Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. V. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. nutarties, kuria netenkintas S. V. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau tekste – Institucija) 2023 m. gegužės 16 d. nutarimas paliktas nepakeistu, pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius 2023 m. gegužės 16 d. priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-11480-2023, kuriuo S. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis 2023 m. balandžio 28 d. 20.55 val. Vilniuje, Pilaitės pr. 13, vairavo automobilį „Mazda 3“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus. S. V. paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams.

4. Atsiliepimu į skundą Institucija prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. nutarties nebuvo pateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie nebūtų buvę žinomi pirmosios instancijos teismui ir kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamoje nutartyje, bei kurie leistų suabejoti teismo išvadomis. Vilniaus miesto apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir apelianto skunde nurodytą prašymą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Keisti skundžiamą nutartį nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš skundo turinio, apeliantas nesutinka su jo padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacija, teigdamas, jog turėjo teisę vairuoti transporto priemones, tik buvo pasibaigęs vairuotojo pažymėjimo galiojimas, todėl jo nusižengimas turėtų būti kvalifikuojamas ne pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, o pagal ANK 424 straipsnio 1 dalį. Su šiais skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

6. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 2.5. punkte nustatyta, kad vairuotojo pažymėjimo išdavimas yra VĮ „Regitra“ veiksmai, kurių rezultatas yra vairuotojo pažymėjimo išrašymas ir įteikimas pareiškėjui. Taisyklių 2.6. punkte įtvirtinta vairuotojo pažymėjimo keitimo sąvoka – vairuotojo pažymėjimo išdavimo atvejai, kai naujas vairuotojo pažymėjimas išduodamas vietoj anksčiau turėto. Šios sąvokos nėra tapačios – pirmuoju atveju yra išrašomas ir įteikiamas visiškai naujas dokumentas, o antruoju – vietoje jau turimo dokumento išduodamas kitas. Atvejai, kuomet yra išduodamas naujas vairuotojo pažymėjimas ir išdavimo sąlygos reglamentuoti Taisyklių II skyriuje, kurio 7.7. punkte nustatyta, kad naujas vairuotojo pažymėjimas išduodamas kai pareiškėjas pageidauja gauti vairuotojo pažymėjimą vietoje išduoto kitoje valstybėje. Taisyklių 43 punkte nustatyta, kad jei atlikus Taisyklių 17.2 papunktyje numatytą patikrinimą ar užsienio kompetentingoms institucijoms informavus nustatoma, kad pareiškėjo vairuotojo pažymėjimas įgytas trečiojoje šalyje (ne Europos Sąjungos ir Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje) tuo metu, kai pareiškėjas buvo Lietuvos Respublikos ar kitos, nei vairuotojo pažymėjimą išdavusios, valstybės nuolatinis gyventojas, vairuotojo pažymėjimas nekeičiamas. Pagal aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, S. V. vairuotojo pažymėjimą turėjo įgyti t. y. gauti naują dokumentą, ką šiuo metu ir yra padaręs (vairuotojo pažymėjimas jam išduotas (duomenys neskelbtini).).

7. Nagrinėjamu atveju, ką pripažįsta ir pats S. V., Baltarusijos Respublikoje jam išduotas vairuotojo pažymėjimas pažeidimo padarymo metu nebegaliojo ir jis nebegaliojo jau nuo 2021 m. spalio 4 d., todėl S. V. negalėjo juo naudotis, kaip suteikiančiu teisę vairuoti transporto priemones. Vairuotojo pažymėjimas yra dokumentas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisė vairuoti transporto priemones dokumente nurodytu laikotarpiu, jei toks laikotarpis nurodomas. Taigi pasibaigus dokumento galiojimo laikui, toks dokumentas nebepatvirtina jokių tokiame dokumente nurodomų teisių bei jokios juridinė reikšmę turinčios informacijos.

8. Skunde teigiama jog S. V. jau daugiau nei 20 metų turi teisę vairuoti transporto priemones, ją įgijo Baltarusijos Respublikoje, be to, Lietuvos teismai buvo pripažinę, jog jis gali dalyvauti eisme, turėdamas Baltarusijos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą (Vilniaus apygardos teismas byloje Nr. ANK-4-843/2017). Atsakant į šiuos skundo argumentus, atkreiptinas dėmesys, jog priimant minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį, S. V. Baltarusijos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas nebuvo pasibaigęs. Kitoje Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje byloje 2021 m. gegužės 27 d. nutartyje nustatyta, jog ankstesnėmis Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartimis nustačius, jog S. V. atžvilgiu galioja įstatymuose numatyta išimtis ir jo Baltarusijos Respublikoje įgytas vairuotojo pažymėjimas galioja ir Lietuvoje, pastarasis neturėjo jokio pagrindo manyti, jog Lietuvos Respublikoje jis neturi teisinės galios ir negali būti naudojamas. Akivaizdu, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi pripažinus, kad 2011 m. spalio 4 d. pakeistas vairuotojo pažymėjimas patvirtina, jog vairuotojo pažymėjimas Baltarusijos Respublikoje įgytas po to, kai S. V. tapo nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju ir yra galiojantis, pažeidėjas neturėjo pagrindo manyti, jog nurodyta teismo nutartimi nustatytos aplinkybės galėjo pasikeisti, todėl šioje byloje teismas nustatė, jog S. V. vairuodamas transporto priemonę nesuprato, jog daro administracinį nusižengimą ir transporto priemonę vairuoja neturėdamas tam teisės, todėl jo veiksmai negali būti vertinami kaip padaryti veikiant kuria nors kaltės forma. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, jog skundžiama nutartimi neginčijamai pripažinta, jog šiuo metu S. V. Baltarusijos Respublikoje įgytas vairuotojo pažymėjimas Lietuvoje negalioja ir, siekiant išvengti analogiško pobūdžio nuobaudų ateityje, būtina jį pakeisti (nagrinėjamu atveju – įgyti) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo numatyta tvarka. Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantas vairuotojo pažymėjimą Lietuvoje įgijo tik (duomenys neskelbtini).

9. Įvertinus tai, kas išdėstyta, spręstina, jog S. V. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal tinkamą ANK straipsnį, kadangi jis, kaip nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo negalėjo naudotis, beje ir nebegaliojančiu Baltarusijos Respublikoje išduotu vairuotojo pažymėjimu ir nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, todėl negalėjo dalyvauti eisme Lietuvoje. Taigi perkvalifikuoti veiką iš ANK 424 Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas svarstė klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo ir dėl to nutarties 25 ir 26 punktuose nurodomi išsamūs motyvai, dėl kurių pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo nagrinėjamoje byloje taikyti ANK 34 straipsnio nuostatas, su kuriais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, jų nekartodamas, o jas vertinti kitaip nei tai padarė apylinkės teismas ir straipsnio 3 dalies į 424 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.

10. Apeliantas taip pat prašo, tuo atveju, jeigu teismas nepakeistų nusižengimo kvalifikacijos, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba administracinės nuobaudos neskirti ir panaikinti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti atėmimą 6 mėnesiams. Kaip matyti iš Institucijos nutarimo, S. V. paskirta minimali bauda ir minimalus, imperatyviai nustatytas specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo terminas.

11. Vertinant ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybes, paprastai nuobauda švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevengia atsakomybės, pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atlygina padarytą žalą (jei tokia buvo sukelta), padarytą veiką galima laikyti mažareikšme ar ne itin pavojinga, nustatomos kelios pažeidėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, byloje yra kitų jo asmenybę pozityviai apibūdinančių aplinkybių, t. y. turi būti nustatyta visuma aplinkybių, pažeidėją charakterizuojančių išskirtinai teigiamai ir liudijančių, kad padarytas nusižengimas buvo daugiau atsitiktinis, įvykęs nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o ne nulemtas tyčios, sistemingo priešingo teisei veikimo. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties buvo nustatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – S. V. pripažino padaręs administracinį pažeidimą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliantas yra Baltarusijos Respublikos pilietis, nuo 2007 metų gyvenantis Lietuvos Respublikoje, nuo 2018 m. turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis, nuo 2014 m. yra MB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracine tvarka už kitokio pobūdžio kelių eismo taisyklių pažeidimus – vairavo automobilį, kuriam neatlikta techninė apžiūra, naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis, be laisvų rankų įrangos. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas svarstė klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo ir dėl to nutarties 25 ir 26 punktuose nurodomi išsamūs motyvai, dėl kurių pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra aplinkybių visumos nagrinėjamoje byloje taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, su kuriais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, jų nekartodamas, o jas vertinti kitaip nei tai padarė apylinkės teismas, pagrindo nėra.

12. Skunde teigiama, jog specialiosios teisės atėmimas apsunkins jo šeimos padėtį, kadangi sutuoktinė nedirba, šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, visgi dėl šio skundo argumento nei išsamesnių motyvų, nei papildomų duomenų nėra pateikta, todėl neaišku kaip pasireikš šeimos padėties apsunkinimas. Skunde nurodoma aplinkybė, jog šiuo metu S. V. jau yra gavęs vairuotojo pažymėjimą ((duomenys neskelbtini).), vertintina teigiamai, tačiau ji nėra išskirtinė. Taigi nagrinėjamu atveju spręstina, jog paskirti švelnesnę nuobaudą ar nuobaudos neskirti ir panaikinti specialiosios teisės atėmimą, pagrindo nėra.

13. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto S. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.