Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-03-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-43-1058/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-25
Bylos Nr.
II-43-1058/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03408-2020-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Giedrė Telksnienė (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-43-1058/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03408-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.1; 16.9.8.2; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. kovo 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,vertėjaujant Giedriui Račkauskui,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui S. V. (S. V.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi S. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-25788-2020 pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-25788-2020 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 2 dalyje. Jam paskirta subendrinta 340 EUR bauda. S. V. nubaustas už tai, kad jis 2020 m. rugsėjo 17 d., 12.25 val., vairavo automobilį „Mazda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės. Be to, automobiliui neatlikta valstybinė techninė apžiūra.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu nutarimu S. V. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti arba pakeisti skundžiamą nutarimą dalyje dėl ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo arba už minėtą nusižengimą paskirti švelnesnę nuobaudą arba jos neskirti. Nurodo, kad su jam pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį inkriminuotu nusižengimu, t. y. kad vairavo automobilį, kuriam nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra, visiškai sutinka, tačiau nesutinka su nubaudimu pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, t. y. tuo, kad vairavo automobilį neturėdamas tam teisės. Turi teisę vairuoti transporto priemones, tai patvirtina jam 2011 m. spalio 4 d. (duomenys neskelbtini) Respublikoje išduotas ir šiai dienai galiojantis vairuotojo pažymėjimas (kopija pridedama), kuriame nurodyta, kad turi teisę vairuoti kelių transporto priemones Al, A, B, C ir AM kategorijų. Vadovaudamasis Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. ANK-4-843/2017 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. II-380-988/2019 neįžvelgė pareigos keisti savo turimą (duomenys neskelbtini) Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikoje išduodamą vairuotojo pažymėjimą ir vairavo savo turimame vairuotojo pažymėjime nustatytos kategorijos transporto priemonę. Todėl pagrįstai, mano, jog tai, kad važinėjo Lietuvos Respublikoje netinkamu vairuotojo pažymėjimu, nereiškia, kad neturėjo teisės vairuoti, ir administracinio nusižengimo byla dėl šio pažeidimo turėtų būti nutraukta arba esant pagrindui, gali būti perkvalifikuojama pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, pagal analogiją atsižvelgiant į teismų praktiką, kai asmuo pagal teisės aktų reikalavimus išsilaikęs valstybinius vairuotojo egzaminus ir gavęs Lietuvos Respublikoje išduodamą vairuotojo pažymėjimą, pasibaigus šio galiojimo terminui, vairuoja transporto priemonę. Nesutikdamas su jam inkriminuotu nusižengimu pateikė pareigūnei Vilniaus apygardos teismo nutartį Nr. ANK-4-843/2017 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, Nr. II-380-988/2019, patvirtinančias, kad anksčiau už analogiškų nusižengimų padarymą teisena jo atžvilgiu buvo nutraukiama, tačiau pareigūnė, nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą, neteisingai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartimi Nr. 2AT-2-719/2019, nurodydama, kad (duomenys neskelbtini) Respublika neįeina į Europos Sąjungos ir Europos ekonominei erdvei priklausančių šalių sąrašą ir toks šios šalies išduotas pažymėjimas pagal Vienos kelių eismo 1968 m. konvenciją Lietuvos Respublikoje galioja tik 185 dienas. Byloje nustatyta, kad jis yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje nuo 2007 m. birželio 21 d., nuo 2013 m. gruodžio 6 d. jam išduotas pirmas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, nuo 2014 m. sausio 22 d. dirba MB „T“. Vadovaujantis duomenimis iš policijos informacinės sistemos, parodančiais, kad dar 1999 m. rugpjūčio 20 d. (duomenys neskelbtini) jam buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir tvirtinant, kad jis nuslėpė šį faktą ir teismui tai nebuvo žinoma bylos nagrinėjimo metu (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ANK-4-843/2017 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis Nr. II-380-988/2019), policijos atstovas galimai padarė išvadą, kad teismas net du kartus priėmė klaidingus sprendimus. Šiomis aplinkybėmis policijos vyresnysis specialistas padarė išvadą, kad jo veiksmai vis tiek turi būti kvalifikuojami pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį. Nesutinka, jog teismas prieš tai bylos nagrinėjimo metu nežinojo, jog pirmas vairuotojo pažymėjimas jam buvo išduotas (duomenys neskelbtini) ankščiau negu jis gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Pirmojo posėdžio metu pats nurodė šį faktą, jog turi vairavimo stažą beveik 30 m., o pirmas vairuotojo pažymėjimas jam buvo išduotas dar 1988 m. Tai yra užfiksuota Vilnius miesto apylinkes teismo nagrinėtoje byloje Nr. II-122-1011/2017. Be to, kitoje vairuotojo pažymėjimo pusėje, 10 grafoje nurodytos visos datos, kelintais metais buvo gautos teisės vairuoti šias kategorijas: A (1988 m.), B (1990 m.), C (1990 m.). Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintose Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklėse nėra nustatyta pareiga užsienio šalių piliečiams keisti užsienio šalyse išduotus vairuotojo pažymėjimus į Lietuvos Respublikos išduodamus vairuotojo pažymėjimus, jose nėra nurodytos pareigos asmeniui legalizuoti tarptautinio vairuotojo pažymėjimo, išduoto šalyje, kuri yra prisijungusi prie minėtos Vienos kelių eismo konvencijos, jei vairuotojo pažymėjimo galiojimas laiko atžvilgiu nėra pasibaigęs. Atitinkamai asmeniui, kuris gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių su Lietuvos Respublika, suteikiama teisė įgyti ar pakeisti vairuotojo pažymėjimą ir ji negali būti Lietuvos Respublikoje traktuojama kaip pareiga. Lietuvos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas numato valstybės pareigą sudaryti saugias ir vienodas sąlygas visiems eismo dalyviams, todėl šiuo atveju jaučiasi diskriminuojamas, kaip kitos tautybės bei šalies pilietis, kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Nei Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, nei kituose teisės aktuose nerado nuostatos, kuria būtų pripažįstama, kad negaliojantis vairuotojo pažymėjimas lygu teisės vairuoti transporto priemones neturėjimui. Pripažįsta, kad tai yra pažeidimas, bet ne toks grubus ir keliantis pavojų kitiems eismo dalyviams, kaip numatyta ANK 424 straipsnio 2 dalyje, kadangi teisę vairuoti turi, gali vairuoti net penkių kategorijų transporto priemones, tai reiškia, kad yra puikiai susipažinęs su Kelių eismo taisyklėmis, puikiai pažįsta KET ženklus, vadovaujasi jais, moka valdyti transporto priemones ir yra išlaikęs vairuotojo teorinius bei praktinius egzaminus, todėl jo nubaudimas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį yra neproporcingas padarytam nusižengimui (b. l. 2-6).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į skundą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius prašo palikti skundžiamą nutarimą galioti ir skundo netenkinti. Nurodo, kad S. V. padarytas nusižengimas, kuomet jis vairavo automobilį neturėdamas tam teisės yra įrodytas. Į žodinį bylos nagrinėjimą atvykęs S. V. su jam inkriminuotu ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatytu nusižengimu nesutiko, nurodė, kad jis turi (duomenys neskelbtini) Respublikos 2011 m. spalio 4 d. išduotą vairuotojo pažymėjimą, Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 2007 m., jam išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Asmuo vadovavosi ankščiau jo atžvilgiu priimtomis Vilniaus miesto apylinkės teismo (Nr. II-380-988/2019) ir Vilniaus apygardos teismo (Nr. ANK-4-843/2017) nutartimis, pagal kurias jis buvo išteisintas dėl ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo. Tačiau LAT nutartyje Nr. 2AT- 2179/2019 buvo išaiškinta, jog asmenys, turintys trečiųjų šalių išduotą vairuotojo pažymėjimą, Lietuvoje transporto priemonių vairuoti negali, kai nustatoma, kad toks asmuo Lietuvoje gyvena daugiau kaip 185 dienas per metus. Taigi (duomenys neskelbtini) Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas pagal Vienos kelių eismo 1968 m. konvenciją Lietuvos Respublikoje galioja tik 185 dienas. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojų pažymėjimo išdavimo taisyklėse nustatyta išimtis, kad pareiškėjui vairuotojo pažymėjimo keisti nereikia, jeigu pažymėjimas buvo įgytas trečiojoje šalyje tuo metu, kai pareiškėjas buvo Lietuvos Respublikos nuolatinis gyventojas. Iš policijos informacinių sistemų matyti, kad S. V. 2011 m. kovo 23 d. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir policijos pareigūnams pateikė galiojantį vairuotojo pažymėjimą, išduotą (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Policijos pareigūnai patikrinę duomenis apie jo vairuotojo pažymėjimą, nustatė, kad dar 1999 m. rugpjūčio 20 d. jis (duomenys neskelbtini) Respublikoje yra įgijęs vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atžymėta, kad vairuotojas turi 20 metų vairavimo stažą. 2011 m. spalio 4 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas patvirtina ne vairuotojo pažymėjimo įgijimo faktą, o tik vairuotojo pažymėjimo keitimo faktą. Ankstesnėse bylose nebuvo aiškinamasi kada S. V. realiai įgijo vairuotojo pažymėjimą. Prie skundo S. V. pateikė vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, kuri tik patvirtina, kad „B“ kategorijos vairuotojo pažymėjimą jis įgijo 1990 m. vasario 13 d., todėl darytina išvada, kad vairuotojo pažymėjimą asmuo įgijo dar nebūdamas Lietuvos Respublikos nuolatiniu gyventoju, todėl pagrįstai nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį (b. l. 1b).

Šalies argumentai

Teismo posėdyje skundą padavęs S. V. palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad jau trečią kartą susiduria su policijos pretenzijomis dėl jo teisių vairuoti transporto priemonę nepripažinimo. Jam keista, kodėl policija neapskundė ankstesnių teismo sprendimų, jeigu baudžia į juos neatsižvelgdama. Jie traktuoja, kad pirminiuose posėdžiuose nebuvo akcentuojamas teisių gavimo momentas, tačiau 2017 m. teismo sprendime pasakyta, kad teisė vairuoti transporto priemonę įgyta 1988 m. Šis faktas buvo teismui žinomas ir pirmą ir antrą kartą, nagrinėjant bylą. ANK 424 straipsnio 2 dalis kalba apie transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti, tačiau jo atveju taip nėra, jis turi teisę vairuoti transporto priemonę. Lietuva yra pasirašiusi 1968 m. Vienos konvenciją, jos tikslas buvo suvienodinti visų šalių eismo taisykles, kad visi vairuotojai jaustųsi saugiai. Visos šią konvenciją pasirašiusios šalys pripažįsta teisę vairuoti transporto priemones, išduotą kitose šalyse. 2011 m. buvo pasirašytas papildymas prie šios konvencijos, kurios tikslas – sukurti vienodą vairuotojų pažymėjimų pavyzdį. (duomenys neskelbtini) taip pat, po 2011 m. pasirašiusi konvencijos papildymą, pradėjo išdavinėti vienodo pavyzdžio vairuotojo pažymėjimus. Jam nesuprantama, kodėl Lietuva laiko, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemonę. Policija priima sprendimus ir skiria 340 eurų baudą, kaip žmogui, kuris niekada neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę, nebuvo įgijęs teisės arba ta teisė buvo atimta. Jis tokią teisę yra įgijęs, ji niekada nebuvo atimta ar apribota. Ministro įsakymu Nr. 4328 traktuojamos taisyklės dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo, ne dėl teisės vairuoti įgijimo. Įsakyme minimas vairuotojo pažymėjimo keitimas apibrėžiamas kaip vairuotojo pažymėjimo išdavimas keičiant senąjį. Tai vis tiek yra išdavimo procesas, nors ir ne įgijimo procesas. Teisę vairuoti transporto priemonę jis įgijo 1988 m., tais pačiai metais jam buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, vėliau pažymėjimas buvo keičiamas kai jis tapo ES vairuotoju. Sąvokos „išdavimas“ ir „įgijimas“ yra sinonimai, viena kitai neprieštarauja. Jam vairuotojo pažymėjimas man buvo išduotas po to, kai jis įgijo leidimą gyventi Europos Sąjungoje. Atkreipė dėmesį, kad net ir teismui pripažinus jo pažymėjimą negaliojančiu Lietuvoje, galiojant ankstesniems teismų sprendimams, iki kol teismas priims priešingą sprendimą, jis turėjo teisę vairuoti transporto priemonę. Lietuvos teismas garantavo ir leido naudotis (duomenys neskelbtini) išduotu pažymėjimu ir tik teismas gali pasakyti ar jo vairuotojo pažymėjimas tinkamas/netinkamas naudoti Lietuvos teritorijoje. Tai reiškia, kad ankstesnis naudojimasis vairuotojo pažymėjimų buvo teisėtas. Ministro įsakyme taip pat sakoma, jeigu kitų šalių piliečiai turi nacionalinę teisę vairuoti transporto priemonę, tačiau šalyje, kurioje asmuo paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais, turi keisti vairuotojo pažymėjimą. Išeina taip, kad tas 185 dienas turima nacionalinė teisė vairuoti transporto priemonę yra teisėta ir galiojanti. Praėjus 185 dienoms praranda galiojimo terminą. Kalbama ne apie prarastą teisę vairuoti, o galiojimo termino pasibaigimą. Jeigu bet koks Lietuvos pilietis važinės su senojo tipo pažymėjimu arba pasibaigus galiojimui sustabdytas gaus minimalią baudą 15 eurų, nebus nubaustas, kaip vairuotojas neturintis teises vairuoti transporto priemonę. Paaiškino, kad teisę vairuoti B kategorijos transporto priemonę yra įgijęs 1990 metais, 2011 m. pažymėjimas buvo keičiamas (duomenys neskelbtini) , po to, kai sustabdžius parekomenduota pasikeisti naujo pavyzdžio. Tai buvo kaip tik tuo momentu kai visos šalys pasirašė konvenciją. Lietuvoje gyvena daugiau negu 185 dienas per metus, turi čia šeimą, dirba.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas nedalyvavo.

(duomenys neskelbtini) Respublikos vairuotojo pažymėjimo, išduoto S. V. vardu, kopija, iš kurios matyti, kad šis pažymėjimas išduotas 2011 m. spalio 4 d., jame nurodyta, kad teisę vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones asmuo įgijo 1990 m. vasario 13 d. (b. l. 7-8).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio D. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 17 d., apie 12.25 val., Pilaitės pr., patruliavimo metu buvo sustabdytas automobilis „Mazda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam nebuvo atlikta privaloma techninė apžiūra. Automobilį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis S. V., turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Asmuo pateikė (duomenys neskelbtini) Respublikos vairuotojo pažymėjimą. Kadangi asmuo nuolat gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini) už vairavimą neturint ES vairuotojo pažymėjimo jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 31).

VĮ „Regitra duomenimis, automobilis „Mazda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso MB „T“ (b. l. 37).

Iš pažymos apie asmens duomenis matyti, kad leidimas nuolat gyventi Lietuvoje pirmą kartą S. V. buvo išduotas 2007 m. birželio 21 d., vėliau asmeniui nuolat iš naujo buvo suteikiamas leidimas gyventi, paskutinį kartą leidimas gyventi suteiktas 2018 m. lapkričio 23 d. ir galioja iki 2023 m. lapkričio 23 d. (b. l. 38-39).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio 2020 m. rugsėjo 17 d. S. V. už ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų padarymą buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-71650-2020. Administracinio nesižengimo protokole prie asmens paaiškinimo S. V. nurodė, kad su nusižengimu nesutinka (b. l. 21).

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad atsakomybėn patrauktas S. V. buvo atvykęs į žodinį bylos nagrinėjimą ir paaiškino, kad su pažeidimu nesutinka, jis turi (duomenys neskelbtini) Respublikos 2011 m. spalio 4 d. išduotą vairuotojo pažymėjimą, Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 2007 m., jam išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Asmuo vadovavosi anksčiau jo atžvilgiu priimtomis Vilniaus miesto apylinkės teismo (Nr. II-380-988/2019) ir Vilniaus apygardos teismo (Nr. ANK-4-843/2017) nutartimis, pagal kurias jis buvo išteisintas dėl ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiasis specialistas nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, įvertinęs LAT nutartyje Nr. 2AT-2-719/2019 suformuotą praktiką bei Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintose Motorinių transporto priemonių vairuotojų pažymėjimo išdavimo taisyklėse esamą reglamentavimą, padarė išvadą, kad S. V. įgijo vairuotojo pažymėjimą dar nebūdamas Lietuvos Respublikos nuolatiniu gyventoju, todėl baustinas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį (b. l. 22).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju S. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų padarymą, tačiau ginčija tik nubaudimą pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį.

ANK 424 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už, be kita ko, transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones. Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkte nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalį tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Tiek Lietuvos Respublika, tiek (duomenys neskelbtini) Respublika yra prie 1968 metų Vienos Kelių eismo konvencijos (Lietuvoje įsigaliojo 1992-11-20) (toliau – ir Konvencija) prisijungusios šalys. Konvencijos 41 straipsnis reguliuoja sąlygas, susijusias su vairuotojų turimais vairuotojų pažymėjimais. Šio straipsnio 1 punkto a) papunktyje nustatyta, kad kiekvienas automobilio vairuotojas privalo turėti vairuotojo pažymėjimą. Pagal Konvencijos 41 straipsnio 2 dalį susitariančios šalys pripažįsta, kad: a) visi nacionaliniai vairuotojo pažymėjimai, surašyti atitinkamos šalies valstybine kalba ar viena iš Susitariančiosios valstybinių kalbų, arba ne valstybine kalba surašyti pažymėjimai, prie kurių pridedamas patvirtintas vertimas, ir b) visi nacionaliniai vairuotojo pažymėjimai, atitinkantys šios Konvencijos 6 priedo nuostatas, ir c) visi tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai, atitinkantys šios Konvencijos 7 priedo nuostatas, leidžia vairuoti jų teritorijose pažymėjime įrašytai kategorijai priskiriamą transporto priemonę, jeigu tas pažymėjimas galioja ir jeigu jį išdavė kita Susitariančioji Šalis ar jos administracijos padalinys arba jų tinkamai įgaliota organizacija. Šios dalies nuostatos netaikomos mokomų vairuoti asmenų pažymėjimams. Tuo pačiu Konvencijos 41 straipsnio 7 dalis nustato, kad šio straipsnio nuostatos neįpareigoja Susitariančiųjų Šalių: a) pripažinti nacionalinius ar tarptautinius pažymėjimus galiojančiais, jeigu jie išduoti kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje asmenims, kurie išduodant pažymėjimą paprastai gyveno jų teritorijose arba kurie vėliau apsigyveno jų teritorijose; b) pripažinti pirmiau nurodytus pažymėjimus galiojančiais, jeigu jie išduoti vairuotojams, kurių įprastinė gyvenamoji vieta išduodant pažymėjimą buvo už teritorijos, kurioje išduotas vairuotojo pažymėjimas, ribų arba kurie vėliau apsigyveno kitoje teritorijoje. Kasacinio teismo praktikoje šios nuostatos išaiškintos taip, kad Lietuvos Respublika turi teisę pripažinti negaliojančiu Vienos kelių eismo 1968 m. konvencijos susitariančiosiose šalyse išduotą vairuotojo pažymėjimą, jeigu šis pažymėjimas išduotas kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje asmenims, kurie išduodant pažymėjimą paprastai gyveno jų teritorijose arba kurie vėliau apsigyveno jų teritorijose; ir turi teisę pripažinti šį pažymėjimą galiojančiu, jeigu jis išduotas vairuotojams, kurių įprastinė gyvenamoji vieta išduodant pažymėjimą buvo už teritorijos, kurioje išduotas vairuotojo pažymėjimas, ribų arba kurie vėliau apsigyveno kitoje teritorijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-2-719/2019). Bet kuriuo atveju akivaizdu, kad vairuotojų pažymėjimų pripažinimas Susitariančiosiose valstybėse nurodytais atvejais nėra imperatyvus.

Lietuvos Respublikoje eismo saugumo automobilių keliais teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei valstybės įmonių pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių, už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigūnų ir kitų tikrinančių pareigūnų teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (toliau – ir SEAKĮ). Vairuotojo pažymėjimų išdavimo, jų skelbimo negaliojančiais, naikinimo, saugojimo ir grąžinimo tvarką Lietuvos Respublikoje nustato vadovaujantis SEAKĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punktu ir įgyvendinant 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų (nauja redakcija) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. gegužės 4 d. Komisijos direktyva (ES) 2020/612, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintos Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės, 2020-04-14 redakcija).

SEAKĮ 13 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną asmenims, neturintiems šios teisės. Teisę vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) bei vairavimo sąlygas patvirtina teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas – vairuotojo pažymėjimas (SEAKĮ 2 straipsnio 92 punktas). SEAKĮ 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones, kai teisė vairuoti transporto priemones nėra atimta, patvirtina įrašas apie išduotą vairuotojo pažymėjimą Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ar valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, kurio duomenys tvarkomi Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre, ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai. SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Taisyklių 2.4. punkte apibrėžiama nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena. Taigi, iš SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalies, 22 straipsnio 3 dalies, Taisyklių 2.4. punkto seka, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai vairuotojo pažymėjimai galioja ir patvirtina asmens teisę vairuoti motorines transporto priemones tik tokiu atveju, jei pažymėjimo turėtojas dėl asmeninių ir/ar darbo ryšių Lietuvos Respublikoje kiekvienais kalendoriniais metais gyvena mažiau, nei 185 dienas. Ši išvada neprieštarauja ir Vienos kelių eismo 1968 m. konvencijos (tiek Lietuvos Respublika, tiek ir (duomenys neskelbtini) Respublika yra konvenciją pasirašiusios šalys) 41 straipsnio 7 dalies a ir b punktams.

Nagrinėjamu atveju S. V. teismo posėdyje pripažino, kad Lietuvos Respublikoje yra jo darbo vieta bei gyvena jo šeima, bylos duomenimis leidimas nuolat gyventi Lietuvoje asmeniui išduotas dar 2007 m. ir galioja iki 2023 m. lapkričio 23 d., taigi su Lietuvos Respublika pareiškėją saisto socialiniai ir darbo ryšiai. Šalies teritorijoje šiuo pagrindu S. V. praleistas laikas kalendoriniais metais viršija 185 dienas, todėl atitinka nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statusą Taisyklių 2.4. punkto prasme. Atsižvelgiant į tai, norėdamas vairuoti transporto priemones Lietuvoje, pagal SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalį ir 22 straipsnio 3 dalį, pareiškėjas privalo turėti Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, t. y. dokumentą, galintį Lietuvoje juridiškai pagrįsti jo teisę vairuoti.

Taisyklių 2.5. punkte nustatyta, kad vairuotojo pažymėjimo išdavimas yra VĮ „Regitra“ veiksmai, kurių rezultatas yra vairuotojo pažymėjimo išrašymas ir įteikimas pareiškėjui. Atskirai, Taisyklių 2.6. punkte, reglamentuota vairuotojo pažymėjimo keitimo sąvoka – vairuotojo pažymėjimo išdavimo atvejai, kai naujas vairuotojo pažymėjimas išduodamas vietoj anksčiau turėto. Taigi, šios sąvokos nėra tapačios – pirmuoju atveju yra išrašomas ir įteikiamas visiškai naujas dokumentas, o antruoju – vietoje jau turimo dokumento išduodamas kitas. Atvejai, kuomet yra išduodamas naujas vairuotojo pažymėjimas ir išdavimo sąlygos reglamentuoti Taisyklių II skyriuje. Jo 7.7. punkte nustatyta, kad naujas vairuotojo pažymėjimas išduodamas kai pareiškėjas pageidauja gauti vairuotojo pažymėjimą vietoje išduoto kitoje valstybėje. Visiškai atskirame Taisyklių skyriuje reglamentuotos kitose valstybėse išduotų vairuotojo pažymėjimų keitimo taisyklės (III skyrius), kurių 43 punktas numato šiai bylai aktualią išimtį, kuomet kitose valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nekeičiami. Taisyklių 43 punkte nustatyta, kad jei atlikus Taisyklių 17.2 papunktyje numatytą patikrinimą ar užsienio kompetentingoms institucijoms informavus nustatoma, kad pareiškėjo vairuotojo pažymėjimas įgytas trečiojoje šalyje (ne Europos Sąjungos ir Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje) tuo metu, kai pareiškėjas buvo Lietuvos Respublikos ar kitos, nei vairuotojo pažymėjimą išdavusios, valstybės nuolatinis gyventojas, vairuotojo pažymėjimas nekeičiamas. Kita vertus, nurodyta poįstatyminio akto nuostata negali būti aiškinama plečiamai, kaip suteikianti teisę joje nurodytam asmeniui daugiau nei 185 dienas per kalendorinius metus dalyvauti eisme Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taisyklių III skyriuje apskritai nėra reguliuojami klausimai, susiję su vairuotojų teise dalyvauti eisme, nustatomos tik kitose valstybėse išduotų vairuotojų pažymėjimų keitimo taisyklės, tuo tarpu aukštesnės galios teisės aktas – SEAKĮ, imperatyviai nustato, kad užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai, nepatenkantys į 13 straipsnio 9 dalyje nurodytą išimtį, nepatvirtina asmens teisės vairuoti Lietuvos Respublikoje. Tokiu atveju asmuo turi ne pasikeisti jau turimą trečiojoje šalyje įgytą vairuotojo pažymėjimą, o kreiptis dėl naujo vairuotojo pažymėjimo, galiojančio Lietuvos Respublikos teritorijoje išdavimo pagal Taisyklių 7.7 punktą.

Šiuo atveju (duomenys neskelbtini) Respublika, kurioje yra išduotas S. V. vairuotojo pažymėjimas, neįeina į Europos Sąjungos ir Europos ekonominei erdvei priklausančių šalių sąrašą, todėl šios šalies išduotas pažymėjimas pagal Vienos kelių eismo 1968 m. konvencijos 41 straipsnio 7 dalį, SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalį ir 22 straipsnio 3 dalį Lietuvos Respublikoje galioja tik 185 dienas. Norėdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje ilgiau, nei 185 kalendorines dienas vairuoti transporto priemones, S. V. turi Lietuvos Respublikoje įgyti naują vairuotojo pažymėjimą.

S. V. atsakomybės klausimas dėl analogiško administracinio nusižengimo teisme yra sprendžiamas jau trečią kartą, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartyje (Nr. ANK-4-843/2017) bei paskutinėje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartyje (Nr. II380-988/2019) teismas konstatavo, jog S. V. pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį buvo nubaustas nepagrįstai, kadangi jo atžvilgiu galioja Taisyklių 43 punkte numatyta išimtis. Kita vertus, vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja kasacinis teismas, todėl žemesnės instancijos teismų sprendimai pirmosios instancijos teismui nėra įpareigojantys. Nagrinėjamu atveju teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus bei įvertinęs galiojančius teisės aktus, nustatė jog S. V. 2020 m. rugsėjo 17 d. vairavo transporto priemonę naudodamasis Lietuvos Respublikoje negaliojančiu vairuotojo pažymėjimu, t. y. negalėdamas juridiškai pagrįsti savo teisės vairuoti transporto priemones. Tokie jo veiksmai atitinka ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviąją pusę, tačiau nurodyto nusižengimo sudėtis yra formali, todėl nusižengimo sudėties konstatavimui būtina nustatyti asmens santykį su pavojinga veika, t. y. ar suprato ir turėjo objektyviai suprasti, jog veikia neteisėtai. Šiuo atveju aktualūs anksčiau paminėti S. V. atžvilgiu priimti teismų sprendimai, kuriais analogiškais atvejais konstatuotas pažeidimo nebuvimas. Esant tokiai situacijai, kai galiojančiais teismų sprendimais nustatyta, jog S. V. buvo nepagrįstai nubaustas už vairavimą neturint tokios teisės, kai naudojosi tuo pačiu, 2011 m. (duomenys neskelbtini) Respublikoje pakeičiant seno pavyzdžio pažymėjimą išduotu nauju vairuotojo pažymėjimu, S. V. neturėjo jokio pagrindo manyti priešingai. Atitinkamai, teismas neturi pagrindo išvadai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suvokė, jog transporto priemonę Lietuvos Respublikoje vairuoja neturėdamas tam juridinio pagrindo ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tyčia. Taigi nesant ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, S. V. kaltė pagal šį straipsnį konstatuota nepagrįstai, todėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-25788-2020 keistinas dalyje ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį S. V. atžvilgiu nutrauktina.

Skundžiamu nutarimu S. V. taip pat nubaustas už ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už kurį jam paskirta 33 EUR bauda. Nei savo kaltės dėl šio nusižengimo, nei skirtos baudos S. V. neginčijo, todėl šioje dalyje skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas, nustatant, jog S. V. skundžiamu nutarimu paskirta vienintelė 33 EUR dydžio bauda už ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

S. V. skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-25788-2020 dalį, kuria S. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje ir šią administracinio nusižengimo teisenos dalį jo atžvilgiu nutraukti.

Panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-25788-2020 dalį, kuria S. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, paskirta galutinė administracinė nuobauda 340 EUR bauda.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-25788-2020 dalį, kuria S. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 33 EUR bauda palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Telksnienė