Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Nijolė Lisauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį atsakovei E. D. dėl skolos, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė AB „NEO Finance“ ieškinyje nurodo, kad su atsakove E. D. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K721777311, kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovei 300 Eur dydžio vartojimo kreditą devyniems mėnesiams. Atsakovė įsipareigojo iki 2023 m. gegužės 31 d. grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą – 19,05 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 15 procentų) ir 32,76 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2023 m. gegužės 31 d. Atsakovė įmokų laiku nemokėjo, todėl ieškovė 2023 m. kovo 1 d. atsakovei išsiųstu pranešimu sutartį nutraukė nuo 2023 m. kovo 7 d. Atsakovė iki ieškinio padavimo dienos n skolos nesumokėjo, todėl prašo priteisti iš atsakovės 268,30 Eur dydžio negrąžintą kredito dalį, 13 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 19,39 Eur tarpininkavimo mokesčio, skaičiuojamų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2023 m. kovo 7 d.), 15 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) (2,30 Eur), skaičiuojamas nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2023 m. kovo 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 31 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negražintos vartojimo kredito sumos, 10,17 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2023 m. kovo 7 d.) iki sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 31 d.), 6,42 Eur delspinigių, 15 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 222 Eur bylinėjimosi išlaidų (22 Eur žyminio mokesčio ir 200 Eur procesinių dokumentų parengimo išlaidų).

Atsakovė E. D. per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad ieškovė AB „NEO Finance“ šalių 2022 m. rugpjūčio 31 d. sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. K721777311 pagrindu suteikė atsakovei E. D. 300 Eur dydžio kreditą devynių mėnesių terminui. Sutarties bendrųjų sąlygų 3.1, 3.5.2, 5.1, 5.2 p. atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti kredito mokestį, palūkanas, sutarties tarpininkavimo mokestį, mokėdama įmokas susitartais terminais ir laikydamasi kitų įsipareigojimų, nurodytų sutarties specialiosiose sąlygose. Pagal sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovė, be kredito grąžinimo įmokų, įsipareigojo sumokėti vartojimo kredito kainą – 19,05 Eur metinių mokėjimo palūkanų (15 procentų) ir 12 procentų nuo kiekvienos grąžintos įmokos dydžio tarpininkavimo mokestį (32,76 Eur). Ieškovė 2023 m. vasario 1 d., kovo 1 d. raštais ragino atsakovę sumokėti skolą, 2023 m. kovo 1 d. raštu pranešė atsakovei apie vienašališką sutarties nutraukimą nuo 2023 m. kovo 7 d. tuo atveju, jei ieškovė neatsiskaitys iki rašte nurodytos sutarties nutraukimo dienos (sutarties bendrųjų sąlygų 8.5, 8.6 p.). Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovė įsipareigojimų neįvykdė, ieškovei skolinga 268,30 Eur negrąžinto kredito ir 13 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 19,39 Eur tarpininkavimo mokesčio, taip pat 15 procentų (2,30 Eur) negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos, nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, ir 10,17 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos, bei 6,42 Eur delspinigių.

Šalių ginčas kilęs iš vartojimo kredito sutarties. Vartojimo kredito sutartiniai teisiniai santykiai reguliuojami LR CK 6.886 str. Šio straipsnio 1 d. įtvirtinta vartojimo kredito sutarties samprata – vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. LR CK 6.873 str. 1 d. nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, pagal CK 6.872 str. 2 d. – paskolos gavėjas privalo mokėti šalių susitartas palūkanas už naudojimąsi paskolos suma. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (LR CK 6.200 str. 1 d., 6.205 str.), prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus (LR CK 6.38 str. 1 d.).

Ieškovės AB „NEO Finance“ pateiktuose dokumentuose esančiais duomenimis patvirtinama, kad atsakovė paskolą gavo. Ieškovė nurodo, kad atsakovė įmokų laiku nemokėjo, byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė grąžino kreditą ir sumokėjo kitas susitartas mokėti įmokas (CPK 178 str.), atsakovė prieštaravimų dėl ieškinio nepateikė, skolos dydžio neginčija. Iš prie ieškinio pateikto pranešimo nustatyta, kad ieškovė 2023 m. kovo 7 d. vartojimo kredito sutartį nutraukė. Remiantis CK 6.874 str. 2 d., jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, iš atsakovės ieškovei priteisiama 268,30 Eur negrąžinto kredito ir 13 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų, skaičiuojamų iki sutarties nutraukimo.

Ieškovė prašo priteisti 15 procentų (2,30 Eur) negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2023 m. kovo 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 31 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negražintos vartojimo kredito sumos. Pagal CK 6.249 str. 1 d., asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar iš anksto buvo numatyta gauti šias pajamas; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (LAT Civilinių bylų skyriaus 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Šiuo atveju ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas, turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, nuostolius, kaltę ir priežastinį ryšį (CK 6.246-6.249 str.).

Šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 1.15 p. nustatyta, kad palūkanos – metinių fiksuotų palūkanų, nustatytų Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, išraiška pinigais, kurias Vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti bendrovei už naudojimąsi vartojimo kredito suma. Palūkanos skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas faktiškai grąžinamas bendrovei, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos pagal grafiką.

Nustatyta, kad kreditorė ir atsakovė buvo susitarę dėl sumos (mokėjimo (pelno) palūkanų), kurią ieškovė būtų gavusi atsakovei tinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus. Kreditorė, suteikusi atsakovei paskolą, pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visas sutarties grafike nurodytas mokėjimo (pelno) palūkanas, tačiau, kreditorei dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukus vartojimo kredito sutartį, kreditorė iki šiol negavo iš atsakovės nei paskolintų pinigų, nei sutartų pelno palūkanų, todėl darytina išvada, kad, negavusi sutartyje numatytų pajamų, ieškovė patyrė nuostolių. Atsakovė byloje buvo pasyvi, nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį bei įrodymų, todėl yra pagrindo taikyti atsakovei civilinę sutartinę atsakomybę priteisiant iš atsakovės ieškovei negautas pajamas, apskaičiuotas pagal šalių susitartas pelno palūkanas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Ieškovė atsakovei kreditą suteikė už 15 procentų dydžio metinę palūkanų normą, kredito sutarties terminas pasibaigė 2023 m. gegužės 31 d., todėl reikalavimas dėl negautų pajamų nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos tenkinamas ir ieškovei iš atsakovės priteisiamos 2,30 Eur dydžio negautos pajamos (nuostoliai).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 19,39 Eur tarpininkavimo mokesčio, skaičiuojamo iki sutarties nutraukimo dienos, ir 10,17 Eur sutartimi numatyto tarpininkavimo mokesčio kaip negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamo nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos. Kredito sutarties bendrosios dalies 1.28 p. nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei, tarpininkavimo mokesčio paskirtis – padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3 p. numatyta tvarka – vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (12 procentų) nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotų palūkanų sumos. Šalys vartojimo kredito sutartimi susitarė dėl mokamos 32,76 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio sumos.

Pagal šalių sudarytos sutarties nuostatas (1.28 p.), tarpininkavimo mokestis tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, jis neskirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, sutarties 8.6 p. numatyta, kad bendrovės negautomis pajamomis (nuostoliais) pripažįstamos tik palūkanos, apskaičiuotos po vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo sutartinių prievolių vykdymo. Nutraukus sutartį, ieškovė neatliks veiksmų, už kuriuos skaičiuojamas tarpininkavimo mokestis, tarpininkavimo mokestis neskirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl, pagal formuojamą teismų praktiką, tarpininkavimo mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-16-569/2022, Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-46-254/2022, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021, 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2645-392/2021, 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2492-392/2021, 2023 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-882-967/2023, Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-46-254/2022, 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-816-1043/2023 ir kt.).

Tarpininkavimo mokesčio suma vartojimo kredito sutarties specialiojoje dalyje nurodyta aiškiai ir įtraukta į atsakovės kiekvieną mėnesį mokėtinos įmokos dydį, sutartis nutraukta 2023 m. kovo 7 d., todėl iš ieškovės atsakovei priteisiamas iki sutarties nutraukimo nesumokėtas 19,39 Eur dydžio tarpininkavimo mokestis. Reikalavimas dėl 10,17 Eur tarpininkavimo mokesčio kaip negautų pajamų priteisimo nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6,42 Eur delspinigių. Pagal LR CK 6.71 str. 1 d., netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal LR CK 6.258 str. 1 d., įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 p. šalys susitarė, kad, kredito gavėjui pažeidus prievolę laiku vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį, ieškovė turi teisę taikyti 0,05 procentų dydžio netesybas, skaičiuojamas už visą pradelstą sumokėti sumą už kiekvieną pradelstą dieną, ne ilgiau kaip už 180 d. Atsakovė, pažeisdama sutarties sąlygas, nevykdė pareigos laiku mokėti įmokas, todėl reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkinamas ir iš atsakovės ieškovei priteisiami 6,42 Eur dydžio delspinigiai.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 15 procentų dydžio procesines palūkanas. LR CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šio straipsnio 3 d. nustatyta, kad tuo atveju, kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 6.6 p. numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to bendrovei pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, vartojimo kredito gavėjui skaičiuojamos 15 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo.

Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, todėl teismas turi pareigą kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ str. 2 d. išdėstytus kriterijus. Tuo atveju, jei sutarties sąlyga neatitinka nė vienos iš šiame sąraše nurodytų sąlygų, tai neatleidžia teismo nuo pareigos tikrinti sąlygas pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų, nustatytą CK 6.2284 str. 2 d. (CK 6.2284 str. 9 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015, 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

CK 6.228⁴ str. 2 d. įtvirtinta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši įstatyme įtvirtinta nuostata reiškia, jog nesąžiningų sąlygų kontrolė taikoma vartojimo sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. CK 6.228⁴ str. 4 d. įtvirtinta, kad individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (CK 228⁴ str. 3 d.).

Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, taip pat skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą, tačiau, atsižvelgus į įstatyme įtvirtintą įprastą procesinių palūkanų dydį, laikomą pakankamu nurodytai paskirčiai atlikti, nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.6 p. įtvirtintas tris kartus didesnis procesinių palūkanų dydis nei būtų skaičiuojamas pagal įstatymo nuostatas, neatitinka paskirties kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius ir skatinti įvykdyti teismo sprendimą. Minėta sąlyga standartinė, ieškovės parengta iš anksto, neaptarta paskolos sutarties specialiosiose sąlygose. Esant tokioms aplinkybėms, labiau tikėtina, kad dėl šios sutarties sąlygos atsakovė neturėjo galimybės derėtis, ji su šia sąlyga tik buvo supažindinta, todėl yra pagrindo šią sąlygą laikytina individualiai neaptarta vartojimo sutarties sąlyga (CK 6.2284 str. 4 d.). Ieškovė nenurodė tokį procesinių palūkanų dydį pateisinančių priežasčių bei būtinybės nukrypti nuo įstatyme numatyto procesinių palūkanų dydžio, taip pat ieškovė iš esmės neįrodinėjo, kad minėta sąlyga būtų buvusi individualiai aptarta su atsakove, kad atsakovė būtų turėjusi galimybę daryti įtaką nustatant procesinių palūkanų dydį. (CPK 178 str.). Ieškovės prašomas priteisti procesinių palūkanų dydis (15 procentų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo), teismo vertinimu, akivaizdžiai per didelis, neatitinkantis šalių interesų pusiausvyros ir numatantis nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovės) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 6.6 p. nuostata, numatanti tokį nepagrįstai didelį procesinių palūkanų dydį, pripažįstama nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.228⁴ str. 2 d. 5 p., 8 d.).

Pagal CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. nuostatas, kasacinio teismo praktiką (LAT 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015), pagrindu priteisti procesines palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju ir dėl to jo kreditorius kreipėsi į teismą. Atsakovė laiku neatsiskaitė, todėl iš atsakovės ieškovei priteisiamos CK 6.210 str. 1 d. numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (309,41 Eur), kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį patenkinus iš dalies (78,57 proc.), iš atsakovės ieškovei priteisiamos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str.). Ieškovė už ieškinį sumokėjo 22 Eur žyminio mokesčio, taip pat prašo priteisti 200 Eur dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Šių išlaidų dydis pagrįstas pateiktais dokumentais, išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis neviršija maksimalių dydžių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių“, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 17 Eur žyminio mokesčio ir 174,43 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo (CPK 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 260, 268, 270, 441 str., LR CK 6.38, 6.205, 6.245, 6.256, 6.886 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti 2022 m. rugpjūčio 31 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. K721777311 bendrųjų sąlygų 6.6 p. nuostatą, nustatančią 15 (penkiolikos) procentų procesinių palūkanų metinį dydį, nesąžininga ir negaliojančia nuo sudarymo momento.

Priteisti iš E. D. 268,30 Eur (du šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 30 ct) negražinto kredito, 13 (trylika) Eur mokėjimo palūkanų, 19,39 Eur (devyniolika eurų 39 ct) tarpininkavimo mokesčio, 2,30 Eur (du eurus 30 ct) negautų pajamų, 6,42 Eur (šešis eurus 42 ct) delspinigių, penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (309,41 Eur), kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 191,43 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą 43 ct) bylinėjimosi išlaidų AB „NEO Finance“.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.