- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-29
- Bylos Nr.
- e2A-351-524/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01656-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- T. K.
- Ieškovas
- D. K.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. K. apeliacinį skundą dėl dalies Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui T. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. K. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama iš atsakovo T. K. priteisti 5 792,40 Eur negrąžintą skolą, 3 475,44 Eur dydžio sutartines palūkanas už uždelsimo įvykdyti pagrindinę prievolę laiką, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą 9 267,84 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2020 m. kovo 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 208,53 Eur dydžio žyminį mokestį bei visas bylinėjimosi išlaidas, kurios bus deklaruotos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Ieškovė taip pat prašė sugrąžinti jai 73,47 Eur dydžio perteklinį žyminį mokestį, nes už ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma – 208,53 Eur, o šioje byloje sumokėtas valstybei 282 Eur žyminis mokestis (už pareiškimą išduoti teismo įsakymą – 70 Eur ir už ieškinį – 212 Eur, panaikinus teismo įsakymą).
2. Ieškinyje nurodoma, kad 2010 m. balandžio 7 d. ir 2010 m. gegužės 11 d. paskolos sutartys (toliau – ir Sutartys) sudarytos su atsakovu, tačiau jis neįvykdė pareigos grąžinti 5 792,40 Eur (20 000 Lt) skolą iki 2010 m. liepos 1 d. Atsakovui, negrąžinusiam pinigų pagal neįvykdytų pagrindinių prievolių turinį, atsirado ir papildoma paskolos gavėjo prievolė paskolos davėjui mokėti 12 proc. metinių palūkanų (Sutarčių 3 punktas) už penkerius metus atgal, tai yra nuo teisės į sutartines netesybas atsiradimo dienos, tai yra nuo 2015 m. kovo 6 d. (nuo teisės reikalauti netesybas atsiradimo dienos), iki 2020 m. kovo 6 d. (iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos), o būtent sumokėti ieškovei 3 475,44 Eur palūkanų už nurodytą laikotarpį (tai yra už 5 metus, apskaičiuojant tokia tvarka: jei 695,088 Eur yra metinė palūkanų norma, tai pagal abi Sutartis už 5 metus susidaro 3 475,44 Eur nesumokėtų palūkanų suma).
Atsiliepimas
3. Ieškovė dubliku palaiko ieškinio reikalavimus ir prašo juos tenkinti. Nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovės atsiliepime į ieškinį prašomu taikyti ieškinio senaties palūkanų atžvilgiu terminu. Atkreipė dėmesį į tai, kad dėl priteistinos skolos su palūkanomis išdėstymo nesutinka, nes atsakovas turėjo pakankamai laiko sugrąžinti pinigus. Pažymėjo, kad bankroto (nemokumo) bylos iškėlimas juridiniam asmeniui (duomenys neskelbtini) atsakovo šeimos turtinių teisių nepalietė.
4. Atsakovas T. K. atsiliepime į ieškinį ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad pripažįsta, jog 2010 m. balandžio 7 d. ir 2010 m. gegužės 11 d. tarp jo ir ieškovės buvo sudarytos ieškinyje nurodytos paskolos sutartys, pagal kurias atsakovui ieškovė paskolino bendrą 5 792,40 Eur sumą, kurios atsakovas nėra grąžinęs. Atsakovas nurodė, kad bendru ieškovės ir atsakovo susitarimu atsakovas visą laikotarpį iki 2019 m. pradžios mokėjo Sutartyse numatytas 12 procentų palūkanas ir ieškovę tai tenkino, kadangi ji reguliariai (kas mėnesį) gaudavo papildomų pajamų (palūkanas). Tai, kad atsakovas mokėjo ieškovei Sutartyse nurodytas palūkanas, patvirtina aplinkybė, kad ieškovė beveik 10 metų nesikreipė į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, nereiškė jokių pretenzijų atsakovui dėl neva nesumokėtų sumų. Atsakovas nesutinka su ieškinyje nurodyto dydžio palūkanomis ir jų skaičiavimo laikotarpiu. Atsakovas pripažįsta, jog dėl sunkios materialinės padėties, t. y. susidariusių finansinių sunkumų atsakovo įmonei (2019 m. spalio 19 d. atsakovo įmonei buvo iškelta bankroto byla), nuo 2019 m. pradžios atsakovas nesumokėjo ieškovei įprastai mokamų palūkanų. Todėl ieškovė prašydama dar kartą priteisti palūkanas už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 11 d. iki 2015 m. liepos 1 d. reiškia ne tik neteisėtą reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, bet ir siekia nepagrįstai praturtėti. Ieškovė duomenų, kad per laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. (pasibaigus kredito grąžinimo terminui) iki 2020 m. kovo 7 d. būtų ėmusis visų tinkamų priemonių skolai išieškoti, nepateikė. Atsakovas teigia, kad ieškovė akivaizdžiai piktnaudžiaudama ilgą laiką nesikreipė į teismą, negynė savo teisių ir dėl savo pareikšto reikalavimo yra kalta pati. Ieškovės prašoma priteisti 3 605,89 Eur palūkanų suma beveik prilygsta negrąžintai paskolos sumai, todėl prašomos priteisti palūkanos yra dar aiškiai per didelės ir turi būti mažinamos. Atsakovas teismui pateikė tripliką, nesutinka su ieškovės dublike nurodytomis ir ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo T. K. ieškovės D. K. naudai 5 792,40 Eur skolą, 2 975,44 Eur sutartines palūkanas už uždelsimo įvykdyti pagrindinę prievolę laiką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (8 767,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 409 Eur bylinėjimosi išlaidas. Grąžino ieškovei D. K. 73 Eur permokėto žyminio mokesčio. Iš dalies patenkino atsakovo T. K. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo įvykdymą (5 792,40 Eur skolos sumą) išdėstė trijų mėnesių terminui, mokant kas mėnesį lygiomis dalimis po 1 930,80 Eur, pirmą įmoką sumokant iki mėnesio, einančio po mėnesio, kuriuo įsiteisėjo sprendimas, paskutinės dienos, toliau mokant įmokas kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, kartu su eiline įmoka mokant iki tos dienos apskaičiuotas procesines palūkanas nuo priteistos 5 792,40 Eur sumos. Priteisė valstybės naudai iš atsakovo T. K. 8,51 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė D. K. ir atsakovas T. K. 2010 m. balandžio 7 d. sudarė paskolos sutartį (toliau – ir Sutartis 1), pagal ją ieškovė paskolino atsakovui 10 000 Lt, atsakovas įsipareigojo paskolą ieškovei grąžinti iki 2010 m. liepos 1 d., taip pat 3 punkte buvo aptarta, kad atsakovas įsipareigoja mokėti ieškovei 12 proc. metinių palūkanų, ir 4.1 punkte aptarta, kad palūkanos mokamos kas mėnesį. Atsakovas paskolos gavimo fakto neginčija, sutinka, kad paskolos sumą gavo. Ieškovė D. K. ir atsakovas T. K. 2010 m. gegužės 11 d. sudarė paskolos sutartį (toliau – ir Sutartis 2), pagal ją ieškovė paskolino atsakovui 10 000 Lt, atsakovas įsipareigojo paskolą ieškovei grąžinti iki 2010 m. liepos 1 d., taip pat 3 punkte buvo aptarta, kad atsakovas įsipareigoja mokėti ieškovei 12 proc. metinių palūkanų, ir 4.1 punkte aptarta, kad palūkanos mokamos kas mėnesį. Atsakovas paskolos gavimo fakto neginčija, sutinka, kad paskolos sumą gavo. Atsakovas pripažįsta, kad ieškovė paskolino atsakovui bendrą 5 792,40 Eur sumą, kurios atsakovas nėra grąžinęs. Nustatyta, kad atsakovas 2018 m. gruodžio 28 d. bankiniu pavedimu ieškovei pervedė 500 Eur sumą mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad tai „sąskaitos papildymas“. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovas tinkamai įvykdė paskolos Sutartį 1 bei Sutartį 2 ir sumokėjo sutartines palūkanas (3 475,44 Eur) ieškovei.
Šalies argumentai
7. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškiniu prašė priteisti 5 792,40 Eur skolą. Atsakovas neginčijo skolos fakto ir dydžio. Šalys 2010 m. balandžio 7 d. ir 2010 m. gegužės 11 d. sudarė paskolos sutartis, atsakovas iš ieškovės gavo po 10 000 Lt, iš viso 20 000 Lt (5 792,40 Eur). Sutartimi atsakovas įsipareigojo nurodytą sumą grąžinti iki 2010 m. liepos 1 d. Posėdžio metu atsakovas pripažino, kad liko skolingas ieškovės nurodytą sumą, skolos dydžio neginčijo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ieškinio dalį pripažįsta, ieškovei iš atsakovo priteistina 5 792,40 Eur skola (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.2 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas nustatė, kad ieškovė sutinka, kad 500 Eurų suma būtų mažinama priteistinos sutartinės palūkanos, nors ji šio 2018 m. gruodžio 28 d. atlikto pervedimo nelaikė ir nelaiko palūkanomis pagal sutartis. Šalys dėl 12 proc. dydžio metinių palūkanų susitarė laisva valia, byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties nuostatas, todėl toks susitarimas sandorio šalims turi įstatymo galią ir, teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo šalių susitarimo ir sumažinti šias palūkanas. Be to, 12 proc. metinės palūkanos per vieną dieną sudaro 0,032 proc., o toks palūkanų dydis nėra pripažintinas per daug dideliu ar nesąžiningu. Mėnesinių palūkanų dydis pagal abi paskolos Sutartis sudaro 57,92 Eur ir nelaikytinas dideliu, todėl atmetamas kaip nepagrįstas atsakovo teiginys, kad ieškovė nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo, kadangi gaudavo reguliarias pajamas. Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, byloje nustatytas aplinkybes, teismas nusprendė, jog labiau tikėtina, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2019 m. metinių palūkanų pagal sutartis nemokėjo. Atsakovas aplinkybės, jog palūkanas yra sumokėjęs, neįrodė, byloje nėra šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, paskolos sutartyje nėra įrašo apie pelno palūkanų mokėjimą, o atsakovo pateikti paaiškinimai, kad atsakovas aštuonerius metus periodiškai mokėjo sutartines palūkanas, byloje nesant šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, nesudaro pagrindo priešingai išvadai.
9. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8 767,84 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2020 m. kovo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
10. Teismas nesutiko su atsakovo ir atsakovo atstovo nuomone, kad ieškovės veiksmai gali būti šiuo konkrečiu atveju kvalifikuojami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Aplinkybės, kad ieškovė padavė ieškinį ir beveik per 10 metų laikotarpį nesiėmė realių veiksmų skolai išieškotii, nepakanka konstatuoti akivaizdų piktnaudžiavimą teise, suponuojantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnyje nurodytų sankcijų taikymą. Tenkinus ieškinio dalį ir atsižvelgiant į pirmiau nurodytas nustatytas aplinkybes bauda ieškovei neskirtina.
11. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pateikti duomenys pagrindžia, jog atsakovo gaunamos pajamos yra minimalios ir jam iš karto sumokėti 5 792,40 Eur dydžio skolą yra sudėtinga, tačiau, atsakovo paaiškinimu, jis turi realizuotino nekilnojamojo turto, kurį pardavęs galėtų atsiskaityti su ieškove, taip pat ir ieškovei sutinkant su sprendimo vykdymo išdėstymu 3 mėnesių laikotarpiui, atsakovo prašymas tenkintinas iš dalies, t. y. teismo sprendimo vykdymas dėl skolos išdėstytinas 3 mėnesių laikotarpiui. Toks išdėstymas suteiks atsakovui papildomą galimybę, įvertinus savo finansines galimybes, kreiptis į kredito įstaigas, realizuoti turtą ar ieškoti kitų būdų skolai grąžinti. Ilgesnis terminas neatitiktų sąžiningumo, protingumo ir šalių lygiateisiškumo principų.
12. Teismas nurodė, kad ieškovei priteistinos visos jos turėtinos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į ieškovės elgesį procese – ji geranoriškai sutiko, kad 500 Eur suma, kuria buvo papildyta jos sąskaita, nors ir nenustačius, kad tai buvo sumokėtos atsakovo sutartinės palūkanos, būtų mažinamos priteistinos sutartinės palūkanos. Valstybei iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 8,51 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 96 straipsnis). Ieškovė yra sumokėjusi iš viso 282 Eur žyminio mokesčio, todėl laikytina, kad ieškovė sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai, ir todėl vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu 73 Eur dydžio žyminio mokesčio permoka grąžintina ieškovei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. Atsakovas T. K. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkes teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5212-824/2020 pakeisti, t. y. ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti iš atsakovo 5792,40 Eur skolos pagal 2010 m. balandžio 7 d. ir 2010 m. gegužes 11 d. paskolos sutartis; priteisti iš atsakovo ieškovei 868,60 Eur palūkanas; priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; likusią ieškinio dalį atmesti; tenkinti atsakovo prašymą ir išdėstyti visos priteistos sumos mokėjimą 24 mėnesių laikotarpiui. Atsakovas taip pat prašo priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas nuo pat pirminio ieškovės ieškinio pateikimo teismui dienos nuosekliai teigė, jog jis pasitikėjo ieškove, kuri yra buvusi jo sutuoktinė, todėl palūkanas ieškovei mokėjo „į rankas“, nereikalaudamas jokių mokėjimą patvirtinančių dokumentų. Atsakovui pakako aplinkybės, kad ieškovė, kuriai pinigai (palūkanos) buvo sumokami dažniausiai atsakovui atvykus prie jos namų automobilyje, pinigų mokėjimo grafiką pildė savo užrašų knygutėje. Atsakovas, ieškovei leidus, netgi padarė šio grafiko (atliktų mokėjimų) fotokopiją telefonu (tačiau ji dėl techninių aplinkybių nebuvo išsaugota). Tai, kad susitikimai vyko automobilyje, patvirtino ir pati ieškovė ir, kaip pati nurodė, jokių kitų santykių, išskyrus paskolinius, nebuvo. 2018 m. pabaigoje ieškovė išvyko į kelionę, tai teismo posėdžio metu pripažino pati, dėl to paprašė atsakovo palūkanas pervesti jai bankiniu pavedimu. Atsakovas pateikė teismui AB Šiaulių banko mokėjimo išrašą, kuris patvirtina, kad dar 2018 m gruodžio 28 d. ieškovei buvo atliktas 500 Eur mokėjimas. Kaip nurodyta ieškovės 2020 m. birželio 18 d. dublike, ieškovė 2009 m. spalio 9 d. paskolos sutartimi yra paskolinusi atsakovui dar 134 400 Lt, o ginčo paskolų sutartimis – dar 5 792,40 Eur (20 000 Lt). Šių aplinkybių kontekste teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas 500 Eur mokėjimą ieškovei atliko gera valia. Minėta teismo išvada ne tik prieštarauja byloje esantiems įrodymams, bet ir skamba nelogiškai jau vien dėl to, kad ieškovė būdama trimis paskolos sutartimis paskolinusi atsakovui 154 000 Lt (44 600 Eur), kaip ji teigia, atsakovui visiškai nemokant (negrąžinant) paskolų, būdama kelionėje, paskambino atsakovui ir prašė ne grąžinti dalį jos pinigų, o „paremti“, padovanoti ar geranoriškai pervesti šiuos pinigus. Juolab, kad teismas pats nurodė, jog „niekas nedovanoja šiaip sau pinigų“. Be to, ieškovė šių pinigų atsakovui niekada negrąžino.
Šalies argumentai
15. Apeliaciniame skunde teigiama, jog ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakovu jokių kitų santykių neturėjo, išskyrus paskolos. Kaip nurodė ieškovė teismo posėdžio metu, ji bendravo su atsakovu automobilyje, atsakovas ne kartą buvo atvykęs su ja susitikti. Minėtos aplinkybės taip pat patvirtina atsakovo nurodytą aplinkybę, jog palūkanas ieškovei mokėjo į „rankas“, pasitikėdamas ieškove, priešingu atveju būtų nesuprantama, ką turėjo veikti kartu jokių kitų reikalų ir santykių neturintys ieškovė ir atsakovas. Be to, ieškovė teismo posėdžio metu sutiko, kad sumokėta suma būtų įtraukta į sutartinius santykius, ir sutiko sumažinti prašomų priteisti palūkanų sumą atsakovo sumokėta 500 Eur suma, tai vėlgi tik patvirtina, jog palūkanos jai buvo mokamos. Teismas visiškai nevertino pačios ieškovės pateikto 2020 m. spalio 27 d. elektroninio laiško, kuriame ieškovės atstovas nurodo, kad sumomis, kurios buvo sumokėtos pavedimais į sąskaitas, ieškinys, jo nuomone, mažintinas, tačiau netgi tai nesutrukdė ieškovei 2020 m. lapkričio 5 d. pateikti teismui patikslintą ieškinį, kuriame pareikštas aiškiai nepagrįstas reikalavimas. Nagrinėjamu atveju teismas kai kurių įrodymų apskirtai nevertino, o kitas bylos aplinkybes vertino išskirtinai selektyviai, o tai naudinga ieškovei.
Žemesnės instancijos teismas
16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kadangi aplinkybių visuma patvirtina ieškovės nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą procesu, teismas neturėjo ginti nesąžiningos proceso šalies, t. y. ieškovės. Teismas akivaizdžiai nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas neįrodė ieškovei mokėjęs sutartines metines palūkanas nuo 2010 m. iki 2019 m. pradžios, kadangi mokėjimas atliktas 2018 m. gruodžio 28 d. Visiškai nepagrįstai teismas sprendime nurodė, kad atsakovas teismo posėdyje negalėjo paaiškinti, kokias pinigų sumas ir kada perduodavo ieškovei, negalėjo nurodyti konkretaus metinių palūkanų dydžio. Atsakovas aiškiai įvardijo, kur ir kada susitikdavo – automobilyje prie ieškovės namų, aiškiai nurodė, kad suma aiški, palūkanos aiškios. Be to, atkreiptinas apeliacinės instancijos teismo dėmesys į tai, kad teismas padarė tokią išvadą visiškai nesiaiškinęs, neklausęs atsakovo šių aplinkybių. Nepagrįstai teismas anksčiau nurodytų aplinkybių kontekste nurodė, kad atsakovas teismo posėdyje negalėjo paaiškinti, kodėl bankinio mokėjimo paskirtyje nurodė, jog tai ieškovės „sąskaitos papildymas“, taip pat nepaaiškino, už kokį laikotarpį ir pagal kurią sutartį sumokėjo 500 Eur sutartinių palūkanų. Teismas aplinkybės, už kokį laikotarpį ir pagal kurią sutartį sumokėjo 500 Eur sutartinių palūkanų, visiškai nesiaiškino ir visiškai nepagrįstai nurodė, kad atsakovas to negalėjo nurodyti. Visiškai nepagrįstai teismas nurodė, jog atsakovas teismo posėdyje negalėjo paaiškinti, kodėl bankinio mokėjimo paskirtyje nurodė, jog tai ieškovės „sąskaitos papildymas“, kadangi atsakovas tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad šalis siejo realiai ne paskoliniai santykiai, o draugiški, paremti pagalba, santykiai, dėl to ir nebuvo akcentuotas tekstas mokėjimo paskirtyje. Juolab, kad, kaip jau buvo detalizuota anksčiau, atsakovą ir ieškovę siejo tik paskoliniai santykiai, dėl to minėta aplinkybė visų anksčiau nurodytų aplinkybių kontekste neturi teisinės reikšmės.
17. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas visiškai nevertino ieškovės elgesio tiek per visą sutarties laikotarpį, tiek teismo posėdžio metu. Nepaisant to, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai bei nusikalstamai ir reiškė reikalavimą dėl jai jau sumokėtų palūkanų, nagrinėjamu atveju byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad ieškovė per beveik 10 metų laikotarpį būtų reikalavusi iš atsakovo mokėti ne tik paskolintas sumas, bet ir sutarties 3 punkte sutartas palūkanas. Ieškovė taip pat nepateikė jokių kitų objektyvių duomenų, kad per visą, kaip ji nurodo, neatsiskaitymo laikotarpį būtų priskaičiavusi atsakovui ir reikalavusi iš jo sumokėti palūkanas. Atsakovo vertinimu, jei ieškovė teigia, kad atsakovas visą nurodytą laikotarpį nemokėjo palūkanų, toks jos elgesys turi būti pripažintas neapdairiu bei pasyviu, nes į teismą su ieškiniu ji kreipėsi praėjus beveik 10 metų terminui. Teismas, nevertinęs ieškovės elgesio, nukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Ieškovės patikslintu ieškiniu prašoma priteisti 3 475,44 Eur palūkanų suma beveik prilygsta negrąžintai paskolos sumai. Ieškovė akivaizdžiai piktnaudžiaudama ilgą laiką nesikreipė į teismą, negynė savo teisių ir dėl savo pareikšto reikalavimo pati yra kalta. Socialinių ekonominių procesų pasekmių visuomenėje riziką neteisinga ir nesąžininga būtų perkelti išimtinai atsakovui, nes be pakankamo pagrindo teismo sprendimu būtų dar labiau apsunkinta skolininko padėtis. Ieškovės prašoma priteisti 3 475,44 Eur palūkanų suma beveik prilygsta negrąžintai paskolos sumai, todėl prašomos priteisti palūkanos yra dar aiškiai per didelės ir turėjo būti mažinamos. Be to, reikalavimas mokėti palūkanas už laikotarpį po kredito grąžinimo termino pasibaigimo yra reikalavimas kompensuoti nuostolius, įskaitant negautas pajamas (laiku nesumokėtas pelno palūkanas), todėl toks reikalavimas kvalifikuotinas kaip reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę, o priteistinos palūkanos už minėtą laikotarpį kvalifikuotinos kaip kompensuojamosios palūkanos (papildomas netesybų priteisimas negalimas), bet ne pelno palūkanos. Teismas turėjo spręsti dėl kompensuojamųjų palūkanų, o ne sutartyje, kurios įvykdymo terminas baigėsi dar 2010 m. liepos 1 d., numatytų pelno palūkanų priteisimo. Atsakovas prašė skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu, ieškovės nesąžiningumą ir neteisėtą reikalavimo teismui pareiškimą, tačiau teismas šių aplinkybių apskritai nevertino ir visiškai nepagrįstai nurodė, kad atsakovas prašo skirti baudą už tai, kad ieškovei nebuvo mokamos procesinės palūkanos pagal sutartis, ir dėl ilgo delsimo kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Akivaizdu, teismas šioje situacijoje neteisingai nustatė ginčo esmę ir visiškai nesprendė šio atsakovo pareikšto reikalavimo.
18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas išdėstė tik priteistos skolos sumą, o ne visą priteistą sumą. Dėl kokių priežasčių teismas netenkino atsakovo prašymo išdėstyti visą priteistą skolos sumą, teismas sprendime nenurodė. Be to, atsakovas prašė išdėstyti priteistą skolos sumą dalimis 24 mėnesių laikotarpiui, tačiau teismas išdėstė pagrindinės skolos sumą tik 3 mėnesių laikotarpiui. Ieškovė neprieštaravo dėl priteistų sumų išdėstymo ir dėl ilgesnio išdėstymo termino, nenurodė, kad teismo priteista suma būtų išdėstyta ne ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui, tačiau teismas išdėstė skolos mokėjimą tik 3 mėnesiams. Atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė duomenis apie turimus du nepilnamečius išlaikytinius, užimtumo tarnybos duomenis apie tai, kad abu su sutuoktine neturi darbo, yra registruoti darbo biržoje, pateikė teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo jo įmonei, teismo posėdžio metu nurodė, jog turi ir kitų kreditinių įsiskolinimų (vienas iš jų – kita paskolos sutartis tarp ieškovės ir atsakovo dėl 134 400 Lt paskolos). Teismas šių aplinkybių visiškai nevertino ir visiškai nepagrįstai nurodė, kad atsakovas teismui nepateikė jokių jo sunkią turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų. Nors teismas sumažino 500 Eur ieškinio dalį dėl palūkanų priteisimo, tačiau bylinėjimosi išlaidas priteisė pažeisdamas CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. nepaskirstė proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
19. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo
apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat iš atsakovo ieškovės naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, kurios bus deklaruotos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu.
20. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad skundžiamas sprendimas paliktinas galioti, nes jis praktiškai atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisiniai santykiai tarp ginčo šalių kvalifikuoti teisingai, ko negalima pasakyti apie prieštaringą atsakovo poziciją sprendžiamu klausimu, siekiant sušvelninti sutartinės civilinės materialinės atsakomybės ribas. Ginčydami priteistinų palūkanų dalį, atsakovas ir jo atstovas joms prašė teismo taikyti ieškinio senatį, tačiau apeliaciniame skunde apie tai visiškai neužsiminta, pripažįstant neišmokėtą dalį (868,80 Eur). Vadinasi, pirmosios instancijos teismo pozicija sprendžiamu klausimu, priteisiant sutartines palūkanas, buvo teisinga ir aiški, o atsakovas, pripažinęs priteistiną 5 972,40 Eur skolą, tai yra pripažinęs pagrindinės sutartinės prievolės neįvykdymą, rašytiniais įrodymais neįrodė palūkanų ieškovei mokėjimo iki 2019 m. sausio 1 d. ir po šios dienos faktų. Apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje visiškai nepasisakoma apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas nepagrįstai prašant priteisti atsakovo turėtas išlaidas. Kalbant apie pastarąsias, skundžiamame sprendime teismas teigiamai įvertino ieškovės elgesį procese, pagrįstai priteisė ieškovės naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Todėl darytina pagrįsta išvada, kad paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas pagrįstai vadovavosi CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, atsakovui nepagrįstai apeliuojant į CPK 93 straipsnio 2 dalį.
21. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog atsakovo apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad ieškovė neprieštaravo dėl priteistų sumų išdėstymo ilgesniam laikotarpiui. Toks atsakovo pareiškimas neatitinka tikrovės, nes proceso metu ieškovė sutiko, kad teismas išdėstytų skolos sumokėjimą 3 mėnesių terminui, nors parengiamojoje bylos nagrinėjimo paruošiamųjų dokumentų būdu stadijoje tokiam atsakovo prašymui kategoriškai prieštaravo, dublike (atsiliepime į atsakovo atsiliepimą) nurodydama nesutikimo su atsakovo prašymu išdėstyti skolos sumokėjimą 24 mėnesiams motyvus. Tiek atsiliepime į ieškinį, tiek apeliaciniame skunde atsakovas nepagrįstai kaltina ieškovę neapdairiu bei pasyviu elgesiu, nes į teismą ji kreipėsi praėjus beveik 10 metų terminui, kad toks kreditorės delsimas ir piktnaudžiavimas atsakovui sukėlė neigiamas pasekmes – palūkanų už negrąžintą paskolą didėjimą ir netgi ieškovės nepagrįstą praturtėjimą paskolos gavėjo sąskaita. Tokie atsakovo kaltinimai yra visiškai nepagrįsti, vertinant sutarčių aiškinimo taisykles, nurodytas CK 6.193 straipsnyje, nes, pirmiausia, atsakovas pats sukūrė tokią situaciją neįvykdydamas prievolės grąžinti skolą, o, antra, ieškovė turėjo pasirinkimo teisę, kada jai kreiptis į teismą. Todėl ieškovė kreipėsi į teismą tik tada, kada sužinojo ir suvokė, kad atsakovas pagal anksčiau nurodytas paskolos sutartis prievolių neįvykdys. Abi rašytinės paskolos sutartys yra vienodo turinio ir sutarties šalių pasirašytos vieno mėnesio laikotarpiu, o tai leidžia daryti išvadą, kad sutarčių šalims jose nurodytos sąlygos buvo suprantamos ir aiškios, kad jos turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis, 6.193 straipsnis) ir kitaip negali būti aiškinamos kaip atsakovo prievolių atsiradimo pagrindai, nes pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą paskolos sutartyje (sutartyse) nurodytais terminais. Atitinkamai atsakovas negalėjo nesuprasti sutarčių neįvykdymo pasekmių, todėl jo iš anksto numatomą sutarties neįvykdymą pirmosios instancijos teismas kvalifikavo tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
23. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
24. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalis, kuria iš atsakovo T. K. ieškovės D. K. naudai priteistos 2 975,44 Eur sutartinės palūkanos už uždelsimo įvykdyti pagrindinę prievolę laiką, taip pat sprendimo dalys, kuriomis išdėstytas sprendimo vykdymas ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.
Žemesnės instancijos teismas
25. Ieškiniu ieškovė prašė priteisti 3 475,44 Eur dydžio sutartines palūkanas už uždelsimo įvykdyti pagrindinę prievolę laiką, pirmosios instancijos teismas sumažino šią sumą 500 Eur, kuriuos atsakovas sumokėjo ieškovei mokėjimo pavedimu, ir priteisė 2 975,44 Eur sutartinių palūkanų.
26. Atsakovas apeliacinio skundo 53 p. nurodo, jog atsakovas nemokėjo ieškovei palūkanų nuo 2019 m. sausio 1 d. iki bylos iškelimo teisme dienos (2020 kovo 9 d.), todėl pripažįsta 868,80 Eur palūkanų sumą, o ginčijamą palūkanų sumą nurodo 2106,64 Eur kaip sumokėtą ieškovei.
27. Apeliacinis skundas argumentuojamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimo dalį dėl palūkanų priteisimo, priteistos skolos išdėstymo, priteistų bylinėjimosi išlaidų, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių, dėl to padarė neteisingas išvadas, buvo šališkas, o tai sąlygojo nepagrįsto ir neteisingo sprendimo priėmimą, kuris turi būti pakeistas. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog prašė skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu, ieškovės nesąžiningumą ir neteisėto reikalavimo teismui pareiškimą, tačiau teismas šių aplinkybių apskritai nevertino ir visiškai nepagrįstai nurodė, kad atsakovas prašo skirti baudą už tai, kad ieškovei nebuvo mokamos procesinės palūkanos pagal sutartis, ir dėl ilgo delsimo kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, tačiau pirmosios instancijos eismas nesprendė šio atsakovo pareikšto reikalavimo. Be to, atsakovas prašė išdėstyti priteistą skolos sumą dalimis 24 mėnesių laikotarpiui, tačiau teismas išdėstė pagrindinės skolos sumą tik 3 mėnesių laikotarpiui.
28. Apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl įrodymų pakankamumo atsakovo nurodomai aplinkybei dėl 2106,64 Eur palūkanų sumokėjimo ieškovei bei jų sumažinimo, dėl baudos ieškovei skyrimo už piktnaudžiavimą procesu, dėl priteistos sumos mokėjimo išdėstymo.
Faktinės bylos aplinkybės
29. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė D. K. ir atsakovas T. K. 2010 m. balandžio 7 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė paskolino atsakovui 10 000 Lt, atsakovas įsipareigojo paskolą ieškovei grąžinti iki 2010 m. liepos 1 d., taip pat 3 punkte buvo aptarta, kad atsakovas įsipareigoja mokėti ieškovei 12 proc. metinių palūkanų, ir 4.1 punkte aptarta, kad palūkanos mokamos kas mėnesį.
30. Atsakovas paskolos gavimo fakto neginčija, sutinka, kad paskolos sumą gavo.
31. Ieškovė D. K. ir atsakovas T. K. 2010 m. gegužės 11 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė paskolino atsakovui 10 000 Lt, atsakovas įsipareigojo paskolą ieškovei grąžinti iki 2010 m. liepos 1 d., taip pat 3 punkte buvo aptarta, kad atsakovas įsipareigoja mokėti ieškovei 12 proc. metinių palūkanų, ir 4.1 punkte aptarta, kad palūkanos mokamos kas mėnesį.
32. Atsakovas paskolos gavimo fakto neginčija, sutinka, kad paskolos sumą gavo.
33. Atsakovas pripažįsta, kad ieškovė paskolino atsakovui bendrą 5 792,40 Eur sumą, kurios atsakovas nėra grąžinęs.
34. Nustatyta, kad atsakovas 2018 m. gruodžio 28 d. bankiniu pavedimu ieškovei pervedė 500 Eur sumą mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad tai „sąskaitos papildymas“.
35. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovas tinkamai įvykdė paskolos Sutartį 1 bei Sutartį 2 ir sumokėjo sutartines palūkanas (3 475,44 Eur) ieškovei.
36. Atsakovas neginčydamas sutartinių metinių palūkanų dydžio ir teismo posėdyje patvirtindamas, kad šalys susitarė dėl mokėtinų 12 procentų metinių palūkanų, nesutinka dėl sutartinių palūkanų 3 475,44 Eur priteisimo, teigdamas, kad ieškovei periodiškai mokėjo sutartines palūkanas pagal abi paskolos Sutartis. Nurodė, kad pinigus perduodavo asmeniškai ieškovei prie jos namų automobilyje. Rašytinių įrodymų apie palūkanų mokėjimą neturi.
Dėl įrodymų pakankamumo atsakovo nurodomai aplinkybei dėl 2106,64 Eur palūkanų sumokėjimo ieškovei ir jų sumažinimo
37. Atsakovas nurodo, jog jis pasitikėjo ieškove, kuri yra buvusi jo sutuoktinė, todėl palūkanas ieškovei mokėjo „į rankas“, nereikalaudamas jokių mokėjimą patvirtinančių dokumentų. Be to, nurodo, jog ieškovės prašoma priteisti 3 475,44 Eur palūkanų suma beveik prilygsta negrąžintai paskolos sumai, todėl prašomos priteisti palūkanos yra aiškiai per didelės ir turėjo būti mažinamos.
38. Be to, apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino pačios ieškovės pateikto 2020 m. spalio 27 d. elektroninio laiško, kuriame ieškovės atstovas nurodo, kad sumomis, kurios buvo sumokėtos į sąskaitas, ieškinys mažintinas. Šio rašytinio įrodymo turiniu atsakovas įrodinėja, jog ginčo palūkanas atsakovas mokėjo ieškovei nereikalaudamas rašytinių įrodymų apie jų sumokėjimą.
39. CK 6.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką arba dalinį prievolės įvykdymą, jeigu sutartis nenumato ko kita. Jeigu skolininkas yra kreditoriui išdavęs prievolei patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o kai tokios galimybės nėra, – nurodyti tai pakvitavime. Pakvitavimui prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą gražinamame skolos dokumente. Jeigu įvykdoma ne visa prievolė arba skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisėms įgyvendinti, jis turi teisę pasilikti skolos dokumentą, tačiau privalo skolininkui duoti pakvitavimą (2 dalis). Jeigu kreditorius atsisako duoti pakvitavimą, grąžinti skolos dokumentą arba pažymėti pakvitavime, kad negali šio dokumento grąžinti, tai skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, iki jam bus išduotas dokumentas, patvirtinantis prievolės įvykdymą (3 dalis).
40. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pakvitavimas nėra vienintelis leistinas skolininko sutartinės prievolės įvykdymo faktą galintis patvirtinti rašytinis įrodymas. Skolininkas, siekdamas įrodyti prievolės įvykdymo faktą, taip pat gali remtis visomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011).
41. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2019, 22 punktas).
42. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviosios tiesos, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas).
43. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarką negu nustatyta CPK 178 straipsnyje, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
44. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles, ir teisingai nurodė, jog šioje byloje ieškovė turėjo įrodyti, kad perdavė paskolos sumą, o atsakovas – jog sumokėjo sutartyse nustatytas palūkanas.
45. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas atsiskaitymo faktą galėjo įrodinėti visomis įrodinėjimo priemonėmis, o ne vien tik pakvitavimu. Byloje nustatyta, kad atsakovas atsiskaitymo faktą įrodinėjo tik savo paaiškinimu, jog jis, pasitikėdamas ieškove, atsiskaitė grynaisiais pinigais, ir jo nurodomu ieškovės 2020 m. spalio 27 d. elektroniniu laišku, pateiktu 2020 m. gruodžio 9 d. ZIP laikmenoje, tačiau šie įrodymai nėra pakankami įrodinėjamai aplinkybei įrodyti.
46. Šalių paaiškinimai civilinėje byloje yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Tačiau vertinant tiek ieškovės, tiek atsakovo paaiškinimus turi būti atsižvelgiama į tai, kad šalys yra bylos baigtimi suinteresuoti asmenys, todėl jų paaiškinimai turi būti kruopščiai teismo pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Vien tik atsakovo paaiškinimai, kurių nepatvirtina jokie kiti, nors ir netiesioginiai, įrodymai, nėra pakankamas įrodymas atsiskaitymo faktui patvirtinti. Atsakovas nurodo, jog pinigai (palūkanos) buvo sumokami dažniausiai atsakovui atvykus prie ieškovės namų automobilyje, pinigų mokėjimo grafiką ieškovė pildė savo užrašų knygutėje. Atsakovas, ieškovei leidus, netgi padarė šio grafiko fotokopiją telefonu, tačiau ji dėl techninių aplinkybių nebuvo išsaugota. Jokių įrodymų dėl neišsaugotos fotokopijos atkūrimo atsakovas neteikia.
47. Šalių sutarčių 6 p. buvo nustatyta, kad visi šalių sutarties pakeitimai ir papildymai galioja tik tuo atveju, jei įforminami raštu ir šalių pasirašyti. Todėl darytina išvada, kad atsakovui ši nuostata buvo žinoma.
48. Įvertinus 2020 m. spalio 27 d. elektroninio laiško, pateikto 2020 m. gruodžio 9 d. ZIP laikmenoje, turinį, darytina išvada, jog jame nėra užfiksuotas ieškovės pripažinimas, jog jai buvo mokamos ginčo palūkanos.
49. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).
50. Šioje byloje atsakovas neįrodė, jog sumokėjo ieškovei 2106,64 Eur sutartinių palūkanų.
51. Apeliantas nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, jog reikalavimas mokėti palūkanas už laikotarpį po kredito grąžinimo termino pasibaigimo yra reikalavimas kompensuoti nuostolius, įskaitant negautas pajamas (laiku nesumokėtas pelno palūkanas), todėl toks reikalavimas kvalifikuotinas kaip reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę, o priteistinos palūkanos už minėtą laikotarpį kvalifikuotinos kaip kompensuojamosios palūkanos (papildomas netesybų priteisimas negalimas), bet ne pelno palūkanos. Teismas turėjo spręsti dėl kompensuojamųjų palūkanų, o dėl ne sutartyje, kurios įvykdymo terminas baigėsi dar 2010 m. liepos 1 d., numatytų pelno palūkanų priteisimo. Šios bylos kontekste nurodyto apeliacinio skundo motyvu remtis nėra teisinio pagrindo, nes šios bylos šalių nesiejo vartojimo kredito teisiniai santykiai ir ieškovė ieškiniu prašė priteisti tik sutartines palūkanas, t. y. jokių kitų netesybų, apelianto nurodomų, esant kreditavimo teisiniams santykiams priteisti neprašė.
52. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo naujausioje praktikoje išaiškino, kad, kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, galimi šie teisiniai padariniai: kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma (2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, 91 psl.). Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823-2020).
53. Piniginės prievolės neįvykdymo atveju bendra pinigų suma, kurią privalo sumokėti skolininkas, susideda iš, pirma, neįvykdytos piniginės prievolės sumos; antra, palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi pinigais, kai jos nustatytos sutartyje (mokėjimo, pelno palūkanos, pavyzdžiui, paskolos sutartyje, CK 6.872 straipsnis); trečia, palūkanų, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo (kompensuojamosios palūkanos, CK 6.261 straipsnis).
54. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gegužės 8d. nutartyje civilinėje byloje Nr.e3K-3-10-219/2019 išaiškino, kad kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, gali būti skaičiuojamos sutartyje nustatytos mokėjimo (pelno) palūkanos, taip pat sutartyje nustatytos kompensuojamosios ikiteisminės palūkanos (nebent pagal sutartį ar įstatymus kompensuojamosios ikiteisminės palūkanos neskaičiuojamos) arba (sutartyje nenustačius ir jei sutartis ar įstatymai nedraudžia) įstatyme (CK 6.210 straipsnis) nustatyto 5 ar 6 proc. dydžio kompensuojamosios ikiteisminės palūkanos.
55. Šioje byloje ieškovė prašo priteisti tik skolos sumą, sutartines palūkanas ir procesines netesybas, jokių kitų netesybų, pvz., delspinigių, ieškinyje nebuvo nurodyta, todėl apelianto nurodomais motyvais dėl papildomų netesybų pakeisti skundžiamą teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo.
Dėl palūkanų dydžio mažinimo
56. Apeliantas savo skunde taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nesumažino neproporcingo dydžio palūkanų.
57. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (2 dalis). Jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė (3 dalis).
58. Nagrinėjamu atveju šalys paskolos sutartyse raštu nustatė, kad apeliantas mokės 12 proc. dydžio metines palūkanas. Apelianto teigimu, jis tikėjosi paskolą grąžinti iki sutartyse nustatyto termino, tačiau paskolos negrąžino ne vienerius metus. Taigi, paskolos sutarties dalykas yra pinigai, šalys paskolos sutartyse dėl palūkanų dydžio susitarė raštu (CK 6.872 str.).
59. Palūkanos – tai mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007).
60. Sprendžiant šioje byloje dėl palūkanų dydžio teisėtumo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad paskolos gavėjas – apeliantas, pasirašydamas paskolos sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu sutiko ir tai patvirtino savo parašu. Paskolos sutarties šalys yra lygiaverčiai fiziniai asmenys, todėl sutarties šalys privalo vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovas nedėjo jokių pastangų kuo greičiau grąžinti paskolą, byloje nustatyta, kad atsakovo įmonei (duomenys neskelbtini) bankroto byla buvo iškelta tik 2019 m. spalio mėnesį, todėl jis pats prisiėmė riziką dėl susidariusių palūkanų. Darytina išvada, kad, ginčo palūkanoms neviršijant pagrindinės skolos sumos, nėra pagrindo dar labiau mažinti palūkanų dydį. Atsakovo pripažįstamas skolos dydis – 5 792,40 Eur, o priteistos 2 975,44 Eur sutartinės palūkanos už uždelsimo įvykdyti pagrindinę prievolę laiką neviršija pagrindinės skolos dydžio.
Dėl baudos ieškovei skyrimo už piktnaudžiavimą procesu
61. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog prašė skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu, ieškovės nesąžiningumą ir neteisėtą reikalavimo teismui pareiškimą, tačiau teismas šių aplinkybių apskritai nevertino ir visiškai nepagrįstai nurodė, kad atsakovas prašo skirti baudą už tai, kad ieškovei nebuvo mokamos procesinės palūkanos pagal sutartis, ir dėl ilgo delsimo kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, tačiau pirmosios instancijos eismas nesprendė šio atsakovo pareikšto reikalavimo.
62. Paminėtas apeliacinio skundo motyvas yra nepagrįstas, nes iš skundžiamo teismo sprendimo turinio darytina išvada, kad šis atsakovo reikalavimas buvo išspręstas. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog teismas nesutinka su atsakovo ir atsakovo atstovo nuomone, kad ieškovės veiksmai gali būti šiuo konkrečiu atveju kvalifikuojami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Ieškinio padavimas besibaigiant ieškinio senaties terminui įprastai nereiškia piktnaudžiavimo teise, nes tai yra galbūt pažeistų teisių gynimo forma ir dalyvaujančio byloje asmens procesinių teisių įgyvendinimo forma. Kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas besikartojantis aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Aplinkybės, kad ieškovė padavė ieškinį ir beveik per 10 metų laikotarpį nesiėmė realių veiksmų skolai išieškoti, nepakanka konstatuoti akivaizdų piktnaudžiavimą teise, suponuojantį CPK 95 straipsnyje nurodytų sankcijų taikymą.
63. Su šiais motyvais kolegija sutinka, nes byloje nustatyta, kad dėl pagrindinio ieškovės reikalavimo – 5 792,40 Eur skolos pinigų perdavimo fakto – ginčo byloje nėra, iš apeliacinio skundo nustatyta, kad atsakovas pripažįsta net dalį išvestinio ieškovės reikalavimo, prašydamas priteisti ieškovei 868,60 Eur dydžio palūkanas.
64. Atsakovui prašant ieškovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio pagrindu, pažymėtina, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-611/2018). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Šioje byloje tenkinus ieškovės ieškinį, o atsakovui iškėlus ginčą apeliacinės instancijos teisme tik dėl dalies palūkanų, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nenustatyta.
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
65. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovo prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkintas iš dalies, t. y. teismo sprendimo vykdymas dėl skolos išdėstytinas 3 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 1 930,80 Eur, pirmą įmoką sumokant iki mėnesio, einančio po mėnesio, kuriuo įsiteisėjo sprendimas, paskutinės dienos, toliau mokant įmokas kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, kartu su eiline įmoka mokant iki tos dienos apskaičiuotas procesines palūkanas nuo priteistos 5 792,40 Eur sumos (Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis).
66. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas išdėstė tik priteistos skolos sumą, o ne visą priteistą sumą. Dėl kokių priežasčių teismas netenkino atsakovo prašymo išdėstyti visą priteistą skolos sumą, teismas sprendime nenurodė.
67. CPK 284 straipsnis numato teismo sprendimo vykdymo išdėstymą, nedetalizuodamas kokio pobūdžio procesinis sprendimas priimtas iš esmės išnagrinėjus civilinę bylą ir kokio pobūdžio sprendimų vykdymas gali būti išdėstytas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išdėstė tik pagrindinės skolos sumos mokėjimą.
68. CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, remiantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Akcentuotinas šios normos taikymo išimtinumas sietinas su nuostata, jog bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3626-378/2015).
69. Taigi, klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą.
70. Atsakovas teismo prašo išdėstyti priteistą skolos sumą dalimis 24 mėnesių laikotarpiui ir nurodo, jog ieškovė neprieštaravo dėl priteistų sumų išdėstymo ir dėl ilgesnio išdėstymo termino, tačiau teismas išdėstė skolos mokėjimą tik 3 mėnesiams. Ši atsakovo pozicija yra paneigta atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais.
71. Atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė duomenis apie turimus du nepilnamečius išlaikytinius, užimtumo tarnybos duomenis apie tai, kad abu su sutuoktine neturi darbo, yra registruoti darbo biržoje, pateikė teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo jo įmonei, teismo posėdžio metu nurodė, jog turi ir kitų kreditinių įsiskolinimų, byloje nustatyta, kad atsakovas su ieškove yra sudaręs sutartį dėl 134 400 Lt paskolos. Tačiau atsakovas nenurodo savo pajamų šaltinio, t. y. iš kokių pajamų gyvena, todėl darytina išvada, kad nenurodo visos savo turtinės padėties ir jo prašymo visa apimtimi tenkinti nėra teisinio pagrindo.
72. Teisėjų kolegija įvertina atsakovo nurodomą turtinę padėtį ir konstatuoja, kad yra pagrindas išdėstyti visos priteistos sumos bei bylinėjimosi išlaidų mokėjimą 6 mėnesių laikotarpiui, t. y. pratęsti dar 3 mėnesiams pirmosios instancijos teismo nustatytą teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo terminą. Dėl šio išdėstymo laikotarpio pratęsimo nenukentės ieškovės interesai, nes įrodyta, kad atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė ir atsakovas yra skolingas ieškovei dar pagal vieną paskolos sutartį. Sumokant paskutinę įmoką, turi būti sumokėta visa teismo sprendimu priteista skola bei bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme, taip pat 5 proc. metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos 8 767,84 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
73. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl sprendimo vykdymo išdėstymo pakeistina pratęsiant jo vykdymo terminą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
74. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).
75. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, jog nors teismas sumažino 500 Eur ieškinio dalį dėl palūkanų priteisimo, tačiau bylinėjimosi išlaidas priteisė pažeisdamas CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. nepaskirstęs proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
76. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovei priteistinos visos jos turėtinos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į ieškovės elgesį procese, – ji geranoriškai sutiko, kad 500 Eur suma, kuria buvo papildyta jos sąskaita, nors ir nenustačius, kad tai buvo sumokėtos atsakovo sutartinės palūkanos, būtų sumažintos priteistinos sutartinės palūkanos, t. y. atsižvelgė į ieškovės procesinį elgesį.
77. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas atsižvelgia į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertina priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018 28 punktą).
78. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai pagal paminėtas taisykles įvertino ieškovės elgesį dėl dalies ieškinio reikalavimo atsisakymo siekiant kuo greičiau baigti ginčą, todėl pagrįstai priteisė iš atsakovo visas turėtas ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
79. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl sprendimo vykdymo išdėstymo pakeitimas pratęsiant jo vykdymo terminą nesudaro pagrindo priteisti atsakovo sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą dalį, nes toks prašymas neapmokestinamas žyminiu mokesčiu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Pakeisti jo dalį, kuria buvo išdėstytas Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo įvykdymas (išdėstant 5 792,40 Eur (penkių tūkstančius septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų 40 cnt) skolos sumą) trijų mėnesių terminui, mokant kas mėnesį lygiomis dalimis po 1 930,80 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt eurų 80 ct), pirmą įmoką sumokant iki mėnesio, einančio po mėnesio, kuriuo įsiteisėjo sprendimas, paskutinės dienos, toliau mokant įmokas kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, kartu su eiline įmoka mokant iki tos dienos paskaičiuotas procesines palūkanas nuo priteistos 5 792,40 Eur sumos, ir ją išdėstyti taip:
,,Išdėstyti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimu iš atsakovo T. K. ieškovei D. K. priteistos 5 792,40 Eur negrąžintos skolos, 2 975,44 Eur palūkanų, bei 1 409 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimą 6 mėnesiams, išieškant po 1 696,14 EUR Eur kiekvieną mėnesį. Paskutinį šeštą mėnesį turi būti sumokėtos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos 8 767,84 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Mokėjimų pradžią skaičiuoti nuo šios nutarties priėmimo datos.“
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.