- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-01
- Bylos Nr.
- e2A-816-1043/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00167-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- V. G.-V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 9 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-4747-722/2023 pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei V. G.-V. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės V. G.-V (toliau – atsakovė): 1) 2 620,51 Eur negrąžinto kredito dalį; 2) 179,54 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2022 m. lapkričio 29 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 3) 69,59 Eur tarpininkavimo mokestį iki sutarties nutraukimo; 4) 21 procentą (322,08 Eur) negautų pajamų (nuostolių) skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. lapkričio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 21 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos; 5) 240,60 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022 m. lapkričio 29 d.) dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2024 m. kovo 21 d.); 6) 20,37 Eur delspinigius; 7) 15 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) 109,00 Eur žyminį mokestį; 9) 200,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės – tarpusavio skolinimo platformos operatorės, ir atsakovės – vartojimo kredito gavėjos, 2021 m. kovo 21 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K811351326 (toliau – sutartis), kuria atsakovei buvo suteiktas 4 100,00 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui, bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1 460,92 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 21 proc.), 550,53 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2024 m. kovo 21 d. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis, atsakovo turėjo būti grąžintas ieškovei per 36 mėnesinių įmokų. Atsakovei laiku nemokant mėnesinių įmokų ir nereagavus į siųstą raginimą, ieškovė 2022 m. lapkričio 23 d. pranešimu informavo atsakovę apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą (nuo 2022 m. lapkričio 29 d.).
3. Atsakovė V. G.-V per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 9 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2021 m. kovo 21 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K811351326 bendrųjų sąlygų 6.6 punkto nuostatą, kad „vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal Vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to Bendrovei pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, šalys susitaria, jog vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 15 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo“. Priteisė iš atsakovės V. G.-V 2 620,51 Eur negrąžintą kreditą, 179,54 Eur palūkanas iki sutarties nutraukimo, 69,59 Eur tarpininkavimo mokestį, 21 proc. negautas pajamas (nuostolius) 322,08 Eur, skaičiuojamus už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. lapkričio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 21 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, 20,37 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (nuo 3 212,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. vasario 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 258,62 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovės valstybės naudai 6,17 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas nurodė, jog byloje esantys įrodymai patvirtina prievolės neįvykdymo faktą, o įrodymų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove nėra, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 2 620,51 Eur negrąžintą kreditą ir 179,54 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos. Teismas nurodė, jog ieškovės reikalavimas dėl 20,37 Eur delspinigių priteisimo yra pagrįstas, todėl jį tenkino.
6. Teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 21 procentų dydžio (322,08 Eur) negautų pajamų skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. lapkričio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 21 d.), nuo pagal Vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, tenkino visiškai.
7. Teismas nurodė, jog iki sutarties nutraukimo (2022 m. lapkričio 29 d.) mokėtinas ir neapmokėtas tarpininkavimo mokestis nagrinėjamu atveju ieškovės skaičiavimu sudaro 69,59 Eur, likusi paskaičiuota ir prašoma priteisti tarpininkavimo mokesčio dalis (240,60 Eur) kaip negautos pajamos (nuostoliai) skaičiuojama po sutarties nutraukimo. Teismas nurodė, jog tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, nagrinėjamu atveju iki 2022 m. lapkričio 29 d. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti tik 69,59 Eur tarpininkavimo mokesčio sumą, o reikalavimo dėl 240,60 Eur negautų pajamų (nuostolių) už nesumokėtą tarpininkavimo mokestį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. lapkričio 29 d.) iki sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 21 d.) tenkinti nėra pagrindo, todėl atmetė šį reikalavimą kaip nepagrįstą.
8. Vertindamas ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo 15 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teismas nurodė, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad kreditorė su atsakovu individualiai aptarė sutarties 6.6 punkto turinį. Teismas vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais, konstatavo, jog sutarties bendrųjų sąlygų 6.6 punkte numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, t. y. sutartyje nustatytos 15 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo, neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, suteikia ieškovei perdėtą pranašumą vartotojo (atsakovo) atžvilgiu. Teismas konstatavo, jog sutarties bendrųjų sąlygų 6.6 punkte numatytai atsakovo atsakomybei už sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą (15 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo), esant neproporcingai didelei bei nesant duomenų, kad kreditorės ir atsakovo minėta sąlyga buvo aptarta individualiai, yra pagrindas minėtą sutartinę nuostatą laikyti nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis), t. y. sutarties bendrųjų sąlygų 6.6 punkto nuostatą pripažintino nesąžiningomis bei negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo momento (ab initio).
9. Teismas ieškovei iš atsakovės priteisė įstatyme įtvirtintas (5 procentų) procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas, ieškinio reikalavimus tenkinęs 93,03 proc., ieškovei iš atsakovės priteisė 258,62 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO Finance“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 9 d. sprendimą už akių dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu po sutarties nutraukimo, ir priteisti ieškovei iš atsakovės 240,60 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022 m. lapkričio 29 d.) dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2024 m. kovo 21 d.), dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų – bylinėjimosi išlaidų paskirstymą spręsti atsižvelgiant į priimtą sprendimą. Priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme – 21,00 Eur žyminį mokestį ir 200,00 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ieškovė tarpusavio skolinimo veikloje turi teisę gauti užmokestį, kurį ji įvardija tarpininkavimo mokesčiu, taikomu paskolos gavėjui. Ieškovei nėra leidžiama užmokestį gauti vienu mokėjimu sutarties sudarymo metu, kuris galėtų būti suprantamas kaip ieškovės pajamos visu sutarties laikotarpiu. Ieškovė, siekdama vartotojo interesų pusiausvyros, išdėsto dalimis vartotojui ne 50 procentų taikomo mokesčio, o jį visą. Nepagrįsta yra teigti, jog tarpininkavimo mokesčio tikroji paskirtis yra tik atlyginti patirtas išlaidas, ir tarpininkavimo mokestis yra susijęs tik su ieškovės pareigų vykdymu iki sutarties nutraukimo. Tarpininkavimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas – ir šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys. Ieškovė apskaičiuoja atlygį kiekvienai vartojimo kredito sutarčiai prieš ją sudarant, tačiau, negalėdama taikyti vienkartinio mokesčio, šią sumą išskaido iki vartojimo kredito sutarties galiojimo termino pabaigos, todėl atimant teisę ieškovei taikyti tarpininkavimo mokestį prieš ir / ar po sutarties nutraukimo, ji praranda teisę į iš anksto numatytą ir vartojimo kredito gavėjo įsipareigotą sumokėti atlygį, taip paneigiant principinę verslo subjekto teisę gauti pelną.
1.2. Ieškovė, būdama tarpusavio skolinimo platformos operatore, plačiąja prasme veikia kaip paskolos davėjų ir paskolos gavėjų (vartotojų) atstovė, kuriai tenka pareiga paskolos davėjų vardu surasti vartojimo kredito gavėjus, sudaryti su jais vartojimo kredito sutartis tarpusavio platformos operatoriaus vardu, vykdyti sutarties priežiūrą, įmokų surinkimą bei jų paskirstymą paskolos davėjams, laiku nutraukti vartojimo kredito sutartis, kai jie nevykdo savo įsipareigojimų, vykdyti aktyvų ikiteisminį bei teisminį skolos išieškojimą, kreiptis į antstolius, kad paskolų davėjai atgautų savo investuotas pinigines lėšas, gautų sulygtas mokėjimo (pelno) palūkanas, negautas pajamas bei visus akcesorinius reikalavimus, kurie priklauso paskolų davėjams. Nors vartojimo kredito sutartis sudaroma su ieškove, tačiau skolinamos piniginės lėšos priklauso paskolos davėjams, kurie savo ruožtu sudaro su ieškove susitarimus dėl investicijos į vartojimo kreditą. Ieškovė jokių pajamų mokėjimo palūkanų forma negauna nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus. Ieškovė prašo priteisti tarpininkavimo mokestį negautų pajamų forma, nes tai yra tiesioginiai ir vieninteliai ieškovės patiriami nuostoliai dėl sutarties nevykdymo.
1.3. Nustačius, jog apeliantės nurodytas ieškinio reikalavimas keistinas, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti taip pat pakeista bei priteistinos iš atsakovės ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo, už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Byloje nustatyta, kad ieškovės ieškiniu pareikštas reikalavimas kildinamas iš vartojimo kredito teisinių santykių. Ieškovė pateikė duomenis apie atsakovei sutartimi suteiktą vartojimo kreditą ir negrąžintą 2 620,51 Eur jo dalį, todėl pirmosios instancijos teismas negrąžintą kredito sumą priteisė ieškovei iš atsakovės. Pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovės teisę reikalauti iš atsakovės sutartinių (mokestinę funkciją atliekančių) palūkanų (179,54 Eur) už laikotarpį iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. lapkričio 29 d.), tarpininkavimo mokesčio (69,59 Eur), 21 procentų negautų pajamų (nuostolių) už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. lapkričio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 21 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos bei 20,37 Eur delspinigių.
14. Ieškovė taip pat reikalavo atsakovės atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovės 240,60 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2024 m. kovo 21 d.). Pirmosios instancijos teismas netenkino šio ieškovės reikalavimo, pripažindamas, jog šis ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas. Teismas konstatavo, kad tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Ieškovė su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutiko, argumentuodama tuo, jog ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė, todėl tarpininkavimo mokestis yra vienintelė galimybė ieškovei gauti pajamas (sutarties galiojimo laikotarpiu) arba nuostolių atlyginimą (sutartį nutraukus).
15. Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo, tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 1-2 dalys). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, turėtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
16. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punktas numato, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nustatyta tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (nagrinėjamu atveju – 9,90 proc.) nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 punktas).
17. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.2 punktu atsakovė įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti grąžinamą kredito dalį, palūkanas, tarpininkavimo mokestį. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.8 punktu šalys susitarė vartojimo kredito gavėjo ar trečiosios šalies bendrovei sumokėtus mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį paskirstyti tokia tvarka: 1) pirma eile – išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu (5.8.1 punktas); 2) antra eile – palūkanoms už pradelstą sumokėti kredito dalį (pagal grafiką) ir dengti 5.3.1. punkte nurodytą tarpininkavimo mokesčio sudedamąją dalį, netesybas. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis apmokama išskaičiuojant taikomą tarpininkavimo mokesčio procentinį dydį nuo apmokėtos įmokos sumos, o likusios įmokos sumos dydžiu dengiamos palūkanos už pradelstą sumokėti kredito dalį, netesybos (5.8.2 punktas); 3) trečia eile – seniausiai vėluojančių įmokų palūkanoms (įmokos lygmenyje), vartojimo kreditui (įmokos lygmenyje) ir 5.3.1 punkte nurodytos tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies dengimui. 5.3.1 punkte nurodyta tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas.
18. Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus vartojimo kredito sutarties nutraukimui, vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kredito sumą, tarpininkavimo mokestį už visą sutarties laikotarpį, palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo įsigaliojimo dienos, bei netesybas, jeigu tokios yra. Tame pačiame sutarties bendrųjų sąlygų punkte numatyta, kad palūkanos, apskaičiuotos po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, pripažįstamos bendrovės negautomis pajamomis (nuostoliais), kurias bendrovė pagrįstai tikėjosi gauti vartojimo kredito davėjui sutartį vykdant tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punkte nenumatyta, jog nesumokėtas tarpininkavimo mokestis būtų pripažįstamas ieškovės negautomis pajamomis (nuostoliais), kadangi pagal minėtą sutarties punktą tik palūkanos, paskaičiuotos po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos laikomos bendrovės negautomis pajamomis (nuostoliais), kurias bendrovė pagrįstai tikėjosi gauti vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant vartojimo kredito sutartį, ir kurias vartojimo kredito gavėjas įsipareigojo padengti.
19. Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, o po sutarties nutraukimo veiksmų, už kuriuos mokestis apskaičiuotas, ieškovė nebeatliks, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Ieškovė pasirinko tokią tarpusavio sutartinių santykių su atsakove formą, pagal kurią sutarties kainos dalis, susijusi su naudojimusi pinigais (mokestinės palūkanos) yra griežtai atskirta nuo sutarties kainos dalies, skirtos apmokėti už konkrečias vykdant sutartį teikiamas paslaugas, bei nenurodė, kokia dalis (kokios vertės paslaugos) kokiu laikotarpiu teikiama, t. y. neįrodė fakto, jog laikotarpiu iki sutarties nutraukimo buvo suteikta didesnės vertės paslaugos, nei už tą laikotarpį priskaityta tarpininkavimo mokesčio suma. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog ieškovė yra platformos operatorė, o lėšas faktiškai skolina kiti subjektai, gali būti reikšmingi vertinant apeliantės ir tokių subjektų tarpusavio santykius, bet negali turėti jokios įtakos vartojimo kredito santykiams, besiklostantiems tarp apeliantės ir kredito gavėjų. Vartotojų teisės negali būti ribojamos ar jų pareigos priklausyti atsižvelgiant į tai, ar pasitelkė ieškovė, kuri santykiuose su vartotojais veikia kaip kredito davėja, trečiuosius asmenis ar ne (Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-859-945/2022; 2023 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-66-924/2023).
20. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, nagrinėjamu atveju iki 2022 m. lapkričio 29 d. Ieškovės prašymas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl 240,60 Eur tarpininkavimo mokesčio už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2022 m. lapkričio 29 d.) dienos iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 21 d.), pripažintinas nepagrįstu.
21. Pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių skundžiamoje dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo visiškai atitinka formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2645-392/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2492-392/2021, Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1511-924/2021, Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-46-254/2022 ir kt.). Pavieniai atvejai, kai teismas kitaip išsprendė tarpininkavimo mokesčio priteisimo klausimą, kurie negali būti vertinami kaip kitokia teismų praktika (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo byloje Nr. e2A-862-638/2022), nes teismų praktika yra pripažįstama ir formuojama didesniu, pasikartojančiu precedentų skaičiumi.
22. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir su jomis susijusią teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį pakeisti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 9 d. sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, apeliantės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme, atmestinas (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 9 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.