėra pagrindo. Taigi, teismui tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės iš viso priteistina 6 401,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (5 312,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų, 230 Eur išlaidų vertėjo paslaugoms, 859 Eur žyminis mokestis)-(CPK 93 straipsnio 1 dalis).
29. Trečiojo asmens UAB „PayRay Bank“ atstovė į bylą pateikė prašymą dėl 1 796,86 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Prie prašymo pridėtos teisinių paslaugų suvestinės, 2021 m. sausio 22 d. PVM sąskaita – faktūra 1 497,38 Eur sumai (2021 m. sausio 25 d. apmokėjimo išrašas); 2021 m. sausio 29 d. PVM sąskaita – faktūra 299,48 Eur sumai (2021 m. vasario 3 d. apmokėjimo išrašas). Teisinių paslaugų suvestinėse nurodyta, kad teisines paslaugas sudarė atsiliepimo į ieškinį parengimas, pasirengimas teismo posėdžiui, atstovavimas teismo posėdžiuose 2021 m. vasario 3 d. bei 2021 m. sausio 27 d., teisinės konsultacijos, bylos dokumentų analizė, situacijos vertinimas (viso - 15 val. teisininko darbo). Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, į bylos esmę, jos sudėtingumą ir apimtį, į atliktus trečiojo asmens atstovo procesinius veiksmus ir jų kiekį, apimtį, taip pat vadovaujantis Rekomendacijoje nustatytais maksimaliais advokato užmokesčio dydžiais, konstatuotina, kad trečiojo asmens patirtų teisinės pagalbos išlaidų mažinti nėra pagrindo, dėl ko ieškinį tenkinus, trečiajam asmeniui UAB „PayRay Bank“ iš atsakovės UAB „Plenonis“ priteistina 1 796,86 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).
31. Kadangi teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės, negu nustatyta minimali 5 Eur suma, todėl jos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293-294 straipsniais, 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovės Scanola Baltic AS, į.k. 12354430, naudai iš atsakovės UAB „Plenonis“, į.k. 303223431, 36 052,24 Eur nepagrįsto praturtėjimo lėšų, 2 353,32 Eur žalos atlyginimo, 1 297,88 Eur palūkanų, 6 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. spalio 28 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas bei 6 401,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiojo asmens UAB „PayRay Bank“, į.k. 304862948, naudai iš atsakovės UAB „Plenonis“, į.k. 303223431, 1 796,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.