Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nutarties, kuria administracinio nusižengimo teisena S. V. (S. V.) atžvilgiu dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje nutraukta, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. V. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 2 dalyje. Jam paskirta subendrinta 340 Eur bauda. S. V. nubaustas už tai, kad jis 2020 m. rugsėjo 17 d., 12.25 val., vairavo automobilį „Mazda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės. Be to, automobiliui neatlikta valstybinė techninė apžiūra.

2.2. Pridėta prie administracinių nusižengimų registro bylos ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) Administracinių nusižengimų registro išklotinė patvirtina, kad S. V. praeityje – 2011 m. kovo 23 d. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Dokumentų patikrinimo metu S. V. pateikė galiojantį vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Baltarusijos Respublikoje 1999 m. rugpjūčio 20 d. Pareiškėjas skundo Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu nurodė, kad teisę vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones jis įgijo 1990 metais. Taigi, S. V. nurodytose teismo bylose nebuvo sprendžiamas klausimas kada S. V. realiai įgijo vairuotojo pažymėjimą. Vilniaus apskr. VPK KPV nuomone, S. V. 2011 m. spalio 4 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas patvirtina ne vairuotojo pažymėjimo įgijimo faktą, o vairuotojo pažymėjimo keitimą. Teisę vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones S. V. įgijo 1990 metais, kai jam buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas. Vėliau pasibaigus dokumento - vairuotojo pažymėjimo galiojimui asmuo jį pakeitė į galiojantį. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme vartodamas žodį „įgyti“ akcentuoja dėmesį į teisės vairuoti įgijimą (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 11 dalis).

2.3. Atsižvelgiant į išdėstytą, vyresnioji specialistė A. Šimulevičienė nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) S. V. pagrįstai patraukė administracinėn atsakomybėn, kadangi S. V. įgijo vairuotojo pažymėjimą nebūdamas Lietuvos Respublikos nuolatiniu gyventoju.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pažeidėjas S. V. administracinio nusižengimo metu neturėjo Lietuvos Respublikoje galiojančio vairuotojo pažymėjimo, todėl administracinio nusižengimo teisena dėl ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo nutraukta nepagrįstai. Apeliantas pateikia ir cituoja įstatymus, teisinius aktus, teismų praktiką, kuo iš esmės grindžia tai, jog S. V. vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje negalioja. Vis tik pastebėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, remiantis tuo pačiu ir apeliaciniame skunde nurodytu reglamentavimu, teismo nustatyta, bei nurodyta skundžiamoje nutartyje, jog S. V. administracinio nusižengimo padarymo metu neturėjo Lietuvos Respublikoje galiojančio vairuotojo pažymėjimo, todėl transporto priemonę vairavo neturėdamas tam teisės. Taigi, iš esmės apeliacinio skundo argumentai dėl S. V. vairuotojo pažymėjimo galiojimo nėra reikšmingi, kadangi skundžiamoje nutartyje pripažinta, jog S. V. Baltarusijos Respublikoje įgytas vairuotojo pažymėjimas, atsižvelgiant į taip pat ir į apeliaciniame skunde nurodytą įstatyminę bazę, Lietuvoje negalioja, o administracinė teisena nutraukta kitais pagrindais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas dar kartą nekartoja skundžiamoje nutartyje išdėstytų motyvų, ir nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų dėl pažeidėjo vairuotojo pažymėjimo negaliojimo Lietuvos Respublikoje, kadangi tai jau neginčytinai nustatyta.

6. Nagrinėjamu atveju, administracinio nusižengimo teisena nutraukta nenustačius vieno iš administracinio nusižengimo požymių – kaltės (ANK 591 straipsnio 1 punktas). ANK 8 straipsnyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

7. Skundžiama nutartimi nustatyta, jog ankstesnėmis Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d., bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartimis nustačius, jog S. V. atžvilgiu galioja įstatymuose numatyta išimtis ir jo Baltarusijos Respublikoje įgytas vairuotojo pažymėjimas galioja ir Lietuvoje, pastarasis neturėjo jokio pagrindo įtarti ar galvoti, jog gali būti kitaip. Akivaizdu, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi pripažinus, kad 2011 m. spalio 4 d. pakeistas vairuotojo pažymėjimas patvirtina, jog vairuotojo pažymėjimas Baltarusijos Respublikoje įgytas po to, kai S. V. tapo nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju ir yra galiojantis, pažeidėjas neturėjo pagrindo manyti, jog nurodyta teismo nutartimi nustatytos aplinkybės galėjo pasikeisti, be kita ko, nutartis net nebuvo skundžiama apeliacine tvarka.

8. Taigi nurodytų aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog S. V. vairuodamas transporto priemonę nesuprato, jog daro administracinį nusižengimą ir transporto priemonę vairuoja neturėdamas tam teisės, todėl S. V. veiksmai negali būti vertinami kaip padaryti veikiant kuria nors kaltės forma. Atitinkamai, keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį šioje dalyje dėl administracinės teisenos nutraukimo ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo atžvilgiu, nėra jokio pagrindo.

9. Vis tik apeliacinės instancijos teismas, atkreipia S. V. dėmesį, ir nurodo, jog skundžiama nutartimi neginčijamai pripažinta, jog šiuo metu S. V. Baltarusijos Respublikoje įgytas vairuotojo pažymėjimas Lietuvoje negalioja ir, siekiant išvengti analogiško pobūdžio nuobaudų ateityje būtina jį pakeisti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.