Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Linai Laniauskienei, Audronei Glambienei, Vitalijai Martinkėnaitei, Karinai Ruseckai,

išvadą teikiančios institucijos atstovėms Danai Sederevičienei, Godai Varkauskaitei, Danutei Rainienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. patikslintą ieškinį atsakovui A. K. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Taip pat priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

21. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.): bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

22. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

23. Kasacinis teismas akcentuoja, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

24. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo padidinti priteistą iš atsakovo periodinį išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams iki 306 Eur per mėnesį, motyvuodama pakitusiais šalių nepilnamečių vaikų poreikiais, padidėjusiomis prekių ir paslaugų kainomis ir dėl to ženkliai padidėjusiu jų išlaikymu, dėl ko priteistas iš atsakovo išlaikymas yra nepakankamas ir nepatenkina vaikų dabartinių fizinių ir kitų poreikių. Taigi, ieškovė ieškinį dėl išlaikymo dydžio padidinimo įrodinėja pasikeitusiais vaikų poreikiais.

25. Ieškovė tiek pradiniame, tiek patikslintame ieškinyje detalizavo šalių nepilnamečių vaikų poreikius, t. y. pateikė vaikų poreikių lentelę, pateikė įrodymus apie patiriamas išlaidas, teikė teismui paaiškinimus dėl vaikų poreikių. Tačiau teismo posėdžio metu tiek ieškovė, tiek ieškovės atstovas pažymėjo, kad pateikta poreikių lentelė yra praradusi aktualumą, nes kainos, poreikiai dar yra padidėję, tačiau ieškovė parašo priteisti mažesnį nei pripažįstamas minimalus išlaikymo dydis teismų praktikoje. Taip pat ieškovės prašoma padidinti išlaikymo suma yra mažesnė nei minimali orientacinė išlaikymo suma pagal Kasacinio teismo praktiką, kurios įrodinėti nereikia.

26. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad be būtinųjų poreikių sūnui reikalingas bus ortodontinis gydymas, šiuo metu yra būtina plėsti sūnui žandikaulį, reikalinga kineziterapeuto užsėmimai, tai pat abu vaikai lanko būrelius, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Taip pat, vaikams augant, reikalingi nauji drabužiai ir avalynė, atitinkamai padidėjo ir išlaidos reikalingos maistui. Ieškovė taip pat paaiškino, kad nors Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 3 punkte numatyta, kad vaikų ligos, neįgalumo atveju ar esant kitoms ypatingoms aplinkybėms, šalys įsipareigojo per pusę dengti visas išlaidas, tačiau atsakovas ne visada sutikdavo dalintis išlaidomis, todėl ieškovė ne visada pateikdavo atsakovui duomenis apie patirtas išlaidas, susijusias su 3 punktu, nes visuomet dėl šių išlaidų kildavo ginčai, atsakovas nenorėdavo mokėti. Bylos nagrinėjimo metu abi šalys patvirtino, kad per visą tą laiką, atsakovas yra sumokėjęs 298 Eur dydžio išlaidas pagal Sutarties dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu 3 punktą. Taip pat patvirtino, kad tarp šalių kildavo nesutarimų dėl to punkto taikymo.

28. Teismų praktikoje pripažįstama, jog orientacinis vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijus yra minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), kuris nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 924,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516), atskaičius mokesčius – 708,00 Eur. Be to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinas tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas), išlaikymas privalomai neturėtų būti mažinamas išmokų suma tik tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).

29. Teismas pažymi, kad santuokos nutraukimo metu šalių vaikai buvo 6 ir 3 metų, abu lankė darželį. Šiuo metu abu vaikai lanko mokyklą, atsirado nauji poreikiai ir interesais. Šiuo metu iš atsakovo priteista išlaikymo vaikams suma, net ir indeksavus ją pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, yra žymiai mažesnio dydžio nei pusė MMA, kuri yra siejama su būtiniausių vaiko poreikių užtikrinimu. Todėl teismui nekyla abejonių, kad iš atsakovo priteistas (150 Eur) teiktinas išlaikymo dydis nėra pakankamas patenkinti būtiniausius šalių vaikų poreikius.

30. Teismas nesutinka su atsakovo teiginiais, kad ieškovės nurodyti vaikų poreikiai yra per dideli, nes atsižvelgiant į tai, kad šalių vaikai yra moksleiviai, o sūnus paauglys, nuolat augantis, sprendžia, kad nurodytos išlaidos vaikų poreikiams iš esmės atitinka vaikų amžių, jų poreikius ir nėra aiškiai per didelės ar nepagrįstos.

31. Teismas pažymi, kad plėtodamas praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo klausimais, kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Todėl nagrinėjamoje byloje ieškovė, reikalaudama priteisti iš atsakovo tik minimaliems vaiko poreikiams tenkinti reikalingą išlaikymą, neturėjo pareigos pagrįsti prašomo išlaikymo dydžio įrodymo sampratą atitinkančiais faktiniais duomenimis. Tačiau ji į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius vaikų poreikius, juos detalizavo.

32. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio.

35. Atsakovas teismo posėdžio metu ir savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jis ėmė paskolą kompiuteriui įsigyti, taip pat pardavė savo automobilį bei skolinosi pinigų iš kitų asmenų, kad galėtų sumokėti advokato išlaidas, pateikė tai patvirtinančius įrodymus banko pavedimus. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

36. Pažymėtina, jog pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad esant tam tikroms aplinkybėms, pvz. dėl ligos, mažesnio darbo užmokesčio ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikui nepriklauso ar, kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni. Atsakovas nepateikė duomenų, kad egzistuotų objektyvios priežastys, kurios sudarytų pagrindą mažinti vaikams reikalingo išlaikymo sumą žemiau MMA vidurkio. Vien ta aplinkybė, kad šalis negauna pakankamai darbinių pajamų, neatleidžia bet kurio iš tėvų nuo jam tenkančios pareigos išlaikyti savo vaikus. Be to, tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais

37. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; ir kt.). Vaikas turi būtinuosius poreikius, kuriuos tenkinti yra abiejų šalių pareiga ir net tuo atveju, jeigu tėvų galimybės ją vykdyti yra ribotos, jie turi dėti maksimalias pastangas šiai pareigai tinkamai vykdyti. Byloje nėra jokių įrodymų, išskirtinių aplinkybių, kad atsakovas būtų nepajėgus uždirbti ieškovės nurodytam išlaikymui mokėti reikalingas pajamas. Priešingai, atsakovo paaiškinimai dėl galimų papildomų darbų – teikiant valymo paslaugas, ar barmeno paslaugas, kurias jis tvirtina esą atliekantis nemokamai kitiems asmenims ar nemokamai teikiantis įrangą toms paslaugoms teikti, taip pat atsakovo paaiškinimai, jog tai, jog nors valymo paslaugų neteikia šiuo metu, tačiau paaiškinti, kodėl ir šiuo metu yra įmanoma užsakyti valymo paslaugas pas atsakovą, negali pasakyti, vertintini kritiškai. Taip pat, Lietuvos aukščiausiasis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; ir kt.), o ne, kaip atsakovas, neatlygintinai teikti įvairias paslaugas, iš kurių galima užsidirbti papildomų pajamų. Visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan., turi būti vertinamos vaikų interesų naudai.

38. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2010). Taigi, šiuo atveju ieškovei, su kuria nuolatos gyvena šalių nepilnamečiai vaikai, tenka didesnė vaikų auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi našta, taip pat atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų. Pats atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad su vaikais matosi apie 6-8 dienas per mėnesį, o nuo santuokos nutraukimo, t. y. per 4 metus, su vaikais atostogavo tik vieną kartą. Ieškovė ieškinyje ir paaiškinimais teismo posėdžio metu įrodė, kad deda pastangas įgyvendinti vaikų poreikius, siekdama užtikrinti jiems ne tik saugią aplinką ir būtiniausius poreikius, tačiau ir užtikrinti kitus vaikų poreikius. Taip pat asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti (užtikrinti) savo turtinę padėtį, kad galėtų užtikrinti vaikų poreikius, turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Šiuo atveju atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas ir sveikas vyras, todėl abu tėvai turi užtikrinti vaiko poreikius ir pagal bylos medžiagą, jie turi tokias galimybes. Šiuo atveju atsakovas nepagrindė savo teiginių, kad dėl jo turtinės padėties prašoma priteisti išlaikymo suma jam galėtų būti per didelė. Pažymėtina, kad šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

39. Teismo vertinimu, atsižvelgus į iš esmės pasikeitusius (padidėjusius) šalių nepilnamečių vaikų poreikius, 2020 m. vasario 28 d. teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydis, pritaikius indeksaciją, yra žymiai mažesnė nei ½ dalis MMA ir nebeatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), taip pat vaikų poreikių ir teisėtų interesų. Todėl ieškovės reikalavimą pakeisti teismo Sprendimu, kuriuo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nustatytą atsakovo tiektino išlaikymo dydį tenkina ir iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistina 306 Eur išlaikymo suma kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės.

40. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštus reikalavimus, didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

41. Šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikytina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

42. Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo

43. Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalis), reiškiantis, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Nustatant vaiko interesų turinį, atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, kad teismas ex officio kiekvienoje byloje turi nustatyti konkretaus vaiko interesus.

44. Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesus atitinka maksimalus, kiek įmanoma, bendravimas su abiem tėvais (CK 3.175 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-99-969/2016 ir kt.). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Abu tėvai lygiomis teisėmis turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tai įmanoma tik nuolat bendraujant su vaikais. Sudarius galimybę vaikui kiek įmanoma maksimaliai bendrauti su vienu iš skyrium gyvenančiu tėvu, vaikas bus apgaubtas dar didesne meile, šiluma ir rūpesčiu, kas žymiai pagerins jo emocinę sveikatą.

45. Įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamųjų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Įstatymas numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Bet kuriuo atveju, sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

46. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

47. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Minėta sutartimi, šalys sutarė dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, t. y. šalys susitarė, kad A. K. su savo nepilnamečiais vaikais, jei šalys atskiru raštu fiksuotu susitarimu (SMS žinutėmis, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) nesusitars kitaip, bendraus sekančia tvarka: a) Porinių savaičių antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos ar kitos Šalių raštu (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartos vietos pasibaigus užsiėmimams ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą 20:00 val.; b) Neporinių savaičių trečiadieniais, pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos ar kitos Šalių raštu (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartos vietos pasibaigus užsiėmimams ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą 20:00 val. c) Neporinių savaičių savaitgaliais pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos ar kitos Šalių raštu (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartos vietos penktadienį pasibaigus užsiėmimams ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 18:00 val.; d) Kiekvienų metų Motinos ir Tėvo dieną nepilnamečiai vaikai praleidžia atitinkamai su motina A. K. ir tėvu A. K.. Jeigu motinos diena sutampa su tėvo matymosi su vaikais savaitgaliu, A. K. grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą šventinę dieną 10:00 val. ryte. Jeigu tėvo diena sutampa su motinos bendravimo su vaikais savaitgaliu, A. K. vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos Šalių raštu (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartos vietos pasiima šventinę dieną 10:00 val. ryte ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 18:00 val.; e) A. K. nepilnamečių vaikų gimimo dienos šventes turi teisę planuoti jų gimimo dieną, nepriklausomai nuo to, kad tą dieną yra numatytas A. K. bendravimas su vaikais. Apie tokį ketinimą A. K. raštu (SMS žinute ar el. paštu) informuoja A. K. prieš dvi savaites, tokiu būdu tą dieną numatyta bendravimo tvarka nėra įgyvendinama. A. K. turi sudaryti sąlygas A. K. pasveikinti vaikus jų gimimo dieną.; f) A. K. turi teisę su savo nepilnamečiais vaikais praleisti iki dviejų savaičių nepertraukiamų vasaros atostogų. Apie savo ketinimą įgyvendinti šią teisę A. K. informuoja A. K. iki kiekvienų metų gegužės 1 dienos. Konkretų atostogų pradžios ir pabaigos laiką Šalys suderina raštu (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) iki numatytų atostogų pradžios likus ne mažiau nei 14 kalendorinių dienų, atsižvelgdami į kitą vaikų vasaros užimtumą. Vaikų tėvai privalo suteikti vienas kitam informaciją apie vaikų buvimo vietą jų atostogų metu bei sudaryti sąlygas susisiekti su vaikais telefonu. Jeigu A. K. savo teisę atostogauti su vaikais ketins įgyvendinti užsienyje, apie tokį savo ketinimą jis turi informuoti vaikų motiną raštu (SMS žinute ar el. paštu) ne vėliau kaip prieš du kalendorinius mėnesius iki numatytos kelionės pradžios, kad būtų užtikrintas tinkamas vaikų kelionės dokumentų galiojimas.; g) Šalis, su kuria tuo metu yra nepilnamečiai vaikai, privalo užtikrinti vaikų interesus į saugią aplinką, sveikatą ir tinkamas nakvynės sąlygas. A. K. taip pat įsipareigoja užtikrinti, kad tais atvejais, kai jo bendravimo su vaikais metu vyks vaikų užsiėmimai, renginiai, šventės ir pan., ar bus reikalinga pamokų/užduočių ruoša, A. K. privalo užtikrinti vaikų pasirengimą pamokoms/užduotims ir dalyvavimą būreliuose, užsiėmimuose, renginiuose ar kitose vaikų veiklose. A. K. nevykdant šios pareigos, A. K. turi teisę pati imtis visų reikalingų priemonių šiam vaikų interesui užtikrinti; h) A. K. įsipareigoja užtikrinti, kad vaikų perdavimo tėvui momentu vaikai su savimi turėtų visus jiems reikalingus sezoną atitinkančius drabužius ir avalynę, o A. K. įsipareigoja grąžindamas vaikus į jų ugdymo įstaigą, gyvenamąją vietą ar kitą Šalių raštu (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartą vietą grąžinti ir visus jam perduotus vaikų daiktus; i) Dėl objektyvių priežasčių negalėdamas įgyvendinti savo teisės ir pareigos bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais šioje bendravimo tvarkoje numatytu metu ir sąlygomis, A. K. informuoja A. K. raštu (SMS žinute ar el. paštu) nedelsiant, kai tik paaiškėja priežastys, dėl kurių bendravimo tvarka negalės būti įgyvendinta.; j) Esant objektyvioms aplinkybėms, dėl kurių nepilnamečiai vaikai ar vienas iš jų negali numatytu laiku bendrauti su savo tėvu A. K. (vaikų liga, iš anksto suplanuotos atostogos, užklasiniai užsiėmimai ir pan.), A. K. apie tai praneša A. K. raštu (SMS žinute ar el. paštu) iš karto, kai paaiškėja priežastys, dėl kurių numatytas bendravimas neįvyks. Tokiu būdu vaikų bendravimas su tėvu yra nukeliamas kitam numatytam kartui.; k) Nepilnamečiams vaikams (ar vienam iš jų) susirgus, susižeidus ar įvykus bet kokiam kitam įvykiui, dėl kurio kyla grėsmė vaikų (vaiko) sveikatai, tėvas, su kuriuo tuo metu yra vaikas (vaikai) privalo imtis visų įmanomų priemonių sumažinti žalai ar jos išvengti. Taip pat nedelsiant informuoti apie tai kitą Šalį bei reikalui esant grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą; l) Atskirais atvejais A. K. ir A. K. gali susitarti nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos ar ją praplėsti. Toks susitarimas turi būti fiksuotas SMS žinutėmis, el. paštu, surašant raštišką susitarimą ir pan. Iš esmės numatyta bendravimo tvarka gali būti pakeista tik sutartimi, patvirtinta teismo.

51. Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ginčo tarp šalių, dėl šių ieškovės reikalavimų, nustatant bendravimo tvarką su vaikais, nėra – dėl atsakovo bendravimo su vaikais švenčių metu, vaikų bei šalių gimtadienių metu, tėvo ir motinos dienų metu. Taip pat ieškovė nurodė, kad sutinka, kad atsakovas turėtų teisę atostogauti su vaikais 14 kalendorinių dienų, kaip ir buvo numatyta ankstesnėje tvarkoje. Tarnyba dėl minėtų sąlygų prieštaravimų taip pat nenurodė. Todėl teismas dėl šių reikalavimų nepasisakys išsamiau, kadangi ginčo tarp šalių nėra, taip pat nenustatyta, kad minėti reikalavimai prieštarautų imperatyvioms teisės normoms. Taip pat ieškovė atsisakė patikslinto ieškinio 3.9 p. reikalavimo bei 3.4. punkto sąlygos – „tačiau visais atvejais pirmenybę teikiant vaikų interesams ir jų pageidavimui dėl gimtadienio šventimo“.

Dėl atsakovo bendravimo su vaikais savaitgaliais

52. Kasacinis teismas yra išskyręs šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus; 2) bendravimo tvarka turi užtikrinti saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) nuolatinį palaikymą; 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam tėvui (motinai) su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams ateityje; 6) teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka galės būti realiai įgyvendinta, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendrauti su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu ir nustatyti priemones tokioms priežastims pašalinti ar sumažinti (galimai nustatant tėvo (motinos) bendravimą su vaiku per tarpininką); 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo bei vaiko prigimtinio intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021).

53. Kai spendžiamas kiekvienas su vaiku susijęs klausimas, vaikas nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme, o jei šitai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 102-116).

54. Nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). Tais atvejais, kai vaikas išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos ir nenorą bendrauti, teismas turi įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis ir ar vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ribojimas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus. Vaiko kompetencija priimti sprendimą, šiuo atveju – atsisakyti bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), ir už jį atsakyti paprastai didėja su amžiumi ir vaiko branda, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 102-116).

55. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skyrybų atveju abu tėvai, tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, likusias po skyrybų, kurios dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tarp tėvų priežastis. Būtent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 102-116).

57. Atsakovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu prašė netenkinti atsakovės reikalavimo ir palikti galioti (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą atsakovo bendravimo su vaikais savaitgaliais tvarką – t. y., atsakovas su vaikais bendrauja neporinių savaičių savaitgaliais pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos ar kitos šalių raštu (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartos vietos penktadienį pasibaigus užsiėmimams ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 18:00 val.

60. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagrindinė priežastis, kodėl vaikai šiuo metu nenori su tėčiu pasilikti ilgesniam laikui su nakvynėmis, yra atsakovo elgesys (duomenys neskelbtini), t. y. baimė, kad atsakovas vėl vartos alkoholinius gėrimus, bus neblaivus ir pan. Šias aplinkybes vaikai nurodė ir apklausos metu.

61. Teismas pažymi, kad įstatymas numato lygiavertę tėvystę, lygias tėvo ir motinos teises vaikų atžvilgiu. Vien tai, kad vaikai gyvena su motina, nesuteikia jai teisės riboti tėvo bendravimo su vaikais, vienašališkai spręsti dėl to koks bendravimas yra geriausias. Remiantis CK reglamentavimu, skyrium gyvenantis tėvas turi teisę maksimaliai bendrauti su vaikais ir tik tuo atveju, jei toks bendravimas vaikams kenkia, jis gali būti ribojamas. Teismas sutinka tiek su ieškovės nuomone, tiek su Tarnybos nuomone, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) netinkamai elgėsi bei padarė žalą savo santykiams su vaikais, o dėl to buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (2023 m. vasario 23 d. nutartis, priimta šioje byloje), kurių pagrindu buvo labai apribotas atsakovo bendravimas su vaikais, t. y. numatytas atsakovo bendravimas su vaikais be nakvynių. Tačiau sutiktina su Tarnybos nuomone bei atsakovo nuomone, kad nuo to įvykio praėjau daugiau nei 1 metai, atsakovas dėjo pastangas atkurti ryšį su vaikais, sutiko, kad pasielgė netinkamai, nors atsisakė tą įvykį plačiau komentuoti bylos nagrinėjimo metu, tačiau pažymėtina, kad vėliau, byloje nėra duomenų, kad atsakovui bendraujant su vaikais būtų pažeidžiamos vaikų teisės. Teismo nuomone, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka savaitgaliais, prieštarautų atsakovo bei nepilnamečių vaikų interesams, nes vaikai turi teisę bendrauti su abiem tėvais. Be to, abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaikų saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui.

62. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog nuo (duomenys neskelbtini) įvykio, atsakovas būtų netinkamai elgęsis vaikų atžvilgiu, į tai, kad šalių vaikai nors ir nurodo, kad nenori būti ilgai su atsakovu, tačiau su tėčiu susitikti, matytis nori ir sutinka, į tai, kad įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesus atitinka maksimalus, kiek įmanoma, bendravimas su abiem tėvais, į tai, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, į tai, kad abu tėvai lygiomis teisėmis turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, o tai įmanoma tik nuolat bendraujant su vaikais, sprendžia, kad geriausius tiek atsakovo, tiek vaikų šalių interesus atitiks toks bendravimas savaitgaliais - atsakovas su vaikais bendrauja neporinių savaičių šeštadieniais nuo 10:00 iki 11:00 val. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos ar kitos šalių raštu (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartos vietos ir grąžindamas tos pačios savaitės sekmadienį į jų gyvenamąją vietą nuo 18:00 iki 19:00 val.

Dėl atsakovo bendravimo su vaikais darbo dienomis

64. Atsakovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu prašė netenkinti atsakovės reikalavimo ir palikti galioti (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką darbo dienomis.

66. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas savo veiksmais (duomenys neskelbtini), susilpnino ryšį tarp savęs ir vaikų, į tai, kad šalių vaikai nors ir nurodo, kad nenori būti ilgai su atsakovu, tačiau su tėčiu susitikti, matytis nori ir sutinka, atsižvelgdamas į Tarnybos pateiktą galutinę išvadą, į tai, kad teismas, vadovaudamasis išimtinai vaiko interesais, nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją, sprendžia, kad geriausius tiek atsakovo, tiek vaikų šalių interesus atitiks toks bendravimas darbo dienomis - atsakovas bendrauja su vaikais kiekvieną trečiadienį, pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos ar kitos šalių raštu (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartos vietos pasibaigus užsiėmimams ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą nuo 19:30 iki 20:00 val.

Dėl atsakovo bendravimo su vaikais šventinių dienų metu

67. Teismas pažymi, kad CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Pažymėtina, kad tokiais atvejais, kai teismo yra nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka, pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Todėl teismas mano, kad ieškovės reikalavimas sukonkretinti atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką švenčių metu yra pagrįstas ir tenkintinas.

68. Pažymėtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas sutiko, jog yra būtina ir tikslinga nustatyti atsakovo bendravimą su vaikais švenčių dienomis, t. y. jį sukonkretinti. Pažymėtina, kad šalys teismo posėdžio metu abi neprieštaravo, kad rotuojant kiekvienais metais, atsakovas atitinkamai šventes praleis su vaikais, su nakvynėmis. Ginčo tarp šalių dėl to nėra.

Dėl dienų kompensavimo atsakovui

69. Atsakovas atsiliepimu prašo, kad visais atvejais vaikų mamos gimimo dieną ir Motinos dieną vaikai praleidžia su mama. Jeigu šios dienos patenka į tėvo bendravimo su vaikais laiką savaitgaliais, tėvo bendravimas šiomis dienomis nevyksta, todėl šios dienos kompensuojamos artimiausio tėvui nepriklausančio bendrauti savaitgalio metu. Ieškovė su tokiu reikalavimu nesutinka nurodydama, kad analogiškai turėtų būti kompensuojama ir jai dienos su vaikais, atsakovo gimtadienio bei tėvo dienos atveju.

70. Teismas mano, kad toks atsakovo atsiliepimo prašymas nustatyti kompensaciją atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką švenčių metu yra pagrįstas, nes kai teismo yra nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka, pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą. O atsižvelgiant į galiojančią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, į tai kiek laiko per mėnesį su vaikais būna ieškovė, kiek atsakovas, taikant atsakovo kompensacijos mechanizmą, juo bus užtikrinama tėvų teisių ir pareigų lygybė.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

72. 2024 m. kovo 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

73. Vadovaujantis CPK 93 str. 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

74. Bylos duomenimis nustatyta, kad šioje byloje ieškovė, teikdama teismui ieškinį, patyrė iš viso 3630 Eur bylinėjimosi išlaidų (duomenys neskelbtini), susijusių su sutektomis teisinėmis paslaugomis. Taip pat nustatyta, kad šioje byloje atsakovas patyrė iš viso 5877,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (duomenys neskelbtini) už suteiktą teisinę pagalbą. Prašomos priteisti sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių rekomenduojamų dydžių. Teismas vadovavosi byloje esančiais įrodymais, kurie pagrindė realų išlaidų apmokėjimo faktą.

75. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo patenkintas 100 proc.

77. Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas 75 proc. (reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo patenkintas 100 proc., o reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo 50 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistina 2722,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

78. Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas 75 proc., atsakovui iš ieškovės priteistina 1469,30 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsakovui suteiktą advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

79. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo tenkinamas 100 proc. iš atsakovo valstybei priteistina 84 Eur žyminio mokesčio suma ((306 Eur – 150 Eur) × 12 mėn. × 3 proc. × 75 proc.)) x2) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1dalies 6 punktas).

81. Taigi, ieškovei iš atsakovo iš viso priteistina 2776 Eur bylinėjimosi išlaidų (2722,50 Eur už suteiktą advokato teisinę pagalbą bei 53,50 Eur už ieškinio reikalavimą (dėl bendravimo tvarkos pakeitimo) sumokėtą žyminį mokestį), o atsakovui iš ieškovės 1469,30 Eur. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ieškovei iš atsakovo priteistina 1306,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. (CK 6.130 straipsnio 1 dalis).

82. Nagrinėjant šią civilinę bylą, teismas patyrė 17,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju teismas tenkino 75 proc. ieškinio reikalavimų, teismas sprendžia, kad yra pagrindas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. į valstybės biudžetą, priteisti iš atsakovo – 13,20 Eur. Iš ieškovės priteistina likusi dalis išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. 4,40 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406-407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir L. K., a.k. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 306 Eur (tris šimtus šešis eurus) kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (duomenys neskelbtini) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečių vaikų motinai A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nustatytą bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad:

a) atsakovas su vaikais bendrauja neporinių savaičių šeštadieniais nuo 10:00 iki 11:00 val. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos ar kitos šalių raštu (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartos vietos ir grąžindamas tos pačios savaitės sekmadienį į jų gyvenamąją vietą nuo 18:00 iki 19:00 val.

b) atsakovas bendrauja su vaikais kiekvieną trečiadienį, pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos ar kitos šalių raštu (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartos vietos pasibaigus užsiėmimams ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą nuo 19:30 iki 20:00 val.

c) atsakovas porinių metų pirmąją Šv. Velykų dieną pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventinės dienos išvakarėse nuo 19:00 val. iki 19:30 val. ir grąžina Vaikus pirmąją Šv. Velykų dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. į Vaikų gyvenamąją vietą. Neporiniais metais šiame punkte nurodytas šventes Vaikai praleidžia su motina;

d) atsakovas neporinių metų antrąją Šv. Velykų dieną pasiima Vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventinės dienos išvakarėse nuo 19:00 val. iki 19:30 val. ir grąžina Vaikus antrąją Šv. Velykų dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. į Vaikų gyvenamąją vietą. Poriniais metais šiame punkte nurodytas šventes Vaikai praleidžia su motina;

e) atsakovas porinių metų gruodžio 25-ąją ir 26-ąją (Šv. Kalėdos) pasiima Vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmą šventinę dieną nuo 10:30 val. iki 11:00 val. ir grąžina Vaikus gruodžio 26-ąją (Šv. Kalėdos) dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. į Vaikų gyvenamąją vietą. Neporiniais metais šiame punkte nurodytas šventes Vaikai praleidžia su motina;

f) atsakovas neporinių metų gruodžio 24-ąją (Šv. Kūčių) dieną pasiima Vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10:30 val. iki 11:00 val. ir kitą dieną grąžina Vaikus į jų gyvenamąją vietą nuo 10:30 val. iki 11:00 val. Poriniais metais šiame punkte nurodytas šventes Vaikai praleidžia su motina;

g) atsakovas neporinių metų gruodžio 31 d. nuo 18:00 val. iki 18:30 val. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir bendrauja su vaikais iki sekančios dienos 19:00 val. iki 19:30 val. grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą;

h) atsakovas nelyginiais metais vaikų gimimo dieną – pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos 16.00 val. (ar kitu laiku, jeigu užsiėmimai baigiasi kitu laiku) ir grąžina namo iki 19:30 val.- 20:00 val. Jei ši diena yra viena iš savaitgalio dienų – pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos bendravimo dieną 10.00–10.30 val. ir grąžindamas juos tą pačią dieną 18.00–18.30 val.

i) atsakovas kiekvienais metais Tėvo dieną, bendrauja su vaikais pasiimdamas juos sekmadienį nuo 10.00–10.30 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos tą pačią dieną 18.00–18.30 val.

j) Kiekvienais metais atsakovo gimimo dieną, pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos 16.00 val. (ar kitu laiku, jeigu užsiėmimai baigiasi kitu laiku), o jei ši diena yra viena iš savaitgalio dienų – pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00–10.30 val. ir grąžindamas juos kitą dieną 18.00–18.30 val., o jeigu kita diena mokslo diena pristato vaikus į mokymosi įstaigą iki užsiėmimų pradžios;

k) Visais atvejais vaikų mamos gimimo dieną ir Motinos dieną vaikai praleidžia su mama. Jeigu šios dienos patenka į tėvo bendravimo su vaikais laiką savaitgaliais, tėvo bendravimas šiomis dienomis nevyksta, todėl šios dienos kompensuojamos artimiausio tėvui nepriklausančio bendrauti savaitgalio metu.

l) Tėvas bendrauja su vaikais jų vasaros atostogų metu 14 dienų nepertraukiamai bendru šalių susitarimu, pirmenybę teikiant vaikų interesams, atsižvelgiant į tai, ar vaikai tokių atostogų nori. Apie ketinimą bendrauti su vaikais jų vasaros atostogų metu vaikų tėvas praneša ieškovei iki einamųjų metų gegužės 1-os dienos;

m) Tėvas gali bendrauti ir su vienu iš vaikų, jei su kitu vaiku bendrauti nėra galimybės.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Šis sprendimas yra neatsietina dalis Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 4,40 Eur (keturis eurus ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidų pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1306,70 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešis eurus ir 70 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 13,20 Eur (trylika eurų ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidų pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 84 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją skaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2024 m. kovo 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Nuo sprendimo priėmimo dienos panaikinti 2022 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.