Kauno apygardos teismo nutartis

2017-06-29 · Civilinė byla Nr. 2A-1071-221/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-29
Bylos Nr.
2A-1071-221/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13204-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Evaldas Burzdikas
Atsakovas
A. K.-T.
Ieškovas
viešosios įstaigos „Inovacinis žvilgsnis“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1071-221/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13204-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.20.4; 3.2.4.11; 3.3.1.20 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. K.-T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos „Inovacinis žvilgsnis“ ieškinį atsakovei A. K.-T. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 7 530,12 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad 2012 m. birželio 5 d. šalys sudarė atlygintinų paslaugų sutartį Nr. 20120605/01, kuria atsakovė įsipareigojo iki 2012 m. gruodžio 28 d. paruošti projektą „Inovatyvūs medicininių atliekų sprendimo būdai Europoje ir pasaulyje“, o ieškovė įsipareigojo apmokėti už atsakovės suteiktas paslaugas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Ieškovė 2012 m. birželio 18 d. pavedimu į atsakovei priklausančią banko sąskaitą sumokėjo 1 737,72 Eur (6 000 Lt), 2012 m. birželio 25 d. – 868,86 Eur (3 000 Lt), 2012 m. liepos 13 d. – 2 316,96 Eur (8 000 Lt), 2012 m. liepos 26 d. – 1 737,72 Eur (6 000 Lt), 2012 m. rugpjūčio 2 d. – 868,86 Eur (3 000 Lt). Iš viso ieškovė sumokėjo atsakovei 7 530,12 Eur (26 000 Lt). Atsakovė neįvykdė sutarties sąlygų, nesuteikė sutartyje nurodytos paslaugos. Atsakovė, neįvykdžiusi sutartinės prievolės, privalėjo grąžinti ieškovės jai sumokėtą 7 530,12 Eur sumą, tačiau to nepadarė.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė teismo atmesti ieškinį. Atsakovė nurodė, kad ji laiku ir tinkamai parengė projektą „Inovatyvūs medicininių atliekų sprendimo būdai Europoje ir pasaulyje“, kurį perdavė ieškovės direktorei I. M. Priėmimo–perdavimo aktas nebuvo pasirašytas, kadangi sutartis nėra pasibaigusi. Atsakovė iš ieškovės nėra gavusi pranešimo, raginimo ar pretenzijos dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sutarties nutraukimo. Atsakovė ieškovei projektą pateikė dalimis. Tokio susitarimo šalys nebuvo įtraukusios į sutartį, tačiau jis buvo aptartas žodžiu ir vykdomas pagal tarp šalių nusistovėjusią praktiką. Faktą, kad projektą atsakovė ieškovei perduodavo dalimis, patvirtina ieškovės pateikti banko sąskaitų išrašai. Atsakovei perdavus ieškovei parengtas projekto dalis, ieškovė informavo atsakovę, kad kol kas nereikia antrosios projekto dalies, tačiau ateityje jos reikės ir ieškovė vėl kreipsis į atsakovę dėl projekto rengimo. Ieškovė, remdamasi atsakovės parengtu projektu, gavo finansavimą iš Lietuvos gydymo įstaigų.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 2 d. sprendimu patenkino ieškinį: priteisė ieškovei iš atsakovės 7 530,12 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. birželio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 575,9 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Teismas konstatavo, kad ieškovė perdavė pinigus kaip avansą už būsimą darbą, darbas nėra atliktas, sutarties įvykdymo terminas yra pasibaigęs, nėra rašytinių įrodymų, jog atsakovė pateikė projektą, o ieškovė jį priėmė, todėl avansą kaip sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti jį grąžinti visais atvejais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnis). Teismas sprendė, kad atsakovės pateikti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaita ir darbas „Potencialių ligoninių atliekų naikinimas naudojant naujųjų technologijų įrangą“ negali būti laikomi tinkamu sutarties įvykdymu, kadangi nėra pateikta duomenų, jog jie buvo išsiųsti ieškovei ir jos priimti kaip atsakovės darbo rezultatas, atitinkantis susitarimą. Teismas pažymėjo, kad iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, jog minėtą darbą elektroniniu paštu ieškovės direktorei daug anksčiau (2012 m. balandžio 27 d.) nei buvo sudaryta ginčo sutartis yra išsiuntusi E. K., o valstybinio audito ataskaita yra atlikta Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės ir paskelbta 2010 m. lapkričio 17 d.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 2 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Nevertinta aplinkybė, jog atsakovė projektą vykdė etapais, kaip buvo sutarta žodžiu. Atsakovės darbas buvo pradėtas daryti 2012 m. pavasarį ir ieškovei pateiktas per atsakovės motiną E. K. dalimis (etapais). Atsakovės motina E. K. teismo posėdyje būtų paliudijusi konkrečias faktines aplinkybes – kokie buvo jos santykiai su ieškovės atstovais, kokiu pagrindu pradėjo bendradarbiavimą, dėl ko kilo ginčai ir kaip buvo perduodami atsakovės atlikti darbai ieškovei, tačiau teismas netenkino atsakovės prašymo apklausti ją kaip liudytoją šioje civilinėje byloje. Nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakydamas apklausti liudytoją, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 181 straipsnio 1 dalies nuostatas. Ieškovė dalimis mokėjo atsakovei už faktiškai atliktus darbus. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktos dvi projekto dalys. Ieškovė nebūtų atlikusi mokėjimų atsakovei pagal sutartį, jei atsakovė būtų netinkamai vykdžiusi sutartį ir neatlikusi darbų. Ieškovė į atsakovės sąskaitą pervedė pinigų sumas pagal sutartį, taigi sutartis buvo tinkamai vykdoma ir dėl to tarp šalių nebuvo ginčų net trejus metus. Atlyginimas pagal sutartį atsakovei buvo pervedamas skirtingomis datomis: 2012 m. birželio 18 d., 2012 m. birželio 25 d., 2012 m. liepos 13 d., 2012 m. liepos 26 d., 2012 m. rugpjūčio 2 d. Nuoseklus ir nuolatinis pinigų pervedimas pagrindžia aplinkybę, jog atsakovė tinkamai etapais atlikdavo darbus ir juos perduodavo ieškovei.

Nepagrįsta išvada, jog darbas pagal sutartį apskritai nėra atliktas. Atsakovė rinko duomenis, jų rezultatus betarpiškai perduodavo ieškovei. Ieškovė visada priimdavo atsakovės darbų rezultatą ir už jį atsiskaitydavo. Ieškovė trejus metus atsakovei neturėjo jokių pretenzijų.

Sprendime nepasisakyta ir tinkamai nemotyvuota, kuo remiantis ieškinys tenkintas visiškai. Teismas sprendime pasisakė tik dėl avanso, tačiau nenagrinėjo aplinkybės, jog ieškovė sumokėjo atlygį atsakovei etapais (dalimis): 2012 m. birželio 18 d., 2012 m. birželio 25 d., 2012 m. liepos 13 d., 2012 m. liepos 26 d. 2012 m. rugpjūčio 2 d., iš viso 7 530,12 Eur sumą, o avansas pagal sutartį sudarė tik 1 737,72 Eur (6 000 Lt). Teismas sprendime nenurodė, kokiu tikėtinu pagrindu ieškovė pervedė atsakovei šias pinigų sumas pagal sutartį, jei atsakovė neatliko jokių darbų, o avansas pagal sutartį buvo tik 1 737,72 Eur (6 000 Lt).

Pažeista CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė. Būtent ieškovė turi pareigą įrodyti aplinkybę, jog darbai pagal sutartį nebuvo atlikti, atsakovei nebuvo teisinio pagrindo įgyti ginčo sumos, kuri buvo pervesta pagal sutartį už atliktus darbus, o ne kaip avansas. Nevertinta aplinkybė, kad ieškovė sumokėjo atsakovei daugiau nei pusę sutartyje nurodytos kainos. Sprendime apskritai nepasisakyta dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodinėjant be pagrindo įgyto turto grąžinimo klausimą.

Nepagrįsta išvada, kad atsakovės pateikti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaita ir darbas „Potencialių ligoninių atliekų naikinimas naudojant naujųjų technologijų įrangą“ negali būti laikomi tinkamu sutarties įvykdymu, kadangi nėra pateikta duomenų, jog jie buvo išsiųsti ieškovei ir jos priimti kaip atsakovės darbo rezultatas, atitinkantis susitarimą. Ieškovė, remdamasi atsakovės parengtu projektu, pateikė paraiškas Lietuvos Respublikos gydymo įstaigoms. Faktą, kad atsakovė ieškovei perdavė parengtą projektą, patvirtina ir tai, kad ieškovė projekte pateikta medžiaga naudojosi teikdama Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui paraiškas investiciniams projektams atliekų tvarkymo klausimais. Remiantis ieškovės ligoninėms išsiųstais komerciniais pasiūlymais buvo pasirašytos sutartys dėl investicinių projektų parengimo tarp ieškovės ir Alytaus, Klaipėdos jūrininkų, Šiaulių ligoninių.

Nevertinta aplinkybė, kad ieškinyje nurodyti teisiniai motyvai nepagrindžia ieškinio reikalavimų. Atsakovė tinkamai vykdė tarp šalių sudarytą sutartį, o atsakovei buvo sumokėta už faktiškai atliktą darbą. Ieškovė ieškinyje rėmėsi CK 6.213 straipsnio 1 dalimi, tačiau neaišku, kokią piniginę prievolę turi atsakovė ieškovei, kadangi tarp ieškovės ir atsakovės nesusiklostė paskoliniai teisiniai santykiai. Atsakovė turėjo pareigą suteikti ieškovei paslaugą, ją suteikė, o ieškovė už suteiktas paslaugas sumokėjo atsakovei, taip sutikdama ir pripažindama, kad paslauga pagal sutartį buvo suteikta tinkamai. Ieškovė ieškinyje rėmėsi netinkamu ir nepagrįstu teisiniu motyvu, kuriuo vadovavosi ir teismas, priimdamas sprendimą, t. y. CK 1.138 straipsnio 4 punktu. Taigi ieškovė ieškinyje ne tik tinkamai nesuformulavo faktinio ieškinio pagrindo ir nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių ieškinyje išdėstytas aplinkybes, bet ir teismo sprendime nurodyti teisiniai motyvai neturi sąsajumo su ieškinio dalyku.

Nevertinta aplinkybė, jog ieškovė elgiasi nesąžiningai ir, piktnaudžiaudama jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, siekia neteisėtai pasipelnyti atsakovės sąskaita. Ieškovė pateikė nepagrįstą ieškinį, nes ieškovės reikalaujama priteisti suma yra nepagrįsta įrodymais.

Netinkamai įvertintas tarp šalių sudarytos sutarties turinys, tikrieji sutarties šalių ketinimai, sutarties šalių elgesys ir kitos reikšmingos faktinės aplinkybės.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

7.1. Atsakovės, kaip paslaugas už užmokestį teikiančio asmens, sutartinių prievolių netinkamas vykdymas preziumuojamas įstatymo, todėl šiuo atveju atsakovė privalo įrodinėti sutartinių prievolių įvykdymo tinkamumą, o ne ieškovė, kuri nurodo, kad sutartinės prievolės įvykdytos netinkamai. Ieškovė, reikšdama reikalavimą priteisti skolą iš atsakovės, turėjo įrodyti atsakovei sumokėtą pinigų sumą, mokėjimo faktą, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai, o atsakovė, atsikirsdama į ieškinio reikalavimą, turėjo įrodyti ginčo laikotarpiu paruošto projekto ar jo dalių buvimą ir projekto perdavimo ieškovei faktą (CPK 178 straipsnis). Taip pat atsakovė turėjo įrodyti, kad galbūt ieškovei pateiktas projektas turėjo savarankišką ekonominę vertę. Tam, kad įrodytų savo atsikirtimų pagrįstumą, atsakovė turi ne tik nurodyti aplinkybes, bet ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus. Atsakovė atsikirtimus į ieškinio reikalavimą iš esmės grindė tik savo paaiškinimais ir deklaratyviais pasisakymais, jų nepagrįsdama rašytiniais įrodymais.

7.2. Vien tai, kad ieškovė į atsakovei priklausančią banko sąskaitą periodiškai įnešdavo pinigines sumas, nepatvirtina atsakovės sutartyje sutartos paslaugos tinkamo teikimo, projekto ar jo dalies perdavimo ieškovei fakto. Ieškovės atlikti bankiniai pavedimai įrodo sutartinių santykių tarp šalių buvimą ir atsakovės 7 530,12 Eur (26 000 Lt) sumos iš ieškovės gavimo faktą. Sutarties 2.1, 2.2 punktuose nustatyta, jog ieškovei darbai perduodami pagal priėmimo–perdavimo aktą. Nepateikta įrodymų, kad darbo, projekto ar jo dalies perdavimas buvo vykdomas kitaip nei nurodyta sutartyje. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė pateikė šiuos aktus, o ieškovė atsisakė juos pasirašyti, nėra duomenų apie vienašalį aktų pasirašymą.

7.3. Atsakovė aiškiai neįvardijo, kokios apimties ir kas konkrečiai sudarė kiekvieno projekto atlikimo etapą. Ieškovė pervedė pinigus į atsakovei priklausančią banko sąskaitą penkis kartus, taigi, remiantis atsakove, paslaugos teikimo etapų buvo mažiausiai keturi. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė pateikė ieškovei keturias projekto dalis.

7.4. Sutarties šalys dėl galimybės teikti paslaugas dalimis buvo susitarusios sutartyje (sutarties 2.2 punktas), todėl teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo apklausti liudytoją – atsakovės motiną, nesančią ginčo sutarties šalimi ir tiesiogiai suinteresuotą bylos baigtimi, nes byloje yra rašytinis įrodymas ir liudytojos apklausa šiuo klausimu būtų perteklinis procesinis veiksmas.

7.5. Atsakovės prie apeliacinio skundo pridedami priedai neatitinka įrodymų sąsajumo taisyklės reikalavimų, nes ginčo sutarties ir atsakovės su apeliaciniu skundu pateiktų sutarčių sudarymo tikslai, sutarčių galiojimo terminai iš esmės skiriasi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl faktinių aplinkybių

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2012 m. birželio 5 d. sudarė atlygintinų paslaugų sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo iki 2012 m. gruodžio 28 d. paruošti projektą „Inovatyvūs medicininių atliekų sprendimo būdai Europoje ir pasaulyje“, o ieškovė įsipareigojo apmokėti už atsakovės suteiktas paslaugas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Ieškovė 2012 m. birželio 18 d.– 2012 m. rugpjūčio 2 d. laikotarpiu per penkis kartus pavedimu į atsakovei priklausančią banko sąskaitą sumokėjo iš viso 7 530,12 Eur (26 000 Lt). Atsakovei neįvykdžius sutartinės prievolės, ieškovė kreipėsi į teismą dėl sumokėtų pinigų grąžinimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Su sprendimu nesutinka atsakovė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: LAAIF kvietimą, 2012 m. birželio 18 d. Viešosios paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties, sąskaitos, Viešosios įstaigos Klaipėdos jūrininkų ligoninės paraiškos investiciniam projektui, Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės paraiškos investiciniam projektui kopijas.

11. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus apeliantės rašytinius įrodymus, sprendžia, jog šiais įrodymais iš esmės yra papildomas apeliacinis skundas, o tokie veiksmai pagal CPK 323 straipsnio nuostatas nėra leidžiami. Be to, apeliantė, teikdama naujus įrodymus, nenurodo, kodėl jie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, neprašo pateiktų įrodymų priimti. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija nemato sąlygų naujai pateiktiems įrodymams priimti, todėl atsisako juos priimti ir jų nevertina.

Dėl įrodymų vertinimo

13. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles. Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais nesutinka.

14. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalis neturi pareigos įrodinėti įrodinėjamą teisę paneigiančius faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011), nes toks reikalavimas reikštų reikalavimą įrodyti neįmanomą, kas teisine prasme nėra priimtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). Pažymėtina, kad dispozityviose bylose teismas neprivalo išreikalauti ar priversti šalį pateikti visus turimus įrodymus. Nepateikdama visų turimų įrodymų, kad ir prieštaringų arba jai nepalankių, šalis rizikuoja, kad įrodymų nepakaks ir reikalavimas kaip neįrodytas bus atmestas. Bet kokiu atveju tai negali būti vertinama kaip teismo padarytas įrodymų rinkimo ar vertinimo taisyklių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009).

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje išvadas padarė iš įrodymų visumos, nepažeisdamas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės (CPK 178 straipsnis).

16. Nutarties 9 punkte minėta, kad apeliantė pagal šalių sudarytą sutartį įsipareigojo už užmokestį iki 2012 m. gruodžio 28 d. paruošti projektą „Inovatyvūs medicininių atliekų sprendimo būdai Europoje ir pasaulyje“ ir priėmimo–perdavimo aktu perduoti ieškovei (Sutarties 1.1, 2.1 punktai). Ieškovės tvirtinimu, jokie darbai nebuvo atlikti. Tuo tarpu apeliantė teigia, kad ji projektą paruošė ir perdavė ieškovei dalimis, t. y. tinkamai suteikė paslaugą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, pareikšdama reikalavimą priteisti skolą iš atsakovės, turėjo įrodyti, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai, pinigų sumokėjimo faktą ir sumą, o atsakovė, atsikirsdama į ieškinio reikalavimus, turėjo įrodyti, kad tinkamai įvykdė prievolę, t. y. sutartyje numatytu laikotarpiu paruošė projektą, ar atskiras jo dalis, projekto (atskirų dalių) perdavimo ieškovei faktą (CPK 178 straipsnis).

17. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantė atsikirtimus į ieškinio reikalavimą, t. y. tinkamą prievolės vykdymą, grindė tik savo paaiškinimais, nepagrįsdama jų jokiais rašytiniais įrodymais. Apeliantės teigimu, kiekvieną kartą perdavus paruoštą dalį projekto, ieškovė atsiskaitydavo bankiniu pavedimu. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės aiškinimu, kad aplinkybes, jog ji projektą ruošė etapais ir darbų rezultatą pagal šalių nusistovėjusią praktiką perduodavo ieškovei, patvirtina ieškovės atlikti mokėjimai dalimis. Kolegija pritaria ieškovei, kad vien tik jos atlikti bankiniai pavedimai įrodo sutartinių santykių tarp apeliantės ir ieškovės buvimą bei apeliantės 26 000 Lt sumos iš ieškovės gavimo faktą, tačiau nepatvirtina apeliantės tinkamo paslaugos teikimo ir projekto ar jo dalies perdavimo ieškovei fakto.

18. Pastebėtina ir tai, kad ieškovė pervedė pinigus į apeliantės banko sąskaitą penkis kartus. Atsižvelgiant į apeliantės aiškinimus apie projekto pateikimą dalimis, spręstina, kad buvo mažiausiai keturi paslaugos teikimo etapai. Tačiau į bylą pateiktos dvi dalys (Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaita ir darbas „Potencialių ligoninių atliekų naikinimas naudojant Naujųjų technologijų įranga“), kurias pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė įrodymais, patvirtinančiais tinkamą sutarties įvykdymą, nes byloje nepateikta duomenų, jog jie buvo ieškovei išsiųsti ir jos priimti kaip apeliantės darbo rezultatas, atitinkantis susitarimą. Be to, kaip pažymėjo apylinkės teismas, minėtą darbą el. paštu ieškovės direktorei 2012 m. balandžio 27 d., t. y. žymiai ankščiau nei buvo sudaryta tarp šalių paslaugų sutartis, išsiuntė kitas asmuo (E. K.), o valstybinio audito ataskaita yra atlikta LR Valstybės kontrolės ir paskelbta 2010 m. lapkričio 17 d.

19. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakydamas apklausti liudytoją, atsakovės mamą E. K., pažeidė CPK 181 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismo posėdyje, pasak apeliantės, E. K. būtų galėjusi paliudyti, kokie buvo jos santykiai su ieškove, kokiu pagrindu pradėjo bendradarbiavimą, dėl ko kilo ginčai, kaip buvo perduodami darbai ir pan.

20. Pažymėtina, jog sutarties šalys yra ieškovė ir apeliantė, kurios rašytine atlygintinų paslaugų sutartimi susitarusios dėl paslaugų apimties, jų atlikimo, perdavimo, apmokėjimo ir kitų sąlygų. Todėl, esant rašytiniam įrodymui, liudytojo apklausa netikslinga.

Dėl sutarties aiškinimo

21. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių sudarytos sutarties turinį, tikruosius šalių ketinimus, sutarties šalių elgesį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.

22. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; kt.).

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių santykiams taikė CK XXXV skyriaus nuostatas. Ieškovės ir apeliantės sudaryta sutartis, kaip nurodo ir pati apeliantė, tą beje, nurodęs ir pirmosios instancijos teismas, kvalifikuotina kaip paslaugų sutartis. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutarties tikslai yra aiškūs – apeliantė ieškovės užsakymu įsipareigojo iki 2012 m. gruodžio 28 d. paruošti projektą „Inovatyvūs medicininių atliekų sprendimo būdai Europoje ir pasaulyje“. Pagal sutartį teikiamų paslaugų kaina 50 000 Lt (Sutarties 3.1 punktas).Užsakovas 6 000 Lt sumoka avansu, likusią pinigų kainą sumoka atlikus paslaugas iki 2012 m. gruodžio 28 d. (Sutarties 3.2 punktas). Byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad šalys būtų bendradarbiavę iki šios ginčo sutarties sudarymo, todėl niekuo nepagrįsti apeliantės aiškinimai, jog projektas dalimis buvo perduodamas susitarus žodžiu pagal tarp šalių nusistovėjusią praktiką. Tai, kad ieškovė trejus metus nereiškė apeliantei pretenzijų, teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtina, jog sutartis buvo įvykdyta tinkamai.

25. CK 6.189 straipsnis nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškinio pagrindo

26. Apeliantės teigimu, ieškovė ieškinyje tinkamai nesuformulavo faktinio ieškinio pagrindo ir nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių ieškinyje išdėstytas aplinkybes, nurodyti teisiniai motyvai nepagrindžia ieškinio reikalavimų, o teismo sprendime nurodyti teisiniai motyvai neturi sąsajumo su ieškinio dalyku.

27. Pagal CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus ieškinyje nurodomas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Kasacinio teismo ne kartą nurodyta, jog ieškinio pagrindas yra faktinio pobūdžio aplinkybės, o ne įstatymai ar faktinių aplinkybių teisinė kvalifikacija. Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2001; 2001 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-725/2001; 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2005; kt.).

28. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė piniginį reikalavimą atsakovei, motyvuodama tuo, kad sutartis, sudaryta su atsakove nebuvo vykdoma, o ieškovė yra sumokėjusi už atsakovės neatliktą darbą. Taigi ieškovė, kaip to reikalauja CPK 135 straipsnis, ieškinyje nurodžiusi savo reikalavimus ir aplinkybes, kuriomis juos grindžia. Atsižvelgiant į minėtą kasacinio teismo praktiką, atmestini apeliantės argumentai dėl ieškovės nurodytų teisinės faktinių aplinkybių kvalifikacijos.

29. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, motyvuodamas tuo, kad atsakovei neatlikus darbo pagal sutartį, kurios įvykdymo terminas yra pasibaigęs, ieškovė sutarties įvykdymui sumokėtą avansą turi teisę reikalauti susigrąžinti visais atvejais (CK 6.237 straipsnis). Pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad jei šalis atlieka mokėjimą, kurio pagal sutartį neturėjo atlikti, toks mokėjimas yra už sutarties ribų ir atliktas be pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-69-219/2017).

30. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta nutarties 24 punkte, šalys numatė apmokėjimo už darbus tvarką. Kadangi, kaip nustatyta byloje, atsakovė neįrodė, kad darbus pagal šalių sudarytą sutartį atliko, ieškovė jų neturėjo apmokėti, taigi apmokėjo be pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtų neteisinga ir nesąžininga gauti atlygį už darbą, kurio apeliantė neatliko.

31. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

32. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, vertino pateiktus įrodymus, nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti priimto sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 2 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasNijolia IndreikienėVirginija Lozoraitytė