Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. e2-2-1028/2022 pagal ieškovo A. Č. patikslintą ieškinį atsakovei J. Z., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir atsakovės J. Z. priešieškinį ieškovui A. Č., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, dėl priteisto išlaikymo padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl laikino išlaikymo dydžio pakeitimo

4. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.

5. Šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas).

6. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į šalių nepilnamečių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardytas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas, kol bus priimtas teismo sprendimas, gali priteisti iš vieno iš tėvų laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

7. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas apima ir tokių priemonių papildymą bei patikslinimą, kai pasikeičia faktinės bylos aplinkybės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius, apsaugoti vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaikų išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, o civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje sprendžiamas išlaikymo priteisimo, jo dydžio pakeitimo klausimas, gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaikų interesai turi būti apsaugoti. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo pagal ieškinį ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei atsakovo galimybių teikti tam tikro dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintini išnagrinėjus bylą iš esmės (išklausius šalių paaiškinimų, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, surinktą medžiagą). Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovės pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai.

8. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė prašymą padidinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutartimi priteistą nepilnamečiam vaikams 115,85 Eur dydžio kiekvieną mėnesį mokamą laikiną išlaikymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Iš šalių nurodytų aplinkybių nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai – A. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), ir J. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su apeliantu. Apelianto teigimu, nepilnamečių vaikų poreikiams užtikrinti reikalingas kiekvienam vaikui 200 Eur dydžio laikinas išlaikymas. Apeliantas teigia, kad teismo skundžiama nutartimi priteista laikino išlaikymo suma neatitinka vaikų poreikių ir yra neproporcinga atsakovės gaunamų pajamų dydžiui bei turtinei padėčiai. Atsakovė teigia, kad nepilnamečiams vaikams priteistas mokėti 130 Eur dydžio laikinas išlaikymas yra pakankamas, o apelianto turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės ir nėra iš esmės pakitusi nuo 2018 m., todėl nėra pagrindo didinti skundžiama nutartimi priteisto laikino išlaikymo dydį.

9. Pažymėtina, kad nagrinėjama specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Priteisiant vaikui išlaikymą (net ir laikiną) pirmiausia yra atsižvelgiama į vaiko poreikius ir interesus, o tik po to į tėvų turtinę padėtį. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius jo normaliam vystymuisi. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad sprendžiant laikinojo išlaikymo klausimą, svarbu atsižvelgti į orientacinį minimalios mėnesio algos dydžio kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Tačiau, kaip jau minėta, tai yra tik orientacinis dydis, o kiekvienu konkrečiu atveju teismas vertina ir sprendžia, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes ir turimus įrodymus.

10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių padidinimo nurodytas argumentas, kad bylos nagrinėjimo eigoje išaiškėjus, jog atsakovė gauna ženklaus dydžio ir stabilias pajamas, taip pat turi nekilnojamojo turto, nesudaro pagrindo didinti teismo priteistą laikinąjį išlaikymą tiek, kiek prašo ieškovas. Teismo vertinimu ieškovas yra juridinio asmens akcininkas ir vadovas, gaunantis stabilias pajamas, turi daug nekilnojamojo turto, tuo tarpu atsakovė turi tik pajamas iš darbo santykių bei vieno kambario butą, vieną žemės sklypą, priešingai nei ieškovas, neturi transporto priemonių. Esant nurodytoms aplinkybėms, atliekant pirminį vertinimą, skirtą tik laikinųjų apsaugos priemonių klausimo sprendimui, padarė išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė.

12. Iš byloje esančio 2021 m. lapkričio 16 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš 2021 m. lapkričio 16 d. išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyta, kad atsakovė dirba dvejose darbovietėse ir vidutiniškai gauna per mėnesį 2 337,29 Eur atlyginimą neatskaičius mokesčių. Pažymėtina, kad atsakovė nei atsiliepime į prašymą, nei atsiliepime į atskirąjį skundą nepatikslino gaunamų pajamų dydžio, nenurodė, kad be šalių nepilnamečių vaikų, turėtų kitų išlaikytinių. Iš byloje esančio Juridinių asmenų registro 2021 m. gruodžio 2 d. išplėstinio išrašo nustatyta, kad apeliantas yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas ir vadovas. Iš 2021 m. lapkričio 16 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 23 žemės sklypai, butas, taip pat kitas nekilnojamasis turtas, dalis atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto yra apsunkinti hipoteka. Iš 2021 m. lapkričio 16 d. išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyta, kad apeliantas dirba ir gauna 650 Eur atlyginimą, neatskaičius mokesčių.

13. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje pirmosios instancijos teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai, ar bent dalį tokių poreikių vaiko tėvai tenkina savanoriškai ir pan.

14. Byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų dėl turto vertės, duomenų, kad ieškovas iš nekilnojamojo turto gavo ar gautų didesnes pajamas, be to sutiktina su ieškovu, kad nors apeliantui nuosavybės teise priklauso daugiau nekilnojamojo turto nei jo turi atsakovė, tačiau dalis apelianto turimo nekilnojamojo turto yra apsunkinti hipoteka. Vaikų poreikiai pvz. maistui, aprangai, sveikatai, mokslui ir kt. turi būti užtikrinami kasdien. Vien aplinkybė apie didesnio kiekio nekilnojamojo turto turėjimą nuosavybės teise, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą dėl kasdieninių vaikų poreikių užtikrinimo be išsamesnio aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo pati savaime nesudaro pagrindo vienareikšmiai išvadai, kad šiai dienai tėvas turi daug didesnes galimybes skirti didesnį išlaikymą vaikams.

15. Preliminariai įvertinus aptartus duomenis, gautus iš viešųjų registrų, apelianto nurodytus argumentus, sutiktina iš dalies su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog apelianto turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės padaryta iš esmės neįvertinus visumos faktinių aplinkybių. Iš esmės nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).

16. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad procesas šioje byloje tęsiasi jau beveik ketverius metus ir tokiam ilgam laikui nepagrįstai didžiąja dalimi vienam atsakovui yra perkelta šalių sūnų išlaikymo našta, kadangi nei 2018m. kovo 29 d. nutartimi iš atsakovės priteistas laikinas išlaikymas 115,85 Eur, nei 2021m. gruodžio 21 d. skundžiama nutartimi priteistas laikinas išlaikymas 130 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui neatitinka nei vaikų poreikių, nei atsakovės turtinės padėties, nei ekonominės situacijos, nei teismų praktikos priteisiant ne tik nuolatinį, bet ir laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Apeliantas akcentuoja, kad jis augindamas nepilnamečius vaikus, atsižvelgiant į jų amžių (paauglystę), asmenines savybes, turi aktyviai dalyvauti jų kasdieniniame gyvenime, auklėjime, ugdyme, ir neturi objektyvios galimybės daugiau dirbti ar užsiimti kita veika, iš kurios gautų ženklesnes pajamas. Tuo tarpu atsakovės pajamos yra 3,5 karto didesnės nei ieškovo, be to atsakovė visiškai nebendrauja su nepilnamečiais vaikais ir nedalyvauja jų auklėjime, todėl visiškai nepatiria jokių papildomų išlaidų jų išlaikymui.

17. Pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu minimali mėnesinė alga iki mokesčių sudarė 642 Eur, o atskaičius mokesčius buvo 468 Eur, kurios dydis laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga padidėjo, t. y. siekia 730 Eur (neatskaičius mokesčių). Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

18. Nustačius pagrindą pakeisti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį, turi būti sprendžiama dėl paties išlaikymo dydžio, o tai turi būti daroma taikant įstatyme įtvirtintus kriterijus, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį ir atitinkamai jų galimybes teikti išlaikymą, būtiną vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.192 straipsnio 2–3 dalys). Priteisto išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, o pusiausvyrą tarp šių dviejų kriterijų padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių apsaugos principas, kuriuo visais atvejais turi vadovautis teismas. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 14 punktas).

19. Pažymėtina ir tai, kad išlaikymą vaikui turinčių teikti tėvų turtinei padėčiai didelę įtaką daro ir jų turimos finansinės prievolės. Tačiau, priklausomai nuo jų prisiėmimo ir vykdymo aplinkybių, finansinės prievolės gali būti vertinamos ne kaip objektyviai mažinančios išlaikymą turinčio teikti tėvo (motinos) pajamas, bet kaip patvirtinančios tėvo (motinos) galimybę vykdyti didesnius finansinius įsipareigojimus, taip pat ir vaikui, arba kaip neatsakingas finansinis elgesys, negalintis būti teisėta priežastis mažinti išlaikymo vaikui dydį.

20. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 19 punktą). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 13 punktą ir jame nurodytą praktiką); protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

21. Tiek sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo teismo sprendimu, tiek sprendžiant dėl laikino išlaikymo priteisimo iki sprendimo priėmimo atsižvelgtina į minėtas įstatymo nuostatas bei formuojamą teismų praktiką šiais klausimais, prioritetą teikiant išimtinai nepilnamečių vaikų interesams. Šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutartimi. Civilinė byla, kurioje prašoma pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-851-772/2014 iki šiol neišnagrinėta. Susiklosčiusi situacija negali pažeisti nepilnamečių vaikų interesų, todėl atsižvelgiant į vaikų interesus, į konkrečias bylos aplinkybes negali būti paneigiama galimybė spręsti dėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis priteisto išlaikymo padidinimo (CPK 147-150 straipsniai). (Šios nutarties 13 punktas).

22. Atsakovė nesutikdama su atskiruoju skundu teigia, kad prašymo keisti 2018 m. kovo 29 d. teismo nutartimi byloje taikomas laikinąsias apsaugos priemones tenkinimas ir laikino išlaikymo padidinimas nuo 115 Eur iki 200 Eur reikštų ir netiesioginį ieškovo ieškinio reikalavimo patenkinimą pilna apimtimi. Be to atsižvelgiant į aplinkybę, jog 2018, 2019, 2020 ir 2021 m. ieškovui pilnai užteko ir 115 Eur dydžio iš atsakovės gaunamų periodinių išmokų, nors jo turtinė padėtis galbūt buvo analogiška kaip ir dabar, toks ženklus laikino išlaikymo dydžio keitimas iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo būtų nepagrįstas, neproporcingas ir neteisėtas. Be to atsakovės vertinimu tam, kad atsakovė negali bendrauti su nepilnamečiais vaikais įtakos turėjo ieškovo netinkamas elgesys. Galimybės bendrauti su savo vaikais buvo ir yra apribotos būtent dėl ieškovo kaltės, tuo pačiu užkertant jai galimybes ir finansiškai kažkiek prisidėti prie jų išlaikymo. Pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje teismas neturi galimybės bei teisinio pagrindo išsamiai analizuoti ir vertinti byloje pateiktus įrodymus ir nustatyti aplinkybes, kurias įvertinus būtų išspręstas šalių ginčas dėl išlaikymo priteisimo.

23. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto argumentui, kad jo prašoma priteisti laikino išlaikymo suma kiekvienam vaikui nesiekia net pusės vienos minimalios mėnesio algos, kuri yra orientacinis išlaikymo dydžio vaikui priteisimo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad 2018 m. kovo 29 d. nutartimi iš atsakovės priteistas laikinas išlaikymas 115,85 Eur, vaikui nebeatitinka vaikų poreikių. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad bylos nagrinėjimas vyksta labai ilgą laiką, kad galėjo šiek tiek augti vaikų poreikiai, taip pat per tą laiką buvo ir yra juntamas akivaizdus infliacijos augimas, pinigų perkamosios galios pokyčiai, prekių ir paslaugų kainų augimas, todėl sprendė, kad tikslinga padidinti priteistą išlaikymą iki 130 Eur kiekvienam vaikui. Atsižvelgiant į apelianto argumentus, nurodytas aplinkybes sutiktina su apeliantu, kad ir 130 Eur suma yra per maža, kad galėtų tenkinti nepilnamečių vaikų poreikius. Kad ir laikinai, tačiau ir laikino išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu ( šios nutarties 26 punktas).

24. Sutiktina su apelianto argumentais, kad ir atsakovė priešieškinyje akcentuoja, kad abiejų vaikų poreikiai net neginčytinai išaugo ir, kad ženkliai pakito periodinių išmokų nustatymui reikšmingas minimalios mėnesinės algos dydis ir pan. Todėl abejotini atsakovės argumentai, kad jei galbūt 2018, 2019, 2020 ir 2021 m. ieškovui pilnai užteko ir 115 Eur dydžio iš atsakovės gaunamų periodinių išmokų vaikų išlaikymui tai, kaip ir nebūtų pagrindo išlaikymo didinti. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad nors atsakovė ir nurodė konkrečius argumentus dėl ieškovo valdomo turto akcentuodama, kad arba ieškovas nesako tiesos teismui, nepateikia išsamių duomenų dėl gaunamų pajamų kiekio, arba, kad jis klaidingai nurodo teismui vaikų poreikiams išleidžiamų pinigų sumas bei nurodė, kad nėra pagrindo didinti laikino išlaikymo dydį nuo 130 Eur iki 200 Eur. Tačiau nenurodė, kokie jos manymu yra vaikų poreikiai, koks išlaikymo dydis atitiktų vaikų interesus, nepateikė jokių duomenų, kad ji atsižvelgiant į savo materialinę padėtį, ar gaunamas pajamas negali teikti didesnio išlaikymo nepilnamečiams vaikams iki kol bus priimtas galutinis sprendimas.

25. Taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai. Įvertinus šiuo metu byloje esančius duomenis, preliminariai juos įvertinus, atsižvelgus į apelianto argumentus, vaikų amžių, objektyviai didėjančius vaikų poreikius, bei į tai, ką nurodė ir pirmosios instancijos teismas, kad akivaizdžiai padidėjo infliacija, pakito pinigų perkamoji galia, išaugo prekių ir paslaugų kainos, taip pat į atsakovės galimybes teikti didesnį išlaikymą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas išlaikymo sumą padidindamas tik iki 130 Eur. Įvertinus tai, kad prioritetas teiktinas nepilnamečių vaikų interesams teismo nutartis keistina, išlaikymo dydis atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus padidintinas iki 180 Eur vienam vaikui. Teismo vertinimu, atsakovei bendrai tenkanti abiejų vaikų išlaikymo 360 Eur suma tikėtina nėra neproporcinga, sukelianti didelius nepatogumus, ar pažeidžianti atsakovės interesus.

26. Atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2019 m. vasario 1 d. Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro pagalbos planą ir 2021 m. spalio 28 d. psichologo raštą. Apeliacinis teismas sprendžia, kad aplinkybių nurodytų minėtuose dokumentuose šioje proceso stadijoje nėra tikslinga analizuoti ir vertinti. Taip pat dėl apelianto nurodytų aplinkybių, kad atsakovė nebendrauja su vaikais, bei atsakovės nurodytų argumentų, kad apeliantas neleidžia vaikams bendrauti su ja ir nuteikinėja prieš ją vaikus nėra tikslinga išsamiai pasisakyti, kadangi šios aplinkybės vertintinos bylą nagrinėjant iš esmės ir šiuo atveju neįtakoja teismo padarytų išvadų dėl priteisto laikino išlaikymo dydžio pakeitimo. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiamas tik šalių nepilnamečių vaikų laikino išlaikymo pakeitimo klausimas, kurio sprendimo metu teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka. Be to apeliacinės instancijos teismas dėl įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti. Be to teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikino išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), neužtikrino nepilnamečių vaikų teisės į reikalingo dydžio išlaikymą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nustatant, kad šalių kiekvienam nepilnamečiui vaikui laikinam išlaikymui iš atsakovės priteistina po 180 Eur kas mėnesį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

28. Bylinėjimosi išlaidų klausimas spręstinas bylą išnagrinėjus iš esmės.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį dėl laikino išlaikymo priteisimo išdėstyti taip:

„Pakeisti 2018 m. kovo 29 d. nutartimi priteisto laikino išlaikymo dydį. Priteisti iš atsakovės J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams A. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir J. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini), laikinąjį išlaikymą kiekvienam po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones gavimo teisme dienos, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 7 d., iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovą A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskiriant laikino išlaikymo lėšų tvarkytoju“.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.