Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovo T. K. priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 5 792,40 Eur skolos, 3 475,44 Eur sutartines palūkanas už uždelsimo įvykdyti pagrindinę prievolę laiką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas ir sugrąžinti ieškovei 73,47 Eur dydžio žyminį mokestį.

Teismo posėdžio metu ieškovė D. K. paaiškino, kad santykiai su atsakovu iki paskolos sutarties sudarymo buvo draugiški. Sutarčių sudarymo metu jie buvo išsituokę, o šiuo metu santykiai nepakitę. 2010 m. balandžio ir gegužės mėnesiais atsakovas paprašė ieškovės paskolinti po 10 000 Lt, kurių atsakovui reikėjo vystyti jo įmonės veiklai. Atsakovas žadėjo skolą grąžinti. Kadangi ieškovė 2010 m. sausio mėn. buvo priėmusi iš savo tėvo A. D. piniginę dovaną 177 800 Lt sumoje, o taip pat turėjo tėvo įgaliojimą tvarkyti jam priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir nuomodama nekilnojamąjį turtą ji gaudavo lėšas, todėl turėjo galimybę paskolinti atsakovo prašomas pinigų sumas. Ieškovė manė, kad atsakovas jam paskolintą sumą per grąžins Sutartyse nurodytu terminu, todėl buvo susitarta ir dėl mokėjimo 12 procentų metinių palūkanų, kurios pagal susitarimą buvo įtrauktos į paskolos Sutartis. Atsakovas suėjus Sutartyse nurodytam paskolos grąžinimo terminui skolos negrąžino, o Sutartyse numatytų palūkanų nemokėjo. Paragintas grąžinti skolą ir mokėti sutartines palūkanas, atsakovas vis žadėjo tai padaryti. 2016 m. spalio 16 d. mirus jos tėvui A. D., ieškovės mėnesinės pajamos ženkliai sumažėjo, kadangi ji būdama savo tėvo globėja, nebeteko kas mėnesį apie 1 000 Lt gaunamų išmokų už tėvo rūpinimąsi. Sužinojusi, kad atsakovo verslas tapo nestabilus, ji bijodama neatgauti paskolintų pinigų kreipėsi į atsakovą su raginimu grąžinti pinigus, tačiau atsakovas motyvuodamas sunkia materialine padėtimi ir sunkumais versle, prašė palaukti. Ieškovė paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 28 d. lėktuvo skrydžio metu, dingo jos bagažas, todėl ji būdama viena kitoje šalyje, kreipėsi pagalbos į atsakovą ir atsakovas gera valia jai pervedė 500 Eur, kurių niekada neprašė grąžinti. Ieškovė paaiškino, kad ji šios sumos niekada nevertino kaip palūkanų pagal Sutartis ar skolos pagal Sutartis dalies grąžinimo. Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu nesitarė, kad 500 eurų suma bus užskaityta kaip palūkanų mokėjimas ar skolos grąžinimas. Ieškovė pažymėjo, kad ir pavedimo paskirtyje atsakovas nurodė, kad tai buvo sąskaitos papildymas. Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad nors ji su atsakovo nebuvo susitarusi, kad 500 Eur pavedimas užskaitytinas kaip palūkanų mokėjimas pagal Sutartis, ji, įvertinusi atsakovo elgesį, tuo metu kai jai reikėjo pagalbos, sutiktų, kad 500 eurų pavedimas į jos sąskaitą, galėtų būti užskaitomas kaip sumokėtos palūkanos ir šioje dalyje ieškinys galėtų būti mažintinas. Ieškovė pažymėjo, kad ieškovas niekada grynais pinigais ar kitokiu būdu nei skolos, nei sutartinių palūkanų nemokėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalių paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad ieškovė D. K. ir atsakovas T. K. 2010 m. balandžio 7 d. sudarė paskolos sutartį (toliau ir Sutartis 1), pagal kurią ieškovė paskolino atsakovui 10 000 Lt, atsakovas įsipareigojo paskolą ieškovei grąžinti iki 2010 m. liepos 1 d., taip pat 3 punkte buvo aptarta, kad atsakovas įsipareigoja mokėti ieškovei 12 proc. metinių palūkanų ir 4.1 punkte aptarta, kad palūkanos mokamos kas mėnesį. Atsakovas paskolos gavimo fakto neginčija, sutinka, kad paskolos sumą gavo. Taip pat nustatyta, kad ieškovė D. K. ir atsakovas T. K. 2010 m. gegužės 11 d. sudarė paskolos sutartį (toliau ir Sutartis 2), pagal kurią ieškovė paskolino atsakovui 10 000 Lt, atsakovas įsipareigojo paskolą ieškovei grąžinti iki 2010 m. liepos 1 d., taip pat 3 punkte buvo aptarta, kad atsakovas įsipareigoja mokėti ieškovei 12 proc. metinių palūkanų ir 4.1 punkte aptarta, kad palūkanos mokamos kas mėnesį. Atsakovas paskolos gavimo fakto neginčija, sutinka, kad paskolos sumą gavo. Atsakovas pripažįsta, kad ieškovė paskolino bendrą 5 792,40 Eur sumą atsakovu, kurios atsakovas nėra grąžinęs. Nustatyta, kad atsakovas 2018 m. gruodžio 28 d. bankiniu pavedimu ieškovei pervedė 500 Eur sumą mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad tai „sąskaitos papildymas“.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovas tinkamai įvykdė paskolos Sutartį 1 bei Sutartį 2 ir sumokėjo sutartines palūkanas 3 475,44 Eur ieškovei.

Esant šalių ginčui dėl paskolinių teisinių santykių, pareiga įrodyti, kad paskola grąžinta tenka paskolos gavėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 06 18 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013). Tarp šalių ginčo dėl paskolos suteikimo nėra.

Dėl atsakovo skolos.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (LR CK 6.38 straipsnio l dalis). Prisiimta prievolė turi būti vykdoma (CK 6.59 straipsnis). Kad sutartį šalys privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai taip pat yra numatyta CK 6.200 straipsnio 1 dalyje. Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties nevykdymu (CK 6.63 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Atsakovas privalėjo vykdyti savo prievoles tinkamai, t. y. privalėjo įvykdyti prievolę CK 6.873 str. 1 d. ir paskolos sutartyse nustatyta tvarka ir terminais.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.256 str. 1 d., kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles,

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 5 792,40 Eur skolą. Atsakovas neginčijo skolos fakto ir dydžio. Šalys 2010 m. balandžio 7 d. ir 2010 m. gegužės 11 d. sudarė paskolos sutartis, atsakovas iš ieškovės gavo po 10 000 Lt, viso 20 000 Lt ( 5 792,40 Eur). Sutartimi atsakovas įsipareigojo nurodytą sumą grąžinti iki 2010 m. liepos 1 d. Posėdžio metu atsakovas pripažino, kad liko skolingas ieškovės nurodytą sumą, skolos dydžio neginčijo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ieškinį dalyje pripažįsta, ieškovei iš atsakovo priteistina 5 792,40 Eur skola (CK 6.2 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis).

Dėl sutartinių palūkanų

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis perduoda kitos šalies nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat sumą ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskola dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007 ir kt.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymus ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str.). Sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (CK 6.193–6.195 str.). Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys ir vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais Tokios pozicijos laikosi ir teismų praktiką formuojantis kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2015 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-219/2015 ir kt.).

Abiejų Sutarčių 4-e punkte šalys susitarė, kad paskolas grąžins iki 2010 m. liepos 1 d. Atsakovas liko skolingas ieškovei 5 792,40 Eur. Šalys sutarties nėra nutraukusios. Sutarties laisvės principas sudarant sutartį yra tinkamai įgyvendinamas, jeigu civilinių teisinių santykių subjektai yra lygiavertės padėties. Paskolos sutartis sudarė du fiziniai asmenys, atsakovas turintis asmeninės patirties versle ir sutarčių sudaryme (nustatyta iš atsakovo paaiškinimų, kad vadovavo įmonei). Šių sutartinių teisinių santykių dalyvių padėtis dėl objektyvių priežasčių laikytina lygiaverte ir atsakovas neginčytinai nelaikytinas silpnesne sutarties šalimi. Sutarties 1 ir Sutarties 2 trečiame punkte šalys susitarė, kad metų palūkanų norma yra fiksuota ir sudaro 12 procentų. Šalys dėl tokio mokėtino dydžio susitarė laisva valia, byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties nuostatas, todėl toks susitarimas sandorio šalims turi įstatymo galią ir teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo šalių susitarimo ir sumažinti šias palūkanas. Be to, 12 proc. metinės palūkanos per vieną dieną sudaro 0,032 proc., o toks palūkanų dydis nėra pripažintinas per daug didelis ar nesąžiningas. Priešingai, toks dydis laikytinas pagrįstu ir protingu, neigiamus mokėjimo įsipareigojimų nevykdymo padarinius kompensuojančiu dydžiu. Atsakovas triplike nurodo, kad nuo 2010 m. iki 2019 m. pradžios mokėjo sutartyse numatytas palūkanas ir ieškovę tai tenkino, kad, kadangi ji reguliariai kas mėnesį gaudavo papildomas pajamas (palūkanas). Teismas dar kartą pažymi, kad mėnesinių palūkanų dydis pagal abi paskolos Sutartis sudaro 57,92 Eur ir nelaikytinas dideliu, ir atmetamas kaip nepagrįstas atsakovo teiginys, kad ieškovė nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo, kadangi gaudavo reguliarias pajamas. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė ieškovei mokėjęs sutartines metines palūkanas nuo 2010 m iki 2019 m. pradžios, kaip teigė atsakovas.

Atsakovas neginčydamas sutartinių metinių palūkanų dydžio ir teismo posėdyje patvirtindamas, kad šalys susitarė dėl mokėtinų 12 procentų metinių palūkanų, nesutinka dėl sutartinių palūkanų 3 475,44 Eur priteisimo, teigdamas, kad ieškovei periodiškai mokėjo sutartines palūkanas pagal abi paskolos Sutartis. Nurodė, kad pinigus perduodavo asmeniškai ieškovei prie jos namų automobilyje. Rašytinių įrodymų apie palūkanų mokėjimą neturi. Atsakovas teismo posėdyje negalėjo paaiškinti kokias pinigų sumas ir kada perduodavo ieškovei, negalėjo nurodyti konkretaus metinių palūkanų dydžio. Atsakovas nurodė, kad sutartines palūkanas mokėjo iki 2019 m. iki jo įmonei buvo iškelta bankroto byla. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 28 d. atliko 500 eurų dydžio pavedimą į ieškovės banko sąskaitą ir ją vertina kaip sutartinių palūkanų įmoką. Atsakovas teismo posėdyje negalėjo paaiškinti kodėl bankinio mokėjimo paskirtyje nurodė, jog tai ieškovės „sąskaitos papildymas“, taip pat nepaaiškino už kokį laikotarpį ir pagal kurią sutartį sumokėjo 500 eurų sutartinių palūkanų. Atsakovo nuomone, tai, kad ieškovė į teismą kreipėsi dėl skolos priteisimo tik po beveik 10 metų, ji akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teisėmis ir pati yra kalta dėl savo pareikšto reikalavimo. Nurodo, kad jos prašoma priteisti palūkanų suma beveik prilygsta negrąžintą paskolos sumą, todėl prašomos priteisti palūkanos yra aiškiai per didelės ir turi būti mažintinos. Šie atsakovo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje paaiškino, kad sutarčių sudarymo metu buvo išsituokę, tačiau atsakovu visada buvo geruose santykiuose, ji atsakovu pasitikėjo, pati asmeniškai turėjo pakankamai lėšų pragyvenimui, todėl nereikalavo iš atsakovo nei skolos, nei palūkanų mokėjimo. Žinojo, kad atsakovas turi pelningai veikiančią įmonę, turi nekilnojamojo turto, todėl tikėjosi, kad atsakovas skolą grąžins. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad 2019 m. sužino, kad atsakovo įmonė turi finansinių nesklandumų. Tuomet, ieškovė žodiniu kreipimusi į atsakovą paragino grąžinti jai skolą, tačiau atsakovas vis žadėjo, tačiau skolos negrąžino. Teismo posėdyje paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 28 d. buvo išvykusi iš Lietuvos ir skrydžio metu dingo jos bagažas. Ji kreipėsi į atsakovą su prašymu pervesti jai 500 eurų. Šios sumos ji atsakovui negrąžino, nes mano, kad šį pavedimą atsakovas atliko gera valia, nereikalaudamas grąžinti, tačiau neprieštarauja, jog šia pinigų suma būtų mažintinos priteistinos sutartinės palūkanos. Ieškovė teigė, kad ši atsakovo pervesta bakiniu pavedimu 500 eurų dydžio pinigų suma nebuvo sutartinių palūkanų mokėjimas pagal Sutartis.

Pagal paskolos sutarčių 3 punktą, palūkanos sudaro 3 475,44 Eur. Atsakovas palūkanų paskaičiavimo neginčijo.

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005, 2008 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2019 m. metinių palūkanų pagal sutartis nemokėjo. Atsakovas aplinkybės, jog palūkanas sumokėjęs, neįrodė, byloje nėra šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, paskolos sutartyje nėra įrašo apie pelno palūkanas mokėjimą, o atsakovo pateikti paaiškinimai, kad atsakovas aštuonis metus periodiškai mokėjo sutartines palūkanas, byloje nesant šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, nesudaro pagrindo priešingai išvadai.

Teismui nusprendus, kad yra teisinis pagrindas ieškinį tenkinti nustačius, kad paskolos suma nebuvo grąžinta, teismas ieškovės ir jos atstovo nurodytų papildomų argumentų dėl ieškinio tenkinimo neaptaria ir dėl jų nepasisako.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8 767,84 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2020 m. kovo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl baudos ieškovei skyrimo

Dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Atstovas 2020-12-07 teisme gautuose rašytiniuose paaiškinimuose ir atsakovo atstovas baigiamųjų kalbų metu atkreipė teismo dėmesį, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad šias aplinkybes patvirtina ieškovės ieškinio turinys, jos paaiškinimai teisme, nurodant aiškiai melagingus teiginius apie tai, kad jai nebuvo mokamos procesinės palūkanos pagal sutartis ir ilgas delsimas kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Atsakovo atstovas prašė atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovei skirti CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatyta sankciją – 1 000 baudą, skiriant šios baudos 50 procentų atsakovui. Ieškovė prašė netenkinti šio atsakovo prašymo.

CPK 95 straipsnyje įtvirtintos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 20 000 Lt baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 str. 2 d.). Pažymėtina, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012; ir kt.).

Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir pareiškimo nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Aiškiai nepagrįsto dokumento pareiškimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, byloje dalyvaujančio asmens nesąžiningumas nustatomas pagal du kriterijus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys, subjektyviuoju – nusako asmens vidinį valinį santykį su konkrečia situacija, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

Teismas nesutinka su atsakovo ir atsakovo atstovo nuomone, kad ieškovės veiksmai gali būti šiuo konkrečiu atveju kvalifikuojami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Ieškinio padavimas besibaigiant ieškinio senaties terminui įprastai nereiškia piktnaudžiavimo teise, nes tai yra galbūt pažeistų teisių gynimo forma bei dalyvaujančio byloje asmens procesinių teisių įgyvendinimo forma. Kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas besikartojantis aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Aplinkybės, kad ieškovė padavė ieškinį ir beveik per 10 metų laikotarpį nesiėmė realių veiksmų skolos išieškojimui, nepakanka konstatuoti akivaizdų piktnaudžiavimą teise, suponuojantį CPK 95 straipsnyje nurodytų sankcijų taikymą. Tenkinus ieškinį dalyje ir atsižvelgiant į pirmiau nurodytas nustatytas aplinkybes bauda ieškovei neskirtina.

Dėl teismo sprendimo išdėstymo

Atsakovas prašo išdėstyti priteistinos skolos mokėjimą dalimis per 24 mėnesių laikotarpį. Atsakovas išdėstyti sutartinių palūkanų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų, teismo neprašė. Atsakovas nurodo, kad 2019 m. antroje pusėje, atsakovui priklausanti įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais, dėl ko jai (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Atsakovas ir jo sutuoktinė neteko darbo, šiuo metu abu yra registruoti darbo biržoje. Atsakovas turi du nepilnamečius vaikus, šeima šiandieną gyvena iš valstybės mokamos nedarbo išmokos. Atsakovas turi ir kitų kreditorių. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad turi registruotino nekilnojamojo turto, kurį realizavus turėtų galimybę atsiskaityti su ieškove.

Ieškovė dėl skolos mokėjimo dalimis atsakovui paaiškino, kad nenorėtų, jog atsakovo prašymas būtų tenkinamas pilnai, kadangi šiuo metu jos pajamos yra ženkliai sumažėjusios, nedirba, tačiau įvertinus jos ir atsakovo gerus santykius, siekdama juos tokius išlaikyti, sutiktų, kad teismo priteista suma būtų išdėstyta neilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Pažymėtina, kad teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.).

Teismas, spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, privalo įvertinti konkrečios situacijos reikšmingų faktinių aplinkybių visumą, nesuteikdamas išskirtinės reikšmės kurioms nors pavienėms aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą atsakovė sieja su sveikatos sutrikimais bei prasta turtine padėtimi.

Kaip minėta, teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas (CPK 284 straipsnio 1 dalis) reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, todėl galimas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl laikinai sunkios skolininko turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Skolininko turtinė padėtis turėtų būti išimtinai bloga, vien blogos materialinės padėties konstatavimas nesudaro pagrindo taikyti šio procesinio instituto normas. Siekdama pagrįsti savo sunkią padėtį atsakovas teismui nepateikė jokių jo sunkią turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, o pareiga įrodyti pagrindus sprendimui atidėti ar jį išdėstyti tenka to prašančiai šaliai.

Taip pat, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo turi būti atsižvelgiama ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo teisėtus interesus, todėl visais atvejais turi būti siekiama skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyros. Įvertinus teismo posėdyje ieškovės paaiškinimus į prašymą, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą (atsakovo naudai) būtų nepagrįstai ribojama ieškovės teisė per protingą terminą gauti iš atsakovo teismo sprendimu priteistas sumas. Akivaizdu, jog tai nebūtų suderinama su šalių lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių bei teismo sprendimo privalomumo principais. Teismas daro išvadą, kad atsakovo prašymas išdėstyti dviejų metų laikotarpiui teismo sprendimo vykdymą yra prieštaraujantis sąžiningumo ir protingumo principui, Nagrinėjamu atveju, konstatuotina, kad pateikti duomenys pagrindžia, jog atsakovo gaunamos pajamos yra minimalios ir jam iš karto sumokėti 5 792,40 Eur dydžio skolą yra sudėtinga, tačiau atsakovo paaiškinimu, jis turi realizuotino nekilnojamojo turto, kurį pardavus galėtų atsiskaityti su ieškove, o taip pat ir ieškovei sutinkant su sprendimo vykdymo išdėstymu 3 mėnesių laikotarpiui, atsakovo prašymas tenkintas iš dalies, t. y. teismo sprendimo vykdymas dėl skolos išdėstytinas 3 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 1 930,80 Eur. pirmą įmoką sumokant iki mėnesio, einančio po mėnesio, kuriuo įsiteisėjo sprendimas, paskutinės dienos, toliau mokant įmokas kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, kartu su eiline įmoka mokant tai dienai paskaičiuotas procesines palūkanas nuo priteistos 5 792,40 Eur sumos (Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis). Toks išdėstymas suteiks atsakovui papildomą galimybę, įvertinus savo finansines galimybes kreiptis į kredito įstaigas, realizuoti turtą, ar ieškoti kitų būdų skolai grąžinti. Ilgesnis terminas neatitiktų sąžiningumo, protingumo ir šalių lygiateisiškumo principų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 209 Eur žyminio mokesčio ir 1 200 Eur išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą, iš viso – 1 409 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškovei priteistinos visos jos turėtinos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į ieškovės elgesį procese – ji geranoriškai sutiko, kad 500 Eur jos sąskaitos papildymas, nors ir nenustačius, kad tai buvo sumokėtos atsakovo sutartinės palūkanos, sutiko, kad šia suma būtų mažintinos priteistinos sutartinės palūkanos.

Valstybei iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 8,51 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 96 straipsnis).

Dėl dalies žyminio mokesčio grąžinimo.

Nustatyta, kad ieškovė kreipdamasi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovo T. K. turėjo sumokėti viso 209 Eur dydžio žyminį mokestį, t. y. 70 eurų už teismo įsakymą (CPK 80 str. 1 d. 7 p.) teikdama popierine forma ir patikslintą ieškinį dėl 9 267,84 Eu skolos, pateikdama elektroninių ryšių priemonėmis, turėjo primokėti 139 Eur (9 267,84 x 3 proc. : 100 proc. x 75 proc. = 209 Eur.; 209 Eur – 70 Eur = 139 Eur). Nustatyta, kad ieškovė yra sumokėjusi viso 282 Eur žyminio mokesčio, laikytina, kad ieškovė sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai, todėl vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu 73 Eur dydžio žyminio mokesčio permoka grąžintina ieškovei D. K..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo T. K. ieškovės D. K. naudai 5 792,40 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt du eurus 40 ct) skolą, 2 975,44 Eur (du tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 44 ct) sutartines palūkanas už uždelsimo įvykdyti pagrindinę prievolę laiku, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (8 767,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 409 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devynis eurus ) bylinėjimosi išlaidas.

Grąžinti ieškovei D. K. 73 Eur (septyniasdešimt tris eurus) permokėto žyminio mokesčio, kurį gražina Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM.

Išaiškinti ieškovei D. K., jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčio inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo sprendimu.

Iš dalies patenkinti atsakovo T. K. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo įvykdymą (5 792,40 Eur (penkių tūkstančius septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų 40 cnt) skolos sumą) išdėstyti trijų mėnesių terminui, mokant kas mėnesį lygiomis dalimis po 1 930,80 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt eurų 80 ct), pirmą įmoką sumokant iki mėnesio, einančio po mėnesio, kuriuo įsiteisėjo sprendimas, paskutinės dienos, toliau mokant įmokas kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, kartu su eiline įmoka mokant tai dienai paskaičiuotas procesines palūkanas nuo priteistos 5 792,40 Eur sumos.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo T. K., 8,51 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.