- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-27
- Bylos Nr.
- II-696-1181/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00801-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zina Vilnienė
- Pareiškėjas
- S. V.
- Kategorijos
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 16.9.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Zina Vilnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. V., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-11480-2023 administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir nutarimas, skundžiamas nutarimas) pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Institucijos 2023 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-11480-2023 administracinio nusižengimo byloje S. V. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta 300 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams.
2. Minėta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė pareiškėjui paskirta už tai, kad jis 2023 m. balandžio 28 d. 20.55 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones. Tokiu būdu S. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.
II. Pareiškėjo skundo argumentai
3. S. V. skunde pripažįsta, kad yra padaręs administracinį nusižengimą, t. y., kad vairavo transporto priemonę pasibaigus galioti jo vairuotojo pažymėjimui – jo (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimas galiojo iki (duomenys neskelbtini). Naujo pažymėjimo jis nespėjo išsiimti, tačiau artimiausiu metu būtinai tai padarys. Tačiau pareiškėjas nesutinka dėl jo padaryto pažeidimo kvalifikavimo pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, nurodo, kad toks jo padaryto pažeidimo kvalifikavimas yra klaidingas ir nepagrįstas, kadangi ANK 424 straipsnio 3 dalis yra taikytina tiems asmenims, iš kurių buvo atimta teisė vairuoti arba asmenims, kurie niekada neturėjo tokios teisės, o jis teisę vairuoti automobilį turi nuo (duomenys neskelbtini) m. ir turi daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažą. Pareiškėjo teigimu, aplinkybė, kad jis vairavo turėdamas vairuotojo pažymėjimą, kuris yra netinkamas Lietuvos Respublikoje, nereiškia, kad jis neturėjo teisės vairuoti, todėl administracinio nusižengimo byla dėl šio pažeidimo turėtų būti nutraukta arba, esant pagrindui, jo padarytas nusižengimas gali būti perkvalifikuojamas pagal ANK 424 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas skundu prašo pakeisti Institucijos 2023 m. gegužės 16 d. nutarimą, perkvalifikuojant jo padarytą pažeidimą pagal ANK 424 straipsnio 1 dalį. Jei administracinio nusižengimo kvalifikacija visgi nekeistina, prašo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis, paskirti švelnesnę nuobaudą arba administracinės nuobaudos neskirti ir panaikinti specialiosios teisės atėmimą (b. l. 2–4).
4. Institucijos atstovas ir pareiškėjas į 2023 m. liepos 17 d. 9.15 val. teismo posėdį neatvyko. Atsižvelgiant į tai, kad Institucijos atstovas ir pareiškėjas apie 2023 m. liepos 17 d. 9.15 val. vykusį teismo posėdį buvo informuoti tinkamai ir, vadovaujantis ANK 630 straipsnio 3 dalimi, byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.
III. Teismo posėdyje ištirtų įrodymų turinys
5. Iš 2023 m. balandžio 28 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 10–ANR_P-21007-2023 (ROIK: 23205905336) matyti, kad jis surašytas S. V. pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2023 m. balandžio 28 d. 20.55 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones. Tokiu būdu S. V. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus. Skiltyje „Asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių“ pareiškėjas nurodo, kad: „Nespėjau pasikeisti dokumentų. Teisės vairuoti transporto priemonę iš manęs niekas neatėmė.“ Taip pat matomas pareiškėjo parašas (b. l. 13–15).
6. Iš S. V. prašymo matyti, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo, įvykusio dėl laiku nepakeisto vairuotojo pažymėjimo. Jis pripažįsta savo klaidą ir visiškai supranta padaryto pažeidimo rimtumą. Tačiau šios bylos nagrinėjimo metu jis prašo laikytis bausmės proporcingumo principo, kuriuo remiantis bausmė, paskirta už nusikaltimą, turi būti proporcinga padaryto nusižengimo sunkumui ir pobūdžiui. Pareiškėjas taip pat prašo atsižvelgti į aplinkybę, kad jis yra profesionalus vairuotojas, turintis daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų vairavimo be eismo įvykių stažą, teisė vairuoti transporto priemones iš jo niekada nebuvo atimta. Jis jokiu būdu negali būti prilygintas asmeniui, kuris, vairuodamas transporto priemonę be atitinkamų teisių ir įgūdžių, tampa potencialiu pavojingumo šaltiniu aplinkiniams. Pareiškėjas taip pat paaiškina, kad šiuo metu jis pradėjo vairuotojo dokumentų tvarkymo procedūrą pagal vietinius įstatymus – pasitikrino sveikatą med. komisijose, užsiregistravo laikyti teorijos egzaminą (b. l. 16–18).
7. Iš Administracinių nusižengimų registro 2023 m. birželio 18 d. išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad S. V. paskutinį kartą administracine tvarka yra baustas 2020 m.
Motyvuojamoji dalis
IV. Teismo argumentai ir išvados
Pareiškėjo S. V. skundas netenkinamas.
8. Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
9. Patikrinęs byloje surinktus administracinėn atsakomybėn traukiamo S. V. kaltės įrodymus, teismas konstatuoja, kad šioje byloje yra įrodyta, jog S. V. 2023 m. balandžio 28 d. 20.55 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones. Tokiu būdu S. V. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus. Už tai jis pagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.
10. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.
11. KET 14 punktas nustato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.
12. Pareiškėjas pateiktame skunde pripažįsta, kad vairavo transporto priemonę pasibaigus galioti jo vairuotojo pažymėjimui, tačiau kategoriškai nesutinka dėl jo padaryto pažeidimo kvalifikavimo pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, nurodydamas, kad toks jo padaryto pažeidimo kvalifikavimas yra visiškai klaidingas ir nepagrįstas, kadangi ANK 424 straipsnio 3 dalis yra taikytina tiems asmenims, iš kurių buvo atimta teisė vairuoti arba asmenims, kurie niekada neturėjo tokios teisės, pareiškėjo įsitikinimu jo padarytas pažeidimas turėtų būti kvalifikuotas pagal ANK 424 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas pateiktame skunde be kita ko nurodė, kad aplinkybė, jog jis važinėja Lietuvos Respublikoje netinkamu vairuotojo pažymėjimu, nereiškia, kad jis neturi teisės vairuoti. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs pareiškėjo išdėstytus argumentus, nesutinka su pareiškėjo pozicija.
13. Pareiškėjo pateikti argumentai dėl tariamai netinkamo jo padaryto pažeidimo kvalifikavimo ar tai, kad jis nespėjo įgyti naujo vairuotojo pažymėjimo, vertintini kritiškai, pripažintini neatitinkančiais administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos ir laikytini jo pasirinkta gynybine pozicija bei siekiu išvengti administracinės atsakomybės. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo vairuotojo pažymėjimas nustojo galioti dar (duomenys neskelbtini) (b. l. 5), teismo įsitikinimu, pareiškėjas turėjo daugiau nei pakankamai laiko atlikti formalias procedūras ir įgyti naują vairuotojo pažymėjimą.
14. Antra, iš Administracinių nusižengimų registro 2023 m. birželio 18 d. išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, matyti, kad pareiškėjas buvo ne kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi pažeidimų padarymo metu), už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, ir nors administracinės teisenos pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį nuteistojo atžvilgiu buvo nutraukiamos, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 27 d. pareiškėjo atžvilgiu priimtoje nutartyje atkreipė S. V. dėmesį nurodydamas, jog: „skundžiama nutartimi neginčijamai pripažinta, jog šiuo metu S. V. (duomenys neskelbtini) Respublikoje įgytas vairuotojo pažymėjimas Lietuvoje negalioja ir, siekiant išvengti analogiško pobūdžio nuobaudų ateityje būtina jį pakeisti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo numatyta tvarka“ (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-218-574/2021). Taigi, pareiškėjui buvo neabejotinai žinomos naujo vairuotojo pažymėjimo neįgijimo pasekmės, tačiau pareiškėjas jas sąmoningai ignoravo ir 2023 m. balandžio 28 d. vairuodamas automobilį žinojo, kad jis neturi teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir subjektyvus situacijos vertinimas nešalina jo kaltės ir atsakomybės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad kiekvienas rūpestingas asmuo turi pareigą pats aktyviai domėtis ir laiku išsiaiškinti, kokia tvarka vyksta teisės vairuoti transporto priemones pakeitimas lietuvišku vairuotoju pažymėjimu, ypač, kai pareiškėjas santykinai ilgą laiką gyvena Lietuvos Respublikoje (b. l. 6).
15. Be kita ko atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo vairuotojo pažymėjimas nėra tiesiog netinkamas naudoti Lietuvos Respublikoje, jis apskritai yra negaliojantis nuo (duomenys neskelbtini). (b. l. 5). Pastebėtina, kad, nors pareiškėjas savo teismui pateiktame skunde teigia, kad teisę vairuoti jis turi, tačiau toks pareiškėjo teiginys yra paneigtas paties pareiškėjo prašyme nurodyta aplinkybe, kad jis užsiregistravo laikyti teorijos egzaminą (b. l. 16–18). Ši aplinkybė tik patvirtina, kad pareiškėjas šiuo metu neturi teisės vairuoti transporto priemones ir siekdamas tokią teisę įgyti jis, paties teigimu, užsiregistravo laikyti teorijos egzaminą.
16. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie teisės pažeidimo, už kurį atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarymo metu būdami nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais ar turėdami leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.
17. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) nustatyta vairuotojų pažymėjimų išdavimo tvarka asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Pagal Taisyklių 2.4 punktą, nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.
18. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. V. nuolatinį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje turi nuo (duomenys neskelbtini) (b. l. 6), iš pateikto skundo turinio matyti, kad pareiškėjas patvirtino, kad jam vairuotojo pažymėjimas buvo išduotas (duomenys neskelbtini) Respublikoje ir šis pažymėjimas teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvoje nebuvo pakeistas, jis galiojimo terminas yra pasibaigęs beveik prieš (duomenys neskelbtini) metus. Įvertinus aptartas Taisyklių nuostatas bei faktines aplinkybes, darytina išvada, kad S. V. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, todėl jis, norėdamas Lietuvoje vairuoti transporto priemones, privalėjo įgyti valstybės įmonės „Regitra“ išduotą vairuotojo pažymėjimą su įrašu Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre apie jam suteiktą teisę vairuoti kelių transporto priemones. To nepadaręs pareiškėjas Lietuvos Respublikoje nepagrįstai naudojosi (duomenys neskelbtini) Respublikoje išduotu vairuotojo pažymėjimu, nesuteikiančiu jam teisės vairuoti transporto priemones Lietuvoje, kurio terminas pasibaigęs. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir į tai, kad pareiškėjas yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, todėl nesant tam tikrų išimtinių aplinkybių ir turint trečiosios valstybės (ne ES ir ne EEE) išduotą vairuotojo pažymėjimą (šiuo atveju (duomenys neskelbtini) Respublikos), kurio galiojimo terminas yra pasibaigęs, vairuotojo pažymėjimo nepasikeitus į lietuvišką vairuotojo pažymėjimą, (duomenys neskelbtini) Respublikos vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje yra negaliojantis, darytina išvada, kad pareiškėjas nutarime nustatytomis aplinkybėmis neturėjo teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones, todėl teismas pripažįsta, kad Institucija teisingai nustatė ANK 424 straipsnio 3 dalies administracinio nusižengimo sudėties požymius ir pagrįstai patraukė pareiškėją administracinėn atsakomybėn.
19. Atmestinas ir pareiškėjo skundo argumentas, kad jo padarytas administracinis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas pagal ANK 424 straipsnio 1 dalį. Pastebėtina, kad pagal minėtą straipsnį pareiškėjo nusižengimas būtų kvalifikuojamas tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų įvykdęs šios nutarties 16–17 punktuose nustatytus reikalavimus, t. y. įgijęs Lietuvos Respublikoje specialiąją teisęs (vairuoti transporto priemones) suteikiantį vairuotojo pažymėjimą. Nagrinėjamu atveju jis, nuolat gyvendamas Lietuvos Respublikoje, neįvykdė formalių reikalavimų, kuriuos įvykdžius būtų įgijęs specialiąją teisę (vairuoti transporto priemones) Lietuvos Respublikoje, todėl jo padarytas administracinis nusižengimas atitinka ne ANK 424 straipsnio 1 dalies, o šio straipsnio 3 dalies dispozicijoje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, todėl nėra pagrindo jo padarytą nusižengimą perkvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 1 dalį.
Dėl administracinės nuobaudos
20. Minėta, skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašo paskirti švelnesnę nuobaudą arba administracinės nuobaudos neskirti ir panaikinti specialiosios teisės atėmimą.
21. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra numatyti ANK 32 straipsnyje. Remiantis jame numatytu teisiniu reguliavimu, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais bei laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį (ANK 32 straipsnio 1 bei 2 dalys).
22. Konkreti administracinė nuobauda ir administracinė poveikio priemonė yra parenkama iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
23. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 3 dalis). ANK 424 straipsnio 7 dalis numato, kad už ANK 424 straipsnio 3 ir 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įstatymų leidėjas numato imperatyvą skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų.
24. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai).
25. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Vadovaujantis teismų praktika administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-36-387/2021, 2AT-54-489/2018, 2AT-5-303/2017, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016 ir kt.). Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose bylose taip pat yra konstatavęs, kad poveikio priemonės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto nusižengimo, už šį nusižengimą nustatytos poveikio priemonės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Administracinių nusižengimų bylose poveikio priemonė paprastai švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys nevengė atsakomybės, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, atlygino padarytą žalą, byloje buvo kitų jų asmenybes pozityviai apibūdinančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-22-511/2016, 2AT-41-2014 ir kt.).
26. Nagrinėjamu atveju Institucija tinkamai įvertino administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens asmenybę. Skiriant administracinę nuobaudą buvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – S. V. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. įvertinęs visas nurodytas, taip pat ir nusižengimo padarymo aplinkybes ir pareiškėjo asmenybę, ypač atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas labai ilgą laiko tarpą ignoruoja reikalavimą įgyti Lietuvos Respublikoje specialiąją teisę (vairuoti transporto priemones) suteikiantį vairuotojo pažymėjimą, už tai jis ir anksčiau yra baustas administracine tvarka, tačiau jokių išvadų nepadarė, toliau vairuoja transporto priemones neturėdamas teisės to daryti Lietuvos Respublikoje, į tai, kad byloje nenustatyta išimtinių (išskirtinių) aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, teismas konstatuoja, kad S. V. patiriamos pasekmės (minimali bauda ir minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas) yra adekvačios jo padarytam administraciniam nusižengimui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, nei tai būtina tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams užtikrinti.
27. Įvertinęs bylos medžiagą, Institucijos priimtą nutarimą, teismas daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikius ANK normas, todėl tenkinti S. V. skundą ir pakeisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pareiškėjo S. V. skundas netenkinamas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. gegužės 16 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-11480-2023 administracinio nusižengimo byloje paliekamas galioti (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. gegužės 16 d. nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-11480-2023, palikti nepakeistą ir pareiškėjo S. V. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.